gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

pakito ir regioninių tektoninių įtampų orientacija. Ordoviko metu visos pagrindinės tektoninėsstruktūros buvo orientuotos iš pietvakarių į šiaurės rytus. Silūro metu Tornkvisto sistemosgeodinaminės įtakos dėka šios kryptys pakito. Aktyvaus kontinento pakraščio mechanizmas,prasidėjęs nuo vėlyvojo ordoviko, vėlyvojo silūro metu laipsniškai susiformavo į priešakiniobaseino etapą, kai nuo denudacinių zonų atneštos ir baseine susikaupusios medžiagos svorisbuvo viena pagrindinių grimzdimo priežasčių vakarinėje Lietuvos dalyje. Ankstyvojo devonostadijos metu situacija pasikeitė. Tai susiję su užstūmimo procesų pabaiga Tornkvisto zonoje,kurią lėmė grimzdimo greičio sumažėjimas sedimentaciniame baseine. Didelę įtaką turėjoSkandinavijos kaledonidai, kurie lėmė tektoninių struktūrų orientacijos pasikeitimus.Laipsniškai gęso Baltijos baseino grimzdimą lėmęs fleksūrinio nuspaudimo mechanizmas.Intrakratoninė stadija prasidėjusi nuo viduriniojo devono pasižymėjo netolygiu grimzdimuiki pat dabarties ir kaičia baseino forma. Tai jau nebuvo susiję su kontinento pakraštyjevykusiais procesais, o greičiau su po Žemės pluta vykusiu mantijinės konvekcinės sistemospersitvarkymu ir su tuo susijusia tektoninės įtampos kaita.Žemės plutos netolygaus grimzdimo ir buvusių jūrų bei lagūnų besikeičiančių krantų,o taip pat gretimoje sausumoje vykusių procesų (paviršiaus ardymo upėmis, vėju ir kt.) beinutolusiuose kraštuose nerimstančių kalnų ir ugnikalnių fone kito Baltijos baseinebesikaupiančių nuogulų pobūdis ir į jas ,,įkrentančių” augalų bei gyvūnų rūšinė sudėtis.Nuogulų sudėties diapazonas labai platus: nuo baltų kartais naftingų kvarcinių smiltainių aržalsvų molių (kambro periodo nuogulos), juosvų argilitų ir gniutulinių klinčių (ordoviko irsilūro nuogulos) iki dolomito ir gipso (devono nuogulos), halito bei anhidrito (permonuogulos). Tai tik būdingos uolienos, o iš tikrųjų nuogulų įvairovė yra daug didesnė. Jeigurupesnės nuotrupinės nuogulos (konglomeratas, gravelitas, smiltainis) liudija apiepriekrantines ar seklios jūros sąlygas, tai molio, dažnai jau suslėgto į argilitą buvimas rodobaseinų giliąsias zonas. Gniutulinė klintis dažnai liudija apie stataus povandeninio šlaito zoną(tarp sekliosios ir giliosios zonų), kurioje nusėdusios medžiagos kartais nuslinkdavo žemyn irįgaudavo netaisyklingų gniutulų tekstūrą. O štai dolomitas, anhidritas, halitas rodo buvusdaugiau ar mažiau izoliuotas nuo jūrinių baseinų lagūnas, kuriose, padidėjus vandensišgaravimui, didėjo vienoks ar kitoks druskingumas. Minimų periodų nuogulų storis ganaskirtingas. Jeigu kambro (172 metrų Skuodo rajone prie Žemytės) ir ordoviko (202 metrųMažeikių rajone prie Renavo) nuogulų didžiausias storis Lietuvoje panašus, tai silūro uolienųstoris bent du kartus didesnis (836 metrai Nidoje). Šias paleogeografines žinias gerokaipapildo uolienose randamos fosilijos (6 pav.).Jeigu kambro (nuo Velso pusiasalio Anglijoje lotyniško pavadinimo Kambrija)periodo palyginti seklioje jūroje ir jos dugne gyveno trilobitai, kirmėlės, pečiakojai,14