KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

m. sukurtas „Leibermustertarn“ (vienasminėtais „Eichen“ ir „Erbsentarn“ ir t. t.mų ir vystymo laboratorija, pagal kuriosgalimų vertimų – asmeninės maskuotėsBesidomintys kamufliažo istorija ir susi-abreviatūrą ir pradėtas vadinti „Woo-pavyzdys), praktiškai nenaudotas, tačiaupažinę su jo pavyzdžiais lengvai paste-dland“ prototipas kamufliažiniu raštuapie jo svarbą ir įtaką trečiosios kartosbės vieno ar kito kamufliažinio rašto sąsa-ERDL, kurio eksperimentinis pavyzdyskamufliažams bus užsiminta vėliau.jas, jų migracijos kelius, kurie kartais ne-išbandytas Vietname – pirmiausia spec.Kamufliažinis dvispalvis audinyspaiso politinio konteksto – gana svarbiospadalinių (nuo 1967 m.), vėliau ir jūrųapie 1938 m. pradėtas naudoti ir sovie-aplinkybės šaltojo karo metu. Pavyzdžiui,pėstininkų (nuo 1968 m. pabaigos). Totų kariuomenėje. Pagal specifinį dideliųsatelitinių SSRS valstybių kariuomenėsepaties autoriaus teigimu (kuris yra visaibanguotų dėmių raštą jis buvo vadina-naudotos uniformos, kurių maskuotėsįtikinamas), ERDL pavyzdys turėjo įtakosmas „ameba“ ir naudotas palapinsiaus-raštas mažai kuo skyrėsi nuo buvusiųkuriant SSRS pasirodžiusį dviejų (rudosčių gamybai; karo metu iš jų dažnai bu-nacistinėje Vokietijoje.ir žalios) atspalvių trispalvį kamufliažinįvo savarankiškai siuvamos uniformosTuo tarpu didžiosios supervalstybiųraštą, atskiruose koviniuose padaliniuosežvalgams ir snaiperiams. Tačiau po karo– JAV ir SSRS – kariuomenės neskyrėpradėtą dėvėti apie aštuoniasdešimtųjųtoks kamufliažas nustotas gaminti, ir apiepakankamai dėmesio kamufliažinei ap-ir devyniasdešimtųjų XX a. dešimtmečiųšešiasdešimtuosius pasirodę taktiniamsrangai, ir retos išimtys tik pateisino tai-sandūrą. Kitaip nei pora dešimtmečiųžvalgams ir pasieniečiams skirti kamuf-syklę. Perrengti didelę kariuomenę buvoanksčiau pagaminti smulkiai dantyti dvis-liažo komplektai (dviejų spalvų raštas,sunku techniškai ir reikalavo išlaidų. Bepalviai modeliai, trispalvis kamufliažasvadintas „berželiu“ arba „saulės zuiku-to, didžiavalstybinis mąstymas apeliavobuvo funkcionalesnis. Palyginti su ame-čiais“) su „amebos“ raštu stilistiškai niekoį globalius superginklus, o ne į aprangosrikietišku, jo rašto kontūrai tapo apvalesnibendra neturėjo. Pokario modeliai – jausmulkmenas. Požiūris staiga pakito apieir iš dalies atkartojo karo metų piešinį, tikatskiras kamufliažinės maskuotės raidosšešiasdešimtuosius. JAV specialieji pa-buvo daug smulkesni.etapas.daliniai Vietname pradėjo naudoti smul-Gali būti, kad šis ne pačios prasčiau-T rečio jik a muflia žok a rtaPer kelis pokario dešimtmečius įvairiausiųmodelių kamufliažinė apranga galutinaipripažinta ir pradėta naudoti daugelyjekariuomenių. Retesniais atvejaissenieji pavyzdžiai buvo naudojami niekonekeičiant (pavyzdžiui, „Telo mimetico“galima laikyti ilgiausiai naudotu kamufliažu– jo stažas siekia kone šešis dešimtmečius).Nors naudojami patys įvairiausikamufliažai, galima tvirtai pasakyti, jogpraktiškai visuose pavyzdžiuose juntamaklasikos įtaka – pavyzdžiui, belgiškas kamufliažas,vadinamas „Jigsaw“, yra aiškus„Telo mimetico“ analogas; švediškasraštas sukurtas remiantis tais pačiaisprincipais, kaip ir laužytas Splittertarn; topaties rašto brūkšniuotas fonas be dėmiųpasirinktas kaip buvusios VDR liaudiesarmijos kamufliažas (Sticheltarn). VFR„Flecktarn“, Danijos „Pletsloring“ modeliųkamufliažai akivaizdžiai siejasi su jaukiais dryžiais (Tiger Stripes) išmargintąaprangą. Šiam raštui, idealiai tinkančiamtankios augmenijos sąlygomis, įtakos turėjokolonijinės prancūzų kariuomenėsnaudotas 1953 m. tropinis „driežo“ arba„teptuko dryžių“ kamufliažas. Pėstininkaikol kas dėvėjo vienspalvę „OliveDrab“ aprangą, bet antšalmiai jau buvopradėti siūti iš specifinio rašto kamufliažinėsmedžiagos, kurios modifikacija, dėldėmių silueto komiškai vadinta „Širdys irtriušiai“ (Hearts‘n‘Bunnies), dar neseniaibuvo naudota Australijos ir kai kurių kitųvalstybių kariuomenėse.Klasikiniu trečiosios kartos kamufliažutapusiu „Woodland“ kamufliažu JAVkariuomenė buvo perrengta tik 1981 m.Kaip spėjama, šiam keturspalviui, ko gero,labiausiai žinomam ir kopijuojamamraštui įtakos turėjo ir jau anksčiau minėtasvokiškas „Leibermustertarn“. Karinės aprangostyrinėtojas H. Clausen mini, jog įpaskutinio modelio vokiško kamufliažiniorašto pavyzdį dėmesį jau 1948 m. atkreipėJAV kariuomenės inžinerinė tyrinėji-sios kokybės uniformos pavyzdys pasirodėper brangus visai milžiniškai SSRSkariuomenei. Apie devyniasdešimtuosiuskamufliažinės aprangos įvedimo klausimastapo svarbiu veiksniu kuriant naująpersitvarkančios kariuomenės įvaizdį. Buvosukurtas vadinamasis VSR (abreviatūraiš „Vooružonnyje sily Rossii“ – „GinkluotosiosRusijos pajėgos“) trijų spalvųšviesokas kamufliažas, o po to keliolika(!)kitų originalių modelių ar tiesiog danų, britųir kt. pavyzdžių plagiatų, bet vieningoskamufliažo koncepcijos iki šiol nėra.Postsovietinėse šalyse kariškiai dėllėšų stygiaus dažnai dėvėjo tai, kas buvopo ranka – t. y. buvusius kamufliažinėsaprangos pavyzdžius, tačiau tai galiojodaugiau Rytų bloko valstybėms. Jaunuosebuvusių SSRS respublikų ginkluotųjųpajėgų padaliniuose savanoriškai tarnavusiemsvyrams reikėjo aprangos, kurinebūtų panaši į okupacinės kariuomenėsstatusą įgavusios sovietinės armijos uniformą.Tai galima paaiškinti tiek teisiniu,tiek nacionalinių aspiracijų požiūriu. Ta-K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )53