KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Stepių klajokliųįsiveržimų pėdsakaiLietuvos teritorijojeBaltų gentys, gyvendamos rytinėje Europos dalyje, ne kartą susidūrė su klajoklių genčių antpuoliais. Ypačdažnai stepių klajoklių būriai įsiverždavo į pietinę ir rytinę baltų genčių arealo dalį, dabartinių Baltarusijos,Ukrainos ir Rusijos teritorijose. Tačiau ir Lietuvos teritorijoje yra rasta akivaizdžių klajoklių įsiveržimų pėdsakų,leidžiančių nustatyti šių įsiveržimų laiką, klajoklių kilmę bei liudijančių, kad klajoklių įsiveržimų padariniai buvovietos gyventojams itin skaudūs. Baltams teko susidurti su visiškai kitokios kultūros, savitą karybos meną išmaniusiaisnomadiškosios (klajoklių) kultūros atstovais. Šio straipsnio tikslas – apibendrinti turimą informacijąapie klajoklių įsiveržimus į Lietuvos teritoriją nuo paskutinių amžių prieš Kristų iki XIII a. bei klajoklių įsiveržimųpadarytą įtaką čia gyvenusioms baltų gentims.k A R Y B O S i S T O R I J AHunų lengvasis raitelis (V a.). V.Taratorino piešinys.В.В.Тараторин. Конница на войне. Минск, 1999.F ortifikacijosatsiradimui įtakosturėjo skitai?Šiaurinėse Juodosios jūros pakrantėse nuo VIII a. pr. Kr.iki III a. klajojo karingos skitų gentys. Jos rengdavo antpuoliusį šiauriau gyvenusių baltų genčių teritorijas. Ypač dažnaiskitų pėdsakai aptinkami dabartinės Ukrainos šiaurinėje irBaltarusijos pietinėje dalyse, kur VII–III a. pr. Kr. gyveno baltiškosMilogrado kultūros atstovai. Archeologo dr. GintautoZabielos nuomone, skitų, taip pat Vidurio ir Vakarų Europojegyvenusių keltų įtvirtinimų raida šiek tiek veikė piliakalniųatsiradimą Lietuvos teritorijoje. Kadangi nei skitai, nei keltaisu Lietuvos teritorijoje gyvenusiomis gentimis nesiribojo,jų kultūrinė įtaka buvo perduota per tarpininkus. BaltiškaMilogrado kultūra tapo skitų įtakos tarpininke kitoms baltų44