gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

patikslintos viduramžių kapinaičių bei XVIII a. karčemos vietos patvirtina, kad čia taip patžmonių gyventa ir ūkininkauta nuo seno. Visa žinoma archeologinių tyrimų medžiaga yragana visapusiškai ir pateikta jau minėtoje knygoje ,,Ar tikrai Raigardas prasmego?”Pratęsiant jau istorinių laikų ,,kroniką”, norėčiau stabtelėti prie kitų vietovių su tokiupačiu pavadinimu. Štai pietryčių Čekijoje prie Brno miesto yra 950 metų jubiliejų atšventęsRajhrad, garsėjantis benediktinų vienuolynu. Manoma, kad šio miesto pavadinimas yra dviejųžodžių rajati (apeiginis šokis) ir hrad (šventa aukojimo vieta) junginys. Senovės slavams šisžodis reiškė įtvirtinimą, aptvarą, iš dalies – apvalią kulto vietą. Kaimyninėje Lenkijoje,Augustavo srityje taip pat yra nemažas miestelis Rajgród (taria Rajgrud), įsikūręs to patiesvardo rininės kilmės labai ,,šakoto” ežero rytinės įlankos gale. Šis miestelis nuo lietuviškojoRaigardo nutolęs tik 80 kilometrų. Didelis ir taisyklingos formos piliakalnis yra palygintinedidelio pusiasalio vakariniame pakraštyje ir liudija apie sunkią jotvingių kovą sukryžiuočiais. Ko gero teisus laikraščio ,,Mokslo Lietuva” redaktorius Gediminas Zemlickas,spėdamas, kad 1253 metais sugriautojo Raigardo gyventojai jotvingiai persikėlė į mumsrūpimą slėnį, įkūrė gyvenvietę, kuriai davė ir kartu atsineštąjį senąjį Raigardo vardą(Zemlickas, 2000). Aprašydamas ką tik baigtus kompleksinius Raigardo slėnio tyrinėjimus irjų rezultatų aptarimą 2000 metų birželio 21–26 dienomis Lietuvoje vykusio XI pasauliolietuvių mokslo ir kultūros simpoziume, G. Zemlickas primena diskusijas apibendriniusioistoriko doc. Romo Batūros mintį, kad ,,…Vincui Krėvei tam tikros reikšmės turėjusi kadaiseaptariamose vietovėse stovėjusi Pervalko pilis. Viduramžiais tarp Gardino ir Merkinėsstovėjo Pervalko ir Perlamo pilys, kurios, pasak, R. Batūros, nustojo gyvavusios Kęstučio irAlgirdo laikais, kovų su kryžiuočiais įkarštyje. Tų pilių vietos dar neįrodytos,neidentifikuotos, bet istorikams dėl jų buvimo, regis, abejonių nekyla. Tad gal ir Raigardoslėnio apylinkėse, jeigu teisingai supratau istoriką, galėjo būti ir vėlyvas papilys, o galgyvenvietė, kuri vėliau buvo suniokota – visa tai galėjo paveikti ir žmonių sąmonę, tų įvykiųrealumą perteikiant per padavimus”.Tautosakos duomenys, gretinant ją su istorine bei archeologine medžiaga, leidokompleksinių tyrinėjimų dalyviui, istorikui dr. Vykintui Vaikevičiui apibūdinti gyvensenosprie Raigardo slėnio ypatumus dviejų apgyvendinimo laikotarpių metu (Vaitkevičius, 2001).Pagal jį, žalvario–ankstyvojo geležies amžiuje (I tūkstantm. pr. Kr. antroji pusė) gyvenusiomsžmonių bendrijoms tam tikros mitinės–sakralinės reikšmės turėjo Švendubrės mitologinisakmuo su dirbtinėmis duobutėmis (69 pav.). XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje prieRaigardo įsikūrusio ir iki šiol egzistuojančio Švendubrės kaimo aplinkoje žinoma daugiauvietų, su kuriomis buvo siejami konkretūs mitiniai vaizdiniai. Išaiškintos vietos, kurios begrynai mitinių reikšmių, turėjo ir sakralinių požymių. Visų pirma, tai pats Raigardo slėnis108