gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

V. Vernadskio mokymas apie biosferą ir prielaidų apie prasidedančią jos dabartinę(noosferos) stadiją, papildytas šiuolaikinio ekologijos mokslo, kitų mokslų žiniomis, gali būtituo moksliniu ir ideologiniu pagrindu šiandieninei gamtosaugos ir gamtonaudos strategijai,mokslinių tyrimų problematikos rutuliojimui, tausojančios (subalansuotos) plėtros politikai,kurios esmę sudaro tausojanti ir subalansuota ekonominių, ekologinių bei socialinių sąlygųplėtra, kitaip tariant, ūkio, gamtos ir visuomenės interesų derinimas. Kitos alternatyvos,matyt, nėra.Polemikos įkarštyje,,Kaip evoliucionistai nustato Žemės klodo amžių? Jie negali nustatyti pagal jame randamasmedžiagas. Aišku, kad nepagelbės jiems ir sluoksnių eilės tvarka, nes vadinamieji ,,jauniausieji” sluoksniai galibūti giliau, o ,,seniausieji” aukščiau. Gal manai, kad evoliucionistai amžiui nustatyti turi kokius nors ypatingusmetodus (galbūt girdėjai apie radioaktyvius datavimo metodus, apie kuriuos kalbėsime vėliau). Tai vėlklystkelis: tokie datavimo metodai šio tipo Žemės sluoksniui netinka. Tad kaip evoliucionistai nustato, kadvienas sluoksnis senesnis ar jaunesnis už kitą? Niekada neatspėsi: iš klode esančių suakmenėjusių organizmųliekanų! Ypatingai daug informacijos suteikia vadinamosios ,,indeks-liekanos”, kurios charakteringos (taip jiesako) tik tam tikram geologinio periodo amžiui.Nuostabus metodas! Jei sluoksnyje yra paprastų organizmų liekanų, vadinasi jis senas, o jei yra labiauišsivysčiusių sudėtingesnių organizmų liekanų – jaunas. Galbūt aš truputį supaprastinu, bet esmė išlieka. Šitasnenormalus ir ratu besisukantis samprotavimas pripažintas net moksliniuose geologiniuose straipsniuose”(Ouweneel, 1995).,,Iškasenų tyrimai rodo, kad egzistavę organizmai nekito. Rūšys atsiranda staiga, visai susiformavusios,ir išnyksta beveik nepakitusios. Laipsniška evoliucija nepasitvirtina, nes nei lengvai atpažįstamų protėvių, neipakitusių palikuonių nėra (…). Jei evoliucijos teorija būtų teisinga ir viskas būtų atsiradę tik dėl atsitiktiniųprocesų, tai skatintų manyti, kad gyvybė neturi prasmės ir kad aukščiausios etinės ir moralinės vertybėsniekuomet neegzistavo. Tada vertėtų paklausti, ar teisinga teorija, turinti tokią potekstę” (Lutz, Junker, 1998).Spausdinant kompiuteriu aukščiau pateiktas citatas baiminausi ar po ankstesnioknygos poskyrio skaitytojas teisingai supras jų paskirtį. Taip, tai konfrontuojančios gamtosmokslams pažiūros, gerokai besiskiriančios nuo biosferos mokslo teiginių, tačiau patraukliaiišdėstytos ir, kas svarbiausia, orientuotos į jaunimą. Būtent, į jaunimą ir tai verčia neliktiabejingu. Tiesą sakant, visai nenoriu užimti kokios nors kategoriškos pozicijos vienu ar kitusu mokslu susijusiu klausimu. Prisimenu neseniai Karelijos sostinėje Petrozavodske (RusijosFederacija) vykusią mokslinę konferenciją kontinentinių apledėjimų klausimais. O kaipžinome, ledynų nuogulų (morenų) tyrinėtojų tarpe dar teberusena ginčas tarp taip125