gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
38 pav. Litorinos lagūninio gintaro susitelkimo Kuršių marių šiaurinėje dalyje paleogeografinė aplinka(Katinas, 1994).1 – sausuma, 2 – gintaro akumuliacijos lagūnoje plotas, 3 – perspektyvūs gintaro plotai, 4 – gintarąnešusių srovių kryptis, 5 – izobata, m39 pav. Geologinis pjūvis per Gintaro įlanką link Kuršių marių (Rimša, 1994).1 – smėlis smulkus ir smulkutis, 2 – smėlis aleuritingas, dumblingas, su medienos ir kriaukleliųliekanomis, 3 – aleuritas, 4 – gintaro koncentracija g/m 3 , 5 – gręžinio Nr., lIV A – Ancyliaus ežeronuosėdos, mIV L – Litorinos jūros nuosėdos, mIV Lm – Limnėjos jūros nuosėdos40 a pav. Figūriniai gintaro dirbiniai iš Juodkrantės gintaro lobioa – didžioji ir mažoji lobio figūrėlės (Rimantienė, 1999); b – trijų gintaro figūrėlių (dvi tos pačios)vaizdai lenkų leiodinyje (Gaigalas, 2000, pagal S. Ritzkowski, G. Weisgerber, 1999)40 b pav. Gintaro įlanka Juodkrantėje41 pav. Plikosios kopos šiauriau Juodkrantės42 pav. Džiūstantys juodkrantiškių tinklai prie Gintaro įlankos43 pav. Paminklas Liudvikui Rėzai. Autorius A. Sakalauskas (1994 m.)44 pav. Skulptūra ,,Teatgimsta tauta Kristuje”, stovinti prie evangelikųliuteronų bažnyčios Juodkrantėje. Autorius E. Jonušas (1989 m.)45 pav. A. Žmuidzinavičius. Juodkrantės piramidė (1937 m.)46 pav. I. Bindler. Juodkrantės kopose (1980 m.)47 pav. R. Kalpokas. Raganų kalnas Juodkrantėje (1982 m.)48 pav. ,,Legenda apie Neringą” – Raganų kalno puošmena. AutoriusS. Karanauskas iš Utenos (1979 m.)49 pav. Šioje Kuršių marių pakrantėje niekada nebuvo riedulių50 pav. Dusios, Metelio ir Obelijos ežerų atsiradimo eiga ledynmečio pabaigoje: a – alerodo metu, b –borealio metu, c – šiuo metu pagal A. Garunkštį ir A. Stanaitį (1969).1 – vanduo, 2 – dubenį sudarančios nuogulos, 3 – termokarstinių procesų paveiktos nuosėdos, 4 –dabartinės ežerų nuosėdos, 5 – ledas, 6 – buvusio ledo luisto kontūrai. 1–4 pagal A. Garunkštį ir A.Stanaitį (1969)51 pav. Metelio ežeras, tolumoje Obelninkai51 pav. Dusios ežero akmens amžiaus gyvenvietės aplinka52 pav. Dusios ežero šiaurinės pakrantės archeologijos paminklai (Juodagalvis, 2001)a – gyvenviečių ir radimviečių situacija (1 – paleolitas ir mezolitas, 2 – neolitas ir žalvario amžius), b– Dusios 8-osios gyvenvietės akmens dirbiniai, c – Dusios 8-osios gyvenvietės pastato planorekonstrukcija (1 – rausvo molio sluoksnis, 2 – stulpavietės, 3 – židinys), d – Dusios 8-osiosgyvenvietės vėlyvoji keramika ir žalvarinė įvija (3)53 pav. Prelomciškių piliakalnis54 pav. Vaizdas nuo Prelomciškių piliakalnio į Dusios ežerą156
55 pav. Obelijos piliakalnis56 pav. Obelijos ežero pakrantė57 pav. Metelio ežeras, tolumoje Obelninkai58 pav. Metelių bažnyčia59 pav. A. Martinaitis. Vakaras prie Dusios (1971 m.)61 pav. - nėra62 pav. Raigardo vaizdai nuo sufozinio cirko šlaitų63 pav. Geologinis pjūvis per Raigardo slėnį iš pietų į šiaurę (Pervalkas-Švendubrė-Druskininkai)1 – granitas, 2 – gneisas, 3 – migmatitas, 4 – brekčija, 5 – tufitas, 6 – smiltainis, 7 – fosforitas, 8 –kreida, 9 – mergelis, 10 – molis, 11 – aleuritas, 12 – smulkutis smėlis, 13 – smulkus smėlis, 14 –įvairus smėlis, 15 – žvirgždingas smėlis, 16 – moreninis priemolis ir priesmėlis, 17 – durpė, 18 –gręžiniai, 19 – sluoksnio stratigrafinis indeksas (PR 1-2 – apatinis–vidurinis proterozojus, PR 3 V –viršutinis proterozojus, vendo sistema, T 1 – apatinis triasas, J 2 – vidurinė jura, K 1 – apatinė kreida,K 2 cm – viršutinės kreidos cenomanio aukštas, K 2 cp, st, cn, t – viršutinės kreidos kampanio, santonio,konjakio ir turonio aukštai, P 2 – viršutinis paleogenas, Q 2 ir Q 3 – kvartero sistemos vidurinio irviršutinio pleistoceno ledynų morenos (dz – Dzūkijos, dn – Dainavos, žm – Žemaitijos, vr – Varduvos,gr – Grūdos, r – Raigardo) ir tarpledynmečių nuogulos (tr – Turgelių, bt – Butėnų, mr – Merkinės ),20 – riba tarp sluoksnių, 21 – riba tarp geologinių sistemų, 22 – nustatytas ir menamas kristaliniopamato tektoninis lūžis64 pav. Raigardo apylinkių geologinės ir geomorfologinės aplinkos schema su archeologinėmisgyvenvietėmis bei radimvietėmis.1 – prieledyninėse mariose suklostytų smėlingų nuogulų banguota lyguma, 2 – upės suklostytųsmėlingų sąnašų terasos, iš kurių senesniosios (antroji, trečioji ir ketvirtoji) paryškintos taškais, 3 –vėjo perpustyti smulkaus smėlio plotai su kopomis ir kauburiais, 4 – pelkių nuogulos (durpė), 5 –Nemuno ir Raigardo slėnio šlaitai, 6 – terasų pakopos, nedideli šlaitai, 7 – stambios kopos, 8 –sufoziniai cirkai, 9 – akmens amžiaus gyvenvietės ir radimvietės, 10 – žalvario ir ankstyvojo geležiesamžiaus gyvenvietės, 11 – viduramžių kapinynas, 12 – Švendubrės (Velnio) akmuo65 pav. Raigardo slėnio rytinės dalies aerofotonuotrauka (mastelis 1: 17 000). Apatinėje dalyje – dususijungę sufoziniai cirkai66 pav. Raigardo slėnio raida poledynmetyjea – ankstyvajame driase (prieš 14–13 tūkst.metų) IV viršsalpinės terasos susidarymo metu; b –biolinge–viduriniajame driase (prieš 13–12 tūkst. metų) III viršsalpinės terasos susidarymo metu; c –alerode–vėlyvajame driase (prieš 12–10 tūkst. metų) II viršsalpinės terasos susidarymo metu; d –preborealyje–subborealyje (prieš 10–3,5 tūkst. metų) I viršsalpinės terasos susidarymo metu. 1 –Nemuno ir Raigardo slėnio riba; 2 – dabartinė Nemuno ir Kubilnyčios vaga; 3 – meandruojantysvandens srautai ir jų kryptys; 4 – vėjo pustomi plotai; 5 – besiformuojantys sufoziniai cirkai67 pav. Titnago ir keramikos radiniai iš Raigardo slėnio senovės gyvenviečių. Švendubrės 3-jigyvenvietė (1–9), Švendubrės 2-ji gyvenvietė (10–15). Piešė G. Piličiauskas (Ostrauskas, 2001)1 – dirbinio fragmentas, 2 – skeltės vidurinė dalis su retušu, 3, 5 – specialiosios paskirties dirbiniai, 4– rėžtukas, 6 – skeltė, 7–9 – brūkšniuotosios keramikos kultūros puodų šukės, 10 – skeltės apatinėdalis, 11, 15 – skaldytiniai, 12 – rėžtukas, perdirbtas iš ovalinio kirvelio, 13, 14 – gremžtukai68 pav. Radiniai iš seniausio (XVI a.) dabar žinomo pastato Švendubrėje – puodų fragmentai irgeležinis įtveriamasis peilis. V. Vaitkevičiaus nuotrauka (Kvizikevičius, 2001)69 pav. Švendubrės mitologinis akmuo ir duobučių ant jo išsidėstymo schema. V. Vaitkevičiausnuotrauka ir schema (Vaitkevičius, 2001)157
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147: Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149: Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151: Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153: In this book the development of the
- Page 154 and 155: 9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 158: 70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda
55 pav. Obelijos piliakalnis56 pav. Obelijos ežero pakrantė57 pav. Metelio ežeras, tolumoje Obelninkai58 pav. Metelių bažnyčia59 pav. A. Martinaitis. Vakaras prie Dusios (1971 m.)61 pav. - nėra62 pav. Raigardo vaizdai nuo sufozinio cirko šlaitų63 pav. Geologinis pjūvis per Raigardo slėnį iš pietų į šiaurę (Pervalkas-Švendubrė-Druskininkai)1 – granitas, 2 – gneisas, 3 – migmatitas, 4 – brekčija, 5 – tufitas, 6 – smiltainis, 7 – fosforitas, 8 –kreida, 9 – mergelis, 10 – molis, 11 – aleuritas, 12 – smulkutis smėlis, 13 – smulkus smėlis, 14 –įvairus smėlis, 15 – žvirgždingas smėlis, 16 – moreninis priemolis ir priesmėlis, 17 – durpė, 18 –gręžiniai, 19 – sluoksnio stratigrafinis indeksas (PR 1-2 – apatinis–vidurinis proterozojus, PR 3 V –viršutinis proterozojus, vendo sistema, T 1 – apatinis triasas, J 2 – vidurinė jura, K 1 – apatinė kreida,K 2 cm – viršutinės kreidos cenomanio aukštas, K 2 cp, st, cn, t – viršutinės kreidos kampanio, santonio,konjakio ir turonio aukštai, P 2 – viršutinis paleogenas, Q 2 ir Q 3 – kvartero sistemos vidurinio irviršutinio pleistoceno ledynų morenos (dz – Dzūkijos, dn – Dainavos, žm – Žemaitijos, vr – Varduvos,gr – Grūdos, r – Raigardo) ir tarpledynmečių nuogulos (tr – Turgelių, bt – Butėnų, mr – Merkinės ),20 – riba tarp sluoksnių, 21 – riba tarp geologinių sistemų, 22 – nustatytas ir menamas kristaliniopamato tektoninis lūžis64 pav. Raigardo apylinkių geologinės ir geomorfologinės aplinkos schema su archeologinėmisgyvenvietėmis bei radimvietėmis.1 – prieledyninėse mariose suklostytų smėlingų nuogulų banguota lyguma, 2 – upės suklostytųsmėlingų sąnašų terasos, iš kurių senesniosios (antroji, trečioji ir ketvirtoji) paryškintos taškais, 3 –vėjo perpustyti smulkaus smėlio plotai su kopomis ir kauburiais, 4 – pelkių nuogulos (durpė), 5 –Nemuno ir Raigardo slėnio šlaitai, 6 – terasų pakopos, nedideli šlaitai, 7 – stambios kopos, 8 –sufoziniai cirkai, 9 – akmens amžiaus gyvenvietės ir radimvietės, 10 – žalvario ir ankstyvojo geležiesamžiaus gyvenvietės, 11 – viduramžių kapinynas, 12 – Švendubrės (Velnio) akmuo65 pav. Raigardo slėnio rytinės dalies aerofotonuotrauka (mastelis 1: 17 000). Apatinėje dalyje – dususijungę sufoziniai cirkai66 pav. Raigardo slėnio raida poledynmetyjea – ankstyvajame driase (prieš 14–13 tūkst.metų) IV viršsalpinės terasos susidarymo metu; b –biolinge–viduriniajame driase (prieš 13–12 tūkst. metų) III viršsalpinės terasos susidarymo metu; c –alerode–vėlyvajame driase (prieš 12–10 tūkst. metų) II viršsalpinės terasos susidarymo metu; d –preborealyje–subborealyje (prieš 10–3,5 tūkst. metų) I viršsalpinės terasos susidarymo metu. 1 –Nemuno ir Raigardo slėnio riba; 2 – dabartinė Nemuno ir Kubilnyčios vaga; 3 – meandruojantysvandens srautai ir jų kryptys; 4 – vėjo pustomi plotai; 5 – besiformuojantys sufoziniai cirkai67 pav. Titnago ir keramikos radiniai iš Raigardo slėnio senovės gyvenviečių. Švendubrės 3-jigyvenvietė (1–9), Švendubrės 2-ji gyvenvietė (10–15). Piešė G. Piličiauskas (Ostrauskas, 2001)1 – dirbinio fragmentas, 2 – skeltės vidurinė dalis su retušu, 3, 5 – specialiosios paskirties dirbiniai, 4– rėžtukas, 6 – skeltė, 7–9 – brūkšniuotosios keramikos kultūros puodų šukės, 10 – skeltės apatinėdalis, 11, 15 – skaldytiniai, 12 – rėžtukas, perdirbtas iš ovalinio kirvelio, 13, 14 – gremžtukai68 pav. Radiniai iš seniausio (XVI a.) dabar žinomo pastato Švendubrėje – puodų fragmentai irgeležinis įtveriamasis peilis. V. Vaitkevičiaus nuotrauka (Kvizikevičius, 2001)69 pav. Švendubrės mitologinis akmuo ir duobučių ant jo išsidėstymo schema. V. Vaitkevičiausnuotrauka ir schema (Vaitkevičius, 2001)157
Change language