KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

l i e t u v o s k a r i u o m e n ė s d a l i n i a iLietuvos KOP pradėtos atkurti kartu su kitomis būsimųjųginkluotųjų pajėgų rūšimis. Jau 1990 gruodį Krašto apsaugosdepartamento Inžineriniame skyriuje įsteigta pirmoji aviacinėpareigybė – aviacijos inžinierius. Šias pareigas nuo 1991 m.sausio pradėjo eiti Z. Vegelevičius, turintis karo lakūno kvalifikaciją.1992 m. sausio 2 d. KAM įsteigta Aviacijos tarnyba, kuriaktyvią veiklą pradėjo vykdyti jau nuo balandžio 27 d., panaudodamaVilniaus oro uosto radiolokacines priemones, pradėjostebėti oro erdvę, o po trijų dienų tarnybos žinion perėjo netoliŠiaulių (Barysiuose) buvę 24 lėktuvai An-2, iš kurių suformuotapirmoji aviacijos eskadrilė, vėliau perdislokuota į Zoknius.1992 m. birželį galima laikyti dar vienu įsimintinu mėnesiumūsų atkurtų KOP istorijoje – 12 d. Barysiuose pakilo Vyčiokryžiais paženklintas An-2, o 18 d. įvyko pirmieji planiniaikarinių pajėgų lėktuvų skraidymai. Nuo tol ši įsimintina datašvenčiama kaip Karinių oro pajėgų diena.1993 m. vasario mėnesį į Lietuvą buvo atskraidinti keturireaktyviniai lėktuvai L-39C „Albatros“, kurie nusileido Karmėlavosoro uoste. 1998 m. įsigyti du L-39ZA. NeviršgarsiniusL-39 nuo 1968 metų gamino tuometinės Čekoslovakijos bendrovė„Aero Vodochody“. Šio tipo lėktuvai buvo naudojamipilotams mokyti, prieš jiems persėdant į viršgarsinius lėktuvus.Taigi šie orlaiviai pradėti naudoti pagal paskirtį – t.y.kaip mokomieji, o prireikus – kaip lengvieji atakos lėktuvai,galintys vykdyti ir ugnies paramos funkcijas. Šiuo metu jietaip pat naudojami oro kontrolieriams ir kovinės paramos išoro operatoriams rengti.1993 metų kovo pirmąją KAM Aviacijos tarnyba buvoreorganizuota ir gavo dabartinį Lietuvos karinių oro pajėgųpavadinimą. Tai nebuvo vien pavadinimų kaita: pagal galimybesreikėjo tobulinti esamą oro gynybos sistemą, plėsti irtobulinti veiklos spektrą – pvz., sąveiką su kitomis kariuomenėsrūšimis. Pirmasis mūsų „technikos parkas“, kurio didžiojidalis buvo sudaryta iš An-2 biplanų. Šio tipo lėktuvai, pradėtigaminti dar 1946 m., galėjo vykdyti tik labai ribotas užduotis.Tad jau iki narystės Aljanse mūsų KOP iš kaimyninių šalių įsigijoįvairių skirtingos paskirties orlaivių. Be mintųjų L-39, taibuvo lėktuvai An-24, An-26, L-410 „Turbolet“, sraigtasparniaiMi-2, Mi-8.Karinės aviacijos funkcijos plėtėsi. Kai kurių svarbių užduočiųdėl ribotų galimybių vykdyti negalėjome, ir 2004 m.kovo 17 d. NATO taryba priėmė politinį sprendimą dėl tarptautiniųpajėgų, kurios vykdytų oro policijos funkciją Baltijosšalyse. Keliamus kriterijus labiausiai atitiko Zoknių aviacijosbazė – taigi galima sakyti, kad pirmojo NATO gynybos žingsnioLietuvoje „katalizatorius“ buvo karinė aviacija.2004 m. kovo 25 d. krašto apsaugos ministras Linas Linkevičiusišleido įsakymą, kuriuo nuo kovo 29 d. buvo leistaNATO valstybių kariniams orlaiviams Lietuvos oro erdvėjevykdyti oro policijos funkcijas. Šiuo įsakymu taip pat buvoleista į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šiuos skrydžiusvykdantiems NATO valstybių kariams ir karinėms pajėgomspriskirtiems civiliams tarnautojams.2004 m. kovo 29 d. Vašingtone (Jungtinėse AmerikosValstijose) deponavus Šiaurės Atlanto Sutarties ratifikavimoraštus, Lietuva tapo visateise NATO nare ir taip pat NATOgynybos zona. Todėl nuo pat pirmos dienos Baltijos šalių,tarp jų ir Lietuvos, oro erdvė buvo pradėta saugoti pagal tuospačius standartus, kaip ir kitų NATO valstybių. Besirengiantpilnavertei narystei NATO, atsirado būtinybė užtikrinti ir tokiassavos aviacijos vykdomas funkcijas, kaip:■ Priimančiosios šalies paramos NATO pajėgoms, vykdančiomsoro policijos funkcijas, teikimas.Paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymas.Karių, krovinių bei delegacijų transportavimas oru.Medicininė evakuacija oru.Karių desantavimas.Sausumos ir Jūrų pajėgų aviacinis aprūpinimas.Bazės personalo kovinis rengimas.■■■■■■Lietuvai tapus Aljanso nare bei pakitus gynybos sistemospobūdžiui, sulaukta naujų adekvačių struktūrinių pokyčių oropajėgose. I ir II aviacijos bazės 2004 m. spalio 1 d. buvoreorganizuotos į KOP Aviacijos bazę ir Ginkluotės bei technikosremonto depą. Jame pradėti vykdyti planiniai orlaivių,jų sistemų ir ginkluotės, radiolokacinių priemonių apžiūros,aptarnavimo ir remonto darbai.Reikėjo nepamiršti ir oro erdvės stebėjimo ir apsaugos.Tam tikslui KOP buvo būtina vykdyti du uždavinius: toliau tobulintiesamą radiolokacinę oro erdvės stebėjimo sistemą,išplečiant ją už Lietuvos ribų ir susiejant su analogiškomissistemomis sąjungininkų valstybėse bei skirti dėmesio antžemineioro erdvės gynybai.2004 m. gruodį įvyko trijų Baltijos valstybių KOP vadų susitikimas,kuriame buvo aptartas tolesnis bendradarbiavimas,integruojant Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės apsaugąį bendrą NATO sistemą. „Baltnet“ oro stebėjimo sistemaprijungta prie bendros NATINEADS sistemos tų pačių metųbalandžio 7 d. Tai tik pirmieji „žingsniai“, siekiant užtikrinti Lietuvosoro erdvės kontrolę – dabar jau kaip Aljanso narės.2004 m. lapkričio 2–4 dienomis Vokietijoje vykusiame NA-TO Šiaurės regiono oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemosdarbo grupės susitikime buvo aptartos standartinių operacijų24