KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Pasak J. Pivoriūno, tai – ne tik patrau-Pasak dr. Vitos Ivanauskaitės, liaudiespartizanų kautynių su okupantais. Šaliaklus emocijas skatinantis renginys, bet irdaina, kurią žinome kaip kolektyvinę liau-einančių į mūšį su šautuvais, su skydaiselementariausių karybos pagrindų mo-dies talentų kūrybą, neretai yra ir auten-ir kalavijais visada surastų vietą dainuo-kykla. O tai, ką matome filmuose, vaiz-tiška istorijos liudytoja. Tai gali patvirtintijamosios poezijos, senosios muzikos at-duojančiuose viduramžių karų batalijasir Lietuvos veterinarijos akademijos etno-likėjai, profesionalūs aktoriai ir kt.ar nepatyrusių naujokų inscenizuotosegrafinio ansamblio dalyviai, surengę eks-A. Pociūno teigimu, tenka apgailes-grumtynėse, jo nuomone, tėra labai apy-pediciją į Dzūkijos kaimus, kuriuose vykotauti, kad reikšmingesnis Tėvynės gynėjųtikrė tikrų kovų imitacija.nuožmiausi mūšiai su NKVD baudėjais.paminėjimas nenumatytas Lietuvos tūks-Senovės riteriams apmokyti būdavoAnot kolektyvo vadovo Antano Bernato-tantmečio renginių programoje. Raciona-parengiamos iki smulkmenų apgalvotosnio, nustebino žmonėse tebeesanti gyvaliais nepavadinsi ir vieno šios programosmūšio ir lauke patikrintos programos. Vi-pokario kovų atmintis. Ir ne tik atmintis:kūrėjo ir kuratoriaus p. G. I. spaudoje pa-duramžių riterį galima prilyginti šiuolaiki-ne vienuose namuose ansambliečiamsskelbtų samprotavimų: „Manau, per di-niam šarvuočiui ar tankui, praskinančiamteko sklaidyti į paprastus mokyklinius są-delis gėrėjimasis savimi, plačiau žiūrint,kelią paskui jį einantiem kovotojams.siuvinius surašytus dainų rinkinius. Kaipir savo tauta, yra ne visai etiškas ir svei-Net ir labai iš prigimties stiprus riteris,pasakoja tą laiką atmenantys Pivašiūnų,kas. Kai keliaudamas po Europą mataikovodamas su lygiaverčiu priešininku, te-Marcinkonių, Alovės gyventojai, neretaibažnyčias, statytas prieš tūkstantį metų,gali ištverti apie penketą minučių. O kasžuvus vienam ar daugiau miško brolių,ir prisimeni, kad mes tuomet pirmą kartąpo to? Realiuose mūšiuose kardą abiemnetrukus kaime apie juos dainuodavoesame paminėti, susimąstai“.rankomis vienodai valdančiam riteriui tek-dainas – pagal pačių sudėliotus žodžiusLietuva – ne tik artojų ir dainų šalis.davo trumpam savo vietą užleisti kitam.ir melodiją, o kartais pastarąją pasiskoli-Mūsų krašte daugiau kaip tūkstantis pi-Jei tarp savųjų nėra lygiaverčio kovotojo,nus iš populiarios dainos.liakalnių ir pilkapių, kuriuose, poeto žo-priešą kurį laiką stabdydavo riterio gin-Be pokario metų partizanų dainųdžiais, „ilsisi žuvę dėl Tėvynės sūnūs-mil-klanešiai ir knechtai. Riteris privalėdavoneįsivaizduojamas V. Povilionienės kon-žinai, kur verkia jų kapai“...laikytis griežtų dorovės ir gyvenimo būdocertų repertuaras. Dažnai skamba ir josPrieš keletą metų kauniečių klubastaisyklių. Pavyzdžiui, jam prieš kautynesatliekamos įvairių laikotarpių karo dainos.dalyvavo istorinio mūšio, įvykusio 1807būdavo uždrausta gerti vyną (vietoj jo pa-Neseniai V. Povilionienė kartu su Garbėsm. Rytprūsiuose ties Preusisch-Eylauprastai būdavo vartojamas midus arbasargybos orkestru įrašė šių dainų kopak-(dabar Bagrationovskas, Kaliningradosultys).tinį diską.sritis) rekonstrukcijoje. Pažymėtina, kadSu viduramžių riterių kovos strategi-Be Lietuvos karo istorijos klubų pasi-maždaug prieš du šimtus metų šių bata-ja ir taktika pravartu išsamiau susipažintirodymų šiandien sunku įsivaizduoti vienąlijų lauke Prancūzijos imperatoriaus Na-ir šių dienų būsimiems vadams – kariū-ar kitą populiarų reikšmingo mūšio ar kitopoleono pusėje ir jungtinėje sąjunginin-nams: karyboje, žinia, egzistuoja nedaugistorinio įvykio paminėjimą. Imkime norskų Prūsijos ir Rusijos kariuomenėje vieniuniversalių taisyklių, kurios laikui bėgantir 1794 m. sukilimą, kuriame dalyvavo irprieš kitus kovėsi nemažai lietuvių...keičiasi nežymiai – paprastai tik adaptuojamosprie naujų situacijų.Daina kaipistorijosliudytojaA. Pociūnas prisiminė, kaip 1996 m.prie Kauno pilies buvo pirmąkart inscenizuotasŽalgirio mūšis. Jam pasibaigus,tariami žuvusieji kurį laiką liko gulėti kovoslauke. Ten suskambo Veronikos Povilionienėsatliekamos raudos. Mačiusiųir girdėjusių teigimu, įspūdis buvo nepaprastas.Lietuvos kariuomenė, ir baudžiauninkai,ir miestelėnai, ir bajorai. Šią visų vienybę,pavyzdžiui, galima paminėti ir VilniausAušros vartų gynybą. Taip pat būtųsveikintina, jei mūsų karo istorijos klubai,pasitelkę karių, savanorių, šaulių ir kitųgiminingų organizacijų atstovus, sostinėsVingio parke surengtų dar keleto mumsreikšmingų istorinių mūšių inscenizacijų– laimėto Durbės mūšio, 1514 metųOršos kautynių, kurių metu buvo sutriuškintaMaskvos kariuomenė, 1605 metaislaimėto Salaspilio mūšio su švedais, vienųar kitų labiau žinomų pokario metųAtsigręžiant į istoriją, iš tiesų susimąstytiyra dėl ko. Jeigu mes nesuvoksime,iš kur ateiname ir kas esame, tai irpo didžiųjų jubiliejų galime kaip ta senolėiš pasakos apie žveją ir auksinę žuvelętaip ir pasilikti prie suskilusios savo identitetogeldos.■■Kęstutis StarinskasRomo Eidukevičiaus nuotr.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )43