KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

k a r y b o s i s t o r i j alus, randama plačioje Eurazijos erdvėje nuo Tuvos (Rusijosregionas prie sienos su Mongolija) iki Austrijos.Lietuvos teritorijoje tribriaunių strėlių antgalių rasta per pusęšimto. Daugiausia jų aptikta Aukštadvario piliakalnyje Trakųr. (35 vnt.) ir Aukuro kalno piliakalnyje Kernavėje, Širvintų r. (14vnt.), pavieniai – Kunigiškių–Pajevonio piliakalnyje Vilkaviškior., Plinkaigalio kapinyne Kėdainių r., Gedimino pilies kalnopiliakalnyje Vilniuje.V amžiauskarasLietuvojeA. Luchtanas, palaikydamas Henriko Lovmianskio prielaidą,jog dabartinės Lenkijos teritorijoje hunai turėjo savoatsparos taškus, iš kurių rengdavo plėšiamuosius žygius įšiauriau buvusias baltų žemes, sieja radinius Kunigiškių–Pajevonio,Aukštadvario, Kernavės Aukuro kalno piliakalniuose beiPlinkaigalio kapinyne su vienu hunų surengtu antpuoliu (anotA. Luchtano, „V amžiaus karu Lietuvoje“), kurio maršrutasiš dabartinės Lenkijos teritorijos driekėsi į Užnemunę, toliau– per Nemuną į Aukštadvarį, iš čia – į keliasdešimt kilometrųšiauriau, už Neries esančią Kernavę, o nuo jos – į Vidurio Lietuvą,Plinkaigalį. Toliau hunų pėdsakai dingsta.Tribriaunių strėlių antgalių kiekis atskirų piliakalnių kultūriniuosesluoksniuose labai skiriasi – nuo vieno antgalio Kunigiškių–Pajevoniopiliakalnyje iki 35 antgalių Aukštadvaryje.Galime numanyti, jog Kunigiškių–Pajevonio piliakalnis nebuvošturmuojamas, į jį prajojantys klajokliai tepaleido vieną kitąstrėlę, arba kad šio piliakalnio gynėjai pasidavė geruoju. Kitaversija – šis strėlės antgalis į piliakalnį pateko atsitiktinai (buvorastas kitoje vietoje ir atneštas į piliakalnį). Tuo tarpu Aukštadvariopiliakalnis neabejotinai buvo intensyviai apšaudomasir, atrodo, šturmo metu užimtas.Kaip klajokliaipuolėKernavę?Aiškūs klajoklių antpuolio pėdsakai aptikti tyrinėjant Kernavėsarcheologinių paminklų kompleksą. Jie rasti Aukurokalno piliakalnyje ir (gana neryškūs) Mindaugo sosto piliakalnyjebei Pajautos slėnyje. Aukuro kalno piliakalnyje rastasintensyvaus gaisro sluoksnis, perdegusi keramika, suanglėjęgrūdai, senyvo amžiaus vyro apatinis žandikaulis, 6–7 metųamžiaus vaiko suskaldytas apatinis žandikaulis. Piliakalnyjeaptikta 14 trisparnių strėlių antgalių. A. Luchtanas spėja, kadKernavėje pirmiausia buvo užimta silpnai įtvirtinta gyvenvietėMindaugo sosto piliakalnyje, o vėliau nuo jo ir nuo tuo metuneapgyvendinto Pilies kalno piliakalnio bei Pajautos slėniopusės (tai rodo įsmigusių į žemę strėlių antgalių išsidėstymas)buvo apšaudyta Aukuro kalno piliakalnyje stovėjusi įtvirtintagyvenvietė. Po to gyvenvietė buvo sudeginta. Tai liudija degėsiųsluoksnis, jame aptikti suskaldyti žmonių kaulai, nulūžęskovos peilio, galbūt priklausiusio hunų kariui, galas, taip patsiauraašmenio geležinio kirvio nuskilęs ašmenų fragmentas.Aukuro kalno piliakalnyje įsitvirtinę Kernavės gyventojai gynėsi,antraip nebūtų buvę reikalo apšaudyti piliakalnį. Tuo tarpuMindaugo sosto piliakalnyje rastas gaisro sluoksnis, tačiaunerasta trisparnių strėlių antgalių. Tyrinėjant III a.–V a. pirmosiospusės gyvenvietes Pajautos slėnyje taip pat pastebėta,kad jos apleistos staiga – palikta daug buities daiktų, puodaisudužę tose vietose, kur stovėjo. Manytume, kad Kernavėspuolimo schema buvo tokia: nuo Aukštadvario atjoję klajokliaipersikėlė per Nerį, tačiau buvo laiku pastebėti ir bent jaudalis gyvenviečių Pajautos slėnyje gyventojų spėjo išsislapstytiaplinkiniuose miškuose ir pelkėse, o kiti įsitvirtino Aukurokalno piliakalnyje ir kartu su jame gyvenančiais žmonėmisgynėsi. Mindaugo sosto piliakalnyje buvusi gyvenvietė buvoneginama arba pasipriešinimas buvo silpnas, ir šis piliakalnisbuvo be didelio vargo užimtas. Atkakliausiai priešinosi Aukurokalno piliakalnio gynėjai. Šią įtvirtintą gyvenvietę priešai apšaudė,puolė ir paėmė šturmu, gyventojus išžudė, apiplėšėir padegė.Kapinyne –išžudytižmonėsNe mažiau nei Kernavėje iškalbingi klajoklių antpuoliopėdsakai aptikti Kėdainių rajone, Plinkaigalyje, prie Šušvėsupės tirtame kapinyne. Jame rasti keli grupiniai kapai, kuriuosepalaidoti žmonės neabejotinai žuvo klajoklių antpuolių metu.Kape Nr. 162 aptikti ketveri griaučiai – vyresnio nei 55 metųvyro, 25–30 metų moters ir 8–9 bei 3,5–4 metų amžiaus vaikų.Abiejų suaugusiųjų kaukolės sutrupintos, o moters kairiajamešlaunikaulyje rastas įsmigęs tribriaunis strėlės antgalis. Tyrinėjimusatlikusio archeologo hab. dr. Vytauto Kazakevičiausnuomone, antpuolio metu ši šeima bėgo nuo užpuolikų ir buvoapšaudyta strėlėmis. Moteris buvo sužeista, o pasiviję priešaižmones užmušė kirviais arba vėzdais. Kitame grupiniame kapeNr. 336 rasti trijų žmonių palaikai: 45–50 metų vyro, 40–45metų moters bei 10–11 metų mergaitės. Vyro palaikuose rastastribriaunis strėlės antgalis, įsmigęs tarp stuburo slankstelių.Į vyrą buvo šauta iš priekio, strėlė perskrodė drabužiusir pilvo ertmę ir įsmigo į stuburą. Veikiausiai su tais pačiaistragiškais įvykiais sietinas ir kapas Nr. 223. Šiame kape palai-46