Jablonskis K. ir kt. Raganų teismai Lietuvoje. Vilnius. 1987.Gaigalas A., 2000. Juodkrantės gintaro lobis. Mokslas ir gyvenimas. 2000. Nr 12. 30–31.Gaigalas A., 2001. Viršutiniojo (vėlyvojo) pleistoceno stratigrafija ir geochronologija. Akmens amžiusPietų Lietuvoje. Vilnius. 2001. 7–24.Gailius R., Motuza G., 1977. Žvaigždžių žaizdos. Mokslas ir gyvenimas. 1977. Nr. 2.Gailius R., 1988. <strong>Lietuvos</strong> meteoritiniai krateriai. Vilnius. 1988. 100 p.Gailius R., 1994. Archėjus. Proterozojus. <strong>Lietuvos</strong> geologija. Vilnius. 1994. 20–30.Gamlin L.,2001. Evoliucija. (Iš serijos ,,Žvilgsnis į pasaulį”). Vilnius. 2001. 64 p.Garunkštis A., Stanaitis A., 1959. Dusios, Metelio ir Obelijos ežerų kilmės klausimu. <strong>Lietuvos</strong> TSRMA moksliniai pranešimai. X t. 2 sąs. Vilnius. 1959. 235–248.Garunkštis A., Stanaitis A, 1978. Kodėl senka <strong>Lietuvos</strong> ežerai. Vilnius. 1978. 92 p.Geda S., 1996. Ir vis dėlto ką tau liudija balta vandenų preliudija (Medūzos prie Juodkrantės). ŠiaurėsAtėnai. 1996. 11. 02. Nr. 42. P. 8.Geikie A., 1901. Geoliogija. Plymouth. 114 p.Gendrolis E., 1994. Kultūros ištakos. Vilnius. 1994. 264 p.Gimbutienė M., 1988. Baltų mitologija. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr . 30–31.Girininkas A., 1994. Baltų kultūros ištakos. Vilnius. 1994. 279 p.Greimas A. J., 1990. Tautos atminties beieškant. Vilnius–Chicago. 1990. 527 p.Grigelis A., 1994. Jura. Kreida. <strong>Lietuvos</strong> geologija. Vilnius. 1994. 139–167.Grinaveckas V., 1988. Kai kurių Vakarų <strong>Lietuvos</strong> kalnų vardai. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr. 2.22–23.Gudavičius H., 1985. Raistelio šviesa. Vilnius. 1985. 103 p.Gudelis A., 1970. Kuršių nerija. Vilnius. 1970.Gudelis A., 1984. Apie ką šneka pajūrio vėjai. Mūsų <strong>gamta</strong>. 1984. Nr 2. 14–15.Gudelis A., 1986. Kuršių nerijos kopos. Mūsų <strong>gamta</strong>. 1986. Nr. 11. 8–9.Gudelis A., 1998. <strong>Lietuvos</strong> pajūris ir įjūris. Vilnius. 1998. 442 p.Gumilevskis L. 1988. Vernadskis. Vilnius. 1988. 246 p.Guobytė R., 2002. <strong>Lietuvos</strong> paviršiaus geologijos ir geomorfologijos ypatumai bei deglaciacijos eiga.Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius. 2002. 34 p.Kabailienė M., 1990. <strong>Lietuvos</strong> holocenas. 1990. 175 p.Kabailienė M., 1993. Stratigrafijos problemos bei gamtinės aplinkos raida vėlyvajame ledynmetyje irHolocene Lietuvoje. Geologija. 1993. 2 d. 14 t. 208–222.Kalenda Č., 2000. Ekologinė problema: turinys, esmė, ištakos. Problemos. 2000. Nr. 58. 42–54.Kavaliauskas P.,1975. Kraštovaizdžio grožis ir būdai jam išmatuoti. Statyba ir architektūra. 1975. Nr.8. 23-26.Kavaliauskas P., 1978. Kraštovaizdžio suvokimo teoriniai aspektai. Geografija ir geologija. XIV.1978. 41-49.Karmalavičius R., 2000. Kūrybos ontogenezės pajauta XIX amžiaus pabaigos lietuvių raštijoje.Vilnius. 2000. 367 p.Katinas V., 1983. Baltijos gintaras. Vilnius. 1983. 110 p.Katinas V., 1994. Paleogenas. Neogenas. Gintaras. <strong>Lietuvos</strong> geologija. 1994. 167–175, 332–334.Kaveckis M., 1928. <strong>Lietuvos</strong> Universiteto Matematikos–Gamtos Fakulteto darbai. IV t. Kaunas. 1928.268 p. (su priedais).Kaveckis M., 1931. 1928 metų geologinio rekognosciravimo <strong>Lietuvos</strong> šiaurės rytų rajone. VytautoDidžiojo Universiteto Matematikos–Gamtos Fakulteto darbai. V t. Kaunas. 1931. 674 p. (supriedais).Kavolis V., 1998. Civilizacijų analizė. Vilnius. 1998. 342 p.Kerbelytė B., 1964. Dusia – gyvas ežeras. Kraštotyra. Vilnius. 1964. 94–98.Kerbelytė B., 1970. Lietuvių liaudies padavimai. Vilnius. 1970. 269 p.Kisieliūnaitė D., 2000. www.elnet.lt/vartiklis/vorutaKolupaila S., 1927. Didieji Dzūkijos ežerai. Iliustruotoji Lietuva. 1927. Nr. 5 (58). Kaunas. 36–37.Kondratienė O., Vonsavičius V., 1994. Kvarteras (antropogenas). <strong>Lietuvos</strong> geologija. 1994. 176–240.Kubilius V., 1987. Tėvynė visada graži. Mūsų <strong>gamta</strong>. 1987. Nr. 10. 14–15.Kudaba Č., 1969. Takoskyros. Kultūros barai. 1969. Nr. 7. 43–47.Kudaba Č., 1969. Žemės legendos. Kultūros barai. 1969. Nr. 12. 43–48.148
Kudaba Č., 1972. Kalvotoji Žemaitija. Vilnius. 1972. 144 p.Kudaba Č., 1982. Ekologinės kultūros būtinybė. Mokslas ir gyvenimas. 1982. Nr. 4. 4–5.Kudaba Č., 1983. <strong>Lietuvos</strong> aukštumos. Vilnius. 1983. 188 p.Kudaba Č., 1984. Ką apie mus kalbės palikuonys? Literatūra ir menas. 1984.03.03. P. 12.Kudaba Č. 1986. Skaitant Vladimirą Vernadskį. Mūsų <strong>gamta</strong>. 1986. Nr. 2. P. 8.Kudaba Č. 1988. Laiką pralenkusi mintis. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr. 3 (9–10 p.), Nr. 4 (9–10p.).Kudaba Č., 1992. Žemės legendos ir tikrovė. Apie <strong>Lietuvos</strong> žemę. Vilnius. 1992. 96–99.Kudaba Č., Mardosienė D., 1992. Kopos po savo amžiaus vidudienio (Kuršių nerija). Mokslas irgyvenimas. 1992. Nr. 7 (18–19 p.), Nr. 8 (8–9 p.).Kudaba Č., 1993. Septyni keliai iš Varnių. Kaunas. 1993. 118 p.Kudaba Č., 1998. Bibliografinė rodyklė. Vilnius. 1998.Kunskas R.,1969. Paleogeografinės pastabos apie Druskininkų apylinkes. Geografinismetraštis, X. Vilnius. 1969. 197–211.Kuzmickas B. 1995. Tejarizmas – netradiciška krikščioniškoji filosofija. Įžanginis straipsnisP. Tejaro de Šardeno knygai ,,Žmogaus fenomenas”. Vilnius. 1995. 5-18 p.Kviklys B., 1991. Mūsų Lietuva. II t. Vilnius. 1991. 752 p.Kviklys B., 1991 Mūsų Lietuva. IV t. Vilnius. 1991. 132–134.Kvizikevičius L., 2001. Švendubrės kaimas viduramžiais ir vėlesniais laikais. Ar tikraiRaigardas prasmego? Vilnius. 2001. 55–61.Lekevičius E., 2001. Gyva tik ekosistema: ne visai tradicinis požiūris į gyvybės evoliuciją.Vilnius. 2001. 108 p.Leopoldas O. Smėlio grafystės kalendorius. Vilnius. 1987. 208 p.<strong>Lietuvos</strong> durpynų kadastras. III. Vilnius. 1995. P. 1051.Lietuvių mitologija. 1 t. Vilnius. 1997. 607 p.Lietuvių mitologija, 2 t. Vilnius. 1997. 467 p.<strong>Lietuvos</strong> TSR atlasas. Maskva. 1981. 216 p.<strong>Lietuvos</strong> geologija (sud. Grigelis A., Kadūnas V.). Vilnius. 1994. 447 p.<strong>Lietuvos</strong> TSR archeologijos atlasas. Vilnius. 1974–1978. I–IV t.Lietuvių tautosaka. IV t. Vilnius. 1967. 837 p.Lietuvių etnogenezė. Vilnius. 1987. 186 p.Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (LTE). 1979. 5 t. 640 p.Lukšienė M., 1988. Po mūsų nebus mūsų? Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr. 8. 17–18.Lundkvistas A., 1960. Kalbantis medis. Vilnius. 1960.Maceina A. 1991. Saulės giesmė: Šventasis Pranciškus Asyžietis <strong>kaip</strong> gyvenimo šauklys.Gyvoji dvasia, 3. Vilnius. 1991. 454 p.Maceina A. 1991. Raštai. I. Vilnius. 1991. 539 p.Mažosios <strong>Lietuvos</strong> enciklopedija. I t.Vilnius. 2000. 776 p.Michelbertas, 1972. Prekybiniai ryšiai su Romos imperija.Mickūnas A., Stewart D., 1994. Fenomenologinė filosofija. Vilnius. 1994. 192 p.Mieželaitis E., 1974. Šatrijos legenda. Čia Lietuva. Vilnius. 1974.Mikšytė R., 1982. Gamta ir žmogus Vinco Krėvės kūryboje. Mūsų <strong>gamta</strong>. 1982. Nr. 10. P. 15.Minkevičius, 1983. Kuršių nerijos smiltelės kelionė. Kuršių nerija. Vilnius. 1983. 3–32.Mikalauskas A., 1961. Nemuno slėnio Raigrudo kilpoje geomorfologija. Geografinis metraštis. IV t.Vilnius. 1961. 45–64.Motuza G., 1980. Granitas. Mokslas ir gyvenimas. 1980. Nr 2. 8–10.Motuza G., Girininkas A., 1989. Vakarų baltų archeologija ir istorija. Klaipėda. 1989. 3–13.Motuza G., Skridlaitė G., 1999. <strong>Lietuvos</strong> gilieji litosferos sluoksniai. <strong>Lietuvos</strong> mokslas. mokslas.Geomokslai. 23. Vilnius. 1999. 63–80.Motuza G., Motuza V., 1999. Kalevo sūnaus pėdom. Geologijos akiračiai. 1999. Nr. 2. 35–41.National Geographic, 2000. Vol. 198. No. 1. July, 2000. 90–117.Narbutas V., 1994. Devonas. Karbonas. <strong>Lietuvos</strong> geologija. Vilnius. 1994. 97–122.Ostrauskas T., 2001. Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio gyvenvietės. Ar tikraiRaigardas prasmego? Kompleksinių tyrimų duomenys. Vilnius. 2001. 42–55.Paškevičius J., 1994. Ordovikas. Silūras. <strong>Lietuvos</strong> geologija. Vilnius. 1994. 46–96.Petrošius R., 2000. Paslaptingasis Raigardo slėnis. Mokslas ir gyvenimas. 2000. Nr. 10. 20–23.149
- Page 1 and 2:
VALENTINAS BALTRŪNASGAMTA KAIP KUL
- Page 3 and 4:
V. Baltrūnas. Gamta kaip kultūros
- Page 5 and 6:
Į V A D A SGamtos ir kultūros są
- Page 7 and 8:
folklorinio ir profesionaliojo meno
- Page 9 and 10:
klausimu ir bent kelių vyraujanči
- Page 11 and 12:
suakmenėjusių fosilijų amžius P
- Page 13 and 14:
tik šiek tiek jaunesnė yra prie V
- Page 15 and 16:
pogonoforai, forominiferai, akritar
- Page 17 and 18:
anteklizė) kaip kalnodaros kituose
- Page 19 and 20:
terigeninių nuogulų (molio, aleur
- Page 22 and 23:
Didžiausias Lietuvoje neogeno nuog
- Page 24 and 25:
Dideles nuogulų storymes, paprasta
- Page 26 and 27:
Europos šiaurinės dalies nuosekli
- Page 28 and 29:
Šis skyrius yra tarsi ankstesniojo
- Page 30 and 31:
kalvos (19 pav.). Čia reikia pridu
- Page 32 and 33:
kituose kraštuose. Šiuo metu Liet
- Page 34 and 35:
pasaulėžiūroje ir kurie yra įpr
- Page 36 and 37:
Santykis su aplinka: praktinis aspe
- Page 38 and 39:
už 0,005 mm. Yra ir kitokių molio
- Page 40 and 41:
kita kryptimi. Deja, šiandieninė
- Page 42 and 43:
žmogiškojo kalvio kovos ir kalvys
- Page 44 and 45:
išraiškingesnė kraštovaizdžio
- Page 46 and 47:
estų tautosakoje, kitų tautų fol
- Page 48 and 49:
Naujojo akmens laikotarpiu jau lank
- Page 50 and 51:
mokslinės minties įkvėpėją. Pa
- Page 52 and 53:
pastraipoje rašoma: ,,Greitas mar
- Page 54 and 55:
Nepaprastai didelę Šventosios ir
- Page 56 and 57:
spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59:
padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61:
Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63:
nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65:
šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67:
sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69:
vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71:
Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73:
pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75:
Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77:
angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79:
graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81:
poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83:
(46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85:
visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87:
tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89:
ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91:
udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93:
smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95:
lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97:
nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147: Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 150 and 151: Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153: In this book the development of the
- Page 154 and 155: 9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157: 38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158: 70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda