gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
Ne visi gamtos objektai išraiškingi ir informatyvūs, ne visiems lemta išlikti tautosatmintyje. Puoselėjami ir prižiūrimi bus žmonių mėgiami, žinomi ir įspūdingi, gal būt, netokie kaip Šatrija ar Medvėgalis, Tauragnas ar Čepkeliai. Laimei, nenusineši jų namo ar į savokiemą. Jie savo buvimu ilgai simbolizuos aplinkos ir tautos formavimosi laikus ar gyvavimotarpsnį, susies su praeitimi, su tautos šaknimis, žadins kūrybinį įkvėpimą, norą ištirti irįamžinti gamtos vertybę, jos paslaptis. Tokių gamtos vertybių paieškoje, jų kultūriniodvasinioantstato puoselėjime sunku apseiti be mokslininkų, gamtos tyrėjų. Deja, šių laikųamžinai skubančiam ir dažnai pragmatiškai nuteiktam mokslininkui nevisada lieka laikostabtelėti prie niokojamos gamtos, apmąstyti kasdienio savo darbo vaisius, nuspėti, kas irkokiems tikslams juos panaudos. O kartais tiesiog ir nenorima…LITERATŪRA146
Andriušytė–Žukienė R., 2001. M. K. Čiurlionio ,,Raigardas” ir jo vaidmuo bendroje dailininkokūrybos panoramoje. Ar tikrai Raigardas prasmego? Kompleksinių tyrimų duomenys. Vilnius.2001. 80–97.Apalia–Šidlienė Dz., 1960. Šatrijos kalno žalioji danga. Mūsų girios. 1960. Nr. 8(145).28–33.Apirubytė R. ir kt., 1971. Didelio tikslumo gravimetrinių ir magnetometrinių darbų pritaikymasnaftingų struktūrų paieškai ir tektoniniams tyrimams Pietiniame Pabaltijyje (ataskaita). Geologijosin-tas. Vilnius. 1971. 228 p.Balbierius A., 1988. Žalioji estetikos mokykla. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr. 10. 12–13.Baltrūnas V., 1979. The Raigardas Valley and Its Geological Strukture: Guide for excursions. Vilnius.1979. 81–83, 175–176.Baltrūnas V., Šliaupa A., 1980. Raigardo slėnis. Nešė velnias akmenį (Geologinių reiškiniųliudininkai). Vilnius. 1980. 53–60.Baltrūnas V., 1999. Vladimiro Vernadskio mokymas apie biosferą ir nūdiena. Geologija, Nr. 29,Vilnius, 1999, p. 5–14.Baltrūnas V., 2001. Paviršiaus geologinės sąlygos. Paviršiaus paleogeografija. Akmens amžius PietųLietuvoje. Vilnius. 2001. 82–89, 125–132.Baltrūnas V. ir kt., 2001. Ar tikrai Raigardas prasmego? Kompleksinių tyrimų duomenys. Vilnius.2001. 134 p.Bandžiulienė R., 1983. Nerijos augalija. Kuršių nerija. Vilnius. 1983. 112 p.Baranauskas M., 1979. Juodkrantės gintaro kasyklos. Tarybinė Klaipėda. 1979. 11. 04. P. 3.Baranauskas M., 1981. Pirmieji bandymai gelbėti Neriją. Mokslas ir gyvenimas. 1981. Nr. 6. 19–21.Baranauskas M., 1982. Kiek metų Juodkrantės gyvenvietei? Tarybinė Klaipėda. 1982. 01. 17. P. 3.Baranauskas M., 1982. Juodkrantė prie marių. Tarybinė Klaipėda. 1982. 02. 13. P. 5Basalykas A., 1951. Nemuno upyno slėniai Lietuvos TSR ribose (geomorfologinė slėnių sistemosanalizė). Lietuvos MA bibliotekos archyvas. Vilnius. 1951.Basalykas A., 1958. Upės. Lietuvos TSR fizinė geografija. I. Vilnius. 1958. 210–256.Basalykas A., 1965. Lietuvos TSR fizinė geografija. II. Vilnius. 1965. 492 p.Basalykas A.,1985. Žemė – žmonijos buveinė. Vilnius. Mokslas. 1985. 256 p.Bicka J., Tumosa F., 1999. Gražiausieji Mažosios Lietuvos padavimai. Marijampolė. 1999. 130 p.Bieliukas K., Garunkštis A., Chomskis V., 1960. Dėl ežerų genezinės klasifikacijos. Geografinismetraštis. 3. 1960. 5–15.Biržiška M., 1917. Lietuvos geografija. Vilnius. 1917. P. 3Budriūnas A.–R., Ėringis K., 2000. Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika. Vilnius.2000. 39 p.Buivydaitė B., 1930. Anykščių šilelis. 1930.Buračas B., 1996. Šatrija – žemaičių šventovė. Pasakojimai ir padavimai. Vilnius. 166–168.Buračas B., 1996. Puntukas. Pasakojimai ir padavimai. Vilnius. 1996. 233–236.Butrimas A., 1984. Apie Šatrijos raganas ir archeologiją. Mūsų gamta. 1984. Nr. 9. P. 14.Dalinkevičius J., 1928. Nauji bruožai apie Šiaurės Lietuvos ir Kuršo geologiją ir jų ryšiai su VidurineLietuva. Kosmos. 1928. 9 t. Nr. 7, 8. 339–366.Dalinkevičius J., 1944. Paleolito klausimu Lietuvoje. Kūryba. 1944. Nr. 3.Dalinkevičius J., 1969. Lietuvos universiteto Kaune geologinės katedros ir jų veikla. Lietuvosgeologija ir profesorius Mykolas Kaveckis. Vilnius–Kaunas. 1969. 42–69.Daškus M., 1988. Dar kartą apie Šatriją. Mokslas ir gyvenimas. 1988. Nr 11. P. 31.Dundulienė P., 1989. Pagonybė Lietuvoje. Vilnius. 1989. 164 p.Eringis K., Budriūnas A.–R., 1968. Lietuvos gamtovaizdžiai ir jų estetiniai ištekliai. ŽemėlapisM 1:400 000. Vilnius.1968.Eringis K., Budriūnas A.–R., 1975. Sushchnost’ i metodika detal’nogo ekologo-esteticheskogoissledovanija pejzazhej. Ekologija I estetika landshafta. Vilnius. 160–170.Halicki B., Rydzewski B., 1934. O ogolnych wynikach wiercenia w Druskienikach. Posiedz. Nauk.Panstw. Inst. Geol. 1934. Nr. 39. 55–57.Jankauskas T., 1994. Vendas. Kambras. Lietuvos geologija. Vilnius. 1994. 30–46.Juodagalvis V., 2001. Dusios ežero apylinkės. Akmens amžius Pietų Lietuvoje. Vilnius. 2001. 196–204.Juodagalvis V., 2001. Seniausių Pietų Lietuvos gyventojų santykis su aplinka. Akmens amžius PietųLietuvoje. Vilnius. 2001. 230–234.147
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 106 and 107: Džiūstantis II viršsalpinės ter
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 148 and 149: Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151: Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153: In this book the development of the
- Page 154 and 155: 9 pav. Juros ir kreidos perioduose
- Page 156 and 157: 38 pav. Litorinos lagūninio gintar
- Page 158: 70 pav. M. K. Čiurlionis. Raigarda
Ne visi gamtos objektai išraiškingi ir informatyvūs, ne visiems lemta išlikti tautosatmintyje. Puoselėjami ir prižiūrimi bus žmonių mėgiami, žinomi ir įspūdingi, gal būt, netokie <strong>kaip</strong> Šatrija ar Medvėgalis, Tauragnas ar Čepkeliai. Laimei, nenusineši jų namo ar į savokiemą. Jie savo buvimu ilgai simbolizuos aplinkos ir tautos formavimosi laikus ar gyvavimotarpsnį, susies su praeitimi, su tautos šaknimis, žadins kūrybinį įkvėpimą, norą ištirti irįamžinti gamtos vertybę, jos paslaptis. Tokių gamtos vertybių paieškoje, jų kultūriniodvasinioantstato puoselėjime sunku apseiti be mokslininkų, gamtos tyrėjų. Deja, šių laikųamžinai skubančiam ir dažnai pragmatiškai nuteiktam mokslininkui nevisada lieka laikostabtelėti prie niokojamos gamtos, apmąstyti kasdienio savo darbo vaisius, nuspėti, kas irkokiems tikslams juos panaudos. O kartais tiesiog ir nenorima…LITERATŪRA146
Change language