KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

gentims. Milogrado kultūros piliakalniaibuvo įrengti kranto kyšuliuose, nuo laukopusės įtvirtinti pylimais bei jų išorinėjepusėje iškastais grioviais. I tūkstm.pr. Kr. ir Lietuvoje jau buvo įtvirtinimų,kuriuos galima laikyti ankstyviausiaispiliakalniais. Taigi skitai galėjo turėtinetiesioginės įtakos seniausių fortifikacijosįrenginių – ankstyvųjų piliakalnių,atsiradimui Lietuvos teritorijoje.Skitiškiantgaliai –pietinėjeLietuvojeSunku pasakyti, ar būta tiesioginiųdabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusiųgenčių kontaktų su skitais. VieninteliaiLietuvoje rasti numanomi skitiškosginkluotės elementai yra ankstyvajamgeležies amžiui (V–I a. pr. Kr.) priskiriamibronziniai strėlių antgaliai, rastiMerkinėje ir šalia Druskininkų. Pateikiamasir kitas šių antgalių datavimas, priskiriantjuos bronzos amžiaus pabaigai(VII–VI a. pr. Kr.). Šie antgaliai gali būtitolimo skitų žvalgybinio ar plėšiamojoreido į baltų žemes pėdsakai.Labiau į pietus ir rytus esančiose senovėsbaltų žemėse randama daugiauskitiškos kilmės ginklų – strėlių antgalių,ietigalių. Unikalus radinys baltų žemėse– kovinis geležinis siauraašmeniskirvis, rastas Cholmeco piliakalnyje RusijosSmolensko srityje. Šis piliakalnispriskiriamas baltiškai Dniepro–Dauguvoskultūrai. Piliakalnyje aptiktas kirvisanalogiškas skitų kapuose randamiemskirviams.Palietė DidysistautųkraustymasisKur kas aiškesni nei skitų, Lietuvosteritorijoje yra kitos klajoklių genties– hunų, palikti pėdsakai. Archeologasprof. dr. Aleksejus Luchtanas netgi įvardijahunų įsiveržimą į Lietuvos teritorijąkaip „V amžiaus karą Lietuvoje“.I tūkstm. vidurio (senojo geležiesamžiaus (I–IV a.) pabaiga ir viduriniojogeležies amžiaus (V–VIII a.) pradžiabuvo milžiniškų pokyčių didžiojoje Europosdalyje metas. Tai Didžiojo tautųkraustymosi, iš esmės pakeitusio Europospolitinį žemėlapį, galutinai sužlugdžiusioRomos imperiją (išskyrus rytinęjos dalį – Bizantiją, buvusia atskiravalstybe) bei palietusio netgi tuometėsEuropos periferijoje gyvenusius etnosus,įskaitant baltus, laikmetis. Europojetuo metu vyko labai dinamiški politiniaiir etnokultūriniai procesai – vieni etnosai„stūmė“ kitus, iškildavo ir greitai vėlžlugdavo arba transformuodavosi valstybiniaidariniai. Dalis jų buvo įkurti išstepių atėjusių klajoklių. Žymiausios jų– Atilos valdomos hunų užimtos žemės(Atilos valdos V a. driekėsi nuo Baltijospakrančių ties Danija šiaurėje ir Dunojausupės pietuose bei iki Kaspijos jūrosrytuose; centras buvo dabartinėje Vengrijoje)ir Avarų kaganatas (gyvavo VI–VIII a. dabartinės Vengrijos, Austrijos,Kroatijos teritorijoje). Būtent su hunaisir avarais visų pirma siejami stepių klajokliųpėdsakai, aptinkami dabartinėsLietuvos teritorijoje.Tribriauniaistrėlių antgaliaiSvarbiausias artefaktas identifikuojantklajoklių antpuolius – klajokliamsbūdingos ginkluotės likučiai. Tai tribriauniaistrėlių antgaliai, taip pat – kai kurieietigalių tipai bei pavieniai kiti radiniai.Tribriauniai strėlių antgaliai Eurazijosstepėse pasirodė paskutiniais amžiaisprieš Kristaus gimimą ir buvo naudojamivisą pirmą tūkstantmetį. Strėlės su tokiaisantgaliais pasižymi geromis aerodinaminėmissavybėmis bei kaunamąjagalia. Jos skrieja, besisukdamos apiesavo ašį, o smigdamos į kūną, išplėšiadidesnę žaizdą nei įprasti dvibriauniaistrėlių antgaliai. Lietuvoje tokių antgaliųrandama ne tik piliakalnių kultūriniuosesluoksniuose, bet ir antpuolių metužuvusių žmonių palaikuose. Tribriauniųstrėlių antgalių, įsmigusių į žmonių kau-Aukštadvario piliakalnio įtvirtinimų, datuojamų I tūkstm. viduriu, fragmentas(rekonstrukcijos autoriai V. Daugutis ir S. Lasavickas).Lietuva iki Mindaugo (sudarytojai E. Jovaiša ir A. Butrimas). Vilnius, 2003.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )45