gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

tik šiek tiek jaunesnė yra prie Veprių (Ukmergės raj.). Neabejojama, kad tokių palaidotųmeteoritinių kraterių mūsų šalies teritorijoje yra ir daugiau. Apskritai, tokių ,,svečių” iškosmoso, sukėlusių katastrofas, per geologinę mūsų planetos istoriją būta šimtai tūkstančių.Kai kurie jų turėjo įtakos gyvybės raidai, paliko iki šiol neužgijusias žaizdas Žemės veide.Baigiant Žemės raidos pirmųjų etapų apibūdinimą, reikia pridurti, kad būtent šių etapųmetu susiformavęs planetos plutos sandaros ir sudėties nevienalytiškumas (skirtingas storis,įvairių savybių uolienos, sueižėjimas lūžiais ir kt.) neišnyko, bet visą likusį geologinėsistorijos laiką Žemės plokščių (kontinentų) ,,dreifo”, kalnodaros, žemės drebėjimų,vulkanizmo, vertikalių ir horizontalių tektoninių judesių vienaip ar kitaip buvo vis didinamas.Manoma, kad geologiniai faktoriai, kaip ir kosminiai, turėjo reikšmingos įtakos gyvybėsevoliucijai vėlesniais planetos raidos etapais, o atsiradus žmogui – ir jo etnogenezės raidai.Sparčiai didėjanti gyvaėdžių įvairovė vandenyse, gyvybės kėlimasis į sausumą, konkurencijosstiprėjimas tarp sausumos gyvaėdžių, aktyviai mažinančių aplinkos ,,pasipriešinimą”(Lekevičius, 2001) – štai ryškiausi gyvybės evoliucijos bruožai fanerozojaus eone.Paleozojaus laikų istorijaŠi era prasidėjo prieš 570 mln. metų ir tęsėsi apie 320 mln. metų. Pats pavadinimasreiškia senos gyvybės (paleo + zoe) laikotarpį, kuriam būdinga greita organinio pasaulioraida. Tai ir pirmųjų bestuburių atsiradimas kambre, ir žuvų – ordovike bei silūre, ir ropliųišplitimas karbone ir perme, ir sausumos augalijos – devone, ir senųjų paparčių bei kordaitųklestėjimas karbone. Baigiantis paleozojui suskilo senasis Gondvanos kontinentas. Lietuvojerandama visų šios eros geologinių periodų (kambro, ordoviko, silūro, devono, karbono irpermo) nuogulų sluoksnių, kurių bendras storis per 2100 metrų (Lietuvos geologija, 1994).Lietuva gali didžiuotis, kad jos gelmėse yra visų geologinių periodų nuogulų sluoksniai. Taisavotiškas gelmių ir geologinės istorijos metraštis, kurio puslapiai, deja, karts nuo kartoardomųjų geologinių procesų buvo išplėšomi. Tačiau ir išlikusi geologinė medžiaga leidžiadaugiau ar mažiau patikimai apibūdinti krašto senosios gamtos raidą paleozojuje.Pradedant nuo geodinaminės raidos (teritorijos grimzdimo pobūdžio) skiriamosketurios pagrindinės stadijos (Suveizdis, Šliaupa, 1999). Kambro – vidurinio ordovikostadija pasižymėjo bendru Žemės plutos grimzdimo greičio mažėjimu. Tai tipiškas kontinentopasyvių pakraščių baseinų atvejis, pasireiškęs kaip atsakas į senojo Rodinijos superkontinentoskilimą ir Japetaus okeano bei Tornkvisto jūros atsivėrimą (5a pav.). Vėlyvojo ordoviko –silūro stadijoje išryškėjo priešinga tendencija – laipsniškas grimzdimo greičiointensyvėjimas. Tai siejama su konverguojančių orogeninių sistemų didėjančia įtaka. Kartu13