KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Karinių oropajėgų plėtrostendencijosl i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a i32Aviacinė mintis Lietuvoje nebuvo izoliuota nuo Europojevykdomų bandymų. Užtenka prisiminti daugiau nei prieš trisamžius išleistą K. Simonavičiaus „Ars magnus artileriae“ („Didįjįartilerijos meną“) – fundamentalų veikalą, kuriame, be kita ko,aprašyta įvairių raketų, tarp jų ir daugiapakopių, konstrukcija,taip pat savamokslio konstruktoriaus, neturtingų žemaičių bajoropalikuonio A. Griškevičiaus bandymus sukurti „garlėkį“ – plasnojančiųsparnų varomą dirižablį. Panašūs projektai tuo metu buvofantastiški dėl to, kad pranoko savo laikmečio galimybes.Pradedant XIX a., potencialius projektus tapo įmanoma įgyvendintidėl industrijos ir pramonės plėtros. Valdomų sunkesniųuž orą skraidymo aparatų istorijos trukmė – vos šimtmetis. Nepaisantto, jų vystymosi dinamika iki šiol nelėtina savo tempų.Industrializaciją civilizuotas pasaulis iškeitė į informacines technologijas,tačiau šie pokyčiai nepaneigia aviacijos laimėjimų, betdar labiau juos stiprina. Ypač tai išryškėja karo aviacijos srityse– šiuolaikiniai kariniai orlaiviai, palyginus kad ir su netolimospraeities aviacinės technikos pavyzdžiais, jau negali būti laikomivien skraidančiais „mechanizmais“. Veikiau tai interaktyvios sistemos,kurios ne tik paklūsta jas valdančiam pilotui, bet palaikoaktyvų grįžtamąjį ryšį ne tik su juo, bet ir su daugeliu antžeminėsinfrastruktūros operatorių.Turime pagrindą didžiuotis, jog pirmoji aviacija Lietuvojebuvo karinė aviacija. Būtent ji buvo ir tiesioginis impulsas ir„katalizatorius“ tolesnei Lietuvos aviacijos raidai. Kruopščiauišnagrinėję pirmosios mūsų karo lakūnų laidos biografijas, turėsimepripažinti, kad šių vyrų charakteris atitiko to meto aviatoriųbendrus tipinius bruožus, iš kurių paminėtini ne tik drąsa irryžtas, bet ir socialinis aktyvumas bei konstruktyvus mąstymas.Galima sakyti, kad karo aviacija, tuometinėje Lietuvos kariuomenėjepagal statusą buvo priskirta „specialiosios ginkluotėsrūšims“, išsiskyrė ne tik „technologiškumu“, bet ir savomis ryškiomisasmenybėmis. Daugelis lakūnų buvo energingi, progresyvausmąstymo, plačių siekių žmonės; jų išsilavinimas ir patyrimasinspiravo labai spartų lietuviškosios aviacijos vystymąsi.Jų nelengvomis pastangomis per palyginti labai trumpą laikąjaunoje nepriklausomoje respublikoje susiformavo sava, stiprikaro aviacija (kurį laiką ji buvo vadinama kariniu „oro laivynu“).Taip pat negalima pamiršti ir LŠS aviacijos būrio, kuriame 1939m. buvo apie tris šimtus narių ir keturi pakankamai modernūsto meto reikalavimus atitinkantys lėktuvai. Veikė ir civilinis aeroklubas,buvo sukurti savi lėktuvų modeliai ir organizuota aviacijospramonė.Be abejo, kitų šalių aviacinės minties raida turėjo daugiaugalimybių įsikūnyti realybėje dėl pažangaus industrinio potencialo.Agrarinis Baltijos šalių regiono regiono pramonės pobūdisneabejotinai pristabdė bandymus kiekybiškai plėsti aviaciją,turėjo įtakos ir specialistų rengimo kokybei (1932 m. Kauneatkurta Karo aviacijos mokykla, rengusi visų būtiniausių kvalifikacijųaviacijos specialistus, neturėjo aukštosios mokymoįstaigos statuso). Bet reikia pasakyti, kad nepaisant šių kliūčių,nuo ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos aviacija net ir esant tokiomssąlygomis išsikovojo labai stiprias pozicijas.Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į aviacijos pramonę. Karolakūnas J. Dobkevičius sukūrė tris savo konstrukcijos lėktuvųmodifikacijas. Deja, tragiška žūtis neleido užbaigti numatytųdarbų. Kito aukštąjį aviacinį išsilavinimą turinčio karo lakūno irkonstruktoriaus, vėliau vadovavusio Lietuvos karo aviacijai, A.Gustaičio pastangomis buvo pagaminti aštuonių modifikacijųANBO lėktuvai. Žvelgiant į nuveiktą darbą, lieka stebėtis ne tiksparčia konstrukcine raida, bet ir konstruktoriaus energija bei organizacinėmissavybėmis, be kurių šie projektai nebūtų pradėtigaminti. Palyginkime – pirmą ir paskutinį A. Gustaičio kūrinį:ANBO-I. Pirmasis konstruktoriaus kūrinys – sportinis žemasparnisvienvietis monoplanas. Pastatytas 1925 m. Pirmąjį bandomąjįskridimą pats A.Gustaitis atliko 1925 m. liepos 14 d.1927 m. su šiuo lėktuvu konstruktorius lankėsi Rygoje. VėliauKaro aviacijos vadovybė jį nupirko ir skyrė 1-os eskadrilės