gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Skaisgirio (Joniškio raj.) ir Petrašiūnų (Pakruojo raj.) dolomito karjeruose. Devono pabaigojeatsirado ropliai ir amfibijos, kurie išsivystė iš riešapelekių žuvų. Augalijos plitimas prasidėjoankstyvajame devone, kai klestėjo psilofitai. Viduriniajame devone atsirado papartainiai irplikasėkliai, kurie vėliau išstūmė psilofitus. Visa turima geologinė medžiaga liudija, kaddevone klimatas buvo karštas ir sausas, su palyginti trumpais lietingais ir drėgnaislaikotarpiais. Jeigu kintanti lagūnos kranto linija devono pradžioje ėjo Lietuvos rytine irpietine dalimi (maždaug per Alytų, šiauriau Vilniaus, link Drūkšių), tai devono pabaigoje jivisu ,,frontu” buvo pasitraukusi šiaurės vakarų link per kelias dešimtis kilometrų. Šioje vismažėjančioje lagūnoje susiklostė labai dažnai savo tarpe persisluoksniuojantys molis iraleurolitas, smėlis ir smiltainis, mergelis ir klintis, domeritas ir dolomitas, gipsas ir anhidritas.Bendras devono nuogulų storis Lietuvoje siekia apie 1000 metrų. Šio periodo nuogulasgalima pamatyti kai kurių upių atodangose ir karjeruose. Tai dolomito klodai Mūšospakrantėse ir keliuose veikiančiuose karjeruose Pakruojo rajone, gipso išeigos Biržų irPasvalio krašte, smėlis ir smiltainis Šventosios skardžiuose Anykščių rajone ir kitur.Paminėjus gipsą Biržų ir Pasvalio rajonuose, tuoj pat prisimenamos įspūdingoskarstinės įgriuvos (smegduobės), kurios iš vienos pusės vargina vietinius gyventojus, o iškitos – sudaro vertingą geologinio paveldo (gamtos paminklų, draustinių) dalį, liudijančiąapie paslaptingą ir kol kas sunkiai prognozuojamą geologinį reiškinį. Bene žinomiausiossmegduobės – tai Karvės ola ir Jaronio duobė Biržų rajone. Jų gylis 12–14 metrų, o skersmuoviršutinėje dalyje 10–30 metrų. Smegduobės susidaro požeminiam vandeniui tirpinantgipsingą devono periodo sluoksnį pavadintą Tatulos vardu, kuriam ištirpus ir likus tuštumai,aukščiau slūgsoję sluoksniai dažnai staigiai ir katastrofiškai įgriūna. Tai ir yra karstinioproceso esmė.Kitas, karbono (nuo lot. carbo – anglis) periodas prasidėjo prieš 355 mln. metų irtruko apie 65 mln. metų. Tuo metu Žemėje klestėjo sausumos augalai. Devono psilofituspakeitė pteridofitai, t. y. sporiniai induočiai. Tai į medžius panašūs kalamofitainiai,pleištalapiai, lepidodendronai, sigiliarijos, papartiniai. Vyravo, matyt, humidinis klimatas,kuris lėmė gana vienodą ir gausią augaliją. Tik karbono pabaigoje išryškėjo klimato iraugalijos zoniškumas. Mūsų krašte karbono periodo geologinių nuogulų liko labai nedaug –tik ankstyvojo karbono ir tik šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje. Matyt, ir pačios lagūnos,paveldėtos iš devono laikotarpio, būta nedidelės, daugiau tyvuliavusios kaimyninės Latvijosvakarinėje dalyje, kurioje nusėdo smėlingas dolomitas, smiltainis, aleurolitas, molis sunegausių fosilijų radiniais. Tarp pastarųjų aptikta šarvinių žuvų liekanų. Bendras nuogulųstoris tik apie 50–60 metrų. Kalbėti apie vėlyvojo karbono paleogeografiją Lietuvoje labaisunku. Panašu, kad tuo metu žymiai iškilo pietinė krašto dalis (Mozūrijos–Baltarusijos16