KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

Galima sakyti, jog oro erdvės stebė-Kaip užtikrinamas oro erdvės saugu-3D/32 radarų buvo pasirašyta su vokiečiųjimo funkcija buvo pradėta vykdyti anks-mas? Oro erdvės saugumas visų pirma yrakompanija „EADS Deutschland“ 2001 m.čiau, nei įvyko pirmojo lėktuvo, paženklintoužtikrinamas ją kontroliuojančiais radarais.pabaigoje. Sutarties sąlygose nebuvo nu-lietuviškais atpažinimo ženklais, skraidy-Prireikus kariniai lėktuvai gali būti panau-matytos kai kurios smulkmenos, pvz., ap-mai 1992 m. birželį. Tai simboliška, nes bedoti suteikiant paramą nelaimės ištiktamtarnavimas, tačiau sprendimas pereiti prieerdvės stebėjimo neįmanoma visavertė josorlaiviui ar vizualiai nustatant nežinomokokybiškai naujos technikos buvo tikslin-kontrolė ir gynyba. Ir, kaip matome dabar, šiorlaivio priklausomybę. Taip pat svarbi orogesnis, nei modifikuoti seną techniką. NorsAviacijos tarnybos, vėliau išaugusios į KOP,gynybos grandis yra zenitinė apsauga, subuvo padažnėję atvejų, kai Rusijos ir Balta-funkcija, ko gero labiausiai priartino Lietuvąnedidelių nuotolių mobilia ginkluote, taikosrusijos orlaiviai pažeidė Lietuvos oro erdvę,ne tik prie NATO, bet ir prie kuriamo „ben-metu vykdant budėjimus greta svarbių stra-jos stebėjimas ir kontrolė nuolat gerinama.dro Europos dangaus“ koncepcijos.teginės reikšmės objektų.Krašto apsaugos ministerijos ir kariuome-O žvelgiant iš praeities, pradžia buvoŠis modelis, kuris pradėtas įgyvendintinės vadovybė nusprendė nemodernizuotisunki ir neskatino ypatingų lūkesčių. Vizu-jau nuo 1992 m., iš pažiūros atrodo nesu-sovietinių radarų P-37, o skirti visus ištekliusalinis stebėjimas ar kelios perimtos sovie-dėtingas, tačiau yra keli „bet“ – tai techniniainaujiems radarams įsigyti.tinės gamybos radiolokacinės stotys tuoir finansiniai klausimai, kuriuos išspręsti nė-Galiausiai vienas iš paskutinių reikš-metu buvo vieninteliai „saugumo garan-ra paprasta. Oro erdvei stebėti skirti radaraimingiausių oro erdvės stebėjimo organiza-tai“. Nepaisant to, buvo daroma viskas,buvo fiziškai ir morališkai pasenę. Nors orocinių permainų įvyko Lietuvai tapus NATOkas įmanoma.stebėjimo postų kiekis pamažu didėjo, jųnare, kai BALTNET sistema buvo integruo-stebimas plotas vis dar buvo nepakanka-ta į bendrą oro erdvės kontrolės sistemąmas. Be to, radarai negali dirbti be paliovosNATINEADS.Lietuva nėra tokia didelė ir ekonomiškaipajėgi valstybė, kad jos karinėspajėgos turėtų atskirą pajėgų rūšį, skirtąoro erdvės kontrolei ir apsaugai. Nuo tolaiko, kai tarpukario Lietuva turėjo atskirąoro apsaugos tarnybą, labai pasikeitėpolitinė situacija, kartu tiek grėsmių iš oro,tiek ginkluotės pobūdis. Be to, itin pagausėjoįvairių civilinių orlaivių skrydžių. Visišie veiksniai lemia, jog oro erdvės kontrolėšiuo metu yra vertintina prieštaringai: techniškaitapo lengviau nustatyti pažeidimą,identifikuoti pažeidėją bei imtis adekvačiųpriemonių. Kadangi gyvename vadovaudamiesidemokratiniais principais, nesankcionuotąskrydį atliekantį orlaivį techniškainesunku įspėti ir nutupdyti, o inicidentąspręsti diplomatiniu būdu („šaltojo karo“metais potencialūs pažeidėjai daug labiaurizikuodavo būti tiesiog numušti). Kitavertus, liberalus politinis kontekstas padidinagrėsmių spektrą (prisiminkime civiliniųorlaivių panaudojimą teroristiniais tikslais).Todėl Lietuvos pasirinktas oro erdvės kontrolėsmodelis – vystyti oro erdvės kontrolęir gynybą KOP sudėtyje, vertinant pagalšiuos kriterijus, yra bemaž idealus.– kartkartėmis jų darbą reikia nutraukti, opakeičiantys juos radarai – nemaža prabanga.Tačiau iš pradžių radioreliniu ryšiuradiolokacinių postų duomenys buvo siunčiamiį 1995 m. įkurtą Oro erdvės kontrolėscentrą Karmėlavoje, kur būdavo analizuojami.Vėliau pereita prie skaitmeninio ryšiotechnologijų. Turint omenyje šiuolaikinių orlaiviųgreičius, stengtasi, kad pasikeitimasradiolokaciniais duomenimis būtų bendrasvisam Pabaltijui. Duomenis pateikti leido irKJP bei civilinės aviacijos radiolokaciniaipajėgumai.Tais pačiais metais LR Vyriausybė pritarėKOP oro erdvės kontrolės ir stiprinimoprogramai, o 1998 m. buvo reikšmingi, kadsukurtas bendras Baltijos šalių regiono oroerdvės stebėjimo tinklas (BALTNET). 1998metų pabaigoje buvo pasirašytas konsultacinissusitarimas su Švedijos kompanijadėl projekto ATMAS – integruotos oro eismovadybos ir oro erdvės stebėjimo sistemos– kūrimo.Svarbūs techniniai pasikeitimai oro erdvėskontrolės sistemoje – naujos radiolokacinėstrijų matmenų radarų įsigijimas. Sutartisdėl trijų pirmiesniųjų tokio tipo TRML-2005 m. lapkritį Lietuvos, Latvijos ir Estijosgynybos ministrai nutarė Karmėlavojeįkurti bendrą trijų valstybių Vadovavimo irpranešimų centrą (angl. Control And ReportingCenter, CRC), kuris sustiprintų bendrosoro erdvės kontrolę ir padėtų geriauvaldyti NATO oro erdvės patruliavimo misijąvykdančius naikintuvus. Ministrų priimtassprendimas yra laikinas – iki 2008 metų, kaiketinama apsispręsti dėl minėtojo centroilgalaikės perspektyvos. Baltijos valstybiųVadovavimo ir pranešimų centras bus kuriamasKarmėlavoje šiuo metu veikiančioregioninio Oro erdvės kontrolės centro beioro misijos kontrolės padalinio pagrindu.Oro erdvės Vadovavimo ir pranešimųcentro dislokavimas Lietuvoje suteikia galimybęgreičiau išanalizuoti Karmėlavojeesančio Regioninio oro erdvės stebėjimokoordinavimo centro informaciją ir priimtisprendimus, pavyzdžiui, įsakyti oro erdvępatruliuojantiems naikintuvams pakilti. Taigipo įstojimo į NATO nacionalinę oro erdvėskontrolės sistemą papildė ir tarptautiniaipajėgumai.K A R D A S 2 0 0 7 m . r u g p j ū č i o N r. 4 ( 4 2 7 )29