gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

Džiūstantis II viršsalpinės terasos smulkus smėlis vietomis buvo pietvakarinių vasaros vėjųsupustytas į kauburius ir nedideles kopas, o gruntinio vandens išsiliejimas rytiniame ir ypačpietrytiniame šlaite sukėlė intensyvų sufozijos procesą, lėmusį milžiniškų sufozinių cirkųsusidarymą bei Raigardo slėnio rytinės dalies užpelkėjimą. Raigardo slėnio ,,augimas” rytinioir pietrytinio šlaito sąskaita vyksta ir pastaruosius kelis tūkstantmečius, kai Nemunas įsigraužėį dabartinį lygį, vagų ir senvagių labirintu suraižė platų ir buvusį palyginti lygų slėnio dugnąbei kasmetiniais pavasariniais potvyniais suklostė (ir klosto) dabartinę salpinę terasą.Augalijos ir gamtinės aplinkos raida poledynmetyje. Miškų ir visos gamtinėsaplinkos raida geriausiai atsiskeidžia analizuojant pelkių nuogulų žiedadulkių ir sporųspektrus. Geologės dr. Miglės Stančikaitės gauti žiedadulkių analizės rezultatai leidžia teigti,kad Raigardo slėnio didžiojo sufozinio cirko dugne ištirtų nuosėdų sedimentacija prasidėjoholoceno pradžioje–preborealyje ir nepertraukiamai tęsėsi visus 10 tūkstančių metų. Dėlaplinkos sąlygų kaitos kelis kartus kito nuosėdų litologinė sudėtis. Pastaruosius 7300 metų čiaklostėsi durpės. Augalijos sudėtis pačiame Raigardo slėnyje ir jo apylinkėse per holocenolaikotarpį kito kelis kartus: preborealyje ir borealyje čia vyravo pušynai, atlantyje – mišrūsmiškai, o subborealyje ir subatlantyje – vėl klestėjo spygliuočiai, kurių nemažą dalį, ypačsubatlantyje, sudarė eglės. Žolinių augalų žiedadulkių gausa ankstyvojo subatlančionuosėdose gali būti sietina ir su vėlyvojo neolito ir žalvario amžiaus gyventojų poveikiuaplinkai. Tokie augalijos sudėties pokyčiai yra labai būdingi Pietryčių Lietuvai.Bioenergoinformaciniai ypatumai. Apie tai, ar žemės gelmės turi kokį nors poveikįorganizmams, diskutuojama jau senokai. Neabejojama, kad uolienos ir mineralai, požeminisvanduo su vienokia ar kitokia chemine sudėtimi bei temperatūra turi tiesioginį poveikįnatūraliajai vietovių augalijai bei ja besinaudojančiai gyvūnijai, jų paplitimui. Žmogui taippat. Sunkiau yra pagrįsti įvairių fizinių laukų (gravitacinio, magnetinio, elektromagnetinio,šiluminio ir kt.) poveikį gyvybei, kadangi nevisada aiškus poveikio mechanizmas ir pobūdis.Didelis dėmesys skiriamas taip vadinamiems anomaliems reiškiniams, turintiems poveikįgyvajai gamtai ir žmogui. Manoma, kad šiuos reiškinius sukelia žemės plutosnevienalytiškumas. Pastarąjį lemia gelmių struktūra, sandara ir sudėtis (uolienų tankis, lūžiai,palaidoti slėniai, tuštumos ir pan.), taip pat požeminio vandens ir dujų srautai. Kaip rašoRaigardo slėnį tyrinėjęs fizikas dr. Rimantas Petrošius, žmogų veikia iš Visatos ir mūsųplanetos gelmių atlekiančios didelių energijų dalelės (elektronai, protonai) bei šiluminiaineutronai, įvairių dažnių radijo bangos ir pan. (Petrošius, 2000). Aptiktosios įvairiausiųkonfigūracijų ir matmenų tinklinės gardelinės hierarchinės sistemos bei geofiziškai aktyvūstaškai, kurių įvairios kombinacijos su elektriniu, magnetiniu, gravitaciniu ir kitais laukaissudaro Žemės paviršiuje vadinamąsias geoaktyviąsias zonas arba biogeoanomalijas. Šiuo106