KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

nemažai naujų, iki šiolei nepublikuotųpradžioje buvo stovyklose Pabradėje,šaudymas buvo klaida. Alytuje sukilėliaifaktų bei duomenų apie sukilimą, suki-Pažeimenėje, Švenčionėliuose. Sukilęaršiai susikovė su besitraukiančiais so-lėlių būrius, jų sudėtį ir veiksmus, su-ir pasitraukę, jie susibūrė į Pabradės,vietiniais okupantais, bet labai smarkiaidaryti kiek buvo įmanoma pakankamaiŠvenčionėlių ir Saldutiškio rinktines. Prienukentėjo nuo naujųjų okupantų – na-tikslūs sukilėlių būriuose kovojusiųjų irjų prisijungė dalis civilių, susibūrusių įcių. Vokiečiai Dzūkijoje sukilimo dieno-žuvusiųjų sukilimo metu sąrašai. Ypačsukilėlių grupes. Kovos su besitraukian-mis iš viso sušaudė apie 200 žmonių,vertintina tai, kad autorius surinko svar-čia sovietine kariuomene ir okupacinedaugiausia civilių įkaitų.bių duomenų, iš kurių galima spręstiadministracija veiksmai rytinėje Šven-Knygoje išsamiai nagrinėjami sukilė-apie sukilimo mastą tyrinėtuose Lietu-čionių apskrities dalyje tęsėsi ilgiausiailių veiksmai ir kitose Dzūkijos vietovėsevos rajonuose. Be to, svarus autoriausLietuvoje – iki savaitės ar net pusantros.– Daugų, Valkininkų, Varėnos apylinkė-indėlis, kad renkant medžiagą surinktaIšsigelbėjo ir sugrįžo į Lietuvą didesnėse. Apskritai Dzūkijoje sukilimo tinklasir apibendrinta nemažai duomenų apiedalis lietuvių karių, kurie prievarta buvobuvo gana platus. Dar 1940 m. rudenįžuvusių sukilimo dalyvių žūties aplinky-varomi į Rusiją. Švenčionių apskrityjeAlytaus patriotai susibūrė į pogrindinębes, kapavietes. Neabejotina autoriaussuimti keli šimtai bėgančių raudonar-Geležinio Vilko Lietuvos partizanų orga-išvada, kad prie sukilimo dalyvių priskir-miečių, sovietinių aktyvistų, represiniųnizaciją, 1941 m. vasarį tapusią Lietu-tini 29-ojo šaulių teritorinio korpuso beiorganizacijų atstovų. Švenčionių aps-vių aktyvistų fronto teritoriniu padaliniu.korpusui nepriklausiusios Vilniaus pės-krityje, kaip ir kitose vietovėse, sukilėliaiSukilimo metu veikė per trisdešimt šiostininkų karo mokyklos, buvusių Raudo-ryžtingai atkūrė vietinę administraciją,organizacijos skyrių daugelyje Alytausnosios armijos sudėtyje, lietuviai kariai.išsaugojo daug karinio ir kitokio turto,ir Trakų apskričiai priklausiusių valsčių.Korpusas ir karo mokykla, dislokuoti au-apsaugojo nuo sovietinių jėgos organi-Yra žinoma daugiau kaip 530 čia veiku-toriaus aptariamame regione, nulėmėzacijų represijų, keršto akcijų ir žudyniųsių sukilėlių.sukilimo ypatumus jame, nes kituoseLietuvos regionuose lietuviškų daliniųnebuvo. Taigi sukilimą šiame regionereikėtų vertinti kaip lietuvių karių ir vietosgyventojų sukilimą“.civilius gyventojus.Alytuje –vokiečiųsmurtasVilniusApsaugotas nuosugriovimoIki šiol mokslinėje literatūroje ganaSuformuotostrys rinktinėsV. Striužo monografija suskirstyta įkelias dalis, iš kurių bene stambiausiayra skirta sukilėlių veiksmams tuometinėjeŠvenčionių apskrityje. Aptardamassukilėlių veiksmus, autorius pabrėžia,kad Švenčionių apskrityje ir gretimoseteritorijose su besitraukiančiais sovietaiskovojo iki 2,3 tūkst. sukilėlių kariųir partizanų (o jei pridėtume kovojusiusgretimoje dabartinės Baltarusijos teritorijoje,sukilėlių skaičius siektų 3 tūkst.).Suburtos trys rinktinės, dvi kuopos, 36sukilėlių būriai. Pagrindiniu sukilėliųbranduoliu tapo apie pusantro tūkstančiolietuvių karių, tarnavusių po sovietinėsokupacijos Lietuvos kariuomenėspagrindu sudarytame 29-ajame šauliųteritoriniame korpuse. Šie kariai sukilimoAlytus vos prasidėjus karui tapo vokiečiųatakų iš oro taikiniu, mat miestebuvo gausi sovietų įgula, buvo sutelktadaug tankų. Vokiečiams intensyviaipuolant, sovietų daliniai pakriko, daliskareivių pradėjo plėšikauti, terorizuotiir netgi žudyti vietos gyventojus. Alytujeskubiai buvo suorganizuoti sukilėlių būriai,imta saugoti turtą nuo siautėjančiųkomunistų ir sovietinių karių, palaikytiviešąją tvarką, malšinti įsiplieskusiusgaisrus. Deja, Dzūkijos sostinėje neapseitabe tragiškų incidentų. Malūneįsitvirtinęs iki šiol nežinomas ginkluotųžmonių (sukilėlių? sovietinių aktyvistų?)būrys apšaudė vokiečius, o šie keršydaminuginklavo ir sušaudė 42 sukilėliųbūrį (įvairiais duomenimis, iš viso tomistragiškomis dienomis Alytuje galėjo žūti200–300 lietuvių). Tiesa, vėliau vokiečiųpareigūnai pripažino, kad sukilėlių su-menkai buvo nušviesti sukilėlių veiksmaiVilniuje. Anot V. Striužo, čia sukilėliai irpartizanai savo veiksmų iš pradžių nebuvosuderinę, tai padarė tiktai naktį išbirželio 23-iosios į 24-ąją. Nemaža dalisVilniuje dislokuotų 29-ojo šaulių teritoriniokorpuso lietuviškųjų dalinių kariųnepakluso įsakymui atsitraukti su kitaissovietinės kariuomenės daliniais ir perėjoį kautynes su raudonarmiečiais. Išatskirų padalinių buvo suburta Vilniausjungtinė rinktinė. Mūšiai vyko įvairiosesostinės vietose – prie T. Kosciuškosgatvės, geležinkelio stoties, aplink dabartinįKalnų parką, Gedimino kalną,Antakalnyje, ties Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.Neabejotinai didžiausias Vilniaussukilėlių laimėjimas tas, kad sovietinėkariuomenė buvo išvaryta iš miesto ikivokiečių pasirodymo. Taip buvo išvengtašturmo, kuriam rengėsi vokiečiai.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )39