KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

N e i š m o k t o s i s t o r i j o s p a m o k o s42Napoleono kare prieš caro kariuomenę (1807–1812)dalyvavo nemažai lietuvių. Kautynių inscenizacija Gdanske2000 m.Kas su kuoir prieš kąVienas iš svarbiausių ilgalaikių Kauno karo istorijos kluboprojektų – atkurti istorinę tiesą apie daugelį XVIII-XIX a. kautynių,kuriose dalyvavo Lietuvos kariai ir kurių vaidmuo dėl vienokiųar kitokių priežasčių dažnai buvo nutylimas.Paminėtinas šiuo atveju Lietuvos – Lenkijos sukilėlių 1831m. birželio 19 d. m. Vilniaus išvadavimo mūšis ne gerai įsitvirtinusiaisrusais. Labiau žinomuose istorikų darbuose jis minimaskaip lenkų kautynės su caro kariuomene. Iš tiesų pačiame centreatkakliausius priešo smūgius teko atlaikyti II lietuvių pėstininkųpulkui.Šio mūšio 170-ųjų metinių paminėjimas buvo svarbiausias2001 m. Kauno karo istorijos klubo renginys. Idėją palaikė ir padėjoįgyvendinti Krašto apsaugos ministerija. Paneriuose tų pačiųmetų birželio 17 d. per iškilmes apsilankė Lietuvos ir Lenkijoskrašto apsaugos ministrai L. Linkevičius ir K. Komarovskis, buvosaliutuota iš klubo pabūklų, atidengtas dar išvakarėse čia iškilęspaminklas žuvusiems lietuvių ir lenkų kovotojams. Taip patatstatytas anksčiau nugriautas paminklas rusų kareiviams.Toks požiūris į buvusį priešą šiandien pakankamai svarbus:atkurdami istorinę tiesą, privalome suvokti, kiek kainavošių dienų laisvė, tačiau tai neturi trukdyti civilizuotai bendrauti supalikuonimis tų, su kuriais teko sukryžiuoti kardus mūšio lauke.Juk niekam paslaptis, kad ir nešę Lietuvai Romos katalikų tikėjimąėjo ne vien su kryžiumi rankose. Piktnaudžiavimas kilniaisidealais niekam garbės neatnešė. Tačiau negalima pamiršti,kad, pavyzdžiui, kartu su naujuoju tikėjimu, pas mus įsitvirtinusiudaugeliui šimtmečių, Lietuvoje plito ir Vakarų civilizacija,krikščioniškasis humanizmas, kultūra. Jau Didieji Lietuvos kunigaikščiaiGediminas ir Vytautas tai gerai suprato.Ilgametis Kauno karo istorijos klubo vadovas Arvydas Pociūnaspastebi, kad nemažai lietuvių apie savo istorinę praeitįšiandien girdėję ne daugiau, negu Lietuvoje apsilankę turistai.Ypač tai pasakytina apie išgyvenusius sovietmetį bendrapiliečius,kuriems ilgam buvo nutrūkęs tėvų ir protėvių siekių perimamumas,nemažą dalį jaunimo, besižavinčio tuščia vartotojiškakultūra.Realu, kad nepasinaudoję artėjančiais Lietuvos 1 000-mečioir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejais tautinei savimonei gaivinti,daugiau panašių progų galime ir nesulaukti.Pasak A. Pociūno, Kauno karo istorijos klubas anaiptolnepasigenda populiarumo. Į jį prašosi priimami moksleiviai,studentai, verslininkai, profesionalūs kariai, šauliai. 2004 m.kauniečių klubas tapo visateisiu Europos karo istorijos klubųsąjungos (Union of European military-historical clubs) nariu. Šiorganizacija populiari daugelyje NATO šalių. Paslaptis paprasta– per karo klubų renginius istorinė atmintis sklinda ir tuosevisuomenės sluoksniuose, kuriuos ji pasiekia sunkiausiai.Prieš kelerius metus Lenkijos Europos integracijos ir kultūrosinstitutas pakvietė kauniečius į šventę „Gdanskas ir Napoleonas“.Be mūsiškių, joje dalyvavo karo istorijos klubai iš Prancūzijos,Rusijos, Baltarusijos, Latvijos.Iš pat ryto visų klubų atstovai, pasipuošę paradinėmis uniformomis,su vėliavomis ir kitomis regalijomis pražygiavo miestogatvėmis. Per priėmimą, surengtą miesto rotušėje karo istorijosklubų atstovų garbei, miesto galvos informavo, kad šia švente,be kitų tikslų, siekiama į Gdanską ir Sopotą pritraukti kuo daugiauturistų ir užsienio svečių. Mums ši mintis taip pat turėtų būtiaktuali, jeigu daugelio vakariečių akyse nenorime likti maža Europosparibio valstybėle, apie kurios garbingą praeitį ir savoje,ir svečiose šalyse ne daug kam žinoma.Su viduramžių riterių kovos būdais išsamiai susipažinęsLietuvos pankrationo federacijos generalinis sekretorius JurijusPivoriūnas. (Pankrationas – riterių kautynės ir peilių į taikinįsvaidymas, senovės Graikijos olimpinė sporto šaka.)