KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

k a r i n ė a p r a n g a54čiau šią temą detaliau aptarsime kitame poskyryje, nes tai susijęne tik su ketvirtąja kamufliažo raidos karta, bet ir su mums konkrečiairūpima nacionalinio kamufliažinio rašto problematika.N acionaliniok a muflia žoy pat um a iSusipažinusiam ne tik su mūsų kariuomenėje naudotais aprangosmodeliais, bet ir su klasikiniais kamufliažo raštų pavyzdžiais,tenka konstatuoti: iki paskutiniojo 2002 m. įvesto modeliomes, galima sakyti, neturėjome tikrai nacionalinio kamufliažo.Per dešimtmetį vykę pokyčiai, kurių metu kariuomenė persirengėkeletą kartų, iš esmės atkartoja ir tarpukario Lietuvos kariuomenėsistoriją, kai taip pat buvo ieškoma optimalaus varianto,siekiant sukurti patogią, higienišką, funkcionalią ir lietuviškaiunikalią uniformą.Trumpai peržvelkime dabartinių mūsų ginkluotųjų pajėgųuniformos raidą ir pabandykime panagrinėti atskirus pavyzdžius.Nors pirmosios KAD uniformos buvo juodos, jas galima laikytisavotišku politiniu kamufliažu, nes tuo metu bet kokios aliuzijosį karines organizacijas galėjo duoti pretekstą represijoms.Formaliai visada buvo galima paaiškinti, kad juoda uniforma yrakarinio-sportinio klubo nario apranga, dėvima dėl bendros disciplinos.Žinoma, galima pastebėti, jog pilkšvas atspalvis būtųbuvęs dar neutralesnis, nes juoda spalva sovietinio mentalitetosupratimu siejasi su SS smogikais; laimė, viskas apsiribojo tikemocijomis prokomunistinėje spaudoje.Vėlesnės (samaninės ir tamsiai žalios spalvos) uniformos– klasikinis slepiamosios spalvos pavyzdys.Apie 1992 m. pabaigą SKAT pradėjo siūdintis pirmąją kamufliažinęuniformą iš dviejų labai nežymiai faktūra ir dažų atspalviubesiskiriančių audinio tipų. Šio modelio kamufliažinėsaprangos modelis nėra paminėtas J. Vaičenonio knygoje „Lietuvoskarių uniformos ir lengvieji ginklai XX amžiuje“, bet jis buvoplačiai naudojamas savanorių iki antrojo pavyzdžio įvedimo irnet ilgiau. Pirmasis kamufliažinis audinio raštas buvo naujojosovietinio VSR trijų spalvų kamufliažo analogas. Medžiaga buvooriginali, perimta iš sovietinei kariuomenei skirtų resursų (kaikurių tuometinių liudininkų tvirtinimu – iš Marijampolėje buvusiųsandėlių). Deja, pasirodęs modelis jau tada nepateisino lūkesčių.Nors kamufliažinė apranga tuo metu buvo egzotika, o netyrinėjimų objektas, net nepatyrusia akimi buvo galima įžvelgtinemažai trūkumų. Nedetalizuojant jau minėtų blizgančių uniforminiųsagų ir maišinio fasono, šiam modeliui naudota medžiagair jos nudažymas buvo ne pačios geriausios kokybės,kamufliažas miško (ypač ūksmingo) sąlygomis buvo aiškiai peršviesus, o po kurio laiko jis dar labiau išblukdavo. Vienos modifikacijosaudinio šviesiai žalia spalva tapdavo beveik balta, oruda įgaudavo kone oranžinį ochros atspalvį. Prie šios aprangosbandyta priderinti ir galvos apdangalus, kurie buvo siuvami tikriausiairemiantis tarpukario Lietuvos kariuomenėje naudotaispošalmiais (ir, ko gero, beisbolo kepuraičių fasonu), tačiau ikitol naudota austriško-vokiško tipo kepė buvo ne tik estetiškesnė,bet ir patogesnė.Netrukus buvo įvestas kitas kamufliažinės aprangos modelis.Jį dėvėjo visa kariuomenė. Šį kartą kamufliažinis raštas buvopasirinktas sėkmingiau – tamsesnis koloritas ir spalvų kontrastaslabiau slėpė, tačiau pernelyg suapvalintų dėmių kontūrai buvogana primityvus pasirinkimas. Dėl šios priežasties šviesiausiapilkšva spalva tapo fonu, ant kurio buvo tamsesnės dėmės, – taine itin deformavo siluetą. Iš didesnių trūkumų galima paminėtitik medžiagos kokybę (ji nebuvo maloni dėvėti, o vienos modifikacijosaudinys greitai prasitrindavo ir labai traukdavo drėgmę).Be to, šiai kamufliažinei aprangai trūko unikalumo – jos atspalvisir raštas iš esmės buvo labai panašus į naudojamą Lenkijos kariuomenės.Pošalmis išliko toks pat – ne itin patogus, bet buvodėvimas tik lauko pratybose – kasdieninėje aplinkoje įsitvirtinoberetės.Jei galėdavo, kariškiai tuo metu mieliau rinkdavosi šiek tiekkitokio modelio gana kokybišką uniformą. Šis retas modelis buvosiuvamas Lietuvoje iš audinio, kuris vizualiai panašus į JugoslavijosFederacijos 1989 m. pavyzdžio kamufliažą.1997 m. buvo patvirtintas naujas kariuomenei skirtas kamufliažinėsaprangos modelis. Jos rašto tipas buvo JAV ir daugeliokitų valstybių kariuomenėse naudojamas keturių spalvų „Woodland“.Šį pasirinkimą galima laikyti itin vykusiu visais atžvilgiais– šis kamufliažas ne tik gerai slėpė, bet ir deklaravo Lietuvosvakarietiškumo siekius. Ketinimai kurti atvirą visuomenę ar taptiNATO nariais tikriausiai nebūtų buvę taip tiesiogiai suprantami,pasirinkus kitokį kamufliažo tipą, o ne „Woodland“.Apie 1995 m. besikuriant Ypatingos paskirties tarnybai(YPT), jos nariai iš karto pradėjo dėvėti aprangą, išskirtinę tiekmodeliu, tiek medžiaga. Pirmiausia buvo pasinaudota ekstremaliųprofesijų atstovų ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjų patirtimi – pirmenybėatiduota ne kelnėms, o kombinezonams su petnešomis,atvira viršutine dalimi. Pasirinkto audinio sudėtis ir audimas pernelygneišsiskyrė (medvilnė su poliesteriu), tačiau jo kamufliažinisraštas buvo tamsiai žalios, rudos ir juodos spalvų.Kadangi šio audinio raštas ne visai patenkino YPT poreikius,jo pagrindu buvo nuspręsta sukurti originalų kamufliažinį raštą,kuris tapo būsimųjų LK specialiųjų operacijų vizitine kortele, ovėliau, nežymiai pakeistas, pradėtas naudoti visos kariuomenėsmastu. Įdėta nemažai pastangų tobulinant naujojo kamufliažo