gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

darbai). Mūsų krašte žinoma nemažai vietovių, kurių ypatingą vertę sudaro jų gamtinėsaplinkos ypatybių, istorijos ir kultūros paveldo visuma.Prie tokių ,,dvasiniu antstatu” apgaubtų gamtos kertelių priklauso ir Lietuvospietiniame pakraštyje (netoli Druskininkų) esantis Raigardo (Raigrodo, Raigrūdo) slėnis (61,62 pav.). Liaudies sukurti, o vėliau ir V. Krėvės padailinti padavimai apie šalia esantįŠvendubrės (Velnio) akmenį bei kadaise prasmegusį Raigardo miestą, M. K. Čiurlioniolankymasis Švendubrės apylinkėse ir garsusis jo triptikas ,,Raigardas”, turėti negausūsarcheologinių žvalgymų bei geologinių ir geomorfologinių tyrinėjimų duomenys, įspūdingasgamtovaizdis ir didelė jo estetinė vertė privertė atkreipti dėmesį į šią vietovę. Turimamedžiaga jau preliminariai piršo mintį apie Raigardo gamtinės aplinkos ir jos raidos įtakąslėnio apgyvendinimui priešistoriniais ir istoriniais laikais, liaudies ir profesionalių menininkųkūrybai. Tačiau tam reikėjo naujai perinterpretuoti senesnių tyrimų duomenis bei atliktibūtinus naujus darbus, pabandyti į problemą pažvelgti kompleksiškai ir sugretinti gana gausiągamtotyrinę, mitologinę, archeologinę ir menotyrinę medžiagą.Anot populiaraus padavimo, dabartinio užpelkėjusio slėnio vietoje stovėjęs didelisRaigardo miestas, kuris nugrimzdo po žeme, o jo vietoje liko tyvuliuoti marios. Geologų irarcheologų grupei kilo mintis patikrinti šią padavimo versiją. Paleogeografijos atkūrimasturėjo patvirtinti arba paneigti Raigardo slėnio grimzdimo reiškinį jau žmonių gyventaislaikais, t. y. vėlyvajame ledynmetyje ir holocene. Remiantis detalesniais archeologiniaistyrinėjimais bei duomenimis apie mitologinius ir sakralinius objektus tikėtasi nustatytižmonių įsikūrimo laiką, charakterizuoti gyvensenos ypatumus. Todėl Geologijos instituto,Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus dailės akademijos mokslininkų pastangomis, paremiantLietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, buvo atlikti įdomūs kompleksiniai Raigardoslėnio tyrimai, kurių rezultatai paskelbti neseniai pasirodžiusioje kolektyvinėjemonografijoje ,,Ar tikrai Raigardas prasmego?” (2001). Žemiau pateiksiu labai trumpą šiųtyrimų apžvalgą, išryškindamas vieną kitą svarbesnę mūsų temai detalę ir papildydamas kaikuria nauja medžiaga.Žemės gelmių sandara kaip lemiamas grimzdimo veiksnys. Pirmieji išsamesnibuvo šio slėnio geomorfologiniai tyrimai, kurie daugiau ar mažiau buvo susieti su Nemunoslėnio tyrimais (Basalykas, 1951, 1958, 1965 ir kt.; Mikalauskas, 1961). Šių darbų dėkanustatytos Raigardo slėnio geomorfologinės ypatybės, pateikta Nemuno terasų išsamicharakteristika. Atskirai paminėtini J. Tamošaičio (1968) ir R. Kunsko (1969) darbai,pateikiantys Raigardo pelkės ir netoli Druskininkų esančios Vijūnėlio pelkės pjūviųpalinologinių tyrimų rezultatus, taip pat apylinkių paleogeografinės raidos apžvalgą. Tačiaunegausūs rankinio gręžimo darbai neleido pilniau suprasti Raigardo šlaitų ir terasų sandaros,100