gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

kuris papildomai dar skirstomas į triaso, juros ir kreidos periodus (Suveizdis, 1994; Grigelis,1994).Triaso periodas tęsėsi apie 45 mln. metų. Toks vardas atsirado dėl pastebėtų trijųryškių šių nuogulų storymės dalių. Tuo metu Žemėje atsirado amonitai, žinduoliai, ropliai,išplito nauja mezofitinė augalija: spygliuočiai, paparčiai, ginkečiai. Lietuvoje triaso metuvyravo dykuminis sausas klimatas. Gyvūnijos ir augalijos buvo mažai. Ankstyvajame triasevakarinė ir pietinė Lietuvos dalys buvo apsemtos Vokietijos–Lenkijos jūrinio baseino seklioslagūnos vandenimis. Didžiausias to laikotarpio nuogulų storis yra Pietvakarių Lietuvoje irsiekia 200 metrų. Čia jos slūgso 250–350 metrų gylyje ir tik Šiaurės Lietuvoje (Akmenės irMažeikių rajonuose) vietomis ,,išnyra” į paviršių. Jas galima pamatyti įspūdingame Šaltiškiųkarjere netoli Papilės, Vadaksties atodangose. Nuogulų sudėtis gana vienoda – vyraujamargaspalvis (rudas, rausvai rudas ir raudonas su violetiniu ir žalsvu atspalviu) molis irsutankinta jo atmaina – argilitas. Mažesnę dalį sudaro konglomeratas, gravelitas, smiltainis,aleurolitas, mergelis, paprasta ir oolitinė klintis. Nuogulose retkarčiais aptinkamos lapakojų,vėžiagyvių, pilvakojų moliuskų, žuvų žvynų, dumblių (charofitų), sporų ir žiedadulkiųliekanų. Manoma, kad ankstyvojo triaso metu, esant sausam dykuminiam klimatui irvyraujant rytų vėjams, trumpalaikės liūtys ir vėjai vakarų ir pietvakarių link nešė išdūlėjusiasdevono nuogulas (smėlį, aleuritą, molį) į seklią nenuotakią lagūną. Viduriniajame irvėlyvajame triase lagūnos dugnas iškilo, nuosėdų kaupimasis nutrūko. Tai tęsėsi apie24 mln. metų. Gretimoje Lenkijoje vėlyvojo triaso metu dar tebetyvuliavo ežero likučiai irklojosi nuosėdos. Jose padaugėjo augalų liekanų, nes daugėjo kritulių, aridinis klimataskeitėsi humidiniu. Buvo artėjama prie reikšmingų permainų.Juros periodas prasidėjo prieš 205 mln. metų ir baigėsi prieš 135 mln. metų. Vardaskilęs nuo Juros kalnų Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Ankstyvojoje juroje ir viduriniosiosjuros pradžioje Lietuvoje tebevyravo kontinentinės sąlygos. Atskirais laikotarpiaissusidarydavo nedideli kontinentiniai baseinai (ežerai), kuriuose klostėsi smėlingos ir molingosnuosėdos, kartais su gausiomis augalijos liekanomis, vėliau virtusiomis rusvąja anglimi.Viduriniosios juros viduryje į mūsų kraštą iš vakarų plūstelėjo jūros vandenys, savonuosėdose palaidojusios labai daug būdingos faunos. Šios jūros įlanka apsėmė Lietuvą,išskyrus šiaurytinę jos dalį, kur plytėjo sena devono periodo smėlinga lyguma. Ja savodrumstus vandenis įlankos link plukdė plati Prašventosios upė ir daug mažesnių upelių.Periodo pabaigoje, nusekus visiems jūriniams baseinams Šiaurės pusrutulyje, mūsų kraštasvėl tapo sausuma. Didžiausias juros nuogulų storis Lietuvoje buvo aptiktas Nidos gręžinyje(198 metrai). Jų storis ir slūgsojimo gylis didėja pietvakarių kryptimi. Nuogulų sudėtis įvairi:molis, aleuritas, smėlis, paprastas ir oolitinis smiltainis, mergelis ir molinga klintis. Būdingas18