gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
9 pav. Juros ir kreidos perioduose klestėjusių gyvių fosilijos1 – amonitas Kosmoceras pollucinum Teisseyre, Ventos slėnis ties Papile, viršutinė jura, kelovėjaussluoksniai (L. Rotkytės kolekcija), 2–4 – fosilijos iš Lietuvos geologijos muziejuje esančių prof.J. Dalinkevičiaus rinkinių (V. Kučo nuotraukos): 2 – belemnitai, žmonių vadinami velnio pirštais,perkūno kulipkomis, kaukspeniais, 3 – amonitai Pleurotomaria sp., rasti juodame žėrutingame jurosperiodo molyje, 4 – suakmenėjusių gyvūnų nuolaužos iš ledyno sujauktų sluoksnių.10 pav. Gintaras su voro inkliuzu (Katinas, 1983)11 pav. Vėlyvojo pleistoceno nuogulų atodangos Nemuno slėnyje prie Škėvonių netoli Birštono (a) irVerknės žiotyse (b)12 pav. Druskininkų (Pušyno) pjūvio Merkinės tarpledynmečio sporų–žiedadulkių diagrama(Кондратене, 1996)1 – aleuritingas molis, 2 – durpė, 3 – durpingas sapropelitas, 4 – humusingas aleuritas, 5 –moreninis priemolis, 6 – gargždas, 7 – žiedadulkių kiekis mažiau 1%, 8 – samanos, 9 –paparčiai13 pav. Paskutiniojo apledėjimo paleogeografijos kreivė (Satkūnas, 1997)a – ledyno danga paskutiniojo apledėjimo maksimalaus išplitimo metu (ledyno storio izolinijos,slinkimo kryptys) (pagal Ehlers, 1992). b – paleogeografinis transektas išilgai linijos C–P (centras–periferija)14 pav. Ledyno pasitraukimo iš Lietuvos teritorijos stadijų ir fazių ribos (Gaigalas, 2001).G – Grūdos stadijos, Ž – Žiogelių fazės, B – Baltijos stadijos, EL – Rytų Lietuvos fazės, SL – PietųLietuvos fazės, ML – Vidurio Lietuvos fazės, NL – Šiaurės Lietuvos fazės. AF – Aukštaičių fazės ribapagal R. Guobytę (2002)15 pav. Paleogeografinė situacija Pietų Lietuvoje paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos PietųLietuvos fazės (osciliacijos) metu (Baltrūnas, 2001)1 – aktyvus ledynas, 2 – negyvas ir tirpstantis ledynas su laikinais ežerais, 3 – moreninės aukštumos,pakilumos ir plynaukštės, 4 – fliuvioglacialinės lygumos, 5 – limnoglacialinės lygumos, 6 –limnoglacialiniai vandens baseinai, 7 – vandens srautai ir jų kryptys, laikini ežerai ir užutekiai, 8-10 –stambiai, vidutiniškai ir smulkiai kalvotas reljefas, 11-12 – plokščias ir banguotas reljefas, 13 – vėjopustomos vietos. Skaičiais parodytas žemės paviršiaus ir vandens lygio absoliutus aukštis (m)16 pav. Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno nuosėdų stratigrafijos bei archeologinių laikotarpiųgretinimo schema. Lietuvos vėlyvojo ledynmečio ir holoceno periodizacija pagal M. Kabailienę(1998), archeologinių laikotarpių - pagal R. Rimantienę (1995)17 pav. Akmens ir žalvario amžiaus keramikos ir titnago radiniai Zapsės 5-ojoje akmens amžiausgyvenvietėje (Juodagalvis, 2001)18 pav. Akmens ir žalvario amžiaus paminklų paplitimas Lietuvoje (Lietuvos archeologijos atlasas, Ipriedas, 1974)19 pav. Lietuvos vietovės, susijusios su milžinų ir velnių ,,veikla”. Geomorfologinio ,,fono”(žemėlapio) autorius – Č. Kudaba (1983).1 - 3 – įvairiai kalvotas ir periglacialinių procesų žymiai (1) ir nežymiai (2, 3) paveiktaspriešpaskutiniojo apledėjimo ir paskutiniojo apledėjimo Grūdos stadijos reljefas, 4 - 7 – įvairauskalvotumo gubrėtas ežeringas paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos skirtingų fazių reljefas, 8 –išlygintų ir banguotų senojo apledėjimo plynaukščių reljefas, 9, 10 – paskutiniojo apledėjimo skirtingųfazių plynaukščių banguotas ir dugninės morenos lygumų paviršius, 11, 12 – fliuvioglacialinių procesųsukurtas lyguminis reljefas, 13 - 15 – limnoglacialinių procesų sukurtas banguotas ir lyguminis154
eljefas, 16 – eolinių kopų reljefas, 17 – jūrinių terasų paviršiai, 18 – aliuviniai paviršiai upiųslėniuose, 19 – prieslėnių erozinis kalvynas, 20 – pelkės, 21 – ryškesnių ledyno pakraštinių dariniųtįsa, 22 – akumuliaciniai moreniniai gūbriai (drumlinai ?), 23 – erozinės kilmės gūbriai, 24 –dubakloniai, 25 – fliuvioglacialinės deltos, 26 – karstinių įgriuvų pakeistos lygumos, 27 –fliuvioglacialinės nuosruvos proslėniai, 28 – ežerai (Kudaba, 1983). 29 – vietovės, susijusios sumilžinų ,,veikla”, 30 – vietovės, susijusios su velnių ,,veikla”, 31 – rieduliai – gamtos paminklai, 32 –riedulynai - draustiniai20 pav. Ąžuolinis velnio bareljefas virš įėjimo į Lietuvos geologijos muziejų (autorius A. Medžiūnas,1983 m.) (a) ir Lietuvos geologų sąjungos emblema (autorius R. Zovė, 1990 m.) (b)21 pav. Šventoji ties Anykščiais (a) ir netoli Ukmergės (b)22 pav. Šventosios slėnis ties Abromiškėmis (nuotraukos autorius, greičiausiai, J. Dalinkevičius – aut.pastaba).23 pav. Vetygalos atodanga: a – bendras atodangos vaizdas, b – neogeno periodo sluoksniai, c –devono periodo Šventosios sluoksniai24 pav. Miškų raida neogeno pabaigoje ir antropogeno pradžioje pagal atodangos Šlavė-2 sporų iržiedadulkių tyrimus (Кондратене, 1996).1 – aleuritas, 2 – humusingas aleuritas, 3 – aleuritingas sapropelitas, 4 – molingas sapropelitas, 5 –morena, 6 – frekvencija25 pav. Šventosios slėnio ir apyslėnio geologinė–geomorfologinė schema (Dvareckas, Vaitiekūnas,1979). 1 – labai kalvotas reljefas, 2 – vidutiniškai kalvotas reljefas, 3 – silpnai kalvotas reljefas, 4 –denudaciniai šlaitai, 5 – terasų pakopos, 6 – eroziniai palikuonys, 7 – griovos, 8 – atodangos, 9 –išnašų kūgiai, 10 – ežerėliai su intakais, 11 – IV viršsalpinė terasa, 12 – III viršsalpinė terasa, 13 – IIviršsalpinė terasa, 14 – I viršsalpinė terasa, 15 – salpa (užliejamoji terasa)26 pav. Didieji Lietuvos rieduliai – Puntukas (a) ir Puntuko brolis (b)27 pav. Geologiniai gamtos paminklai – Pavarių akmuo (a) ir Karalienės liūnas (b)28 pav. Ad. Varnas. Anykščių piliakalnis (1909 m.) (Židinys, 1935)29 pav. J. Vienožinskis. Baranausko klėtelė Anykščiuose (1959 m.)30 pav. A. Žmuidzinavičius. Puntukas (1929 m.) (Жмуйдзинавичюс, 1972)31 pav. Šatrijos gelmių pjūvis (Vonsavičius, 1973). 1–5 – apledėjimų paliktos morenos, 6 – viršutinėjura, 7 – apatinis triasas, 8 – molis, 9 – aleuritas, 10 – smėlis, 11 – žvirgždas, 12 – gargždas, 13 –rieduliai, 14 – žvyras32 pav. Glaciomorfologinis Žemaičių aukštumos centrinės dalies žemėlapis (Kudaba, 1983)33 pav. Šatrijos ,,piramidė” – vaizdas iš pietvakarių (a) ir iš pietryčių pusės (b)34 pav. Vaizdas nuo Šatrijos – pietų (a) ir vakarų link (b)35 pav. Šerno ilties amuletas rastas pietiniame Šatrijos šlaite (Butrimas, 1984)36 pav. I. Bajoriūnaitė. Šatrija (1968 m.) (Poezijos pavasaris, 1968)37 pav. Jūros lygio svyravimo schema (Gudelis, 1998))155
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147: Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149: Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151: Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153: In this book the development of the
- Page 156 and 157: 38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158: 70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda
9 pav. Juros ir kreidos perioduose klestėjusių gyvių fosilijos1 – amonitas Kosmoceras pollucinum Teisseyre, Ventos slėnis ties Papile, viršutinė jura, kelovėjaussluoksniai (L. Rotkytės kolekcija), 2–4 – fosilijos iš <strong>Lietuvos</strong> geologijos muziejuje esančių prof.J. Dalinkevičiaus rinkinių (V. Kučo nuotraukos): 2 – belemnitai, žmonių vadinami velnio pirštais,perkūno kulipkomis, kaukspeniais, 3 – amonitai Pleurotomaria sp., rasti juodame žėrutingame jurosperiodo molyje, 4 – suakmenėjusių gyvūnų nuolaužos iš ledyno sujauktų sluoksnių.10 pav. Gintaras su voro inkliuzu (Katinas, 1983)11 pav. Vėlyvojo pleistoceno nuogulų atodangos Nemuno slėnyje prie Škėvonių netoli Birštono (a) irVerknės žiotyse (b)12 pav. Druskininkų (Pušyno) pjūvio Merkinės tarpledynmečio sporų–žiedadulkių diagrama(Кондратене, 1996)1 – aleuritingas molis, 2 – durpė, 3 – durpingas sapropelitas, 4 – humusingas aleuritas, 5 –moreninis priemolis, 6 – gargždas, 7 – žiedadulkių kiekis mažiau 1%, 8 – samanos, 9 –paparčiai13 pav. Paskutiniojo apledėjimo paleogeografijos kreivė (Satkūnas, 1997)a – ledyno danga paskutiniojo apledėjimo maksimalaus išplitimo metu (ledyno storio izolinijos,slinkimo kryptys) (pagal Ehlers, 1992). b – paleogeografinis transektas išilgai linijos C–P (centras–periferija)14 pav. Ledyno pasitraukimo iš <strong>Lietuvos</strong> teritorijos stadijų ir fazių ribos (Gaigalas, 2001).G – Grūdos stadijos, Ž – Žiogelių fazės, B – Baltijos stadijos, EL – Rytų <strong>Lietuvos</strong> fazės, SL – Pietų<strong>Lietuvos</strong> fazės, ML – Vidurio <strong>Lietuvos</strong> fazės, NL – Šiaurės <strong>Lietuvos</strong> fazės. AF – Aukštaičių fazės ribapagal R. Guobytę (2002)15 pav. Paleogeografinė situacija Pietų Lietuvoje paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos Pietų<strong>Lietuvos</strong> fazės (osciliacijos) metu (Baltrūnas, 2001)1 – aktyvus ledynas, 2 – negyvas ir tirpstantis ledynas su laikinais ežerais, 3 – moreninės aukštumos,pakilumos ir plynaukštės, 4 – fliuvioglacialinės lygumos, 5 – limnoglacialinės lygumos, 6 –limnoglacialiniai vandens baseinai, 7 – vandens srautai ir jų kryptys, laikini ežerai ir užutekiai, 8-10 –stambiai, vidutiniškai ir smulkiai kalvotas reljefas, 11-12 – plokščias ir banguotas reljefas, 13 – vėjopustomos vietos. Skaičiais parodytas žemės paviršiaus ir vandens lygio absoliutus aukštis (m)16 pav. <strong>Lietuvos</strong> vėlyvojo ledynmečio ir holoceno nuosėdų stratigrafijos bei archeologinių laikotarpiųgretinimo schema. <strong>Lietuvos</strong> vėlyvojo ledynmečio ir holoceno periodizacija pagal M. Kabailienę(1998), archeologinių laikotarpių - pagal R. Rimantienę (1995)17 pav. Akmens ir žalvario amžiaus keramikos ir titnago radiniai Zapsės 5-ojoje akmens amžiausgyvenvietėje (Juodagalvis, 2001)18 pav. Akmens ir žalvario amžiaus paminklų paplitimas Lietuvoje (<strong>Lietuvos</strong> archeologijos atlasas, Ipriedas, 1974)19 pav. <strong>Lietuvos</strong> vietovės, susijusios su milžinų ir velnių ,,veikla”. Geomorfologinio ,,fono”(žemėlapio) autorius – Č. Kudaba (1983).1 - 3 – įvairiai kalvotas ir periglacialinių procesų žymiai (1) ir nežymiai (2, 3) paveiktaspriešpaskutiniojo apledėjimo ir paskutiniojo apledėjimo Grūdos stadijos reljefas, 4 - 7 – įvairauskalvotumo gubrėtas ežeringas paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos skirtingų fazių reljefas, 8 –išlygintų ir banguotų senojo apledėjimo plynaukščių reljefas, 9, 10 – paskutiniojo apledėjimo skirtingųfazių plynaukščių banguotas ir dugninės morenos lygumų paviršius, 11, 12 – fliuvioglacialinių procesųsukurtas lyguminis reljefas, 13 - 15 – limnoglacialinių procesų sukurtas banguotas ir lyguminis154