gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

2 pav. Lietuvos Žemės gelmių apibendrintas geologinis pjūvis iš vakarų į rytus (Uginčius, Baltrūnas,1999). Pjūvyje parodyti archėjaus ir proterozojaus (AR-PR), vendo (V), kambro (Є), ordoviko (O),silūro (S), devono (D), permo (P), triaso (T), juros (J), kreidos (K) ir kvartero (antropogeno) (Q)klodai3 pav. Lietuvos geologijos muziejus Vievyje (E.Gaižausko nuotrauka)4 pav. Taip saugomas gręžinių kernas (cilindrinis uolienų stulpelis) Lietuvos geologijos muziejauskerno saugykloje (E.Gaižausko nuotraukos)5a pav. Rodinijos superkontinento (prieš 750 mln. metų) rekonstrukcija (pagal Torsvik T. H. ir kt.,1996)5 pav. Mizarų astroblemos geografinė padėtis (a) ir pjūvis per ją (b) (Gailius, Motuza, 1977)Įvairių geologinių periodų uolienos: 1 – kvartero, 2 – paleogeno, 3, 4 – kreidos, 5 – triaso, 6 –viršutinio proterozojaus–kambro, 7 – archėjaus–proterozojaus, 8 – sutrupintų uolienų zona, 9 – lūžiaiŽemės plutoje, 10 – astroblemos kontūrai, 11 – gręžinio vietos, 12 – pjūvio linija6 pav. Būdingoji Lietuvos paleozojaus fauna (Lietuvos geologija, 1994)a – kambro trilobitas (T. Jankausko kolekcija), b – ordoviko vėžiagyviai (N. Sidaravičienės kolekcija),c – silūro graptolitai (J. Paškevičiaus kolekcija), d – silūro pečiakojai (P. Musteikio kolekcija), e –devono fosilijos, f – viršutinio permo fosilijos (P. Suveizdžio kolekcija): 1–3 – foraminiferai, 4, 5 –samangyviai, 6–8 – pečiakojai,7 pav. Baltijos baseino rytinės dalies viršutinio silūro facijos: a – ludlovio laikotarpis, b – ludloviolaikotarpio pabaiga (Pagėgių, Venspilio ir Sudervės svitų kraigo facijos) (Lietuvos geologija, 1994).A – giluminės atviros jūros facijos, susidariusios anaerobinėmis sąlygomis žemiau bangų veikimolygio: 1 – juodo graptolitinio molio; 2 – juodo ir žalsvai pilko graptolitinio molio; 3 – žalsvai pilko irjuodo molio su molingo karbonatinio dumblo tarpsluoksniais; 4 – žalsvai pilko molio ir molingokarbontinio dumblo; B – seklaus šelfo facijos, susidariusios aerobinėmis sąlygomis aukščiau bangųveikimo lygio: 1 – žalsvai pilko molingo karbonatinio dumblo; 2 – žalsvai pilko molingo karbonatiniodumblo su aleurito ir smėlio grūdeliais; 3 – raudono ir pilko molio it molingo karbonatinio irdolomitinio dumblo; 4 – pilko sluoksniuoto karbonatinio ir molingo karbonatinio dumblo; 5 – pilkogniutulinio karbonatinio dumblo; 6 – rifinės klinties; 7 – juodo molingo karbonatinio ir karbonatiniosu koralais dumblo; C – padidėjusio druskingumo lagūninės facijos: 1 – dolomitinio dumblo (Mituvossvitos, apačioje su onkolitais); 2 – sluoksniuoto dolomitinio molingo dumblo, dolomitinio raudono irpilko molio ir gipso facija; D – augalija ir gyvūnija: 1 – stromatoporoidėjos; 2, 3 – koralai: 2 –kolonijiniai, 3 – pavieniai; 4, 5 – pečiakojai: 4 – plonasieniai, 5 – storasieniai, 6–9 – moliuskai: 6 –plonasieniai dvigeldžiai, 7 – storasieniai dvigeldžiai, 8 – pilvakojai, 9 – galvakojai, 10 – trilobitai; 11– vėžiagyviai; 12 – stambūs vėžiagyviai (leperdicijos); 13 – eurypteridai; 14 – jūrų lelijos; 15, 16 –graptolitai: 15 – graptoloidėjos, 16 – dendroidėjos, 17 – konodontai; 18 – ichtiofauna; 19 – primityvūsaugalai8 pav. Vėlyvojo permo laikotarpio litologinis–paleogeografinis žemėlapis (Lietuvosgeologija, 1994).1,2 – nepadengti permo nuosėdomis plotai:1 – paviršiuje kristalinės uolienos, 2 –nuosėdinės uolienos, 3–8 – viršutinio permo nuosėdų išplitimas: 3 – iki denudacijos, 4 –klintis, 5 – dumblių ir samangyvių rifai, 6 – susisluoksniavusios karbonatinės irsulfatinės uolienos (vyrauja pastarosios), 7 – tas pats su akmens druska (vyraujapastaroji), 8 – plonų kalio druskų sluoksnių išplitimas, 9 – išplitimo ribos: a – apytikslės(jūroje), b – po prekvartero nuosėdomis; 10 – nuosėdų storis, m: a – maksimalausišplitimo riba (nulinė izopachita), b – išlikusių nuosėdų izopachitos; 11: a – giliųjųtektoninių lūžių, turėjusių poveikį nuosėdų klostymuisi, vieta, b – facijų ribos; 12 –denuduojamos medžiagos nešimo kryptis153