KARDAS - Krašto apsaugos ministerija

e f o r m o s12ja ir sovietinės kariuomenės stereotipai: „diedovčina“. Jogtai jautri styga patvirtina faktas, kai interneto svetainėje paskelbuskokia nors informaciją apie karo prievolę, prasidėdavodiskusijos. Atidžiai paanalizavus, darytina išvada, kadrašo tie, kurie turi neigiamą nuostatą ir niekada neturėjo jokiųreikalų su kariuomene. Daugiausia purvais kariuomenędraibstydavo tie, kuriems karo prievolė – aktualus reikalas.Kitaip tariant, šis propagandinis mūšis buvo pralaimėtas.Teigiami kelių tūkstančių kasmet atlikusių tarnybą jaunuoliųįspūdžiai paskęsdavo ir neprilygdavo keliskart gausesniemsvengusių tarnybos „lojimams“.2006 metų pabaigoje į tarnybą buvo pakviestas 80-tūkstantasis šauktinis. 100-tūkstantojo KPAT turbūt nepakvies.TendencijosDėl pačių įvairiausių priežasčių per paskutinius 50metų susiformavo poreikis reformuoti kariuomenes. Ypačkariuomenės profesionalizacijos tendencijos ryškios pastaruojulaikmečiu. Pavyzdžiui, per pastaruosius penkeriusmetus iš 27 Europos sąjungos šalių sprendimą reformuotikariuomenę priėmė 10 valstybių.Tendencijas lemia kelios priežastys. Visų pirma keičiasisaugumo aplinka – mažiau tarpvalstybinių karų, daugiaunetradicinių grėsmių (terorizmo, masinių naikinimo ginklų irkt.). Stipriai pasikeitė karinių pajėgų funkcinė paskirtis – situacijapasaulyje lėmė, kad kariuomenėms tenka daugiauorientuotis į civilinius, humanitarinius, taikos palaikymo tikslus,o ne ruoštis masiniam valstybių karui ar plataus mastooperacijoms.Karinės priemonės vis labiau lemia, jog šiandien kariaujatechnika ar technologijos, o ne žmonės. Tiesa, pačiątechniką irgi valdo žmonės, o dėl didėjančio jos sudėtingumotenka vis daugiau laiko ir dėmesio skirti karių, besinaudojančiųja, mokymams.Visos šios, taip pat ir begalė kitų nepaminėtų priežasčių,Lemia globalinę tendenciją mažinti kariuomenių apimtįir didinti jų profesionalumą bei efektyvumą. Šis reiškinystrumpai gali būti apibrėžiamas kaip ,,profesionalizacija“– dažniausiai šalies karinių pajėgų pertvarkymas, jų pagrinduorganizuojant profesionaliąją karinę tarnybą ir atsisakantšauktinių sistemos. Toks procesas natūraliai sukelianemažai problemų:»visų pirma bet koks karinių pajėgų pertvarkymasprivalo būti apdairiai strategiškai apgalvotas ir realizuotas;»antra, tai kainuoja nemažus pinigus (turint omenyje,kad keičiasi tiek procedūrinė organizacijos struktūra,tiek techninė bazė);» trečia – netgi vykstant bet kokiems pokyčiams viduje,kariuomenė turi visą laiką išlikti funkcionali ir netgi trumpamneprarasti efektyvumo.Taigi kariuomenėje eksperimentams ne vieta.Šis profesionalizacijos procesas išskirtinis ir tuo, kad susilaukiavisuomenės dėmesio – to nebūtų galima pasakyti apiekitas vidines kariuomenės reformas, kurios dažniausiai praeinabe didesnio atgarsio. Todėl galimas visuomenės spaudimas– kuo greičiau padaryti sprendimus politikams. Taip yra ir dėlto, kad privalomoji karinė tarnyba tiesiogiai liečia potencialiusšauktinius ir jų aplinkos žmones.Akivaizdu, jog karinių organizacijų formavimo principas turibene esminę reikšmę jų efektyvumui, panaudojimo civiliamstikslams galimybes, išlaikymo kaštams. Besirenkant šį principąneišvengiamai tenka atsižvelgti į konkrečios šalies situaciją,poreikius bei galimybes. Dar daugiau dėmesio ir atidumo reikalaujaformavimo principo pakeitimas kitu – tai reiškia valdžiosinstitucijų, jų finansavimo esminius pokyčius, visų šalies jėgosorganizacijų funkcijų pasiskirstymus ir kitus tiek politinius, tiekekonominius, tiek socialinius niuansus. Situacija šiandien yradviprasmiška, nes privalomoji pradinė karo tarnyba tiesiogiaisusijusi su nedideliu procentu jaunuolių, o visuomenėje šiuoklausimu suformuota aiški pozicija. Taip pat politikai neiškėlėapibrėžto tikslo – suformuoti kariuomenę vien profesiniu pagrindu.Tiesa, dirbantiems su kariuomenės transformacijos projektu,reikia rasti patį racionaliausią siektinos sistemos modelį,priemones bei būdus tai įgyvendinti. Būtų gerai išanalizuotikai kurių šalių patirtį ir pasistengti, kad naujieji pokyčiai nebūtųskausmingi.NaujojomodeliokontūraiNuo 2007 metų sausio vykdomas Lietuvos kariuomenėstransformacijos projektas, kurio vienas tikslų – kariuomenėskomplektavimo klausimas. Šio projekto vadovu paskirtas plk.Gintautas Zenkevičius.„Analizavome įvairius modelius bei sąjungininkų patirtį. Pavyzdžiui,aptarta galimybė sutrumpinti PPKT, tačiau paaiškėjo,kad taip padidėtų karių šaukimo, jų rengimo, aprūpinimo išlaidos,atviras liktų karių panaudojimo misijose klausimas. Finansiškainelabai ką pavyktų laimėti ir profesionaliai neparengsibe poros metų, be to, pasikeitus ginkluotei, rezervo karys buspraradęs įgūdžius. Tad, norint jį grąžinti į kariuomenę, tektų vėliš naujo mokyti“, – sakė plk. G. Zenkevičius.