gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
amonitai ir garsieji belemnitai, kurių suakmenėję kūneliai liaudies vadinami perkūnokulipkomis, kaukspeniais, laumių nagais ar velnio pirštais). Klestėjo jūros ežiai, koralai,pintys, kaulėtosios žuvys, kulminaciją pasiekė ropliai, atsirado pirmi tikrieji paukščiai. Tarpnegausių žinduolių paplito placentiniai (sterbliniai ir kt.). Nuo periodo vidurio įsivyravogauptasėkliai augalai (platanai, ąžuolai, laurai, eukaliptai, vynuogės) ir spygliuočiai. Periodopabaigoje išmirė daug bestuburių ir stuburinių gyvūnų. To priežastys galėjo būti tiekžemiškos, tiek ir kosminės kilmės, kadangi laikotarpio pabaigoje Žemėje daug kur susiklojoplonas molio sluoksnis su padidintu radioaktyviojo iridžio kiekiu.Kreidos periodo fosilijos, surastos Lietuvos upių atodangose yra gerai eksponuojamosLietuvos geologijos muziejaus profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus memorialinėjeekspozicijoje Vievyje netoli Vilniaus (9 pav.). Čia vitrinose galima pamatyti profesoriaussurinktus gerai išlikusius juros periodo amonitus iš Papilės atodangos, o taip pat jau minėtusbelemnitus, jūros ežius, inoceramus, ryklių dantis ir kitas fosilijas iš Gardino kreidos karjero,Nemuno (prie Skirsnemunės, Marvelės), Jiesios (ties Rokais), Neries (prie Pagunių),Šventosios (netoli Vareikių) atodangų.Įžengus į kainozojaus erąTai paskutinioji ir naujausia (gr. kainos + zoe) Žemės istorijos ir gyvybės raidos era,prasidėjusi prieš 65 mln. metų. Išskiriami paleogeno, neogeno ir antropogeno (kvartero)periodai, pasižymintys vienokiu ar kitokiu savitumu. Jei paleogeno ir neogeno periodaibuvo ,,išskirti” vietoje buvusio ilgo terciaro periodo, jame skiriant senąją ir naująją dalis, taiantropogenas – laikotarpis, kuriame įsigalėjo žmogus.Paleogeno periodas buvo ilgiausias ir truko apie 42 mln. metų (Katinas, 1994).Žemėje tuo metu vyko intensyvūs kalnodaros procesai (alpiškasis etapas), sparčiai kitokontinentų ir jūrų kontūrai. Ryškios buvo klimatinės juostos, atsirado ir išsivystė dabartinėsaugalijos bei gyvūnijos pradinės formos. Vyravo drėgnas tropinis klimatas. Vietoje sporiniųaugalų atsirado žiediniai, o roplius pakeitė žinduoliai. Tuo metu šiaurinė Europa ir didelėVidurio Europos dalis buvo sausuma. Tiktai per Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą ir Baltarusijątęsėsi siaura ir sekli jūra, kai kuriais laikotarpiais jungdama Pietų Europos bei Danijosdidžiuosius jūrinius baseinus. Paleogeno nuogulos randamos tik pietvakarinėje Lietuvosdalyje, taip pat gretimoje Lenkijoje bei Karaliaučiaus srities pietiniame pakraštyje. Nedidelėjų salelė yra ties Alytumi. Čia paleogeno nuogulas galima pamatyti ir Nemuno atodangose.Didelę šio amžiaus nuogulų dalį nugremžė iš šiaurės ir šiaurės vakarų atslinkę ledynaiantropogeno (kvartero) periodo metu. Manoma, kad paleogeno jūrinio baseino šiaurinė riba20
- Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6: Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8: folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10: klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19: terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 23 and 24: slėnyje prie Katlierių kaimo. Api
- Page 25 and 26: 130 tūkst. metų ir baigėsi prie
- Page 27 and 28: ,,Seniau, kada dar akmenys ledais s
- Page 29 and 30: kairiuoju Žeimenos krantu ir staig
- Page 31 and 32: Ten, kur plyšiuose susikaupė daug
- Page 33 and 34: masyvai apaugo mišku. Spartėjo e
- Page 35 and 36: Archeologiniai radiniai ir jų papl
- Page 37 and 38: Titnaginių įrankių gamybai iš p
- Page 39 and 40: aida per pastaruosius kelis tūksta
- Page 41 and 42: Aplinkos mitologizavimas, milžinų
- Page 43 and 44: kultūrinių vertybių (ugnies, dar
- Page 45 and 46: tonas sveriantį bareljefą tema ,,
- Page 47 and 48: Keliaujančių ežerų idėja neapl
- Page 49 and 50: mūsų protėvius - ne kaip į pasi
- Page 51 and 52: A. Baranauskas. ,,Anykščių šile
- Page 53 and 54: Ir tik vėliau, po neogeno kvarcini
- Page 55 and 56: Šiandieninis šių apylinkių pavi
- Page 57 and 58: Kaip jau minėjau, antropogenas - t
- Page 59 and 60: Paminėtinas jos eiliuotas padavim
- Page 61 and 62: archeografijos komisija (1867, 1872
- Page 63 and 64: storymės, o paviršiaus orografija
- Page 65 and 66: šlaitu yra antra 65 m ilgio terasa
- Page 67 and 68: 1968), L. Bičiūnaitės (piešinys
- Page 69 and 70: pusiasalyje slūgso 6-7 metrų žem
amonitai ir garsieji belemnitai, kurių suakmenėję kūneliai liaudies vadinami perkūnokulipkomis, kaukspeniais, laumių nagais ar velnio pirštais). Klestėjo jūros ežiai, koralai,pintys, kaulėtosios žuvys, kulminaciją pasiekė ropliai, atsirado pirmi tikrieji paukščiai. Tarpnegausių žinduolių paplito placentiniai (sterbliniai ir kt.). Nuo periodo vidurio įsivyravogauptasėkliai augalai (platanai, ąžuolai, laurai, eukaliptai, vynuogės) ir spygliuočiai. Periodopabaigoje išmirė daug bestuburių ir stuburinių gyvūnų. To priežastys galėjo būti tiekžemiškos, tiek ir kosminės kilmės, kadangi laikotarpio pabaigoje Žemėje daug kur susiklojoplonas molio sluoksnis su padidintu radioaktyviojo iridžio kiekiu.Kreidos periodo fosilijos, surastos <strong>Lietuvos</strong> upių atodangose yra gerai eksponuojamos<strong>Lietuvos</strong> geologijos muziejaus profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus memorialinėjeekspozicijoje Vievyje netoli Vilniaus (9 pav.). Čia vitrinose galima pamatyti profesoriaussurinktus gerai išlikusius juros periodo amonitus iš Papilės atodangos, o taip pat jau minėtusbelemnitus, jūros ežius, inoceramus, ryklių dantis ir kitas fosilijas iš Gardino kreidos karjero,Nemuno (prie Skirsnemunės, Marvelės), Jiesios (ties Rokais), Neries (prie Pagunių),Šventosios (netoli Vareikių) atodangų.Įžengus į kainozojaus erąTai paskutinioji ir naujausia (gr. kainos + zoe) Žemės istorijos ir gyvybės raidos era,prasidėjusi prieš 65 mln. metų. Išskiriami paleogeno, neogeno ir antropogeno (kvartero)periodai, pasižymintys vienokiu ar kitokiu savitumu. Jei paleogeno ir neogeno periodaibuvo ,,išskirti” vietoje buvusio ilgo terciaro periodo, jame skiriant senąją ir naująją dalis, taiantropogenas – laikotarpis, kuriame įsigalėjo žmogus.Paleogeno periodas buvo ilgiausias ir truko apie 42 mln. metų (Katinas, 1994).Žemėje tuo metu vyko intensyvūs kalnodaros procesai (alpiškasis etapas), sparčiai kitokontinentų ir jūrų kontūrai. Ryškios buvo klimatinės juostos, atsirado ir išsivystė dabartinėsaugalijos bei gyvūnijos pradinės formos. Vyravo drėgnas tropinis klimatas. Vietoje sporiniųaugalų atsirado žiediniai, o roplius pakeitė žinduoliai. Tuo metu šiaurinė Europa ir didelėVidurio Europos dalis buvo sausuma. Tiktai per Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą ir Baltarusijątęsėsi siaura ir sekli jūra, kai kuriais laikotarpiais jungdama Pietų Europos bei Danijosdidžiuosius jūrinius baseinus. Paleogeno nuogulos randamos tik pietvakarinėje <strong>Lietuvos</strong>dalyje, taip pat gretimoje Lenkijoje bei Karaliaučiaus srities pietiniame pakraštyje. Nedidelėjų salelė yra ties Alytumi. Čia paleogeno nuogulas galima pamatyti ir Nemuno atodangose.Didelę šio amžiaus nuogulų dalį nugremžė iš šiaurės ir šiaurės vakarų atslinkę ledynaiantropogeno (kvartero) periodo metu. Manoma, kad paleogeno jūrinio baseino šiaurinė riba20