kuris papildomai dar skirstomas į triaso, juros ir kreidos periodus (Suveizdis, 1994; Grigelis,1994).Triaso periodas tęsėsi apie 45 mln. metų. Toks vardas atsirado dėl pastebėtų trijųryškių šių nuogulų storymės dalių. Tuo metu Žemėje atsirado amonitai, žinduoliai, ropliai,išplito nauja mezofitinė augalija: spygliuočiai, paparčiai, ginkečiai. Lietuvoje triaso metuvyravo dykuminis sausas klimatas. Gyvūnijos ir augalijos buvo mažai. Ankstyvajame triasevakarinė ir pietinė <strong>Lietuvos</strong> dalys buvo apsemtos Vokietijos–Lenkijos jūrinio baseino seklioslagūnos vandenimis. Didžiausias to laikotarpio nuogulų storis yra Pietvakarių Lietuvoje irsiekia 200 metrų. Čia jos slūgso 250–350 metrų gylyje ir tik Šiaurės Lietuvoje (Akmenės irMažeikių rajonuose) vietomis ,,išnyra” į paviršių. Jas galima pamatyti įspūdingame Šaltiškiųkarjere netoli Papilės, Vadaksties atodangose. Nuogulų sudėtis gana vienoda – vyraujamargaspalvis (rudas, rausvai rudas ir raudonas su violetiniu ir žalsvu atspalviu) molis irsutankinta jo atmaina – argilitas. Mažesnę dalį sudaro konglomeratas, gravelitas, smiltainis,aleurolitas, mergelis, paprasta ir oolitinė klintis. Nuogulose retkarčiais aptinkamos lapakojų,vėžiagyvių, pilvakojų moliuskų, žuvų žvynų, dumblių (charofitų), sporų ir žiedadulkiųliekanų. Manoma, kad ankstyvojo triaso metu, esant sausam dykuminiam klimatui irvyraujant rytų vėjams, trumpalaikės liūtys ir vėjai vakarų ir pietvakarių link nešė išdūlėjusiasdevono nuogulas (smėlį, aleuritą, molį) į seklią nenuotakią lagūną. Viduriniajame irvėlyvajame triase lagūnos dugnas iškilo, nuosėdų kaupimasis nutrūko. Tai tęsėsi apie24 mln. metų. Gretimoje Lenkijoje vėlyvojo triaso metu dar tebetyvuliavo ežero likučiai irklojosi nuosėdos. Jose padaugėjo augalų liekanų, nes daugėjo kritulių, aridinis klimataskeitėsi humidiniu. Buvo artėjama prie reikšmingų permainų.Juros periodas prasidėjo prieš 205 mln. metų ir baigėsi prieš 135 mln. metų. Vardaskilęs nuo Juros kalnų Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Ankstyvojoje juroje ir viduriniosiosjuros pradžioje Lietuvoje tebevyravo kontinentinės sąlygos. Atskirais laikotarpiaissusidarydavo nedideli kontinentiniai baseinai (ežerai), kuriuose klostėsi smėlingos ir molingosnuosėdos, kartais su gausiomis augalijos liekanomis, vėliau virtusiomis rusvąja anglimi.Viduriniosios juros viduryje į mūsų kraštą iš vakarų plūstelėjo jūros vandenys, savonuosėdose palaidojusios labai daug būdingos faunos. Šios jūros įlanka apsėmė Lietuvą,išskyrus šiaurytinę jos dalį, kur plytėjo sena devono periodo smėlinga lyguma. Ja savodrumstus vandenis įlankos link plukdė plati Prašventosios upė ir daug mažesnių upelių.Periodo pabaigoje, nusekus visiems jūriniams baseinams Šiaurės pusrutulyje, mūsų kraštasvėl tapo sausuma. Didžiausias juros nuogulų storis Lietuvoje buvo aptiktas Nidos gręžinyje(198 metrai). Jų storis ir slūgsojimo gylis didėja pietvakarių kryptimi. Nuogulų sudėtis įvairi:molis, aleuritas, smėlis, paprastas ir oolitinis smiltainis, mergelis ir molinga klintis. Būdingas18
terigeninių nuogulų (molio, aleurito, smėlio) bruožas – pilka ir juoda spalva, dažnas jųanglingumas. Tokios nuogulos su gausiomis fosilijomis atsidengia dešiniajame Ventos šlaiteties Papile, kur šiuo metu įsteigtas geologinis draustinis. Varėnos rajone prie Akmens kaimoMerkio pakrantėse atsidengia šio periodo uolienų milžiniškų luistų fragmentai, kuriuosledynas atvilko nuo pakaunės ar tolimesnių rajonų. Juros nuogulose gausu foraminiferų,galvakojų moliuskų – amonitų, dvigeldžių ir pilvakojų moliuskų, pečiakojų, pinčių, koralų,belemnitų, o taip pat iš sausumos atneštų paparčių ir plikasėklių (ypač, spygliuočių ginkėčių)liekanų. Apskritai, šiame periode Žemėje klestėjo milžiniški ropliai, žuvys, atsiradoskraidantys ropliai ir pirmieji paukščiai. Žinduoliai buvo primityvūs ir reti, o periodopabaigoje pasirodė pirmieji gauptasėkliai augalai.Kreidos periodas prasidėjo prieš 135 mln. metų ir truko apie 70 mln. metų.Pavadinimas kilo nuo kreidos uolienos (vok. – die Kreide, pranc. – craie), o jos pačiospavadinimas kilo nuo Kretos salos (lot. – Creta). Šio periodo pradžioje Lietuvoje tebebuvosausuma. Tik ankstyvosios kreidos pabaigoje mūsų krašto vakarinę ir pietinę dalį užliejoEuropos jūrinio baseino vandenys, kurie tyvuliavo iki pat periodo pabaigos. Skirtingai nuojuros periodo jūrinio baseino konfigūracijos, piečiau ir ryčiau Vilniaus kreidos perioduegzistavo sąsiauris link Pripetės baseino. Tačiau į šiaurės rytus nuo baseino situacija buvopanaši – plytėjo Latvijos–<strong>Lietuvos</strong> lyguma, kurią skrodė platus Prašventosios slėnis, o upėsvandenys nešė sausumos ardymo produktus. Šioje jūroje iš pradžių klostėsi kvarcinis–glaukonitinis smėlis, aleuritas, su būdinga žalsvai pilka ar pilkšvai žalia spalva, kurią suteikėžaliojo glaukonito mineralo grūdeliai. Vėlyvosios kreidos pradžioje klostėsi jaukarbonatingas, nors ir žalsvas, smėlis su fosforito konkrecijomis ar net plonais jųtarpsluoksniais, o taip pat smėlingas mergelis. Pastarasis palaipsniui virto baltąja kreida,dažnai su būdingomis titnago konkrecijomis, kai kur pereinančia į opokos, klinties, mergelio,smiltainio lęšius ir tarpsluoksnius. Kreida, <strong>kaip</strong> uoliena, yra labai įdomi. Iš esmės taikarbonatinė (CaCO3 > 95 %) organinės kilmės uoliena, kurią sudaro smulkių fosilijų(foraminiferų, kokolitoforidų ir kt.) kiauteliai ir jų detritas (sutrupinti kiauteliai) beipelitomorfinis kalcitas. Šio periodo nuogulos Lietuvoje natūraliai (in situ) slūgso įvairiamegylyje. Pietiniame <strong>Lietuvos</strong> pakraštyje jos giliausiai – 180–230 metrų gylyje. Didžiausiasstoris (222 m) nustatytas Vištytyje. Kai kuriose Nemuno, Neries, Šventosios, Jiesiosatodangose baltos kreidos ir žalsvo glaukonitinio smėlio klodus galima pamatyti dienosšviesoje. Merkio slėnyje ties Akmens, Pamerkio, Mielupio kaimais atsidengia ledyno atvilktiir pamesti kreidos periodo didžiuliai luistai. Tuo metu dar vyravo mezozojaus erai būdingaaugalija ir gyvūnija. Žemėje klestėjo paparčiai ir plikasėkliai, o gyvūnų tarpe vyravopirmuonys (foraminiferai ir kokolitai) ir moliuskai (rudistai, inoceramai, austrės, trigonijos,19
- Page 1 and 2: VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4: V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6: Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8: folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10: klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12: suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14: tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16: pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17: anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 22 and 23: Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25: Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27: Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29: Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31: kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33: kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35: pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37: Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39: už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41: kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43: žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45: išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47: estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49: Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51: mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53: pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55: Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69:
vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71:
Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73:
pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75:
Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97:
nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99:
elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101:
darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103:
usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105:
pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107:
Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109:
patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111:
Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113:
ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115:
sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117:
taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119:
Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121:
Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123:
E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125:
naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127:
vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129:
augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131:
,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133:
įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135:
apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137:
istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139:
pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141:
daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143:
žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145:
prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147:
Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149:
Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151:
Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153:
In this book the development of the
- Page 154 and 155:
9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157:
38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158:
70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda