gamta kaip kultÅ«ros Å¡altinis - Lietuvos mokslininkų sÄ junga

(vadinamų svitomis, horizontais, serijomis ar kitaip) stratotipai. Stratotipas – tai pirmąkartdetaliai ir visapusiškai (sudėties, savybių ir fosilijų atžvilgiu) ištirtas sluoksnis ar sluoksniųstorymė, tapę vėliau savotišku etalonu. Šiam sluoksniui (storymei) paprastai suteikiamas tosvietovės pavadinimas (pavyzdžiui, Perlojos, Nidos, Merkinės, Stoniškių, Naujosios Akmenėsir t. t.). Iš viso saugomi 227 sluoksnių stratotipai: 10 yra iš kristalinio pamato, 7 iš vendo, 23iš kambro, 70 iš ordoviko, 52 iš silūro, 25 iš devono,7 iš permo, 8 iš triaso, 6 iš juros, 8 iškreidos, 1 iš paleogeno ir 10 iš antropogeno (kvartero) periodų sluoksnių. Čia taip patsaugomas ir tiriamas gręžinių kernas iš Varėnos geležies rūdos telkinio kristaliniame pamate,palaidoto po nuosėdinių uolienų danga Mizarų (netoli Druskininkų) meteoritinio kraterio,Vakarų Lietuvos naftos telkinių, Kauno rajone esančių kokybiško ir tinkamo apdailaianhidrito klodų, iš daugelio kitų geologiškai įdomių vietų. Todėl muziejaus kerno fondudomisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio specialistai, studentai, doktorantai, mokslininkai,įvairių mokslinių simpoziumų ir konferencijų dalyviai (Uginčius, Baltrūnas, 1999) (3, 4 pav.).Vakarų link gelmėjantis kristalinis pamatas yra sudarytas iš labai senų archėjaus (4–2,5 mlrd. metų) ir ankstyvojo proterozojaus (2,5–1,65 mlrd. metų) magminės ir metamorfinėskilmės, didele dalimi kristalinių uolienų: įvairių atmainų gneisų, granitų, migmatitų, gabrų,anortozitų, amfibolitų, kiek mažiau – kvarcitų, marmurų, skalūnų ir kitų. Šių uolienųatitikmenis nesunku surasti mūsų šalies paviršiuje gausiai išbarstytų riedulių (akmenų)pavidale, kuriuos iš Fenoskandijos kraštų palyginti neseniai atvilko ledynai. Mat tenkristalinis pamatas išnyra į Žemės paviršių ir savo tvirtomis uolienomis sudaro įdomaus irvaizdingo landšafto pagrindą. Apskritai, atkurti kristalinio pamato formavimosi ir raidos eigąir paleogeografiją yra labai sunku. Matyt, tai yra ateities dalykas. Proterozojaus laikotarpio(eono) pabaigoje ir paleozojaus eros pradžioje galingų denudacijos (ardymo) jėgų dėka perdaugybę metų buvo nuardyta didžiulė kristalinio pamato storymė. Šiandieninio kristaliniopamato viršutinė dalis yra patyrusi sudėtingus kalnodaros procesus, Žemės plutos grimzdimą įdidelį (kelių ir kelių dešimčių kilometrų) gylį, kur milžiniško slėgio ir aukštos temperatūrosįtakoje uolienos lydėsi, tapo plastiškomis, keitė savo mineralinę sudėtį, struktūrą ir tekstūrą.Visų šių geologinių įvykių chronologinė eiga būtų tokia.Archėjaus (gr. archaios – senovinis) laikotarpio (eono) metu formavosi planetosprotokontinentinė pluta. Daug kur iš vulkanų liejosi bazinės sudėties lava, susidarė bazaltųdanga. Lietuvoje dūlant šioms uolienoms vandens terpėje klostėsi seniausios nuosėdinėsuolienos: liutitai ir smiltainiai, kurie vėliau sudėtingų metamorfinių procesų dėka, esantmilžiniškam slėgiui ir labai aukštai temperatūrai, virto skalūnais, kvarcitais, gneisais (Gailius,1994). Šiame laikotarpyje susidarė atmosfera ir hidrosfera, kurių cheminė sudėtis gerokaiskyrėsi nuo dabartinės. Aptikta duomenų apie gyvybės atsiradimą. Melsvadumblių kolonijų10