KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Plinkaigalio kapinyno kape Nr. 162 rasti moters palaikai. Į kairiojo šlaunikauliodidįjį gūbrį įsmigęs stepių klajokliams būdingas tribriaunis strėlės antgalis.Lietuva iki Mindaugo (sud. E. Jovaiša ir A. Butrimas). Vilnius, 2003.dotas 45–50 metų vyras, kurio kaukolėsskliautas buvo suskaldytas buku daiktu.Smūgis buvo mirtinas.PokyčiaibaltųžemėsePo didžiojo hunų vado Atilos mirtiesžlugus jo valstybei, hunų vietą Europospolitiniame žemėlapyje netrukus užėmėavarai, kurie, įsiveržę į Vidurio Europą VIa. pradžioje, netrukus pasirodė ir baltųžemėse. Didžiųjų Mozūrijos ežerų regione(dab. Šiaurės Rytų Lenkijoje), baltųgenties galindų žemėse įsikūrė avarų,sumišusių su germanais lengobardaisbei gepidais, kolonija, kurią sudarėamatininkai, kariai ir pirkliai, atgaivinętarpregioninę prekybą gintaru ir kitomisprekėmis. Manoma, jog būtent iš šiosMozūrijoje įsikūrusios kolonijos avaraipuldinėjo šiauriau, dabartinės Lietuvosteritorijoje buvusias baltų žemes. Dalistyrinėtojų ne hunams, bet avarams priskiriaLietuvoje randamus minėtus tribriauniusstrėlių antgalius.Reikšmingi etnokultūriniai pokyčiaiI tūkstm. viduryje vyko Nemuno žemupioregione. Anot šį regioną tyrinėjančioarcheologo doc. dr. Valdemaro Šimėno,V–VI a. čia pasirodo ateiviai, kurių laidojimopapročiuose ryškūs klajokliamsbūdingi bruožai. Keliuose Vidgirių kapinyno(Pagėgių sav.) kapuose aptiktikarstai, kuriems artimos analogijos žinomoshunų užimtose žemėse. Kai kurielaidojimo papročių elementai ir įkapėsturi analogų Skandinavijoje, Dunojausvidurupio ir šiaurinės Juodosios jūrospakrantės regionuose.Didysis tautų kraustymasis turėjo didelėsįtakos Lietuvos teritorijoje gyvenusiųbaltų genčių istorinei raidai. Buvosuardyti nusistovėję prekybiniai ryšiaisu gretimomis gentimis ir tautomis. Dėletnokultūrinių įtakų kito laidojimo papročiai,sparčiai plito mirusiųjų deginimas(kremacija). Karybos srityje taip pat atsiradonaujovių. Pasikeitė fortifikacijosbruožai – žmonės apleido daugelį piliakalniuosebuvusių įtvirtintų gyvenviečiųir persikėlė į papėdžių gyvenvietes, tuotarpu patys piliakalniai dažniau pradėtinaudoti kaip slėptuvės, kuriose nebuvonuolat gyvenama, jie naudoti išimtinaigynybos reikmėms. Daugelio genčiųto meto laidojimo paminkluose pagausėjaginklų. Ginkluotė tampa įvairesnėir tobulesnė, dažnai – gana puošni. Visuomeninėjestruktūroje aiškiau išsiskiriakariaunos, iš karo vadų tarpo iškylagentinė diduomenė.RytiniųbaltųlemtisDidysis tautų kraustymasis palygintimenkai palietė dabartinės Lietuvosbei Latvijos teritorijoje gyvenusiasbaltų gentis. Nepalyginamai didesnįpoveikį Eurazijoje vykę procesai turėjopietinėms ir rytinėms baltų gentims. Archeologodr. Gintauto Zabielos apibrėžimu,„visų panašių tautų kraustymųsibendras bruožas yra tas, kad kartu supagrindine judančia gentimi, kuri yratarsi viso judėjimo variklis, pajuda irgretimos, taip pat tos gentys, per kuriųteritoriją vyksta persikėlimas. Šis judėjimasbūna dvigubas – vienas gentispersikraustymas įtraukia į savo verpetąir nusitempia su savimi, kitas nustumia įšalį, sukeldamas miškų zonose tolygiaisilpstančią šalutinę bangą“.Didysis tautų kraustymas turėjo lemiamosįtakos pietinių ir rytinių baltųgenčių istorinei raidai. Dniepro vidurupyjegyvenusių baltų, priskiriamų Bancerovo–Tušemlioskultūrai, gyvenamasritis VI a. tapo iš pietų klajoklių genčių„pastumtų“ slavų ekspansijos zona.Po šimtmečio ligtolinėse baltų žemėseabipus Dniepro jau vyravo slavai. Taipbuvo „perskeltas“ vientisas baltų genčiųmasyvas, driekęsis nuo Baltijos jūrosvakaruose iki dabartinės Maskvosapylinkių rytuose.Dalies archeologų nuomone, pavieniaibaltų karių būriai galėjo patys dalyvautiDidžiojo tautų kaustymosi metuvykusiuose karo žygiuose. Tai liudytųbaltiškuose kapuose aptinkami radiniai,kildinami iš Padunojės, Juodosios jūrosšiaurinių pakrančių, t.y. tų vietų, kuriosevyko esminiai tautų kraustymosi procesai.Antra vertus, šie radiniai gali būtibaltų karo grobis, įgytas iš priešų, įsiveržusiųį baltų žemes ir čia nugalėtų.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )47