l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a iANBO-VIIIŠalis:LietuvaKonstruktoriusAntanas GustaitisVariklis„Bristol Pegasus XVIII“, 930 AGTuščio lėktuvo masė 2 300 kgSkridimo masė3700 kgSparnų ilgis13,50 mSparnų plotas 30 m²Liemens ilgis9,50 mMaksimalus greitis411 km/h (5 km aukštyje)Mininimalus greitis113 km/hAukščiausiai pakyla iki 9 000 mKilimo greitis į 1 km2 min.Kilimo greitis į 5 km15 min.Benzino atsargos640 lGinkluotėKulkosvaidžiai4 sparnuose ir 1 žvalgo vietojeBombų600 kg liemens bombolaidyjearba 400 kg po sparnaisPalyginę A. Gustaičio konstrukcijos lėktuvus su analogiškaistuometiniais aviacijos konstruktorių bandymais užsieniovalstybėse, įsitikinsime, kad aviacinės minties raida Lietuvojebuvo tolygi, nenutolo nuo bendro konteksto, o kai kada ir nustebindamapasiekimais. Reikia prisiminti nevienodas galimybesir jų kainą: artėjanti karo nuojauta didesnes ir pajėgesnes valstybesvertė daugiau dėmesio skirti karo aviacijos sričiai. Kaikada norimam rezultatui pasiekti buvo pasitelkiamos drastiškospriemonės. Prisiminkime, kokių socialinių kataklizmų kainaSSRS įvykdė industrinį perversmą, be kurio nebūtų įmanomair aviacijos pramonė. Atvirkščiai, kokias puikias sąlygas ir „nacionaliniųherojų“ statusą (turimos propagandos priemonės irinvesticijos tai leido įgyvendinti) turėjo lėktuvų konstruktoriai irgamintojai III Reiche? Lietuvos konstruktoriai veikė daugiauskatinami vidinio užsidegimo, o ne dėl „rimbo“ ar „meduolio“.Tačiau jų pasisekimai akivaizdūs. Galime pateikti tipiškus tometo pavyzdžius ir sulyginti jų technines charakteristikas beidizainą su ANBO-VIII:»anbo viii.Ju-87B, antroji šio modelio versija, gaminta 1938–1941 m.:Paskirtispikiruojantis bombonešisLiemens ilgis11,1 mSparnų ilgis 13,8 mSparnų plotas31,9 kv. mAukštis3,9 mTuščio lėktuvo masė 2 760 kgMaksimalus svoris 4 400 kgVariklis „Junkers Jumo“ 211 DaMaksimali galia 1 200 AG (880 kW)Maksimalus greitis 340 km/hPakrauto lėktuvo600 kmskrydžio nuotolisAukščiausiai pakyla iki 8 100 mKilimo greitis 3 000 m per 8,8 minGinkluotėdu priekiniai ir vienasgalinis 7,92 kulkosvaidžiai,500 kg bombųTuo pat metu SSRS konstruktorių biuruose „perėjimas“ nuodvisparnių lengvųjų bombonešių konstrukcijos prie viensparnių(monoplanų) buvo tik prasidėjęs. Tik karo pradžioje, kaip teigiama,asmeninis Stalino įspėjimas aviakonstruktoriams Iljušinui irPolikarpovui paskatino spartinti modernesnių, labiau šarvuotųir ginkluotų orlaivių gamybą.Tragiški 1940-ųjų įvykiai, pasiglemžę Baltijos šalių nepriklausomybę,nutraukė ir jų aviacijos raidą. Karo lėktuvai nebuvopanaudoti, tuometinis karo aviacijos vadas Gustaitis buvopriverstas savomis rankomis pasirašyti likvidavimo aktus, prarasdamastai, ką su kolegomis pats sukūrė. Liko daug neįvykdytųdarbų ir projektų, pavyzdžiui, įkurti Lietuvoje aeronautikosinstitutą ir pan. Šios atomazgos kaltininkais vargu ar galimalaikyti pačius aviatorius ir tuo labiau ką nors įvardinti asmeniškai.Klostantis akivaizdžiai nepalankiai politinei situacijai, panašiospasekmės buvo jaučiamos iš anksto, tačiau laikantisdeklaruojamo neutraliteto pozicijos ir stengiantis nekonfliktuotisu Lietuvą supančiais galingaisiais, tai buvo nutylima. Galų galenujaučiamų prognozių paviešinimas nebūtų galėjęs nulemtiįvykių eigos.Mūsų aviacijos tragedijai netiesiogiai įtakos turėjo ir ūkinės-ekonominėspriežastys. Nors tarpukariu turėjome benestabiliausią valiutą, tačiau situacijos, kai dviračio kaina prilygokarvės kainai, negalima laikyti palankia techniniam progresui.Įsigyti lėktuvą buvo brangus malonumas – pavyzdžiui, LŠS užsakytastreniruočių lėktuvas Klemm-KL-35B, tinkantis ir aukštajampilotažui, kainavo 38 tūkst. tuometinių litų, o du vėlesnito paties modelio lėktuvai – po 70 tūkst. litų. Šias lėšas pavyko34
surinkti kaip pramonininkų bei visuome-pasipriešinimo dėl kelių aplinkybių:valstybė, ji plėtojasi, formuojasi ir ieškonės aukas.■Galimos valstybės-agresorės (Vokie-savo vietos pasaulyje. Remdamasi dide-Tuo metu totalitaristinės šalys mobi-tija ir SSRS) turėjo nepalyginamai dides-liu populiarumu ir kvalifikuotų specialistųlizavo visas jėgas ir išteklius, besireng-nius išteklius ir galimybes masiškai ga-gausa, ši veiklos rūšis įgyja vis tvirtesnesdamos „industriniam ir karo pramonėsminti aviacinę techniką. Kiekybinė pers-pozicijas.šuoliui“. Tapo aišku, kad dominavimąvara tuo metu reiškė dominavimą ore.Trumpai apžvelkime pagrindinesore užtikrins kad ir palyginti paprasti, ta-■Agresijos primetimo politika tuo me-Lietuvos aviacijos plėtros kryptis. Šalyječiau masiškai gaminami „lėktuvai-agre-tu leido plačiau ir efektyviau panaudotisėkmingai plėtojasi civilinė, karo, polici-soriai“. Šiuo atveju Lietuva, neturėdamaaviaciją tiek kartu su kitais puolančiaisjos ir bendroji aviacija. Vilniuje įsikūrusinei resursų, nei galimybių galimybių pulti,padaliniais, tiek savarankiškai.oro navigacijos tarnyba, turinti padaliniusnegalėjo pretenduoti ir į pranašumą ore■Išankstinis agresorių interesų sferosKaune ir Palangoje, valdo skrydžius viso-galimo karinio konflikto atveju. Prasidė-pasidalinimas slaptų politinių derybų bū-je Lietuvos kontroliuojamoje oro erdvėje.jus vokiečių invazijai į Lenkiją, pasiteisinodu nustelbė „karinį“ okupacijos aspek-Lietuvoje veikia 7 sertifikuoti oro vežėjai.pačios blogiausios pronozės:tą. Politinės kombinacijos atstojo kariniusTai nacionaliniai vežėjai: AB aviakom-„Užvaldę Lenkijos oro erdvę, vokie-veiksmus – šiuo atveju, kitaip nei Lenki-panija „Lietuvos avialinijos“ ir AB avia-čiai matė visus lenkų kariuomenės persi-jos, Lietuvos aerodromai liko nesubom-kompanija „Lietuva“, vežėjai: UAB avia-grupavimus, vykdomus darbus ir iš kartobarduoti, lėktuvai išliko, tačiau jų likimaskompanija „Klaipėdos avialinijos“, UABatspėjo visus jų sumanymus.apriori buvo nulemtas.aviakompanija „Transaviabaltika“, UABVokiečių aviacija sunaikino geležin-Septynis dešimtmečius užsitęsu-„Apatas“, UAB „Aurela“. 2000-ųjų metųkelius ir tiltus, puolė besitraukiančią ka-si okupacija turėjo niveliuoti viską, kaspradžioje jos turėjo 45 orlaivius („Avia-riuomenę; ji puolė ir naikino lenkų lėktu-buvo susieta su nacionaliniu identitetu.cijos žinios“, Nr. 1, 2000 m. sausis–ko-vus žemėje ir jų aerodromus.[...] Išvada.Tautinė aviacija buvo užgniaužta, tačiauvas).Mūsų aviacija būsimajame kare į ją įdėtųtarpukario lakūnų, sklandytojų, parašiu-Mūsų valstybė turi 3 veikiančius tarp-pinigų nepateisins“. (iš KAM I skyriaustininkų pasiekimai nedingo be pėdsako.tautinius oro uostus. Lietuvoje įregistruotiparengtos „Karo Lenkijoje analizės“).Net ir būdama inkorporuota į SSRS sudė-25 civiliniai aerodromai: 4 tarptautiniai, 2Užuot investavus lėšas į naujus lėktu-tį, Lietuva garsėjo savo aviacinio sportovalstybės, 2 savivaldybių, 16 aeroklubų irvus, buvo siūloma masiškai įsigyti prieš-pasiekimais.1 privatus. Lietuvos civilinių orlaivių regis-lėktuvinių ginklų, stiprinti gynybos ruo-Atgavus nepriklausomybę, šios „už-tre yra 626 orlaiviai: 36 eksperimentiniai,žus. Numatomame gynybinio pobūdžioslėptos aviacijos galios“ vėl pradėjo in-510 bendrosios aviacijos, 32 tarptautiniai,kare aviacijos funkcijos buvo epizodiškostensyviai vystytis. Turėkime omenyje:48 lengvieji.ir negalėjo prilygti tiesioginiams efekty-nors materialinės bei moralinės prielai-Atsigauna ir aviacijos pramonė. Šaly-viems atakuojančios pusės aviacijosdos tam nebuvo itin palankios, nereikėjoje veikia dvi sraigtasparnių remonto ga-veiksmams.net dešimties metų, kad mūsų aviacijamyklos – „Avia Baltika“ ir „Helisota“, Kau-„Stabdymo veiksmams vykdyti siektinakiekvienoje numatomoje svarbesnėjepriešo puolimo kryptyje turėti tokias rinktines:motorizuotą inžinerijos batalioną,kavalerijos pulką, mechanizuotą prieššarvinękuopą, motorizuotą sunkiųjųkulkosvaidžių batalioną, motorizuotąlengvųjų patrankų bateriją, aviacijosgrandį“ (ten pat).Taigi tarpukario Lietuvos KOP, kai kuriųtyrinėtojų laikomos geriausiai organizuotomis,lyginant ne tik su Latvija ir Estija,bet ir Lenkija, okupacijos išvakarėsenebūtų galėjusios užtikrinti efektyvausne tik atgimtų, bet ir „pradėtų šturmuotinaujas aukštumas“. Prasidėjus naujajamtūkstantmečiui, prof. J. Stankūnas savostraipsnyje „Ar reikia rengti specialistusLietuvos aviacijai“ apibendrino:Per šį laikotarpį labai pasikeitė irLietuvos aviacijos struktūra. Sovietinėsokupacijos laikotarpiu Lietuva praradokarinių, o drauge ir transportinių lėktuvųgamybos perspektyvą ir galimybę atsistotiį lygią gretą su šiuolaikiniais „Boeing“,„Airbus“, „Iljuschin“, „Tupolev“lėktuvų gamintojais, bet aviacija išliko irsparčiai plėtojasi. Kaip ir visa mūsų jaunano aviacijos gamykla, Prienų AB „Sportinėaviacija“, AB „Termikas“, Panevėžioaviacijos gamykla.Lietuvoje įregistruoti 1 978 civilinėsaviacijos specialistai: 130 avialinijų transportopilotų, 357 komercinės aviacijos pilotai,295 pilotai mėgėjai, 186 sklandytojai,71 civilinės aviacijos skraidantysisinžinierius, 20 civilinės aviacijos šturmanų,214 lėktuvo palydovų, 121 skrydžiųvadovas, 495 civilinės aviacijos inžinieriaiir technikai, 89 laisvojo aerostato pilotai.Neišsenkantys aviacijos populiarinimošaltiniai yra Lietuvos Broniaus OškinioK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )35