gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigardas. Triptikas (1907 m.)71 pav. A. Pivoriūnas. Raigardas. Žiemos rytmetys (1979 m.)72 pav. P. Rauduvė. Žvilgsnis į Raigardą (1975 m.)73 pav. B. Dvariono ir J. Degutytės dainos ,,Raigardo šaltinėlis” gaidų fragmentas(iš rinkinio ,,Žibutė pirmoji pražydo”, 1961 m.)74 pav. Tapybos plenero ,,Raigardas 2001” dalyvių ir Raigardo slėnio tyrinėtojų susitikimas suDruskininkų visuomene75 pav. V. Vernadskis (1863–1945) (Gumilevskis, 1988)76 pav. Bendroji biosferos struktūra (Реймерс,1990)77 pav. Du pjūviai, parodantys sluoksnių slysmą šiauriniame Alpių šlaite: Mon-Dženeroza į rytus nuoLugano ežero ir Pizo-Kamino rytinėse Bergamo Alpėse (pagal L. U. de Siter, 1960)1 – mioceniniai molasai, 2 – kreida, 3 – viršutinė jura, apatinė kreida - abisalinės facijos, 4 – juros(leijaso) silicinė klintis, 5 – viršutinio triaso dolomitas, 6 – apatinio triaso dolomitas, 7 – apatiniotriaso konglomeratas arba smiltainis, 8 – permo vulkaninės nuogulos, 9– hercininis fundamentas78 pav. a – Glarus dviguba raukšlė pagal Escher van der Linth, b – ta pati struktūra M. Bertrandointerpretuojama kaip dangaP – paleozojaus nuogulos, Tr – triaso nuogulos, J – juros nuogulos, C – kreidos nuogulos, E – eocenoflišas. Pjūvio ilgis 40 km79 pav. Geologinių pjūvių komentaras A. Geikie knygoje (1901)a – ,,Perpjova kalno, pasidariusio iš sulankstytų sluogsnių A, kurie susilankstė, pirm nėg nugulėgulščios uolos B”; b – ,,Perpjova kalno, kuriame uolos A tapo pakeltos pirm nugulant sluogsniams B,o šitie pirm nugulant sluogsniams C”80 pav. Vaizdai nuo Balbieriškio skardžio į Nemuno slėnį158