KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a iKita svarbi oro erdvės kontrolės sistemos „vykdomoji“grandis – oro erdvės patruliavimas, kartais dar vadinamas „oropolicija“ angliško termino „air policing“ vertinys). Ši funkcija yrakasdienė NATO taikos meto karinė veikla. Jos tikslas yra grynaigynybinis, siekiant Aljanso oro erdvės integralumo ir tvarkingonaudojimo. Aljanso šalių vykdoma oro erdvės patruliavimo misijapavaldi NATO Vyriausiajam sąjunginių pajėgų vadui Europoje(SACEUR) ir vykdoma atitinkamos NATO regioninės vadavietės,koordinuojant su atsakingomis nacionalinėmis institucijomis. Bandymaspatruliuoti oro erdvę turimomis priemonėmis pradėtas darprieš tampant NATO nariais. Infrastruktūrinis pagrindas šiai funkcijaiatlikti jau turėtas anksčiau – vienas labiausiai pritaikytų kariniųorlaivių reikmėms Zoknių aerodromas tam puikiai tiko. 2001m. rudenį mūsų L-39 „Albatros“ pilotai pradėjo pirmuosius oropatruliavimo skrydžius, kurie tęsėsi iki 2004 m. rudens. Nuo patLietuvos, Estijos ir Latvijos narystės NATO pradžios 2004 m. kovo29 d. NATO pradėjo saugoti Baltijos valstybių oro erdvę. NATO karinėsvadovybės sprendimu pagrindine NATO greitojo reagavimonaikintuvų baze tapo Lietuvos karinių oro pajėgų bazė. 2006 m.rugpjūčio 29–30 d. Baltijos šalių gynybos ministrai nutarė kartusiekti NATO oro erdvės patruliavimo misijos pratęsimo iki 2018metų. Iki 2011 m. šalys nusprendė išanalizuoti galimybes ir rastipriimtinus sprendimus dėl Baltijos valstybių oro erdvės apsaugospo 2018 metų. Taip pat sutarta Šiaulių bazę laikyti pagrindine oroerdvės patruliavimo operacijos baze, kol bus tinkamai paruoštosEmario (Estija) ir Lielvardės (Latvija) bazės. Vėliau šiai operacijaigalės būti naudojamos visos trys oro bazės.Tačiau kaimyninių šalių indėlis neapsiriboja vien aerodromais.Reikėjo suderinti nemažai momentų, susijusių su nauju saugumogarantu. NATO karinė misija Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje yra tiesiogiaisusijusi su narystės Aljanse kokybe. Prie Aljanso prisijungusnaujoms narėms, jų oro erdvė turi būti saugoma laikantis vienodųvisame Aljanse standartų. Tam reikalingos investicijos.Praeityje oro erdvės apsaugos infrastruktūra buvo iš daliesremiama iš bendrų NATO fondų. Tai taikoma ir naujiems NATOnariams. 2004 m. iš NATO Saugumo investicijų programos (NSIP)gauta 563 tūkst. eurų NATO lėktuvų naudojamam Šiaulių Zokniųoro uosto pakilimo takui remontuoti. Numatyta, kad iki 2008 m. išNSIP į Zoknių karinę oro bazę iš viso bus investuota 59 milijonaieurų. KAM skelbtą 55 milijonų litų vertės konkursą Zoknių aviacijosbazės pagrindiniam kilimo ir tūpimo takui rekonstruoti laimėjobendrovė „Šiaulių plentas“. Pagrindinio tako rekonstrukcija buvofinansuojama iš NATO Saugumo investicijų programos, kurioješiam tikslui skirta maždaug 47 mln. litų. Dar beveik 8,5 mln. litųpridėtinės vertės mokesčio KAM sumokėjo iš biudžeto asignavi-mų. Už šias lėšas buvo rekonstruota 280 tūkst. kvadratinių metrųploto kilimo ir tūpimo tako danga ir jo galuose įrengta papildoma13,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto betono danga. Taip pat išasfaltuota144 tūkst. kvadratinių metrų plotas bazės teritorijos, įrengtiprivažiavimo takai, rekonstruotos apšvietimo, drenažo sistemos,paženklinta danga. „Šiaulių plentas“ už maždaug 38 mln. litų atlikoatsarginio kilimo ir tūpimo tako rekonstrukciją, o praeitų metų rudenįatidarytas ir pagrindinis 3,5 km ilgio kilimo ir leidimosi takas.Aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas A. Navickas minėjo,jog Zokniuose liko įgyvendinti kelis mažesnius infrastruktūrosprojektus. „Iš artimiausių darbų – naikintuvų ir transporto orlaiviųnaujų peronų bei aviacinio kuro saugyklos statyba. Projektavimasvyks 2007-aisiais, o pastatyti objektus planuojama 2008–2009metais“, – pasakojo A. Navickas.Zoknių karinės aviacijos bazės modernizavimo konkursuosegali dalyvauti tik NATO šalių (išskyrus Prancūziją, kuri nefinansuojašio projekto) bendrovės, turinčios specialius leidimus. Lietuvojetokias patikimumo deklaracijas suteikia Ūkio ministerija.Po Rusijos Federacijos naikintuvo katastrofos Lietuvos teritorijojetapo aišku, kad reagavimas į oro pažeidimus ir sprendimaspakelti į orą naikintuvus turi būti atliekamas regioniniu mastu. Baltijosšalys susitarė Lietuvoje, Karmėlavoje, įsteigti oro erdvės kontrolėsVadovavimo ir pranešimų centrą (angl. Control and ReportingCenter, CRC), kuris sustiprintų Baltijos šalių oro erdvės kontrolę,o prireikus galėtų duoti komandas NATO oro policijos misijoje budintiemssąjungininkų naikintuvams. 2007 m. vasario 5 d. buvopasirašytas trijų Baltijos šalių gynybos ministerijų susitarimas dėlNATO oro policijos misijos dalies išlaidų pasidalinimo.Iki šiol Baltijos šalių bendradarbiavimas užtikrinant regionooro erdvės apsaugą nebuvo vienodai intensyvus. Lietuva nemažaiinvestavo į aviabazės Zokniuose infrastruktūros kūrimą ir gerinimą,tam panaudota ir nemažai NATO lėšų. Latvija ir Estija taip pat siekė,kad jų teritorijose būtų dislokuotos Aljanso sąjungininkų pajėgos,tačiau Lietuvos infrastruktūra tam buvo labiausiai pritaikyta.Iki šiol visos trys Baltijos šalys įvykdė tik vieną bendrą pirkimą. IšNorvegijos buvo įsigyta prancūzų bendrovės „Thales group“ pagamintaorlaivių valdymo įranga, kiekvienai Baltijos šalių atsiėjusipo maždaug 10,3 milijono litų. Įsigijimas įvykdytas remiantis 2004metų rugsėjį Baltijos šalių gynybos ministrų pasirašytu susitarimu.Minėtoji įranga instaliuota Karmėlavoje, kur tarnauja trijų Baltijosvalstybių ir kitų NATO sąjungininkų kariškiai, ir yra svarbi grandisvaldant naikintuvus, patruliuojančius Lietuvos, Latvijos ir Estijosoro erdvėje. Įranga dirbantys operatoriai, gavę informaciją iš oroerdvę stebinčių budėtojų, užkoduoto ryšio priemonėmis perduodakomandas naikintuvų pilotams, koordinuoja jų veiksmus ir ginkluotėssistemų panaudojimą.Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras V. Tutkus30