gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

eljefas, 16 – eolinių kopų reljefas, 17 – jūrinių terasų paviršiai, 18 – aliuviniai paviršiai upiųslėniuose, 19 – prieslėnių erozinis kalvynas, 20 – pelkės, 21 – ryškesnių ledyno pakraštinių dariniųtįsa, 22 – akumuliaciniai moreniniai gūbriai (drumlinai ?), 23 – erozinės kilmės gūbriai, 24 –dubakloniai, 25 – fliuvioglacialinės deltos, 26 – karstinių įgriuvų pakeistos lygumos, 27 –fliuvioglacialinės nuosruvos proslėniai, 28 – ežerai (Kudaba, 1983). 29 – vietovės, susijusios sumilžinų ,,veikla”, 30 – vietovės, susijusios su velnių ,,veikla”, 31 – rieduliai – gamtos paminklai, 32 –riedulynai - draustiniai20 pav. Ąžuolinis velnio bareljefas virš įėjimo į Lietuvos geologijos muziejų (autorius A. Medžiūnas,1983 m.) (a) ir Lietuvos geologų sąjungos emblema (autorius R. Zovė, 1990 m.) (b)21 pav. Šventoji ties Anykščiais (a) ir netoli Ukmergės (b)22 pav. Šventosios slėnis ties Abromiškėmis (nuotraukos autorius, greičiausiai, J. Dalinkevičius – aut.pastaba).23 pav. Vetygalos atodanga: a – bendras atodangos vaizdas, b – neogeno periodo sluoksniai, c –devono periodo Šventosios sluoksniai24 pav. Miškų raida neogeno pabaigoje ir antropogeno pradžioje pagal atodangos Šlavė-2 sporų iržiedadulkių tyrimus (Кондратене, 1996).1 – aleuritas, 2 – humusingas aleuritas, 3 – aleuritingas sapropelitas, 4 – molingas sapropelitas, 5 –morena, 6 – frekvencija25 pav. Šventosios slėnio ir apyslėnio geologinė–geomorfologinė schema (Dvareckas, Vaitiekūnas,1979). 1 – labai kalvotas reljefas, 2 – vidutiniškai kalvotas reljefas, 3 – silpnai kalvotas reljefas, 4 –denudaciniai šlaitai, 5 – terasų pakopos, 6 – eroziniai palikuonys, 7 – griovos, 8 – atodangos, 9 –išnašų kūgiai, 10 – ežerėliai su intakais, 11 – IV viršsalpinė terasa, 12 – III viršsalpinė terasa, 13 – IIviršsalpinė terasa, 14 – I viršsalpinė terasa, 15 – salpa (užliejamoji terasa)26 pav. Didieji Lietuvos rieduliai – Puntukas (a) ir Puntuko brolis (b)27 pav. Geologiniai gamtos paminklai – Pavarių akmuo (a) ir Karalienės liūnas (b)28 pav. Ad. Varnas. Anykščių piliakalnis (1909 m.) (Židinys, 1935)29 pav. J. Vienožinskis. Baranausko klėtelė Anykščiuose (1959 m.)30 pav. A. Žmuidzinavičius. Puntukas (1929 m.) (Жмуйдзинавичюс, 1972)31 pav. Šatrijos gelmių pjūvis (Vonsavičius, 1973). 1–5 – apledėjimų paliktos morenos, 6 – viršutinėjura, 7 – apatinis triasas, 8 – molis, 9 – aleuritas, 10 – smėlis, 11 – žvirgždas, 12 – gargždas, 13 –rieduliai, 14 – žvyras32 pav. Glaciomorfologinis Žemaičių aukštumos centrinės dalies žemėlapis (Kudaba, 1983)33 pav. Šatrijos ,,piramidė” – vaizdas iš pietvakarių (a) ir iš pietryčių pusės (b)34 pav. Vaizdas nuo Šatrijos – pietų (a) ir vakarų link (b)35 pav. Šerno ilties amuletas rastas pietiniame Šatrijos šlaite (Butrimas, 1984)36 pav. I. Bajoriūnaitė. Šatrija (1968 m.) (Poezijos pavasaris, 1968)37 pav. Jūros lygio svyravimo schema (Gudelis, 1998))155