KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

teigia, kad Lietuva dar mažiausiai de-oro erdvės patruliavimu susijusių funkcijųjų kasmet tobulėja, tačiau reikia prisiminti,šimtmetį neturės labiau optimalaus oroperėmimo iš NATO sąjungininkių planą.jog oro erdvės stebėjimas ir oro patruliavi-erdvės apsaugos būdo nei NATO sank-Numatoma, kad trys Baltijos šalys visasmas nėra karo meto užduotys. Tikslas – fik-cionuota oro policija. Jo teigimu, siekda-oro erdvės patruliavimo funkcijas vykdyssuoti pažeidimus, o prireikus imtis priemo-ma pateikti sąjungininkams daugiau ar-pačios, išskyrus pačių naikintuvų įsigijimą,nių, kad pažeidėjai pakeistų kursą. Tokiagumentų pratęsti oro policijos misiją kaipskraidymus ir priežiūrą.nuostata šiuo atveju – tvirtesnis garantasįmanoma ilgiau, Lietuvos kariuomenė iruž bet kokį taktinės zenitinės ginkluotėstoliau ketina plėtoti Aviacijos bazės Zo-kiekį. Svarbesnės kitos – net ne karinės, okniuose infrastruktūrą, pritraukti į ją NA-TO investicijų, kelti personalo parengimolygį. „Mūsų interesas – išlaikyti NATO oropolicijos misiją kaip galima ilgiau, mažųmažiausiai iki 2018 metų. Jeigu misijosnebūtų, tiek Lietuva, tiek kitos Baltijosvalstybės turėtų pačios spręsti oro policijosproblemą, turėtų galvoti apie naikintuvųįsigijimą“, – sakė kariuomenės vadas.Jei Lietuvai tektų planuoti kovinių lėktuvųįsigijimą dabartiniame gynybos planavimocikle, kuris baigiasi 2014 metais,smarkiai nukentėtų Lietuvos įsipareigojimųdėl gynybos pajėgų tikslų vykdymas,pirmiausia dėl sausumos pajėgų plėtrosir modernizavimo. Sąjungininkams keturiųmėnesių misija vidutiniškai kainuoja6–7 milijonus litų. „Siekdami, kad sąjungininkaikuo ilgiau čia liktų, norime maksimaliaipalengvinti misijas mūsų partneriams,gerindami antžeminį aptarnavimąZokniuose, kur numatyta įgyvendinti darmažiausiai 19 projektų. Su kolegomis išLatvijos ir Estijos sieksime, kad per artimiausiusporą metų būtų parengti specialistai,kad galėtume iš Aljanso partneriųperimti kovinių orlaivių valdymą“, teigėV. Tutkus. Kariuomenės vado teigimu,Aljanso partneriams ketinama pasiūlytinaudotis neapkrauta Lietuvos oro erdvemokomiesiems skrydžiams, nes VakarųEuropoje oro eismo intensyvumas yralabai didelis. Anot kariuomenės vado,sąjungininkus gali sudominti galimybėLietuvoje rengti naktinius skrydžius, šaudymuspoligonuose. Siekdamos paremtiNATO vykdomą Baltijos oro erdvės patruliavimooperaciją, Lietuva, Estija ir Latvijasudarė trišalį detalų visų antžeminių suAkcentuotina, kad iki įstojimoį Aljansą prieš beveik pustrečių metųPabaltijo šalių oro erdvė buvo itin dažnaipažeidžiama, daugiausia – Rusijos kariniųorlaivių. Atvirų šaltinių duomenimis, tokiųpažeidimų 2002–2004 metais užfiksuotane mažiau kaip trys dešimtys. Dažniausiaitai įvykdavo sudėtinguose oro navigacijairuožuose virš Baltijos jūros ir Suomijosįlankos. Skydžio plano neturintys Rusijoslėktuvai priartėdavo prie oro erdvės ribos(dažniausiai Estijos), o kartais į ją įskrisdavo1–2 minutėms. Lietuvoje dislokavus NATOsąjungininkų lėktuvus, jiems kelissyk teko,aviatorių kalba, „pasitrinti sparnais“ su potencialiaispažeidėjais, priversti juos pakeistikursą. Laikui bėgant tokių incidentųsumažėjo, nors Rusijos karinių, ypač žvalgybinių,orlaivių, skrydžiai tebebuvo tokiepat intensyvūs. Po užpernai rugsėjį Lietuvojeįvykusios Rusijos naikintuvo avarijosrusai kurį laiką buvo itin atsargūs, tačiaupraeitų metų birželį padėtis vėl pasikeitė,ir per mėnesį buvo užfiksuoti net trys Lietuvosoro erdvės pažeidimai. Dukart persieną mažame aukštyje perskrido Baltarusijoskariniai sraigtasparniai, o sykį – Rusijosnaikintuvas Su-27. Nė vienu iš šių atvejųnespėta sąjungininkų naikintuvų pakelti įorą, nes pažeidimai truko labai trumpai.Būtent dėl šių objektyvių priežasčių netik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija teikia tokiąsvarbią reikšmę pasiekimams oro erdvėskontrolės srityje. Šiuo metu ne tiek funkcinėsgrandys ir tuo labiau ne materialinė jųdalis svarbios užtikrinant oro erdvės saugumą,ką dažnai teigia skeptikai. Iš tiesų radaraiir budintys lėktuvai, taip pat sąveika tarppolitinės – atgrasymo priežastys. Bendraoro kontrolės sistema ir ypač fizinis NATOšalių naikintuvų buvimas Zokniuose – tailyg įkūnyta Aljanso susitarimo 5-ojo straipsniodeklaracija. O pagal jį grėsmė Lietuvaitraktuojama kaip grėsmė visiems Aljansopartneriams. Tai esminis momentas, kurio,nepaisant sunkumų, buvo siekta ilgai. Rytųkaimynų reguliarūs bandymai diskredituotiesamą oro erdvės kontrolės sistemą tik patvirtinajos reikšmę ir būtinumą.Yra ir šalutinės priežastys, dėl kuriųmūsų ar partnerių ginkluotosioms pajėgomsmisija Zokniuose teikia papildomųgalimybių. Zoknių oro uostui NATO suteikiastrateginę reikšmę, Aljanso dokumentuoseZokniai įvardijami kaip „šerdinis aerodromas“,kurį planuojama panaudoti daugelyjegalimų NATO operacijų. Taip pat dėl oropolicijos misijos Lietuvoje atsiranda naujųkarinių specializacijų, kaip antai, skrydžiųvaldymo operatoriai, iš esmės santykiai suNATO parteriais darosi glaudesni ne tiekpolitine, bet ir kasdienine dalykine prasme.■ParengėGustavas ŠtrimasK A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )31