gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga
Džiūstantis II viršsalpinės terasos smulkus smėlis vietomis buvo pietvakarinių vasaros vėjųsupustytas į kauburius ir nedideles kopas, o gruntinio vandens išsiliejimas rytiniame ir ypačpietrytiniame šlaite sukėlė intensyvų sufozijos procesą, lėmusį milžiniškų sufozinių cirkųsusidarymą bei Raigardo slėnio rytinės dalies užpelkėjimą. Raigardo slėnio ,,augimas” rytinioir pietrytinio šlaito sąskaita vyksta ir pastaruosius kelis tūkstantmečius, kai Nemunas įsigraužėį dabartinį lygį, vagų ir senvagių labirintu suraižė platų ir buvusį palyginti lygų slėnio dugnąbei kasmetiniais pavasariniais potvyniais suklostė (ir klosto) dabartinę salpinę terasą.Augalijos ir gamtinės aplinkos raida poledynmetyje. Miškų ir visos gamtinėsaplinkos raida geriausiai atsiskeidžia analizuojant pelkių nuogulų žiedadulkių ir sporųspektrus. Geologės dr. Miglės Stančikaitės gauti žiedadulkių analizės rezultatai leidžia teigti,kad Raigardo slėnio didžiojo sufozinio cirko dugne ištirtų nuosėdų sedimentacija prasidėjoholoceno pradžioje–preborealyje ir nepertraukiamai tęsėsi visus 10 tūkstančių metų. Dėlaplinkos sąlygų kaitos kelis kartus kito nuosėdų litologinė sudėtis. Pastaruosius 7300 metų čiaklostėsi durpės. Augalijos sudėtis pačiame Raigardo slėnyje ir jo apylinkėse per holocenolaikotarpį kito kelis kartus: preborealyje ir borealyje čia vyravo pušynai, atlantyje – mišrūsmiškai, o subborealyje ir subatlantyje – vėl klestėjo spygliuočiai, kurių nemažą dalį, ypačsubatlantyje, sudarė eglės. Žolinių augalų žiedadulkių gausa ankstyvojo subatlančionuosėdose gali būti sietina ir su vėlyvojo neolito ir žalvario amžiaus gyventojų poveikiuaplinkai. Tokie augalijos sudėties pokyčiai yra labai būdingi Pietryčių Lietuvai.Bioenergoinformaciniai ypatumai. Apie tai, ar žemės gelmės turi kokį nors poveikįorganizmams, diskutuojama jau senokai. Neabejojama, kad uolienos ir mineralai, požeminisvanduo su vienokia ar kitokia chemine sudėtimi bei temperatūra turi tiesioginį poveikįnatūraliajai vietovių augalijai bei ja besinaudojančiai gyvūnijai, jų paplitimui. Žmogui taippat. Sunkiau yra pagrįsti įvairių fizinių laukų (gravitacinio, magnetinio, elektromagnetinio,šiluminio ir kt.) poveikį gyvybei, kadangi nevisada aiškus poveikio mechanizmas ir pobūdis.Didelis dėmesys skiriamas taip vadinamiems anomaliems reiškiniams, turintiems poveikįgyvajai gamtai ir žmogui. Manoma, kad šiuos reiškinius sukelia žemės plutosnevienalytiškumas. Pastarąjį lemia gelmių struktūra, sandara ir sudėtis (uolienų tankis, lūžiai,palaidoti slėniai, tuštumos ir pan.), taip pat požeminio vandens ir dujų srautai. Kaip rašoRaigardo slėnį tyrinėjęs fizikas dr. Rimantas Petrošius, žmogų veikia iš Visatos ir mūsųplanetos gelmių atlekiančios didelių energijų dalelės (elektronai, protonai) bei šiluminiaineutronai, įvairių dažnių radijo bangos ir pan. (Petrošius, 2000). Aptiktosios įvairiausiųkonfigūracijų ir matmenų tinklinės gardelinės hierarchinės sistemos bei geofiziškai aktyvūstaškai, kurių įvairios kombinacijos su elektriniu, magnetiniu, gravitaciniu ir kitais laukaissudaro Žemės paviršiuje vadinamąsias geoaktyviąsias zonas arba biogeoanomalijas. Šiuo106
požiūriu tiriant Raigardo slėnį buvo naudotas biolokacinis (radiestezinis) metodas,panaudojant biotenzorių (virgulę) – stačiu kampu sulenktą metalinį strypą. R. Petrošiuidaugumą biogeoanomalijų pavyko aptikti palei šiaurinį ir rytinį slėnio šlaitą. Nustatytosiosgeoaktyviosios zonos žmogų veikia skirtingai. Vienos jų aktyvina, sukelia euforiją, kitosslegia, vargina, trikdo pusiausvyrą. Ypač ryškūs pojūčiai buvo vaikščiojant rytinio šlaitoviršumi ties sufoziniu cirku. Vertinant Raigardo slėnį energinės informacijos atžvilgiu,mokslininkas teigia, kad žmogus čia patiria ištisą aplinkos energinių laukų gamą: organizmassužadinamas įvairiausių dažnių, visokiausio intensyvumo bangų. Tokia aplinka tarsihipnotizuoja, atpalaiduoja nuo kasdieninės rutinos, sužadina vaizduotę. Tur būt, dėl šiospriežasties žmonės nuo seno mėgo šį slėnį – dėl išoriškai palankių gamtinių sąlygų beiintuityviai jaučiamo ypatingo energinės informacijos poveikio. Todėl ši vietovė ir naudojamažmonių rekreacijai, kūrybingumo aktyvinimui. Šio poveikio menininkams rezultatas –kūrybinis įkvėpimas ir sukurtos skulptūros, paveikslai, eilėraščiai, muzika…Raigardo slėnio apgyvendinimas. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų duomenų,dabartinis slėnio vaizdas iš esmės susidarė prieš 10 tūkst. metų. Besiformuojant Raigardoslėnyje plačiai paplitusiai Nemuno I viršsalpinei terasai buvo pasiektas giliai esančiogruntinio vandens lygis ir atidengtos gausios šaltinių versmės, kurios sukėlė labai intensyvųsufozijos procesą ir lėmė įspūdingų sufozinių cirkų atsiradimą rytiniame slėnio šlaite, o taippat jų papėdės užpelkėjimą. Didelę Raigardo slėnio dalį dažnai užliejantys pavasariopotvyniai, pastoviai griūvantys rytiniai šlaitai ir liulančios pelkės visais laikais kėlė daugrūpesčių slėnio gyventojams. Iš kitos pusės, sausos ir patogios gyventi smėlingos slėnioterasos, ištisas vandeningų ir žuvingų senvagių labirintas, aukšti, nuo vėjų ir užpuolikųsaugantys šlaitai ir palankus mikroklimatas viliojo senuosius gyventojus kurtis šioje ganapavojingoje vietovėje, intuityviai pasinaudojant jos bioenergoinformaciniais ypatumais.Archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos atliko archeologas dr. Tomas Ostrauskas, leidoaptikti vėlyvojo paleolito pėdsakus, tačiau didžioji dalis surinktos akmens amžiaus medžiagosliudija žymesnį apgyvendinimą mezolito–ankstyvojo neolito laikotarpyje (Ostrauskas, 2001).Vėlyvojo neolito ir senojo žalvario amžiaus Raigardo slėnio apgyvendinimas buvotrumpalaikis ir nežymus. Aptikti naujojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžių gyvenviečiųpėdsakai. Nustatytos akmens amžiaus gyvenvietės nebuvo tik trumpalaikės žvejų apsistojimovietos. Gausūs specialios paskirties titnago dirbiniai liudija įvairiapusę ūkinę veiklą: odos,kaulo, rago, medžio apdirbimą, laimikio dorojimą (67 pav.). I tūkst. ir II tūkst. pradžios poKr. radinių neaptikta. Matyt, tuo metu ši vietovė nebuvo apgyvendinta. Archeologo LinoKvizikevičiaus (2001) duomenimis šiuo metu tebegyvuojantis Švendubrės kaimas,greičiausiai, įsikūrė XV amžiuje, dar prieš valakų reformą. Nustatytos kalvio ir kitos sodybos,107
- Page 56 and 57: spėjamas alkavietės aukuras. Žmo
- Page 58 and 59: padavimai apie vieną ar kitą būd
- Page 60 and 61: Vidudienį paleido arklį ir atsigu
- Page 62 and 63: nuosėdų). Ir tik juros periodo pa
- Page 64 and 65: šiaurinių ir dalies vakarinių to
- Page 66 and 67: sudeginti kaip raganas keturias mot
- Page 68 and 69: vėjas, išsklaidęs po visą salą
- Page 70 and 71: Baltijos ledyninio ežero metu (pri
- Page 72 and 73: pabaigoje surado A. Becenbergeris,
- Page 74 and 75: Tačiau pabaiga būdavo panaši. Gi
- Page 76 and 77: angų, graibyti iš jūros dugno, o
- Page 78 and 79: graikai galėjo ramiai plaukti toli
- Page 80 and 81: poetas, savo akimis matė gimtojo k
- Page 82 and 83: (46 pav.), R. Kalpoko ,,Kaimo gatv
- Page 84 and 85: visuomet protu ir širdimi taps ind
- Page 86 and 87: tai iš pietų į šiaurę besitęs
- Page 88 and 89: ežeruose, paminimas faktas, kad Du
- Page 90 and 91: udės (Aythya nyroca) perimvietė.
- Page 92 and 93: smailiomis viršūnėmis, daugelis
- Page 94 and 95: lipdytos keramikos grublėtu pavir
- Page 96 and 97: nugrimzdusius mūrus yra gerokai v
- Page 98 and 99: elaukiant Trejybės šventės prie
- Page 100 and 101: darbai). Mūsų krašte žinoma nem
- Page 102 and 103: usvai pilkos ir rudos spalvos tanki
- Page 104 and 105: pakrantėje pasiekia 12 m. Su I vir
- Page 108 and 109: patikslintos viduramžių kapinaič
- Page 110 and 111: Tai V. Vėlyvio, M. Jankaus, S. Rud
- Page 112 and 113: ir pasitikint, jai lemta efemerišk
- Page 114 and 115: sudėties, fizinių savybių, papli
- Page 116 and 117: taip pat su savitu kai kurių termi
- Page 118 and 119: Pripažįstama, kad požeminė gyvy
- Page 120 and 121: Knyga baigiama skyriumi ,,Keli žod
- Page 122 and 123: E. Lekevičiaus mintis (Lekevičius
- Page 124 and 125: naudos. Ypač šiandien svarbu - mo
- Page 126 and 127: vadinamų ,,glacialistų” ir ,,ma
- Page 128 and 129: augalų, užgyvenusių sausžemius
- Page 130 and 131: ,,Tejaras sukūrė krikščionišk
- Page 132 and 133: įvykęs susiderinimas, susiformavi
- Page 134 and 135: apkaltinant ,,mitomanija” ir menk
- Page 136 and 137: istorinėje atmintyje fiksuotą žy
- Page 138 and 139: pėdos/šlaite ledynmečio kalvos
- Page 140 and 141: daug reiškia gimtoji jų žemės
- Page 142 and 143: žmogui gamta yra ne kas kita kaip
- Page 144 and 145: prigimtį, abejonių nekelia kultū
- Page 146 and 147: Ne visi gamtos objektai išraiškin
- Page 148 and 149: Jablonskis K. ir kt. Raganų teisma
- Page 150 and 151: Pranaitis A., Sinkevičius Ž., 200
- Page 152 and 153: In this book the development of the
- Page 154 and 155: 9 pav. Juros ir kreidos perioduose
požiūriu tiriant Raigardo slėnį buvo naudotas biolokacinis (radiestezinis) metodas,panaudojant biotenzorių (virgulę) – stačiu kampu sulenktą metalinį strypą. R. Petrošiuidaugumą biogeoanomalijų pavyko aptikti palei šiaurinį ir rytinį slėnio šlaitą. Nustatytosiosgeoaktyviosios zonos žmogų veikia skirtingai. Vienos jų aktyvina, sukelia euforiją, kitosslegia, vargina, trikdo pusiausvyrą. Ypač ryškūs pojūčiai buvo vaikščiojant rytinio šlaitoviršumi ties sufoziniu cirku. Vertinant Raigardo slėnį energinės informacijos atžvilgiu,mokslininkas teigia, kad žmogus čia patiria ištisą aplinkos energinių laukų gamą: organizmassužadinamas įvairiausių dažnių, visokiausio intensyvumo bangų. Tokia aplinka tarsihipnotizuoja, atpalaiduoja nuo kasdieninės rutinos, sužadina vaizduotę. Tur būt, dėl šiospriežasties žmonės nuo seno mėgo šį slėnį – dėl išoriškai palankių gamtinių sąlygų beiintuityviai jaučiamo ypatingo energinės informacijos poveikio. Todėl ši vietovė ir naudojamažmonių rekreacijai, kūrybingumo aktyvinimui. Šio poveikio menininkams rezultatas –kūrybinis įkvėpimas ir sukurtos skulptūros, paveikslai, eilėraščiai, muzika…Raigardo slėnio apgyvendinimas. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų duomenų,dabartinis slėnio vaizdas iš esmės susidarė prieš 10 tūkst. metų. Besiformuojant Raigardoslėnyje plačiai paplitusiai Nemuno I viršsalpinei terasai buvo pasiektas giliai esančiogruntinio vandens lygis ir atidengtos gausios šaltinių versmės, kurios sukėlė labai intensyvųsufozijos procesą ir lėmė įspūdingų sufozinių cirkų atsiradimą rytiniame slėnio šlaite, o taippat jų papėdės užpelkėjimą. Didelę Raigardo slėnio dalį dažnai užliejantys pavasariopotvyniai, pastoviai griūvantys rytiniai šlaitai ir liulančios pelkės visais laikais kėlė daugrūpesčių slėnio gyventojams. Iš kitos pusės, sausos ir patogios gyventi smėlingos slėnioterasos, ištisas vandeningų ir žuvingų senvagių labirintas, aukšti, nuo vėjų ir užpuolikųsaugantys šlaitai ir palankus mikroklimatas viliojo senuosius gyventojus kurtis šioje ganapavojingoje vietovėje, intuityviai pasinaudojant jos bioenergoinformaciniais ypatumais.Archeologiniai tyrinėjimai, kuriuos atliko archeologas dr. Tomas Ostrauskas, leidoaptikti vėlyvojo paleolito pėdsakus, tačiau didžioji dalis surinktos akmens amžiaus medžiagosliudija žymesnį apgyvendinimą mezolito–ankstyvojo neolito laikotarpyje (Ostrauskas, 2001).Vėlyvojo neolito ir senojo žalvario amžiaus Raigardo slėnio apgyvendinimas buvotrumpalaikis ir nežymus. Aptikti naujojo žalvario ir ankstyvojo geležies amžių gyvenviečiųpėdsakai. Nustatytos akmens amžiaus gyvenvietės nebuvo tik trumpalaikės žvejų apsistojimovietos. Gausūs specialios paskirties titnago dirbiniai liudija įvairiapusę ūkinę veiklą: odos,kaulo, rago, medžio apdirbimą, laimikio dorojimą (67 pav.). I tūkst. ir II tūkst. pradžios poKr. radinių neaptikta. Matyt, tuo metu ši vietovė nebuvo apgyvendinta. Archeologo LinoKvizikevičiaus (2001) duomenimis šiuo metu tebegyvuojantis Švendubrės kaimas,greičiausiai, įsikūrė XV amžiuje, dar prieš valakų reformą. Nustatytos kalvio ir kitos sodybos,107