Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita Nauja atominė elektrinė ...

KonsorciumasPöyry Energy OyLietuvos energetikos institutasPoveikio aplinkai vertinimo ataskaitaNauja atominė elektrinė Lietuvoje2008 m. rugpjūčio 27 d.Planuojamos ūkinės veiklosorganizatorius:PAV ataskaitos rengėjas:AB „Lietuvos energija“Pöyry Energy Oy (Suomija)Lietuvos energetikos institutas (Lietuva)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 5VERSIJŲ LENTELĖVersija Data AprašymasVersija 1 2008 m. liepos 24 d.Ataskaita 2008 m. rugpjūčio 27 d.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 6

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 7SĄVOKOSAerozolisAGIR (angl. Advisory Group onIonising Radiation)AktyvumasALARA (angl. As Low AsReasonable Achievable)Alfa, beta, gama spinduoliaiKietosios, skystosios ar kietosios ir skystosios dalelės, pakibusiosdujinėje terpėjePatariamoji grupė jonizuojančios spinduliuotės klausimaisRadionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje,kiekis, išreikštas formule A=dN/dt (čia A – aktyvumas, dN – tikėtinassavaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos)skaičius per laiko tarpą dt. Matavimo vienetas s -1 , specialus vienetopavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq = 1 s -1 .Radiacinės saugos optimizavimo principo As Low As ReasonableAchievable angliškas akronimas. Tarptautiniu mastu pripažintasradiacinės saugos optimizavimo principas, teigiantis, kad praktinėsveiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, apšvitos veikiamų žmoniųskaičius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius įmanoma pasiektiprotingai naudojant radiacinės saugos priemones ir atsižvelgiant įsocialines ir ekonomines sąlygas. ALARA principas taip pat vis plačiautaikomas ir aplinkos apsaugoje.Branduoliai, skleidžiantys jonizuojančias – alfa, beta daleles arba gamaelektromagnetines bangasAOO (angl. AnticipatedOperational Occurrence)Apšvita iš radioaktyviojodebesiesNumatomas eksploatacinis sutrikimasApšvita dėl gama spinduliuotės, kurią sąlygoja radioaktyviosiosmedžiagos radioaktyviųjų išlakų debesyjeApšvita nuo žemės paviršiaus Apšvita dėl gama spinduliuotės, kurią sąlygoja radioaktyviosiosmedžiagos, iškritusios žemės paviršiujeASKRO (rus. автоматическаясистемаконтролярадиационной обстановки),automatinė radiacinės padėtieskontrolės sistemaAtominė elektrinė (AE)Pastovios realiuoju laiku veikiančios aplinkos ir sanitarinės kontrolėssistemos dalis. Sistemos paskirtis yra informuoti gyventojus apieradiacinę saugą.Visuma sistemų ir pastatų, skirtų elektros arba elektros ir šilumosenergijai gaminti, naudojant branduolinį kurą.Aušinantis vanduo Aušinantis vanduo yra jūros/ežero/upės vanduo, naudojamaskondensatoriuje garo, ateinančio iš turbinos, aušinimui ir pavertimui įvandenį. Aušinantis vanduo nekontaktuoja ir nesimaišo su atominėselektrinės techniniu vandeniu.BarasSlėgio vienetas. 1 baras = 100 000 Paskalių (Pa). Atmosferos slėgisapytiksliai lygus 1 barui.Bq, bekerelisBranduolinės medžiagosBranduolinis kurasBranduolių dalijimasisBSTAktyvumo vienetas lygus 1 skilimui per sekundęPlutonis, uranas (natūralus, prisodrintas urano 235 arba 233 izotopų irišsodrintas) ir toris, esantys metalo lydinio, cheminio junginio arkoncentrato pavidalo arba kitų medžiagų mišinyjeBranduolinės medžiagos, naudojamos branduolinei energijai gaminti.Sunkiojo elemento atomo branduolio ir neutrono branduolinė reakcija,kurios metu branduolys dalijasi į dvi dalis ir išmetami 2-3 greitiejineutronai.Bendrijos svarbos teritorijos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 8BWR (angl. boiling waterreactor), verdančio vandensreaktoriusLengvojo vandens reaktorius, kuriame aušinimui naudojamas vanduoužverda pratekėdamas pro reaktoriaus aktyviąją zoną. Susidaręs garasnaudojamas turbinos varymui.C-14, radioanglisCANDU reaktoriusCANDU reaktorius, ACR tipoCirkonio lydinysD ir ENDalijimasisDCD (angl. Design controldocumentation)DeuterisKartu su radonu anglies-14 izotopas yra reikšmingiausias spinduliuotėssąlygojamos apšvitos šaltinis urano kuro cikle.Kanadietiškas deuterio urano (angl. "CANada Deuterium Uranium")suspausto sunkaus vandens reaktorius naudojantis sunkų vandenįaušinimui ir neutronų lėtinimui bei gamtinį uraną (0,72% U-235) kurui.Pažangusis CANDU reaktorius gali būti laikomas PWR hibridine forma,turinčią kitokią reaktoriaus konstrukciją. Tai lengvuoju vandeniuaušinamas reaktorius, kuriame įdiegtos ir suslėgto sunkiojo vandensreaktorių (HWR), ir pažangiųjų suslėgto vandens reaktorių (APWR)technologijų savybės.Sunkiojo cirkonio lydinių grupė. Daugiausiai naudojamas kaip šilumąišskiriančių elementų apvalkalasDeaktyvavimas ir eksploatavimo nutraukimasSunkiojo elemento atomo branduolio dalijimasis į dvi dalis, kurio metuišmetami greitieji neutronai.Projektavimo kontrolės dokumentacijaVandenilio izotopas, turintis branduolyje 1 protoną ir 1 neutronąE.ONEDFEfektinė dozėE.ON AG - Vokietijos energetikos bendrovėElectricité de France – Prancūzijos energetikos bendrovėApima ir išorinę (sąlygojamą spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies irnuo žemės paviršiaus), ir vidinę (dėl radionuklidų įkvėpimo ir prarijimo)dozę.Efektyvumas Elektrinėje pagamintos elektros energijos ir energijos, esamossuvartotame kure, kiekių santykis.Elektrinė galiaEMS (angl. EnvironmentalManagement System),aplinkosaugos vadybos sistemaEnBWEUR (angl. European UtilitiesRequirements document),Reikalavimų Europos įmonėmsdokumentasEutrofikacijaFoninis užterštumasFujita klasifikacijaGABGEGIDBPer laiko vienetą elektrinės galimas pagaminti elektros kiekis.EMS naudojama kaip priemonė pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą.Apibrėžta ISO 14001 standarte. Užtikrina sistemingą organizacijosaplinkosauginių reikalų tvarkymą ir yra organizacijos bendrosios valdymostruktūros aspektas, susijęs su tiesioginiais ir ilgalaikiais jos produktų,paslaugų ir procesų poveikiais aplinkai.Energie Baden-Württemberg AG – Vokietijos energetikos bendrovėReikalavimų Europos įmonėms dokumentu (EUR) siekiama koordinuoti irstabilizuoti sąlygas, pagal kurias turi būti statomos standartizuotos LWRatominės elektrinės Europoje.Maisto medžiagų kiekio ekosistemoje padidėjimas.Pavojingų medžiagų (gamtinių, sąlygojamų kitų taršos šaltinių arbabendro zonos užterštumo) kiekiai aplinkoje.Viesulų intensyvumo vertinimo skalė, pagrįsta žala, kurią viesulai darožmonių pastatytoms konstrukcijoms ir augmenijai. Skalė: F0 – F12. F0atitinka 64-116 km/h vėjo greitį. F12 yra lygus 1 machui.Gera apsaugos būklėGeneral Electric CompanyGamtos išteklių duomenų bazė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 9HWR (angl. pressurized heavywater reactor), suslėgtosunkiojo vandens reaktoriusIAEInertinės radioaktyviosios dujos(IRD)INESIntegruotas monitoringas (IM)InterRAS (angl. InternationalRadiological AssessmentSystem), tarptautinė radiologiniovertinimo sistemaISO 14001 standartasIšorinė apšvitaIzotopasIzotopų analizėYellowcakeJonizuojančioji spinduliuotėSunkiojo vandens reaktorius, kuriame sunkusis vanduo, siekiant pakeltijo virimo temperatūrą, yra suslegiamas. Tokiu būdu vandenį galimadaugiau šildyti ir perduoti daugiau šilumos iš reaktoriaus aktyviosioszonos.Ignalinos atominė elektrinėInertinės dujos yra helis (He), neonas (Ne), argonas (Ar), kriptonas (Kr),ksenonas (Xe) ir radonas (Rn). Kai kurie šių inertinių dujų izotopai yraradioaktyvūs. Ignalinos AE yra nuolat matuojami išmetamų į atmosferąinertinių radioaktyviųjų dujų (Ar-41, Kr-85, Kr-85m, Kr-87, Kr-88, Xe-133,Xe-133m, Xe-135m, Xe-135, Xe-138) aktyvumai.Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (angl. International Nuclear EventScale), naudojama greitam žiniasklaidos ir visuomenėje informavimuiapie įvykių, susijusių su saugos užtikrinimu, reikšmingumą visuoseciviliniuose branduoliniuose įrenginiuose, apimant įvykius, susijusius sujonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu bei radioaktyviųjųmedžiagų transportavimu.Vienalaikis ekosistemos fizinių, cheminių ir biologinių ypatybių matavimaslaikui bėgant numatytose stebėjimo vietose.Kompiuterinė programinė įranga branduolinių avarijų pasekmiųvertinimui, naudojama pirmojoje avarijos fazėjeTarptautinis savanoriškas standartas, aprašantis specifinius reikalavimusEMS (aplinkosaugos vadybos sistemoms). ISO 14001 yra bendrinisstandartas, organizacija gali būti sertifikuota arba registruota. IšleistasTarptautinės standartizavimo organizacijos.Apšvitos dozė, kurią sudaro dozė, sąlygojama apšvitos iš radioaktyviojodebesies, ir dozė nuo žemės paviršiausTo paties cheminio elemento atomai, besiskiriantys branduolio neutronųskaičiumi. Dauguma gamtoje sutinkamų elementų turi daugiau nei vienąizotopą.Masių analizė, naudojant masių spektrometriją ir neutronų aktyvacijosanalizę, bei spinduliuotės iš atomo analizė, kaip daroma taikant α-, β-, γ–,o kartais ir Rentgeno spektrometriją.Urano koncentratas; U 3 O 8 (urano oksidas)Spinduliuotė, biologiniame audinyje sukelianti skirtingų krūvių jonų porossusidarymą.Kolektyvinė dozėGyventojų apšvitos kiekybinė išraiška, lygi šaltinio apšvitintų žmoniųskaičiaus ir vidutinės ekspozicinės dozės sandaugai. Matavimo vienetas -žmogaus sivertas (žm⋅Sv).KondensatoriusKondensatorius paverčia garą, praeinantį per turbiną, iš dujinės į skystąjąbūsenąKrituliaiBet koks atmosferos vandens garų kondensavimuosi produktas, iškritęsant žemės paviršiausLengvasis vanduo Įprastas vanduo, H 2 O.Lygiavertė dozėLOCA (angl. Loss Of CoolantAccident)LRKSugertoji dozė, pakoreguota, atsižvelgiant į jonizuojančios spinduliuotėsbiologinio poveikio ypatumusAvarija su šilumnešio praradimuLietuvos Raudonoji knyga naudojamas kaip teisinis dokumentas, kuriuoparemta retų ir nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų rūšių apsauga.LULUCF (angl. Land use, land Medžių sodinimo projektai, miško atsodinimas ir miško želdinimas, skirti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 10use change and forestry),žemėnauda, žemėnaudoskeitimas ir miškininkystėLWR (angl. light water reactor),lengvojo vandens reaktoriusMonitoringo zonaMOX kurasMW, megavatasMWd(th)/TeUN/A (angl. not applicable)NANAENVĮOKB (rus. Опытноеконструкторское бюро)PAPanaudotas branduolinis kuras(PBK)PAVanglies pašalinimui iš atmosferosReaktoriaus tipas, kuriame įprastinis vanduo naudojamas šilumai nuvestiir kaip lėtiklis. Daugelis pasaulyje veikiančių reaktorių yra lengvojovandens reaktoriai.Zona, kurioje vykdomas monitoringas.Maišytas oksidų kuras. Plutonio ir gamtinio urano, perdirbto urano irnuskurdinto urano oksidų mišinys.Galios vienetas (1 MW = 1 000 kW).Energija, gauta pradiniam branduolinio kuro svorio vienetui.NetaikytinasNeprojektinė avarijaNaujoji atominė elektrinėNuotekų valymo įrenginiaiEksperimentinis konstruktorių biurasProjektinė avarijaReaktoriaus aktyviojoje zonoje apšvitintas branduolinis kuras, jeigureaktorių eksploatuojanti organizacija licenciaro nustatyta tvarkaįformina, kad jis nebebus naudojamas reaktoriuose.Poveikio aplinkai vertinimas.ProjektobendrovėįgyvendinimoProjekto įgyvendinimo bendrovė atsako už projekto įgyvendinimo darbųvykdymą pagal branduolinės energetikos veiklai keliamus saugosreikalavimus. Įvykdžiusi teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gavusiatitinkamus leidimus bei licencijas, ji tampa atominę elektrinęeksploatuojančia organizacija ir teisės aktų nustatyta tvarka plečiaelektros energijos gamybos pajėgumus (žr. LR Atominės elektrinėsįstatymą, Valstybės žinios, 2007, Nr. 76-3004)Projekto organizacijaPusėjimo trukmėPWR (angl. pressurized waterreactor), suslėgto vandensreaktoriusRadioaktyviosios atliekosRadioaktyviosios išlakosRadioaktyviosios išmetosRadioaktyviosios medžiagosUž planuojamą ūkinę veiklą atsakinga organizacija (AB „LietuvosEnergija“)Laikas, per kurį radioaktyviąją medžiagą sudarančių dalelių kiekissumažėja perpus dėl radioaktyviojo skilimo, t.y. pusė medžiagospaverčiama kitokios rūšies medžiaga.Lengvojo vandens reaktorius, kuriame vanduo, naudojamas aušinimui irneutronų lėtinimui, yra tiek suslėgtas, kad neužverda net ir esant 300°Ctemperatūrai. Vanduo, pratekėjęs pro reaktoriaus aktyviąją zoną,atskirtuose garo generatoriuose savo šilumą atiduoda antrinio kontūrovandeniui. Antrinis vanduo virsta garu, naudojamu turbinos varymui.Nenumatomi tolesniam naudojimui panaudotas branduolinis kuras irkitos medžiagos, užterštos radionuklidais arba turinčios jų savo sudėtyje,kai radionuklidų koncentracijos arba jų aktyvumas viršija švarumo lygius.Iš šaltinių į atmosferą išlekiančios radioaktyviųjų medžiagų dalelės.Iš šaltinių į aplinką išmetami radioaktyvieji teršalai dujų, aerozolių,skysčių ar kitokiu pavidaluKiekviena medžiaga, kurioje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kuriųaktyvumą reikia atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 11Radioaktyviosios nuotekosRadioaktyvumasĮ aplinką patenkantys radionuklidais užteršti nutekamieji skysčiaiAtomo branduolio virsmas kitu branduoliu. Radioaktyvus branduolysskleidžia virsmui būdingą spinduliuotę (alfa, beta ar gama spinduliuotę).RadionuklidaiRADISRBMK (rus. Реактор большоймощности канальный) didelėsgalios kanalinis reaktoriusRWESASAASATSavitasis aktyvumasNestabili nuklidų formaAutomatinių matavimų sistemų padalinys. Jį sudaro automatinio gamamonitoringo tinklas ir kilnojamoji radiologinė laboratorija.Rusiškas vandeniu aušinamas grafitu lėtinamas kanalinio tipo reaktorius,naudojamas IAERWE AG – Vokietijos energetikos bendrovėSunkioji avarija (angl. Severe Accident)Saugos analizės ataskaitaSpecialioji apsaugos teritorijaBandinio aktyvumo ir jo masės santykis (vienetas - Bq/kg).SAZSILAMSMISodrinimasSpinduliuotė (alfa, beta, gama)SSTSunkusis vanduoSanitarinė apsaugos zona: tam tikra teritorija arba radioaktyviojoužteršimo vieta, kurioje apšvitinimo lygis branduolinės energetikosobjekto normalaus eksploatavimo sąlygomis gali viršyti leistinas normas.Suomijos meteorologijos instituto Oro kokybės ir pavojingų sąlygųmodeliavimo sistemaSuomijos meteorologijos InstitutasMedžiagos koncentravimas. Prieš sodrinimą cheminių procesų dėkauranas paverčiamas į dujinę formą – urano heksafluoridą (UF 6 ). Uranoheksafluorido sodrinimas atliekamas, taikant arba dujų difuziją, arbapastaruoju metu vis populiarėjančius centrifugavimo metodus, kuriuosenaudojamos cheminės ir fizinės urano savybės.Alfa spinduliuotė – tai teigiamai įkrautų dalelių, kurias išspinduliuojaatomo branduolys, srautas. Alfa dalelės yra identiškos helio branduoliui,jas sudaro 2 protonai ir 2 neutronai.Beta – dalelių srautas, sudarytas iš elektronų ir pozitronų.Gama spinduliuotė yra srautas, sklindantis kaip elektromagnetinėsbangos, gama srauto bangos ilgis yra mažesnis, o energija – didesnė neiRentgeno spinduliuotėsSpeciali saugomoji teritorijaChemiškai sunkusis vanduo yra tas pats, kas ir įprastas (lengvasis)vanduo, tačiau jo molekulėje du vandenilio atomai (kaip H 2 O) yrapakeisti deuterio atomais (iš čia simbolis D 2 O).Sv, sivertas Jonizuojančiosios spinduliuotės dozės vienetas, parodantisjonizuojančiosios spinduliuotės sąlygojamą biologinį poveikį. Kadangi taiyra labai didelis vienetas, dažniau naudojami milisivertai (1 mSv = 0,001Sv) ir mikrosivertai (1 µSv = 0,001 mSv).Šiluminė galiaŠVOKTATENA (angl. IAEA)Techninis aptarnavimasPer laiko vienetą reaktoriaus galimas pagaminti šilumos kiekis.Šildymas, ventiliacija ir oro kondicionavimasTarptautinė atominės energetikos agentūra. TATENA yra pasaulinisbendradarbiavimo centras branduolinių technologijų srityje. Agentūra,kartu su šalimis-narėmis ir kitais partneriais iš viso pasaulio vystosaugias, patikimas ir taikiems tikslams skirtas branduolinestechnologijas.Planuojamų ir sistemingai atliekamų priemonių kompleksas, siekiantužtikrinti patikimą sistemų (elementų) funkcionavimą projekte nustatytoresurso ribose bei palaikyti jų projektines charakteristikas. TA darbai

Tiesioginio aušinimo (TA)sistemaTLD stotysKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 12apima sistemų (elementų) bendrą aptarnavimą, kapitalinį remontą,vidutinį remontą, einamąjį remontą, detalių pakeitimą ir modifikacijas,taip pat bandymus, kalibravimą ir inspekcijas, kada tai būtina.Aušinantis vanduo paimamas iš vandens telkinio (pvz., ežero),nukreipiamas per šilumokaitį, o sušilęs vanduo išleidžiamas atgal įvandens telkinį.Termoliuminescencinių dozimetrų (TLD) stotys naudojamos matuotiišorinės radiacinės apšvitos dozes aikštelėje.Tritis Radioaktyvus vandenilio izotopas, turintis branduolyje 1 protoną ir 2neutronus (H-3).TWh, teravatvalandė Energijos vienetas. Viena teravatvalandė lygi vienam milijarduikilovatvalandžių arba vienam tūkstančiui gigavatvalandžių.UK HSE (angl. United KingdomHealth and Safety Executive)UNECE (angl. United NationsEconomic Commission forEurope) Jungtinių tautųEkonomikos komisija EuropaiDidžiosios Britanijos Higienos ir darbo saugos inspekcijaUNECE, Jungtinių Tautų Ekonomikos komisija Europai, įkurta 1947 m.,yra viena iš penkių Jungtinių Tautų regioninių komisijų. Jos tikslas yrastiprinti ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių – narių.UO 2Urano dioksidasUranas Cheminis elementas, žymimas simboliu U. Uranas sudaro 0,0004%žemės plutos (keturi gramai tonoje). Visi urano izotopai yra radioaktyvūs.Gamtinis uranas daugiausiai randamas kaip izotopas U-238, kuriopusėjimo trukmė 4,5 milijardo metų. Tik 0,72% gamtinio urano randamakaip izotopas U-235.US NRC (angl. United StatesNuclearRegulatoryCommission)Vandeningas sluoksnisVATESIVidinė apšvitaJAV Branduolinės saugos inspekcijaVandeningas sluoksnis – požeminis, vandenį talpinantis laidus uolienų arpurių medžiagų (žvyro, smėlio, dumblo ar molio) sluoksnis, iš kuriogruntinis vanduo gali būti sėkmingai išgaunamas, naudojant šulinį.Nepriklausoma Lietuvos Respublikos valstybinė atominės energetikossaugos inspekcijaDozė, kurią sąlygoja radioaktyviųjų medžiagų įkvėpimas ar prarijimasŽmogaus sivertas (žm x Sv) Kolektyvinės dozės matavimo vienetas. Pvz., jei kiekvienas asmuo 1000narių populiacijoje gauna vidutiniškai 20 milisivertų apšvitos dozę, taikolektyvinė dozė bus 1000 x 0,02 Sv = 20 žm x Sv

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 13TURINYSSUOMIJOS RENGĖJŲ SĄRAŠAS.................................................................................................................................... 1LIETUVOS RENGĖJŲ SĄRAŠAS.................................................................................................................................... 3VERSIJŲ LENTELĖ........................................................................................................................................................... 5SĄVOKOS............................................................................................................................................................................ 7TURINYS............................................................................................................................................................................ 13SANTRAUKA .................................................................................................................................................................... 151 BENDRIEJI DUOMENYS ...................................................................................................................................... 221.1 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIUS ........................................................................................... 231.2 PAV ATASKAITOS RENGĖJAI.............................................................................................................................. 231.3 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAVADINIMAS IR KONCEPCIJA......................................................................... 231.4 VEIKLOS ETAPAI IR TRUKMĖ.............................................................................................................................. 241.5 ENERGIJOS GAMYBA .......................................................................................................................................... 241.6 IŠTEKLIŲ IR ŽALIAVŲ POREIKIS.......................................................................................................................... 251.7 AIKŠTELIŲ STATUSAS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAI ....................................................................... 271.8 ESAMOS INFRASTRUKTŪROS PANAUDOJIMAS .................................................................................................... 302 PAV PROCEDŪROS APRAŠYMAS..................................................................................................................... 352.1 BENDRA INFORMACIJA....................................................................................................................................... 352.2 PAV PROCEDŪRA .............................................................................................................................................. 352.3 PAV ATASKAITOS PARENGIMAS ........................................................................................................................ 362.4 VISUOMENĖS INFORMAVIMAS............................................................................................................................ 382.5 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS TARPVALSTYBINIAME KONTEKSTE ................................................................ 382.6 SPRENDIMAS DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMUMO ......................................................................... 393 INFORMACIJOS PATEIKIMAS IR DALYVAVIMAS...................................................................................... 413.1 SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ GRUPĖ........................................................................................................................... 413.2 INFORMACIJOS PRISTATYMAS IR SUSITIKIMAI.................................................................................................... 423.3 PAV PROGRAMOS BEI PAV ATASKAITOS PATEIKIMAS VISUOMENEI.................................................................. 423.4 PAV SUBJEKTŲ ATLIEKAMAS PAV PROGRAMOS IR PAV ATASKAITOS VERTINIMAS ......................................... 433.5 ATSAKINGOS INSTITUCIJOS PAV PROCESO KOORDINAVIMAS ............................................................................ 433.6 KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO PRIEMONĖS ................................................................................................... 433.7 TARPVALSTYBINIO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS ........................................................................................ 444 ALTERNATYVOS................................................................................................................................................... 544.1 VIETOS ALTERNATYVOS .................................................................................................................................... 544.2 AUŠINIMO ALTERNATYVOS................................................................................................................................554.3 TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS ATOMINIAMS REAKTORIAMS ........................................................................ 604.4 NULINĖ ALTERNATYVA...................................................................................................................................... 614.5 NEVERTINAMOS ALTERNATYVOS....................................................................................................................... 645 TECHNOLOGINIAI PROCESAI.......................................................................................................................... 665.1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS DARBO PRINCIPAI ......................................................................................................... 665.2 REAKTORIAUS TIPO ALTERNATYVOS ................................................................................................................. 735.3 BRANDUOLINĖS SAUGOS PRINCIPAI ................................................................................................................... 885.4 KURO ĮSIGIJIMAS.............................................................................................................................................. 1016 ATLIEKOS ............................................................................................................................................................. 1056.1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBA.................................................................................................................... 1056.2 ATOMINĖS ELEKTRINĖS EKSPLOATAVIMAS...................................................................................................... 1076.3 EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMAS..................................................................................................................... 1207 DABARTINĖ APLINKOS BŪKLĖ, GALIMŲ PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIŲAPLINKAI VERTINIMAS IR POVEIKIO SUMAŽINIMO PRIEMONĖS............................................................. 1257.1 VANDENS BŪKLĖ ............................................................................................................................................. 1257.2 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ..................................................................................................................... 209

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 147.3 POŽEMINIS VANDUO................................................................................................................................. 2257.4 DIRVOŽEMIS.................................................................................................................................................... 2347.5 GEOLOGIJA.................................................................................................................................................. 2407.6 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ .............................................................................................................................. 2687.7 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA.......................................................................................................... 3267.8 KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI............................................................................................................ 3427.9 SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA........................................................................................................ 3447.10 VISUOMENĖS SVEIKATA.......................................................................................................................... 3597.11 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMO POVEIKIO APLINKAI NORMALIOSEKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS APIBENDRINIMAS.......................................................................................... 3977.12 ALTERNATYVŲ PALYGINIMAS .............................................................................................................. 4078 TARPVALSTYBINIS POVEIKIS ....................................................................................................................... 4328.1 ATLIEKOS........................................................................................................................................................ 4328.2 VANDENS BŪKLĖ............................................................................................................................................. 4328.3 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ.............................................................................................................................. 4358.4 GRUNTINIAI VANDENYS .................................................................................................................................. 4358.5 DIRVOŽEMIS.................................................................................................................................................... 4368.6 ŽEMĖS GELMĖS................................................................................................................................................ 4368.7 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ ...................................................................................................................................... 4368.8 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA ..................................................................................................................... 4378.9 KULTŪRINIS PAVELDAS ................................................................................................................................... 4378.10 SOCIALINĖ-EKONOMINĖ APLINKA.................................................................................................................... 4388.11 VISUOMENĖS SVEIKATA .................................................................................................................................. 4389 MONITORINGAS ................................................................................................................................................. 4439.1 ĮVADAS............................................................................................................................................................ 4439.2 APLINKOS VALDYMO SISTEMA ........................................................................................................................ 4449.3 RADIOAKTYVIŲ IŠMETIMŲ IR POVEIKIO APLINKAI IR GYVENTOJAMS MONITORINGAS ..................................... 4449.4 KITAS MONITORINGAS..................................................................................................................................... 4619.5 INFORMACIJA APIE MONITORINGO DUOMENIS ................................................................................................. 46510 RIZIKOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS ............................................................................................................. 46610.1 ĮVADAS Į RIZIKOS ANALIZĘ .............................................................................................................................. 46610.2 NAUJOSIOS AE RIZIKOS VERTINIMAS .............................................................................................................. 46710.3 AVARIJŲ POVEIKIO MODELIAVIMAS ................................................................................................................ 48210.4 AVARIJŲ PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS ................................................................................................................... 49710.5 AVARINIS PASIRENGIMAS IR AVARIJŲ LIKVIDAVIMAS ..................................................................................... 50411 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROBLEMOS IR NEAPIBRĖŽTUMAI.......................................... 50812 NUORODOS........................................................................................................................................................... 509Geologiniai žemėlapiai pateikti Lietuvos geologijos tarnybos leidimu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 15SANTRAUKA2007-ųjų pavasarį, AB „Lietuvos Energija“ pradėjo poveikio aplinkai vertinimo (PAV)naujosios atominė elektrinės (NAE) statybai prie dabartinės Ignalinos atominėselektrinės (IAE). PAV yra būtina sąlyga tokio svarbaus objekto statyboms. PAV turiapibūdinti, kaip elektrinė įtakos ją supančią aplinką ir įvertinti, ar projekto poveikiainepažeis ekologinės ir socialinės pusiausviros. Tik po to, kai PAV bus paviešintavietinėms ir tarptautinėms bendruomenėms ir patvirtinta Lietuvos Aplinkos ministerijosir Lietuvos Vyriausybės, projekto vykdymas galės būti tęsiamas. Pagal Lietuvosnorminius aktus, PAV procesas pirmiausiai apima PAV programos (PAVP), kuri turipateikti PAV struktūrą, aprašyti temas, kurios bus studijuojamos, ir vartotinus metodus,paruošimą. Remiantis PAV programa, Aplinkos ministerijos nustatytais terminais irgautomis pastabomis, paruošiama PAV ataskaita (PAVA), kuri aprašo aplinką irįvertina projekto aplinkos ir socialinius poveikius. PAV programa buvo išleista 2007-ųjų liepos 26 dieną ir buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos2007-ųjų lapkričio 15 dieną po plataus nacionalinio ir tarptautinio komentavimo. PAVataskaitą, AB „Lietuvos energija“ užsakymu, parengė tarptautinis konsorciumas,sudarytas iš Pöyry Energy Oy ir Lietuvos energijos instituto (LEI). PAV ataskaitosrengimas prasidėjo 2008-ųjų vasarį ir 2008-ųjų rugpjūčio 27 d. PAV ataskaita buvoišleista ir pateikta viešam komentavimui.PROJEKTO TIKSLAS, VIETA IR PLANASPlanuojama ūkinė veikla, įvertinta šioje PAV ataskaitoje, yra naujosios atominėselektrinės (NAE) statyba šalia dabartinės Ignalinos atominės elektrinės (IAE), Visaginosavivaldybėje ant Drūkšių ežero kranto, šiaurės rytų Lietuvoje. Šiuo metu IAE yrapagrindinis Lietuvos elektros energijos šaltinis, bet, kaip įstojimo į Europos Sąjungąsąlyga, Lietuvos Vyriausybė sutiko uždaryti IAE, kadangi ji neatitinka reikiamų saugosstandarto sąlygų. Pirmasis IAE blokas buvo sustabdytas 2004-aisiais. Antrasis vis darveikia, tačiau jį planuojama sustabdyti iki 2009-ųjų pabaigos. Tam, kad būtų padengta šielektros energijos gamybos „spraga“, Lietuvos Vyriausybė pradėjo ryžtingą naujos irsaugesnės regioninės AE statybos procesą. Ši elektrinė taip pat bus pajėgi iš daliespatenkinti kaimyninių šalių elektros energijos poreikį.Planuojamas naujosios AE statybos laikas yra 8–9 metai skaičiuojant nuo PAV procesopradžios. Tai reikštų, kad anksčiausiai NAE galėtų būti perduota eksploatuoti 2015 m.,kurie sutaptų su Lietuvos nacionalinės energetikos strategijos prognozėmis.PROJEKTO ALTERNATYVOS IR APRIBOJIMAIYra dvi galimos aikštelės naujosios AE statyboms. Abi yra ant Drūkšių ežero kranto:aikštelė Nr. 1 yra Ignalinos AE rytuose, o aikštelė Nr. 2 yra į vakarus nuo dabartinėsIAE elektros skirstymo stoties.Reaktorių tipų, kuri bus naudojami naujojoje AE, pasirinkimo klausimas vis darneišspręstas. Visos tinkamos pagrindinės reaktorių technologijos (verdančio vandensreaktorius BWR, suslėgto vandens reaktorius PWR ir suslėgto sunkiojo vandensreaktorius PHWR) buvo įvertintos šioje PAV ataskaitoje, apsvarstant skirtingustiekėjus, skirtingus galios lygius, dviejų aikštelių alternatyvas elektrinės statybai irskirtingas aušinimo vandens alternatyvas. Naujosios AE maksimali galios, svarstomašioje PAV ataskaitoje, yra 3400 MW, o reaktorių skaičius svyruoja nuo 1 iki 5,priklausomai nuo būsimų technologinių alternatyvų ir bendros elektros gamybos galios.Skirtingos aušinimo vandens alternatyvos taip pat buvo ištirtos ir buvo įvertintaaušinimo geba bei jo padariniai Drūkšių ežerui.

SĄSAJOS SU KITAIS PROJEKTAIS IR PLANAISKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 16Naujoji AE bus pastatyta prie Ignalinos AE, tačiau bus eksploatuojama kitos bendrovės.Vieta prie IAE suteikia galimybę naudoti esamą infrastruktūrą, kai tik tai bus įmanoma.Ši esama infrastruktūra, kuria gali būti įmanoma naudotis, be viso kito susideda išaušinimo vandens įleidimo ir išleidimo kanalų, elektros sistemų bei perdavimo linijų iraplinkos monitoringo sistemų. Nauji IAE kompleksai panaudoto branduolinio kuro irradioaktyviųjų atliekų saugojimui šiuo metu yra planuojami ir vertinami, o jų poveikisišnagrinėtas kitose PAV ataskaitose.IAE Visagino miestą aprūpina centralizuotu šildymu. Nauji dujas deginantys boileriaibuvo pastatyti aprūpinti miestą šiluma po IAE sustabdymo. Centralizuotu šildymotiekimas Visagino miestui bus nagrinėjamas ir naujos AE projekte.IAE eksploatacijos nutraukimas tęsis dešimtmečius ir tebevyks NAE statybos ireksploatacijos metu. Nauji radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksai buspastatyti kaip eksploatacijos nutraukimo projekto dalis. Šių projektų bendri poveikiaiyra įvertinti šiame PAV.Visagino savivaldybės nuotekų valymo įrenginiai (NVĮ), kuria naudojasi IAE ir kuriataip pat naudosis NAE, turi būti modernizuoti, modernizavimo projektas prasidėjo2008-aisiais metais. Po modernizavimo NVĮ pajėgumai ir apdorojimo veiksmingumasbus pakankamas ir NAE.POVEIKIAI STATYBOS ETAPEAtominės elektrinės statyba pareikalaus didelio skaičiaus darbininkų toje teritorijoje.Yra numatyta, kad iki 3 500 darbininkų reikės statyboms ir apie 500 darbuotojų reikėseksploatavimo etape, priklausomai nuo pasirinktos technologijos ir eksploatavimoprocedūrų. Užsienio darbo jėga bus reikalinga statybų etape.Naujoji darbo jėga, reikalinga atominės elektrinės statyboms, paveiks regiono ūkį irdemografiją. NAE regionas Lietuvoje ir Latvijoje 5–7 metams turės priimti išimtinįkiekį žmonių. Tai sąlygos žymią prekių ir paslaugų paklausą ir labai reikšmingusteigiamus socio-ekonominius poveikius.Statybų darbai turės būti kruopščiai organizuojami, kadangi bus pasitelktas didelisdarbuotojų skaičius, tuo pačiu greta vykdant IAE eksploatacijos nutraukimą. Dėmesysturės būti atkreiptas į tai, jog šių veiklų kaimynystė gali sukurti viena kitai eismo irgrūsčių problemų.Pirmasis darbų žingsnis bus žemės kasimo darbai, pašalinant iki 1,4 milijono kubiniųmetrų iškastų ir išsprogdintų medžiagų. Tokiam dirvožemio kiekiui patalpinti busreikalingos saugojimo aikštelės. Statybų darbai padidins eismą (ypač automobilių irsunkvežimių) keliuose, jungiančiuose Visaginą su atominės elektrinės statybų aikštele.Apskaičiuota, jog 1800 automobilių, 100 sunkvežimių ir 60 autobusų važinės pirmynatgal kiekvieną dieną, skleisdami išmetamąsias dujas ir sukeldami triukšmą. Taip patbus daug dulkių, bet jos paveiks tik statybų aikštelės teritoriją.Drūkšių ežero vandenys, taip pat kaip ir gruntiniai, nebus ypatingai paveikti NAEstatybų dėl atitinkamos nuotekų sistemos įdiegimo. Bet koks tiesioginis neapdorotų,teršiančių ar pavojingų medžiagų išleidimas į ežero vandenis bus griežtai draudžiamas.Didelis kiekis paprastų atliekų susidarys šiame etape, įskaitant pakartotinaipanaudojamas atliekas, atliekas, tinkančias energijos gamybai, ir pavojingas atliekas.Atliekų dalys ir proporcijos priklausys nuo projektą įgyvendinančios bendrovėsgalimybių sumažinti iki minimumo atliekų kiekius ir maksimaliai padidinti antrinįatliekų panaudojimą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 17Triukšmo lygis per statybų metus išaugs, tačiau statybų aikštelės vieta yraneapgyvendinta teritorija.Statybų etape nebus radioaktyvių išmetimų į aplinką.EKSPLOATACIJOS ETAPO POVEIKIAIPaviršinis vanduoNaujoji AE šilumos išsklaidymui naudos Drūkšių ežero vandenį. Aušinimo vanduo bussušildytas apytikriai iki dešimties laipsnių, kai keliaus per atominę elektrinę tiesioginiošildymo atveju, kur sušilęs aušinimo vanduo bus išleidžiamas atgal į ežerą. Aušinimovandens savybės kitokiu būdu nepasikeis. Modeliniai šilto aušinimo vandens išmetų įDrūkšių ežerą poveikio apskaičiavimai buvo atlikti, naudojant trimatį hidrodinaminįmodelį. Buvo ištirti skirtingų NAE galių ir skirtingų NAE aušinimo vandens įleidimo irišleidimo vietų poveikiai Drūkšių ežero vandens temperatūrai.Remiantis skaičiavimo rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kadekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 200 MW išleista . Tokiosšiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant sudabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemaibus aiškus ir žymus.Dabartinis aušinančio vandens išleidimo kanalas yra geriausia alternatyva, kaikriterijumi laikoma šildoma sritis. Tačiau skirtingos išleidimo kanalo vietos skiriasinelabai smarkiai. Dabartinė AE išleidimo vieta leidžia vėsinamam vandeniuipasiskirstyti efektyviai į pagrindinę ežero dalį, ir vėsinimas vyksta ir dėl šilumosapykaitos į orą, ir vandeniui maišantis su vėsesniu ežero vandeniu.Pagrindiniai naujosios AE eksploatacijos hidrologiniai poveikiai yra nuostoliai dėlgaravimo, atsirandantys, kai pašildytas aušinantis vanduo perduoda šilumos apkrovą įorą garavimo metu. Bendri nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimometodo pasirinkimo. Pagal vandens balanso skaičiavimus, vandens ištekliai buspakankami NAE eksploatacijai ir tada, jei metai būtų sausi.Įprastais hidrologiniais metais nesitikima, kad vidutinis ežero lygis nukris žemiaunormos dėl naujosios AE, taigi hidrologiniai poveikiai ežerui ir jų pasekmės laikominedideliais. Retais trejų iš eilės einančių sausų metų periodais ežero lygis nukristųžemiau normos ir galbūt pasiektų mažiausią leidžiamą lygį. Kadangi vandens tūris irežero paviršiaus plotas net šiuo atveju sumažėtų tik sąlyginai, hidrologiniai poveikiaiežerui gali būti laikomi mažais net tokio reto įvykio atveju.Visos nuotekos iš naujosios AE bus tvarkomos pagal norminius aktus. Biogeniniųmedžiagų ir kitos apkrovos iš NAE bus nedidelės palyginti su visa apkrova Drūkšiųežerui, kurią sąlygoja kiti šaltiniai.Klimatas ir oro kokybėNaujosios AE eksploatacija sąlygos labai ribotas išmetas, daugiausiai dėl rezerviniųdyzelinių variklių ir transporto. Šios išmetos neturės reikšmingo žalingo poveikioVisagino regiono aplinkos oro kokybei, įvertinant ir foniniu užterštumą.Žemės gelmės, dirvožemis ir gruntinis vanduoNAE eksploatacijos metu nei vienoje aikštelėje nėra tikimasi sulaukti jokių reikšmingųpoveikių geologinėms sąlygoms, dirvožemiui ar gruntiniam vandeniui.Biologinė įvairovė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 18Drūkšių ežeras ir kelios kitos regiono vietovės yra įtrauktos į Europos Sąjungossaugomų vietovių sistemą, pavadinimu “Natura 2000”, taigi, šių vietovių tam tikrosvertybės yra saugomos pagal specialias ES taisykles. Pagrindinis dėmesys poveikiobiologinei įvairovei vertinimo metu buvo skirtas Drūkšių ežero Natura 2000 – zonai.Drūkšių ežeras buvo įtrauktas į Natura 2000 sistemą remiantis ES Paukščių direktyva irArealų direktyva. Didžiausias dėmesys buvo skirtas galimiems ežero vandenstemperatūros pokyčiams dėl aušinimo vandens išleidimo, ir galimiems to poveikiamsbiologinės įvairovės vertybėms. Drūkšių ežeras dėl ekologinių priežasčių galinetoleruoti numatytos gamybos galios maksimumo. Maksimali šiluminė ežero apkrova,kuriai esant ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, įskaitant ir Drūkšių ežero Natura2000 zonos skiriamąsias vertingas rūšis, yra apie 3 200 MW išleista . Biologinės įvairovėspoveikiams sušvelninti bus reikalingos poveikį mažinančios priemonės.Triukšmas ir darbininkų buvimas, taip pat ir tiesioginės statybų priemonės naikinančiosarealus, įtakos kenksmingus poveikius kitoms biologinės įvairovės vertybėms abejoseaikštelių alternatyvose. Tačiau šie poveikiai taip pat gali būti sušvelninti iki priimtinolygio.Gamtovaizdis, žemėnauda ir kultūrinis paveldasTeritorijos gamtovaizdžio įvertinimas rodo, kaip jis jau yra pažeistas dėl dabartinėsatominės elektrinės statybų ir eksploatacijos. NAE projektas neįtakos tolimesnės tokiosgamtovaizdžio žalos. Buvo paruošti ir PAV ataskaitoje yra pateikti fotomontažai,rodantys galimus poveikius gamtovaizdžiui iš pačių svarbiausių apžvalgos taškų.Nei vienoje aikštelėje nėra tikimasi poveikio kultūros paveldo vertybėms.Socio-ekonominė aplinkaYra tikimasi svarbaus teigiamo poveikio NAE regiono socioekonominei aplinkai. Naujaveikla sumažintų kenksmingus IAE uždarymo padarinius, nes elektrinės uždarymaspaliktų regioną be pagrindinio užimtumo šaltinio. Didžiulis darbo jėgos poreikis,maždaug iki 3 000 – 3 500 darbininkų, atsiras statybų laikotarpiu. Ši darbo jėgadidžiuliu mastu naudos ir Lietuvos, ir Latvijos regionų paslaugas ir tai atneš regionuižymius teigiamus socioekonominius poveikius. Apie 500 darbuotojų NAE dirbsnuolatos.Kaip PAV dalis buvo atlikta gyventojų apklausa Visagino miesto vietovėje ir joapylinkėse. Rezultatai parodė, jog dauguma gyventojų pritaria NAE projektui.Gyventojų sveikataNAE ir su ja susijęs eismas gali turėti kenksmingą poveikį oro kokybei, tačiau poveikistoks nedidelis, jog tai nepaveiks gyventojų sveikatos. Triukšmo lygis šalia NAEneviršys leidžiamos ribos. Pagrindiniai teigiami NAE poveikiai gyventojų sveikatai busdėl pagerintos ekonomikos ir socialinio saugumo.NAE normalios eksploatacijos metu radiologiniai poveikiai yra nežymūs. Metinėkritinės gyventojų grupės narių dozė, kurią sąlygoja radionuklidų išmetimai į aplinką (įorą ir į vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 50,7 µSv, priklausomai nuo reaktoriaus tipo,galingumo ir suminio blokų skaičiaus. Tai yra keletą kartų mažiau nei apribotoji dozė,nustatyta visuomenės narių sveikatos apsaugai, kuri yra 200 µSv per metus.Remiantis patirtimi ir NAE poveikio visuomenei vertinimais, NAE sanitarinė apsauginėzona, priklausomai nuo reaktoriaus tipo, siūloma 1-3 km spindulio. Abi potencialiosaikštelės naujajai AE yra IAE pramoninėje aikštelėje ir esamoje IAE sanitarinėsapsaugos zonoje. Trumpiausias atstumas nuo siūlomų aikštelių iki dabartinės SAZ ribosyra maždaug 1,5 km.

BRANDUOLINIO KURO GAMYBOS IR GABENIMO POVEIKAIKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 19Urano dioksidas bus naujosios atominės elektrinės kuras ir jis bus įsigyjamastarptautinėje branduolinio kuro rinkoje. Urano rinka veiks nepriklausomai nuo NAEprojekto įgyvendinimo.Urano gavyba, apdorojimas ir gabenimas yra vykdomas laikantis nacionalinių irtarptautinių taisyklių ir susitarimų, paruoštų tam, kad būtų sumažinta žala aplinkai irdarbuotojų apšvita.Branduolinis kuras į NAE būtų gabenamas traukiniu arba sunkvežimiu.ATLIEKOSRadioaktyvios atliekos yra pagrindinis atominės elektrinės šalutinis produktas ir jokiekiai gali žymiai skirtis dėl skirtingų turimų technologijų. Panaudotas branduoliniskuras pirmiausiai yra atvėsinamas baseinuose, esančiuose atominės elektrinės bloke,tam, kad sumažėtų jo radioaktyvumas. Vėliau kuras turi būti palaidotas ir šiam tiksluipasiekti yra skirtingų būdų. IAE panaudoto branduolinio kuro saugykla yra beveikužpildyta, joje negalėtų būti saugomas panaudotas branduolinis kuras arradioaktyviosios medžiagos iš naujosios AE. Temos svarba skatina tolesnius tyrinėjimusir šiai temai skirtus PAV tam, kad būtų surastas geriausias sprendimas, atsižvelgiant įregionines, nacionalines ir tarptautines sąlygas.NAE susidarys kietosios, skystosios ir dujinės radioaktyviosios atliekos, kurios buvovertintos šiose PAV ataskaitoje, atsižvelgiant į skirtingas technologijų alternatyvas. AEeksploatacija neįtakos jokių žalingo radioaktyviųjų išmetimų ar radioaktyviosios taršosdėl susidarančių atliekų. Atliekų poveikis bus mažesnis nei nacionalinių ir tarptautiniųįstatymų numatytos didžiausios leidžiamos vertės ir elektrinę supanti aplinka nebusženkliai paveikta.NAE taip pat susidarys paprastos ir pavojingos atliekos. NAE operatoriai nustatysvidines operacijas, kurių dėka išaugs pakartotinis panaudojimas, ir pasirašys susitarimussu licencijuotomis atliekų tvarkymo kompanijomis, galinčiomis palaidoti šiuos atliekųkiekius saugiai, be jokios žalos aplinkai.MONITORINGO SISTEMAAplinkos apsaugos teisės aktai reikalauja šalių, atsakingų už projektus ir operacijas,veikiančius aplinką, vykdyti aplinkos monitoringą. Lietuvos Respublikos aplinkosministerija kontroliuoja aplinkos monitoringo realizavimą, duomenų ir informacijoskokybę ir standartų bei kitų normatyvinių įstatymų laikymąsi. Naujosios AEmonitoringo sistema bus suprojektuota taip, kad būtų tenkinami visi Lietuvos įstatymųir nuostatų reikalavimai, TATENA rekomendacijos ir įsipareigojimai pagal JungtiniųTautų konvencijas. Dabartinė IAE monitoringo sistema bus panaudota, jei ją bus galimakur nors pritaikyti. Visos monitoringo sistemos ir naudojami įrenginiai busmodernizuojami, kad atitiktų dabartinius tikslumo ir periodiškumo reikalavimus.Monitoringo aikštelės ir objektai bus laikomi nepakitę tiek, kiek bus įmanoma, kad būtųužtikrintas esamos IAE monitoringo duomenų palyginamumas su nauja sistema.TARPVALSTYBINIAI POVEIKIAITarpvalstybiniai poveikiai daugiausiai yra socioekonominiai arba susiję su įtakaDrūkšių ežerui. Radiologiniai tarpvalstybiniai poveikiai nepasireikš NAE normalioseksploatacijos metu.Yra tikimasi reikšmingo teigiamo poveikio socioekonominei aplinkai NAE regionoužsienio dalyse, daugiausiai Latvijoje, dėl darbo jėgos paklausos, apgyvendinimo ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 20paslaugų. Nėra tikimasi jokių reikšmingų neigiamų socioekonominių poveikių, nesNAE bus statoma prie esamos AE, prie kurios aplinkinės vietovės jau prisitaikė.Vandens garavimas aušinant NAE sumažintų Drūkšių ežero vandens tūrį, tuo būdupaveikdamas vandens, išleidžiamo į Prorvos upę, kiekį. Vidutinio srauto susilpnėjimaspaveiktų apytiksliai 50 km Provos upės ilgio dalį prieš Dysnos įsiliejimą. Minimalusleidžiamas išleidimas į Provą liks dabartinio lygio (0,64 m 3 /s) visų aušinimo scenarijųatveju.Nėra tikimasi jokių tarpvalstybinių poveikių sausumos gyvūnijai, augalijai ir biologineiįvairovei bei varliagyviams.BRANDUOLINĖ SAUGA IR RIZIKOS ANALIZĖAukšta saugos kultūra ir ypatingi saugos principai bei taisyklės yra būtinos atominėselektrinės projektavime ir eksploatacijoje. Svarbiausias saugos principas yra apsaugotižmones ir aplinką nuo jonizuojančiosios spinduliuotė žalingų padarinių. Visi svarbiausibranduolinės saugos principai yra išsamiai pristatyti PAV ataskaitoje, kartu su visomisnusistovėjusiomis procedūromis, galinčiomis minimizuoti bet kokią avarijos riziką.Atominės elektrinės naudojimas Lietuvoje reikalauja licencijos ir yra prižiūrimasįstatymo. Valdžios įstaigos, įtrauktos į Lietuvos branduolinės energetikos objektų saugą,yra Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Sveikatos apsaugosministerija (per Radiacinės saugos centrą), Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija irVidaus reikalų ministerija.Galimų avarijų rizikos, kurią sąlygoja planuojama ūkinė veikla, analizė, kaip PAV dalis,buvo atlikta pagal normatyvinio dokumento „Planuojamos ūkinės veiklos galimųavarijų rizikos vertinimo rekomendacijos“, rekomendacijas. Avariniai išmetimai iš NAEir jų poveikis aplinkai bei visuomenei buvo svarstomas pagal du scenarijus: projektinėsavarijos (PA) ir sunkiosios avarijos atveju. Avarija su šilumnešio praradimu buvopasirinkta kaip PA, nes ji apima visų kitų PA padarinius. Sunkiosios avarijos atvejuibuvo apskaičiuotas jonizuojančios spinduliuotės ir radionuklidų išmetimas į aplinką,remiantis Cs-137 100 TBq išmetimų.Avarinių išmetų sklaida šiose situacijose buvo modeliuojama, naudojant Suomijosmeteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir pavojingų sąlygų modeliavimo sistemąSILAM. Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidosskaičiavimais, naudojant faktinius meteorologinius duomenis iš orų archyvų. Norintapimti visas realias meteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli atvejai skirtingomismeteorologinėmis sąlygomis per 2001-uosius ir 2002-uosius metus.Dozių, kurias gauna gyventojai dėl avarinių išmetimų, įvertinimas yra paremtas sklaidosmodeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai bei metodikos,skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei iškritose konvertavimui į dozes. Aplinkos iržmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų per avariją ir priėmimotaško geografinės padėties. Taigi, studijų rezultatai yra pateikti kaip dvimačiai apšvitoslygių, neviršijamų su tam tikra tikimybe bet kokioms realioms meteorologinėmssąlygoms, žemėlapiai.Sklaidos modeliavimo rezultatai ir dozės apskaičiavimas parodė, jog dozė visuomenėsnariams, kurią sąlygoja projektinė avarija su šilumnešio praradimu, yra mažesnė nei 10mSv, kaip ir reikalauja Lietuvos norminiai aktai. Pagrindiniai apsaugomieji veiksmaiprojektinės avarijos su šilumnešio praradimu ir sunkiosios avarijos atveju yra jodoprofilaktika bei užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimasarba uždraudimas. Slėpimasis, evakavimas, laikinas ar nuolatinis žmonių perkėlimasnagrinėtoms avarijoms nebus būtinas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 21Norint sušvelninti avarijos pasekmes visuomenei, atominė elektrinė ir gelbėjimo tarnybapalaiko avarinę parengtį. Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatymainustato reikalavimus civilinei saugai, gelbėjimo ir avarinio reagavimo veiksmus.EKSPLOATACIJOS NUTRAUKIMO POVEIKISEksploatacijos nutraukimo etapas yra ilgas ir brangus procesas, per kurį susidarysįprastų ir radioaktyvių atliekų. Galima sutaupyti reikšmingą išteklių ir laiko kiekį, jeiprojektuojant reaktorių bus atsižvelgta į būsimą eksploatacijos nutraukimo projektą. Beto, faktas, kad šis etapas neprasideda iki elektrinės gyvavimo ciklo pabaigos (apie 60eksploatacijos metų), atominės elektrinės operatoriams duoda laiko sukaupti reikalingųišteklių šio etapo realizavimui.NAE eksploatacijos nutraukimui reikiamu laiku bus atliktas poveikio aplinkaivertinimas .INFORMACIJOS PERDAVIMASVienas iš pagrindinių PAV procedūros tikslų yra pagerinti informacijos apie planuojamąūkinę veiklą pasiekiamumą ir padidinti piliečių dalyvavimo galimybes.Atsakinga įstaiga, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, yra atsakinga už PAVprocedūros koordinavimą. Aplinkos ministerija taip pat tvirtina galutinę PAV ataskaitą.Taip pat rengiant PAV ataskaitą ir pagalbines apžvalgas, kada buvo reikalinga, buvokonsultuojamasi su skirtingomis suinteresuotomis pusėmis.PAV ataskaita bus paviešinta. Motyvuoti (pagrįsti) pasiūlymai, kurie bus gauti, busužregistruoti, įvertinti ir pridėti prie patvirtintos PAV ataskaitos kaip priedai.Visuomenės informavimo ir aptarimo susitikimai bus organizuojami Lietuvoje,Latvijoje, Baltarusijoje ir Estijoje.PAV ataskaitą peržiūrintys PAV subjektai, įskaitant vyriausybines institucijas,atsakingas už sveikatos apsaugą, gaisrų prevenciją, kultūrinių vertybių apsaugą,ekonomikos ir žemės ūkio plėtojimą, ir savivaldybės administracijas, vaidina svarbųvaidmenį užtikrinant PAV procedūros kokybę.Poveikio aplinkai vertinimą tarpvalstybiniame kontekste reglamentuoja Planuojamosūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas ir Jungtinių Tautų konvencija dėlpoveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija). Aplinkosministerija yra atsakinga už praktinį poveikio aplinkai vertinimo procedūrosorganizavimą tarpvalstybiniame kontekste. Aplinkos ministerija informavo atitinkamusLatvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos valdžios organusapie Lietuvoje pradėtą naujosios atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimoprocesą ir pasiteiravo apie jų ketinimus dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese.Austrija, Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija ir Švedija įteikė savo pastabas apienaujosios AE poveikio aplinkai vertinimą. Į pastabas buvo atsižvelgta ruošiant PAVataskaitą ir pagalbines apžvalgas.Informacija apie PAV procedūrą yra pateikta AB „Lietuvos Energijos“ internetosvetainėje http://www.le.lt ir naujos atominės elektrinės projekto interneto svetainėjehttp://www.vae.lt. Svetainėse pateikiama naujausia informacija apie PAV procedūroseigą.. Tinklalapis pateikia naujausią informaciją apie PAV procedūros eigą. PAVprograma ir PAV ataskaita svetainėje yra pateiktos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 221 BENDRIEJI DUOMENYSAB Lietuvos Energija pradėjo naujos atominės elektrinės Lietuvoje poveikio aplinkaivertinimo procedūrą. Elektrinė būtų statoma šalia esamų Ignalinos atominės elektrinės(IAE) blokų. Naujos atominės elektrinės (NAE) suminė elektrinė galia neviršys 3400MW, ji pakeistų dabartinį IAE 1-ąjį bloką, kuris buvo sustabdytas 2004 m. gruodžio 31d., ir 2-ąjį bloką, kuris bus sustabdytas 2009 m. pabaigoje.Lietuva beveik neturi savo pirminių energijos šaltinių. Nuo praeito šimtmečio aštuntojodešimtmečio Ignalinos atominė elektrinė (IAE) gamino didžiąją dalį Lietuvos elektrosenergijos. Lietuvos elektros ir dujų tinklai yra glaudžiai susiję su Rusijos Federacijosšiaurės-vakarų energijos sektoriais.Septynių pasaulio industrinių šalių grupės finansų ministrų susitikimas Miunchene 1992metais buvo lemtingas Lietuvai ir IAE eksploatavimui. Buvo priimtas politinissprendimas, kad RBMK reaktoriai turi būti uždaryti, kadangi buvo prieita išvados, kadšių reaktorių neįmanoma modernizuoti iki tokio lygio, kad jie atitiktų Vakarų saugosstandartus.Šiuo metu IAE yra vienintelė atominė elektrinė Lietuvoje. 2005 m. IAE pagamino apie70 % šalyje suvartojamos elektros energijos. Esamų Lietuvos elektros gamybospajėgumų, įskaitant planuojamas pastatyti mažos galios termofikacines elektrines,vidaus poreikių užtikrinimui pakaks iki 2013 m. Sustabdžius IAE 2-ąjį bloką, naujaatominė elektrinė taptų pagrindiniu elektros energijos gamybos šaltiniu Lietuvoje.Planuojama nauja AE atitiktų Nacionalinės energetikos strategijos (Valstybės žinios,2007, Nr. 11-430) tikslus. Vienas iš pagrindinių strategijoje iškeltų uždavinių yra„užtikrinti saugios branduolinės energetikos nenutrūkstamumą ir plėtrą; ne vėliau kaip2015 m. pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regionoporeikiams tenkinti“.Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimoįstatymą (Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105), atominių elektrinių ir kitų branduolinėsenergetikos objektų įrengimas bei eksploatavimo nutraukimas yra ūkinės veiklos, kuriųpoveikis aplinkai privalo būti vertinamas. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tikslai yraapibrėžti šio įstatymo 4 straipsnyje ir yra šie:• nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamosūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui,žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui irbiologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūrosvertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;• sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai irkitiems ankstesniame punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šiopoveikio išvengti;• nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai,leistina pasirinktoje vietoje.Šios PAV ataskaitos turinys ir struktūra atitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikioaplinkai vertinimo įstatymo (Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105) reikalavimus, taip patatsižvelgia į Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų(Valstybės žinios, 2006, Nr. 6-225) rekomendacijas.

1.1 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIUSKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 23Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra AB „Lietuvos Energija“.AdresasKontaktinis asmuoŽvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, LietuvaTadas MatulionisTelefonas +370 5 278 2589Faksas +370 5 212 6736El. paštastadas.matulionis@lpc.lt1.2 PAV ATASKAITOS RENGĖJAIPAV ataskaitos rengėjas yra Pöyry Energy Oy (Suomija) ir Lietuvos energetikosinstituto (Lietuva) konsorciumas. Pöyry Energy Oy yra konsorciumo lyderis.OrganizacijaAdresasPöyry Energy OyTekniikantie 4 A, P.O. Box 93,FI-02151 Espoo, FinlandKontaktinis asmuo Mika Pohjonen Povilas PoškasLietuvos energetikos institutas,Branduolinės inžinerijosproblemų laboratorijaBreslaujos 3, LT-44403 KaunasLietuvaTelefonas +358 10 33 24346 +370 37 401 891Faksas +358 10 33 24275 +370 37 351 271El. paštas mika.pohjonen@poyry.com poskas@mail.lei.lt1.3 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAVADINIMAS IR KONCEPCIJAPlanuojamos ūkinės veiklos pavadinimas yra “Nauja atominė elektrinė Lietuvoje”.Šia planuojama ūkine veikla numatoma pastatyti naują atominę elektrinę šalia esamosIgnalinos AE. Naujos atominės elektrinės suminė elektrinė galia neviršys 3400 MW.Naująją atominę elektrinę sudarys nuo vieno iki penkių energetinių blokų. Kai kuriosešio vertinimo dalyse poveikiai vertinami vienam arba dviem apytiksliai 1600–1700 MWgalios reaktoriams. Tokiais atvejais trijų–penkių mažesnės galios reaktorių poveikiailaikomi tokie patys, kaip dviejų didesnės galios reaktorių poveikiai.Naujoje AE elektros energija bus generuojama pagal Europos Sąjungos (ES) vidausenergetikos rinką reglamentuojančius principus ir nuostatas. Pagal tvariosios plėtrosprincipus ES siekia sumažinti žalingus energijos gamybos ir vartojimo poveikiusaplinkai. Kitas tikslas yra padidinti ES konkurencingumą, o tam reikia investicijų įenergijos gamybą ir perdavimo pajėgumus. Numatoma, kad per ateinančius 20 metų ESzonoje reikės investuoti 900 milijardų eurų į naujuosius elektros energijos generavimopajėgumus. Siekdama padidinti energijos tiekimo patikimumą ES ypatingą dėmesįskiria sustabdyti poreikio importuoti naftą ir gamtines dujas didėjimą. (EuroposKomisija, 2007).Lietuvai reikia naujų elektros energijos gamybos, kurios metu aplinkos oras nebūtųteršiamas anglies dvideginiu, pajėgumų, siekiant išspręsti klimato kaitos,konkurencingumo ir eksploatacijos patikimumo sąlygojamas problemas bei užtikrintiekonominį augimą ir Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį. Tikslas yra sumažintipriklausomybę nuo iškastinio kuro. Priemonės, kurias Europos Komisija pasiūlė 2008m. sausį siekdama sustabdyti klimato kaitą, reikalauja, kad anglies dvideginio išmetimainuo 1990 m. lygio ES zonoje iki 2020 m. būtų sumažinti 20 %. Ilgalaikis tikslas yra iki

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 242050 m. išsivysčiusiose šalyse sumažinti anglies dvideginio išmetimus 60–80 %.(Europos Komisija, 2008)1.4 VEIKLOS ETAPAI IR TRUKMĖGalima išskirti tris pagrindinius planuojamos ūkinės veiklos etapus:1. statyba ir perdavimas eksploatuoti;2. eksploatavimas;3. eksploatavimo nutraukimas.Planuojama, kad bent jau pirmasis naujos AE reaktorius bus pradėtas eksploatuoti nevėliau kaip 2015 m. Paprastai naujo elektrinės energetinio bloko statybos trukmė yra 5–7 metai (1.4-1 pav.). Eksploatavimas tęsiasi apytiksliai 60 metų ar dar ilgiau.Eksploatavimo nutraukimo trukmė priklauso nuo eksploatavimo nutraukimo strategijosir gali tęstis nuo 20 iki 100 metų.1.4-1 pav. Numatomos naujos AE projekto trijų pagrindinių etapų trukmės vienoreaktoriaus atveju.Dviejų ar daugiau reaktorių atveju laikoma, kad reaktorių statybos darbai prasidėspraėjus dvejiems metams po ankstesniojo reaktoriaus. Dviejų reaktorių atveju taireikštų, kad visi skirtingi projekto etapai pailgėtų dviem metais.Reaktoriaus statybos ir perdavimo eksploatuoti etapą galima toliau padalinti į trisstadijas: projekto adaptacija ir aikštelės paruošimas, faktinė statybos trukmė irpaleidimo bandymai. Priklausomai nuo pasirinkto reaktoriaus tipo šių stadijų trukmėssvyruoja taip, kad bendroji statybos ir perdavimo eksploatuoti trukmė sudaro apie 5–7metus (1.4-2 pav.).1.4-2 pav. Naujos AE statybos ir perdavimo eksploatuoti skirtingų etapų trukmės.1.5 ENERGIJOS GAMYBAInformacija apie planuojamą energijos gamybą pateikta 1.5-1 lentelėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 251.5-1 lent. Energijos gamyba.Energijos rūšisPlanuojamas metinis kiekis(galia 1700 MW)Planuojamas metinis kiekis(galia 3400 MW)Elektros energija, TWh/metus 13 26Šiluminė energija, TWh/metus 0,4* 0,7** Jeigu šiluminė energija bus gaminama Visagino miesto šildymui1.6 IŠTEKLIŲ IR ŽALIAVŲ POREIKISIšteklių ir žaliavų poreikis naujos AE statybos ir eksploatacijos metu apibendrintas1.6-1, 1.6-2, 1.6-3 ir 1.6-4 lentelėse.Pagrindinių žaliavų maksimalaus suvartojimo naujos AE statybos metu vertinimaipateikti 1.6-1 lentelėje.1.6-1 lent. Duomenys apie žaliavų suvartojimą naujos AE statybos metu (kiekiai 2energetiniams blokams po 1700 MW).MedžiagaKiekisŽemės darbai (kasyba) 1 400 000 m 3Žemės darbai (užpildančios medžiagos) 1 300 000 m 3Betonas; armuotas 640 000 m 3Betonas; užpildas 60 000 m 3Apmušimas (apvalkalas ir rankovės)Turbinų pastatas (metalo konstrukcijos)Baseinai (plieno lydinys Inox)Plieno armatūraIšankstinis įtempimas1 800 t10 000 t + 46 000 m 2 metalo apkala600 t90 500 t3 970 tKuro ir energijos sąnaudų naujos AE eksploatavimo metu vertinimai pateikti 1.6-2lentelėje. Branduolinio kuro suvartojimas priklausys nuo apsirinkto reaktoriaus tipo.1.6-2 lent. Informacija apie kuro ir energijos vartojimą naujos AE eksploatavimometu.Energijos ir technologiniai ištekliaiMatavimovienetasPer metussuvartojamaskiekis(1 reaktorius)Per metussuvartojamaskiekis(2 reaktoriai)ŠaltinisElektrinės savosios reikmės MW 100 200 Nauja AEGamtinės dujos(jei naudojamos ir rezerviniamsšiluminiams katilams, ir rezerviniamsvarikliams)Dyzelinis kuras(jei naudojamos ir rezerviniamsšiluminiams katilams, ir rezerviniamsvarikliams)Branduolinis kuras (urano dioksidasUO 2 )Branduolinis kuras (urano dioksidasUO 2 ) “CANDU reaktoriams”m 3 156 000 312 000LietuvosDujos ABl 143 000 286 000 Kuro tiekėjait 29 58t 102 204DarnenustatytasDarnenustatytas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 261.6-3 lentelėje pateikiama informacija apie chemines medžiagas ir preparatus, turinčiustirpiklių, kurie gali būti naudojami naujos AE eksploatavimo metu. Boro rūgštis yranaudojama EPR reaktorių pirminiam aušinimui. Ji taip pat gali būti naudojama kaikuriose palaikančiose sistemose panaudoto branduolinio kuro saugojimo zonose.Hidrazinas yra naudojamas komponentų tarpinio aušinimo sistemoje deoksidavimui irkorozijos prevencijai. Amoniakas yra naudojamas vandens tiekimo sistemoje vandenspH kontrolei. Ličio hidroksidas naudojamas pirminiame kontūre vandens pH kontrolei.Sieros rūgštis (H 2 SO 4 ) yra naudojama demineralizacijoje kaip jonų pakaitos dervųregeneracijos medžiaga. Natrio hidroksidas yra naudojamas įvairių tirpalų pavidaludemineralizacijoje kaip jonų pakaitos dervų regeneracijos medžiaga bei vandenstiekimo sistemoje vandens pH kontrolei. Taip pat bus naudojamos tepalinės alyvos.1.6-3 lent. Duomenys apie chemines medžiagas ir preparatus, turinčius tirpiklių,kurie gali būti naudojami naujos AE eksploatavimo metu.Cheminėsmedžiagos irpreparato,turinčiotirpiklių,pavadinimasBoro rūgštis(EPR)Per metussuvartojamaskiekis(1 reaktorius)Per metussuvartojamaskiekis(2 reaktoriai) KategorijaCheminės medžiagos ar preparato klasifikacija iržymėjimas 1PavojauscharakteristikaRizikos kodas8 000 kg 16 000 kg Xi Dirginantis R36/37/38Hidrazinas 22 m 3 44 m 3 R10; 2 kat.kancerogenasDegus,kancerogeniškasR45 T; R23/24/25 C;R34 R43 N; R50-53Amoniakas 1 200 l 2 400 l R10; T Degus, toksiškas R23 C; R34 N; R50Ličio40 kg 80 kg T Toksiškas R22 R23 R34hidroksidasH 2 SO 4 11 000 kg 22 000 kg C Korozinis R35NaOH (50 %) 3 200 kg 6 400 kg C Korozinis R35NaOH (10 %) skiedimas skiedimas C Korozinis R35NaOH (30 %) skiedimas skiedimas C Korozinis R35Tepalinė alyva(Addinol CLP460 S)0,5 m 3 1 m 3 T; Xn; Xi; N Toksiškas;kenksmingas;dirginantis;pavojingasaplinkaiR22 R23 R24 R34R38 R41 R43 R48R50 R51 R531 – pagal Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Valstybės žinios, 2000, Nr. 36-987) ir LR aplinkosministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 345/313 ,,Dėl pavojingųcheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkos“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 16-50;2002 , Nr. 81-3501).Visi chemikalai aikštelėje bus tvarkomi ir saugomi taip, kad būtų sumažinta poveikioaplinkai rizika (1.6-4 lent.).1.6-4 lent. Cheminių medžiagų ir preparatų, turinčių tirpiklių, saugojimasŽaliavos, cheminėsmedžiagos ar preparatopavadinimasAikštelėjesaugomaskiekis(1 reaktorius)Aikštelėjesaugomaskiekis(2 reaktoriai)Boro rūgštis (EPR) 10 t 20 tHidrazinas 17 t 30 tAmoniakas 2 000 l 4 000 lSaugojimo būdas 1Chemikalų saugojimokompleksas, saugomiatskirose talpyklose antdugninių padėklųLičio hidroksidas 0,01 t 0,02 t Chemikalų saugojimokompleksas, saugomaspirktoje pakuotėjeH 2 SO 4 2 m 3 4 m 3 Chemikalų saugojimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 27kompleksas, saugomiNaOH (50 %) 2 m 3 4 m 3NaOH (10 %) 0,5 m 3 1 m 3 atskirose talpyklose antNaOH (30 %) 0,2 m 3 1 m 3 dugninių padėklųTepalinė alyva 140 m 3 280 m 3 Saugoma atskirojetalpykloje ant dugniniopadėklo1 – Požeminės cisternos, talpyklos, konstrukcijos, kuro saugojimo zonos padengtos betonu, siekiantsumažinti poveikio aplinkai riziką.1.7 AIKŠTELIŲ STATUSAS IR TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAINaujai AE numatomos aikštelės (1.7-1 pav.) yra valstybės įmonei Ignalinos AE skirtožemės sklypo (kadastro Nr. 4535/0002:5 ir Nr. 4535/0003:2) ribose (Dėl valstybinėsžemės suteikimo naudotis Ignalinos rajone. 2003-06-20 Utenos apskrities viršininkoįsakymas Nr. 14-293). Pagal 2003 m. liepos 2 d. žemės panaudos sutartį (Valstybinėsžemės panaudos sutartis Nr. PN 45/03-0071 ir Nr. PN 45/03-0072, Ignalina, 2003-07-02), valstybės įmonė Ignalinos AE naudoja šį žemės sklypą neterminuotai.Nustatytas žemės naudojimo būdas – kitai specialiai paskirčiai (elektros gamybai irpaskirstymui, atominių reaktorių eksploatacijai, branduolinio kuro saugojimui,energetinės įrangos techninei priežiūrai, remontui ir kt.). Dėl planuojamos ūkinėsveiklos žemės naudojimo būdo keisti nereikės. Taip pat bus laikomasi specialiųjų žemėsnaudojimo sąlygų.2006 m. gruodžio 12 d. Visagino savivaldybės administracijos direktorius įsakymuNr. ĮV-652 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino sklypo Nr. 4535/0002:5 naujądetaliojo plano versiją, kurią paruošė ir su valstybės įmone Ignalinos AE suderino UAB„Urbanistika“. Plano pakeitimo pagrindinis tikslas buvo optimizuoti žemėspanaudojimą. Pakeitimai naujoje detaliojo plano versijoje neturės įtakos numatytųnaujos AE aikštelių statusui.Naujai AE numatomos aikštelės yra esamoje IAE pramoninėje teritorijoje. Ignalinos AEaikštelei nustatyta 3 km spindulio sanitarinė apsaugos zona (SAZ). Esamoje sanitarinėsapsaugos zonoje nėra nuolat gyvenančių gyventojų, taip pat yra ribojama ūkinė veikla.Planuojama ūkinė veikla bus nutolusi nuo gyvenamųjų vietovių. Naujos AE sanitarinėsapsaugos zonos ribos yra pasiūlytos šios PAV ataskaitos 7.10.3 skyriuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 281.7-1 pav. Naujai AE numatomos aikštelėsPirma galima aikštelė – alternatyvi aikštelė 1 (žr. 1.7-1 ir 1.7-2 pav.) yra už IAE antrojobloko rytų kryptimi. Ignalinos AE statybos metu ši teritorija buvo rezervuota trečiajamir ketvirtajam IAE blokams. Tai maždaug 0,493 km 2 dydžio teritorija, savo šiaurinedalimi (ilgis 0,6 km) besiribojanti su pirmo ir antro bloko aušinančio vandens išleidimokanalu. Pietuose ši teritorija apribota vakarų–rytų krypties keliu. Rytinė aikštelės dalisyra trikampės formos dėl jos rytiniame pakraštyje esančio šiaurės vakarų–pietryčiųkrypties geležinkelio. Rytuose teritorija apribota pradėtu kasti aušinančio vandenskanalu, anksčiau planuotu ketvirtajam IAE blokui. Vakarinės kraštinės ilgis – 0,58 km.Aikštelės perimetras apie 3,5 km. Pietinėje pusėje (kraštinės ilgis 1,255 km) yra IAEpirmojo ir antrojo energetinių blokų laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla(pastatai Nr. 192, Nr. 193 ir Nr. 194). Prie pirmos alternatyvios aikštelės vakarinėssienos taip pat numatoma pastatyti buferinę labai mažo aktyvumo trumpaamžiųradioaktyviųjų atliekų (LMAA) saugyklą ir IAE radioaktyviųjų atliekų atitiktiesnebekontroliuojamiesiems lygiams vertinimo įrenginius. Atliekų atitiktiesnebekontroliuojamiesiems lygiams vertinimo įrenginių pastatas ir apsauginė tvora apieaukščiau minėtus pastatus jau pradėti statyti.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 291.7-2 pav. Pirmos alternatyvios aikštelės panorama (į rytus nuo esamo IAE antrojobloko).Antra galima aikštelė – alternatyvi aikštelė 2 (žr. 1.7-1 ir 1.7-3 pav.) yra vakarųkryptimi nuo esamų atvirų elektros paskirstymo įrenginių. Tai šiuo metu neužstatyta(užpelkėjusi ir apaugusi krūmais) teritorija, kurios plotas maždaug 0,424 km 2 . Šiaurėjeji ribojasi su Drūkšių ežeru (ribos ilgis 0,75 km). Kitos trys teritorijos kraštinės sudarotaisyklingą stačiakampį, kurio rytinė kraštinė – 1,1 km ilgio, o vakarinė – 0,66 km.Teritorijoje yra pastatas Nr. 108 (valstybės įmonės „Visagino energetikos remontas“administracinis pastatas). Šiai aikštelei būtina pagerinti privažiavimo kelią ir įrengtinaują geležinkelio atšaką.1.7-3 pav. Antros alternatyvios aikštelės panorama (į vakarus nuo esamų atvirųelektros paskirstymo įrenginių).Dabartinis teritorijų planavimo dokumentų statusas yra toks:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 30Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Buvo atlikta Lietuvos Respublikosteritorijos bendrojo plano ir naujos AE teritorijų planavimo tarpusavio ryšioproblemų analizė. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m gegužės 7 d.nutarimu Nr. 442 (Valstybės žinios, 2008, Nr. 55-2080) papildė LietuvosRespublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planą 89 1 punktu:„Organizuoti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje parengiamuosiusdarbus“.Utenos apskrities planas. Buvo nutarta ir patvirtinta, kad naujoji AE bus įtraukta įUtenos apskrities planą. Numatyta, kad Utenos apskrities planas bus parengtas irpatvirtintas iki 2008 m. pabaigos.Visagino, Zarasų ir Ignalinos savivaldybių planas. Buvo nutarta ir patvirtinta (Visaginomiesto savivaldybės tarybos sprendimu), kad naujoji AE bus įtraukta į Visagino,Zarasų ir Ignalinos savivaldybių planą. Numatyta, kad šis planas bus parengtas irpatvirtintas iki 2008 m. pabaigos.Naujos AE detalusis planas. Teisinės visų aikštelių, kurios gali būti reikalingos naujosAE statybai, analizės yra rengiamos. Kai analizės bus parengtos, bus atlikti teisėsaktų pakeitimai ir pataisos bei bus pradėtas detalusis planavimas. Numatyta, kadnaujos AE detaliojo plano rengimo procedūros bus baigtos 2009m.1.8 ESAMOS INFRASTRUKTŪROS PANAUDOJIMASKai dabartinė Ignalinos AE bus uždaryta, dalį teritorijoje esančios infrastruktūros busgalima panaudoti naujajai AE. Esamos infrastruktūros bei įrangos dalių pakartotiniopanaudojimo galimybės turi būti išnagrinėtos jų amžiaus, integravimo galimybių, senosir naujos infrastruktūros sąveikos, sertifikavimo reikalavimų, kaštų taupymo bei įvairiųkitų aspektų atžvilgiu, kad būtų užtikrintas teisingas pasirinkimas. Šiame skyriujepateikiamas pirminis esamos infrastruktūros, kuri gali būti integruota į naują AE,vertinimas. Išsamesnis tyrimas bus atliktas naujos AE projektavimo etape. Kadangiesamos infrastruktūros bei įrangos suderinamumas su naujos AE sistemomis ir senosiosbei naujosios infrastruktūros sąveikos valdymas yra vieni iš svarbiausių klausimų,kuriuos būtina išnagrinėti, naujos AE tiekėjas turi patvirtinti esamos infrastruktūrosdalies integraciją.1.8.1 Drūkšių ežero hidrotechniniai įrenginiai1.8.1.1 Vandens lygio reguliavimasDrūkšių ežero lygis yra reguliuojamas iki jo dabartinio lygio. Manoma, kad toksreguliavimas bus tęsiamas ir naujos AE eksploatavimo metu.1953 m. susijungimo su Apyvardės upe vietoje buvo pastatyta aklina piltinė užtvanka,kad būtų uždarytas Drūkšos (Baltarusijoje vadinamos Drisveta) kanalas ir žemaslėnis(žr. žemėlapį 7.1 skyriuje). Ši užtvanka užtikrina srautą iš Apvardų ežero Apyvardėsupe į Drūkšių ežerą. Užtvankos ketera ir šlaitai padengti betonu Apyvardės upės pusėje,šlaitas papildomai sutvirtintas gelžbetonio plokštėmis. Kitoje užtvankos šlaito pusėjebuvo įrengtas papildomas pylimas (Ignalinos atominė elektrinė, 2003 m.).1953 m. Prorvos upėje buvo pastatytas nuotėkio reguliavimo šliuzas, vadinamas“Objektas 500”, skirtas reguliuoti Drūkšių ežero lygį. Pasroviui tarp Stavoko ir Abaliųežerų buvo pastatyta hidroelektrinė (HE), vadinama ,,Tautų draugystė”. HE pastatas irvandens paėmimo angos yra sujungti į vieną betono bloką. Betono bloke yra trys nagos,dvi – turbinų eksploatacijai, o trečioji – perteklinio vandens išleidimui. Ir “Objektas500”, ir HE yra Baltarusijos Respublikos teritorijoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 31HE eksploatacija buvo nutraukta 1982 m., turbinos buvo išmontuotos. Tačiau Drūkšiųežero lygį vis dar reguliuoja HE uždoris. “Objektas 500” šiuo metu funkcionuoja tikkaip tranzitinė konstrukcija. Jo segmentinis uždoris šiuo metu yra maksimaliai pakeltas,kad vanduo pilnai ištekėtų. Vanduo iš Drūkšių ežero teka į Stavoko ežerą, iš kuriovanduo išleidžiamas per vandens lygį reguliuojančio hidraulinio įrenginio, esančio antbuvusios HE, užtvarą.Pagal susitarimą (pasirašytą 1995 m. vasario 6 d.) dėl “Objekto 500” ir HE “Tautųdraugystė” tarp Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybiųatsakomybė už “Objektą 500” buvo perleista Lietuvos Respublikai, tačiau jokiosusitarimo dėl HE savininko teisių iki šiol nėra pasirašyta.Jeigu HE arba HE apvedamojo kanalo piltinė užtvanka dėl kokios nors priežasties buspažeista, Drūkšių ežero lygis gali būti reguliuojamas “Objektu 500”.1.8.1.2 Aušinimo vandens kanalaiDrūkšių ežero kranto su pusiasaliu forma sudaro idealias sąlygas esamos IAE aušinimovandens ėmimui ir išleidimui. Drūkšių ežero giliausia vieta yra arti kranto, vandensėmimo vietoje. Vandens imtuvas yra 6,6 m gylyje (prie dugno), jis sukonstruotas kaipatviras kanalas su pylimais ežero dalyje. Vanduo iš elektrinės išleidžiamas per uždarągelžbetonio kanalą, kuris vėliau įeina į atvirą kanalą. Kanalus jungia sifonokonstrukcija.Aušinimo vandens paėmimas ir išleidimas buvo suprojektuoti keturiems blokams, iškurių buvo pastatyti pirmieji du. Kanalai jau yra dalinai iškasti ir likusiems, betnerealizuotiems blokams. Išleidimo kanalas yra suprojektuotas maksimaliam 170 m 3 /sišleidimui su keturiais užpildymo lygiais (Ignalinos atominė elektrinė, 2003).Dabartinės IAE aušinančio vandens paėmimo ir išleidimo kanalai gali būti pakartotinaipanaudoti, ypač naujos AE 1-ajai alternatyviajai aikštelei. Paėmimo kanalas turėtų būtiišplėstas. Maksimalus išleidimas iš naujos AE būtų 160 m 3 /s. Atstumas nuo naujos AE2-osios alternatyvios aikštelės gali būti per didelis, kad būtų įmanoma panaudoti esamąaušinančio vandens paėmimo kanalą.Renovacijos darbus būtų galima vykdyti tik po to, kai iš IAE 2-ojo bloko būtų pilnaiiškrautas panaudotas branduolinis kuras. Modifikacijos siekiant išvengti senų ir naujųpaėmimo ir išleidimo prijungimų sankirtos turės būti išsamiai išstudijuotos naujos AEprojektavimo etape.1.8.2 Vandens tiekimasNaujoje AE geriamasis vanduo yra naudojamas buitinėms reikmėms ir kaip techninisvanduo. Geriamąjį vandenį dabartinei IAE tiekia VĮ “Visagino Energija”, kuri taip pataptarnauja Visagino miestą. Gruntinis vanduo yra naudojamas kaip neapdoroto vandensšaltinis, jam reikalingas tik nesudėtingas apdorojimas (aeracija ir filtracija perteklinėsgeležies pašalinimui). Bendrasis vandens gavybos našumas yra 31 000 m 3 per parą,tačiau kadangi vienas iš IAE blokų jau yra uždarytas, o Lietuvoje vandens suvartojimasdrastiškai sumažėjo, šiuo metu suvartojami pajėgumai yra tik apie 10 000 m 3 per parą, ovidutinė paros išeiga – apie 6 900 m 3 per parą. Apdoroto vandens saugojimo talpyklųtalpa – 12 000 m 3 , tai užtikrina reikiamą rezervinį tiekimo tūrį. Pastovaus tiekimo IAEužtikrinimui naudojamas 500 kVA rezervinis dyzelinis generatorius. Elektrinėsprietaisai ir automatika bus patobulinti projekto, pradėto 2008 m. gegužės mėn., metu.Maksimalus naujos AE geriamojo vandens poreikis yra 1300 m 3 per parą (išsamiau žr.7.1 skyrių). Taigi, “Visagino Energija” arba jos perėmėjas turės pakankamai pajėgumų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 32tiekti reikiamą geriamojo vandens kiekį naujai AE. Vandens poreikis Visagino miestevis dar mažėja, o tai taip pat išlaisvina resursą naujai AE.Dalį geriamojo vandens reikia demineralizuoti prieš jį panaudojant, kaip techninįvandenį. IAE esamos demineralizuoto vandens sistemos neaktyvios dalies maksimalusnašumas – 1080 m 3 per parą. Naujos AE demineralizuoto techninio vandens poreikisbus daugiausia 1000 m 3 per parą. Todėl esama sistema gali būti pakartotinai panaudotanaujos AE reikmėms.1.8.3 Nuotekų tvarkymas“Visagino Energija” taip pat eksploatuoja regiono buitinių nuotekų valymo įrenginius.IAE neradioaktyviosios nuotekos nukreipiamos į šiuos įrenginius valymui. Įrenginiųnašumas – 21 000 m 3 per parą, bet jiems reikalingas remontas. Buvo parengtasrekonstrukcijos projektas, jo įgyvendinimas pradėtas 2008 m. gegužės mėn. pasirašiusrangos sutartį. Naujųjų įrenginių našumas bus 5 500 m 3 per parą. Jų veikimas busparemtas biologiniu aktyvuoto dumblo procesu. Naujieji įrenginiai tenkins dabartiniusLietuvos ir ES nuotekų tvarkymą reglamentuojančius standartus. Pabaigusrekonstrukcijos projektą, esamus buitinių nuotekų valymo įrenginius bus galima naudotinaujos AE aptarnavimui. Šiuo metu nuotekų srautas iš Visagino miesto sudaro apie4 000 m 3 per parą ir vis mažėja. Naujajai AE reikės daugiausia 600 m 3 per parą buitiniųnuotekų valymo pajėgumų. Maksimalūs pajėgumai bus reikalingi naujos AE statybosmetu. Normalios eksploatacijos metu reikiamas našumas sudarys apie pusę šios vertės(žr. 7.1 skyrių).Skystosioms radioaktyvioms atliekoms bus pastatytas naujas apdorojimo kompleksas.Esamo apdorojimo komplekso eksploatacija bus nutraukta, o pastačius naująjį galės būtiužtikrintas visiškas suderinamumas su naująja AE.Paviršinių nuotekų sistema IAE skirta surinkti lietaus vandenį nuo stogų bei kitųnelaidžių zonų, tokių kaip keliai, automobilių stovėjimo aikštelės ir t.t. Paviršinėsnuotekos turi dalelių, be to, jos gali būti užterštos angliavandeniliais. Paviršinių nuotekųsistema turi tepalų/alyvų separatorius (Ignalinos AE Eksploatavimo nutraukimo tarnyba,2007). Sistema gali būti pakartotinai panaudota, kai naujosios aikštelės paviršiausreljefo nuotekų sistema bus pritaikyta senajai paviršinių nuotekų sistemai. Gali būtiįmanoma prisijungti prie senųjų paviršinių nuotekų vamzdynų.1.8.4 Atliekų tvarkymasAtliekos, susidarančios regione ir IAE nekontroliuojamoje zonoje laidojamos įvairiuosesąvartynuose, kuriuos tvarko skirtingos Lietuvos bendrovės, besispecializuojančiosatliekų tvarkymo srityje. Paprastos atliekos, susidarysiančios naujos AE statybos ireksploatavimo metu (žr. 6 skirsnį), bus laidojamos dalinai esamose regionoinfrastruktūrose, o dėl didelių susidarysiančių atliekų kiekių dalis atliekų bus laidojamanaujuose (arba išplėstuose) sąvartynuose.Pagal IAE eksploatavimo nutraukimo projektą yra pasirašyta sutartis dėl naujojoKietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso, jo perdavimas eksploatuotinumatytas 2010 m. (NUKEM Technologies GmbH ir LEI, 2008). Numatoma, kad IAEeksploatacinių radioaktyviųjų atliekų apdorojimas bus vykdomas iki 2020 m. Po 2020m. ir iki kietųjų atliekų apdorojimo komplekso (KAAK) 30 metų eksploatavimotrukmės pabaigos kompleksas bus naudojamas IAE eksploatavimo nutraukimo atliekųapdorojimui. Ir IAE eksploatavimo nutraukimo atliekų, ir naujos AE eksploataciniųatliekų apdorojimas vienu metu gali būti techniškai perspektyvus. Naujojo kietųjųatliekų saugojimo komplekso (KASK) trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 33eksploatavimo laikas bus 50 metų (iki 2060 m.). Vykdomas naujasis projektastrumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų (MVAA-TA) paviršinio kapinynostatybai ir perdavimui eksploatuoti. Patvirtinta, kad paviršinio kapinyno aikštelė busStabatiškėje, netoli nuo IAE (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 21 d.nutarimas Nr. 1227). Kai paviršinis kapinynas bus perduotas eksploatuoti irsaugojimo/laidojimo konteineriai su MVAA-TA iš KASK bus perkelti į paviršinįkapinyną, konteineriai su MVAA-TA iš naujos AE galės būti laikinai saugomi KASKiki 2060 m. Išsamesnė galimybių pakartotinai panaudoti esamus apdorojimo irsaugojimo kompleksus naujos AE radioaktyviosioms atliekoms analizė pateikta 6.2.2skyriuje.1.8.5 Elektros sistemosIAE atviroji elektros energijos skirstymo sistema IAE eksploatavimo nutraukimo metuišliks nepakitusi, naujo elektros tinklo instaliuoti nereikės. Esamų elektros energijosperdavimo linijų būklė priklauso nuo daugelio veiksnių, jų būklė turi būti patikrintaprieš naujos AE eksploatavimo pradžią. Dėl perdavimo linijų svarbos visai elektrinėseksploatacijai yra ekonomiškai perspektyvu užtikrinti gerą perdavimo sistemos būklę iratnaujinti jos dalis, kurių eksploatavimo laikas baigiasi.IAE 330/110 kV atvira transformatorinė pastotė eksploatuojama jau beveik 25 metus.Iki 2015 m. dauguma komponentų jau pasieks apie 80 % numatomo eksploatavimolaiko. Dėl transformatorinės pastotės svarbos naujos AE įjungimui į elektros tinkląsiūloma po IAE uždarymo pilnai pakeisti transformatorinės pastotės technologiją. Porekonstrukcijos transformatorinę pastotę bus galima pakartotinai panaudoti. Tačiau josvieta yra santykinai toli nuo 1-osios aikštelės. Jei 1-oji aikštelė bus pasirinkta projektoįgyvendinimui, turėtų būti išstudijuota, ar būtų patogiau statyti visiškai naujątransformatorinę pastotę.Jei būtų pakartotinai naudojami pagrindiniai IAE transformatoriai, jie turės būti perkeltišalia naujos AE turbinų salės. IAE aikštelės esamos bėgių sistemos dėka ši operacijabūtų įmanoma. Tačiau technologijos būklė ir jos aplinkosauginis įvykdomumas turėtųbūti išsamiau išstudijuoti prieš priimant sprendimą dėl pakartotinio panaudojimo.1.8.6 Keliai ir geležinkeliaiPagrindinis kelias iš Visagino į IAE taip pat gali būti naudojamas naujai AE. Kai buspatvirtinta aikštelė, turės būti nutiesti nauji keliai į naują AE ir susijusius kompleksus.IAE aikštelės geležinkelio sistema gali būti visiškai perimta ir vėl naudojama. Gali tektiatlikti nedidelių perdirbimų.1.8.7 Šilumos ir garo šaltiniaiNaujos AE reikmėms yra įmanoma panaudoti esamus netoli nuo IAE šilumos gamybosir garo katilus.1.8.8 Monitoringo sistemosEsamos monitoringo sistemos ir įranga bus panaudojamos, kiek tai įmanoma. Tačiau josbus atnaujintos pagal naujausius reikalavimus ir standartus (žr. 9 skirsnį).IAE seisminės signalizacijos ir monitoringo sistema buvo sumontuota visai neseniai. Jąsudaro jutikliai, išdėstyti iki 30 km atstumu nuo IAE, kas leidžia perspėti prieš žemėsdrebėjimo bangoms pasiekiant aikštelę. Sistema aptinka seisminius reiškinius, ji neturi

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 34sąveikos su kitoms sistemoms, todėl jos integracija nesukelia jokios rizikos naujos AEtiekėjui.Taip pat turėtų būti pakartotinai panaudota IAE radiologinio monitoringo už aikštelėsribų sistema. Tačiau jos renovacija turėtų būti numatyta per pirmuosius du naujos AEeksploatavimo dešimtmečius.1.8.9 Kita infrastruktūraSeni statybinių konstrukcijos sandėliai ir prie jų esanti aikštelė, nuo pat jos įrengimopradžios aprūpinta bėgiais, jungiančiais kelias saugojimo sales ir zonos dalis, bustinkama naudoti naujos AE statybai, jei projekto įgyvendinimui bus pasirinkta 1-ojiaikštelė. Esami šios zonos pastatai turi būti renovuoti.IAE suslėgto oro tiekimo sistema techniškai galėtų integruota į naują AE. Tačiaususlėgto oro naudojimo ir IAE 1-ojo ir 2-ojo blokų išmontavimui, ir naujos AEeksploatacijai vienu metu atveju reikėtų atlikti tam tikrų sistemos pakeitimų.IAE N 2 tiekimo sistema buvo naudojama šilumos nuvedimui iš RBMK aktyviosioszonos su grafito lėtikliu. Sistema gali būti pakartotinai panaudota, jei naujoji atominėelektrinė bus su BWR (verdančio vandens reaktoriumi).IAE vandenilio elektrolizės įrenginys galėtų būti naudojamas tam pačiam tikslui, kaip irdabar, t.y. elektros generatoriaus statoriaus aušinimui. Jo našumas turėtų būtipakankamas.Gaisro gesinimo hidrantų sistema yra saugos sistemos dalis, todėl turėtų būtinagrinėjamas tik siurblinės pakartotinis naudojimas. Jeigu siurblinę reikės išmontuoti irvėl sumontuoti, jos pakartotinis naudojimas neturėtų būti nagrinėjamas.Karšto vandens tiekimo į Visagino miesto šilumos tinklus vamzdynai neseniai buvorenovuoti, todėl gali būti naudojami, jeigu nauja AE bus naudojama miesto šildymui.IAE nenaudoto branduolinio kuro saugojimo salė yra netinkama naudoti naujai AE. Topriežastis yra salės vieta ir pastato konstrukcija, kuri gali netenkinti dabartiniųreikalavimų.Naujai AE bus pastatyti nauji rezerviniai dyzeliniai varikliai.IAE ryšių sistema yra naujai įrengta. Tačiau tikėtina, kad kai prasidės naujos AEeksploatavimas, ji jau bus pasenusi, ir gali būti ekonomiškai tikslingiau įrengti visiškainaują sistemą negu pakartotinai panaudoti esamąją.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 352 PAV PROCEDŪROS APRAŠYMAS2.1 Bendra informacijaPoveikio aplinkai vertinimas (PAV) – tai konkrečios planuojamos ūkinės veiklospotencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas, kuriopagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad atsakinga institucija, priimanti sprendimą dėlveiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuotų informacija apie galimą reikšmingątos veiklos poveikį aplinkai ir šio poveikio sumažinimo galimybes, bei būtų susipažinusisu visuomenės nuomone.Pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, PAV atliekamastik tai veiklai, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali darytireikšmingą poveikį aplinkai. Atominių elektrinių ar kitų branduolinės energetikosobjektų įrengimas yra veikla, įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikisaplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinėsveiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedas, Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105). Todėl šiai planuojamai ūkinei veiklai poveikio vertinimas yra būtinas. Šiosūkinės veiklos planuojamas PAV procedūros tvarkaraštis pateiktas 2.1-1 pav.2.1-1 pav. Planuojamas PAV procedūros tvarkaraštis.2.2 PAV procedūraTeisinius reikalavimus PAV procedūrai apibrėžia Lietuvos Respublikos planuojamosūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Valstybės Žinios, 2005, Nr. 84-3105) ir kiti teisės aktai. PAV yra atliekamas dviem etapais (2.2-1 pav.). Pirmame etapeparuošiama PAV programa ir pateikiama PAV subjektų ir visuomenės vertinimui. PAV

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 36programa nustato PAV ataskaitos turinį, joje nagrinėjamus klausimus ir turi būtipatvirtinta atsakingos institucijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos). Antrameetape, remiantis patvirtinta PAV programa, paruošiama PAV ataskaita. PAV ataskaitą,prieš atsakingai institucijai priimant sprendimą ar planuojama ūkinė veikla leistinapasirinktoje vietoje, taip pat vertina PAV subjektai bei visuomenė.2.2-1 pav. PAV procedūros atlikimo tvarka.2.3 PAV ataskaitos parengimasPoveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintąprogramą ruošia poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Visos problemos, numatytosprogramoje, yra išsamiai išnagrinėtos šioje ataskaitoje. Procedūrų, reikalingų PAVataskaitai, vykdymas yra pateiktas 2.3-1 paveiksle.Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarkaorganizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita. Poveikio aplinkai vertinimodokumentų rengėjas pagal motyvuotus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikiapatikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkaivertinimo subjektai patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijaipriklausantys ir programoje numatyti klausimai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 372.3-1 pav. PAV ataskaitos procedūrų įgyvendinimas.Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo josgavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklosgalimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkaivertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkaivertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkaivertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateiktiją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkai vertinimo subjektaiataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadasdėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkaivertinimo dokumentų rengėjui.Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikiaataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamosūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymųįvertinimą. Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuotivisuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jei po viešo supažindinimo su ataskaita ji

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 38yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (pavyzdžiui, siūlomos naujos vietos,technologijų alternatyvos, poveikį švelninančios priemonės ir t. t.) dėl gautų poveikioaplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų bei atsakingos institucijos motyvuotųreikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą.Visi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai planuojamos ūkinės veiklos poveikioaplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima sprendimą,turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus jųkompetencijos klausimais raštu pateikdami informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant,apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdantpoveikio aplinkai vertinimo procedūras.2.4 Visuomenės informavimasPAV procesas užtikrina efektyvų ir laiku atliekamą visuomenės dalyvavimą irpasitarimą su visuomene. Visi suinteresuoti gyventojai ir suinteresuotos grupės turi teisęišreikšti savo nuomones faktiškai kiekvieno PAV etapo metu. Priežastys, kodėlvisuomenė turi būti įtraukta į PAV procesą:• gyventojai gali suteikti vertingą informaciją apie vietos sąlygas;• visuomenės dalyvavimas gali padėti identifikuoti svarbius klausimus ar problemas,apibrėžiančias PAV apimtį;• vietos gyventojai gali pasiūlyti papildomų projekto alternatyvų;• visuomenės dalyvavimas užtikrina, kad bus išvengta galimų vėlesnių konfliktų;• visuomenės pritarimas gali būti papildomas argumentas gauti teigiamą sprendimądėl planuojamos ūkinės veiklos;• visuomenės dalyvavimas užtikrina viso PAV proceso ir sprendimų priėmimoviešumą, aiškumą ir objektyvumą.Labai efektyvus būna įvairių nevyriausybinių organizacijų (NVO) bei visuomenėsgrupių dalyvavimas PAV procese. Jos gali teikti informaciją suinteresuotiemsvisuomenės atstovams, padeda organizuoti visuomenės susirinkimus. Nevyriausybinėsorganizacijos neretai disponuoja informacija, kurios neturi užsakovai, projektuotojai,konsultantai ar valstybės institucijos. Jos taip pat bendradarbiauja su kitomis panašauspobūdžio vietinėmis ar kitų šalių organizacijomis, ekspertais ir kitų šaliųorganizacijomis, ekspertais ir specifinių sričių specialistais. Vertingas gali būti ir jųpatyrimas PAV srityje ar bendraujant su politikais bei valstybės institucijų atstovais.Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas(Valstybės Žinios, 2005, Nr. 84-3105) apibrėžia visuomenės teises ir funkcijas,užtikrinančias visuomenės dalyvavimą visame poveikio aplinkai vertinimo procese.Procedūrinės visuomenės dalyvavimo detalės yra pateiktos visuomenės informavimo irdalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkoje, patvirtintoje Aplinkosministerijos (Valstybės žinios, 2005, Nr. 93-3472).2.5 Poveikio aplinkai vertinimas tarpvalstybiniame konteksteTais atvejais, kai ūkinė veikla, kurią planuojama įgyvendinti Lietuvos Respublikosteritorijoje, gali sukelti pastebimą neigiamą poveikį bet kurios kitos valstybės,pasirašiusios Jungtinę Tautų Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimotarpvalstybiniame kontekste (ESPOO, 1991) (Valstybės Žinios, 1999, Nr. 92-2688),aplinkai, ar tokiai valstybei pageidaujant, visuomenė dalyvauja poveikio aplinkaivertinimo procese, remiantis aukščiau minėtos Konvencijos reikalavimais, tarptautiniaissusitarimais tarp atitinkamų valstybių ir Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 39planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Valstybės Žinios,2005, Nr. 84-3105) ir kitų teisės aktų reikalavimais.PAV procesas vykdomas atsižvelgiant į ESPOO konvenciją. Atsakinga institucija turiinformuoti valstybes, kurios gali patirti žalingą planuojamos ūkinės veiklos poveikįaplinkai. Atsakingai institucijai iš suinteresuotų šalių gavus atsakymus ir jų komentarusapie PAV ataskaitą, ji turi juos pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui(užsakovui).2.6 Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimumoAtsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektųišvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotąsuinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą bei raštu gautus suinteresuotosvisuomenės motyvuotus prašymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti;2) priima motyvuotą sprendimą, ar planuojam ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamųįstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistinapasirinktoje vietoje.Motyvuotą sprendimą atsakinga institucija raštu pateikia poveikio aplinkai vertinimosubjektams ir planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikioaplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklosgalimybių prieštarauja viena kitai, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą,kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo subjektus dalyvauti, kai svarstomos jųišvados, taip pat kviečia ir motyvuotus pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus.Jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingųneigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėraalternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla gali būtileistina tik tais atvejais, kai jos sprendiniai susiję su visuomenės sveikata, tam tikrųaplinkos komponentų išsaugojimu arba, atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, sukitomis svarbiomis priežastimis. Tokiais atvejais turi būti numatomos ir įgyvendinamosvisos įmanomos kompensacinės priemonės, būtinos Europos ekologinio tinklo „Natura2000“ teritorijų tinklo vientisumui išsaugoti. Apie šias kompensacines priemonesinstitucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą,informuoja Europos Komisiją pagal Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkaivertinimo tvarką, patvirtintą Aplinkos ministerijos (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 130-4650).Jei atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamųįstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkaipasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma.Atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) nustatytavisuomenės informavimo ir dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese tvarka(Valstybės Žinios, 2005, Nr. 93-3472) praneša visuomenei motyvuotą sprendimą, arplanuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktųnuostatas, veiklos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje, ir suteikiagalimybę su juo susipažinti.Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklosgalimybių galioja 5 metus nuo viešo paskelbimo dienos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 40

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 42apžvalgas. Suinteresuotų šalių grupė pirmą kartą susirinko 2007 m. gegužės 24 d.Susitikimo metu buvo pristatyta bei aptarta planuojama ūkinė veikla, PAV procedūra,informacijos teikimas ir numatomas PAV programos turinys.Rengiant PAV programą, buvo atsižvelgta į susitikimo metu ir po jo gautas pastabas beiišaiškinimus, susijusius su PAV programa. Kitais atvejais į visas pastabas buvoatsižvelgta atliekant PAV procedūrą ir rengiant PAV ataskaitą.Suinteresuotų šalių grupė susirinko antrą kartą 2007 m. rugpjūčio 14 d., pateikus PAVprogramą PAV subjektų ir visuomenės vertinimui. PAV programos turinys ir poveikiai,kurie turėjo būti įvertinti, buvo pristatyti ir aptarti susirinkime kartu su suinteresuotųšalių grupe.PAV ataskaitos rengimo etape nebuvo suorganizuotas nei vienas suinteresuotų šaliųgrupės susitikimas. Tačiau su įvairiais grupės nariais buvo konsultuotasi, kai tai buvoreikalinga PAV ataskaitos ir patvirtinamųjų apžvalgų ruošimo metu. Vienas iš tokiųkonsultacinių susitikimų su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija irRadiacinės saugos centru buvo organizuotas tam, kad detaliau būtų aptarti rizikosanalizės bei vertinimo metodai ir turinys.3.2 Informacijos pristatymas ir susitikimaiInformacijos visuomenei pristatymas ir vieši susitikimai organizuojami rengiantpoveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą. Susitikimų metu visuomenė turigalimybę apsvarstyti ir išreikšti savo nuomonę apie PAV eigą ir jo pakankamumą, beigauti informacijos apie naujos atominės elektrinės projektą bei PAV procedūrą iš ABLietuvos Energija bei PAV programos rengėjų.Lietuvos ir kaimyninių šalių visuomenė su naujos AE PAV programa buvo supažindintatrijuose viešuose susitikimuose 2007 rudenį.2007 m. rugsėjo 3 dieną Daugpilyje, Latvijoje, buvo surengta vieša diskusija dėl PAVprogramos. Diskusijoje dalyvavo AB Lietuvos Energija, PAV programos rengėjai,Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai, Latvijos aplinkos ministerijosatstovas ir Latvijos radiacinės saugos centro bei Latvijos pavojingų atliekų tvarkymoagentūros atstovai, taip pat vieno iš Latvijos regionų gyventojai.2007 m. rugsėjo 14 dieną Visagine įvyko PAV programos pristatymas ir diskusija suVisagino, Ignalinos ir Zarasų rajono savivaldybių visuomenės nariais2007 m. rugsėjo 26 dieną Vilniuje įvyko susitikimas su įvairių mokslinių organizacijųatstovais.2007 m. rugsėjo 27 dieną Taline, Estijoje, taip pat vyko vieša diskusija tarp PAVorganizatorių ir Estijos visuomenės. Susitikime dalyvavo AB Lietuvos Energija, PAVprogramos rengėjai, Estijos aplinkos ministerijos atstovai, Estijos parlamento nariai, taippat visuomeninės organizacijos ir bendruomenės.Kitas viešas susitikimas bus 2008 rudenį po to, kai bus parengta preliminari PAVataskaita. Preliminari PAV ataskaita bus paviešinta 2008 rugpjūtį. Vietiniai irtarptautiniai PAV ataskaitos pristatymai bus organizuojami 2008 rugsėjį ir spalį.3.3 PAV programos bei PAV ataskaitos pateikimas visuomeneiTiek PAV programos, tiek PAV ataskaitos rengimo etapuose planuojamos ūkinėsveiklos organizatorius (ar PAV dokumentų rengėjas) turi informuoti visuomenę pagalnustatytą Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 43aplinkai vertinimo procese tvarką (Valstybės žinios, 2005, Nr. 93-3472). Visuomenė turiteisę vertinti programą ir išreikšti savo nuomonę apie PAV programą bei PAV ataskaitą.PAV rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės motyvuotus pasiūlymus, juosregistruoja, argumentuotai įvertina ir kaip priedus prideda prie PAV programos ar PAVataskaitos.Šalia esančių teritorijų gyventojai galėjo susipažinti su PAV programa nuo 2007 liepos30 d. iki rugpjūčio 20 d. Lietuvos energetikos muziejuje, Visagino miesto, Ignalinos irZarasų rajono savivaldybių administracijose bei AB Lietuvos Energija vestibiulyje.Pristatymas truko 15 darbo dienų. Skelbimai, skirti PAV programos pristatymui, buvopublikuoti visuose Respublikos dienraščiuose: „Lietuvos ryte“, „Respublikoje“ (lietuviųir rusų kalbomis), „Lietuvos žiniose“, „Kauno žiniose“, „Verslo žiniose“, „Valstiečiųlaikraštyje“ ir regioninėje Visagino, Ignalinos ir Zarasų spaudoje.Visuomenės siūlymai buvo susiję, pavyzdžiui, su esamos IAE infrastruktūrosnaudojimu, projekto poveikiu Drūkšių ežerui ir galimybėmis naudoti netiesioginįaušinimą. Kai kurie siūlymai buvo susiję su klausimais, kurie nėra PAV proceso sritis,pavyzdžiui, techniniai ir ekonominiai klausimai, kurie yra vertinami atskirojeįgyvendinamumo studijoje. Siūlymai ir atsakymai yra pridėti kaip priedas priepatvirtintos PAV programos (originalioje programoje lietuvių kalba).PAV ataskaita taip pat bus pateikta visuomenei. Motyvuoti (pagrįsti) siūlymai, kurie busgauti, bus užregistruoti, įvertinti ir pridėti kaip priedai prie PAV ataskaitos.3.4 PAV subjektų atliekamas PAV programos ir PAV ataskaitos vertinimasPoveikio aplinkai vertinimo subjektai vertina PAV programą ir ataskaitą ir turi teisępateikti savo išvadas rengėjui (vykdytojui), kuris turi į tai atsižvelgti. PAV subjektai yravyriausybinės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą,kultūros paveldo apsaugą, ekonomikos ir žemės ūkio vystymą, ir savivaldybiųadministracijos. Vertinimas yra svarbus užtikrinant PAV proceso kokybę.PAV subjektų vertinimo procedūra yra detaliau aprašyta 2.3 skyriuje.3.5 Atsakingos institucijos PAV proceso koordinavimasAtsakinga institucija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, koordinuoja PAVprocesą ir vykdo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo(Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105) nustatytas funkcijas.Pirmą kartą PAV programa Aplinkos ministerijai dėl pastabų ir patvirtinimo buvopateikta 2007 m. spalio 4 dieną. AB „Lietuvos Energija“ gavo PAV programai skirtaspastabas ir pasiūlymus (47 pastabos) iš Aplinkos ministerijos 2007 m. spalio 19 d. PAVprograma buvo peržiūrėta, atitinkamai papildyta ir pateikta patvirtinimui 2007 m. spalio29 d. Aplinkos ministerija patvirtino PAV programą 2007 m. lapkričio 15 d.Atsakinga institucija per 25 darbo dienas nuo PAV ataskaitos gavimo dienos teikiamotyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima motyvuotąsprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisėsaktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.Detalesnė informacija yra pateikta 2.6 skyrelyje.3.6 Kitos informacijos pateikimo priemonėsAB Lietuvos Energija informaciją apie projektą pateikia spaudoje arba spaudoskonferencijose. Kaip informacijos perdavimo priemonė taip pat bus parengtos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 44apžvalginės brošiūros. Pirmoji apžvalga buvo parengta 2008 m. pradžioje, pabaigusPAV programą. Joje aprašytas projektas, PAV procedūra, apibendrintas PAVprogramos turinys. Antroji apžvalga bus parengta, pabaigus PAV ataskaitą. Joje busaprašytas projektas ir svarbiausi poveikio aplinkai vertinimo rezultatai.Informacija apie PAV procedūrą taip pat pateikiama ir AB Lietuvos Energija internetosvetainėje http://www.le.lt. Svetainėje pateikiama naujausia informacija apie PAVprocedūros eigą. Internete PAV programa pateikta lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, oPAV programos santraukos pateiktos lietuvių, anglų, rusų, latvių, estų ir lenkųkalbomis. Šioje interneto svetainėje bus pateikta ir PAV ataskaita.3.7 Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimasTarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą reglamentuoja LR planuojamos ūkinėsveiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Valstybės žinios, 2005, No. 84-3105) irJungtinių Tautų Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniamekontekste (Espoo Konvencija).Konvencijos šalys turi teisę dalyvauti Lietuvoje vykdomoje poveikio aplinkai vertinimoprocedūroje, jeigu projekto žalingas poveikis aplinkai potencialiai gali paveikti šiasšalis. Atitinkamai, Lietuva turi teisę dalyvauti kitoje šalyje vykdomo projekto poveikioaplinkai vertinimo procedūroje, jeigu tokio projekto sąlygotas poveikis potencialiai galipaveikti Lietuvą.Aplinkos ministerija atsakinga už praktinį tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimoprocedūrų organizavimą. Aplinkos ministerija pranešė Latvijos, Estijos, Lenkijos,Baltarusijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos atitinkamoms institucijoms apie pradedamąnaujos atominės elektrinės įrengimo Lietuvoje poveikio aplinkai vertinimo procesą irpasiteiravo šalių dėl jų pageidavimo dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procedūroje.Pranešimas buvo nusiųstas kartu su PAV programos versija anglų ar rusų kalba, taip patšalims pateikta išsami PAV programos santrauka, išversta į oficialias šalių kalbas.Minėtos šalys turėjo galimybę teikti pastabas ir pasiūlymus PAV programai, kuriuosPAV dokumentų rengėjas įvertino.Austrija, Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija ir Švedija pateikė savo pastabas dėl naujosAE poveikio aplinkai vertinimo. Į pastabas buvo atsižvelgta ruošiant PAV ataskaitą irapžvalgas. 3.7-1 lentelėje yra pateiktos pastabos ir atsakymai į jas. Pastabosedaugiausiai domėtasi tarpvalstybiniu poveikiu, kuris yra įvertintas atskirai 8 skyriuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 453.7-1 lent. Tarptautinės pastabos ir atsakymai į pateiktas pastabas (nuorodos pastabose yra nuorodos į PAV programos skyrius arba dalis).AUSTRIJAPASTABABe PAV ataskaitos pateikimo, Jūs galėtumėte padėti mums vertinantprojektą, informuodami mus apie teisinius reikalavimus, taikomus šiamprojektui, ir pateikdami aiškius įrodymus, kad projektas, kuris galėtų sukeltipastebimą neigiamą tarpvalstybinį poveikį (atsižvelgiant į projektinių irneprojektinių avarijų poveikius) nebus licencijuotas, pvz., iš esmėsatmetant:• Skubius apsaugomuosius veiksmus arba ilgalaikius veiksmustoliau nei 800 metrų nuo reaktoriaus ir• atidėtuosius veiksmus bet kuriuo metu už 3 km nuo reaktoriaus.Jeigu Lietuvos valdžia galėtų raštu patvirtinti Austrijos valdžiai, kad minėtitikslai bus pasiekti arba neatšaukiamu valdytojo/operatoriaus sprendimu,paremtu įtikinamais techniniais įrodymais pagal pasirinktą reaktoriaus tipą,arba (pageidautina) atsižvelgiant įsąlygas, nurodytas teisiškai privalomuosereikalavimuose arba nustatytas Lietuvos branduolinės energetikostvarkojimosios institucijos, Austrija savo ruožtu galėtų laikyti, kad nebuspadaryta ženklaus neigiamo poveikio Austrijos aplinkai tarpvalstybiniamekontekste.Prašome atėjus laikui mus informuoti, ar Lietuva gali pateikti tokiusįrodymus.Galimi trukdžiai tuo pat metu vykstant kelioms veikloms aikštelėje, tai yrasenų reaktoriaus blokų eksploatavimo nutraukimas, naujos AE statyba irvėliau eksploatavimas, turėtų būti išanalizuoti PAV ataskaitoje (įskaitantabiejų veiklų grafikus). Bendroji radioaktyvių medžiagų sudėtis ir aktyvumaiaikštelėje turėtų būti įvertinta skirtingais veiklos aikštelėje etapais.Atsižvelgiant į šiluminės taršos poveikį dėli AE nuotekų išmetimo į ežerą,PAV ataskaitoje turi būti išanalizuota alternatyva statyti mažesnestermofikacines elektrines, deginančias dujas arba biomasę. Tokioselektrinės galėtų būti statomos netoli kaimų ir efektyviai aprūpinti elektra iršiluma, šie energijos šaltiniai galėtų būti naudojami lokaliai.Atsižvelgiant į elektros energijos gamybos ir poreikių plėtrą bei prognozes,PAV ataskaitoje turėtų būti pateikta daugiau infomacijos, įskaitantduomenis apie elektros energijos eksportą ir importą. PAV ataskaita turipateikti rimtą elektros energijos poreikio prognozių aptarimą, taip patveiksmingumo padidinimo galimybių ir vartojimo pusės valdymo vertinimą.ATSAKYMASSkubūs apsaugomieji veiksmai ar ilgalaikiai veiksmai už 800 metrų nuo reaktoriaus iratidėtieji veiksmai bet kuriuo metu už 3 km nuo reaktoriaus yra saugos reikalavimai,paimti iš dokumento ”Europos komunalinių įmonių reikalavimai LVR atominėmselektrinėms, 2001”. Apskritai, EUR dokumente pateikiami nurodymai AE saugospagrindimui, o tokie klausimai turi būti apsvarstyti Saugos analizės ataskaitoje.PAV tikslas yra parodyti, kad planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikįaplinkai, leistina pasirinktose vietose. Po PAV proceso bus įgyvendinami kiti projektoetapai: paraiškos pateikimo procesas, techninis projektas, saugos pagrindimas,licencijos išdavimas ir t.t. EUR dokumentas bus apsvarstytas šiuose tolesniuoseetapuose.Aikštelėje tuo pat metu vykdomos veiklos yra aptariamos tose vertinimo dalyse, kur galipasitaikyti trukdžiai, pavyzdžiui, transporto įtaka. Galimos radioaktyviosios išmetos išnaujos AE ir kitų jau egzistuojančių bei planuojamų objektų toje pačioje teritorijoje yraįvertintos 7.10 skyriuje.4.5 skyriuje aprašytos alternatyvos, pašalintos iš tyrimo, ir pateikiami paaiškinimai,kodėl šios alternatyvos buvo pašalintos.Elektros energijos gamybos ir jos poreikio Lietuvai prognozės yra pateikiamos 4.4skyriuje tiek, kiek tai yra PAV sritis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 46Tam, kad būtų išanalizuoti poveikių oro kokybei, šiltnamio efektąsukeliančių dujų ir kitų teršalų, išsiskiriančių naudojant skirtingą kurą,skirtumai tarp atominių elektrinių ir kitų elektros energijos gamybos šaltinių,mes rekomenduojame įtraukti vartojimo pusės efektyvumo pagerinimus beienergijos taupymą ir vartojimo pusės valdymą, taip pat ir skirtingasatsinaujinančių energijos šaltinių formas. Poveikio aplinkai palyginimas turiįtraukti visų svarstomų alternatyvų visą gyvavimo ciklą.Jeigu PAV yra atliekamas tam, kad būtų parengtas sprendimas dėlreaktoriaus tipo, turi būti detaliai palygintos emisijos, atliekos ir reikalavimai.Tačiau tikslesnis vertinimas bus reikalingas elektrinės saugos ir rizikosįvertinimui.PAV ataskaitoje turėtų būti tikslesnė informacija apie reaktorius, kurieturėtų būti pastatyti Lietuvoje.Tolesnė informacija, atitinkanti reaktoriaus tipą, turi būti pateikta PAVataskaitoje:• elektrinės ir jos saugos bei kontrolės sistemų aprašymas;• reaktoriaus blokų skaičius;• pagrindinių įrenginių ir struktūrų aprašymas;• visų įrenginių paskirstymas AE aikštelėje,• kuro perkrovimo ciklas ir maksimalus kuro išdegimas;• aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis;• saugos rodikliai, saugos standartai ir reikalavimai, (TATENAnurodymai, Euratom direktyvos ir t.t.).• PAV ataskaitoje turi būti pateikti PSA rezultatai, įskaitantradioaktyviųjų išlakų šaltinius įtraukiant projektinėms avarijoms irneprojektinėms avarijomsPAV ataskaitoje turėtų būti preliminarus kainos ilgalaikiam PBK irradioaktyviųjų atliekų apdorojimui apskaičiavimas toks, kokio reikalaujamaeksploatacijos nutraukimui PAV programoje, ir kad gamyklos naudojimometu būtų įsteigtas ir surinktas reikalingas kapitalas, skirtas šiomsveikloms.Monitoringo rezultatai turėtų pateikti detektavimo ribas vietoj nulinių verčių.Monitoringo rezultatai turėtų būti užbaigti mėginių ėmimo (vieta ir dažnis)apibūdinimu ir matavimo metodais.Skaičiavimo metodas dozei įvertinti, įskaitant ir naudojamo modelio sklaidą,apsvarstytus statymo būdus ir kritinės grupės detalizavimą, turi būtipateiktas PAV ataskaitoje.4.5 skyriuje yra paaiškinta, kodėl energijos taupymas nėra tinkama alternatyva šiai PAVataskaitai.Išmetos, deginant skirtingą kurą, bus lyginamos tose skyriuose, a susijusiuose supoveikiu oro kokybei irprojekto neįgyvendinimo poveikiu.PAV nėra atliekamas tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl to, kokį reaktoriųpasirinkti. PAV tikslas yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį irpoveikį aplinkai, gali būti vykdoma pasirinktose vietose.Rizikos analizė ir vertinimas yra pateikti 10 skirsnyje tokiu mastu, kuris reikalingas, kadatitiktų PAV tikslus.Svarstomos reaktoriaus tipo alternatyvos yra apibūdintos 5 skirsnyje.5 skirsnis apibūdina atominės elektrinės eksploatavimo principus, elektrinės tipoalternatyvas ir branduolinės saugos principus. Jis apima ir svarbius saugos rodiklius,saugos standartus ir reikalavimus tokiu mastu, kuris yra PAV kompetencijoje. Reaktoriųskaičius bus nuo vieno iki penkių.Apskritai reikalaujama informacija yra svarbesnė Techninio Projekto ir saugos analizėsataskaitai. PAV turi visą reikalingą informaciją tokiu mastu, kuris reikalingas naujos AEpoveikio įvertinimui normalaus eksploatavimo metu ir per galimas avarijas.Ilgalaikė saugykla ir PBK laidojimas ateityje bus pačios PAV procedūros tema ir šisklausimas nėra PAV ataskaitos temaPAV programoje (6.3 skyrius) teigiama, kad naujos AE projekto kūrimo metu priešvaldymo licencijos išdavimą pirminis eksploatacijos nutraukimo planas turėtų būtiparengtas. Pirminis eksploatacijos nutraukimo planas turi tiksliai specifikuoti galimąatliekų kiekį ir pateikti eksploatavimo nutraukimo išlaidų apskaičiavimą.Pasiūlymai naujosios AE monitoringo programaiyra apibūdinti 9 skirsnyje. Programojeaprašytas ėminių ėmimas ir matavimo metodai.Sklaidos pavyzdžių metodai, dozės vertinimas ir apsvarstyti statymo būdai yra pateikti7.10 skyriuje ir 10 ir detaliau moksliniame darbe, kuris yra nurodytas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 47BALTARUSIJAKadangi IAE yra eksploatuojama jau 30 metų turėtų būti pateiktosmatavimo duomenų laiko eilutės. Mes rekomenduojame pateikti ne tik apieradiologinio monitoringo sistemos duomenų laiko eilutes, bet taip pat irduomenų apie visuomenės sveikatą laiko eilutes tam, kad būtų galimaatlikti rimtą radioaktyviųjų išlakų poveikio aptarimą.PAV ataskaitoje turėtų būti apskaičiuota naujos AE oro užterštumo sklaidair jos poveikis.Kodėl aplinkos ir visuomenės nevyriausybinėms organizacijoms nebuvopasiūlyta atsiųsti savo specialistus į tarpininkavimo grupę?Kokios yra tiesiogiai su PAV susijusios grupės?Skirtumas tarp tiesiogiai su PAV susijusių grupių ir tarpininkų turėtų būtiaiškiai apibrėžtas.PAV ataskaita turėtų pateikti rimtą elektros poreikio prognozių aptarimą irišanalizuoti efektyvumo padidinimo alternatyvas ir vartojimo pusėsvaldymą.Atsižvelgiant į jau realų radioaktyviai pavojingų įrengimų skaičiųBaltarusijos kaimynystėje ir planuojamų naujos AE blokų įrengimą, mesmanome, kad būtų teisinga atlikti ilgalaikį sudėtinį sąlygotos apkrovospoveikio aplinkai vertinimą, kuris būtų atliekamas ir BaltarusijosRespublikos teritorijoje.Alternatyvos, pasirenkant vietą, neturėtų būti pašalintos iš 4.3 punkto„Alternatyvos, pašalintos iš tyrimo“, atsižvelgiant į panašius AE dislokacijospavyzdžius pasaulio praktikoje, kai įrengiama kaimynystėje su gretimašalimi. Be to, mes siūlome išanlizuoti kitas galimas naujos AE dislokacijosvietas Lietuvos teritorijoje6.2.2 punkte “Rdioaktyviosios atliekos” mes manome, kad PAV , kurisatliekamas dėl naujos AE, turi pateikti bendrą supratimą apie panaudotobranduolinio kuro (PBK) laidojimą ir programą , kaip bus elgiamasi su PBK100 metų laikotarpyje.Kalbant apie radioaktyvių medžiagų plitimą, yra būtina atsižvelgti ne tik įsanitarinę apsaugos zoną, bet ir į priežiūros zoną (30 km teritorija), nesdalis šios zonos yra Baltarusijos teritorijoje.Radiologinio monitoringo sistemos programos IAE istorija yra apibūdinta 9 skirsnyje.Esama visuomenės sveikatos padėtis ir poveikis sveikatai yra įvertinti 7.10 skyriuje.Poveikio oro kokybei vertinimas yra pateiktas 7.2 skyriuje.Aplinkos ir socialinėms nevyriausybinės organizacijoms yra suteikta galimybė išreikštisavo nuomonę apie PAV ataskaitą (taip pat ir apie PAV programą), kaip viešojodalyvavimo dalyviams. (3.3 skyrius).Tiesiogiai susijusios grupės yra vyriausybinės institucijos, atsakingos už sveikatosapsaugą, gaisrų prevenciją, kultūrinio paveldo išsaugojimą, ekonomikos ir žemės ūkiovystymą ir savivaldybių administraciją (3.4 skyrius).Tarpininkai yra asmenys, grupės ir organizacijos, kurios gali paveikti arba gali būtipačios paveiktos PAV įvertintos ūkinės veiklos.Elektros energijos gamyba ir jos poreikio Lietuvai prognozės yra pateikiamos 4.4skyriuje tiek, kiek tai yra PAV sritis.AE kartu su kitomis veiklomis regione poveikis yra svarstomas, kur tai yra reikalinga(pavyzdžiui, judėjimas, radioaktyviosios išlakos).Priežastys, kodėl alternatyvios kitos Lietuvos vietos yra pašalintos iš tyrimo, yrapaaiškintos 4.5 skyriuje.Skirtingi PBK tvarkymo pasirinkimai yra aprašyti 6 skirsnyje, kur remiamasi jauegzistuojančia patirtimi. Ilgalaikis saugojimas ir PBK laidojimas bus pačios PAVprocedūra ateityje ir šis klausimas nėra šios PAV ataskaitos tema.Radioaktyviųjų išlakų sklaida yra įvertinta taip, kur jos poveikis gali būti pastebėtas.Radioaktyviųjų išlakų poveikis vandeniui naujos AE eksploatacijos metu yra įvertintas7.1 skyriuje ir radioaktyviosios spinduliuotės poveikis oro kokybei – 7.2 skyriuje.Poveikis kitoms valstybėms yra įvertintas 8 skirsnyje ir sklaida, kuri susiformuotų dideliuatstumu nelaimingo atsistikimo atveju, yra pateikta 10 skirsnyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 48ESTIJAPunktui 7.1.2 „Poveikio vandeniui vertinimas“, mes siūlome išanalizuotigalimų veiksmų planą, jei radioaktyviosios išlakos persineštų vandeniuįvairių nelaimingų atsitikimų atveju ir eksploatavimo režimu metu, nes dėlegzistuojančių hidrografinių ir hidrologinių sąlygų paviršiniai vandenys įtekaį planuojamos AE statybos regioną Lietuvos teritorijoje ir tuomet pasiekiaBaltarusijos teritoriją. Tuo atveju, jei radionuklidai išsiskiria į aplinką, ypačvandeniu, labai svarbių vandens kelių Baltarusijos teritorijoje užterštumasgali būti pastebėtas.7.3.1 punktui „Poveikio sumažinimo priemonės“ mes manome, kad būtųtikslinga giliau išanalizuoti klausimus dėl aplinkos objektų atkūrimopriežiūros zonoje, pavyzdžiui, dėl vyraujančių vakarų vėjų (7.2.1.1 sk).Išplėsti 7.3.2 punktą „Poveikio gruntiniams vandenims vertinimas“,apsvarstant radioaktyviųju atliekų prasiskverbimo į gruntinius vandenis ir jųpatekimo į kaimyninių šalių teritorijas galimą įvykių seką.Papildyti 7.8 punktus ”Kultūrinis paveldas” ir 7.9.1.1 „Populiacija irdemografija“ informacija apie populiacijos skaičius ir kultūrinės bei aplinkosreikšmės objektus, išsidėsčiusius priežiūros zonoje BaltarusijosRespublikos teritorijoje.7.9.1.3 punktui ”Transportas ir triukšmas“ atlikti papildomą oro maršrutoMinskas – Ryga analizę.7.10 punkte „Anomalios ir avarinės situacijos“ mes manome, kad yra būtinapristatyti anomalių ir avarinių situacijų sąrašą ir tuomet įvertinti tokiusgalimus nenumatytus atvejus kaip lėktuvo atsitrenkimas į AE, gaisras,teroristų ataka ir žemės drebėjimas. Jie gali sukelti ryškių radioaktyviųpasekmių ne itk Lietuvos Respublikai, bet ir kaimyninėms valstybėms.8 skirsnis „Galimas poveikis kaimyninėms valstybėms“. Mesrekomenduojame išplėsti šį skyrių išanalizuojant jį, vadovaujantis tomispačiomis Programos sąlygomis, kurios buvo taikytos ir Lietuvos teritorijai.PAV ataskaitos rengimo metu, analizuojant galimą specifinių technologiniųprocesų poveikį, mes rekomenduojame remtis maksimalaus saugumostandartais, paremtais TATENA rekomendacijomis.Mes siūlome parengti ir išplatinti brošiūras bei lankstinukus Baltarusijosteritorijoje, taip pat sutvarkyti Interneto puslapį rusų kalba tam, kadBaltarusijos Respublikos žmonės gautų visą informaciją ir galėtų susidarytinuomonę apie Lietuvoje planuojamą statyti naują AE.PAV ataskaitoje tai pat turėtų būti įvertintas naujos atominės elektrinėsstatymo poveikis vien Lietuvos krašto elektros energijos reikmėms.Radioaktyviosios išlakos vandenyje normalios eksploatacijos sąlygų metu yra aprašytosir įvertintos 7.1 skyriuje.Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje. Naujos AE radioaktyviųjų nuotekųtarpvalstybinės pernašos hidrologiniu keliu į Baltarusiją yra įvertintos šiame skyriuje.PAV svarsto galimą poveikį ir apibūdina prieinamas priemones, kurios gali sumažintišiuos poveikius. Atkūrimo klausimai nėra PAV tema.Poveikis gruntiniam vandeniui yra įvertintas 7.3 skyriuje.Aplinkos reikšmės objektai, išsidėstę Baltarusijos teritorijos priežiūros zonoje, yraaptarti 7.6 skyriuje, o populiacija – 7.9.Informacija apie oro maršrutą Minskas – Ryga yra įtraukta.10 skirsnyje yra atsižvelgta į gamyklos vidaus (faults – defektai, gedimai?) kaip irišorinius gamtos ir žmogaus sukeltus įvykius.Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje. Šio poveikio vertinimas yraatliekamas panašiai kaip ir vertinant poveikį Lietuvos teritorijai.Saugos standartais, įskaitant TATENA rekomendacijas, yra remiamasi, vertinantgalimą atominės elektrinės poveikį, ten, kur tai pritinka.Aplinkos įvertinimo programos santrauka yra prieinama rusų kalba Lietuvos EnergijosInterneto puslapyje (http://www.le.lt).PAV yra atliekamas planuojamai ūkinei veiklai. Ši veikla yra nauja AE su ne didesne nei3400 MW sumine elektros energijos galia.Ekonominių klausimų ir krašto poreikių analizė nėra PAV sritis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 492. Nulinės alternatyvos atveju PAV turėtų apimti įvairias alternatyvas:• Ar įmanoma gaminti energiją iš kitų šaltinių (planuotu kiekiu ir tikkrašto reikmėms): elektros energijos gamyba naudojanttermofikacines elektrines, kurių pagrindas būtų anglių, mazuto irgamtinių dujų derinys; elektros energijos gamyba, kaipdecentralizuota gamyba, daugybėje mažų bendrai sukurtųgamyklų, kur naudojamas biomasės, gamtinių dujų ir vėjo energijosderinys.• neįgyvendinimas turėtų numatyti dažnai pasitaikančius, įprastusenergijos gamybos pasirinkimus naudotus regione, be to irenergijos efektyvumo priemonių įgyvendinimą.• PAV ekspertai turėtų išanalizuoti galimybes eksportuoti elektrą iškitų valstybių.PAV ataskaita turėtų suteikti informaciją apie tai, kodėl buvopasirinktos dvivietos alternatyvos.PAV dokumentacija turi išaiškinti, kaip planuojamas projektas gali paveiktienergijos gamybos procesą aplinkinėse valstybėse (pavyzdžiui, tai galisumažinti elektros energijos gamybą iš ekologiškai švarių šaltinių).PAV ataskaita turi pateikti informaciją apie avarijų tikimybę irtarpvalstybines implikacijas (”blogiausio atvejo” veiksmų planas) irapibūdinti galimas pasekmes susijusias su šiomis situacijomis (erdvėsmastu, iš to, pvz., oro ir vandens užterštumas, radiacijos lygis, išoriniaipavojai – turint omenyje įsivyravusias vėjų kryptis ir greičius ir t.t.). Kolradioaktyviosios medžiagos (avarijos atveju) gali kirsti Estijos sieną, būtinapaskelbti visas sąlygas, į kurias Estija turėtų atkreipti dėmesį, kad būtųgarantuotas saugumas nuo radiacijos poveikio. Taip pat būtina apibūdinti,kaip planuojama informuoti kitas valstybes ir visuomenę apie padidėjusįradiacijos lygį Lietuvoje.Tarptautiniai reglamentai, specifiniai reikalavimai branduolinio kurotransportui, saugykloms,pakrovimui ir tvarkymui turi būti charakterizuotiataskaitoje.PAV ataskaita turi pateikti aprašymą, kaip panaudoto branduolinio kurosaugyklos yra reguliuojamos ir įvykdomos praktikoje iki šiol. Bendrassupratimas apie tai, kaip ir kur galutinai bus palaidotas panaudotasbranduolinis kuras, turi būti pateiktas. Skirtingos panaudoto branduoliniokuro generavimo fazės ir galimas poveikis panaudoto kuro saugykloms irlaidojimui turi būti apibūdinti detaliai.Būtina nustatyti, kaip bus vykdomas atliekų tvarkymas normalioseksploatacijos metu.Nulinė alternatyva ir jos poveikis yra aptarti 4.4 skyriuje.Vietos pasirinkimo alternatyvos yra paaiškintos 4.1 skyriuje.Ekonominių ir energijos gamybos problemų aplinkinėse valstybėse analizė nėra PAVsritis.Įvairios avarinės situacijos yra apibūdintos ir įvertintos 10 skirsnyje. Taip pat galimospasekmės, susijusios su šiomis situacijomis, yra apibūdintos šiame skyriuje. Vertinimasyra atliktas tiek Lietuvai, tiek ir kitoms valstybėms, kurios galėtų būti paveiktos avariniųsituacijų.Esminiai AE saugos principai yra charakterizuoti 5 skyriuje. Tarptautiniai reglamentai,specifiniai branduolinio kuro transporto ir saugyklų reikalavimai ir jų laikymasis yraSaugos analizės ataskaitos temos.Skirtingi PBK tvarkymo pasirinkimai yra charakterizuoti 6 skirsnyje remiantisegzistuojančia patirtimi. Ilgalaikis sandėliavimas ir PBK laidojimas ateityje bus pačiosPAV procedūros tema, ir šis klausimas nėra PAV ataskaitos tema.Atliekų tvarkymas eksploatavimo metu yra charakterizuotas 6 skirsnyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 50SUOMIJAEinamosios ir planuojamos radioaktyviosios emisijos monitoringo sistemosaprašymas turėtų būti pateiktas.PAV ataskaita turi įvertinti, kaip planuojamas projektas gali paveikti CO 2emisiją kitose valstybėse, atsižvelgdama į į tai, kad pagal programąprojekto tikslas yra patenkinti energijos sąnaudas visose Baltijosvalstybėse.PAV ataskaita turėtų įvertinti, kaip vandens, skirto aušinimui, ėmimas išDrūkšių ežero paveiks vandenį ir gyvąją gamtą.PAV specialistai turėtų išanalizuoti, ar Lietuva ateityje turės pakankamaidarbuotojų naujai atominei elektrinei ir kokius įgūdžius jie turėtų turėti.PAV dokumentacija turi pateikti kumuliacinio poveikio aprašymą(atsižvelgdama ir į dabartinės atominės elektrinės eksploatacijosnutraukimo poveikį).Tolimojo susisiekimo transportas ir galimas radioaktyviosios emisijospoveikis turi būti įvertinti PAV atitinkamu laipsniu, apimant 1000 kilometrųteritoriją nuo atominės elektrinės.PAV turėtų paaiškinti struktūrines problemas ir nurodyti saugossprendimus, susietus su skirtingomis techninėmis alternatyvomis, pvz.,kokie skirtumai yra tarp reaktoriaus modelių išimtiniais atvejais.Turėtų būti nurodyta, ar panaudoto branduolinio kuro transportacijos irgalutinio panaudoto kuro laidojimo sprendimai gali būti susiję su poreikiutransportuoti panaudotą kurą į Baltijos jūrą ar į Suomijos apylinkes.Apdorojimas, laikinas sandėliavimas ir galutinis panaudoto branduoliniokuro laidojimas bei avarijos turėtų būti įvertinti ir aptarti išsamiau.Svarbiausios temos yra rizikos įvertinimas ir pasiruošimas, kad būtųapsisaugota nuo neigiamos įtakos.Svarbu įtraukti gyvavimo ciklo tyrimą (pvz., neapdirbtų medžiagų šaltinis,atominės elektrinės naudojimas, eksploatacijos nutraukimas, atliekųtvarkymas ir galutinis panaudoto branduolinio kuro laidojimas) ir saugosmonitoringą PAV programojePoveikis Suomijai avarijos atveju turėtų būti įvertintas vėjo modeliųpagalba.Galimybė ,kad užterštas vanduo gali nutekėti ir turėti įtakos Baltijos jūrai,turi būti įvertinta (esamais modeliais).Naujos AE monitoringo planas yra charakterizuotas 9 skirsnyje.CO 2 emisija nulinės alternatyvos atveju yra pateikta 7.2 skyriuje. Spėjimai, kokiosatominės elektrinės bus statomos užsienio valstybėse ir jų CO 2 emisijosapskaičiavimas nėra PAV sritis.Galimas poveikis vandeniui ir biologinei Drūkšių ežero įvairovei yra įvertintasatitinkamai 7.1 ir 7.6 skyriuose.Darbo užimtumo poveikis yra įvertinta 7.9 skyriuje, kuriame yra įtrauktas iregzistuojančios IAE personalo perkvalifikavimo ir pakartotinio panaudojimo galimybiųcharakterizavimas.Į kumuliacinį poveikį yra atsižvelgta ten, kur tai būtina (pavyzdžiui, judėjimas,radioaktyviosios išlakos).Radioaktyviųjų išlakų sklaida avarijos atveju yra sumodeliuota ir rezultatai yra pateikti10 skirsnyje. Vertinimas apima visą teritoriją, kur reikšmingas poveikis gali pasitaikyti.Gamyklos modelio pasirinkimas ir techniniai skirtumai yra apibūdinti 5.2 skyriuje.Išimtiniai atvejai yra aptarti 10 skirsnyje, remiantis „blogiausio atvejo“ veiksmų planu.Skirtingos PBK tvarkymo pasirinktys yra charakterizuotos 6 skirsnyje. Pagal dabartiniusLietuvos įstatymus, PBK transportacija iš Lietuvos teritorijos yra uždrausta.Detalesnis ilgalaikio PBK sandėliavimo ir laidojimo aprašymas ir veiklos susijusios sutuo ateityje bus pačios PAV procedūros tema ir šis klausimas nėra PAV ataskatostema.Skirtingos PBK tvarkymo pasirinktys yra apibūdintos 6 skirsnyje, remiantisegzistuojančia patirtimi. Ilgalaikis sandėliavimas ir PBK laidojimas ateityje bus pačiosPAV procedūros tema ir šis klausimas nėra PAV ataskaitos tema.Galimos avarijos ir ribinės pasekmės yra pristatyti 10 skirsnyje.10 skirsnyje nagrinėjama rizikos analizė ir vertinimas tokiu laipsniu, kokio reikalaujamaPAV tikslo įgyvendinimui.Atominės elektrinės gyvavimo trukmė, nuo kuro įsigijimo iki eksploatacijos nutraukimo irpanaudoto branduolinio kuro tvarkymas yra charakterizuoti PAV ataskaitoje.Branduolinės saugos principai yra aprašyti 5.3 skyriuje.Avarijos poveikis buvo sumodeliuotas remiantis vyraujančiais duomenimis apie orą.Rezultatai yra pateikti 10 skirsnyje.Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 51LATVIJATaip pat netiesiogiai gali būti paveikta ir Suomijos gamta, pvz., permigruojančius paukščius ir vandens rūšis.Eksploatacijos poveikis taip pat turi būti ištirtas:• Jei vanduo, skirtas aušinimui, nuteka į Rygos įlanką, Baltijos jūrostemperatūra gali pakilti.• Pataisymai, atsižvelgiant į elektros energijos poreikio ir energijosatsargų pasikeitimus, ir jų poveikis aplinkai turėtų būti įvertinti.Galimas tarpvalstybinis poveikis aplinkai išskirtinių situacijų metu ir avarijosatveju turėtų būti įvertintas ir atitinkamai turėtų būti padarytas pranešimas.Poveikis augmenijai, gyvūnijai ir saugomoms teritorijoms yra įvetintas 7.6.2 skyriuje.Vandens, skirto aušinimui, poveikis Drūkšių ežero vandeniui yra įvertintas 7.1 skyriuje.Nutekėjimai iš Drūkšių ežero pasiekia Baltijo jūrą hidrografiniu tinklu, kuris tęsiasi 550km, todėl Baltijos jūros temperatūros kilimas dėl vandens, skirto aušinimui, nėralaukiamas.Elektros energijos poreikio tyrimas, energijos atsargos nėra PAV sritis.Avarinių situacijų galima įtaka kitoms valstybėms, kurios galėtų būti paveiktos, taip patyra įvertinta. Rezultatai yra pateikti 10 skirsnyje. Visi tarpvalstybiniai poveikiai yraapibendinti 8 skirsnyje.Saugos temos ir rizikos yra įvertintos nepaisant paveiktos teritorijos.Turėtų būti pateiktas tikslus visų rūšių galimų poveikių vaizdas ir ypač,susijęs su saugos klausimais ir rizikomis Larvijos teritorijoje.Projektas turi būti įvertintas atsižvelgiant į egzistuojančias pradinio taško Poveikio įvertinimas yra paremtas esama aplinkos būkle. Numatyti pokyčiai, susieti susąlygas ir numatytus pokyčius per kitus metus, susietus su Ignalinos AE IAE uždarymu, yra apsvarstyti ten, kur būtina įvertinti naujos AE poveikį.uždarymu ir su tuo susijusiomis veiklomis.Turi būti nustatytas reaktorių skaičius. Galimos technologinės alternatyvos (reaktoriaus modeliai) yra charakterizuoti 5skirsnyje. Tikslus reaktoriaus modelis ir reaktorių skaičius bus nustatytas paraiškospateikimo proceso metu, kur įvairūs aspektai bus apsvarstyti. PAV svarsto įvairiusreaktorių modelius ir blokų skaičius svyruoja nuo 1 iki 5, remiantis planuojama naujosAE bendra elektros gamybos talpa (maksimum 3400 MW)..Reikėtų pabrėžti, kad vertinimas bus vykdomas tik III ir III+ kartosreaktoriams, be to, tik tiems reaktoriams, kurie kažkur jau buvo pastatyti irnaudoti.Jei nebus padaryta pakeitimų ryšium su alternatyvomis (hermetiškovandens reaktorius, verdančio vandens reaktorius), tuomet dėl sunkiojovandens gamybos turi būti atliktas PAV, nes kitų šalių, kurios naudojasunkiojo vandens reaktorius, patirtis patvirtina, kad anksčiau ar vėliauvalstybė pradeda sunkiojo vandens gamybą, tačiau tam būtina įranga taippat veikia aplinką.Vertinant skirtingų reaktorių modelių poveikį, svarbu išanalizuotiradioaktyviųjų atliekų (generation?) (kiekį ir radioaktyvumą) tokiai pačiaiskirtingų reaktorių elektros energijai.Papildomų elektros linijų ir kitų infrastruktūrinių objektų būtinybė turi būtiįvertinta ir charakterizuota tam, kad būtų užtikrinta galimybė panaudotigaminamą elektros energiją ir šilumą.Nauja atominė elektrinė yra planuojama kaip elektrinė, kuriai atiteksdidžiausias krūvis, todėl techninio aptarnavimo ir kiti laikotarpiai, kadagamykla nefunkcionuos, turi būti įvertinti kartu su galimybėmis užtikrintialternatyvius elektros energijos šaltinius, taip pat klausimai ir aplinkybės, įkurias būtina atsižvelgti šių laikotarpių metu, turi būti įvertinti.Vertinimas yra vykdomas III ir III+ kartos reaktoriams. Gamyklos modelio pasirinktysyra charakterizuotos 5.2 skyriuje..Sunkiojo vandens ištekliai pasaulinėje rinkoje yra pakankami ir jei sunkiojo vandensreaktorius bus pasirinktas naujai AE, sunkusis vanduo bus importuojamas. Tuo atveju,jei bus nuspręsta gaminti sunkųjį vandenį tam tikroje Lietuvos vietoje, tai jau bus kitaūkinė veikla ir atskiras PAV bus atliktas.Radioaktyviųjų atliekų susidarymas skirtinguose reaktorių modeliuose yracharakterizuotas 6 skirsnyje.Galimybės panaudoti egzistuojančią infrastruktūrą yra aprašytos 1.8 skyriuje.Alternatyvių elektros energijos šaltinių vertinimas nėra PAV ataskaitos sritis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 52ŠVEDIJAKlausimai, susiję su saugiu panaudoto kuro ir įvairių rūšių radioaktyviųjųatliekų tvarkymu, turi būti įvertinti, įtraukiant galimas alternatyvas irįsipareigojimų pasirinktys eksploatacijos, eksploatacijos nutraukimo irreabilitacijos metu. Taip pat turi būti atsižvelgta į geologinius,hidrogeologinius, hidrologinius ir seisminius, taip pat sienų artumo irsaugos klausimus.Galimas poveikis Latvijos vandens objektams, oro kokybei, gamtosvertybėms ir žemės panaudojimui normalios eksploatacijos sąlygomis irnenumatytų situacijų metu turi būti įvertintas.Ypatingą dėmesį reikėtų skirti artimiausio miesto Daugavpilio savivaldybėsrizikos vertinimui, įskaitant monitoringo ir išankstinio įspėjimo sistemas, taippat bendradarbiavimui su Lietuvos institucijomis.Galimos avarinės situacijos, įskaitant blogiausio atvejo veiksmų planocharakteristikas, turi būti įvertintos, taip pat būtinos saugos priemonės beigalimybės jas užtikrinti turi būti detaliai išaiškintos.Būtinos papildomos priemonės monitoringo ir kontrolės klausimamsteritorijoje aplink AE (pvz., Latvijoje) taip pat ir kitos reikalingos veiklos,įranga, saugos planų išdėstymas ar kiti klausimai, susiję su planuojamaveikla, turi būti įvertinti.”Ankstyvo perspėjimo” sistema, paremta pažangiomis technologijomis, turibūti detalizuota.Tyrimų sritis turi įtraukti rinkinį reprezentacinių pagrindinių duomenų apieesamą situaciją Latvijos pusėje, taip pat ginčytinas prognozes, paremtassiūlomomis technologijomis, ir saugos klausimus, įskaitant tuos, kurie yrasusiję su sveikata bei visuomene ir galimu ilgalaikiu poveikiu žemėsnaudojimui.Kiti tiesioginiai ir netiesioginiai naujos atominės elektrinės sukelti poveikiaikartu su tuo susijusiomis ar kitomis žinomomis veiklomis regione (pvz.,esamos Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimas ir veiklos susijusios sutuo, naujų elektros linijų tiesimo būtinybė, alternatyvių energijos šaltiniųreikalingumas ir nenumatytų atvejų klasifikavimas) turi būti įvertinti.Pilna PAV dokumentacija būtent šiuo reikalu turi būti paruošta taip pat irlatvių kalba, kad būtų užtikrinta, jog Latvijos visuomenę pasieks visa irpilnai suprantama informacija apie šį projektą.PAV dokumentai turi būti papildyti reikalavimų,skirtų naujameksploatavimui, atžvilgiu taip, kaip to reikalauja reaktoriaus saugumas iratliekų tvarkymas.Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas yra aprašytas 6 skirsnyje. Skirtingos PBK tvarkymopasirinktys yra charakterizuotos šiame skyriuje, remiantis egzistuojančia patirtimi.Ilgalaikis sandėliavimas ir PBK laidojimas ateityje bus pačios PAV procedūros tema iršis klausimas nėra PAV ataskaitos tema.Detalus vertinimas ir radioaktyviųjų atliekų bei PBK tvarkymo saugos pagrindimas busatliktas vėliau Techninio projektavimo ir Saugos Analizės ataskaitoje.Tarpvalstybiniai poveikiai yra įvertinti 8 skirsnyje.Rizikos analizė ir vertinimas (10 skirsnis) apima visas zonas, kurios gali būti paveiktos.Branduolinė sauga ir avarinio reagavimo priemonės yra aptartos 10.4 skyriuje.Bendradarbiavimo susitarimai tarp Latvijos ir Lietuvos institucijų aplinkos apsaugossferoje yra aptarti 8 skirsnyje.Galimos nenumatytos ir avarinės situacijos bei jų poveikis yra charakterizuoti 10skirsnyje. Branduolinės saugos principai yra apibūdinti 5.2 skyriuje.Monitoringo programos siūlymai naujai AE yra charakterizuoti 9 skirsnyje. Branduolinėsauga ir avarinio reagavimo priemonės yra aptartos 10.4 skyriuje. Kontrolės klausimai,kita įranga, saugos planai nėra PAV sritis. Šie klausimai bus aptarti Techninioprojektavimo ir Saugos analizės ataskaitoje.Egzistuojančios avarinio reagavimo priemonės apskritai yra aptartos 10.4 skyriuje.Detalesnis aptarimas nėra PAV sritis.7.9 ir 7.10 skyriuose yra pateikta bendra informacija apie esamą padėtį sveikatos irvisuomenės temomis. Situacija Latvijoje taip pat yra įtraukta. Informacija paremtaLatvijos institucijų atsiliepimais. Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje.Į poveikį, kurį sąlygoja NAE kartu su kitomis veiklomis regione yra atsižvelgta ten, kurtai yra reikalinga (pavyzdžiui, judėjimas, radioaktyviosios išlakos).Pilna PAV dokumentacija bus prieinama anglų, lietuvių ir rusų kalbomis. PAVprogramos ir PAV ataskaitos santraukos bus prieinamos ir latvių kalba.Į nuostatus, susijusius su branduoliniesauga, ir į rizikos vertinimą yra atsižvelgta 5.3skyriuje ir 10 skirsnyje. Reikalavimai atliekų tvarkymui yra aptarti 6 skirsnyje tokiulaipsniu, kad būtų įgyvendintas PAV tikslas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 53Reikalingas tolimesnis aprašymas PAV ataskaitoje apie tai, kaip bustvarkomos atominės elektrinės atliekos.Tai susiję su eksploatavimo atliekųtvarkymu, išardymo atliekų tvarkymu po eksploatacijos nutraukimo irgalutiniu panaudoto kuro laidojimu.Pageidautina turėti trijų skirtingų techninių alternatyvų, taip pat ir nulinėsalternatyvos aplinkos poveikio aprašymus branduolinės energijos gamybai,pristatytai programoje.Tam, kad būtų palengvintas poveikio aplinkai palyginimas, pageidautinasaiškesnis alternatyvių būdų aprašymas, kaip gaminti ekvivalentų elektrosenergijos kiekį (įtraukiant ir nulinę alternatyvąReikėtų nušviesti, kaip projektas gali paveikti žuvų rūšis, jų išteklius iržuvininkystę taip, kiek tai turi ryšį su Švedija.Nulinė alternatyva turi būti aiškiau paremta visapusiu eksperimentinėsenergijos sistemos paveikslu.Galimybės energijos produktyvumo pagerinimui turi būti apsvarstytosnulinės alternatyvos energijos sistemoje.Poveikis aplinkai, kuris gali pasireikšti visoje elektros energijos tiekimosistemoje, jei atsirastų neplanuotų avarinių reaktoriaus sustabdymų sukėlėabejonių, todėl turi būti aptartas.PAV programos aprašyme neaiškūs lūžių pavadinimai, neotektonikosamžius ir lūžių išsidėstymas planuojamos atominės elektrinės atžvilgiu.Tiek nulinė alternatyva, tiek alternatyvios vietos ir alternatyvioskonstrukcijos turi būti įtraukti į poveikio visuomenei vertinimą ir turi būtiišanalizuoti bei įvertinti remiantis saugos aspektais ir rizikos vertinimu.Saugos aspektai ir rizikos vertinimai turi būti apsvarstyti tikintis ateitiesklimato pokyčių, ir juose turi būti išanalizuota, kas gali nutikti avarijų atveju.Neaiškumai Švedijos branduolinių atliekų vystymo programoje turi būtiįtraukti į poveikio aplinkai vertinimą.PAV turėtų būti įtrauktas ir vietos bei metodo, kuris bus naudojamasgalutiniam panaudoto branduolinio kuro laidojimui, taip pat įrangos, skirtosgalutiniam laidojimui, talpumo aprašymai.PAV turėtų būti informacija apie bet kokį galimą poveikį aplinkai Švedijosteritorijoje.PBK tvarkymas, eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo atliekos iš naujos AE yraapibūdintos 6 skirsnyje tokiu laipsniu, koks reikalingas šio PAV tikslo įgyvendinimui.Detalesnė informacija apie eksploatacijos nutraukimo atliekas ir galutinį PBK laidojimąbus pateikta 6 skirsnyje skirtinguose PAV ateityje.Skirtingų techninių alternatyvų poveikis aplinkai yra įvertintas atskirai tose dalyse, kurpoveikis gali skirtis. Nulinės alternatyvos poveikis klimatui ir oro kokybei yra įvertintas7.2 skyriuje.Nulinės pasirinktys yra įvertintos 4.4 skyriuje.Tarpvalstybinis poveikis yra įvertintas 8 skirsnyje.Nulinės pasirinktys yra įvertintos 4.4 skyriuje.Energijos produktyvumo pagerinimo galimybės yra apsvarstytos 4.4 skyriuje ir nulinėspasirinktys ir pasirinktys, pašalintos iš tyrimo – 4.5 skyriuje.Tokio pobūdžio poveikio aplinkai, kuris būtų įtrauktas į PAV akiratį, nėra tikimasi.Detalesnė informacija apie aikštelės geologiją pateikta 7.5 skyriuje.Įvertintos alternatyvos yra charakterizuotos 4 skirsnyje. Šios alternatyvos yraapsvarstytos atskirose vertinimo dalyse, kur reikalinga remtis poveikio skirtingumais.Atominės elektrinės saugos klausimai yra charakterizuoti 5.3 skyriuje. Elektrinė bussuprojektuota , kad atlaikytų išorines grėsmes, tokias kaip gamtos reiškiniai. Rizikosvertinimas 10 skirsnyje taip pat atsižvelgia ir į galimus klimato pokyčius.PBK tvarkymo pasirinkčių aprašymas yra paremtas esama patirtimi.Skirtingos PBK tvarkymo pasirinktys yra aprašytos 6 skirsnyje remiantis patirtimi.Ilgalaikis sandėliavimas ir PBK laidojimas ateityje bus pačios PAV procedūros tema iršis klausimas nėra PAV ataskaitos tema.Visi tarpvalstybiniai poveikiai yra įvertinti 8 skirsnyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 544 ALTERNATYVOSPlanuojama ūkinė veikla – naujos atominės elektrinės (NAE) statyba jau esančiosIgnalinos AE (IAE) kaimynystėje. Naujos AE suminė elektrinė galia neviršys 3400MW. Naują AE sudarys nuo vieno iki penkių energetinių blokų., priklausomai nuo to,kokio tipo ir galios reaktoriai bus pasirinkti.Šiame skirsnyje pateikiamos ir lyginamos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimoalternatyvos. Taip pat pateikiamos į tyrimą neįtrauktos galimybės (nevertinamosalternatyvos) ir neįgyvendinimo (,,nulinė“) alternatyva. Įvertintas alternatyvas galimasuskirstyti į šias grupes:• vietos alternatyvos;• aušinimo alternatyvos (tiesioginis ir netiesioginis (aušinimo bokštai) aušinimas);elektros gamybos lygmenų alternatyvūs scenarijai; aušinimo vandens paėmimoir išleidimo kanalų vieta);• technologinės alternatyvos (reaktorių tipai);• neįgyvendinimo alternatyva;• nevertinamos alternatyvos.4.1 Vietos alternatyvosYra dvi galimybės naujos AE vietos pasirinkimui. Alternatyvios aikštelės yra esamosIgnalinos AE teritorijoje (4.1-1 pav.):• Aikštelė Nr. 1: aikštelė į rytus nuo IAE antrojo bloko;• Aikštelė Nr.2: aikštelė į vakarus nuo esamų atvirų elektros paskirstymoįrenginių.Alternatyviaikštelė Nr.2Alternatyviaikštelė Nr.14.1-1 pav. Alternatyvių aikštelių 1 ir 2 vietos.Teritorijoje branduolinės energetikos objektų statyba pradėta 1974 m. Ignalinos AEeksploatuojama nuo 1983 m., aušinimui naudojamas Drūkšių ežero vanduo. PirmasisIAE energoblokas buvo buvo galutinai sustabdytas 2004 m. 2009 m. numatoma

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 55galutinai sustabdyti IAE antrąjį energobloką. Eksploatavimo nutraukimo procesas tęsismažiausiai iki 2030 m. Todėl aikštelės paskirtis – gaminti elektrą naudojant branduolinęenergiją – išliks ta pati ir pastačius naują atominę elektrinę.Dabartinė IAE teritorija yra vienintelė teritorija Lietuvos Respublikoje, kurioje yraatominės elektrinės eksploatavimui būtina elektros energijos perdavimo, aušinančiovandens, transporto kelių infrastruktūra ir pagalbiniai įrenginiai. Be to, čia yraprojektuojami ir/arba statomi kiti branduolinės energetikos objektai, įskaitantradioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo įrenginius ir kapinynus.4.2 Aušinimo alternatyvos4.2.1 Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietosPanaudojant 3D tėkmės modelį buvo tirtos trys vandens paėmimo ir dvi vandensišleidimo vietų alternatyvos. Alternatyvios vandens paėmimo vietos buvo: 1) dabartinėvieta, 2) vieta, nutolusi maždaug 2 km į vakarus nuo esamos, ir 3) tunelis iš giliosiosežero dalies. Vandens išleidimui numatyta: dabartinė vieta ežero viduryje bei išleidimasį įlanką pietinėje ežero dalyje. Papildomai nagrinėta vandens išleidimo paskirstantvandens išleidimą į abi minėtas vietas alternatyva. Vietovės parodytos 4.2-1 paveiksle.4.2-1 pav. Vandens paėmimo ir išleidimo vietos.Dabartinės vandens paėmimo ir išleidimo vietos modeliavimui pasirinktos todėl, kadesanti infrastruktūra galėtų būti naudojama ir naujos AE reikmėms. Papildomos vietosmodeliavimui pasirinktos remiantis ekspertų vertinimais, norint įvertinti visusįmanomus terminio poveikio variantus.Vandens paėmimo iš ežero gilumos alternatyva nagrinėta norint nustatyti tokiopasirinkimo privalumus. Alternatyvi vandens paėmimo vieta vakaruose yra šaliaalternatyvios naujos AE aikštelės Nr. 2, o atstumas iki išleidimo vietų yra ilgesnis negunuo dabartinės vandens paėmimo vietos. Nustatyta, kad ilgesnis atstumas tarp paėmimoir išleidimo vietų gali sukelti skirtingą terminį poveikį. Dar daugiau – tai gali sumažintiaušinimo vandens recirkuliaciją, kuri gali būti palanki elektros gamybai. Pietinėalternatyva taip pat pasirinkta norint padidinti atstumą tarp vandens paėmimo irišleidimo vietovių. Vandens išleidimo dviejose vietose alternatyva pasirinkta įvertintigalimus privalumus, jei pašildytas vanduo nukreipiamas į dvi skirtingas ežero vietas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 56Naujos AE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų įtakai ežero vandenstemperatūroms tirti buvo modeliuojamos šešios naujos AE vandens paėmimo irišleidimo vietų kombinacijų alternatyvos (modeliavimo aprašymą ir rezultatus žr. 7.1.2skyriuje).4.2.2 Vandens aušinimo sistemosElektrinės aušinimo sistemos paskirtis yra kondensuoti žemo slėgio garus, išleidžiamusiš garo turbinos. Kuo žemesnė aušinimo skysčio temperatūra, tuo didesnis vakuumaskondensatoriuje ir tuo našesnė elektrinė. Todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą aušinimosistemą. Tam reikalinga ištirti daugybę parametrų, susijusių su naujos AE įranga beivieta.Tiesioginio aušinimo sistema (TAS), toliau vadinama tiesioginiu aušinimu, ir drėgnoaušinimo bokštas (DAB) yra laikomi drėgno aušinimo metodais, kadangi abiejuose kaippirminė aušinimo substancija naudojamas vanduo. Abi sistemos turi aukštą aušinimoefektyvumą ir todėl yra dažniausiai naudojamos aušinimo sistemos energijos gamybaielektrinėse. Drėgno aušinimo bokštas gali būti natūralios arba priverstinės cirkuliacijostipo. Sauso aušinimo sistemos gali būti tiesioginės, tokios kaip oru aušinamaskondensatorius (OAK), kuriame oras naudojamas kaip pirminė aušinimo substancijaarba netiesioginės, tokios kaip Helerio (Heller), kur pirminė aušinimo substancija yravanduo, o antrinė – oras. Sauso aušinimo sistemose aušinimo efektyvumas yražemesnis, negu drėgno aušinimo sistemose, bet ir vandens sunaudojama mažiau.Sekančiame skyrelyje aušinimo sistemos išanalizuotos detaliau.4.2.2.1 Tiesioginis aušinimasAušinant tiesiogiai, vanduo aušinimui imamas, pvz., iš ežero ar jūros, leidžiamas perfiltrus ir nukreipiamas į kondensatorių. Taip pat galima netiesioginė tiesioginioaušinimo konstrukcija, kur pirminis aušinimo vanduo (iš vandens telkinio) yraleidžiamas per atskirą šilumos keitiklį, kuris aušina antrinio (uždaro) aušinimo vandenssrautą, naudojamą kondensatoriuje. Pirminis aušinimo vanduo grąžinamas atgal įvandens telkinį.Vanduo aušinimui turi būti siurbiamas iš vandens telkinio, kas reikalauja energijossąnaudų, bet kadangi nėra energijos išlaidų kitokiems įrenginiams, pvz., ventiliatoriams,energijos sunaudojimas lyginant su DAB yra mažesnis. Taip pat investavimo įtiesioginio aušinimo sistemą išlaidos paprastai būna mažesnės, kadangi nereikia statytibokšto. Vis dėlto yra labai svarbu, kad šalia AE būtų vandens sistema su pakankamomisvandens atsargomis.4.2.2.2 Drėgno aušinimo bokštasDAB aušinimo vanduo yra išpurškiamas į aušinimo bokštą. Didelis kiekis mažų lašeliųsuformuoja milžinišką šilumos perdavimo plotą tarp vandens ir vėsaus oro. Latentinėšiluma, absorbuota garuojančio vandens, kartu su konvekcija ir spinduliavimu sukuriaaušinimo efektą. Po kontakto su oru atvėsęs vanduo nuvarva į baseiną, iš kur yragrąžinamas atgal į kondensatorių.Aušinimo bokštas gali būti su natūralia arba priverstine cirkuliacija. Natūralioscirkuliacijos bokšte karštas vanduo verčiamas kilti aukštu kaminu, norint sukurti orosrovę bokšte. Bokšte esančio šilto drėgno oro tankis yra mažesnis negu to paties slėgiosausesnio oro išorėje. Oras natūraliai kyla dėl tankio skirtumo, kuris bokšte sukuriasrovę. Priverstinės cirkuliacijos bokšte naudojami elektriniai ventiliaciniai varikliai,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 57verčiantys judėti orą bokšte. Natūralios cirkuliacijos tipo aušinimo bokštas paprastai yradidelė konstrukcija, tačiau nereikalauja energijos ventiliatorių eksploatavimui.Priverstinės cirkuliacijos aušinimo bokštas yra žymiai mažesnio dydžio, bet reikalaujaelektros energijos sąnaudų.Ypač dažnai vėsaus ir drėgno klimato sąlygomis dėl išeinančio lauk drėgno oro viršbokšto susidaro rūkas. Esant neigiamai oro temperatūrai ypatingas dėmesys turi būtikreipiamas bokšto eksploatavimui norint išvengti apledėjimo, kadangi tai mažinašilumos perdavimo efektyvumą ir gali sugadinti aušinimo bokšto struktūras. Įcirkuliuojantį aušinimo bokšte vandenį turi būti pridedama specialių cheminiųmedžiagų, apsaugančių konstrukcijas nuo biologinio apžėlimo.Drėgno aušinimo bokštai taip pat gali būti naudojami kaip tiesioginio aušinimo sistemosdalies terminio nuotėkio į vandens telkinį sumažinimui. Naudojant tokį sprendimą,kondensatoriaus aušinimo vanduo yra praleidžiamas (visas arba jo dalis) pro taipvadinamą „pagalbinį aušintuvą“, kuris aušina išleidžiamą vandenį. Toks įrenginyspašalina dalį terminio nuotėkio iš vandens telkinio į atmosferą.4.2.2.3 Sauso aušinimo metodaiSpecifinės oru aušinamo kondensatoriaus (OAK) ir Helerio sistemos ypatybės yranedidelis vandens sunaudojimas, bet taip pat ir neefektyvus aušinimas. Vis dėlto taisatvejais, kai vandens nėra, šie aušinimo metodai gali būti protingas sprendimas,nežiūrint didesnių investavimo išlaidų ir didesnio ploto poreikio.OAK naudoja orą kaip aušinimo medžiagą. Žemo slėgio garai iš turbinos leidžiami įkondensatorių, kuris sudarytas iš daugybės briaunuotų vamzdelių, dažniausiaisumontuotų A forma. Garai vamzdelių viduje kondensuojasi į vandenį ir atvėsta ikinumatytos temperatūros. Aušinimas vyksta kartu su konvekcija ir radiacija. Oras slenkapro kondensatorių stumiamas ventiliatorių, kurie naudoja elektros energiją. Dėl žemoslėgio garų vamzdžių didelio skersmens, kondensatorius turi būti įrengiamas netoli garųturbinos. Dėl santykinai žemo šilumos pernešimo našumo, OAK pastatymas taip patreikalauja didelio ploto.Helerio metodas yra netiesioginio sauso aušinimo metodas. Tarp kondensatoriaus irsauso aušinimo bokšto, kurio konstrukcija labai panaši į OAK, vyksta uždaracirkuliacija. Kondensatorius yra purškimo tipo, kuris išpurškia ataušintą vandenį tiesiai įboilerio vandens cirkuliaciją. Todėl aušinimo vanduo turi būti demineralizuotas.Kadangi kondensatorius yra vakuume, atvėsintas vanduo iš bokšto paskleidžiamasregeneracijos turbinoje, kuri regeneruoja dalį pumpavimo energijos, reikalingosaušinimo vandens cirkuliacijai.4.2.2.4 Hibridinis aušinimo bokštasHibridinis aušinimo bokštas apjungia drėgno ir sauso aušinimo ypatybes. Hibridiniobokšto konstrukcija gali kisti priklausomai nuo skirtingų gamintojų. Tačiau pagrindinėypatybė yra ta, kad drėgno aušinimo dalis yra bokšto apačioje, o sausoji – viršuje.Paprastai pagrindinis konstrukcijos kriterijus yra tam tikromis sąlygomis sumažintivandens sunaudojimą ir išvengti garų debesies (rūko) susidarymo.4.2.2.5 Aušinimo sistemų palyginimaiPagrindinis faktorius aušinimo sistemos pasirinkimo procese yra pakankamai dideliovandens telkinio buvimas. Kiti aspektai – elektrinės našumas ir reikalingo žemės plotobuvimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 584.2-1 lentelėje pateiktas trumpas išnagrinėtų aušinimo sistemų palyginimas. Drėgnoaušinimo bokštas pasirinktas bazine sistema (įvertinimo faktorius 1 visiemsparametrams), su kuria lyginamos kitos sistemos. Daroma prielaida, kad visi bokštai yrapriverstinės cirkuliacijos tipo.4.2-1 lent. Santykinis aušinimo sistemų palyginimas.Parametras DAB 1 TA 2 SAS 3 Helerio 4 Hibr. 5Investavimo išlaidos 1 1 >1 >1Vidinis energijos sunaudojimas 1 1 >1 ~1Vandens poreikis 1 >1 0*

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 59gali būti geras sprendimas antrinei pagalbinei aušinimo sistemai ir gali būti naudojamastik šilčiausiais vasaros mėnesiais.Sauso aušinimo sistemos, kaip pirminė aušinimo sistema, nėra reguliariai naudojamosdidelėse (> 1000 MW) elektrinėse, kadangi joms reikia santykinai didelio ploto (10kartų didesnio, negu drėgno aušinimo bokštams), kas pastebimai sumažina jųefektyvumą. Elektros sunaudojimas taip pat didesnis, negu aušinant tiesiogiai, nes orocirkuliacijai naudojami ventiliatoriai. Be to, sauso aušinimo bokšto sistemos vienos galinepajėgti dirbti reikiamu pajėgumu prie aukštų aplinkos oro temperatūrų. Drėgnųaušinimo sistemų privalumas yra tai, kad jos sunaudoja labai nedaug vandens, todėlbeveik nėra vandens nuostolių dėl išgaravimo. Kadangi jas eksploatuojant nesusidarojokio terminio nuotėkio, jos nedaro jokios šiluminės įtakos aplinkinei vandens sistemai.Tais atvejais, kada tam tikrais laiko periodais vanduo gali būti limituojančiu faktoriumi,tinka apjungti sauso ir drėgno aušinimo metodus. Yra galimybė naudoti atskirus drėgnoir sauso aušinimo bokštus arba sujungti drėgno ir sauso aušinimo sekcijas vienamebokšte (hibridiniame). Tokia aušinimo sistema gali būti eksploatuojama atsižvelgiant įvyraujančias sąlygas. Kada yra pakankamas vandens kiekis, sausas aušinimas, kurisreikalauja didesnių elektros sąnaudų, gali būti išjungtas ir tada šilumos šalinimas vyksdrėgno aušinimo principu. Ribotų vandens išteklių periodu šiluma arba, priklausomainuo konstrukcijos, tam tikras jos kiekis būtų šalinamas sausų bokštų pagalba.Skirtingų aušinimo sistemų palyginimui keletas svarbiausių parametrų 1700 MWjėgainei pateikti 4.2-2 lentelėje. 1700 MW dydžio bendroji galia pasirinkta jėgainei,naudojančiai tiesioginio aušinimo sistemą. Bendroji galia kitokioms aušinimosistemoms paskaičiuota atsižvelgiant į našumo nuostolius dėl didesnio slėgiokondensatoriaus. Reali galia gaunama išskaičiuojant vidines aušinimo sistemų išlaidas(siurbliai, ventiliatoriai ir pan.).4.2-2 lent. Skirtingų aušinimo sistemų palyginimas.Parametras TA 1 DAK (nc) 2 DAK (pc) 3 OAK 4 Hibr. 5Elektros galia (bendroji, MW) 1 700 1680 1680 1642 1680Elektros galia (grynoji, MW) 1678 1663 1646 1614 1644Kondensatoriaus slėgis (ba) 0,032 0,04 0,04 0,062 0,04Aušinimo vandens debitas (m3/s) 80 70 70 0 70Išgaravimas (m3/s) 0, 75 0,75 0,75 0 0,73Išleidimas į ežerą (m3/s) 80 0,25 0,25 0 0,24Reikalingas plotas (m2) na* 23 000 15 000 33 000 22 0001 TA – Tiesioginio aušinimo sistema2 DAK (nc) – Drėgno aušinimo bokštas; natūralios cirkuliacijos3 DAK (pc) – Drėgno aušinimo bokštas; priverstinės cirkuliacijos4 SAS (OAK) – Sauso aušinimo sistemos; oru aušinamas kondensatorius5 Hibr. – Hibridinis bokštas* neaktualuPateikti dydžiai aiškiai parodo, kad tiesioginio aušinimo sistema yra geriausiaspasirinkimas, kada kriterijus yra elektros gamyba. Tiesioginio aušinimo sistemossunaudoja mažiau vandens lyginant su drėgno aušinimo bokštais. Drėgnas aušinimasyra akivaizdžiai daugiausiai elektros ir ploto sąnaudų reikalaujanti sistema. Drėgnoaušinimo bokštai sunaudoja daugiau energijos negu tiesioginio aušinimo sistemos, betvis tiek žymiai našesni negu sauso aušinimo sistemos. Apskaičiuoti dydžiai hibridiniambokštui stipriai priklausomi nuo konstrukcijos ir nuo šilumos kiekio išskiriamo iš

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 60drėgno aušinimo sistemų. Ekologiniai ir hidrologiniai efektai bei rodikliai įtakojantysaušinimo sistemos pasirinkimą toliau aptariami 7.1 skyriuje.4.3 Technologinės alternatyvos atominiams reaktoriamsPirmosios atominės jėgainės buvo pradėtos eksplotuoti per 1950 ir 1960-uosius metus.Pradžioje buvo ištirti ir pastatyti keli skirtingi reaktoriai, bet tik keli projektai pasiteisinoduodami didelę komercinę naudą. Pirmieji testiniai ir prototipiniai reaktoriai pristatopirmosios kartos atomines jėgaines, sukurtas plėtoti šiandieninei branduolinei pramonei.Dauguma dabartinių veikiančių atominių jėgainių yra antros kartos (įskaitant irdabartinę Ignalinos AE), sukonstruotų 1970-aisiais ir išsivysčiusių iš pirmos kartosreaktorių. Šie blokai buvo pripažinti saugiais ir patikimais, tačiau dabar yra išstumiamidar geriau suprojektuotų.Trečios kartos reaktoriai buvo plėtojami per vėlesniuosius 1980 ir 1990-uosius metus.III+ karta remiasi pažangiausiais šiuo metu prieinamais naujų jėgainių tipais, tačiaulieka paremta originaliais kuro ir gamyklos projektavimo principais, pagal kuriuosreaktorius veikia prie vidutinės temperatūros ir slėgio. Ketvirtos kartos blokai yrakoncepciniai/ankstyvo vystimo stadijoje ir nesitikima, kad jie taptų komerciniai iki2015–2020 metų. Jų veikimo principai labai skirtingi, paprastai veikia esant aukštomstemperatūroms (ir pagerinto efektyvumo), reikalauja naujo kuro ir specialių aušinimopriemonių.Visi dabartiniai komerciniai atominių jėgainės reaktoriai naudoja vandenį, kad pašalintųšilumą iš reaktoriaus aktyviosios zonos. Dauguma pasaulio atominių reaktorių yra taipvadinami lengvojo vandens reaktoriai (angl. light water reactor, LWR), kuriuos sudarosuslėgto vandens reaktorius (angl. PWR) ir verdančio vandens reaktorius (angl. BWR).Be LWR tipo reaktorių yra ir reaktoriai su sunkiojo vandens lėtikliu (CANDU). Kitimažiau paplitę komercinio naudojimo reaktoriai yra reaktoriai su grafito lėtikliu ir sudujomis aušinami reaktoriai. Lietuvoje esančioje Ignalinos atominėje jėgainė šiuo metuveikia RBMK-1500 rekatorius, kuris yra aušinamas vandeniu, o neutronų lėtinimuinaudojamas grafitas.Trečioji karta (pažangūs LWR) ir III+ (evoliuciniai reaktoria) turi daug charakteringųsavybių ateities atominėms jėgainėms:• Standartiniai projektai kiekvienam tipui palengvinti licenzijavimą, sumažintikapitalo kainą ir statymo laiką;• Paprastesnė ir tvirtesnė konstrukcija, supaprastinantis reaktorius eksploatavimąir sumažinantis jautrumą eksploatavimo sutrikimams;• Didesnis naudingumas ir ilgesnis eksploatavimo laikotarpis – paprastai 60 metų(palyginti su šiandieniniais projektais, kurie veikia 30 – 40 metų);• Konstrukcija ir papildomos apsaugos sistemos sumažina aktyviosios zonosdegradacijos galimybę;• Atsparumas poveikiams ir avarijoms, kurie įtakotų radioaktyviuosius išmetimusį aplinką dėl išorinių poveikių ir terorizmo;• Didesnio išdegimo kuras sumažina kuro sąnaudas ir radioaktyvių atliekų kiekį;• Specialūs išdegantys absorberiai prailgina kuro naudojimo resursus.Didžiausias II kartos projektavimo patobulinimas yra daug įdiegtų pasyvių arneatskiriamų saugos elementų, kurios reikalauja mažiau (arba išvis nereikalauja)kontrolės ar skubaus operatoriaus įsikišimo veiksmų, siekiant išvengti avarinėssituacijos nenumatyto sutrikimo atveju. Jie ne tik iš esmės saugesni, bet ir turi

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 61optimalias savybes, suteikiančias didesnį naudingumą ir ekonomiškumą nei jųpirmtakai.Visas nagrinėjamas technologinės alternatyvos naujai AE Lietuvoje sudaro III ir III+kartos reaktoriai:• Suslėgto vandens reaktorius (PWR);• Verdančio vandens reaktorius (BWR);• Suslėgto sunkiojo vandens reaktorius (PHWR).III kartos reaktorių ypatybės ir kitos charakteristikos aprašytos 5.2 poskyryje.4.3-1 pav. pavaizduota atominės energetikos raidą.4.3-1 pav. Atominės energetikos raida.4.4 Nulinė alternatyvaTaip vadinama neįgyvendinimo arba ,,nulinė“ alternatyva yra nestatyti naujos atominėselektrinės Lietuvoje. Tokiu atveju energijos tiekimas naudojant įvairius, nepavojingus,atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie nesąlygotų šiltnamio dujų ir kitų teršalųišmetimo į aplinkos orą, nebus patikimas ir šalies energetikos sektoriaus saugumasnebus užtikrintas.4.4.1 Elektros paklausos prognozėNuo 2000-ųjų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) auga labai sparčiai –vidutiniškai 7,9 % per metus. Numatoma, kad greitas ekonomikos augimo tempasužsitęs dar du ateinančius dešimtmečius. Nacionalinėje energijos strategijoje (Valstybėsžinios, 2007, Nr. 11-430) trys galimi ekonominės plėtotės scenarijai buvo pasirinktiateities prognozėms: 1) greito ekonominio augimo scenarijus (metinis augimo tempas –6 % per laikotarpį nuo 2005 iki 2025), 2) pagrindinis scenarijus (4,5 % metinis augimotempas), ir 3) lėto ekonominio augimo scenarijus (metinis augimo tempas – 4 %).Pagrindinis scenarijus yra pagrįstas labiausiai tikėtinomis ekonomikos plėtotės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 62tendencijomis, priimabt, kad Lietuvos ekonomika pasieks dabartinį ES valstybiųekonomikos lygį per ateinančius 15 metų.Greitas nacionalinės ekonomikos augimas yra vienas iš svarbiausių faktorių, kurispadidina energijos sunaudojimą, ypač elektros poreikį. Per 2000–2006-ųjų laikotarpįgalutinis elektros suvartojimas vartotojui išaugo 5,3 % per metus. Tačiau bendraselektros sunaudojimas išaugo tik 3 % per metus, nes atominės jėgainės poreikiai 2006-aisiais buvo 27 % mažesni nei 2000 dėl Ignalinos AE pirmo bloko uždarymo ir dėlelektros perdavimo ir paskirstymo praradimų, taip pat sumažėjusių per tą laikotarpį.Nors elektros suvartojimo augimas per 2000–2006-ųjų laikotarpį buvo greičiausiaslyginant su kitų energijos formų vartojimu, Lietuva nuo išsivysčiusių Europos šaliųdaug atsilieka galutine elektros santykinio rodiklio suvartojimo išraiška vienamgyventojui ūkio sektoriuje (2336 kWh vienam gyventojui). 2005-aisiais elektrossuvartojimo vidurkis vienam gyventojui 27 ES šalyse buvo 2,4 kartus didesnis neiLietuvoje (6,6 kartus Suomijoje, 2,7 kartus Vokietijoje, netgi naujose narėse-šalyse apie2 kartus). Taigi, energijos paklausos prognozė buvo paremta prielaida, jog Lietuvosekonomikos modernizacija pareikalaus greito elektros paklausos augimo.Elektros paklausos augimas bus stipriai įtakotas makroekonominių indikatoriųdinamikos (BVP augimas, ekonomikos šakų struktūra ir t.t.), kylančių degalų irenergijos kainų, vartotojų reakcijos į kylančias pajamas ir aukštesnes energijos kainas,energijos tobulinimo veiksmingumo ir kitų faktorių. Siekiant įvertinti ekonomikosaugimo ir kitų faktorių neapibrėžtumą, prognozavimui buvo taikoma neapibrėžtumoanalizės metodika. Tai leidžia nagrinėti energijos suvartojimo ekonominiuosesektoriuose pasikeitimus, atsižvelgiant į tarpusavio ryšį tarp nustatyto faktoriųsuvartojimo, taip pat įvertinti jų pasikeitimo tendencijas.Turint nuoseklią modeliavimo bazę energijos sektoriaus plėtotės analizei, elektrospaklausos (elektros energijos gamybos) prognozės, parodytos 4.4-1 pav., atsižvelgia įgalutinį energijos suvartojimą, energijos pakeitimo sistemos (įskaitant naftos rafinavimofabriko reikmes, naftos išgavimą, šilumos gamyklų ir kitų energijos sektorių veiklas)suvartojamą elektrą ir elektros perdavimo bei paskirstymo nuostolius. MatematinisMESSAGE modelis (Messner ir kt., 1995, 2000), kuris iš grupės esamų ir naujųtechnologijų atrenka geriausią gamybos pajėgumų mišinį, sukuria prognozę jėgainiųnuosavoms reikmėms suvartojamai elektros energijai. Kaip parodyta 4.4-1 pav.,planuojamo laikotarpio pabaigoje elektros gamyba šalies vidaus paklausai greitoekonomikos augimo scenarijuje išaugs 2 kartus, pagrindinio – 1,8 karto ir lėtoekonomikos augimo scenarijuje – 1,5 karto.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 634.4-1 pav. Elektros paklausa pagal scenarijų.Pagal sektorius išskaidytos elektros paklausos pagrindiniam scenarijui prognozės yrapateiktos 4.4-2 pav. Pagal prognozę, galutinė elektros paklausa ekonomikos šakosepasiektų ir pralenktų 1990-ųjų lygį 2017-aisiais metais.4.4-2 pav. Elektros paklausa įvairiuose sektoriuose.Šiuo metu Ignalinos AE yra dominuojanti elektros gamyboje – 2007 m. jos dalis buvo72,6 %. Elektros dalis iš atsinaujinančių šaltinių padidėjo iki 4,4 %, o likusioji dalis (13%) buvo pagaminta šiluminių elektrinių, naudojančių natūralias dujas ir mazutą. Lietuvaatitiks ES reikalavimams dėl elektros gamybai naudojamų atsinaujinančių šaltinių.Atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip vėjo jėgainės, mažos hidroelektrinės ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 64biokurą deginančios katilinės, kurios bus pastatytos per keletą ateinančių metų, sudarysvirš 7 % visos elektros gamybos balanse 2010 m. 2025 m jų indėlis turėtų išaugti iki 10%. Taigi, po Ignalinos AE uždarymo daugiau nei 90 % elektros bus gaunama iš kietojokuro, jei nebus pastatyta nauja AE. Analizuojamoje neįgyvendinimo alternatyvojepriimama, kad elektros kiekis, lygus naujos AE gamybai, būtų dalinai gaminamasLietuvoje šiluminėse elektrinėse ir dalis kiekio būtų importuojama.Įvairių energijos šaltinių panaudojimo ekonominio efektyvumo įvertinimas, naujųenergijos gamybos pajėgumų statyba, esamų energijos technologijų modernizavimas iratitinkamų aplinkos apsaugos priemonių įgyvendinimas sąlygoja kompleksinęproblemą, kuri turėtų būti išspręsta analizuojant šalies ateities energijos sektoriausplėtojimą per palyginti ilgą laikotarpį. Be tokios analizės gali būti pateikti tikpreliminarūs vertinimai.Priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos ir energijos tiekimo nutraukimo rizikaženkliai išaugs. Elektros energijos gamybos kaina drastiškai išaugs – daugiau nei triskartus dėl labai aukštų dujų ir naftos kainų ir palyginti žemo esamų Lietuvos šiluminiųelektrinių energoblokų efektyvumo. Be to, atominės energijos pakeitimas iškastiniukuru ženkliai padidins CO 2 išmetimus.4.4.2 Nulinės alternatyvos poveikis aplinkaiTuo atveju, jei ateityje elektros energija bus gaminama naudojant daugiausia iškastinįkurą, esantys Lietuvos elektinės energoblokai turėtų gaminti daugiau nei 50 % elektros,reikalingos patenkinti šalies vidinę paklausą. Be to, reikės statyti naujas šilumineselektrines ir kombinuoto ciklo dujų turbinų energoblokus. Natūralios dujos tapspagrindiniu pirminės energijos šaltiniu. Kadangi Nacionalinėje energetikos strategijoje(Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430) yra numatyta padidinti biomasės naudojimą, įnulinę alternatyvą yra įtraukiama ir elektros energijos gamyba naudojant biomasę.Priimama, kad importuojama elektra bus gaminama šiluminėse elektrinėse, naudojantanglį ir mazutą kaip kurą, taip pat hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse.Teršalų ir šiltnamio dujų išmetimai, kurių yra išvengiama naujos AE dėka, yra įvertinti,o nulinėje alternatyvoje įvertinti išmetimai yra pateikti 7.2.2.2 skyriuje.4.5 Nevertinamos alternatyvosKitų Lietuvos vietų alternatyvosLietuvoje nėra kitų realių naujos AE vietovės variantų, negu pasiūlytos aikštelės,esančios netoli nuo dabartinės Ignalinos AE. Planuojamai ūkinei veiklai yra svarbupanaudoti esamą atitinkamos paskirties žemę ir infrastruktūrą. Pasirinktų vietųtinkamumas detaliau aprašytas 7.12 skyriuje.Energijos taupymasUž planuojamą ūkinę veiklą atsakinga organizacija AB Lietuvos Energija neturipriemonių taupyti energiją Lietuvoje taip, kad nereikėtų naujos AE ar atitinkamoelektros energijos kiekio. Todėl energijos taupymas nebus nagrinėjamas kaipalternatyva naujai AE.Alternatyvūs energijos gamybos būdaiKiti alternatyvūs energijos gamybos būdai būtų elektros energijos gamyba naudojanttokius energijos šaltinius kaip naftos produktai, anglis, gamtinės dujos, durpės,biokuras, hidroenergija ar vėjo energija. Tačiau atominės elektrinės projektoorganizacija (ir vėlesnė šio projekto bendrovė) buvo įsteigta statyti ir eksploatuoti naują

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 65atominę elektrinę Lietuvoje ir todėl neturi įgaliojimų bei galimybių statyti kitokio tipoelektrinę. Jeigu kita bendrovė ar organizacija pradėtų rengti kitokių jėgainių projektus,jų poveikiai aplinkai turėtų būti vertinami kaip šių veiklų dalis. Atominės elektrinėsprojekto tikslas ir pagrindimas detaliau aprašyti 1 skyriuje.Todėl alternatyvių elektros energijos gamybos būdų Lietuvoje poveikiai nebusvertinami šiame PAV procese. Tačiau norint parodyti skirtingą atominių elektrinių irkitų energijos gamybos šaltinių poveikį oro kokybei, šiltnamio dujų ir kitų išmetamųteršalų kiekis dėl atitinkamo energijos kiekio gamybos, naudojant kitas kuro rūšis, yrapateiktas 7.2.2 skyriuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 665 TECHNOLOGINIAI PROCESAI5.1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS DARBO PRINCIPAI5.1.1 Įvadas į branduolinius reaktoriusBranduolinė energija yra šilumos gamybos būdas, paremtas energijos išsiskyrimuvykstant tokių elementų, kaip uranas bei plutonas, branduolių skilimui (dalijimuisi).Energija, išsiskirianti nenutrūkstamo dalijimosi kure metu, naudojama gaminti garą,kuris naudojamas varyti turbiną – generatorių elektros energijos gamybai (kaip irdaugumoje didelių šiluminių elektrinių).Atominės elektrinės nenaudoja deguonies, jose tiesiogiai nesusidaro sieros dioksido,azoto oksidų, kietųjų dalelių, gyvsidabrio ar kitų teršalų, kurie susidaro deginantiškastinį kurą ir sukelia, pvz., poveikį sveikatai, ozono susidarymą pažemio zonoje beirūgštųjį lietų. Eksploatuojant atominę elektrinę taip pat nesusidaro anglies dioksido arkitų šiltnamio dujų, sąlygojančių globalinį klimato atšilimą.Atominėje elektrinėje nieko nedeginama ir nesprogdinama, kuras (daug tonų urano)saugiai laikomas šilumą išskiriančiuose elementuose, kurie surenkami į kuro rinkles,kad juos būtų galima įkrauti ir iškrauti iš reaktoriaus. Kai kurių tipų reaktoriuose kuraskeičiamas diskrečiais intervalais, kitų konstrukcijų reaktoriuose kuras pastoviaiperkraunamas. Aktyviąją zoną galima laikyti rezervuaru, iš kurio energija gali būtiišgaunama vykstant grandininiam dalijimosi procesui.Keletas komponentų yra būdingi daugumai reaktorių tipų, naudojamų ar šiuo metuprieinamų komercinei eksploatacijai:Kuras: Paprastai naudojamos urano dioksido (UO 2 ) tabletės, sudėtos į sandarius metalovamzdelius, taip vadinamus šilumą išskiriančius elementus. Iš šilumą išskiriančiųelementų sudarytos kuro rinkles (kai kuriose konstrukcijose vadinamos kuro pluoštais)talpinamos į aktyviąją zoną. Didelio reaktoriaus aktyviojoje zonoje gali būti iki 1100kuro rinklių, dažniau nuo 150 iki 260, kurias vietoje laiko galinės plokštės, o metalinėsdistancionuojančios retinės paremia šilumą išskiriančius elementus ir išlaiko reikiamusatstumus tarp jų (aušinimui). Reaktoriaus eksploatacijos metu naudingų (daliųjų) atomųkoncentracija kure mažėja, nes šie atomai sunaudojami šiluminės energijos gamybai.Produktai, susidarę dalijimosi reakcijų metu, lieka kuro tabletėse, kur jie kaupiasi irįtakoja likusio skilaus kuro efektyvų panaudojimą. Galų gale pasiekiamas taškas, kaidalį kuro tenka pakeisti arba reaktoriui veikiant, arba jį laikinai sustabdžius (paprastaitai trunka keletą savaičių), priklausomai nuo reaktoriaus tipo. Energijos kiekis,išsiskyręs iš branduolinio kuro, vadinamas kuro išdegimu, kuris išreiškiamas energija,pagaminta pradiniam kuro svorio vienetui (paprastai MWd(th)/TeU).Panaudotą branduolinį kurą sudaro dalijimosi produktai, kurių dauguma yraradioaktyvūs ir dėl radioaktyviojo skilimo ir toliau išskiria šilumą ganėtinai ilgą laiką poreaktoriaus sustabdymo ir kuro iškrovimo. Panaudotas kuras iš pradžių saugomasvandenyje šalia reaktoriaus esančiuose specialiuose aušinimo baseinuose – didelėsebetono saugyklose, padengtose nerūdijančiu plienu tam skirtame pastate. Šie baseinaiužtikrina ir aušinimą, ir žmonių bei aplinkos apsaugą nuo liekamosios jonizuojančiosiosspinduliuotės.Valdymo strypai: Valdymo strypai pagaminti su neutronus sugeriančia medžiaga, tokiakaip kadmis, hafnis arba boras, jie įstatomi arba ištraukiami iš reaktoriaus aktyviosioszonos grandininės dalijimosi reakcijos spartos valdymui arba jos sustabdymui. Kaip

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 67priemonė saugos padidinimui (tuo atveju, jei koks nors įvykis trukdytų normaliamvaldymo strypų veikimui) reaktoriaus konstrukcijoje yra antrinės stabdymo sistemos,kurios paprastai į pirminę aušinimo sistemą įveda kitus neutronų sugėriklius.Šilumnešis/Lėtiklis: Skystis arba dujos, cirkuliuojančios per reaktoriaus aktyviąją zoną,naudojamos šilumos nuvedimui nuo šilumą išskiriančių elementų į turbiną –generatorių, arba tiesioginiame cikle (verdančiojo vandens reaktoriaus atveju, žr.žemiau), arba netiesioginiame cikle per garo generatorių (kitų vandens reaktorių ir šiuometu komerciškai eksploatuojamų dujomis aušinamų reaktorių atveju). Cirkuliuojantisšilumnešis taip pat atlieka ir lėtinimo funkciją neutronų dalijimosi proceso efektyvumopagerinimui dabartiniuose komerciniuose reaktoriuose. Kai kuriuose reaktoriuosenaudojamas atskiras lėtiklis (pvz., CANDU (sunkusis vanduo talpykloje, supančiojepirminio aušinimo / kuro kanalus) arba RBMK (grafitas). Lėtiklio pasirinkimas lemiareaktoriaus aktyviosios zonos konstrukciją ir kuro ciklą, konkrečiai skiliojo uranoįsodrinimo kiekį šilumą išskiriančių elementų gamybos metu, energijos kiekį, kuris galibūti gautas iš kiekvieno šilumą išskiriančio elemento, ir reaktoriaus aktyviosios zonosdydį (galios tankį).Slėginis indas arba slėginiai vamzdžiai: Paprastai tvirtas daugiau kaip 20 cm storioplieno indas, kuriame yra aktyvioji zona ir lėtiklis / šilumnešis, bet gali būti ir grupėvamzdžių, kuriuose yra kuras ir kuriais šilumnešis praeina per lėtiklį (pvz., kaipCANDU ir RBMK).Pirminis kontūras: Sistema, kuria šilumnešis su šiluma pernešamas iš reaktoriausaktyviosios zonos arba tiesiogiai į turbiną - generatorių, arba į garo generatorių. Poenergijos perdavimo atvėsęs šilumnešis grąžinamas į reaktoriaus aktyviąją zoną uždaruciklu arba naudojant siurblius, arba natūralios cirkuliacijos proceso dėka. Prie pirminiokontūro yra sumontuota keletas pagalbinių “pirminių sistemų”, naudojamų šilumnešiocheminei (korozijos) ir tūrio kontrolei.Kai kurių reaktorių konstrukcijos pagrįstos fazių kaitos (virimo) prevencija pirminiamekontūre, tokie reaktoriai turi slėgio kompensatorių virimo slopinimui. Tai leidžiacirkuliuojančiam vandeniui ir garui turbinoje išlaikyti daugiau energijos tūrio vienetui irpadidinti bendrą atominės elektrinės našumą. Tokios konstrukcijos turi tarpinį garogeneratorių ir atskirą antrinį (garo – maitinimo vandens) kontūrą, paduodantį garą įturbiną – generatorių.Turbina-generatorius: Turbina (viena ar kelios) paverčia garą į rotacinę energiją, kurisuka elektros generatorių. Apytikriai trečdalis gautos šiluminės energijos gali būtipaversta elektros energija. Liekamoji šiluma paprastai išleidžiama į aplinką. Nuoturbinos garas leidžiamas į kondensatorius, kur šaltas vanduo iš ežero aušina ir paverčiagarą vandeniu pakartotiniam įšilimui reaktoriaus aktyviojoje zonoje. Vanduo,naudojamas aušinimui kondensatoriuose, sušyla keletu laipsnių ir yra arba išleidžiamas įvandens telkinį, arba nukreipiamas į aušinimo bokštus. Vandenyje, cirkuliuojančiamereaktoriaus pirminiame kontūre, gali būti nedideli dalijimosi ir aktyvacijos produktųkiekiai, tačiau šis vanduo niekada nesimaišo su kondensatorių aušinimo vandeniu.Apsauginis kiautas: Gaubtas arba konstrukcija aplink reaktoriaus aktyviąją zoną, kurisyra skirtas ją apsaugoti nuo išorės poveikių ir, kaip pagrindiniam barjerui, apsaugotiišorėje esančius nuo spinduliuotės poveikio arba radionuklidų išmetimo į aplinką.Apsauginis kiautas paprastai būna metro storio įtemptojo gelžbetonio konstrukcija,apkalta plienu, šiuolaikinėse reaktoriuose suprojektuota atlaikyti, pvz., krintančiolėktuvo sąlygojamą poveikį. Kai kuriose konstrukcijose būna du apsauginiai kiautai.Kaip matyti, egzistuoja nemažai kriterijų, sąlygojančių atominės elektrinės reaktoriųsistemų konstrukciją, kiekviena konstrukcija turi privalumų ir trūkumų. Pažymėtina, kad

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 68reaktorių konstrukcijų evoliucijos dėka saugos lygiai vis didėja, šiuo metu pasaulinėkomercinė plėtra yra sutelkta ties reaktoriais vandens pagrindu. Tokie reaktoriaibendrais bruožais yra aprašyti žemiau; konstrukcijos, nagrinėjamos naujajai AELietuvoje, išsamiau aprašytos 5.2 skyriuje.5.1.2 Reaktoriaus tipo alternatyvos LietuvojeDauguma branduolinių reaktorių pasaulyje yra taip vadinami lengvojo vandensreaktoriai (angl. light water reactor, LWR). LWR šilumos iš reaktoriaus aktyviosioszonos nuvedimui naudojamas paprastas vanduo. Jis tuo pačiu atlieka ir lėtiklio funkciją.Yra dviejų tipų LWR konstrukcijos: 1) suslėgto vandens reaktorius (angl. PWR) ir 2)verdančio vandens reaktorius (angl. BWR). Be to, kaip alternatyva nagrinėjami irsuslėgto sunkiojo vandens reaktorių (angl. PHWR) tipai.Suslėgto vandens reaktorius (PWR)Tai labiausiai paplitęs komercinių reaktorių tipas, sukurtas JAV povandeninių laivųvarymui. Apytikriai 60 % pasaulio komercinių reaktorių yra PWR.Urano dioksido kuras įsodrinamas iki apytiksliai 4–5 % ir sudedamas į cirkonio lydiniopaprastai 3,5–4 m ilgio vamzdelius. Suslėgtas vanduo veikia ir kaip lėtiklis, ir kaipšilumnešis; jis šildo vandenį antriniame kontūre per garo generatorių, taip gaunamasgaras, naudojamas turbinos (turbinų) varymui (5.1-1 pav.).PWR veikia esant aukštam slėgiui; tokiu būdu šilumnešis neužverda, o tai užtikrinaefektyvesnį šilumos perdavimą. Pirminiame kontūre palaikomas 120–155 barųšilumnešio darbinis slėgis. Elektrinė su suslėgto vandens reaktoriumi turi dvi atskirascirkuliacijos sistemas; pirminėje sistemoje cirkuliuoja vanduo, pumpuojamas peraktyviąją zoną į garo generatorių (šilumokaitį), kuris perneša šilumą į antrinį kontūrą irgamina sotųjį garą. Suslėgtas vanduo pirminiame kontūre įkaista iki 300–320 ºC.Antriniame kontūre vanduo įkaista iki 260–290 ºC, o jo slėgis yra palaikomas žemesnis(45–78 barai), todėl vanduo užverda ir yra gaminamas garas, reikalingas sukti turbiną.PWR šiluminis efektyvumas - 32–37 %.Reaktorius yra betoniniame apsauginiame kiaute, suprojektuotame atlaikyti vidinį slėgį,kurį sąlygotų staigus pirminio vandens slėginio kontūro trūkis, bei išorinius poveikius,tokius kaip lėktuvo kritimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 695.1-1 pav. Pagrindiniai suslėgto vandens reaktoriaus komponentai. (1) Reaktorius,(2) Aktyvioji zona, (3) Valdymo strypai, (4) Pirminis (vandens) kontūras, (5)Pagrindinis cirkuliacinis siurblys, (6) Slėgio kompensatorius, (7) Garogeneratorius, (8) Antrinis (garo) kontūras, (8a) Garas turbinai, (8b) Vanduo garogeneratoriams, (9) Aukšto slėgio turbina, (10) Tarpinis garo perkaitintuvas, (11)Žemo slėgio turbina, (12) Generatorius, (13) Kondensatorius, (14) Aušinančiovandens kontūras, (15) Kondensatas, (16) Transformatorius.Verdančio vandens reaktorius (BWR)BWR iš esmės yra PWR be garo generatoriaus (5.1-2 pav.). Vanduo cirkuliuoja peraktyviąją zoną, vėlgi veikdamas ir kaip lėtiklis, ir kaip šilumnešis, slėginio indo viduje.Tokiu būdu vanduo įšyla iki 300 °C ir verda, sudarydamas apie 70 barų slėgio garą.Apie 10 % vandens pavirsta garu ir patenka į garo turbinas. Po kondensacijos jis grįžta įslėginį indą, tokiu būdu ciklas užbaigiamas. Kuras panašus į PWR naudojamą kurą, betjo galios tankis (energija aktyviosios zonos tūrio vienetui) sudaro tik apie pusę, esantmažesnei temperatūrai ir slėgiui. Tai reiškia, kad atitinkamos šiluminės galios BWRslėginiai indai yra didesni nei PWR, tačiau kadangi nėra garo generatorių, o sistemosslėgis mažesnis, reaktoriaus apsauginis kiautas gali būti mažesnis.Vieno kontūro (t.y. nesant garo generatorių) savikainos privalumą atsveria galimas visogaro įrenginio radioaktyvusis užteršimas retais kuro rinklių pažeidimo atvejais. Esantžemesniam slėgiui (70 barų) ir temperatūrai BWR šiluminis efektyvumas yra šiek tiekmažesnis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 705.1-2 pav. Verdančio vandens reaktoriaus pagrindiniai komponentai. (1)Reaktorius, (2) Aktyvioji zona, (3) Valdymo strypai, (4) Pirminis kontūras, (4a)Garas turbinai, (4b) Vanduo reaktoriui, (5) Aukšto slėgio turbina, (6) Tarpinisgaro perkaitintuvas, (7) Žemo slėgio turbina, (8) Generatorius, (9) Kondensatorius,(10) Aušinančio vandens kontūras, (11) Kondensatas, (12) Transformatorius.Suslėgto sunkiojo vandens reaktoriai (CANDU)CANDU (kanadietiškas deuterio urano (angl. "CANada Deuterium Uranium"))reaktorius, kaip rodo pavadinimas, naudoja deuterio oksidą (tam tikrą vandens formą) iraušinimui, ir neutronų lėtinimui. Tai leidžia kaip kurą naudoti gamtinį arba mažaiįsodrintą urano dioksidą, patalpintą į cirkonio lydinio vamzdelius. CANDU reaktoriauskonstrukcija yra panaši į PWR, tačiau vietoje didelio slėginio indo urano kuras yratalpinamas į šimtus horizontalių slėginių vamzdžių (vadinamųjų kanalų). Kanalai yraaušinami sunkiuoju vandeniu, kuris nuveda šilumą nuo aktyviosios zonos tokiu patbūdu, kaip ir PWR atveju. Slėginiai vamzdžiai yra dideliame inde, arba kalandrijoje,kuriame taip pat yra atskiras sunkiojo vandens lėtiklis, veikiantis esant žemam slėgiui(5.1-3 pav.).Vidutinis galios tankis sudaro apie vieną dešimtąją PWR galios tankio, o tai reiškia, kadpanašios galios reaktorius ir jo apsauginis kiautas yra atitinkamai didesni.CANDU kuras skiriasi nuo PWR / BWR kuro – jo ilgis daug mažesnis, keletas kuropluoštų (paprastai 12, kiekvieno ilgis 50 cm) talpinama į kuro kanalą galas prie galo.Toks kuro vamzdelių / pluoštų išdėstymas reiškia, kad CANDU reaktorius galimaperkrauti juos eksploatuojant, o tai padidina potencialųjį naudingumą. Pirminis kontūraspaprastai eksploatuojamas, esant 120 barų slėgiui ir 285 °C temperatūrai, tai sąlygojaapie 30 % šiluminį efektyvumą.Pažangusis CANDU reaktorius (ACR), žr. 5.2 skyrių, yra laikomas hibridine PWR irCANDU technologija, naudojanti šiek tiek įsodrintą kurą ir lengvąjį vandenį kaippirminį šilumnešį, ko dėka pasiekiama galios tankio padidėjimo bei intensyvesnio kuroišdegimo, kas sąlygoja dydžio bei susidarančio panaudoto kuro kiekio sumažėjimą,lyginant su gamtiniu urano ekvivalentu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 715.1-3 pav. Suslėgto sunkiojo vandens reaktoriaus (CANDU, ACR tipo) pagrindiniaikomponentai.5.1.3 Naujosios atominės elektrinės techniniai reikalavimaiDetaliosios techninių reikalavimų specifikacijos naujajai atominei elektrinei busparengtos projekto įgyvendinimo metu kaip atskira darbų grupė, todėl šioje PAVAnegali būti pateiktos. Elektrinės galios vertinimai aprašyti kitur šioje ataskaitoje; šiameskyriuje apžvelgiami pagrindiniai techninių reikalavimų šaltiniai naujosios atominėselektrinės projektui.Pagrindiniai Europos elektros energijos gamintojai nuo 1992 m. rengia bendrąjįreikalavimų dokumentą (Europos įmonių reikalavimai, angl. European UtilitiesRequirements, EUR) būsimoms elektrinėms su lengvojo vandens reaktoriais, siekiantnustatyti specifikacijas, priimtinas galimiems savininkams ir operatoriams, visuomeneiir valdžios įstaigom. Parengtas bendrųjų reikalavimų dokumentas leistų projektuotojamsparengti standartinius LWR projektus, kurie būtų priimtini visoje Europoje, o įmonėsgalėtų pradėti konsultuotis su reaktorių pardavėjais bendrais pagrindais. Ryšiai suvisuomene ir reguliuojančiomis įstaigomis taip pat turėtų pagerėti. EUR propaguotojaiyra grupė organizacijų, atstovaujančių didžiuosius Vakarų Europos elektros energijosgamintojus. Tikėtina, kad EUR įneš didžiausią indėlį į naujosios AE Lietuvojespecifikaciją.Pagrindiniai EUR dokumento tikslai buvo parengti reikalavimus, skirtus LWRelektrinių projektuotojams ir pardavėjams. Tai priemonė paskatinti svarbiausiųelektrinės charakteristikų, kurios istoriškai dažnai būdavo būdingos tik tam tikrai šaliai,harmonizavimą. Pagrindinės problemos, nagrinėjamos šiame konvergencijos procese,yra požiūriai į saugą, jos tikslai, kriterijai ir vertinimo metodai, standartizuotosaplinkosauginio projektavimo sąlygos bei projektavimo metodai, eksploatacijos tikslai,pagrindinių sistemų ir įrangos projektinės charakteristikos bei (mažesniu mastu) įrangosspecifikacijos bei standartai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 72EUR dokumentas yra suskirstytas į 4 tomus (žr. www.europeanutilityrequirements.org).Visą dokumentą sudaro apie keturiasdešimt skirsnių ir apie 4000 atskirų reikalavimų,kurie apima visą įvairovę temų, susijusių su elektrinės projektavimu, eksploatacinėmissavybėmis bei sauga:• 1 tomas: Pagrindinės strategijos ir aukščiausios kategorijos reikalavimai; taisaugos standartų vadovas, apibūdinantis pagrindinius projektavimo tikslus,įgyvendinamus EUR dokumente;• 2 tomas: Detalūs bendrieji reikalavimai radiacinei daliai; apima visus bendruosiusEUR reikalavimus bei nuostatas radiacinei daliai. Jie nagrinėja klausimus,taikytinus visoms reaktorių konstrukcijoms, tokius kaip dydis, funkcionavimas,saugos būdai ir tikslai, reikalavimai energetinei sistemai, kuro ciklas,komponentų technologija bei funkcinei reikalavimai sistemoms;• 3 tomas: Reikalavimai radiacinei daliai pagal reaktorių konstrukciją; apimapogrupį, specifinį kiekvienai atominės elektrinės konstrukcijai, dominančiaidalyvaujančias įmones. 1-oji šio pogrupio dalis apima elektrinės aprašymą, 2-ojepristatomi atominės elektrinės konstrukcijos atitikimo bendriesiems EUR 2-ojotomo reikalavimams vertinimo rezultatai, o 3-ioji dalis apima specifiniusreikalavimus, jei tokių yra, kuriuos EUR pateikė konkrečiai konstrukcijai;• 4 tomas: Reikalavimai elektros energijos gamybos jėgainei; apima bendruosiusdetaliuosius reikalavimus jėgainės būsenai.EUR propaguotojai atlieka atrinktų LWR konstrukcijų vertinimus, kurių rezultatai yraįtraukti į EUR dokumento 3 tomą. Iki šiol yra išleisti septyni pogrupiai, skirti GEABWR, Westinghouse BWR90, EPP bei AP1000, Areva EPR bei SWR1000, irrusiškam WWER AES92 projektams bei toliau yra atliekamas Mitsubishi APWRpreliminaraus atitikimo EUR reikalavimams vertinimas. Taip pat EUR reikalavimaitaikomi ESBWR reaktoriams. Planuojama, kad naujų reaktorių tipų atitikimo vertinimusateityje gali finansuoti EUR propaguotojai. Formalus reaktoriaus tipo atitikimo EURreikalavimams vertinimas gali trukti 18 mėn.Reikia pažymėti, kad EUR dokumentas yra vartotojo nuorodinis dokumentas jėgainėmssu LWR, kurios bus statomos Europoje, tačiau tai nėra dokumentas jėgainiųlicencijavimui. Jėgainės projektai visada turės tenkinti nacionalinius licencijavimonuostatus ir įstatymus.Norint gauti leidimą informacijos paieškai pagrindiniuose EUR dokumento reikalavimųskyriuose, būtina užsiregistruoti EUR sistemoje. Tačiau pagrindiniai saugosreikalavimai (remiantis laisvai prieinama literatūra, pvz., Scherrer Instituto beiTarptautinės atominės energetikos agentūros leidiniu „Pažangiųjų lengvuoju vandeniuaušinamų reaktorių konstrukcijų statusas, 1996“, TATENA ataskaita, IAEA-TECDOC-968, 1997 m. rugsėjis), kurie minimi ir EUR dokumentą tenkinančių reaktorių saugosaspektuose, yra šie:• Radiacinės saugos optimizavimo principo (ALARA) taikymas;• Kur įmanoma naudoti paprastos konstrukcijos ir pasyvius saugos elementus;• Saugos klasifikacija, paremta: projektinėmis sąlygomis (PS) bei neprojektinėmissąlygomis (NS);• Saugos sistemų, vykdančių PS bei kai kurių NS užtikrinimo funkcijas,dubliavimas ir nepriklausomumas, siekiant užtikrinti gedimo dėl bendrosiospriežasties prevenciją;• Esant PS, saugaus sustabdymo būsena pasiekiama per 24 valandas nuo avarijospradžios, ir bet kuriuo atveju – per 72 valandas. Esant NS, saugaus sustabdymobūsena turėtų būti pasiekiama per vieną savaitę kaip tikslas, bet kuriuo atveju –

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 73iki 30 dienų. Dalijimosi produktų izoliavimas ir apsauga nuo išorinių įvykiųnormalios eksploatacijos metu, esant PS ir NS. Esant NS, apsauginis kiautasneturėtų būti anksti pažeistas;• Apsauginio kiauto konstrukcija turi būti tokia, kad negalėtų įvykti vandeniliodetonacija;• Jeigu neįmanoma užtikrinti pakankamo aušinimo indo viduje, turi būtinumatytos aušinimo priemonės indo išorėje bei užtikrinti iki kritinė būsenoskriterijai;• Pratekėjimo sparta per apsauginį kiautą turėtų neviršyti 0,5-1,0 V% per parąįtemptojo gelžbetonio kiautui be plieninio apmušimo, 0,1-0,5 V% per parą – suplieniniu apmušimu arba metaliniu kiautu;• Nenutrūkstantis apsauginio kiauto sandarumo monitoringas eksploatacijos metu;• Apsauginiame kiaute po avarijos neturėtų būti padidinto slėgio. Slėgis turėtųbūti sumažintas mažiausiai 50 % nuo jo didžiausios vertės, esantnepalankiausioms PS;• Reikalavimai antriniam apsauginiam kiautui, pvz., įdiegti dalinį sprendimą –visų angų uždarymas;• Antrinio apsauginio kiauto pratekėjimas neturėtų viršyti 10 % pirminio kiautopratekėjimo;• Kitos kartos AE bus labiau saugesnės dėl tvirtesnės konstrukcijos, geresnėseksploatacijos ir techninio aptarnavimo (prevencinių priemonių), o ne dėlapsauginių veiksmų;• Jeigu tai įmanoma, gyventojų evakuacijos planavimas neturėtų būti reikalingas(800 m aikštelės ribose);• Avarijų prevencijai – saugos sistemų supaprastinimas, grupinio tipo gedimųpašalinimas fizinio atskyrimo bei skirtingų rezervinių sistemų dėka, mažesnisjautrumas operatorių klaidoms projektuojant komponentus su didesniu vandenskiekiu, optimizuota operatoriaus – įrenginio sąsaja skaitmeninių matavimoprietaisų bei kontrolės sistemų dėka, tikimybinio rizikos vertinimo naudojimas,siekiant sumažinti liekamąją riziką dėl visiško saugos vertinimo sistemųsutrikimo;• Dažnumo tikslai:• aktyviosios zonos avarijų (už 800 m nuo pažeistos jėgainės nebūtina imtis jokiųveiksmų, ekonominis poveikis dėl jėgainės labai ribotas), esant nepažeistamapsauginiam kiautui: < 10 -5 reaktoriui per metus;• kriterijai ribotam poveikiui (skubių apsaugomųjų veiksmų nereikia už 800 m nuoreaktoriaus; uždelstųjų apsaugomųjų veiksmų nereikia bet kuriuo metu nereikia už3 km ribos nuo reaktoriaus; ilgalaikių apsaugomųjų veiksmų nereikia bet kuriuoatstumu už 800 m ribos nuo reaktoriaus; ekonominis poveikis dėl jėgainėsribotas):

5.2-1 lent. Reaktorių tipų alternatyvos naujajai AE.Galia,MW eReaktoriaustipasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 74Modelis Tiekėjas Karta Interneto svetainė 1600 PWR AP-600 Westinghouse-Toshiba700 PHWR Patobulintas Atomic Energy ofCANDU-6 Canada LimitedIII+IIIwww.ap600.westinghousenuclear.comwww.aecl.ca/reactors/1006 PWR V-392 Atomstroyexport III www.gidropress.podolsk.ru/english/razrab_e.html1085 PHWR ACR-1000 Atomic Energy of III+ www.aecl.ca/reactors/Canada Limited1100 PWR AP-1000 Westinghouse-ToshibaIII+www.ap1000.westinghousenuclear.com1254 BWR SWR-1000 Areva NP III+ www.areva-np.com1300 BWR ABWR GE-Hitachi III www.gepower.com/prod_serv/products/nuclear_energy/en/new_reactors.htm1500 PWR V-448 Atomstroyexport III www.gidropress.podolsk.ru/english/razrab_e.html1535 BWR ESBWR GE-Hitachi III+ www.gepower.com/prod_serv/products/nuclear_energy/en/new_reactors.htm1660 PWR EPR Areva NP III+ www.areva-np.com1700 PWR APWR Mitsubishi Heavy IIIhttp://www.mhi.co.jp/en/nuclear/Industries1 – Informacija apie reaktorių sistemas buvo paimta iš atvirai paskelbtų šaltinių, ypatingą dėmesį skiriantreaktorių tiekėjų Interneto svetainėms, nurodytoms lentelėje. Papildoma informacija paimta iš viešaiskelbiamų dokumentų, pateiktų reaktorių tiekėjų patvirtinimui, kad ši informacija yra išnagrinėta arbaįvertinta reguliuojančios įstaigos, pvz., JAV NRC bei Didžiosios Britanijos HSE.Skyriuje žemiau pateikiama tolesnė informacija apie šiuos reaktorius, akcentuojantpagrindines konstrukcijos ypatybes bei pastabas apie konstrukcijos statusą elektrosenergijos gamybos įmonių susidomėjimo ir licencijavimo atžvilgiu. Pateikta informacijagali pastoviai keistis. Informacija pateikiama siekiant nurodyti atominės elektrinės tipus,kurie gali būti statomi Lietuvoje, tačiau konkrečiai nenurodant koks rektoriaus tipasturėtų būti pasirinktas. Pageidautinos jėgainės konstrukcijos pasirinkimas beilicencijavimas bus vykdomas vėlesniame AE projekto plėtros etape.Siekiant palengvinti pristatymą, žemiau pateikta informacija struktūrizuota pagalreaktorių tiekėją, o ne pagal reaktorių elektrinę galią.Areva NPEuropietiškas suslėgto vandens reaktorius (angl. European Pressurised Reactor(EPR))EPR yra evoliucinis PWR, kurį gamina Areva/Framatome ANP. Šis III+ kartosreaktorius yra skirtas gaminti iki 1600 MW elektros energijos. EPR buvo išplėtotas išFramatome N4 blokų bei Siemens/KWU Konvoi jėgainių, šiuo metu eksploatuojamųPrancūzijoje ir Vokietijoje. Projektavime dalyvavo kelios elektros įmonių bendrovės,tarp jų EDF, E.ON, RWE bei EnBW. Reaktoriaus konstrukcijoje laikomasi evoliucinėskoncepcijos, kur sauga priklauso nuo aktyviųjų saugos sistemų, pagrįstų tradicine

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 75inžinerija, priešingai nei kituose III+ kartos reaktoriuose, kur taikomos pasyviosiossaugos užtikrinimo priemonės.EPR konstrukcija yra pagrįsta 4 kontūrų PWR technologija su viena didele turbina –generatoriumi, konstrukcijoje yra 4 nuoseklios saugos sistemos, skirtos apsaugoti nuojėgainės veikimo sutrikimų. Reaktoriaus apsauginio kiauto pastatas turi dvi sienas;pirmoji - tai vidinis įtemptojo gelžbetonio korpusas su metalo apvalkalu, kurį dengiaantroji siena – gelžbetonio apvalkalas. Apsauginio kiauto pastatas turi specialiaisuprojektuotą medžiagų iš aktyviosios zonos pasklidimo sritį. Aktyviosios zonosišsilydymo atveju šioje srityje būtų surinkta, sulaikyta ir ataušinta išsilydžiusi medžiaga,ištekėjusi iš reaktoriaus indo. Dyzelinių generatorių pastate yra keturi avariniaidyzeliniai generatoriai bei jų palaikančios sistemos, skirti tiekti elektros energiją saugosįrenginiams, jei įvyktų elektros energijos teikimo sisteminė avarija. Apskaičiuotasisaktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 76EPR yra atestuotas kaip atitinkantis EUR dokumentą (1999 m. gruodį), taip pat yraatliekamas jo tipinio projekto vertinimas Didžiojoje Britanijoje bei NRC projektoatestavimas JAV.AE statybos trukmė – apie 45 mėnesiai. Pirmasis EPR yra šiuo metu statomasOlkiluoto, Suomijoje. Iš pradžių eksploatacijos pradžia buvo numatyta 2009 m., tačiauneseniai TVO paskelbė, kad dėl statybos problemų ji buvo atidėta apytiksliai 18mėnesių, dabar tikimasi eksploataciją pradėti 2010/2011 m. Jėgainės su EPRreaktoriumi statyba Flammanville, Prancūzijoje, jau prasidėjo, taip pat yra pateiktiKinijos bei JAV užsakymai.Verdančio vandens reaktorius (vok. Siede Wasser Reaktor) (SWR-1000)SWR 1000 yra III+ kartos pažangusis verdančio vandens reaktorius originaliaisuprojektuotas Siemens (dabar Areva dalis), skirtas gaminti iki 1254 MW elektrosenergijos. Konstrukcija paremta Vokietijos verdančio vandens reaktoriųtechnologijomis, modifikuotomis įtraukiant integralius recirkuliacijos siurbliuspirminiam kontūrui, supaprastinant konstrukciją. Konstrukcijoje buvo įdiegtospasyviosios saugos sistemos, kartu su pasitvirtinusiomis aktyviosiomis saugossistemomis. Konstrukcija taip pat buvo supaprastinta, įskaitant vienaeilės tiekiamovandens šildymo sistemos pritaikymą bei tiekiamo vandens talpyklos ir tarpiniųperkaitintuvų pašalinimą.SWR 1000 reaktoriaus dalies schema pateikta 5.2-2 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 775.2-2 pav. SWR 1000 reaktoriaus dalies schema (www.areva-np.com).Saugos užtikrinimo priemones sudaro: didesnis vandens kiekis reaktoriaus slėginiameinde, todėl visa aktyvioji zona išsandarinimo metu būtų vandenyje, tokiu būdu pailgėtųlaikas, per kurį būtų galima paduoti papildymo vandenį iki kuro perkaitimo; pridėtiaktyviosios zonos užliejimo baseinai apsauginio kiauto viduje sudaro didelę saugojimoerdvę pagalbinei sistemai ir pasyviajai šilumos nuvedimo sistema per apsauginį kiautąaušinančius kondensatorius. Saugos analizės metu apskaičiuotasis aktyviosios zonospažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 78Pažangusis verdančio vandens reaktorius (angl. Advanced Boiling Water Reactor(ABWR))ABWR yra didelis priverstinės cirkuliacijos, tiesioginio ciklo BWR reaktorius. Jokonstrukcija yra III kartos, šis reaktorius gali gaminti 1300 MW elektros energijos.Konstrukcija paremta ilga GE BWR plėtros istorija. ABWR yra vienas iš rektorių tipų,parengtų pagal JAV jungtinę EPRI/DOE pažangiojo lengvojo vandens reaktoriausplėtros programą, pradėtą 1987 m.Tiesioginio ciklo BWR sistemoje aušinančiam vandeniui leidžiama užvirti, jampraeinant aukštyn per reaktoriaus aktyviąją zoną, ir taip gaunamas garas. Reaktoriausaktyviosios zonos schema parodyta 5.2-3 pav. Garas džiovinamas, po to tiesiogiainukreipiamas varyti turbinų. Po to garas kondensuojamas į vandenį ir grąžinamas įaktyviąją zoną.5.2-3 pav. ABWR reaktoriaus aktyviosios zonos schema.(www.gepower.com/prod_serv/products/nuclear_energy/en/new_reactors.htm).Konstrukcijos patobulinimai padidino reaktoriaus saugą, patikimumą bei pagerinoekonominius rodiklius. Šie patobulinimai apima išorinių recirkuliacijos siurbliųpakeitimą vidiniais, kas leidžia pašalinti didelio skersmens vamzdžius žemiauaktyviosios zonos viršaus. Tokiu būdu buvo ženkliai sumažintas suvirintųjų siūliųskaičius bei pirminio kontūro vamzdynų poreikis. Patobulinimai supaprastinakonstrukciją ir sumažina profesinę apšvitą, kadangi sumažėja techninės priežiūrosporeikis reaktoriaus eksploatacijos metu. Reaktoriaus pastatas, kuriame yra aktyviojizona, sudaro antrinį apsauginį kiautą. Ir reaktoriaus slėginis indas, ir reaktoriaus pastatasyra integruoti, siekiant pagerinti bendrą seisminį atsaką. Pilnai skaitmeniniai prietaisai irkontrolės sistemos užtikrina didesnį patikimumą bei tikslumą. Naudojant tobulesneskuro medžiagas bei taikant geresnę šilumnešio cheminių rodiklių kontrolę, o taip patmažiau naudojant lydinius, turinčius kobalto priemaišų, buvo sumažinta personaloapšvita. Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 79trunkančią 39 mėnesius. ABWR yra atestuotas kaip atitinkantis EUR dokumentą (2000m.), taip pat yra atliekamas jo tipinio projekto vertinimas Didžiojoje Britanijoje bei jamJAV yra išduotas NRC sertifikatas (2008 m. kovo mėn.).ABWR konstrukcija yra licencijuota trijose šalyse – JAV, Japonijoje ir Taivane.Pirmasis ABWR buvo įrengtas Japonijoje kaip Kashiwazaki 6-tas blokas, kur yraeksploatuojamas nuo 1996 m. Japonijoje yra eksploatuojami dar keturi ABWR blokai,dar daugiau yra statoma bei planuojama.Eksploatuojant reaktorių susidaro 28,7 TeU panaudoto branduolinio kuro per metus,kurį reikia saugoti ir pakeisti. Kuro ciklai trunka iki 24 mėn.Ekonomiškai supaprastintas verdančio vandens reaktorius (angl. EconomicSimplified Boiling Water Reactor (ESBWR))ESBWR yra III+ kartos reaktorius, gaminamas General Electric-Hitachi Nuclear Energy(GEH), jis išsivystė iš tiesioginio ciklo BWR sistemos. Projektuodama ESBWRbendrovė GE supaprastino konstrukciją ir sumažino sąnaudas, kas užtikrina greitesnęstatybą, mažesnes eksploatacijos išlaidas bei didesnį saugumą. To buvo pasiekta,pasinaudojus natūralios cirkuliacijos sistema aktyviojoje zonoje bei pasyviosiomissaugos sistemomis. ESBWR yra suprojektuotas gaminti 1550 MW elektros energijos.5.2-4 pav. ESBWR jėgainės schema (ESBWR informacinis biuletenis, 2007).ESBWR įdiegta pažangi natūralios cirkuliacijos sistema bei pasyvios saugos sistemos,kurios eksploatuojant jėgainę priklauso nuo tokių gamtinių reiškinių, kaip gravitacija,garavimas ir kondensacija, o ne nuo didelio kiekio aktyviųjų siurblių bei sklendžių,kuriuos naudoja esami reaktoriai. Iš viso iš ankstesnių konstrukcijų buvo pašalinta 11sistemų, dėl ko sklendžių, siurblių ir variklių kiekis sumažėjo 25 %.Šiluma, susidariusi aktyviojoje zonoje, paverčiama tiesiogiai į garą, vandens cirkuliacijaaktyviojoje zonoje vyksta natūraliai, kadangi kai vanduo kaitinamas, jis kyla ir sudarogarą, kuris tada yra nukreipiamas į turbiną. Šios natūralios cirkuliacijos dėka nebereikianaudoti recirkuliacijos siurblių, taip konstrukcija tampa paprastesnė. Nors natūralicirkuliacija yra visuose BWR, ESBWR ji sustiprinama, padidinus ertmės viršaktyviosios zonos tūrį (“ištraukimo kaminą”), patobulinus garo separatorių beiužtikrinus laisvesnį kelią srautui tarp nuleidimo kameros ir apatinio plenumo.ESBWR reaktoriaus aktyvioji zona, demonstruojanti natūralios cirkuliacijos sistemą,pateikta 5.2-5 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 805.2-5 pav. ESBWR reaktoriaus aktyvioji zona, demonstruojanti natūralioscirkuliacijos sistemą (ESBWR informacinis biuletenis, 2007).ESBWR konstrukcijoje pirmenybė teikiama pasyviosioms saugos užtikrinimopriemonėms. Aktyvieji komponentai, tokie kaip siurbliai, motorizuotos sklendės bei kitielektra varomi įrenginiai yra pakeičiami sistemomis, kurių veikimas nepriklauso nuoišorinio maitinimo. Avarinę aktyviosios zonos aušinimo sistemą sudaro žemiauišvardintos pasyviosios saugos užtikrinimo priemonės (General Electric informacinisbiuletenis):• automatinė slėgio sumažinimo sistema (angl. ADS), pagrindinėse garo linijosenaudojanti apsauginius vožtuvus, kurie išleidžia garą į slėgio slopinimo baseiną beisausąjį šulinį slėgio padidėjimo sistemoje atveju.• gravitacijos jėgos varoma aušinimo sistema (angl. GDCS), naudojanti gravitacijosjėgą tiekti papildymo vandenį slėgio sumažėjimo atveju.Kitos pasyviosios priemonės:• Kondensatą izoliuojanti sistema (angl. ICS). ICS pašalina radioaktyviojo skilimošilumą nuo reaktoriaus įvykus numatytiems eksploataciniams sutrikimams,susijusiems su staigiu reaktoriaus sustabdymu, įskaitant energijos tiekimopraradimą. ICS sudaryta iš keturių nepriklausomų aukšto slėgio kontūrų, kuriųkiekvienas turi po šilumokaitį, kuris kondensuoja garą vamzdžio pusėje, ši sistemanaudoja natūralią cirkuliaciją radioaktyviojo skilimo šilumai pašalinti.• Pasyvioji apsauginio kiauto aušinimo sistema (angl. PCCS). PCCS pašalina šilumąiš apsauginio kiauto vidaus įvykus avarijai su šilumnešio praradimo. Saugos sistemąsudaro keturi žemo slėgio kontūrai. Kiekvienas kontūras turi šilumokaitį, atvirą įapsauginį kiautą, kondensato drenažo liniją ir ventiliacijos liniją, panardintą į slėgioslopinimo baseiną. Keturi šilumokaičiai, panašios konstrukcijos kaip ir kondensatąizoliuojantys šilumokaičiai, yra aušinimo baseinuose apsauginio kiauto išorėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 81Reaktorius naudoja 4,2 % įsodrintą UO 2 (24 mėnesių ciklui). Planuojama, kad jėgainėsefektyvumas bus apie 34,7 %. Vidutinis kuro išdegimas - 50 GW·d/tU, kas sąlygoja30,2 TeU panaudoto branduolinio kuro susidarymą per metus.Entergy Corp, Dominion ir energetikos įmonių konsorciumas NuStart EnergyDevelopment pasirinko ESBWR keliems potencialiems atominės energetikosprojektams Jungtinėse Valstijose. Šiuo metu NRC vykdo ESBWR sertifikavimo procesąJAV, tikimasi, kad konstrukcija bus patvirtinta 2008 m. pabaigoje, o oficialiaisertifikatas išduotas po 12 mėnesių. Jo pranašumas yra ankstyva statyba JAV, joeksploatacija galėtų būti pradėta 2014 m. Nurodoma, kad statybos trukmė – apie 36mėn.Kai kuriose kitose šalyse taip pat yra svarstoma galimybė statyti ESBWR, taip pat yraatliekamas jo tipinio projekto vertinimas Didžiojoje Britanijoje.Westinghouse-ToshibaAP600AP600 yra pažangusis suslėgto vandens reaktorius, suprojektuotas gaminti 600 MWelektros energijos ir yra priskiriamas III kartos reaktoriams. Naudojamas dviejų kontūrųišdėstymas sumažina AE statybai reikalingą plotą. AP600 buvo suprojektuotas kaippažangiojo lengvojo vandens reaktoriaus (ang. ALWR) programos dalis JAVdešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje.Į AP600 konstrukciją buvo įtraukta nemažai pasyviųjų sistemų, tokiu būdu konstrukcijatapo paprastesnė ir sumažėjo aktyviųjų komponentų (t.y., siurblių, motorizuotųsklendžių, aušintuvų), naudojamų tradicinėse PWR technologijose, kiekis. Tai tuo pačiusąlygojo eksploatacijos ir statybos kaštų sumažėjimą. Pasyvūs saugos komponentaipriklauso nuo gravitacijos jėgos, natūralių cirkuliacijos, konvekcijos, garavimo irkondensavimo procesų, o ne nuo elektros energija naudojančių ir varikliais varomų(arba aktyviųjų) komponentų. Projektuojant AP600, “pasyvioji” saugos technologijabuvo įdiegta į vandeniu aušinamų reaktorių sistemas.Pasyviosios saugos sistemos yra naudojamos avariniam aktyviosios zonos aušinimui irapsauginio kiauto aušinimui. Avariniam aušinimui naudojami trys atskiri vandensšaltiniai. Aukšto slėgio šilumnešis trumpu impulsu įpurškiamas iš aktyviosios zonospapildymui naudojamo vandens talpyklų ir kaupiamųjų talpyklų. Dvi talpyklos,užpildytos boruotu vandeniu, yra suprojektuotos funkcionuoti esant bet kokiamreaktoriaus šilumnešio sistemos slėgiui, naudojant tik gravitacijos jėgą, o temperatūrosir aukščių skirtumas reaktoriaus šilumnešio sistemoje veikia kaip varomoji jėga.Ilgalaikis aušinimas tiekiamas iš apsauginio kiauto viduje esančio kuro perkrovimovandens saugojimo talpyklos. Vanduo iš šios talpyklos teka veikiant gravitacijos jėgai įreaktoriaus ertmę; šiluma nuvedama veikiant konvekcijai ir virimui. Vandens garai kylair kondensuojasi ant apsauginio kiauto plieninio indo paviršiaus, tada veikiantgravitacijos jėgai kondensatas nubėga atgal į kuro perkrovimo vandens saugojimotalpyklą. Apsauginio kiauto aušinimas užtikrinamas dėka nenutrūkstamo plieniniokiauto indo konvekcinio aušinimo oru. Šį procesą galima papildyti garinant vandenį,kuris veikiamas gravitacijos jėgai nuteka iš talpyklos, esančios ant apsauginio kiautopastato.Kita svarbi konstrukcijos ypatybė – ypatingai patikimų ekranuotų elektrinių siurblių,sumontuotų tiesiogiai kiekvieno garo generatoriaus kanalo priekinėje dalyjenaudojimas. Tokia siurblių konstrukcija nereikalauja veleno sandarinimo, o to dėkapagalbinės skysčių sistemos tampa paprastesnės, sumažėja techninio aptarnavimoporeikis bei pašalinamos galimos avarijos, susijusios su sandarumo praradimu. Siurblio

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 82siurbiamosios dalies integravimas į garo generatoriaus kanalo priekinės dalies dugnąsupaprastina garo generatoriaus ir vamzdynų pagalbines sistemas.Bendrasis jėgainės planas parodytas 5.2-6 pav.5.2-6 pav. Atominės elektrinės su AP1000/AP600 reaktoriumi iliustracija (AP1000informacinis biuletenis, 2007).Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 83kurie gali būti surinkti prieš juos atgabenant į statybos vietą. Numatoma 36 mėnesiųstatybos trukmė.Reaktorius veikia su 4,95 % įsodrintu UO 2 arba pilnai įkrautas MOX kuru. Jėgainėsefektyvumas – 32,7 %. Eksploatacijos ciklo trukmė paprastai būna 18 mėn., tokiu būduper metus susidaro 18,6 TeU panaudoto kuro.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 84Reaktorius suprojektuotas taip, kad kurą galima perkrauti reaktoriui veikiant pilna galia,tokiu būdu sumažinant laiką, kai jėgainė nedirba. Aktyvioji zona yra padalinta į 380atskirų slėginių vamzdžių, kiekviename iš jų yra eilė gamtinio urano pluoštų, panardintųį sunkiojo vandens šilumnešį. Šie vamzdžiai yra išdėstyti horizontaliai, taipsupaprastinant kuro perkrovimo procesą. Aktyviosios zonos galuose yra kuroperkrovimo mašina, viename gale vyksta iškrovimas, kitame – įkrovimas. Toks kuroperkrovimas formuoja reikiamą neutronų srauto pasiskirstymą, o tai sąlygojąaktyviosios zonos efektyvumą bei ilgalaikį kuro naudojimą. Trumpalaikio reaktyvumokontrolė vykdoma kontroliuojamų lengvojo vandens skyrių bei neutronus sugeriančiųstrypų dėka.CANDU reaktorių pirminis aušinimo kontūras yra dviejų kontūrų konstrukcijos suaštuoniomis konfigūracijomis. Tai sumažina avarijų su šilumnešio praradimu, pvz. dėltrūkusio vamzdžio, pasekmes.Patobulintame CANDU 6 reaktoriuje įdiegtos pasyviosios saugos priemonės, tarp jų dvinepriklausomos reaktoriaus stabdymo sistemos. Pirmoji yra valdymo strypai, kurieįkrenta į aktyviąją zoną veikiant gravitacijos jėgai. Antroji – tai aukšto slėgio skystosneutronus absorbuojančios medžiagos (gadolinio nitrato) įpurškimas į žemo slėgiolėtiklį. Avarinis aktyviosios zonos aušinimas užtikrinamas pasyviosios avarinėsšilumnešio įpurškimo sistemos dėka. Aukšto slėgio šilumnešis trumpu impulsuįpurškiamas iš aktyviosios zonos papildymui naudojamo vandens talpyklų irkaupiamųjų talpyklų. Ilgalaikė aušinimo sistema užtikrina ilgalaikę šilumnešiokompensaciją bei recirkuliaciją. Vėsus žemo slėgio lėtiklis taip pat tarnauja kaippasyvus šilumos iš kuro kanalų absorberis sunkiosios avarijos atveju.Kitos saugos priemonės apima sandarumo užtikrinimo sistemą, kurią sudaro slėgįišlaikantis apsauginis kiautas aplink reaktoriaus aktyviąją zoną ir pirminį kontūrą. Jisneleidžia radioaktyviosioms medžiagoms pasklisti į aplinką. Sunkiosios avarijos atvejupurkštuvų sistema, prijungta prie pakeltos rezervinės vandens talpyklos, jeigu reikės,sumažins slėgį reaktoriaus pastate. Galiausiai oro aušintuvai, išdėstyti įvairiuosereaktoriaus pastato patalpose, užtikrina šilumos nuvedimą ir sumažina slėgį.Kuro išdegimas yra palyginus mažas, 7,5 GWd/TeU, todėl susidaro didesnis kiekispanaudoto branduolinio kuro, paprastai 100 TeU per metus. Bendrasis jėgainėsefektyvumas – apie 35 %.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis –

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 85išlaidas. Kuro išdegimas pagerinamas, naudojant lengvai įsodrintą (1 % - 2 %) uranokurą, tai pailgina kuro ciklą tris kartus, lyginant su gamtinio urano kuru. Panaudoto kurokiekis paprastai būna 72,1 TeU per metus. Bendrasis jėgainės efektyvumas – apytiksliai37 %.ACR yra dviejų kontūrų konstrukcijos su aštuoniomis konfigūracijomis; eksploatacijosprincipai yra panašūs į 5.1 skyriuje aprašytuosius PWR eksploatacijos principus.Pagrindinis skirtumas yra tas, kad lengvojo vandens šilumnešis praeina per slėginiusvamzdžius, o ne per slėginį indą. Šiluma pašalinama iš aktyviosios zonos, naudojanttuos pačius metodus, kaip ir PWR atveju.Saugos sistemos yra panašios kaip ir patobulinto CANDU-6 reaktoriaus.Statyba yra modulinė, trunkanti 42 mėnesius. Dviejų blokų jėgainės užimamas plotasbuvo sumažintas, pritaikius bendrąsias zonas. Dviejų blokų ACR-1000 elektrinėsužimamas plotas – 48000 m 2 . Reaktorius suprojektuotas taip, kad kurą galima perkrautieksploatacijos metu, tokiu būdu prailginant eksploatacijos ciklus (iki 3 metų) tarpsustabdymų techniniam aptarnavimui atlikti.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 865.2-8 pav. US-APWR konstrukcijos schema (US-APWR informacinis biuletenis,2007).MHI taip pat sukūrė US-APWR, patobulintą APWR versiją, skirtą JAV bei Europosrinkai, šio reaktoriaus NRC sertifikavimas kaip tik yra vykdomas šiuo metu. US-APWRpasižymi keliais patobulinimais, tarp jų 39 % šiluminis efektyvumas, 20 % mažesnisjėgainės pastato tūris, didesnė - 1700 MW elektrinė galia bei 24 mėnesių kuro ciklas.Pagrindiniai reaktoriaus sistemos komponentai yra didesnių gabaritų, kas sąlygojadidesnę šiluminę galią bei didesnį jėgainės efektyvumą.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 87reaktoriaus aušinimo siurblio su pažangia sandarinimo konstrukcija, pasyvios šilumosnuvedimo sistemos ir pasyvios boro greitojo įpurškimo sistemos įtraukimas įkonstrukciją.Atominės elektrinės su VVER-1000 reaktoriumi schema parodyta 5.2-9 pav.5.2-9 pav. Atominės elektrinės su VVER-1000 reaktoriumi schema: (1)horizontalus garo generatorius, (2) reaktoriaus aušinimo siurblys, (3) apsauginiokiauto pastatas, (4) kuro perkrovimo kranas, (5) valdymo strypų rinklės ir (6)reaktoriaus indas (Tarptautinio branduolinės saugos centro Interneto svetainė).Yra planuojama V-392 blokus statyti Novovoroneže, jie jau yra statomi Indijoje.Statybos trukmė – 54 mėnesiai.Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 88Konstrukcijoje numatyti du apsauginiai kiautai su ventiliacijos tarpu tarp jų. Vidinisapsauginis kiautas užtikrina reaktoriaus bloko bei jo pagrindinių pagalbinių komponentųsandarumą. Išorinis apsauginis kiautas pajėgus atlaikyti visus gamtinius ar žmogausveiklos sąlygotus poveikius, pvz., lėktuvo kritimo, sprogimo, tornado ir t.t. Ertmėje tarpapsauginių kiautų yra dvi nepriklausomos ventiliacijos sistemos, užtikrinančiospapildomą sandarumo laipsnį, - viena aktyvioji ir viena pasyvioji.Pasyvioji reaktoriaus avarinio sustabdymo sistema veikia valdymo strypų įvedimo,veikiant gravitacijos jėgai, arba staigaus boro įpurškimo į šilumnešį principu. Įkonstrukciją taip pat yra įtraukta pasyvi šilumos nuvedimo sistema tam atvejui, jeiįvyktų avarija be didelio pirminio šilumnešio kiekio netekimo. Šiluma nuvedama pergaro generatorius, perduodančius šilumą į aplink esantį orą per specialius šilumokaičius,esančius apsauginio kiauto išorėje. Aktyviosios zonos išsilydimo atveju techniškaiįmanoma išlaikyti išsilydžiusią medžiagą reaktoriaus inde; jei dėl kokių nors priežasčiųišsilydžiusi aktyviosios zonos medžiaga nebus išlaikyta, ji bus surinkta specialiamekonteineryje po reaktoriaus indu. Apskaičiuotasis aktyviosios zonos pažeidimo dažnis -

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 89• Branduolinės energijos įstatymas, Nr. I-1613, 1996-11-14 (2002-07-02 pataisa Nr.IX-1021), Vilnius;• Radiacinės saugos įstatymas, 1999-01-12, Nr. VIII-1019, Vilnius;• Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas, 1999-05-20, Nr. VIII-2506 (2004-10-26pataisa), Vilnius.Šie teisės aktai įgyvendina Lietuvos įsipareigojimus kaip vienos iš TATENAkonvencijas pasirašiusiųjų šalių :• Branduolinio saugumo konvencija;• Jungtinė panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugoskonvencija;• Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą;• Konvencija dėl ankstyvo pranešimo apie branduolinę avariją;• Konvencija dėl pagalbos įvykus branduolinei avarijai arba kilus radiologiniampavojui;• Konvencija dėl branduolinių medžiagų fizinės saugos.Lietuva taip pat yra pasirašiusi EURATOM sutartį, kuri reguliuoja branduolinėsmedžiagos apsaugos priemones ir naudojimą.1993 m. Lietuva tapo Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) nare.TATENA tikslas yra vykdyti „nepavojingo, saugaus ir taikaus atominės energetikosmokslų ir technologijų naudojimo“ politiką.Bet kokia nauja atominė elektrinė Lietuvoje turėtų tenkinti TATENA reikalavimus.Licencijas (dėl branduolinės saugos) išduoda VATESI, suderinusi su Ūkio ministerija,Radiacinės saugos centru bei vietos savivaldos įstaiga.5.3.2 TATENA saugos principaiPagrindiniai branduolinės saugos principai yra pateikti TATENA leidinyje„Fundamentalieji saugos principai: Saugos pagrindai. TATENA saugos standartų serijaNr. SF-1, 2006”. Šių principų ir kitų TATENA leidinių rekomendacijomis busvadovaujamasi pasirinkant, pagrindžiant saugą ir patvirtinant atominės elektrinėsprojektą. Žemiau pateikiamas tekstas paremtas TATENA leidiniu:Pagrindinis saugos tikslas yra apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingųjonizuojančiosios spinduliuotės poveikių.Pagrindinis saugos tikslas apsaugoti žmones - individualiai bei kolektyviai - ir aplinkąturi būti pasiektas be per didelio įrenginių eksploatacijos ribojimo arba be veiklų, kuriosdidina apšvitos pavojus, vykdymo. Siekiant užtikrinti, kad įrenginiai yra eksploatuojamibei veiklos vykdomos taip, kad būtų pasiekti aukščiausi saugos standartai, kuriųpagrįstai galima pasiekti, turi būti įgyvendintos tokios priemonės:• žmonių radiacinės apšvitos bei radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinkąkontrolė;• įvykių, dėl kurių gali būti prarasta branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos,branduolinės grandininės reakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar bet kurio kitospinduliuotės šaltinio kontrolė, atsiradimo apribojimas;• tokių įvykių, jei jie įvyktų, pasekmių švelninimas.Pagrindinis saugos tikslas galioja visiems branduolinės energetikos objektams irveikloms bei visoms branduolinės energetikos objekto ar spinduliuotės šaltinioeksploatacijos laiko stadijoms, tarp jų planavimui, aikštelės parinkimu, projektavimui,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 90gamybai, statybai, perdavimui eksploatuoti ir eksploatavimui, taip pat eksploatacijosnutraukimui bei uždarymui. Tai apima susijusį radioaktyviųjų medžiagų transportavimąbei radioaktyviųjų atliekų tvarkymą.Yra suformuluota dešimt saugos principų, kuriais remiantis yra sudaryti saugosreikalavimai ir turi būti įgyvendintos saugos priemonės, norint pasiekti pagrindinįsaugos tikslą. Saugos principai sudaro rinkinį ir visi šio rinkinio principai turi būtitenkinami.1 principas: Pagrindinė atsakomybė už saugą turi tekti asmeniui arbaorganizacijai, atsakingam už branduolinės energetikos objektus bei veiklas,sąlygojančius apšvitos pavojus.Taigi, licenciatas (jėgainę eksploatuojanti organizacija) yra atsakingas už:• būtinų kompetencijų nustatymą ir išlaikymą;• atitinkamo mokymo ir informacijos užtikrinimą;• procedūrų bei priemonių, skirtų saugos palaikymui esant bet kokioms sąlygoms,nustatymą;• branduolinės energetikos objektų, veiklų ir susijusios įrangos atitinkamoskonstrukcijos bei geros kokybės tikrinimą;• visų radioaktyviųjų medžiagų, kurios yra naudojamos, susidaro, yra saugomos arbatransportuojamos, saugios kontrolės užtikrinimą;• visų susidarančių radioaktyviųjų atliekų saugios kontrolės užtikrinimą.2 principas: Turi būti sukurta ir palaikoma efektyvi saugą reglamentuojantiteisinė bei vyriausybinė sistema, įskaitant ir nepriklausomą reguliuojančiąinstituciją.5.3.3 skyriuje aprašoma vyriausybinė sistema bei organizacijos, dalyvaujančiosatominės elektrinės saugos reguliavime bei kontroliavime. Nustatyti su sauga susijęįstatymai, aprašytos susijusios reguliuojančios įstaigos bei kiti valstybiniaidepartamentai, dalyvaujantys atominių elektrinių saugos administravime Lietuvoje.3 principas: Organizacijose, susijusiose su apšvitos pavojais, bei branduolinėsenergetikos objektuose ir veiklose, sąlygojančiuose apšvitos pavojus, turi būtisukurta ir palaikoma efektyvi vadovavimo ir valdymo sistema saugai.Kaip dalis naujosios atominės elektrinės vystymo projekto, reguliuojančiosios įstaigosišnagrinės rengėjo bei eksploatuojančios organizacijos organizavimą, personalą,mokymą bei patirtį, konkrečiai siekiant užtikrinti, kad visuose organizavimo lygiuose,kurie yra tiesiogiai arba netiesiogiai atsakingi už branduolinę saugą, yra įdiegta tinkamasaugos kultūra.4 principas: Branduolinės energetikos objektai bei veiklos, sąlygojančios apšvitospavojus, bendrai turi duoti naudą.Tai dalinai yra nagrinėjama šioje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, šio principotenkinimas turės būti pademonstruotas vėlesnėse paraiškose dėl licencijos bei leidimųišdavimo šiam projektui. Atominės elektrinės įstatymas (X-1231, X-1446) jau nurodo,kad elektrinės projektavimas yra Lietuvos nacionalinis interesas.5 principas: Sauga turi būti taip optimizuota, kad būtų užtikrintas aukščiausiassaugos lygis, kurį pagrįstai įmanoma pasiekti.Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėllicencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 916 principas: Apšvitos pavojų kontrolės priemonės turi užtikrinti, kad jokiamasmeniui nėra keliamas nepriimtinas žalos pavojus.Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėllicencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas.7 principas: Dabarties ir ateities žmonės bei aplinka turi būti apsaugoti nuoapšvitos pavojų.Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėllicencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas.8 principas: Turi būti dedamos visos praktinės pastangos, siekiant užkirsti keliąbranduolinėms ar radiacinėms avarijoms bei jas sumažinti.Žalingiausios pasekmės, kurias sąlygoja branduolinės energetikos objektai ir veiklos,susidaro dėl branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos, branduolinės grandininėsreakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar kito spinduliuotės šaltinio kontrolės praradimo.Todėl siekiant užtikrinti, kad avarijos su žalingomis pasekmėmis dažnumas būtų labaimažas, reikia įgyvendinti šias priemones:• užkirsti kelią gedimų ar nenormalių sąlygų (tarp jų apsaugos pažeidimų)susidarymui, kurie galėtų sąlygoti tokį kontrolės praradimą;• užkirsti kelią tokių įvykusių gedimų ar susidariusių nenormalių sąlygų plėtojimuisi;• užkirsti kelią radioaktyvaus šaltinio ar kito spinduliuotės šaltinio praradimui arba jųkontrolės praradimui.Svarbiausia priemonė užkirsti kelią avarijoms ir sumažinti jų pasekmes yra „apsaugosgilyn“ principas. „Apsaugos gilyn“ principas grindžiamas nuoseklia apsaugos lygių irbarjerų sistema, kurie užkerta kelią jonizuojančiai spinduliuotei ir radioaktyviosiomsmedžiagoms plisti į aplinką. Jeigu vienas apsaugos lygis arba barjeras yra pažeidžiamas,išlieka kiti lygiai arba barjerai. Tinkamai įgyvendintas „apsaugos gilyn“ principasužtikrina, kad joks vienetinis techninis gedimas, žmogaus klaida ar organizacinė klaidanegalėtų sukelti žalingų poveikių, o gedimų derinys, kuris galėtų sąlygoti ženkliusžalingus poveikius, yra labai mažai tikėtinas. Skirtingų apsaugos lygių nepriklausomasefektyvumas yra būtinas „apsaugos gilyn“ principo elementas.Aukščiausiame lygyje „apsaugos gilyn“ principas užtikrinamas žemiau išvardintųpriemonių derinio dėka:• efektyvi valdymo sistema su tvirtu įsipareigojimu užtikrinti saugą bei stipria saugoskultūra;• tinkamas aikštelės parinkimas ir gerų projektavimo bei inžinerijos charakteristikųįtraukimas, užtikrinant patikimumo atsargą, įvairumą ir dubliavimą, daugiausianaudojant:o aukštos kokybės ir patikimumo konstrukciją, technologiją ir medžiagas;o kontrolės, ribojimo ir apsaugos sistemas bei priežiūros priemones;o tinkamą būdingų ir inžinerinių saugos priemonių derinį;• Išsamios eksploatavimo procedūros ir personalo treniravimas, taip pat avarijųvaldymo procedūros.Avarijų valdymo procedūros turi būti parengtos iš anksto, kad kontrolės praradimoatveju būtų užtikrintos priemonės branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos,branduolinės grandininės reakcijos ar kito spinduliuotės šaltinio valdymo atstatymui beibet kokių žalingų pasekmių sušvelninimui.9 principas: Turi būti įgyvendintos avarinės parengties ir reagavimo įbranduolinius ar radiacinius incidentus priemonės.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 92Svarbiausi avarinės parengties ir reagavimo į branduolinius ar radiacinius incidentustikslai yra tokie:• užtikrinti, kad yra įgyvendintos priemonės efektyviam reagavimui į branduolinę arradiacinę avariją įvykio vietoje bei atitinkamai vietiniu, regioniniu, nacionaliniu beitarptautiniu lygiu;• užtikrinti, kad pagrįstai numatomiems incidentams apšvitos pavojai būtų minimalūs;• bet kokiems įvykusiems incidentams įgyvendinti praktines priemones, kad būtųsumažintos bet kokios pasekmės žmonių gyvybėms, sveikatai ir aplinkai.10 principas: Turi būti patvirtinti ir optimizuoti saugos veiksmai, skirti sumažintiesamus ar nevaldomus apšvitos pavojus.Saugos analizės ataskaitoje (ataskaitose), kuri bus pateikta kaip dalis dokumentų dėllicencijos ir leidimų gavimo, bus pateiktas reikiamas pagrindimas.Sauga yra siejama ir su apšvitos pavojais esant normalios eksploatacijos sąlygoms, ir suapšvitos pavojais, kaip incidentų pasekmėmis, taip pat ir su kitomis galimomistiesioginėmis branduolinio reaktoriaus aktyviosios zonos, branduolinės grandininėsreakcijos, radioaktyviojo šaltinio ar bet kurio kito spinduliuotės šaltinio kontrolėspraradimo pasekmėmis. Saugos priemonės apima veiksmus, skirtus užkirsti keliąincidentams, bei priemones, taikomas jų pasekmių sušvelninimui, jei jie įvyktų.„Apsaugos gilyn“ principasKaip jau buvo minėta aukščiau, branduolinė sauga yra užtikrinama taikant „apsaugosgilyn“ principą. Taikant šią koncepciją apsaugomi ir gyventojai, ir darbuotojai.„Apsaugos gilyn“ principas yra branduolinės energetikos objektų saugos pagrindas.Pagal šį principą, visa su sauga susijusi veikla, nesvarbu ar organizacinė, ar susijusi suįrangos funkcionavimu, turi būti organizuojama taip, kad būtų sudaryti tam tikri barjeraiir lygiai, kuriuos, įvykus gedimui, kompensavus arba pakoregavus, nebūtų padaromažala nei pavieniams asmenims, nei visuomenei. Šis daugelio apsaugos barjerų irlygmenų būdas yra esminis „apsaugos gilyn“ principo bruožas (Tarptautinėbranduolinės saugos konsultacinė grupė, 1996).„Apsaugos gilyn“ principas įgyvendinamas projektavimo ir eksploatacijos metu,siekiant užtikrinti daugiapakopę apsaugą nuo įvairių eksploatacijos sutrikimų, incidentųir avarijų, įskaitant įrangos gedimus bei operatorių klaidas jėgainėje bei įvykių,prasidėjusių už jėgainės ribų.Istoriškai susiklostė bendra penkių vienas paskui kitą einančių lygių struktūra, kaipparodyta 5.3-1 lent.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 935.3-1 lent. „Apsaugos gilyn“ lygiai (Tarptautinė branduolinės saugos konsultacinėgrupė, 1996).„Apsaugosgilyn“ lygiaiTikslas1 lygis Nenormalios eksploatacijos ir gedimųprevencija2 lygis Nenormalios eksploatacijos valdymasir gedimų aptikimas.Pagrindinės savybėsNeatsiejami saugos principai, konservatyvikonstrukcija bei aukšta statybos ireksploatacijos kokybė.Kontrolės, ribojimo ir apsaugos sistemosbei kita priežiūra.3 lygis Projektinių avarijų valdymas. Techninės saugos priemonės ir avarinėsprocedūros.4 lygis Sunkių jėgainės sąlygų valdymas, Papildomos priemonės ir avarijų valdymas.įskaitant sunkiųjų avarijų prevenciją beipasekmių švelninimą.5 lygis Didelių radioaktyviųjų medžiagųišmetimų radiologinių pasekmiųšvelninimas.Avarinis reagavimas už aikštelės ribų.Aukštos kvalifikacijos, kompetentingi darbuotojai ir atsakingas eksploatavimasAtominės elektrinės projektavimo, statybos ir eksploatacijos metu sauga užtikrinamakokybiškos eksploatacijos bei saugos kultūros dėka. Saugos kultūra yra susijusi su visųasmenų, pasitelktų bet kokiai veiklai, įtakojančiai atominės elektrinės saugą, asmeniniuatsidavimu ir atsakingumu. Kokybiška statyba ir eksploatacija užtikrina netrikdomąjėgainės eksploataciją. Pasiekiamas ne tik pastovus elektros energijos gamybosprocesas, bet ir aukšti saugos lygiai. Aukštą saugos lygį užtikrina pastovi darbo kokybėskontrolė, vidiniai inspektavimai, eksploataciją reguliuojantys reikalavimai bei įgaliotųjųinstitucijų vykdomi inspektavimai.Atsakingoms pareigoms atominėje elektrinėje yra reikalingas reguliuojančių institucijųpatvirtinimas; tokios pareigos – tai atominės elektrinės generalinis direktorius bei jopavaduotojai, asmuo, atsakingas už branduolines medžiagas bei avarinės parengtiespriemones, ir reaktorių blokų operatoriai. Naujų darbuotojų mokymas prasidės statybosetape kaip įmanoma anksčiau. Eksploatacijos metu visi darbuotojai, ypač operatoriai,bus reguliariai mokomi. Šio mokymo metu bus naudojami stimuliatoriai, kuriais busgalima išbandyti įvairius scenarijus bei atlikti pratybas. Operatoriai privalo parodytisavo kompetenciją, reguliariai laikydami egzaminus.Atominės elektrinės struktūros, sistemos ir įranga yra klasifikuojamos pagal jų svarbąsaugai, o pagal tai išvestų techninių specifikacijų dėka užtikrinami eksploatacijosapribojimai bei funkciniai reikalavimai, kad būtų įgyvendinta jėgainės projektinėpaskirtis. Klasifikacija taip pat naudojama tam, kad inspektavimas, kokybėsužtikrinimas ir nepriklausomų įgaliotųjų institucijų vykdoma kontrolė būtų nukreipta įzonas, svarbias saugos požiūriu.Priemonės incidentams bei avarijomsSiekiant užtikrinti saugią atominės elektrinės eksploataciją, ji turi būti projektuojamapagal branduolinės energetikos teisės aktus ir branduolinės saugos standartus. PagalVATESI norminius dokumentus (VD-B-001-0-97 ir VD-T-001-0-97) fundamentaliossaugos funkcijos yra tokios:• reaktyvumo valdymas;• kuro aušinimas;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 94• radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas, eksploatacinių radioaktyviųjų išmetimųkontrolė bei avarinių radioaktyviųjų išmetimų ribojimas.Šių reikalavimų tenkinimas užtikrina, kad sunkios branduolinės avarijos pavojus yra begalo mažas. Saugos funkcijos diegiamos, naudojant ir lygiagrečias saugos sistemas(dubliavimą), ir skirtingus veikimo principus (įvairumą). Lygiagrečiosios saugossistemos yra atskirtos viena nuo kitos taip, kad, pvz., gaisras ar kitas įvykis negalėtųpažeisti visų lygiagrečiųjų sistemų (gedimas dėl bendrosios priežasties). Dubliavimodėka taip pat užtikrinama apsauga nuo komponentų vienetinių gedimų vienoje išlygiagrečiųjų sistemų (blokų). Saugos funkcijas atliekančių sistemų įvairumas užtikrinaapsaugą nuo grupinio tipo gedimų, pvz., ir elektra, ir garu varomų avarinio vandenstiekimo siurblių naudojimas.Saugos sistemos gedimo atveju „apsaugos gilyn“ principas sumažina riziką, kadvienetinis kritinės sistemos gedimas sukels avariją. Tai reiškia daugybinių,dubliuojančių, nepriklausomų saugos sistemų praktiką. To pavyzdys yra dvinepriklausomos saugos sistemos (valdymo strypų įvedimas ir boro (ar kitų neutronusabsorbuojančių medžiagų) įpurškimas į aktyviąją zoną) branduolinio dalijimosislopinimui aktyviojoje zonoje tuo atveju, jei būtų prarasta branduolinės grandininėsreakcijos kontrolė. Reaktyvumo sustabdymo sistemų įvairumas užtikrina, kadspecifiniai saugos reikalavimai būtų patikimai vykdomi, t.y., jei viena sistema sutrinka,kita sistema gali atlikti tą pačią saugos funkciją (šiame pavyzdyje – sustabdytireaktorių). Kiekviena saugos sistema kontroliuoja branduolinius procesusnepriklausomai, kiekviena suprojektuota taip, kad būtų užtikrintas didelis eksploatacijospatikimumas, taikant dubliavimo ir atskyrimo principus.Esant normaliai eksploatacijai, kuro aušinimas vykdomas pastovaus šilumnešio srautoper aktyviąją zoną dėka. Tai gali būti vykdoma arba natūralios cirkuliacijos būdu (kaipESBWR atveju), arba naudojant siurblių grupes. Siurblio gedimo atveju sistemoje yrapakankamai dubliavimo, kad būtų palaikomas šilumnešio srautas. Avarijos sušilumnešio praradimo atveju (pvz., dėl staigaus didelio pirminio aušinimo vamzdžiotrūkio) aktyvuojama avarinė aktyviosios zonos aušinimo sistema. Tai apima įvairiassistemas, kurios užlieja aktyviąją zoną šilumnešiu. Paimkime PWR kaip pavyzdį:pirmoji sistema užtikrina trumpalaikį šilumnešio papildomą padavimą į reaktoriausaktyviąją zoną, aukštu slėgiu įšvirkšdama vandens iš kaupiamųjų arba papildomovandens talpyklų. Antroji sistema atlieka ilgalaikio aušinimo vaidmenį, kai pirmojisistema nebeveikia; ši antroji sistema taip pat gali turėti normalios eksploatacijospaskirtį – aušinti reaktorių techninio aptarnavimo metu. Antrasis pavyzdys nagrinėjaįvykius, kurių metu netenkama pagrindinio vandens tiekimo iš kondensatoriaus į garogeneratorių. Tokiu atveju yra numatyta avarinė vandens tiekimo sistema, skirta pašalintiradioaktyviojo skilimo šilumos perteklių, imanti vandenį arba iš kondensatoriaus, arbaiš rezervinių vandens tiekimo talpyklų, jei kondensatoriaus blokas neprieinamas. Taileidžia ataušinti reaktorių per pirminį kontūrą ir garo generatorių, išleidžiant šilumą(garą) į atmosferą ar vandens telkinį.Radioaktyviųjų išmetimų prevencijaAtominės elektrinės sauga privalo būti užtikrinama įgyvendinant „apsaugos gilyn“principą, t.y. nuosekliai diegiant apsaugos priemones, grindžiamas barjerų sistema,kuri užkerta kelią jonizuojančiai spinduliuotei ir radioaktyviosioms medžiagoms plisti įaplinką, ir techninių bei organizacinių priemonių sistema, apsaugančia šiuos barjerusir palaikančia jų efektyvumą bei tiesiogiai apsaugančia gyventojus.Nekontroliuojamam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui į aplinką fiziškai keliasužkertamas, naudojant izoliuojančių barjerų seką. Kiekvienas fizinis barjeras

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 95suprojektuotas atlaikyti grėsmes, jam iškylančias galimų avarijų ar incidentų metu, irjeigu ankstesni/vidiniai barjerai buvo pažeisti. Barjerų sistemą sudaro:• keraminės kuro tabletės;• šilumą išskiriančių elementų apvalkalai;• sandari plieninė reaktoriaus sistema;• sandarus vidinis apsauginis kiautas;• tvirtas išorinis apsauginis kiautas.Sunkios avarijos atveju svarbiausias barjeras, neleidžiantis radioaktyviosioms atliekomspasklisti į aplinką, yra dvigubas apsauginis kiautas. Jį sudaro slėgiui atsparus, sandarusvidinis apsauginis kiautas, sukonstruotas arba iš specialaus plieno, betono, arba iš abiejųderinio. Išorinis apsauginis kiautas paprastai statomas iš gelžbetonio. Išorinis apsauginiskiautas supa vidinį apsauginį kiautą taip, kad bet koks dujų pratekėjimas iš vidinioapsauginio kiauto galėtų būti surinktas ir išfiltruotas dujinių išmetimų sumažinimui.Išorinis apsauginis kiautas taip pat veikia kaip spinduliuotės slopinimo ekranas,užtikrinantis, kad išorėje išliktų žemi spinduliuotės lygiai, net jeigu išorinio apsauginiokiauto viduje sandarumas būtų pažeistas. Svarbiausia išorinio apsauginio kiauto funkcijayra apsaugoti reaktorių nuo išorinių pavojų. Planuojama, kad visos naujosios atominėselektrinės pilnai pajėgs atlaikyti lėktuvo kritimo ar kitų teroristų keliamų grėsmiųpoveikį reaktoriaus pastato struktūrų vientisumui. Naujos atominės elektrinės taip patprojektuojamos atlaikyti įvairios tolerancijos išorinių gamtinių reiškinių poveikį, tarp jųmeteorologinius ir seisminius pavojus. Numatoma, kad konstrukcijos ir kruopštausaikštelės parinkimo dėka naujajai atominei elektrinei ženkli grėsmė dėl šių reiškiniųnebus keliama.Naujosiose atominėse elektrinėse apsauginis kiautas yra suprojektuotas atlaikytiblogiausiuosius scenarijus; šios sunkios avarijos apima aktyviosios zonos išsilydimą,kur išsilydžiusi reaktoriaus aktyviosios zonos medžiaga ir dauguma dujiniųradioaktyviųjų medžiagų sulaikoma apsauginio kiauto viduje, todėl pavojai darbuotojųbei aplink gyvenančių gyventojų sveikatai yra nedideli.Reaktoriaus saugos sistemų vystymasAtominės elektrinės kuriamos jau daugiau kaip 50 metų, ir jos pastoviai daugeliuatžvilgių yra plėtojamos, siekiant pagerinti jų saugą ir eksploatacinį patikimumą. Šiossaugą užtikrinančios priemonės buvo sukurtos reaktorių konstrukcijos raidos metu.Pirmosios ir antrosios kartos reaktorių (I ir II kartos) konstrukcijose apsaugai nuojėgainės veiklos sutrikimų ir sistemų gedimų buvo naudojama daug „aktyviųjų“ saugossistemų. Šių sistemų eksploatacijai reikėjo elektros arba hidraulinės energijos, jossąlygojo didelį vėlesnių, praeito amžiaus aštuntojo dešimtmečio jėgainių (t.y., tų,kuriuos dabar yra komerciškai eksploatuojamos) konstrukcijų sudėtingumą.Praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtajame dešimtmetyje sukurtiIII kartos reaktoriai pasižymi didesniais patobulinimais saugos srityje dėka sudėtingųsistemų supaprastinimo bei pasyviųjų saugos sistemų įdiegimo. Pasyviosios saugossistemos priklauso nuo gamtos reiškinių, t.y. gravitacijos (sunkio) jėgos, konvekcijos irgaravimo; kad jos veiktų, joms nereikia operatoriaus ar elektroninės sistemosdalyvavimo (kaip tai yra aktyviųjų sistemų atveju). Pasyviosios sistemos naudojamosdaugelyje III ir aukštesnės kartos reaktoriuose, jų naudojimas buvo pradėtasWestinghouse AP600 konstrukcijoje, sukurtoje 1985 m. Westinghouse siekė ženkliaisupaprastinti saugos sistemas, veikiančias įprastiniuose PWR, pakeičiant aktyviuosiuskomponentus (sklendes, variklius ir t.t.) pasyviosiomis sistemomis. Kitos kartos, III+

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 96kartos, reaktoriai yra tokie, kurie buvo neseniai sukurti, įtraukiant pažangias pasyviąsiassaugos sistemas. Tokie rekatoriai yra ACR, AP1000, ESBWR.Šiuo metu yra kuriami IV kartos reaktoriai, tikimasi, kad jų komercinis naudojimas buspradėtas per artimiausius 20-30 metų. Šių reaktorių veikimo principai ženkliai skiriasinuo šiuo metu eksploatuojamų reaktorių ir, jeigu bus išspręstos su medžiagųcharakteristikomis susijusios problemos, šie reaktoriai gali būti netgi dar saugesniateities reaktoriai. Tokiems reaktoriams vis dar reikia praeiti ilgą plėtros kelią, kol busgalima svarstyti demonstracinį prototipą.Saugos vertinimasRengiant atominės elektrinės projektą, jėgainės funkcionavimas yra studijuojamaseksperimentiškai ir teoriškai. Jėgainės eksploatacijos nukrypimų ir avarijų poveikiųmodeliavimui plačiai naudojamos kompiuterinės programos; įrodyta, kad toks vertinimometodas yra patikimas. Atominės elektrinės normalios eksploatacijos bei įvairių galimųavarijų analizei naudojami skirtingi skaičiavimo metodai. Metodai apima: incidentų iravarijų analizę, atsparumo analizę (skirtą patvirtinti jėgainės vientisumą ir atsparumoatsargas) paprastai naudojant patvirtintus projektavimo standartus, gedimo tipus bei jųpoveikių analizę ir tikimybinį rizikos vertinimą. Skaičiavimų modeliuose visadadaromos tokios prielaidos ir vertinimai, kad, skaičiuojant neapibrėžtus faktorius, visadaelektrinės atžvilgiu pasirenkamas blogiausias variantas, kad net ir blogiausi atvejai būtųsaugiai valdomi. Rezultatai naudojami apibrėžti saugos funkcijas, reikalingas avarijųmetu, o jų patikimumo atsargos parenkamos tokios, kad būtų užtikrintas didelispatikimumas.Pabaigus atominės elektrinės statybą, analizė ir toliau vykdoma, atsižvelgiant įeksploatacijos patirtį, eksperimentinių tyrimų rezultatus bei skaičiavimo metodų plėtrą.Dokumentai vis papildomi naujais duomenimis ir pateikiami už branduolinę saugąatsakingai įstaigai.Eksploatuojamos atominės elektrinės sauga yra pastoviai kontroliuojama. Saugosvertinimas atliekamas arba kaip jėgainės eksploatacijos terminuotos licencijosatnaujinimo dalis, arba praėjus dešimčiai metų po paskutinio vertinimo. Kaip periodiniosaugos vertinimo dalis, bus atliekamas reaktorių blokų saugos statuso, potencialiųplėtros objektų ir saugos išlaikymo vertinimas. Tai apims peržiūrėtos saugos analizėssantrauką bei iš jos rezultatų padarytas išvadas. Dėmesys bus skiriamas reikalavimams,nustatytiems nuostatose, reaktorių blokų senėjimo kontrolei, susidėvėjimui, įdiegtiemsir galimiems jėgainės patobulinimams bei saugos kultūrai ir valdymui.5.3.3 Branduolinės saugos administravimas LietuvojeAtominę energetiką Lietuvoje reglamentuoja ir administruoja keletas ministerijų irįstaigų, tarp jų: Valstybinė atominės energetikos inspekcija (VATESI), Sveikatosapsaugos ministerija (per Radiacinės saugos centrą), Ūkio ministerija, Aplinkosministerija bei Vidaus reikalų ministerija.VATESI (įsteigta 1991 m.) yra atsakinga už branduolinės saugos valstybinį reguliavimąir radiacinės apsaugos priežiūrą branduolinės energetikos objektuose, už branduoliniųmedžiagų panaudojimo bei branduolinės energetikos objektų ir branduolinių ir beibranduolinėje energetikoje naudojamų radioaktyviųjų medžiagų fizinės saugosvalstybinį reguliavimą.Ten, kur branduolinės saugos užtikrinimas susijęs su kitais saugos aspektais, turinčiaisįtakos branduolinei saugai, pvz. priešgaisrinė apsauga, aplinkos apsauga, fizinė apsauga,pasiruošimo avarijoms planavimas ir pan., reguliavimo institucijų atsakomybę nustato

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 97įstatymai ir kiti teisės aktai. VATESI kartu su kitomis Lietuvos valstybinio reguliavimoinstitucijomis bendradarbiauja ir aiškiai apibrėžiamos kiekvienos institucijosatsakomybės sritys ir įsitikinama ar visi nagrinėjami aspektai yra įvertinti.Lietuvos Respublika suteikia VATESI vykdomąją valdžią, o Ministras Pirmininkasskiria VATESI direktorių. VATESI atsiskaito Lietuvos Vyriausybei ir, esant reikalui,dėl saugos problemų nagrinėjimo gali kreiptis tiesioginės pagalbos į aukščiausiusVyriausybės lygius.Vykdydama savo funkcijas VATESI yra visiškai autonomiškai institucija,nepriklausoma nuo jėgainės statytojo, projektuotojo ar eksploatuojančios organizacijos.VATESI skirta apsaugoti ir darbuotojus, ir visuomenę nuo žalos, kurią sukelia atominėselektrinė eksploatacija, pagal įstatymus, savo nuostatus bei kitus teisės aktus.Branduolinės energetikos veiklų pastovaus monitoringo užtikrinimui VATESI turiskyrius Vilniuje bei Ignalinos AE. Techninės pagalbos teikimui ir VATESI, ir esamaielektrinei, Lietuvos energetikos institute (LEI) Kaune vyriausybės buvo įsteigtatechninės paramos organizacija, Nepriklausoma saugos analizės grupė (ISAG).VATESI vykdo tokias pagrindines funkcijas:• rengia projektus ir, su vyriausybės įgaliojimu, tvirtina saugos standartus irtaisykles branduolinės energetikos objektų projektavimui, statybai ireksploatacijai, branduolinėje energetikoje naudojamų radioaktyviųjų medžiagųsaugojimui ir atliekų laidojimui;• užtikrina reikalavimų, nustatytų licencijose ir saugos taisyklėse bei standartuose,laikymąsi;• nustato branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės sistemą;• išduoda licencijas branduolinių objektų ir jų sistemų projektavimui, statybai,eksploatacijai ir eksploatacijos nutraukimui, o taip pat vertina branduoliniųobjektų saugą;• kasmet pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ataskaitą apie branduolinėsenergetikos objektų saugos būklę;• įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, nustatytąja tvarka vertina situaciją irprognozuoja branduolinės avarijos eigą, teikia informaciją apie esamą padėtįLietuvos Respublikos ir kitoms institucijoms;• teikia informaciją branduolinės saugos ir radiacinės saugos klausimaisvisuomenei.Kalbant apie saugią atominės elektrinės eksploataciją, VATESI vaidmuo apimainspektavimą, priežiūrą, kontrolę ir, kai kurių veiklų atveju, leidimų išdavimą. VATESIturi teisę naudotis visais reikalingais dokumentais ir informacija,Remiantis tuo, kad dabartinės (Ignalinos AE) reguliuojamosios praktikos bus tęsiamos,VATESI elektrinės aikštelėje išlaikys grupę inspektorių. Priežiūros grupės inspektoriaikiekvieną dieną lanko elektrinę ir atlieka jiems paskirtas funkcijas bei turi teisę naudotiseksploatacijos dokumentais ir pagrindinėje valdymo patalpoje, ir kitose vietose, kurioseatliekamas darbas. VATESI gali įsakyti uždaryti branduolinės energetikos objektą, jeigunustatytų, kad yra nepaisoma saugos nuostatų arba standartų.Elektrinės operatorius turi pateikti VATESI tokias ataskaitas:• metinę atominės elektrinės saugos ataskaitą;• ataskaitas apie nenormalius įvykius elektrinės eksploatacijos metu;• ataskaitas apie su sauga susijusių sistemų įrangos gedimus ir defektus (du kartusper metus);• kasmėnesines bei metines poveikio aplinkai (išmetimų į aplinką) ataskaitas;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 98• metines ir ketvirtines elektrinės darbuotojų radiacinės apšvitos ataskaitas,ataskaitas apie didžiausių leidžiamų spinduliuotės lygių viršijimo atvejus beiprofesines ligas ir t.t.VATESI reikalavimai atominės elektrinės saugai yra apibrėžti šiuose dokumentuose:• Bendrieji atominių elektrinių saugos užtikrinimo nuostatai, VD-B-001-0-97;• AE rektoriaus įrenginių branduolinės saugos taisyklės , VD-T-001-0-97.Kaip dalis darbo tikrinant nuolatinę Ignalinos AE eksploatacijos saugą, įvertinusnurodytų dokumentų atitikimą pripažintai Vakarų šalių praktikai, kaip pavyzdžiai buvonaudojami šie AE pagrindinių principų dokumentai:• TATENA saugos standartų serija Nr. 75 INSAG 3;• Atominių elektrinių saugos kodeksas: Projektavimas, TATENA saugos standartųserija Nr. 50-C-D;• Atominių elektrinių saugos kodeksas: Eksploatacija, TATENA saugos standartųserija Nr. 50-C-O;• kai kurie tiesiogiai susiję saugos vadovai, kai reikėjo daugiau detalių.TATENA dokumentai periodiškai peržiūrimi ir atnaujinami. Dokumentai, tiesiogiaisusiję su naująja atomine elektrine, bus apibrėžti vėlesnėje projekto stadijoje. Išsamiauapie TATENA standartus ir vadovus galima sužinoti www.iaea.org.Bet kokioje paraiškoje eksploatuoti naująją atominę elektrinę turės būtipademonstruotas Lietuvos ir TATENA reikalavimų tenkinimas.Dabartiniai teisės aktai branduolinės energetikos srityje paremti Branduolinės energijosįstatymu. Įstatymas nustato pagrindinius valstybinio branduolinės energetikos saugosreguliavimo tikslus. Branduolinės energetikos objektų saugos kontrolės funkcijas vykdoLietuvos Respublikos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).Aplinkos apsaugos įstatymas kartu su Poveikio aplinkai vertinimo įstatymu nurodo, kadbet kokio branduolinės energetikos objekto įrengimui turi būti atliekamas poveikioaplinkai vertinimas.Aplinkos ministerija pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymą nustatoaplinkos radiacinės saugos reikalavimus bei išduoda leidimus radionuklidų išmetimamsį aplinką. Šių reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos agentūra prieAplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos agentūra užtikrina aplinkos radiologinękontrolę ir monitoringą šalia branduolinės energetikos objekto.Elektrinės operatorius teikia Aplinkos ministerijai šias ataskaitas:• mėnesines ir metų ataskaitas apie poveikį aplinkai (radionuklidų išmetimus įaplinką);• mėnesines ir metų ataskaitas apie aikštelėje esančias radioaktyviąsias atliekas irkenksmingas chemines medžiagas;• ataskaitas apie maksimalių leistinų išmetimo į aplinką ribų viršijimo atvejus.Radiacinės saugos įstatymas nustato teisinį gyventojų ir aplinkos apsaugos nuo žalingųjonizuojančios spinduliuotės poveikių pagrindą. Įstatymas taip pat apibrėžialicencijavimo sistemą radioaktyviųjų medžiagų bei spinduliuojančių įrenginiųvartojimui bei nustato bendrąsias jų vartojimo taisykles.Pagal Radiacinės saugos įstatymą Radiacinės saugos centras (RSC) prie Sveikatosapsaugos ministerijos yra reguliuojanti institucija, koordinuojanti kitų institucijų ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 99savivaldos įstaigų veiklą radiacinės saugos, monitoringo ir gyventojų apšvitosekspertizės srityje. Be kita ko, RSC yra atsakingas už darbuotojų bei plačiosiosvisuomenės radiologinę apsaugą nuo neigiamų poveikių, kuriuo sąlygoja branduolinėsenergetikos objektų eksploatacija ir eksploatacijos nutraukimas.Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys radiacinės saugos reikalavimusbranduolinės energetikos objektuose, yra šie:• Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos";• Lietuvos higienos norma HN 87:2002 „Radiacinė sauga branduolinės energetikosobjektuose";• Lietuvos higienos norma HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus radiacinei arbranduolinei avarijai”.Elektrinės operatorius turi pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai metines ir ketvirtinesdarbuotojų apšvitos ataskaitas, ataskaitas apie didžiausių leidžiamų spinduliuotės lygiųviršijimo atvejus bei profesines ligas.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už potencialiai pavojingos įrangos(kranų, vamzdynų, bakų) priežiūrą per techninės kontrolės tarnybas, išskyrus tą įrangą,kurią inspektuoja VATESI, pagal Potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūrosįstatymą.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat tikrina darbo saugos reikalavimų,nustatytų įstatymuose, reglamentuojančiuose darbo santykius, bei kituose nuostatuose,laikymąsi. Elektrinės operatorius turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie visusgamybinių avarijų atvejus ir pateikti metines gamybos darbų saugos ataskaitas.Vidaus reikalų ministerija kontroliuoja atominės elektrinės ir kitų branduolinėsenergetikos objektų priešgaisrinę apsaugą. Tai apima nedelstiną gaisrų gesinimą,statybos/rekonstrukcijos konstrukcijų tyrimą, priešgaisrinės apsaugos sistemųkoordinavimą, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų vykdymo kontrolę bei dalyvavimąbranduolinių avarijų ir jų pasekmių valdyme.Vidaus reikalų ministerija per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentąparengia gyventojų radiacinės saugos planą branduolinės avarijos atveju ir įgyvendinapriemones avarijos ir jos pasekmių pašalinimui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimodepartamentą sudaro trys ugniagesių – gelbėtojų brigados, dislokuotos už elektrinėsribų. Panašią struktūrą planuojama sukurti ir naujajai atominei elektrinei.Gaisro elektrinėje atveju elektrinės pamainos viršininkas būna atsakingas užeksploataciją, kol į elektrinę atvyks pirmosios brigados pareigūnas.Be kita ko, į pareigas įeina saugus branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų kroviniųgabenimas šalies teritorijoje kartu su Susisiekimo ministerija.Krašto apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su elektrinės operatoriumi bei kitomisvietinėmis ir valstybinėmis įstaigomis, rengia planus atominės elektrinės ir kitųbranduolinės energetikos objektų apsaugai nuo teroristų bei prasiskverbimo į atominęelektrinę ar kitus branduolinės energetikos objektus.Vadovaudamasis Civilinės saugos įstatymu, Civilinės saugos departamentas vykdo šiuosuždavinius:• organizuoja avarijos padarinių likvidavimą atominėse elektrinėse;• koordinuoja visų organizacijų, dalyvaujančių likviduojant avarijos padariniusatominėse elektrinėse, veiklą;• reguliariai informuoja Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę apie avarijų likvidavimodarbų eigą;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 100• vykdo LR Vyriausybės sprendimus ir potvarkius susijusius su avarijų pasekmiųlikvidavimo darbais;• organizuoja visuotinę gyventojų evakuaciją iš avarijos poveikio zonos;• informuoja suinteresuotas organizacijas ir žiniasklaidą apie avarijų likvidavimodarbus ir jonizuojančio spinduliavimo pavojų.5.3.4 Saugos reikalavimų naujajai AE įgyvendinimasKaip aptarta aukščiau, visose III+ kartos ir kai kuriose II bei III kartos reaktoriuose yraatsižvelgta į aukštus saugos tikslus. Naujai atominei elektrinei keliamas reikalavimasužtikrinti, kad avarijos, sąlygojančios reaktoriaus aktyviosios zonos pažeidimą,tikimybė būtų mažesnė nei vieną kartą per 100 000 metų, o didelis radioaktyviųjųmedžiagų išmetimas į aplinką įvyktų ne dažniau kaip vieną kartą per 1 000 000 metų.Visi nagrinėjami reaktorių tipai tenkina šiuos reikalavimus su ženklia atsarga. Begebėjimo atlaikyti sunkias avarijas, kurias sukelia aktyviosios zonos išsilydimas,elektrinė taip pat turi būti suprojektuota atlaikyti išorines grėsmes ir terorizmą. Tokiepoveikiai apima susidūrimą su dideliu keleiviniu lėktuvu bei išorines grėsmes, kuriassukelia gamtiniai reiškiniai, tokie kaip žemės drebėjimas ar stiprūs vėjai.Sprendimas dėl naujosios elektrinės reaktoriaus tipo bus priimtas po šios Poveikioaplinkai vertinimo ataskaitos remiantis tam tikrais veiksniais, tarp jų elektrinės sauga,jėgainės efektyvumas bei kuro naudingumo koeficientas / ekonomiškumas. Dabartinėsfizinės apsaugos bei saugos priemonės ir esama avarinė parengtis Ignalinoje gali būtinaudojamos ir naujai atominei elektrinei.Ataskaitos, kurios bus rengiamos toliau vykdant projektąPo planuojamos naujosios atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo (PAV)procedūros pagal Lietuvos įstatymus bus kreiptasi dėl Vyriausybės nutarimo.Kreipiantis dėl nutarimo, dar nebus pasirinktas nei elektrinės tiekėjas, nei detalūsprojekto saugos standartai ir kriterijai, taigi, sprendimas bus priimtas remiantis saugostikslais, aprašytais VATESI ir TATENA nuostatose. Jeigu nutarimas bus palankus irSeimas jį patvirtins, bus pradėtos derybos su elektrinės tiekėjais.Kai bus pasirinktas jėgainės tipas, galima bus pradėti rengti preliminarią saugos analizėsataskaitą, kuri bus pateikta VATESI statybos licencijai gauti. Šioje saugos ataskaitojebus išsamūs jėgainės tipui būdingi saugos vertinimai, skirti pademonstruoti reaktoriaussaugą, atitinkamas saugios eksploatacijos ir techninio aptarnavimo ribas bei sąlygas irtinkamą eksploatuojančios bendrovės bei aikštelės darbuotojų valdymo struktūrą. Bekompiuterinės avarijų modeliavimo analizės, bus atlikti ir tikimybiniai rizikosvertinimai, apimantys skirtingų įvykių tikėtinumą, pvz., aktyviosios zonos pažeidimodažnį ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimus į aplinką.Kai bus gautas statybos leidimas, reikės parengti galutinę saugos analizės ataskaitąeksploatacijos licencijai gauti. Eksploatacijos licencijos išdavimo sąlyga yra tokia, kadstatybos metu saugos analizės būtų atnaujinamos taip, kad atspindėtų bet kokiuspakeitimus, susidarančius dėl projekto pakeitimo. Tokie pakeitimų pasiūlymai turės būtielektrinės statytojo patvirtinti ir, kai reikia, pateikti atitinkamai instancijai, tik po topakeitimas galės būti priimtas. Perdavimo eksploatuoti bandymai patvirtins jėgainės irsistemų funkcionavimo efektyvumą, iki leidimo pradėti komercinę eksploataciją. Ikiobjekto eksploatacijos turi būti sudaryti ir paruošti fizinės apsaugos bei avarinioreagavimo priemonių planai ir eksploatacijos kokybės valdymo programa.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1015.4 KURO ĮSIGIJIMAS5.4.1 Galimybė įsigyti branduolinį kurąPaprastai nauja atominė elektrinė per metus suvartoja apie 30 tonų įsodrinto urano kaipkuro, tam reikia 200 tonų gamtinio urano. Tikslus kuro rinklių ir urano kiekisbranduolinio reaktoriaus viduje priklauso nuo reaktoriaus tipo ir jo galingumo.Atominės elektrinės paprastai turi savo kuro saugyklas, kuriose paprastai laikomas pervienerius metus suvartojamas kuras.Branduolinio kuro gamybos procesą sudaro tokie keturi skirtingi etapai: kasimas,smulkinimas ir koncentravimas, kol uranas pasiekia U 3 O 8 (angl. yellowcake) formą,paprastai parduodamą tarptautinėse rinkose; jo konversija į dujinę formą – uranoheksafluoridą (UF 6 ); sodrinimas, padidinant U-235 izotopo procentinį kiekį, ir galų galekuro rinklių gamyba, naudojant urano dioksidą UO 2 , gautą sodrinimo proceso metu.Branduolinio kuro gamybos seka išsamiau aprašyta kituose šio skyriaus poskyriuose.Galima pirkti arba kuro rinkles, paruoštas naudoti reaktoriuje, arba iškastą gamtinįuraną. Be to, įmanoma iš skirtingų tiekėjų įsigyti atskiras kuro gamybos fazes arba jųderinius. Pastovi galimybė įsigyti uraną užtikrinama ilgalaikių tiekimo sutarčių dėka.Paruoštos naudoti kuro rinklės gali būti pristatomos į atomines elektrines traukiniu arbasunkvežimiu. Į Ignalinos atominę elektrinę kuro rinklės pristatomos traukiniu iš Rusijos.Šį produktą įmanoma įsigyti tarptautinėje urano rinkoje. Bendrosios globaliosiosgamtinio urano reikmės 2006 m. sudarė apie 62 000 tonų, toks kuro kiekis buvotiekiamas daugiau kaip 370 GWe branduolinės energetikos gamybos pajėgumams.Pagal Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos (PBEA, angl. World NuclearAssociation (WNA)) 2007 m. pagrindinį scenarijų branduolinės energetikos gamybospajėgumai per ateinančius metus išaugs iki apytiksliai 520 GWe 2030 m. (Kwasny,2007; WNA, 2007).Šiuo matu gamtinis uranas (iškastinis uranas) padengia du trečdalius bendrųjųbranduolinio kuro reikmių. Likusi dalis urano branduoliniam kurui gaunama iš kariniųšaltinių, urano saugyklų bei pakartotinai įsodrinant nusodrintą uraną. Be to, kai kuriosešalyse dalis panaudoto branduolinio kuro yra perdirbama ir vėl naudojama. Šis procesasįvairiose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, yra draudžiamas.2007 m. gamtinio urano gamybos apimtis sudarė šiek tiek daugiau nei 40 000 tonų(5.4-1 pav.). Tais pačiais metais didžiausios gamtinio urano gamybos šalys buvoKanada (25 %), Australija (19 %) ir Kazachstanas (13 %). Kitos svarbios urano verslešalys yra Rusija, kai kurios Afrikos šalys, Uzbekistanas ir JAV. 2007 m. 12 didžiausiųšalių – gamintojų pagamino 98 % gamtinio urano, pagaminamo pasaulyje.Didžiausios bendrovės, specializuojančios gamtinio urano gamyboje, yra Cameco(Kanada), Rio Tinto (Australija) ir AREVA (Prancūzija), kurios kartu pagaminodaugiau kaip 50 % pasaulio gamtinio urano 2007 m. Didžiausia pasaulyje uranogavybos aikštelė, vadinama Key Lake/Mc Arthur River ir valdoma bendrovės Cameco,yra Kanadoje, šioje aikštelėje 2007 m. buvo išgauta 7200 tonų gamtinio urano (17 %bendrosios pasaulinės gamybos).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1025.4-1 pav. Urano gavyba iš kasyklų pagal šalis 2007 m., iš viso 41 279 tU (WNA,2008).Šiuo metu techniškai ir ekonomiškai tinkamų urano išteklių turima apie 4,7 milijonotonų. Be to, vertinama, kad apie 10 milijonų tonų urano išteklių galima panaudoti suesamomis technologijomis. Numatoma, kad šie ištekliai yra pakankamai pastovūs, kadir ateinančiais dešimtmečiais būtų galima patenkinti tarptautinius poreikius, nepaisantišaugusių elektros energijos gamybos branduolinės energetikos objektuose pajėgumų(EBPO ir TATENA, 2006).Pastaraisiais metais urano kaina ženkliai išaugo. Tai sąlygojo kelių naujų urano paieškosir žvalgymo darbų pradžią pasaulyje, jau pradėtos eksploatuoti naujos kasyklos, tuopačiu svarstant galimybes tęsti darbus keliose senose, dabar jau uždarytose kasyklose.Šiuo metu pasaulyje yra 8 urano konversijos kompleksai su konversijomis įmonėmis,esančiomis Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje irArgentinoje (TATENA duomenų bazės, 2008), pasižyminčiomis skirtingu dydžiu irtechninėmis charakteristikomis, pritaikytomis šalyje naudojamų reaktorių tipams beitarptautinės rinkos poreikiams.Pasaulio mastu yra ir daugau šalių, dalyvaujančių urano sodrinime, tarp jų Vokietija,Japonija, Nyderlandai ir Pakistanas (TATENA duomenų bazės, 2008), atskirų įrenginiųskirtingi sodrinimo lygiai taip pat priklauso reaktoriaus charakteristikų ir rinkosporeikių.Kuro rinklių gamyba vykdoma dar keliose šalyse be jau minėtųjų, tarp jų Belgijoje,Brazilijoje, Vokietijoje, Indijoje, Japonijoje, Kazachstane, Pakistane, Rumunijoje, PietųKorėjoje, Ispanijoje ir Švedijoje (TATENA duomenų bazės, 2008). Tai procesas, dideledalimi priklausantis nuo jėgainės tipo. Šiuo metu kuro rinklių gamybos srityje yraperviršis, o tai reiškia, kad artimojoje ateityje gamybos pajėgumų netrūks.5.4.2 Urano kasimas ir gryninimas2006 m. 41 % bendrosios gamtinio urano produkcijos buvo gauta iš požeminių kasyklų,24 % – iš atvirųjų kasyklų ir 26 % – naudojant požeminį išplovimą; 9 % bendrosios

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 103urano produkcijos buvo gauta kaip kitų kalnakasybos produktų (vario ir aukso)subproduktai (WNA, 2007).Tradicinėse kasyklose, rūda išgaunama iš pamatinės uolienos, susmulkinama irsumalama. Po to atskiroje gamykloje uolienos medžiaga paprastai būna apdorojamasieros rūgštimi, kad uranas atsiskirtų nuo jos (malimo procesas). Bendrai gali būtipanaudota apie 75 – 90 % bendro urano kiekio rūdoje. Po to uranas sodrinamas keliaistirpikliais ir nusodinamas amoniaku. Gaunamas U 3 O 8 (triurano oksidas), vadinamasurano koncentratu (angl. yellowcake).Taikant išplovimo vietoje metodą (angl. ISL - in-situ leaching method), grunteišgręžiamos skylės, kuriomis cirkuliuoja rūgšties arba šarminis tirpalas. Urano mineralaiištirpsta cirkuliuojančiame tirpale, iš kurio uranas išgaunamas urano sodrinimogamykloje, esančioje žemės paviršiuje. Priklausomai nuo gruntinio vandensrūgštingumo, tirpalas apdorojamas arba taikant tirpalo ekstrakcijos metodą, arba jonųpakaitos dervas. Urano koncentratas (U 3 O 8 ), gaunamas nusodinimo fazėje, džiovinantaukštoje temperatūroje. ISL kasyklos yra, pvz., Kazachstane, JAV ir Australijoje (WNA,2008b).Urano kasybos veiklos poveikiai aplinkai yra susiję su radiologiniais urano rūdospoveikiais, radiologiniais raudono dujų, išsiskyrusių iš rūdos, poveikiais, kasybosatliekomis ir nuotekomis.Šiuo metu šalyse, kur vykdoma urano kasyba (tokiose kaip Kanada ir Australija),procesus, susijusius su kasyklų atnaujinimu ir urano kokybės pagerinimu, reglamentuojavyriausybės nuostatai bei aplinkos ir branduolinės saugos įstaigos, griežtai prižiūrinčioskasybos darbus. Aplinkos būsena kontroliuojama dar keletą metų po veiklos nutraukimoir netgi po to, kai kasybos teritorijoje pradedam vykdyti kita veikla. Aplinkos, sveikatosir saugos klausimus, susijusius su kasybos darbais, vis labiau kontroliuoja tarptautiniaistandartai ir išoriniai auditai.5.4.3 Konversija ir sodrinimasPrieš sodrinimą, taikant cheminius procesus, uranas paverčiamas dujine uranoheksafluorido (UF 6 ) forma. Šiame procese, vadinamame konversija, naudojami įvairūschemikalai ir šiluminė energija.Gamtiniame urane izotopo U-235, reikalingo branduoliniuose reaktoriuose inicijuotigrandininę dalijimosi reakciją, dalis sudaro tik 0,7 %. Likusi 99,3 % dalis – daugiausiaU-238. Įprastiniuose lengvojo vandens reaktoriuose U-235 dalis kure sudaro apie 3,5 %.Urano heksofluorido sodrinimas vykdomas, taikant arba dujų difuziją, arba šiuo metuvis populiarėjančius centrifugavimo metodus, naudojant chemines ir fizines uranocharakteristikas. Centrifugavimo metodų energijos suvartojimas yra ženkliai mažesnis,nei dujų difuzijos atveju.Sodrinimo proceso pabaigoje tik 15 % pradinio urano kiekio transformuojama įįsodrintą uraną, o likę 85 % vadinami liekamuoju uranu. Liekamasis uranas šiek tiekgali būti naudojamas tam tikrų tipų reaktoriuose, o anksčiau buvęs karinės paskirtiesuranas atitinkamai apdorotas gali būti naudojamas komerciniuose reaktoriuose.Konversijos ir sodrinimo procesai priskiriami chemijos pramonei, kur naudojami,apdorojami ir saugojami pavojingi chemikalai. Šias operacijas reglamentuoja keletastarptautinių ir nacionalinių nuostatų, susijusių su pavojingų chemikalų ir atliekųtvarkymu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1045.4.4 Branduolinio kuro gamybaBranduolinio kuro gamybos stadijos yra tokios: įsodrinto urano heksafluoridokonversija į urano oksidą, tablečių gamyba ir šilumą išskiriančių elementų gamyba.Urano oksidas paverčiamas į keramiką ir supresuojamas į 1,5 bei 2 cm skersmenstabletes. Kuro tabletės dedamos į apytiksliai 4 m ilgio vamzdelius, pagamintus išcirkonio lydinio arba nerūdijančio plieno. Po to keletas šilumą išskiriančių elementųsurenkama į apytiksliai 30 cm skersmens kuro rinkles.Gamybos stadijų metu radiologiniai poveikiai kuro gamykloje yra nereikšmingi. Tačiaukuro gamykloje yra naudojami pavojingi chemikalai. Tvarkymo procesai vykdom pagalpavojingų chemikalų tvarkymo ir saugojimo įstatymus ir nuostatus.5.4.5 Panaudoto branduolinio kuro perdirbimasTaip vadinamas PUREX (angl. Plutonium URanium EXtraction) procesas šiuo metu yralabiausiai išplėtotas ir plačiausiai perdirbimo gamyklose naudojamas procesas. Kurasištirpinamas azoto rūgštyje, o uranas bei plutonis chemiškai atskiriami, naudojanttirpiklius cheminio proceso metu. Gautas plutonis gali būti naudojamas MOX (maišytooksido, angl. Mixed Oxide) kuro gamybai, tuo tarpu urano perdirbimui į kurąreikalingas pakartotinio sodrinimo procesas. Perdirbant panaudotą branduolinį kurą,sugrąžinama 30 % urano energijos. Taip sutaupomi reikšmingi kiekiai neapdorotogamtinio urano, be to, sumažėja bendri labai radioaktyvių atliekų kiekiai.Perdirbimo alternatyva vis dar yra aktyviai svarstoma tarptautinėje bendruomenėje,kadangi esama abejonių dėl jos ekonominio pagrįstumo bei dėl jos artimo ryšio subranduolinių ginklų gamyba ir laidojimu. Bet kuriuo atveju, šiuo metu tokia alternatyvanėra įmanoma Lietuvoje, kadangi pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, priimtą 1992 m.(paskutinė pataisa – 2003 m.), panaudoto branduolinio kuro perdirbimas yradraudžiamas.5.4.6 Branduolinio kuro gabenimai ir saugojimasMetinis kuro ir panaudoto branduolinio kuro kiekis atominėse elektrinėse yra mažas,palyginus su kitą kurą naudojančiomis jėgainėmis. Dėl šios priežasties transportavimoapimtys yra santykinai mažos. Tačiau transportavimas yra reikalingas keliose gamybossekos stadijose, atstumai gali būti dideli, o pristatomos medžiagos gali būti pavojingosarba radioaktyvios. Kai kurios bendrovės, dirbančios atominėms elektrinėms,specializuojasi branduolinio kuro ir kitų pavojingų bei radioaktyviųjų medžiagųgabenimo srityje.Tarpiniai produktai ir kuro sudedamosios dalys, gabenami iš kasyklų į atominęelektrinę, yra mažo aktyvumo. Tačiau kai kurios šių medžiagų (tokios kaip uranoheksafluoridas, gabenamas iš konversijos gamyklos į sodrinimo gamyklą) yra labaitoksiškos, todėl jų gabenimo metu yra taikomos atsargumo priemonės.Radioaktyviųjų medžiagų transportavimą ir saugojimą reglamentuojantys nacionaliniaiir tarptautiniai nuostatai yra paremti plačiai taikomais TATENA (Tarptautinės atominėsenergetikos agentūros) standartais ir vadovais. Nuostatų tikslas yra apsaugoti žmones iraplinką nuo spinduliuotės radioaktyviųjų medžiagų transportavimo metu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1056 ATLIEKOS6.1 ATOMINĖS ELEKTRINĖS STATYBAApskaičiuotas naujos AE statybos laikas 4–7 metai, per šitą laikotarpį radioaktyviosiosatliekos nesusidarys. Nepaisant to, atitinkamas paprastų atliekų kiekis susidarys ir turėsbūti atitinkamai palaidotas.Yra keli statybų etapai: žemės darbai, energobloko(ų) statyba, montavimo darbai,perdavimas eksploatuoti ir t.t. Susidariusios atliekos paprastai būna civilinės pramonėsatliekos, gaunamos dėl gelžbetoninių konstrukcijų statybų, įrangos montavimo irstatybų veiksmų organizavimo (t.y. statybinis laužas, pakavimo medžiagų atliekos,darbuotojų sanitarinės atliekos, užterštos benzino produktais nuotekos ir pan.).Pirmasis etapas naujos AE statyboje bus žemės darbai. Naujos AE statybos aikštelėsgylis bus nuo 8 iki 16 metrų. Pašalintas dirvožemis bus nukeltas į projektuojamądirvožemio sąvartyną, esantį šalia aikštelės. Dirvožemio sąvartyno plotas apie 240 000m 2 , jis gali sutalpinti apie 700 000 m 3 dirvožemio (žr. 7.4 skyrių).Iškasto dirvožemio kiekiai bus apie 850 000 m 3 vienam AE blokui ir 1 400 000 m 3dviem blokams. Tam tikras kiekis pašalinto dirvožemio bus sugražintas į naujos AEstatybų aikštelę, o kita dalis pasiliks galutiniam saugojimui dirvožemio sąvartyne.Statybos etape susidarys reikšmingas paprastų kietųjų atliekų kiekis, bendrai sudarytasiš statybų ir buitinių atliekų. Dažniausiai pasitaikančių atliekų tipai kartu suorientaciniais apskaičiavimais pateikti 6.1-1 lentelėje.6.1-1 lent. Paprastų atliekų, susidarysiančių naujos AE statybos metu, kiekis.Atliekų rūšis 1 × 1600/1700 MV reaktorius 2 × 1600/1700 MV reaktoriaiPopieriusStiklasPakavimo atliekosMetalo laužasElektronikos atliekosPadangų atliekosNebeveikiančiostransporto priemonėsNuotekų dumblasBetono dumblasŠvininės baterijosUžterštas dirvožemisPanaudotos alyvosDažų likučiai, tirpikliaiGeriamas ir neapdorotasvanduo – nuotekųapdorojimasVisas kiekis: 14 500 t1 000–2 000 t netinkamatolesniam panaudojimui (apatinėriba)Didžiausias kiekis 385 t permėnesį730 000 m 3Didžiausias kiekis 20 000 m 3 permėnesįVisas kiekis: 27 000 t2 000–4 000 t netinkamatolesniam panaudojimui (apatinėriba)Didžiausias kiekis 740 t permėnesį1 400 000 m 3Didžiausias kiekis 40 000 m 3 permėnesįTikslūs kiekiai, savybės ir tūriai yra susiję su kintamaisiais, kurie galės paaiškėti tiktaitoliau tęsiantis projektui, kai paaiškės reaktorių tipas ir skaičius, galutinis išdėstymasaikštelėje ir t.t.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 106Atsižvelgiant į statybų laikotarpį, užtruksiantį 50–55 mėnesius, maksimalūs kietųjųatliekų kiekiai susidarys pirmųjų metu gale ir per antruosius statybų metus, o po toatliekų kiekiai lėtai ir nuolat mažės. Didžiausios apytikrės apskaičiuotosios vertės taippat pateiktos 6.1-1 lentelėje.Atliekų rūšis galima suskirstyti skirtingas kategorijas:• pakartotinai panaudojamos medžiagos: atskiriamos ir sukraunamos atskirai;• bioatliekos: surenkamos į atskiras statines, bidonus ar šiukšlių dėžes;• elektros prekės ir elektronikos atliekos;• atliekos energijos gamybai (atliekos, potencialiai tinkamos elektrinei, deginančiaiatliekas, tokios kaip popierius ar kartonas);• medienos atliekos;• atliekos patalpintos sąvartyne;• pavojingos atliekos.Šių skirtingų kategorijų proporcijos, taip pat kaip ir kiekiai, kurie bus pakartotinaiperdirbti arba sudeginti, priklausys nuo licencijuotos atliekų tvarkymo kompanijosorganizavimo ir nuo aikštelei specifinių operacijų. Atsakingai tvarkant atliekas, įskaitantpakartotino atliekų perdirbimo patobulinimą ir galimybę naudoti energijos gamybos išatliekų technologijas, galutinis atliekų kiekis kapinynuose galės būti apribotas ikiapskaičiuotų kiekių, pateiktų 6.1-1 lentelėje.Kokybės atžvilgiu ir sausumos, ir ežero vandens aplinka gali būti potencialiai užterštadėl netinkamo atliekų tvarkymo ir laidojimo naujos AE statybų ir eksploatavimo metu.Licencijuotai atliekų tvarkymo kompanijai, naujos AE atliekų tvarkymo rangovoparaiškos laimėtojai, bus suteikta atsakomybė atliekų apdorojimui ir laidojimui pagalLietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Valstybės žinios, 1998, Nr. 61-1726;2002, Nr. 72-3016), Atliekų tvarkymo taisyklių (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381)bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo reikalavimus. Kietosios atliekosbus atitinkamai sutvarkytos ir patalpintos saugoti iki galutinio laidojimo iš aikštelės įatitinkamas licencijuotas kapinyno teritorijas už aikštelės ribų. Kai įmanoma, visidarbuotojai mažins atliekų ir vandens, susidariusių dėl jų kasdieninių veiksmų, kiekius;bus ištirtos ir, jei praktiška ir efektyvu kainos atžvilgiu, įgyvendintos galimybės jaspakartotinai perdirbti ar panaudoti. Rangovas privalo tvarkyti visas atliekų medžiagas,susidariusius statybos metu, ir užtikrinti ištaisymo darbus, reikalingus tam, kad paliktųstatybų ir dirvožemio sąvartyno teritorijas tvarkingas ir švarias.Geriamojo ir neapdirbto vandens kiekių, tampančių nuotekomis, kurias reikės apdoroti,apytikriai viso sunaudojimo apskaičiavimų vertės taip pat pateiktos 6.1-1 lentelėje. Šieskaičiai tampriai susiję su reikalingu elektrinės statybai darbuotojų skaičiumi.Atsižvelgiant į vieno reaktoriaus, ar skirtingų reaktorių, pastatytų per tuos pačius 50–55mėnesius, statybą, mėnesinis nuotekų valymo intensyvumas pasieks aukščiausią vertęantrųjų statybos metų pabaigoje ir trečiųjų pradžioje, kai darbuotojų kiekis busdidžiausias. Iki to laiko ir po to nuotekų kiekis pastoviai didės/mažės.Lengvai užsidegančios/degios atliekos, oksiduojančios atliekos, korozinės atliekos,toksinės ir kitos atliekos, klasifikuojamos kaip pavojingos, taip pat susidarys ir busypatingai tvarkomos. Visi šie kiekiai bus rūšiuojami, pakuojami ir hermetizuojamirangovo kompanijos ir po to vežami licencijuoto rangovo į licencijuotą sąvartyną užstatybų aikštelės. Kitos pavojingos atliekos, tokios kaip cheminės medžiagos irangliavandeniliai (aušalai, panaudotos alyvos, tirpikliai ir kitos cheminės medžiagos)taip pat susidarys statybų etape. Visi šie kiekiai sunkiai apskaičiuojami ir didele dalimipriklauso nuo statybų veiksmų ir aikštelei būdingų operacijų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 107Skystosios atliekos (tarp jų nuotekos, alyvos atliekos ir t.t.) bus nukreiptos į tinkamastarpinio saugojimo ir/ar drenažo sistemas. Konkrečiai tiesioginis užterštų nuotekųišmetimas į ežerą bus uždraustas. Nuotekos atitinkamu būdu bus apdorotos nuotekųvalymo įrenginyje. Nuotekos bus tvarkomos pagal „Nuotekų tvarkymo reglamento“(Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522) reikalavimus.Taip pat bus įrengta lietaus nuotekų sistema. Paviršinės nuotekos bus tvarkomos pagal„Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594)reikalavimus.Atitinkamas atliekų ir nuotekų tvarkymas bus įtrauktas į naujos AE statybų aikštelėsaplinkos valdymo sistemą.6.2 ATOMINĖS ELEKTRINĖS EKSPLOATAVIMAS6.2.1 Neradioaktyviosios atliekosKietos neradioaktyvios atliekos, susidarysiančios AE eksploatavimo metu, bus,pavyzdžiui, komunalinės nepavojingos atliekos (popierius, plastmasė ir t.t.) irpavojingos atliekos, susidarysiančios techninio aptarnavimo metu (perdegusios dienosšviesos lempos, baterijos, panaudota alyva ir kiti). Tokiu atveju atliekos bus tvarkomospagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Valstybės žinios, 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), Atliekų tvarkymo taisyklių (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo reikalavimus. Galimiplanuojamos ūkinės veiklos metu susidarysiančių atliekų kiekiai, atliekų tvarkymo,laidojimo ir utilizavimo būdai pateikti 6.2-1 lentelėje.

TechnologinisprocesasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1086.2-1 lent. Atliekos ir atliekų tvarkymas, NAE eksploatavimo fazė.PavadinimasMišrioskomunalinėsatliekosTechninioaptarnavimoatliekosKiekis permetus(1reaktorius)tonosKiekis permetus(2reaktoriai)tonosAtliekosAgregatinėbūsena(kietosios,skystosios,pasta)Kodas pagalatliekų sąrašąPavojingumas 1Atliekų saugojimasaikštelėjeSaugojimosąlygos110 205 kietosios 20 03 01 Nepavojingos Laikinassaugojimaskonteineriuose15 25 kietosios 15 02 03 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuosePopierius 30 60 kietosios 20 01 01 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseAtliekos,tinkančiosenergijosgamybaiOrganinėsatliekos55 105 kietosios 15 01 03 Nepavojingos Laikinassaugojimaskonteineriuose30 55 kietosios/skystosios20 02 01 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseMetalai 80 150 kietosios 20 01 40 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseMediena 120 230 kietosios 20 01 38 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseDidžiausiaiskiekis,tonosSiūlomi atliekų apdorojimometodai10 Išvežimas į atliekas naudojančias arlaidojančias įmones arba laidojimasspecialiai įrengtame sąvartyne4 Išvežimas į atliekas naudojančias arlaidojančias įmones arba laidojimasspecialiai įrengtame sąvartyne5 Išvežimas į atliekas naudojančias arlaidojančias įmones arba laidojimasspecialiai įrengtame sąvartyne6 Išvežimas į atliekas naudojančiasįmones5 Išvežimas į atliekas naudojančias arlaidojančias įmones arba laidojimasspecialiai įrengtame sąvartyne8 Išvežimas į atliekas naudojančias arlaidojančias įmones arba laidojimasspecialiai įrengtame sąvartyne20 Išvežimas į atliekas naudojančias arlaidojančias įmones arba laidojimasspecialiai įrengtame sąvartyne

TechnologinisprocesasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasPavadinimasKiekis permetus(1reaktorius)tonosKiekis permetus(2reaktoriai)tonosAtliekosAgregatinėbūsena(kietosios,skystosios,pasta)Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 109Kodas pagalatliekų sąrašąPavojingumas 1Atliekų saugojimasaikštelėjeSaugojimosąlygosStiklas 1 1.5 kietosios 20 01 02 Nepavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseElektriniai irelektroniniaielementaiKietosiosnaftosproduktųturinčiosatliekos7 14 kietosios 20 01 35 Pavojingos Laikinassaugojimaskonteineriuose15 30 kietosios/skystosios15 02 02 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseAušalai 3 6 skystosios 16 01 14 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseTirpikliai 3 6 kietosios/skystosios20 01 13 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseBaterijos 0,5 1 kietosios 20 01 33 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseDienosšviesoslempos0,3 0,6 kietosios 20 01 21 Pavojingos LaikinassaugojimaskonteineriuoseDidžiausiaiskiekis,tonosSiūlomi atliekų apdorojimometodai2 Išvežimas į atliekas naudojančias arlaidojančias įmones arba laidojimasspecialiai įrengtame sąvartyne5 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas laidojančias įmones9 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas laidojančias įmones2 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas laidojančias įmones2 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas laidojančias įmones0,2 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas laidojančias įmones0,2 Išvežimas į licencijuotas pavojingasatliekas laidojančias įmonesElektrinės Boro rūgštis 2 4 skystosios CAS Nr.11113- Dirgiklis Aikštelėje - Boro rūgštis bus pirminės sistemos

TechnologinisprocesaseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasElektrinėseksploatavimasPavadinimasKiekis permetus(1reaktorius)tonosKiekis permetus(2reaktoriai)tonosAtliekosAgregatinėbūsena(kietosios,skystosios,pasta)Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 110Kodas pagalatliekų sąrašą(H 3 BO 3 ) 50-1EINECS 234-343-4Ličiohidroksidas(LiOH)Hidrazinas(N 2 H 4 )Mažiau nei0,001Mažiau nei0,001skystosios CAS Nr. 1310-65-2EINECS 215-183-40,007 0,014 skystosios CAS Nr. 302-01-2EINECS 206-114-9Amoniakas 0,02 0,04 skystosios CAS Nr. 1336-21-6EINECS 215-647-6Skystasnatriohidroksidas,koncentracija50 100 skystosios CAS Nr. 2815 1200 02Pavojingumas 1ToksinėsDegios;kancerogeninėsAtliekų saugojimasaikštelėjeSaugojimosąlygosnesaugomaAikštelėjenesaugomaAikštelėjenesaugomaKancerogeninės AikštelėjenesaugomaKancerogeninės AikštelėjenesaugomaDidžiausiaiskiekis,tonosSiūlomi atliekų apdorojimometodainuotekose. Techninės nuotekos busapdorotos skystųjų radioaktyviųatliekų apdorojimo sistemoje.Apdorotas vanduo bus išmetamas įaušinamojo vandens kanalą.Numatytas metinis išmetimas – 2tonos, maksimalus – 7 tonos.- Techninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojovandens kanalą. Numatytas metinisišmetimas – < 1 kg/blokui,maksimalus – 4 kg/ blokui.- Techninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojovandens kanalą. Numatytas metinisišmetimas – 7 kg, maksimalus – 14kg.- Techninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojovandens kanalą. Numatytas metinisišmetimas – 20 kgTechninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojo

TechnologinisprocesasElektrinėseksploatavimasPavadinimasKiekis permetus(1reaktorius)tonosKiekis permetus(2reaktoriai)tonosAtliekosAgregatinėbūsena(kietosios,skystosios,pasta)Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 111Kodas pagalatliekų sąrašąPavojingumas 1Atliekų saugojimasaikštelėjeSaugojimosąlygosDidžiausiaiskiekis,tonos50% vandens kanalą.Sierosrūgštis,koncentracija93 %28 56 skystosios CAS Nr. 7664-93-9EINECS 231-639-5Kancerogeninės AikštelėjenesaugomaSiūlomi atliekų apdorojimometodaiTechninės nuotekos bus apdorotosskystųjų radioaktyvių atliekųapdorojimo sistemoje. Apdorotasvanduo bus išmetamas į aušinamojovandens kanalą.Pastaba: 1 – Pagal cheminių medžiagų ir preparatų įstatymą (Valstybės žinios, 2000, Nr. 36-987) ir tesės aktą „Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimoir ženklinimo tvarka“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 112Visas kas metus susidarančių paprastų atliekų kiekis siekia apie 450–500 tonų vienoreaktoriaus atveju ir apie 850–900 tonų, jei bus eksploatuojami du blokai. Tikslūs šiųskirtingų medžiagų kiekiai, taip pat ir jų dalys, kurios bus pakartotinai perdirbtos,patalpinamos į kapinyną arba deginamos, priklausys nuo licencijuotos atliekų tvarkymokompanijos organizavimo ir nuo aikštelei specifinių operacijų. Atsakingai tvarkantatliekas, įskaitant pakartotinio atliekų perdirbimo patobulinimą ir galimybę naudotienergijos gamybos iš atliekų technologijas, galutinis atliekų kiekis kapinynuose galėtųbūti apribotas iki 10 % viso kiekio. Tačiau, labiau tikėtina, kad ši dalis sudarys apie 40–50 %, tokiu būdu metinis atliekų kiekis sieks 250 ir 500 tonų atitinkamai vienam ardviem blokams. Visas kiekis susidariusių neradioaktyviųjų pavojingų medžiagų sieksapie 20 tonų/metus vienam reaktoriaus blokui ir apims elektros ir elektroniniųkomponentų atliekas, baterijas, aušalus, kietąsias alyvų turinčias atliekas, tirpiklius irdienos šviesos lempas bei elektros lemputes. Cheminės medžiagos, naudojamosnormalaus eksploatavimo metu, – tai natrio hidroksidas ir sieros rūgštis. Pavojingosatliekos turi būti išrūšiuotos, supakuotos ir hermetizuotos rangovo kompanijos ir po toišvežtos licencijuoto rangovo į licencijuotą sąvartyną už AE aikštelės ribų. Kai kuriaschemines nuotekas, kuriose atliekų kiekiai stipriai priklauso nuo pasirinktostechnologijos ir vykdomų aikštelėje operacijų specifikos, naudojamas technologiniamebranduolinės pramonės eksploatavimo manevrų ir techninio aptarnavimo operacijųprocese, planuojama išleisti po perdirbimo, visuomet atsižvelgiant į nustatytas Lietuvosir Europos teisės aktų ribas. Šie numatomi kiekiai taip pat pateikti 6.2-1 lentelėje.Bus įvairių nuotekų rūšių, kurios turės būti sutvarkytos, filtruotos ir apdorotos, taip patapimant tinkamų tarpinių saugojimo ir/ar drenažo sistemų naudojimą, prieš saugų jųišleidimą į ežerą per išleidimo sistemą arba pašalinimą iš elektrinės aikštelės.Apskaičiuota, kad visas nuotekų kiekis, kasdien susidarysiantis eksploatuojamojeelektrinėje, sieks maždaug 350–400 m 3 /parą vienam blokui ir 750–800 m 3 /parą dviemblokams. Šios nuotekos apims komunalines-buitines nuotekas (apskaičiuotas kiekis 50–100 m 3 / parą), technologinio proceso nuotekas (apskaičiuotas kiekis 240–480 m 3 / parą),nuotekas, naudojamas technologinio proceso vandens gamybai (apskaičiuotas kiekis60–120 m 3 / parą) ir nuotekas, gaunamas po neapdoroto vandens apdorojimo(apskaičiuotas kiekis 25–50 m 3 /parą). Nei viena šių nuotekų rūšis nebus išleidžiama įežerą iš pradžių tinkamai neapdorojus; nuotekos bus tinkamai laidojamos ir pagalnacionalinius ir Europos teisės aktus. Šiam tikslui turi būti išnagrinėti ir panaudotinuotekų valymo įrenginiai ir lietaus nuotekų sistema. Nuotekos bus tvarkomos pagal„Nuotekų tvarkymo reglamento“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522) reikalavimus.Paviršinės nuotekos bus tvarkomos pagal „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“(Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus.6.2.2 Radioaktyviosios atliekosRadioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių dažniausiai sudaro panaudotasbranduolinis kuras, eksploatavimo atliekos ir taip vadinamos eksploatavimo nutraukimoatliekos, susidarančios dėl elektrinės eksploatavimo nutraukimo.Naujos elektrinės atliekų tvarkymo pagrindas yra kiek įmanoma plačiau panaudotiesamus IAE (suprojektuotus ar jau naudojamus) sprendimus. Esamų radioaktyviųatliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksų tinkamumas naujosios AE radioaktyviųjųatliekų tvarkymui ir saugojimui įvertintas 1.8 skyriuje. Planuotų laidojimo kompleksųtalpumą galima padidinti, jei būtina.Pagrindiniai radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai nustatyti Radioaktyviųjų atliekųtvarkymo įstatymo 3 straipsnyje (Valstybės žinios, 1999, Nr. 50-1600; 2005, Nr. 122-4361). Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas turi užtikrinti, kad:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 113• visose radioaktyviųjų atliekų tvarkymo stadijose taikant tinkamus metoduskiekvienas asmuo bei aplinka tiek Lietuvoje, tiek ir už jos sienų būtų pakankamaiapsaugoti nuo radiologinių, biologinių, cheminių ir kitų pavojų, kuriuos gali sukeltiradioaktyviosios atliekos;• radioaktyviųjų atliekų susidarytų kiek įmanoma mažiau;• būtų atsižvelgta į radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atskirų stadijų tarpusaviopriklausomybę;• radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginių sauga būtų garantuojama per visąįrenginio veikimo laikotarpį ir po to.VATESI dokumentas „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo atominėje elektrinėje iki jųlaidojimo reikalavimai, VD-RA-01-2001“ (Valstybės žinios, 2001, Nr. 67-2467)taikomas radioaktyviųjų atliekų, susidarančių AE eksploatavimo ir eksploatavimonutraukimo metu, ir kitų radioaktyvių atliekų, kurios vežamos į AE saugojimui ir/arapdorojimui, tvarkymo iki jų laidojimo saugumui. Šie reikalavimai nustato tvarkymoprocedūrą ir atliekoms, susidariusioms ankstesnių veiklų metu, ir naujai susidariusiomsatliekoms, išskyrus panaudotą branduolinį kurą.Naujoje AE bus įdiegta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programa. Ši programa apimstokias priemones• naudojant tinkamą technologiją, išlaikomas kaip įmanoma mažesnis radioaktyviųjųatliekų susidarymo kiekis, tiek aktyvumo tiek tūrio aspektais;• kiek įmanoma, medžiagos naudojamos pakartotinai ir perdirbamos;• atliekos atitinkamai klasifikuojamos ir rūšiuojamos, kiekvienas radioaktyviųjųatliekų srautas charakterizuojamas, atsižvelgiant į turimas šalinimo ir laidojimogalimybes;• radioaktyviosios atliekos surenkamos, charakterizuojamos ir laikomos taip, kad būtųužtikrintas priimtinas saugos lygis;• užtikrinama atitinkama saugyklų talpa numatomoms radioaktyviosioms atliekoms;• užtikrinama, kad radioaktyviąsias atliekas būtų galima išimti jų saugojimolaikotarpio pabaigoje;• radioaktyviųjų atliekų pradinis ir galutinis apdorojimai atliekami atsižvelgiant į jųsaugojimo ir laidojimo būdus;• radioaktyviosios atliekos tvarkomos ir transportuojamos saugiai;• kontroliuojamas nuotekų išleidimas į aplinką;• vykdomas taršos šaltinio ir aplinkos monitoringas;• atliekama atliekų surinkimo, apdorojimo ir saugojimo kompleksų bei įrangostechninė priežiūra, siekiant užtikrinti jų saugų ir patikimą eksploatavimą;• kontroliuojama radioaktyviųjų atliekų saugos barjerų būklė atliekų saugojimovietose;• atliekant inspektavimus ir nuolatinius matavimus, kontroliuojami radioaktyviųjųatliekų savybių pokyčiai, ypač tais atvejais, kai atliekų saugojimas trunka ilgą laiką;• esant būtinybei, atliekami tyrimai ir patobulinimai, siekiant pagerinti esamusradioaktyviųjų atliekų apdorojimo metodus arba sukurti naujus metodus beiužtikrinti, kad turimi metodai užtikrintų saugomų radioaktyviųjų atliekų išėmimą.Dauguma atliekų, susidarančių normalaus AE eksploatavimo metu, yra mažo aktyvumo.Šias atliekas didžiąją dalimi sudaro įprastinės techninio aptarnavimo atliekos, tokioskaip izoliacinės medžiagos, popierius, panaudota darbo apranga, mechanizmų dalys,plastmasės ir naftos produktai. Vidutinio aktyvumo atliekas daugiausia sudaro jonųpakaitos dervos iš cirkuliacinio vandens valymo sistemos bei garintuvo nuosėdos išpanaudoto vandens valymo įrenginių.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 114Radioaktyvios atliekos klasifikuojamos ir atskiriamos pagal fizinę būsena (kietos,skystos arba dujinės), chemines savybes (vandens atliekos ir organiniai skysčiai) irradiologines savybes (labai mažo, mažo ar vidutinio aktyvumo, trumpaamžės arbailgaamžės atliekos). Radioaktyviųjų atliekų atskyrimas vykdomas atsižvelgiant į jųdegumo, piroforines, sprogstamąsias ir korozines savybes.Kietųjų, skystųjų, dujinių atliekų ir panaudoto branduolinio kuro kiekiai įvertinti šiameposkyryje pagal reaktoriaus rūšis, kurios pasirinktos kaip technologinės alternatyvos (žr.4 ir 5 skirsnį). Taip pat aprašyti galimi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, apdorojimo irsaugojimo būdai. 7 skirsnyje įvertintas radioaktyviųjų atliekų poveikis tam tikriemsaplinkos komponentams.6.2.2.1 Kietosios radioaktyviosios atliekosKietąsias radioaktyviąsias atliekas sudaro panaudotos jonų pakaitos dervos; kasetiniaifiltrai; kietųjų dalelių filtrai iš ventiliacijos sistemų; anglies filtrai; instrumentai,užterštas metalo laužas; aktyviosios zonos komponentai; užteršti skudurai, drabužiai,popierius, plastmasė ir t.t. Metiniai susidarančių kietųjų atliekų kiekiai skirtingomsreaktorių rūšims, kurios laikomos technologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-2lentelėje. Palyginimui, kietųjų radioaktyviųjų atliekų kiekis, susidarantis vienameesamos Ignalinos AE bloke, yra ~550 m 3 per metus (~420 m 3 /metus/GW).6.2-2 lent. Kietųjų radioaktyvių atliekų kiekis, susidarantis per metus.Verdančiovandensreaktorius(BWR)Suslėgtovandensreaktorius(PWR)Suslėgtosunkiojovandensreaktorius(PHWR)ABWR (DCDABWR, 2007)ESBWR (DCDESBWR, 2007)EPR (EPRFSAR, 2007)APWR (DCDAPWR, 2007)AP-1000 (DCDAP-1000,2005)AP-600 (DCDAP-600, 1999)WWER (IAEA-TECDOC-1492)CANDU-6 (TQAECL, 2008)ACR-1000(EIA ACR-1000, 2006)Vienamblokui ,m 3 /metusPlanuojamasblokųskaičiusKiekis iš visųblokų,m 3 /metusKiekis, GW,m 3 /metus/GW~430 2 ~860 ~330~470 2 ~940 ~300~225 2 ~450 ~135~310 2 ~620 ~180~160 3 ~480 ~145~140 5 ~600 ~200120–250 2 240–500 85–175~40 4 ~160 ~50~55 3 ~165 ~50Kietosios atliekos bus suklasifikuotos ir atskirtos pagal radiologinės klasifikacijoskriterijus, nurodytus 6.2-3 lent.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1156.2-3 lent. Kietųjų radioaktyviųjų atliekų klasifikacijos sistema pagal VD-RA-01-2001 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 67-2467).Atliekųklasė0Apibrėžimas(santrumpa)Nebekontroliuojamosatliekos (NA)Paviršinėdozėsgalia,mSv/hGalutinisapdorojimasTrumpaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos*NereikalingasLabai mažo aktyvumoA≤0,5atliekos (LMAA)Laidojimo būdas– Nereikalingas Tvarkomos ir laidojamosvadovaujantis LR atliekųtvarkymo įstatymo(Valstybės žinios, 1998.Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) nustatytaisreikalavimaisLabai mažo aktyvumoatliekų kapinyne (Landfillkapinyne)BMažo aktyvumo atliekos(MAA-TA)0,5–2 Reikalingas Paviršiniame kapinyneCVidutinio aktyvumoatliekos (VAA-TA)>2 Reikalingas Paviršiniame kapinyneIlgaamžės mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos**DPaviršiniame kapinyneMažo aktyvumo atliekos≤10 Reikalingas (ertmės vidutiniame(MAA-IA)gylyje)Vidutinio aktyvumoEatliekos (VAA-IA)Panaudoti uždarieji šaltiniaiPanaudoti uždariejiFšaltiniai (PUŠ)>10 Reikalingas Giluminiame kapinyne– ReikalingasPaviršiniame arbagiluminiame kapinyne**** Turinčios beta ir/arba gama spinduolių, kurių pusėjimo trukmė mažesnė negu 30 metų, įskaitant 137 Cs,ir/arba ilgaamžių alfa spinduolių, kurių išmatuotas ir/arba apskaičiuotas, naudojant aprobuotus metodus,savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje neviršija 4000 Bq/g, su sąlyga, kad suvidurkinus pagalvisas atliekų pakuotes vidutinis vienos atliekų pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumasneviršija 400 Bq/g.** Turinčios beta ir/arba gama spinduolių, kurių pusėjimo trukmė didesnė negu 30 metų, neįskaitant 137 Cs,ir/arba ilgaamžių alfa spinduolių, kurių išmatuotas ir/arba apskaičiuotas, naudojant aprobuotus metodus,savitasis aktyvumas atskiroje atliekų pakuotėje viršija 4000 Bq/g, taip pat jeigu suvidurkinus pagal visasatliekų pakuotes vidutinis vienos atliekų pakuotės ilgaamžių alfa spinduolių savitasis aktyvumas viršija 400Bq/g.*** Priklausomai nuo priimtinumo kriterijų panaudotiems uždariesiems šaltiniams.Yra daug gerų, pagrįstų ir pasaulyje naudojamų technologijų, skirtų kietųjųradioaktyviųjų atliekų apdorojimui. Kietųjų radioaktyvių atliekų apdorojimu siekiamasumažinti atliekų tūrį ir/ar paversti atliekas į formą, tinkamą apdorojimui, saugojimui irlaidojimui. Pagrindiniai apdorojimo būdai yra tokie:• dezaktyvavimas – atitinkamas užterštumo pašalinimas nuo paviršiaus, taip apdorotaįranga ar medžiaga, kuri turėjo būti laikoma radioaktyviomis atliekomis, gali būtipaversta į paprastas atliekas ar medžiagą, kuri gali būti pakartotinai panaudota;• presavimas – plačiai naudojamas būdas sausų presuojamų atliekų tūriui sumažinti,panaudojant mechaninę jėgą;• deginimas – leidžia ženkliai sumažinti tūrį ir paverčia degias radioaktyvias atliekas įformą, tinkamą tolesnei imobilizacijai ir laidojimui.Nedegios ir nepresuojamos radioaktyvios atliekos dažnai reikalauja ypatingoapdorojimo, priklausomai nuo tam tikrų joms būdingų savybių. Atliekos, užterštosilgaamžiais radioizotopais, tokios kaip uždarieji šaltiniai, turi būti imobilizuotos prieš jųsaugojimą ir laidojimą. Dažniausiai naudojamas ar rekomenduojamas skystas cementas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 116kaip geriausiai tinkanti medžiaga nepresuojamų radioaktyvių atliekų galutiniamapdorojimui.6.2.2.2 Skystosios radioaktyviosios atliekosPirminis šilumnešis vandeniu aušinamuose reaktoriuose ir vanduo iš panaudotobranduolinio kuro išlaikymo baseinų yra pagrindiniai potencialūs skystųjų radioaktyviųatliekų šaltiniai, kadangi tam tikros juose esantis radioaktyviųjų medžiagų kiekis galipatekti į skystųjų radioaktyvių atliekų srautą per technologinio proceso srautus arpratekėjimus. Kitas skystųjų radioaktyvių atliekų šaltinis – tai skysčiai, susidarantyskontroliuojamuose zonose:• nuotekos iš dušų ir tualetų;• nuotekos po įrangos ir pastato konstrukcijų valymo ir dezaktyvavimo;• vandens kondensatas nuo pastato konstrukcijų ir konstrukcijų paviršių;vandens kondensatas iš šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemos.Metiniai susidarančių skystųjų radioaktyvių atliekų kiekiai skirtingoms reaktoriausrūšims, kurios laikomos technologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-4 lent.6.2-4 lent. Metiniai susidarančių skystųjų radioaktyvių atliekų kiekiai.Verdančiovandensreaktorius(BWR)Suslėgtovandensreaktorius(PWR)Suslėgtosunkiojovandensreaktorius(SSVR)ABWR (DCDABWR, 2007)ESBWR (DCDESBWR, 2007)EPR (EPRFSAR, 2007)APWR (DCDAPWR, 2007)AP-1000 (DCDAP-1000, 2005)AP-600 (DCDAP-600, 1999)WWER (IAEA-TECDOC-1492)CANDU-6 (TQAECL, 2008)ACR-1000 (EIAACR-1000,2006)Vienamblokui,m 3 /metusPlanuojamasblokųskaičiusKiekis išvisų blokų,m 3 /metusKiekis GW,m 3 /metus/GW~29500 2 ~59000 ~22700~28600 2 ~57200 ~18500~8000 2 ~16000 ~4800~7000 2 ~14000 ~4100~2500 3 ~7500 ~2300~2300 5 ~11500 ~3800~15000 2 ~30000 ~11000~14000 4 ~56000 ~19000netaikoma 3 netaikoma netaikomaSkystosios atliekos bus suklasifikuotos ir atskirtos pagal:• savitąjį aktyvumą: į mažo aktyvumo(≤4·105 Bq/l) ir vidutinio aktyvumo (>4·105Bq/l) atliekas;• chemines savybes: į vandens ir organines atliekas;• fazinę būseną: į homogenines ir heterogenines atliekas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 117Skystosios atliekos bus toliau klasifikuojamos pagal jų cheminę sudėtį ir busnukreipiamos į atitinkamus skystųjų radioaktyvių atliekų apdorojimo kompleksus.Esamų apdorojimo kompleksų ir įrenginių tinkamumas bei naujų apdorojimokompleksų poreikis įvertinti 1.8 skyriuje.Skystųjų radioaktyvių atliekų apdorojimo būdai apima garinimą, membraninįapdorojimą (pvz. atvirkštinis osmosas, ultrafiltracija, filtrai be išankstinės filtravimoterpės), elektrodejonizaciją, jonų pakaitą, cheminį nusodinimą, filtraciją,centrifugavimą, elektrodializę ir deginimą. Kiekvienu atveju į kategorizavimo procesąturi būti įtraukti apdorojimo apribojimai. Pavyzdžiui, ypatingas dėmesys turi būti skirtaskorozijos, nuosėdų susidarymo, putodaros poveikiui bei gaisro arba sprogimo pavojui,esant organinėms medžiagoms, ypatingai operacijų ir techninio aptarnavimo saugosatžvilgiu.Kaip ir bet kokia atominė elektrinė, nauja AE išmes į aplinką tam tikrus radionuklidųturinčių skysčių kiekius. Radioaktyviosios nuotekos, t.y., techninis vanduo, buitinėsnuotekos, neturėję tiesioginio sąlyčio su radioaktyviosiomis medžiagomis, ir paviršinėsnuotekos (pvz., lietaus vanduo) gali būti išleistos į aplinką, jei radionuklidų aktyvumaineviršija Aplinkos ministerijos išduotame leidime nustatytų ribinių aktyvumų.Radioaktyviosios medžiagos į aplinką gali būti šalinamos tik teisės aktų numatytatvarka gavus leidimą išmesti į aplinką radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą pagalgaliojančią tvarką ir vadovaujantis normatyvinio dokumento LAND 42-2001„Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas irradionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“(Valstybės žinios, 2001, Nr. 13-415; 2007, Nr. 138-5693) reikalavimais, Aplinkosministerija išduoda branduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai.Galimų radioaktyvių išmetimų į aplinką iš skirtingų rūšių reaktorių normalauseksploatavimo metų aprašytos 7.1.2 skyriuje.6.2.2.3 Dujinės radioaktyviosios atliekosAE eksploatavimo metu galimi radioaktyviųjų išmetimų šaltiniai yra šie:• pratekėjimas iš aušinimo, lėtiklio kontūrų ar paties reaktoriaus;• išmetimai iš aušinimo kontūro degazacijos sistemos;• išmetimai iš kondensatoriaus vakuuminių oro ežektorių ar siurblių;• išmetimai iš turbinų sandarinimo sistemų alsuoklių;• aktyvuotas ar užterštas oras iš ventiliacijos sistemų.Išmetimuose į atmosferą gali būti inertinių dujų, jodo radionuklidų, aerozoliniųradionuklidų, tričio ir radioaktyviosios anglies. Išmetimi į atmosferą išleidžiami perventiliacijos kaminą. Dujinių atliekų apdorojimo sistemos užtikrina radioaktyvių teršalų,tokių kaip aerozoliai, inertinės dujos ir jodas, pašalinimą iš išmetamųjų dujų, esantnormalioms ir neįprastosioms sąlygomis, iki leistinų išmetimų lygių, neviršijančiųAplinkos ministerijos nustatytų didžiausių leidžiamų išmetimo lygių. Į šias sistemasįeina aktyvi ištraukiamosios ventiliacijos sistema su užlaikymu, jodo ir aerozolių filtrai.Radioaktyvios medžiagos gali būti išmetamos į aplinką tik gavus leidimą radioaktyviųmedžiagų išmetimams į aplinką. Šis leidimas išduodamas aplinkos ministerijojebranduolinio įrenginio operatoriui sutinkamai su sąlygomis ir tvarka, nustatytaįstatymuose ir pagal sekančio normatyvinio dokumento LAND 42-2001 „Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidųišmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios,2001, Nr. 13-415; 2007, Nr. 138-5693) reikalavimus. Galimi radioaktyvūs išmetimai į

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 118aplinką iš skirtingų rūšių reaktorių normaliaus eksploatavimo metu aprašyti 7.2.2skyriuje.6.2.2.4 Panaudotas branduolinis kurasPo to kai PBK pašalinamas iš reaktoriaus aktyviosios zonos, jis yra saugomas išlaikymobaseinuose atitinkamą radioaktyviojo skilimo laikotarpį, iki kol PBK galima išvežti įkompleksus už aikštelės ribų tolesniam tvarkymui ar saugojimui. Visos AE turi tokiuspanaudoto branduolinio kuro baseinus, susijusius su reaktoriaus operacijomis.Paskutiniuose reaktorių projektuosei įtraukti baseinai, kurie gali sutalpinti per 30 metųsusidariusį PBK. Ateityje ilgalaikiam PBK saugojimui ir laidojimui turės būti atliktaatskira PAV procedūra, todėl šis klausimas nėra nagrinėjamas šioje PAV ataskaitoje.Per metus susidarantys PBK kiekiai skirtingų rūšių reaktoriuose, kurie laikomitechnologinėmis alternatyvomis, apibendrinti 6.2-5 lentelėje. Metinis vienamereaktoriuje susidarantis kiekis buvo apskaičiuotas, atsižvelgiant į reaktoriaus šiluminęgalią, vidutinį kuro išdegimą ir reaktoriaus veikimo laiką per metus. Kaip matyti, apie10 kartų didesnis PBK kiekis susidaro SVR reaktoriuose. Tokį didesnį kiekį sąlygojatas, kad SVR naudoja gamtinį kurą arba mažai įsodrintą branduolinį kurą. Palyginimui,esamosios Ignalinos AE viename bloke per metus susidaro 50–70 tonų PBK (38–54tonos/metus/GW). Toks kiekio diapazonas yra dėl to, kad esamoje Ignalinos AEnaudojamas branduolinis kuras su skirtingu pradiniu įsodrinimu (nuo 2,0 % iki 2,8 %).6.2-5 lent. PBK susidarymas per metus.Vienamblokui,tonos HM/metusPlanuojamasblokųskaičiusKiekis iš visųblokų, tonosHM/metusKiekis GW,tonosHM/metus/GWVerdančiovandensreaktorius(BWR)PVVR 26,4 2 52,8 ~20ESBWR30,2 2 60,4 ~20EPR 23,4 2 46,8 ~15Suslėgtovandensreaktorius(PWR)Suslėgtosunkiojovandensreaktorius(PHWR)APWR 27,4 2 54,8 ~16AP-1000 17,6 3 52,8 ~16AP-600 10,0 5 50,0 ~17V-392 21,4 3 64,2 ~21V-448 27,3 2 54,6 ~20EC-6 92,4 4 369,6 ~132ACR-100053,5 3 160,5 ~49Yra skirtingos PBK tvarkymo alternatyvos. PBK tvarkymo strategijos pasirinkimas yrasudėtingas sprendimas su daugeliu faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti, įskaitantpolitiką, ekonomiką, racionalų išteklių naudojimą, aplinkosaugą ir visuomenėssuvokimą. Pagrindinės PBK tvarkymo strategijos yra tokios:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 119• PBK saugojimas baseino tipo kompleksuose ne šalia reaktoriaus. Tokie kompleksai,kur PBK saugomas panardintas vandenyje, yra paprastai vadinami PBK šlapiojosaugojimo kompleksais.• Sausojo saugojimo technologija naudojama PBK saugojimui ne šalia reaktoriaus.Toks PBK tvarkymas šiuo metu yra parinktas Ignalinos AE panaudoto kurosaugojimui.• PBK perdirbimas. Šio proceso metu naudingi elementai tokie kaip uranas ir plutonasatskiriami nuo skilimo produktų ir kitų medžiagų PBK. Perdirbimo kompleksai yraDidžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje. Šiuo metu PBK perdirbimą draudžiaLietuvos įstatymai.Esama šalies radioaktyviųjų atliekų tvarkymo strategija (Valstybės žinios, 2002, Nr. 15-567) numato, kad turi būti išnagrinėtos kelios galimybės prieš galutinį apsisprendimą:• galimybė laidoti PBK šalies giluminiame geologiniame kapinyne;• galimybė laidoti PBK regioniniame giluminiame geologiniame kapinyne;• galimybė išvežti ir palaidoti PBK kitose šalyse;• galimybė saugoti PBK 100 metų ir ilgiau.PBK tvarkymo alternatyvos ir saugojimo bei laidojimo techniniai sprendimai tiesiogiaipriklauso nuo PBK charakteristikų. Pagrindinės PBK charakteristikos, į kurias turi būtiatsižvelgta, yra tokios:• sistemos, kurioje yra laikomas PBK, siekiant užkirsti kelią savarankiškaibranduolinei grandininei reakcijai, kritiškumas;• skilimo produktų, aktinidų ir lengvųjų cheminių elementų sudėtis bei aktyvumas;• neutronų ir gama išmetimų šaltiniai;• radioaktyviojo skilimo šiluma.Tam, kad būtų išvengta kritiškumo susidarymo PBK tvarkymo, šlapio/sauso saugojimoar laidojimo metu, atsižvelgiama į tokias priemones, kaip kuro pluošto konstrukcija,teisingas kuro rinklių geometrinis išdėstymas, PBK aplinkos operatyvinis valdymas irt.t.Po PBK iškrovimo iš reaktoriaus aktyviosios zonos, jame būna intensyvių gama irneutronų spinduliuotės šaltinių, todėl yra būtinas pastovus ekranavimas darbuotojųapsaugai ir tiesioginių spinduliuotės dozių ribojimui už AE pastatų ribų. Iš pradžių tokįekranavimą užtikrina storas vandens sluoksnis ir didelis tūris išlaikymo baseinuose.Kadangi laikui bėgant vyksta radioaktyvus dalijimosi produktų, kurie yra pagrindiniaijonizuojančios spinduliuotės dydį sąlygojantys veiksniai, skilimas, spinduliuotėsintensyvumas sumažėja iki tokių reikšmių, kai PBK gali būti saugiai išvežtas į sausojosaugojimo kompleksą.Dalijimosi produktų skilimas taip pat gamina šiluminę energiją, kuri turi būti pašalinta,kad apsaugotų šilumą išskiriantį elementą nuo įkaitimo ir nuo apvalkalo pažeidimo,sąlygojančio dalijimosi produktų dujų išsiskyrimą. Todėl PBK laikymas po vandeniuišlaikymo baseine taip pat padeda kontroliuoti kuro rinklių temperatūras konvekcinioaušinimo būdu.Paprastai po 5–10 metų PBK iš saugojimo baseinų galima išvežti į sausojo saugojimo arperdirbimo kompleksus. Sausojo saugojimo kompleksas užtikrina atitinkamąhermetiškumą ir ekranuojančius barjerus bei radioaktyviojo skilimo šilumos šalinimosistemą. Kaip minėta anksčiau, šiuo metu PBK iš Ignalinos AE saugomas laikinojojesauso tipo saugykloje.

6.3 EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMASKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 120Numatoma, kad nauja AE bus eksploatuojama apie 60 metų. Paskui bus pradėtas AEeksploatavimo nutraukimo procesas. Jo metu susidarys įvairios radioaktyviosios irneradioaktyviosios atliekos, besiskiriančios fizine būkle (kietosios, skystosios),cheminėmis ir radiologinėmis savybėmis. Kadangi IAE atliekų tvarkymo įrenginiųprojektinis laikas bus pasibaigęs, naujos AE eksploatavimo nutraukimo atliekomsapdoroti bus naujai įrengti atitinkami atliekų tvarkymo, apdorojimo ir saugojimokompleksai. Dalis susidariusių apdorotų atliekų bus toliau nebekontroliuojamos,palaidotos Landfill tipo kapinyne, paviršiniame kapinyne arba laikinai saugomosaikštelėje.Pagal Švedijos vertinimus eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekiai priklauso nuoinstaliuotos šiluminės galios. Eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekis (perskaičiavusm 3 ) suslėgto vandens reaktoriui gali būti apskaičiuotas dauginant reaktoriau šiluminęgalią (MW th ) iš koeficiento 3,03; verdančio vandens reaktoriui – dauginant iškoeficiento 3,5. Eksploatuojant verdančio vandens reaktorius, susidaro šiek tiek daugiauatliekų, nei suslėgto vandens reaktoriaus atveju. Pagal tokius apytikrius vertinimusdidžiausias eksploatavimo nutraukimo atliekų kiekis būtų ekonomiškai supaprastintoverdančio vandens reaktoriaus atveju – apie 16 000 m 3 vienam blokui.Tarptautinės atominės energijos agentūros dokumentas (IAEA-TECDOC serija Nr.1394) pateikia nurodymus dėl branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimoplanavimo ir valdymo bei apie išmoktas pamokas.6.3.1 Eksploatavimo nutraukimo strategijos, procedūros ir metodaiTATENA dokumente „Eksploatavimo nutraukimo strategijos pasirinkimas“ (IAEATECDOC serija Nr. 1478) analizuojami specifiniai eksploatavimo nutraukimo veiksniaiir apribojimai, siekiant suteikti pagalbą eksploatavimo nutraukimo strategijospasirinkimo procese. Renkantis tinkamą eksploatavimo nutraukimo strategijąkonkrečiame objekte, turi būti išnagrinėti (paprastai atliekant daugiamatę analizę)bendrieji ir aikštelei būdingi veiksniai. Šie veiksniai apima kaštus, sveikatos ir saugosklausimus bei poveikį aplinkai, išteklių prieinamumą, socialinius poveikius,suinteresuotų pusių dalyvavimą ir t.t.TATENA yra apibrėžusi tris eksploatavimo nutraukimo strategijas, konkrečiai:nedelstinas išmontavimas, atidėtasis išmontavimas ir laidojimas (Reisenweaver, D.W.,2003; Saugos standartų serija Nr. WS-R-5). Jokių veiksmų nesiėmimas nelaikomaspriimtina eksploatavimo nutraukimo strategija, todėl nebus toliau nagrinėjamas šiojeataskaitoje.Nedelstinas išmontavimas pradedamas greitai po sustabdymo, jeigu reikia – po trumpopereinamojo laikotarpio pasirengti eksploatavimo nutraukimo strategijos įgyvendinimui.Numatoma, kad eksploatavimo nutraukimas prasidės po pereinamojo laikotarpio ir tęsisfazėmis arba kaip atskiras projektas iki bus pasiekta patvirtinta galutinė būsena,įskaitant tolesnį objekto ar aikštelės nebekontroliavimą.Kaip alternatyvi strategija, išmontavimas gali būti atidėtas iki kelių dešimtmečiųtrukmės laikotarpiui. Atidėtasis išmontavimas – tai strategija, kai objektas arba aikštelėsaugiomis sąlygomis laikoma tam tikrą laikotarpį, o po atliekamas dezaktyvavimas irišmontavimas. Atidėtojo išmontavimo laikotarpio metu įdiegiama priežiūros ir techninioaptarnavimo programa, skirta užtikrinti, kad bus išlaikomas reikiamas saugos lygis.Uždarymo ir pereinamuoju laikotarpiu būtina įgyvendinti objektui specifinius saugosveiksmus, skirtus sumažinti ir izoliuoti radioaktyviųjų išmetimų šaltinį (panaudoto kuro

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 121išėmimas, likusių eksploatavimo ar pasenusių atliekų galutinis apdorojimas ir t.t.) tam,kad objektas/aikštelė būtų paruošti atidėto išmontavimo laikotarpiui.Laidojimas – tai strategija, pagal kurią likusios radioaktyviosios medžiagos yra visamlaikui hermetizuojamos aikštelėje. Įrengiamas mažo ir vidutinio aktyvumo atliekųkapinynas, taikomi atliekų kapinynų įrengimo, eksploatavimo ir uždarymo reikalavimaibei valdymas.Nors vyraujančių veiksnių vertinimas galėtų aiškiai nurodyti vieną iš aukščiau paminėtųstrategijų, praktikoje gali atsirasti apribojimų ir blokuojančių veiksnių, dėl kurių galitekti naudoti strategijų derinius arba išbraukti vieną ar kelias strategijas iš tolesniųsvarstymų.Disponavimas tinkamomis technologijomis yra svarbi eksploatavimo nutraukimoplanavimo dalis, galinti įtakoti strategijos pasirinkimą. Dėl aikštelei būdingų ypatybiųgali būti reikalinga technologijos plėtra ir adaptacija, bet daugeliu atveju yra prieinamosjau išplėtotos technologijos.Eksploatavimo nutraukimo veiklos yra vykdomos optimizuotu principu, kad būtųpasiekta progresyvaus ir sistemingo radiologinio pavojaus sumažinimo, šios veiklosįgyvendinamos planavimo ir vertinimo pagrindu, siekiant užtikrinti darbuotojų irgyventojų saugą bei aplinkos apsaugą, ir eksploatavimo nutraukimo operacijų metu, irpo jų (saugos standartų serija Nr. WS-R-5).Naująją AE eksploatuojanti organizacija turi vykdyti eksploatavimo nutraukimo irsusijusias atliekų tvarkymo veiklas pagal Lietuvos saugos standartus ir reikalavimus.Eksploatuojanti organizacija turi būti atsakinga už visus saugos aspektus bei aplinkosapsaugą eksploatavimo nutraukimo veiklos metu.Siekdama užtikrinti atitinkamą saugos lygį, eksploatuojanti organizacija be kita ko turiparengti ir įgyvendinti atitinkamas saugos procedūras; taikyti gerą inžinerinę praktiką;užtikrinti, kad darbuotojai yra tinkamai apmokyti ir kvalifikuoti bei yra kompetentingi;vykdyti apskaitą ir pateikti ataskaitas pagal reguliuojančios įstaigos reikalavimus.Dezaktyvavimo ir išmontavimo metodai turi būti pasirinkti taip, kad darbuotojų,gyventojų ir aplinkos apsauga būtų optimizuota, o atliekų susidarymas – minimalus.Eksploatavimo nutraukimo veiklos, tokios kaip stambios įrangos dezaktyvavimas,pjaustymas ir tvarkymas bei laipsniškas saugos sistemų išmontavimas ar pašalinimas,gali sudaryti naujų pavojų. Šių veiklų poveikis saugai turi būti įvertintas ir valdomastaip, kad šie pavojai būtų sumažinti ir jų parametrai neviršytų priimtinų ribų irapribojimų.6.3.2 Eksploatavimo nutraukimo planasNaujos AE projektavimo etape, prieš gaunant eksploatavimo licenciją, turi būtiparengtas pradinis eksploatavimo nutraukimo planas. Pradinis eksploatavimonutraukimo planas turi bendrais bruožais parodyti, kad eksploatavimo nutraukimas yragalimas, ir pateikti bendrus eksploatavimo nutraukimo būdus ir technologijas.Pradiniame eksploatavimo nutraukimo plane būtina nurodyti susidarysiančių atliekųkiekį ir įvertinti eksploatavimo nutraukimo išlaidas.Eksploatavimo nutraukimo planas turi būti periodiškai atnaujinamas siekiant mažintieksploatavimo nutraukimo poveikį žmonėms ir aplinkai bei palengvinti eksploatavimonutraukimą, atsižvelgiant į pasikeitimus eksploatavimo nutraukimo technologijų srityjebei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Einamieji eksploatavimo nutraukimo planaituri būti koreguojami įvykus esminėms sistemų ir konstrukcijų modifikacijoms, taip pat

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 122įvykus incidentams ar avarijoms, nenumatytai užteršusioms AE teritoriją ar atitinkamassistemas.Įstatymų nustatyta tvarka nusprendus nutraukti atominės elektrinės ar jos atskiro blokoeksploatavimą, būtina prieš 5 metus pateikti VATESI šio objekto eksploatavimonutraukimo programą ir galutinį eksploatavimo nutraukimo planą, suderintą su Ūkioministerija, Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos irdarbo ministerija, apskrities viršininku bei vietos savivaldos institucija, kurios teritorijaar jos dalis yra objekto sanitarinėje apsaugos zonoje. Programoje turi būti numatytosįrenginių demontavimo, konservavimo, radioaktyviųjų medžiagų bei radioaktyviųjųatliekų tvarkymo ir objekto vėlesnės kontrolės bei priežiūros priemonės.6.3.3 Eksploatavimo nutraukimo kaštai ir fondasKai reaktorius pradeda veikti, aktyvioji zona apšvitinama ir pirminės sistemoskomponentai tampa radioaktyvūs, branduolinio reaktoriaus eksploatavimo nutraukimokaštai iš esmės yra fiksuoti ir pastovūs. Kiti faktoriai gali kažkiek pakeisti bendrassąnaudas, bet bendras uždarymo kaštų lygis išliks panašus. Eksploatavimo fazės metu,faktoriai, galintys sąlygoti galutinės eksploatavimo nutraukimo kainos išaugimą, galibūti, pavyzdžiui, potenciali eksploatavimo charakteristikų degradacija ar didelisužteršimo atvejis. Kita vertus, dezaktyvavimo technologijų inovacijos ir vystymasis galisumažinti eksploatavimo nutraukimo kainą (Devgun J. S., 2008). Vienas svarbusfaktorius, kuris gali žymiai pakeisti eksploatavimo nutraukimo kainą, tai kompleksai irradioaktyvių atliekų laidojimo kaina, o taip pat panaudoto branduolinio kuro tvarkymoir saugojimo kompleksai. Nauja AE turės įrengti naują panaudoto branduolinio kurosaugojimo kompleksą, nes esama saugykla ir statomas kompleksas bus pilni iki tų metų,kai prasidės eksploatavimo nutraukimas.Eksploatavimo nutraukimo fondai bus kaupiami per reaktoriaus funkcionavimolaikotarpį (apmokestinimo už kWh būdu) ir laikomi eksploatavimo nutraukimo fonde.Vieno reaktoriaus eksploatavimo nutraukimo kaina gali būti maždaug nuo $300milijonų iki virš $600 milijonų, priklausomai nuo reaktoriaus ir aikštelėms būdingųypatingų faktorių. Vidutinė dezaktyvavimo ir eksploatavimo nutraukimo kainareaktoriui yra apie $600 milijonų reaktoriui (Devgun J. S., 2008). Tai yra žymi visųgyvavimo ciklo sąnaudų dalis. Eksploatavimo nutraukimo kaina proporcingaeksploatavimo nutraukimo atliekų kiekiui.Galima padaryti išvadą, kad jei keli faktoriai gali paveikti visą eksploatavimonutraukimo strategiją ir eksploatavimo nutraukimo kaštus, vienas būdas sumažintieksploatavimo nutraukimo kaštus yra optimizuoti sistemų ir struktūrų projektusgalutiniam eksploatavimo nutraukimui.6.3.4 Eksploatavimo nutraukimo įvertinimas projektavimo metuPagrindiniai veiksniai, valdantys naujų reaktorių konstrukciją – tai saugos užtikrinimopriemonių pagerinimas, saugos priemonių vertinimas ir ekonominiai veiksniai.Komplekso ir sistemos konstrukcijų optimizavimas eksploatavimo nutraukimuipaprastai nėra aukščiausias prioritetas. Tai reiškia, kad eksploatavimo nutraukimovertinimai nėra pilnai pateikiami kaip projekto elementas naujojo reaktoriausprojektavimo procese.Galiausiai, visų reaktorių, įskaitant ir statomus bei planuojamus, eksploatavimas turėsbūti nutrauktas jų gyvavimo ciklo pabaigoje. Tai, kad naujų reaktorių eksploatavimonutraukimo fazė gali užtrukti 60 ir daugiau metų, lėmė tai, kad eksploatavimonutraukimo vertinimams suteikiamas mažas prioritetas projekte ir reguliavimo tvarkoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 123Tačiau, tokie vertinimai ankstyvojoje projektavimo stadijoje turi daug privalumų.Eksploatavimo nutraukimo vertinimų įtraukimas į naujų reaktorių projektus galiužtikrinti, kad galiausiai eksploatavimo nutraukimas gali būti užbaigtas per trumpesnįlaikotarpį, su minimaliu radioaktyviųjų atliekų kiekiu ir esant geresnei radiologineisaugai.Kai kurie reaktoriaus projektai šiuo požiūriu buvo sėkmingai optimizuoti. Ypatingasdėmesys naujų reaktorių projekto fazėje turėtų būti skirtas dviem veiksniams: sistemosprojektui ir komplekso projektui (Devgun J. S., 2008).6.3.4.1 Sistemų projektavimasŽemiau pateikiamų aspektų pabrėžimas optimizuos projektą nuo pat pradžių ikigalutinio eksploatavimo nutraukimo. Tai:• sistemos komponentų skaičiaus sumažinimas;• modulinės sistemų konstrukcijos;• daugiau priklausomumo nuo pasyvių saugos sistemų;• hermetinių sistemų panaudojimas (taip mažinant tarpusavio užteršimo galimybę);• geresni vamzdynų sistemos, šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemųbei rinktuvų ir drenažo projektai.Eksploatavimo nutraukimo projektų patirtis rodo, kad iki šiol apie 65–75 procentųsąnaudų susiję su pašalinimo veiksmais (sistemų ir konstrukcijų dezaktyvavimas,nugriovimas ir pašalinimas), komponentų ir mažai aktyvių atliekų laidojimu, sauso tipopanaudoto branduolinio kuro saugyklos komplekso statyba ir kadrais. Likusios išlaidosskiriamos tokiems elementams, kaip apsaugos paslaugos, radiologiniai tyrimai,mokesčiai ir kiti įvairūs elementai.Sistemos projektavimo optimizacija, atsižvelgiant į eksploatavimo nutraukimovertinimus, gali sumažinti galutinę eksploatavimo nutraukimo kainą ir pašalinimoveiklai, ir laidojimui. Abi šios veiklos sudaro pagrindinį visų eksploatavimo nutraukimoišlaidų dalį. Sistemos komponentų skaičiaus mažinimas ir modulinės konstrukcijos,palengvinantys išmontavimo veiksmus, žymiai sumažins eksploatavimo nutraukimokaštus. Papildoma optimizuoto projekto nauda bus eksploatavimo nutraukimodarbuotojų bendros apšvitos sumažinimas.6.3.4.2 Atominės elektrinės projektavimasStruktūrinių ir architektūrinių projektų vertinimų išskyrimas optimizuos projektą nuopat pradžių iki galutinio eksploatavimo nutraukimo. Tai:• struktūrų pagrindo sumažinimas;• modulinės struktūrų konstrukcijos;• didelių komponentų pašalinimo projektavimas.Statybinio laužo laidojimo kaštai yra esminiai, ypač jei jis turi būti apdorotas kaip mažoaktyvumo radioaktyviosios atliekos. Net jei gali būti įmanoma atskirti radioaktyvųjįlaužą nuo neradioaktyvaus, licencijavimo klausimai, tolesnio nebekontroliavimokriterijai ir kiti veiksniai gali paveikti tokių medžiagų laidojimą. Tokiu būdu, struktūrų,kurios galiausiai bus nugriautos, sumažinimas sumažina bendrą medžiagų, kurias reikialaidoti, tūrį.Didelių komponentų pašalinimo projektavimas yra svarbus klausimas, nes išpramoninės patirties pirmenybė suteikiama reaktoriaus bako segmentacijai išvengti. Taisumažina kaštus ir eksploatavimo nutraukimo darbuotojų apšvitos dozę. Tokiu būdu,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 124statybos metu optimizuotas projektas suteiks galimybę pašalinti pagrindiniuskomponentus ir palengvins eksploatavimo nutraukimą (Devgun J. S., 2008).6.3.4.3 Pagrindinių veiksnių apibendrinimasRemiantis plačia dabar turima eksploatavimo nutraukimo patirtimi, galima apibendrintipagrindinius veiksnius, susijusius su naujais reaktoriais, kurie palengvins jų būsimąeksploatavimo nutraukimą:• Modulinių koncepcijų įtraukimas į struktūrinį projektą;• Naujovių diegimas įrangoje, medžiagose ir sistemos išdėstyme;• Pamokos iš eksploatavimo nutraukimo projektų, ypatingai susijusios su pagrindiniųkomponentų pašalinimu;• Priėjimas prie labai užterštų komponentų dezaktyvavimui;• Atsižvelgimas į visą gyvavimo ciklą, įskaitant ir eksploatavimo nutraukimą, įrangosir konstrukcijų projektavimo metu bei diegiant modifikacijas reaktoriauseksploatavimo laikotarpiu;• Kiek įmanoma sumažinti gruntinį drenavimą ir užkastus vamzdynus;• Konstrukcijos, padėsiančios išvengti ir sumažinti pratekėjimo ir išsipylimo galimybęir leisiančios anksti juos aptikti;• Būsimų susidarysiančių atliekų tūrio sumažinimas reaktoriaus eksploatavimonutraukimo fazėje;• Geras istorinis aikštelės įvertinimas su įrašais apie visus išsiliejimus, radiologinįužterštumą, dirvos iškasimą ir laidojimą elektrinės eksploatavimo metu;• Projekto vertinimas pagal eksploatavimo nutraukimo sąnaudų megavatui elektrosenergijos efektyvumą;• Projekto koncepcijos, įtraukiančios ankstų eksploatavimo nutraukimo alternatyvospasirinkimą;• Eksploatavimo nutraukimo inžinieriai, įtraukti į reaktoriaus projektavimo komandą,turintys ypatingą užduotį optimizuoti reaktoriaus sistemas ir struktūras galutiniamdezaktyvavimui ir eksploatavimo nutraukimui;• Toliau nebekontroliuojamų lygių kriterijų parengimas eksploatavimo nutraukimoaikštelėms ir medžiagoms.Projektuojant dezaktyvavimą ir eksploatavimo nutraukimą naujų reaktorių projektuoseyra būtina užtikrinti, kad galutinės atominės elektrinės sąnaudos yra valdomos. Tokiesvarstymai projektavimo stadijoje palengvins efektyvesnį kaštų požiūriu, saugų irsavalaikį komplekso eksploatavimo nutraukimą, kai reaktorius bus galutinaisustabdytas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1257 DABARTINĖ APLINKOS BŪKLĖ, GALIMŲ PLANUOJAMOS ŪKINĖSVEIKLOS POVEIKIŲ APLINKAI VERTINIMAS IR POVEIKIOSUMAŽINIMO PRIEMONĖS7.1 VANDENS BŪKLĖ7.1.1 Esama aplinkos būklė7.1.1.1 Hidrogeologinės sąlygosNaujos AE rajonas yra Baltijos artezinio baseino rytinėje dalyje, šio baseino mitybossrityje. Hidrogeologinės sąlygos apibūdintos pagal įvairių laikotarpių ir įvairiospaskirties gręžinių, sudarančių hidrogeologinį pjūvį AA’, medžiagą (7.1-1 pav.) Rajonohidrogeologiniame pjūvyje išskiriamos trys hidrodinaminės zonos: aktyvios,sulėtėjusios ir lėtos požeminio vandens apykaitos. Aktyvios vandens apykaitos zoną nuosulėtėjusios vandens apykaitos zonos skiria 86–98 m storio Vidurinio Devono nelaidžiųvandeniui uolienų sluoksnis – regioninė Narvos vandenspara. Ši vandenspara slūgso165–230 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Ją sudaro aleurolitas, molis, domeritas,molingas dolomitas. Sulėtėjusios vandens apykaitos zoną nuo lėtos apykaitos zonosskiria 170–200 m storio regioninė Silūro – Ordoviko vandenspara (domeritas, molingasdolomitas, klintis ir mergelis), slūgsanti 220–297 m gylyje nuo žemės paviršiaus(Marcinkevičius ir kt., 1995).Kvartero vandeningų ir mažai laidžių vandeniui sluoksnių sistemos storis – 60–260 m(dažniausiai 85–105 m) (įskaitant mažo laidumo sluoksnius). Šią sistemą sudaro septynipagrindiniai vandeningieji sluoksniai: viršutinis gruntinio vandens sluoksnis ir šešispūdinio vandens sluoksniai, susiję su skirtingų Pleistoceno laikotarpiųtarpmoreninėmis nuogulomis. Detalioje Kvartero darinių stratigrafinėje schemoje šiesluoksniai skirstomi į Baltijos-Grūdos (aqIII), Grūdos-Medininkų (aqIII-II), Medininkų-Žemaitijos (aqII), Žemaitijos-Dainavos (aqII-I), Dainavos-Dzūkijos (aqI1)tarpmoreninius ir Dzūkijos (aqI2) pomoreninį sluoksnius (7.1-2 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1267.1-1 pav. Hidrogeologinio pjūvio AA’ padėtis naujosios AE rajone. 1–3 – buvusiosmonitoringo sistemos stebėjimo gręžiniai (1 – gruntinis vandeningas sluoksnis, 2 –spūdinis Kvartero vandeningas sluoksnis, 3 – spūdinis Viršutinio ir VidurinioDevono vandeningas kompleksas), 4 – Visagino Energijos vandenvietė.7.1-2 pav. Hidrogeologinis pjūvis pagal liniją AA’(supaprastinta pagalMarcinkevičius ir kt. 1995) (pjūvio linija parodyta 7.1-1 pav.): 1 – išdūlėjęsmoreninis priemolis; 2 – gruntinis vandeningas sluoksnis (smulkus smėlis sužvirgždu); 3 – gruntinis ir spūdinis vandeningi sluosniai (smėlis įvairus sužvirgždu); 4 – spūdinis sluoksnis (smėlis įvairus su žvirgždu ir aleurito ir miliotarpsluoksniais); 5 – vandenspara (moreninis priemolis); 6 – spūdinio vandeningosluoksnio agII-I vandens lygis; 7 – stebėjimo gręžinio su filtru numeris.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 127Tarpmoreninius spūdinius vandeninguosius sluoksnius vieną nuo kito skiria vandeniuimažai laidūs įvairaus storio moreninio priemolio ir priesmėlio sluoksniai su smėlio iržvyro lęšiais. Tarpmoreninių sluoksnių storiai kinta nuo 0,5–1 iki 50–70 m, dažniausiainuo 10–15 iki 25–30 m. Tarpmoreninius vandeningus sluoksnius sudaro įvairausrupumo smėlis, žvyras, o kai kur paleoįrėžiuose – gargždo-žvirgždo nuogulos. Jų storiaikinta nuo 0,3–2 iki 20–40 m, o paleoįrėžiuose siekia 100 ir daugiau metrų(Marcinkevičius ir kt., 1995).AE rajone gruntinis vanduo slūgso pelkių (durpės), akvaglacialinėse (įvairaus rupumosmėlis, žvirgždas, žvirgždas-gargždas) nuogulose ir viršutinėje išdūlėjusioje irplyšiuotoje moreninių priemolių ir priesmėlių dalyje.Prieš tai minėti vandeningi sluoksniai sudaro bendrą vandeningą sistemą, kuriaibūdingos vandens mitybos srities sąlygos. Viršutinio-Vidurinio Devono vandeningojokomplekso pjezometrinis paviršius didžiojoje rajono dalyje yra žemiau gruntinio irtarpmoreninių vandeningųjų sluoksnių pjezometrinių paviršių, t.y. čia vyrauja mitybossrities hidrodinaminis režimas. Dominuoja vandens judėjimas iš šiaurės, šiaurės rytųlink Drūkšių ežero ir link Dauguvos upės į šiaurę.Požeminis vanduo vandeninguose sluoksniuose yra gėlas, magnio-kalciohidrokarbonatinis, bendras ištirpusių medžiagų kiekis (mineralizacija) yra nuo 0,3 iki0,5 g/l. Mineralizacijos vertės moreninio priemolio plyšiuose gruntiniame vandenyje yradidesnės ir svyruoja nuo 0,58 iki 0,85 g/l (Marcinkevičius ir kt., 1995; HidroprojektasReport, 2006a; Hidroprojektas Report 2006b). Bendras vandens kietumas svyruoja nuo5,19 iki 5,95 meq/l, vandens laidumas nuo 610 iki 705 μS/cm. Remiantis vandenskokybes klasių standartu Lietuvos Higienos Standartas HN 48:2001“Žalio geriamovandens kokybės higieniniai reikalavimai” (Valstybės Žinios, 2001, Nr. 104-3719) irhidrogeocheminiais duomenimis Devono ir Kvartero vandeningų sluoksnių vanduodažniausiai atitinka aukščiausios klasės vandens standartą (gera kokybė). TačiauKvartero vandeningų sluoksnių vanduo kai kuriais atvejais gali būti priskirtas antrajaiklasei dėl didesnių organinės medžiagos (tai rodo permanganato skaičius) ir amoniojonų koncentracijų vandenyje. Tai yra sąlygota natūralių hidrogeocheminių procesų.Detalesnis abiejų aikštelių požeminio vandens apibūdinimas ir vertinimas yra aprašytas7.3 skyriuje.7.1.1.2 Hidrologinės sąlygosDrūkšių ežeras priklauso Dauguvos baseinui. Drūkšių ežero ištakos pasiekia Baltijosjūrą hidrografiniu tinklu, kurio ilgis apie 550 km: Drūkšių ežeras → Prorva → Drūkša→ Dysna → Dauguva→ Rygos įlanka.Drūkšių ežero baseino (7.1-3 pav.) plotas nedidelis – tik 564 km 2 . Maksimalus baseinoilgis iš pietvakarių į šiaurės rytus yra 40 km, maksimalus plotis – 30 km, vidutinis plotis– 15 km. Ežerai sudaro 16 % baseino ploto. Tai vienas ežeringiausių Lietuvos rajonų.Didžiausią baseino dalį užima miškai (38 %). Ariama žemė sudaro 26 %, pelkės – 16 %.Teritorijoje vyrauja smėliai, priesmėliai ir priemoliai, kurie sąlygoja skirtingas vandensfiltravimosi sąlygas įvairiose regiono dalyse (Drūkšių ežero bazinė hidrofizinė būklė,1989).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1287.1-3 pav. Drūkšių ežero hidrografinio tinklo schema.Drūkšių ežeras turi 11 intakų, iš ežero vanduo išteka viena upe (Prorva). Pagrindinėsupės įtekančios į Drūkšių ežerą yra Ričia (Ričianka), Apyvardė ir Smalva (7.1-1 lent.).7.1-1 lent. Drūkšių ežero intakai ir jų charakteristikos.Upė Upės ilgis, km Baseino plotas, km² Debitas, m 3 /sApyvardė 11,4 156,6 0,861Gulbinėlė 5,9 6,3 0,035D–1 4,0 4,3 0,024D–2 4,9 5,6 0,031Gulbinė 8,0 33,0 0,181Smalva 11,9 88,3 0,485D–3 3,7 6,6 0,036D–4 8,0 16,5 0,091D–5 3,2 3,3 0,018D–6 2,0 3,3 0,018Ričia (Ričianka) 20,3 215,3 1,184Drūkšių ežeras – pats didžiausias ežeras Lietuvoje, jo bendrasis vandens tūris yra apie369×10 6 m 3 . Bendrasis ežero paviršiaus plotas, įskaitant devynias salas, šiandien yraapie 49 km 2 (6,7 km 2 Baltarusijos teritorijoje ir 42,3 km 2 – Lietuvoje). Maksimalusežero gylis siekia 33 m, vidutinis gylis – 7 m. Pietinė ežero dalis yra sekliausia (3–7 m),o didesni gyliai būdingi centrinei, vakarinei ir šiaurinei ežero dalims. Ežero ilgis – 14,3km, maksimalus plotis – 5,3 km, o perimetras – 60,5 km. Ežerui būdinga palyginti lėta

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 129vandens apykaita. Pagrindinis ištekėjimas vyksta pietinėje Drūkšių dalyje Prorvos upe(Jurgelevičienė ir kt., 1983, Drūkšių ežero bazinė hidrofizinė būklė, 1989; Drūkšiųežero vandens gyvūnų populiacijų ir bendrijų bazinė būklė, 1986; Jakimavičiūte ir kt.,1999). Pagrindinės ežero hidrologinės charakteristikos pateiktos 7.1-2 lent.7.1-2 lent. Drūkšių ežero pagrindinės hidrologinės charakteristikos (esantnormaliam patvankos lygiui).Drūkšių ežero charakteristikosSkaitinė vertėBaseino plotas, km 2 564Vandens paviršiaus plotas, km 2 49Daugiametis vandens debitas iš ežero, m 3 /s 3,33Daugiametis nuotėkis, m 3 /metus 105,07×10 6Daugiametis kritulių kiekis, mm/metus 592Daugiametis išgaravimo nuo vandens paviršiaus dydis, mm/metus 600Normalus patvankos lygis (NPL), m virš jūros lygio 141,6Minimalus patvankos lygis, m virš jūros lygio 140,7Aukščiausias patvankos lygis (AVL), m virš jūros lygio 142,3Reguliuojamas vandens aukštis*, m 0,90Naudingas ežero tūris*, m 3 43x10 6Bendras ežero vandens tūris, m 3 369 × 10 6*Reguliuojamas vandens aukštis ir naudingas tūris pateikti kaip skirtumas tarp normalaus ir minimalauspatvankos lygio.7.1.1.3 Drūkšių ežero vandens režimasBeveik visas paviršinis vandens nuotėkis (74 %) Ričios (Ričiankos) ir Apyvardėsupėmis įteka pietinėje Drūkšių ežero dalyje. Likęs paviršinis nuotėkis Smalvos irGulbinės upėmis įteka vakariniame krante. Iš ežero vanduo išteka Prorvos upe, kuriišteka iš pietinio vandens telkinio kranto. Pietinėje ežero dalyje vyksta intensyviausiavandens apykaita.Drūkšių ežero vandens režimą formuoja tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai.Pagrindiniai gamtiniai veiksniai yra paviršinis pritekėjimas (73 %) ir ištekėjimas (77%). Dėl didelio ežero paviršiaus ploto taip pat svarbią reikšmę turi krituliai (24 %) irgaravimas (23 %). Laisvų ir pusiau laisvų gruntinių vandenų pritekėjimas yra nežymus(mažiau kaip 3 %). Nutekėjimas į giliau slūgsančius vandeningus sluoksnius yralaikomas nežymiu dėl mažo dugninių nuosėdų ir nuogulų skvarbumo (Drūkšių ežerobazinė hidrofizinė būklė, 1989).Antropogeniniai veiksniai, apsprendžiantys vandens režimą, yra vandens ištekėjimokontrolė (7.1-3 pav.) ir AE aušinimo vandens išleidimas. Ežeras yra reguliuojamas,norint išlaikyti stabilų vandens lygį ir užtikrinti pakankamą vandens kiekį, reikalingąAE aušinimui. Drūkša (kuri iki to buvo ežero ištakas) žemiau Apyvardės žiočių buvopertverta pylimu, ir tokiu būdu visas Apyvardės baseino nuotėkis Drūkšės vaga buvonukreiptas Drūkšių ežerą (Mazeika et al 2006). Ant Prorvos upės buvo įrengtas Drūkšiųvandens lygį reguliuojantis šliuzas (“Objektas 500”). Taip pat ant šios upės, 1,5 kmpasroviui, tarp Stavoko ir Abalių ežerų, 1953 metais buvo pastatyta “Tautų draugystės”elektrinė. Pastačius Ignalinos AE, ežero vandens lygis yra reguliuojamas buvusioshidroelektrinės įrenginiais.Garavimas iš ežero didėjo priklausomai nuo į ežerą kartu su aušinimo vandeniupatenkančios šilumos kiekio. 1984–1996 m. šiltuoju (V–VIII mėn.) laikotarpiugaravimas vidutiniškai padidėjo 49 % (nuo 31 % iki 67 %), lyginant su natūraliuišgaravimo dydžiu (buvusiu iki IAE eksploatacijos) (Kriauciuniene and Sarauskiene,2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 130Nesureguliuoto (natūralaus režimo) ir sureguliuoto Drūkšių ežero metinio vandensbalanso įvertinimas yra pateiktas 7.1-3 lentelėje. Nesureguliuoto ežero vandens balansasyra skaičiuojamas vidutiniams hidrologiniams metams. Pagrindinės balanso pajamosyra paviršinė prietaka į ežerą (Q = 3,27 m 3 /s) ir krituliai (592 mm). Požeminė vandensprietaka yra nežymi. Balanso išlaidas sudaro nuotėkis iš ežero (Q = 3,33 m 3 /s) irišgaravimas (vidutinis natūralus 600 mm). Vandens balansas sureguliuotam ežerui buvoskaičiuotas sausiems metams, kurie gali pasikartoti kartą per 20 metų (95 % tikimybės).Tokį balansą sudaro tie patys komponentai, skiriasi tik nuotėkio dydis. Patvenkus ežerąProrvos upe išleidžiamas gamtosauginis debitas (Q = 0,64 m 3 /s ∗ ). Sureguliuotame ežere,vandens tūris, kuris gali būti panaudojamas kompensuoti vandens nuostolius dėlpapildomo garavimo, yra didesnis, negu nesureguliuotame ežere. Sausais metaismaždaug 33,1 mln.m 3 vandens gali būti naudojama papildomam išgaravimui nuo ežeropaviršiaus prie normalaus patvankos lygio (141,6 m).7.1-3 lent. Drūkšių ežero metinis vandens balansas (mln. m 3 ).ParametrasNesureguliuotas,vidutiniovandeningumometai(gamtosauginisdebitas 3,33)Sureguliuotas,vidutiniovandeningumometai(gamtosauginisdebitas 0,64)Sureguliuotas, sausimetai,(gamtosauginisdebitas 0,64)Paviršinė prietaka 103 103 51Požeminė prietaka 3,5 3,5 3,5Krituliai 29 29 22,3Viso pasipildė 135,5 135,5 76,8Nuotėkis 105,1 20,2 20,2Išgaravimas 29,4 29,4 23,5Viso sumažėjo* 134,5 49,6 43,7Vandens atsargos** 85,9 33,1* Apytikris požeminės prietakos ar paviršinės prietakos ir nuotėkio skaičiavimas, naudojant upę–analogą,gali būti vandens balanso nesąryšio (1,004 mln. m 3 ) priežastimi.**Vandens atsargas sudaro vandens tūris, kuris patvenktame ežere susikauptų virš normalaus patvankoslygio (141,6 m), ir į kurį neįeina reguliuojamas ežero tūris.Pašildyto aušinimo vandens įtaka išgaravimui nuo ežero paviršiaus buvo aprašytaregresijos lygtimi, sudaryta remiantis atliktais garavimo matavimais šiltuoju metųperiodu bei AE darbo režimo duomenimis: ΔE = f (N), kur N – elektrinės galia (GW).Diapazone N = 1–2500 MW šią priklausomybę (7.1-4 pav.) galima aproksimuoti tiesinelygtimi (Janukeniene 1992):ΔE mėn = 21,4 N mėn. + 4,9.∗ Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-382 pasirašytą 2005 metų liepos 29 dieną (Žin., 2005,Nr. 94-3508), tai yra gamtosauginis sureguliuotos upės debitas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1316050ΔEmėn, mm4030201000 500 1000 1500 2000 2500AE galia, MW7.1-4 pav. Mėnesinio papildomo garavimo iš Drūkšių ežero priklausomybė nuo AEgaliosRemiantis pateikta regresijos lygtimi bei vandens balanso skaičiavimais, ežero vandensatsargų pakanka 3400 MW galios atominės elektrinės aušinimui. Ekspertai(Janukėnienė 1992) teigia, kad padidinus AE apkrovą 1000 MW, išgaravimas nuo ežeropaviršiaus padidėja 10,8 mln. m 3 . Pagal vandens balanso lygtį 33,1 mln. m 3 ežerovandens (esant NPL) sausais metais gali būti naudojama aušinimo tikslams. Papildomaigali būti panaudotas ežero naudingas tūris – 43,0 mln. m 3 vandens (iki kol vandens lygisežere nukris iki minimalaus patvankos lygio). Metinės 33,1 mln. m 3 vandens atsargosbei 43 mln. m 3 reguliuojamo ežero tūrio yra aušinimui pakankamas vandens kiekisvisiems vertintiems scenarijams maždaug trims iš eilės pasikartojantiems sausiemsmetams (95 % tikimybės).Vis dėlto yra keletas dalykų, kurie įtakoja tokio vertinimo patikimumą. Pirma, gali būtinetikslumų vandens balanso parametrų įvertinime dėl riboto hidrologinių duomenųkiekio. Pavyzdžiui, vandens garavimo matavimai buvo atliekami tik vienoje ežerodalyje, todėl jie nebūtinai atspindi išgaravimą iš viso ežero. Be to, neturima nuotėkio išežero per Prorvos upę, veikiant AE, stebėjimo duomenų. Antra, išgaravimo ir AEapkrovos ryšio regresijos lygtis pagrinde remiasi garavimo matavimais prie 0–1500MW AE galios. Išgaravimo dydžių ekstrapoliacija, didesnė už turimus duomenisdaugiau nei dvigubai (3500 MW), nėra tiksli. Taigi, pateikti vertinimai turi būti laikomipreliminariais. Reikalinga detali hidrologinė vandens resursų ir garavimo studija, kaipdalis detalaus techninio projekto.7.1.1.4 Drūkšių ežero ekosistemaRemiantis ilgamečių ekologinių tyrimų rezultatus, akivaizdžiai ryškėja trysantropogeninio poveikio sąlygoti reikšmingų ekologinių pasikeitimų Drūkšių ežereetapai. Pirmasis iš jų prasidėjo vos tik pradėjus statyti IAE. Šiuo laikotarpiu kartu suterigeninės kilmės dalelėmis (patenkančiomis dėl dirvos struktūros pažeidimų, erozijosir kt.) į Drūkšių ežerą pateko dideli maistinių medžiagų kiekiai, kas pastebimaisuaktyvino autochtoninių šaltamėgių dumblių ir cianobakterijų vystymąsi, paspartėjo irorganinės medžiagos pirminės produkcijos procesai. Savo ruožtu į tai reagavo kitosetrofinės grandinės pakopose esantys organizmai. Nepaisant to, Drūkšių ežeras pagalvidutines metines pirminės produkcijos reikšmes (25 g C/m 2 ) išliko nedidelioproduktyvumo mezotrofinio tipo vandens telkinys.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 132Antrasis reikšmingas ekologinių pokyčių etapas prasidėjo po pirmojo energetinio blokopaleidimo 1984 metais. Pašildytas vanduo tapo veiksmingu faktoriumi, iššaukusiutolesnius organizmų bendrijų struktūros ir jų funkcinių ryšių pakitimus. Destabilizavusnatūralias aplinkos sąlygas ežere, sumažėjo planktoninių organizmų įvairovė, prasidėjosparti sezoninė ir ilgametė jų kiekio bei biomasės kaita. Iškart po IAE pirmojoenergetinio bloko paleidimo, buvo rasta tik 19 procentų fitoplanktono rūšių, lyginant superiodu prieš elektrinės paleidimą. Atitinkamai 5–10 kartų sumažėjo pirminės organiniųmedžiagų produkcijos lygis. Taip pat ryškiai pasikeitė meta- ir protozooplanktonorūšinė įvairovė, beveik 2,6 karto sumažėjo jų skaičius ir biomasė. Buvo nustatyta, jogvienos, euriterminės, organizmų rūšys lengviau prisitaikė prie naujų nestabilių aplinkossąlygų, rūšies individų skaičius padidėjo, o kitos, šaltamėgės, atsidūrė depresinėjebūklėje, jų individų skaičius pastebimai sumažėjo.Paleidus antrąjį energetinį bloką, 1987 metais ir sustabilėjus IAE darbo režimui,prasidėjo trečiasis laikotarpis, palaipsniui ėmė formuotis ir stabilizuotis naujos sąlygosvisoje technogenizuotoje Drūkšių ežero ekosistemoje. Būtent šiuo laikotarpiu vėlpradėjo atsikurti planktoninių organizmų rūšinė įvairovė, tačiau jau dominavo labiaušiltamėgės rūšys. Jų skaičius, biomasė ir organinės medžiagos pirminės produkcijosintensyvumas, ypač šiltuoju metų laikotarpiu, pastaraisiais metais prilygo eutrofiniamsvandens telkiniams.Vandens kokybė pagal fizikinius-cheminius parametrus ir bioindikatoriusDrūkšių ežero hidrocheminis monitoringas intensyviausiai buvo vykdomas 1979–1997m. laikotarpiu. Matavimai buvo atliekami keliose mėginių ėmimo vietose, išsidėsčiusivisoje ežero akvatorijoje (7.1-5 pav.). Naujausi rezultatai (1999–2006 m.) gauti pagalatskirų tyrimų ataskaitas, IAE ir AAA monitoringo programas.Pagrindiniai Drūkšių ežero teršimo šaltiniai yra Visagino miesto ir Ignalinos AEgamybinių blokų ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos. Į ežerą suteka IAE ir miestoapvalytos nuotekos bei Visagino ir IAE lietaus kanalizacijos sistemų neapvalytasvanduo. Lietaus vanduo nuo IAE pastatų stogų (8×10 6 m 3 /metus) ir drenažo vanduo(1,5×10 6 m 3 /metus) surenkamas tam, kad būtų išlaikomas pakankamai žemas gruntiniųvandenų lygis IAE aikštelėje ir nukreipiamas į lietaus vandens kolektorių beiišleidžiamas į Drūkšių ežerą.Nuotekos apdorojamos biologiniam valymui skirtuose įrenginiuose ir papildomaivalomos smėlio filtrais. Apvalytos nuotekos išleidžiamos į Drūkšių ežerą perpapildomam valymui skirtą tvenkinį (Skripkų ežerą) (tretinis valymas). Tačiau, šiuometu Skripkų ežeras gali būti traktuojamas, kaip antrinis organinių teršalų šaltinis, nessedimintuojanti biomasė ar aukštesnieji augalai nėra pašalinami iš ežero, todėlsusidariusios biomasės kaupimasis lemia antrinės eutrofikacijos procesus. Po biologiniovalymo į Drūkšių ežerą patenka apie 5,5×10 6 –8,5×10 6 m 3 vandens.Per metus IAE sunaudoja apie 356 tonas H 2 SO 4 ir 14 tonų NaOH regeneruoti dervai sustipriai rūgštiniais katijonais ir stipriai šarminiais anijonais, kurie naudojami pašalintiištirpusiai druskai iš vandens valymo sistemos. Panaudoti reagentai neutralizuoja vienaskitą specialiame rezervuare (iki pH nuo 6 iki 9). Po neutralizavimo jie yra išleidžiami įelektrinės lietaus kanalizacijos sistemą, kartu su ištirpusiomis druskomis (SO 4 2- , Na + ,Ca 2+ , Mg 2+ , Cl - , ir kt.) (Almenas ir kt., 1998).Kiti antropogeniniai veiksniai įtakojantys Drūkšių ežero vandens kokybę yra organiniųkomponentų nuotekos iš žemės ūkio objektų ir dirbamų žemės ūkio laukų (trąšos,grunto dalelės ir kt.), tačiau jie vertinami kaip mažiau reikšmingi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1337.1-5 pav. Nuolatinių tyrimų stočių išdėstymas (1979–1997m. dažniausiaihidroekologiniai tyrimai buvo atliekami 1–6 stotyse) ir pagrindiniai įsiurbimo irnuotekų kanalai Drūkšių ežere. PLK – pramoninė ir lietaus kanalizacija,Įsiurbimas – IAE vandens įsiurbimo kanalas, Išmetimas – IAE pašildyto vandensišmetimo kanalas, BNVK – Visagino m. ir IAE buitinių nuotekų valymo įrenginiai,ŪBK – ūkio buitinių nuotekų išleidimas po biologinio apdorojimo ir papildomovalymo tvenkinyje (Skripkų ežere), PBKS – panaudoto branduolinio kurosaugykla.Tokiu būdu, Visagino miesto ir IAE buitinės nuotekos yra pagrindinis Drūkšių ežeroteršėjas maistinėmis medžiagomis. Ši eutrofikacija sukėlė daugelis nustatytų Drūkšiųežero vandens ekosistemos pasikeitimų. IAE maksimalaus pajėgumu veikimolaikotarpiu iki 1991 m. kasmet į ežerą patekdavo iki 1000 tonų organinės anglies, iki700 tonų azoto ir iki 50 tonų fosforo (Teršalų patekimo vertinimas..., 1991). Kaip rodoatliktų apskaičiavimų rezultatai, azoto ir fosforo vidutinės metinės koncentracijospatekančios į ežerą net ir po papildomo nuotekų valymo Skripkų ežere tuo metu siekėatitinkamai 37,7 mg N/l ir 3,5 mg P/l. Pastaraisiais metais, dėl patobulintos BNVvalymo sistemos, jų srautas į ežerą kiek sumažėjo (7.1-6 pav.). Tačiau iki šiol subuitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis į ežerą patenka apie 55 % azoto ir 80 % fosforonuo bendros jų metinės apkrovos (7.1-4 lentelė) (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1347.1-6 pav. Azoto ir fosforo prietaka į Drūkšių ežerą.7.1-4 lent. Daugiametės (1991–2000 m.) maistinių medžiagų srauto į Drūkšių ežerąreikšmės.Šaltiniai Nb, t (N)/metus Pb, t (P)/metusBuitinės ir pramoninės nuotekos 85,53 15,291Pramoninė lietaus kanalizacija (PLK-1,2) 1,663 0,244Pramoninė lietaus kanalizacija (PLK-3) 0,335 0,081Visagino ir IAE buitinių vandenų valymo įrenginiųnuotekos81,625 14,720Pramoninė miesto lietaus kanalizacija (PLK-2 miesto) 0,617 0,046Pramoninė miesto lietaus kanalizacija (PLK-1 miesto) 0,416 0,04Panaudoto kuro saugyklų teritorijos pramoninė lietauskanalizacija (PLK–PBKS)0.870 0.16Natūrali prietaka 62,02 3,88Viso 147,54 19,17Nuotaka Prorvos upe 98 14,11Be to, 1984 m. prasidėjusi terminė tarša paspartino eutrofikacijos procesus ežere.Pašildyto vandens išmetimas lėmė hidrologinio režimo pasikeitimus – paviršaustemperatūros padidėjimą, natūralios vertikalios terminės stratifikacijos sutrikimą,temperatūros ir vandens naudojimo svyravimą dėl energetinių blokų bandymų ireksploatacijos režimo kaitos, hidrodinaminių procesų suintensyvėjimą. Taip patsuintensyvėjo vandens garavimas.Padidėjusi ežero vandens temperatūra ir dėl to sumažėjęs šalto vandens tūris (7.1-7 pav.ir 7.1-4 lentelė) ne tik paspartino eutrofikacijos procesus ežere, bet ir sudarė nepalankiassąlygas šaltavandenių organizmų (stenoterminių kriofilinių rūšių) vystymuisi. Tačiau,pagal daugiametės vidutinės pirminės produkcijos reikšmės (25 gC/m 2 ), Drūkšių ežeras1984–1987 m. laikotarpiu vis dar buvo priskirtas mažo produktyvumo mezotrofiniamtipui (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008) (7.1-8 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1357.1-7 pav. Terminės zonos pasiskirstymas vasaros stratifikacijos metu Drūkšiųežere, 1977–1983 – A ir 1984–1997 m. – B (Lietuvos valstybinė..., 1998).7.1-8 pav. Pirminės fitoplanktono produkcijos daugiametės vidutinės kasmetinėsreikšmės (PP, g C/m2y-1) Drūkšių ežere.Intensyvūs terigeninių dalelių ir organinių medžiagų sedimentacijos procesai (nuo 0,5kg/m 2 1979 m. iki 2,9 kg/m 2 per metus 1983 m.) lėmė organinių ir biogeninių medžiagųsusikaupimą dugno nuosėdose, ypač giluminėse ežero dalyse. Ištirpusios organinėsmedžiagos (IOM) koncentracijos vandenyje vidutiniškai padidėjo nuo 14 mg/l (1979–1983 m.) iki 19 mg/l (2004 m.). Taip pat buvo stebima bendrojo organinių medžiagųkiekio (C org.bendr. ) dugno nuosėdose didėjimo tendencija.Suaktyvėjus mikrobiologiniams procesams ežero vertikalėje mažėjo deguonies kiekisypač vasaros metu žemesniuose nei 12 metrų vandens sluoksniuose (7.1-5 lentelė).Pastaruoju metu mažesnė nei 4 mg/l deguonies koncentracija jau fiksuojama 10 mgylyje, t.y. viršutiniame metalimniono sluoksnyje. Deguonies sumažėjimas ir kai kuriųterminalinių anaerobinių organinių medžiagų mineralizacijos produktų pagausėjimasgilesniuose vandens sluoksniuose sudaro nepalankias sąlygas čia gyvenantiemsorganizmams, pirmiausia šaltamėgei ichtiofaunai.7.1-5 lent. Ištirpusio vandenyje deguonies pasiskirstymas Drūkšių ežero giluminiųzonų vertikaliame profilyje.Gylis, m1983 m. rugpjūtis 2007 m. rugpjūtisO 2 , mg/l0 8,5 8,646 – 8,3210 6,9 3,84

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 13612 3,3 3,5214 0,6 1,4416 0,4 0,6418 0,1 –20 0 0,3430 0 0Dėl kompleksinio (terminio ir cheminio) antropogeninio poveikio Drūkšių ežeresusiformavo kelios ekologinėmis sąlygomis besiskiriančios zonos (7.1-9 pav.):• Zona A: Labiausiai eutrofikuota pietrytinė ežero dalis; pagrindinis eutrofikuojantisfaktorius šioje zonoje yra buitinių nuotėkų, turtingų biogeninėmis medžiagomis (N,P) patekimas iš Visagino miesto ir Ignalinos AE ūkinių-buitinių nuotekų valymoįrenginių. Ši zona pasižymi visų planktoninių organizmų gausumo padidėjimu irdideliu produkcinių ir destrukcinių procesų aktyvumu. BDS 5 reikšmės kartais siekėnet 12,5 mg O 2 /l;• Zona B: Pašildyto vandens išmetimo zona – maksimalaus šiluminio poveiko vieta,kur vandens temperatūra daugelis atveju viršija 28 o C. Šioje zonoje nustatytasmažiausias planktono organizmų (fitoplanktono ir zooplanktono) gausumas irįvairovė, žemas produkcinių procesų intensyvumas kontrastuoja su aukštudestrukcinių procesų intensyvumu;• Zona C: Likusi pagrindinė ežero dalis, apimantį gilumines ir vidutinio gylio zonas,kur įvairūs poveikio faktoriai pasireiškia neperiodiškai, priklausomai nuo IgnalinosAE darbo režimo ir vėjo krypties, bangavimo ir kitų gamtinių sąlygų kaitos.7.1-6 lent. Kai kurių rodiklių kitimo ribos skirtingose Drūkšių ežero zonose 1993–1997 metų liepos–rugpjūčio mėn. (Mokslinių tyrimų studija ..., 2008).Rodiklai Zona A Zona B Zona CVandens skaidrumas (S), m 1,0–2.8 3,0–3,9 1,2–6,5Chlorofilas „a”, µg/l 6,6–113,5 0,88–16,5 0,99–70,0Zooplanktonas biomase, mg/m 3 2 046–7 180 431–1 863 596–1 153Pirminė fitoplanktono produkcija, mgC/m 3 -1d330–2 800 44–440 2–1 500C org. bendras dugno nuosėdose, % 11,7–12,4 3,5–3,7 7,6–12,6Organinių medžiagų mineralizacijadugno nuosėdose, mg C/m 2 per parą1 127–1 590 915–939 513–720

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1377.1-9 pav. Skirtingų ekologinių zonų pasiskirstymas Drūkšių ežere (1997).Per 20 metų nuo IAE darbo pradžios Drūkšių ežeras pasikeitė iš mezotrofinės (suvidutine maistinių medžiagų koncentracija ir biologine produkcija), buvusios dar priešpradedant eksploatuoti IAE, iki eutrofinės (su didele maistinių medžiagų koncentracijair biologine produkcija) būklės. N bendro /P bendro metinio vidutinio santykio kitimas nuo21:1 (1983 metais) iki 8:1 (1997 metais) tik patvirtina eutrofikaciją (Salickaitė-Bunikienė, Kirkutytė, 2003). Yra teigiama, kad maistinių medžiagų santykio kitimasskatino pokyčius planktono bendrijoje, sumažėjus N/P santykiui iki 5–10 bendrijojeėmė vyrauti Cyanophycea (Bulgakov, Levich, 1999). Iki pastarojo meto Drūkšių ežereN/P santykis svyruoja nedidelėse ribose arba turi nedidelę tendenciją didėti (7.1-10pav.).N b /P b403530252015Mezotrofinė būklė1050Eutrofinė būklė19831985198719891991199319951997199920017.1-10 pav. Bendro azoto (Nb) ir bendro fosforo (Pb) vidutinių metiniųkoncentracijų santykių dinamika Drūkšių ežero vandenyje 1983–2002 m.Per pirmus penkis AE darbo metus (1984–1988 m.) ežero vandenyje vidutinėdaugiametė N bendro koncentracija padidėjo iki 1,53 mg /l lyginant su buvusia (1,29 mgN/l) prieš IAE darbo pradžios (7.1-7 lentelė). Vėliau organinių medžiagų fiksavimas irsedimentacija, o taip pat aukštas denitrifikuojančių mikroorganizmų aktyvumas dugno

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 138nuosėdose sumažino azoto pasiekiamo kitiems organizmams kiekį. Įvertinta, kad azotopraradimas denitrifikacijos metu siekė 40 % bendro jo kiekio (Teršalų patekimovertinimas..., 1991).7.1-7 lent. Drūkšių ežero vandens maistinių medžiagų daugiametės vidutinės vertės(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).RodikliaiLaikotarpiai1979–1983 1984–1988 1989–1993 1994–1997 1998–2002 2001–2006N-NH 4 + , mg/l 0,22 0,35 0,21 0,20 0,29 0,058N-NO x - , mg/l 0,051 0,062 0,072 0,083 0,054 0,05N bendras , mg/l 1,29 1,53 1,14 1,26 1,55 0,93P min. , mg/l 0,007 0,012 0,023 0,025 0,028 0,031P bendras , mg/l 0,061 0,05 0,072 0,146 0,179 0,058Praeito šimtmečio pabaigoje vidutinė daugiametė Nbendro koncentracija netgi padidėjoir siekė 1,55 mg/l. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pastaruoju metuvakarinėje ežero dalyje vidutinės metinės bendro azoto koncentracijų reikšmėsvandenyje buvo mažesnės ir svyravo 1,028–0,863 mg N/l ribose(http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696 ).Skirtingai nei azoto, fosforo koncentracija (tiek mineralinio, tiek bendro Drūkšių ežerepastoviai didėjo per visą tyrimų laikotarpį (7.1-7 lentelė). Iki šiol stebima vidutinėsfosfatų koncentracijos didėjimo tendencija, nors AAA duomenimis bendro fosforokoncentracija pastebimai sumažėjo. Tai, savo ruožtu, turėtų parodyti aplinkos sąlygųgerėjimo tendenciją Drūkšių ežere.Pastaruoju laikotarpiu ežero vandenyje nustatytas nežymus bendros ištirpusių druskųkoncentracijos padidėjimas. Drūkšių ežero vanduo yra hidrokarbonatinis-kalcinis,vidutiniškai mineralizuotas. Dėl papildomo garavimo nuo vandens paviršiaus buvotikėtasi bendros druskų koncentracijos padidėjimo ežero vandenyje (Dryžius ir kt.,1984). Tačiau per keletą AE darbo etapų žymių vandens mineralizacijos kitimųneįvyko, daugiausia dėl HCO 33-ir Ca2+koncentracijų sumažėjimo ežero vandenyje, norspastebėtas chloridų, natrio, kalio, sulfatų, magnio koncentracijų augimas (7.1-8 lentelė)(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).7.1-8 lent. Drūkšių ežero vandens pagrindinių jonų ir bendro ištirpusių druskųkiekio (Σj) daugiametės vidutinės vertės.RodikliaiRodikliai1979–1983 1984–1988 1989–1993 1994–1997 2001–2006Cl - ,mg/l 8,8 9,9 10,7 9,8 12.9SO 2- 4 , mg/l 8,9 12,6 18,6 19,3 18,0HCO - 3 , mg/l 160,5 150,4 157,6 159,4 169,5Ca 2+ , mg/l 39,3 35,8 36,8 35,8 37,9Mg 2+ , mg/l 10,0 10,9 12,9 13,8 15,9Na + , mg/l 4,6 6,3 7,0 6,9 7,5K + , mg/l 1,8 2,7 3,0 2,9 3,2Σ j , mg/l 233,9 228,6 246,6 247,9 264,3

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 139Manoma, kad intensyvus moliusko Dreissena polymorpha vystymasis ir plintanti-aukštesnioji vandens augalija lėmė HCO 3 ir Ca 2+ koncentracijų sumažėjimą ežerovandenyje IAE darbo pradžioje (Mokslinių tyrimų studija..., 2008). Ežero vandensmineralizacijos minimumas fiksuotas 1985 m. (7.1-11 pav.).mg/l2802702602502402302202102001979-19831984198519861987198819891990199119921993199419951996199720012002200320047.1-11 pav. Drūkšių ežero vandens mineralizacijos daugiametės vidutinės vertės(1979–1997 m. – visos ežero akvatorijos metiniai vidurkiai, 2001–2004 m.vakarinės ežero dalies metiniai vidurkiai).Vienas iš labiausiai akivaizdžių pasikeitimų, kuris įvyko IAE veikimo metu, yraganėtinai greitas sulfatų padidėjimas ežero vandenyje ir dugno nuosėdose. Pagrindiniaišių sieros junginių šaltiniai yra panauduotų reagentų (H 2 SO 4 ir NaOH) išleidimas įlietaus kanalizacijos sistemą po regeneracijos ir neutralizacijos procesų. Tai paspartinomikrobiologinę sulfatų redukciją dugno nuosėdose, išstumiant kitą terminalinį procesąmetanogenezę. Dėl to jau prieš paleidimą ir pradėjus dirbti pirmam AE blokuivandenilio sulfidas buvo nustatytas artimiausių IAE zonų dugno nuosėdose. Didžiausiassulfatų redukcijos intensyvumas (iki 3,8–4,3 mg S 2- dm 3 d -1 ) buvo registruotas 1992metais. Vėliau šiuo proceso intensyvumas sumažėjo, tačiau jis liko palyginti aukštas kaikuriuose ežero dalyse (7.1-12 pav.). Kartu su deguonies išeikvojimų tai gali neigiamaipaveikti faunos gyvenimo sąlygas šiuose vandens sluoksniuose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1407.1-12 pav. Fiziniai-cheminiai parametrai Drūkšių ežero 1 stoties vandensvertikalėje maksimalios vasaros stratifikacijos metu 2007m. rugpjūčio 23 d.Tiesioginis Drūkšių ežero užteršimas sklinda iš pramoninių teritorijų ir miesto perlietaus vandens išleidimo sistemas, taip papildant ežero ekosistemą taršos produktais irbiologinių procesų inhibitoriais. Tačiau, vario, švino, chromo, kadmio ir nikeliokoncentracija neperžengė leidžiamų vandens kokybės ribų, išskyrus magnį, kuriokoncentracija didžiausią leistiną ribą viršijo 5 kartus (47μg/l) (Aplinkos apsaugosagentūra, metinis pranešimas, 2003 http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696). Buvopaskaičiuota, kad nuosėdos, užterštos sunkiaisiais metalais (nuo vidutinio iki aukštoužterštumo lygio), užima 27,5 % ežero dugno ploto, tačiau didžioji dalis jo yranatūralios kilmės dėl dominuojančių angliavandenių. Užterštumas naftos produktaisapima 3,9 % dugno ploto (Lietuvos valstybinė mokslo …, 1998).Apibendrinant, eutrofikacija, druskų kiekio didėjimas ir ežero vandens šiltėjimas kartuįtakoja ežero ekosistemas ir buveines. Nepaisant šių pasikeitimų ežero ekosistemoje,tirtų parametrų reikšmės vis dar atitinka reikalavimus nustatytus 78/659/EEC direktyvosir valstybės įstatymų (Įsakymas Nr. D1-663, 2005) dėl gėlavandenėms žuvims būtinossaugotinų arba gerintinų gėlųjų vandenų kokybės. Vandens kokybė ir ežero būklėapibūdinama kaip gera ir atitinka kokybės reikalavimus. Visos kokybės rodikliųreikšmės yra panašios eilės, kokie yra paprastai nustatomi paviršiniuose vandenyse(http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696).Fitoplanktono ir zooplanktono bendrijos Drūkšių ežereIntensyvūs Drūkšių ežero fito– ir zooplanktono tyrimai buvo vykdomi nuo 1979 iki1997 m. Planktono organizmų bendrijų struktūros ir funkcionavimo pokyčių tendencijosskirtingose ežero ekologinėse zonose buvo įvertintos 1993–1997 m. (Lietuvos valstybinėmokslo …, 1998). Nuo 2001 m. fitoplanktono tyrimai atliekami Aplinkos ApsaugosAgentūroje (http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696). Pagal Valstybinę aplinkosmonitoringo programą planktono dumblių tyrimams buvo pasirinkta viena tyrimų stotisDrūkšių ežero vakarinėje dalyje. Sumažėjus tyrimų taškų skaičių ežere ir planktonomėginių paėmimo dažnumui pastarųjų metų tyrimų duomenys yra nepakankami irdažnai kontraversiški.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 141Galima konstatuoti, kad pagrindiniai veiksniai nulėmę planktono bendrijų pokyčius yrapašildyto vandens išmetimas iš IAE bei ūkinių-buitinių ir pramoninių vandens nuotekųpatekimas į ežerą iš gamybinių ir kitų urbanizuotų teritorijų. Ežero vandenstemperatūros pakilimas, dėl ko sumažėjo šalto vandens tūris ežere, nulėmė rūšiųįvairovės pakitimus. Nuo 1984 m. vyraujančių planktono rūšių skaičius sumažėjo 2–3kartus, lyginant su laikotarpiu prieš paleidžiant IAE: fitoplanktono rūšių sumažėjo nuo116 iki 40–50, metazoo- ir protozooplanktono – atitinkamai nuo 118 iki 38 ir nuo 129iki 45–53 taksonų. Prieš IAE paleidimą laikotarpiu ežere vyraujančios fitoplanktono(melsvabakterės Limnothrix redekei (Van Goor) Meffert, Planktothrix agardhii(Gomont) Anag. and Komar. ir kai kurios titnagdumblių rūšys) ir zooplanktono rūšys(pvz., Limnocalanus macrurus Sars, ledynmečio reliktai) išnyko.Sumažėjo fitoplanktono rūšių įvairovė, pagal gausumą ir biomasę pradėjo vyrauti tikkelios dumblių rūšys. Ežere vykstantys procesai veda prie reiškinio, kai viena dumbliųrūšis (pvz. titnagdumbliai Stephanodiscus binderanus (Kütz.) Krieger 1992 m. kovomėn.) tampa beveik monodominantine planktono bendrijoje. Titnaginių dumbliųląstelės, kolonijos vegetatyvinėje ramybės stadijoje suformuoja storą gleivėtą apvalkalą.Būtent tokį gleivėtą apvalkalą turintys dumbliai gali užkimšdami būgnų, apvalančiųvandenį nuo jame esančių mechaninių dalių, angas ir sutrikdyti AE reaktorių aušinimuibūtino ežero vandens patekimą. Tokia situacija buvo susidariusi Drūkšių ežere paskutinįdešimtmetį pavasarinio fitoplanktono ,,žydėjimo” laikotarpiu. Keletas potencialiaitoksinių melsvabakterių rūšių (Anabaena, Aphanizomenon, Gloeotrichia, Microcystisgenčių rūšys) taip pat buvo aptiktos ežere. Intensyvus jų vystymasis buvo nustatytasvasaros laikotarpiu Drūkšių ežero vandens ,,žydėjimo” metu.Fitoplanktono gausumas ir biomasė ženkliai kito 1979–2006 m. tyrimų laikotarpiu,tačiau aiškios pokyčių tendencijos nebuvo nustatytos. Vis dėlto fitoplanktono biomasėsumažėjo nuo 2,6 mg/l 1984 m. iki 0,2 mg/l 1988 m. (7.1-13 pav.). Fitoplanktonobiomasė vėliau padidėjo, tačiau skirtingų metų tyrimų rezultatai ir toliau parodė dideliusvidutinis metinius dumblių biomasės svyravimus. Tokius ženklius pokyčius galėjonulemti nestabilus IAE darbas metų bėgyje. Atsitiktinai kintančios aplinkos sąlygosežere gali nulemti naujų neprognozuojamų ir intensyvų dominantinių rūšiųfitoplanktono bendrijoje vystymąsi.Fitoplanktono bendrijos kaita skirtingose ežero zonose buvo tirta 1993–1996 m. (7.1-14pav.). Nežiūrint į erdvės ir laiko požiūriu didelius biomasės svyravimus ežeroakvatorijoje, eutrofikuota pietrytinė ežero zona pastoviai buvo produktyviausia ežerodalis. Būtent pastarojoje dalyje daugiamečiai fitoplanktono vystymosi svyravimai buvoypač akivaizdūs, o jų kaita ne visada buvo analogiška lyginant su kitomishidroekoistemos dalimis. Be to, ir daugiametė vidutinės metinės chlorofilo akoncentracijos kaita (nuo 2 ir virš 14 µg/l) taip pat indikuoja ekosistemos nestabilumą,kas taip pat sąlygojo reikšmingai pastebimą erdvinio pigmentų pasiskirstymonetolygumą net labai eutrofikuotame vandens telkinyje. Pastaraisiais metais ypačsudėtinga įvertinti būklę ir pokyčių tendencijas tokio vandens telkinio, kuriamevegetacijos laikotarpiu paimama nepakankamai mėginių analizei bei per mažaipasirinkta taškų tyrimams. Vienas taškas neatspindi reikšmingos įvairių ežero zonųežero aplinkos sąlygų bei organizmų įvairovės kaitos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1427.1-13 pav. Vidutinių metinių fitoplanktono (g/m3) ir zooplanktono (mg/m3)biomasės reikšmių kaita Drūkšių ežere.3.002.502.001993 19941995 1996mg/l1.501.000.500.001 2 3 4 5 6sites7.1-14 pav. Vidutinių metinių fitoplanktono biomasės (mg/l) reikšmių kaitaskirtingose Drūkšių ežero zonose.Metazooplanktono gausumas sumažėjo daugiau nei 2,7 kartus (nuo 107,5 iki 39,1 tūkst.ind./l), o protozooplanktono perpus (nuo 2,8 iki 1,2 tūkst.ind./l) per pirmuosius dumetus po IAE paleidimo (7.1-15 pav.). Po tam tikro žemo produktyvumo ir vyraujančiųrūšių kaitos planktono bendrijoje laikotarpio buvo nustatytas kitas, santykinai trumpaszooplanktono biomasės padidėjimas Drūkšių ežere nuo 1986 m., kai stabilizavosisusiformavusios naujos aplinkos sąlygos. Pastaruoju laikotarpiu plačiai paplitusių,tačiau sunkiai prisitaikančios prie greitai besikeičiančių aplinkos sąlygų verpečių(Rotatoria) gausumas sumažėjo daugiau nei 10 kartų (7.1-15 pav.). Vėžiagyvių(Crustacea) ir ypatingai Cladocera gausumas labai išaugo, praėjus keliems metams poIAE paleidimo. Po 1988 m. nestabilios sąlygos ežere sąlygojo zooplanktonotaksonominės įvairovės, gausumo ir biomasės svyravimus Drūkšių ežere.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1437.1-15 pav. Vidutinių metinių zooplanktono grupių biomasės (mg/m3) reikšmiųkaita giluminėje Drūkšių ežero dalyje 1980–1997 m. vasaros laikotarpiais.IAE eksploatacija akivaizdžiai ir ženkliai įtakojo planktono bendrijas, nulėmė jųnestabilią sezoninę sukcesiją (kaitą) laike ir erdvėje. Nežiūrint į tai, kad vidutinėsmetinės planktono organizmų biomasės vertės pastoviai nedidėjo, kiti fitoplanktonoparametrai demonstruoja menkai nuspėjamas eutrofikacijos procesų pasekmes. Vandens,,žydėjimo” dažnumas ir intensyvumas išaugo bei kinta skirtingų metų vegetacijosperiodu. Rūšių įvairovės sumažėjimas, intensyvus melsvabakterių vystymasis yra vieniiš svarbiausių rodiklių, parodančių tendencingai stiprėjančią ežero eutrofikaciją. Iki šiųdienų ežere vyraujančių rūšių kompleksas kinta, o ežero planktone pastaruoju metupastoviai vyrauja rūšys, būdingos eutrofiniams vandens telkiniams.Drūkšių ežero vandens augalija1996–1997 metų tyrimų laikotarpiu Drūkšių ežere inventorizuotos 73 makrofitų rūšys, išjų 8 – maurabragūnų (Charophyta), 2 – samanų (Bryophyta), 1 – asiūklių(Equisetophyta) ir 58 – žiedinių augalų (Magnoliophyta).Taip pat nustatytos 27 šių rūšių formuojamos asociacijos rango bendrijos. Iš jų,paprastosios nendrės ir ežerinio meldo sudaromos bendrijos (Phragmitetum australis,Scirpetum lacustris) vyrauja pusiau pasinėrusių augalų (helofitų) juostoje nuo ežeropakraščio iki 1,5–2 m gylio, plūdžių bendrijos (Potamogetonetum lucentisPotamogetonetum perfoliati, Potamogetonetum mucronati, Potamogetonetum rutili)gana dažnos 1–5 m gylyje, žvakidumblio (Nitellopsidetum obtusae) bendrijos vyraujavisiškai pasinėrusių augalų (limneidų) juostoje 3–5(7) m gylyje. Ežere aptinkamos 3retos Lietuvos vandens telkiniuose bendrijos (Scolochloetum festucaceae,Zannichellietum palustris Nitelletum opacae).Iki Ignalinos atominės elektrinės paleidimo, 1979–1983 tyrimų laikotarpiu ežeras buvoapibūdintas kaip tipiškas vidutinio gylio mezotrofinis ežeras, su gerai išsivysčiusiapovandenine augalija, kurioje vyrauja maurabraginių dumblių ir plūdžių rūšys (Chararudis, C. filiformis, Nitellopsis obtusa, Potamogeton lucens, P. perfoliatus) irfragmentiškai išsivysčiusia plūdurlapių augalų ir pakrančių augalija (Potamogetonnatans, Phragmites australis). Augalai augo iki 7–9 m gylio.Pagal šiuos požymius, o ypač maurabraginių dumblių (Charophyta) dominavimąpovandeninėje augalijoje, Drūkšių ežeras tuo metu visiškai atitiko ežerų sumaurabragūnų bendrijomis buveinių tipą, kuris šiuo metu įrašytą į ES BuveiniųDirektyvos 1 Priedą, kaip saugotinas visos Europos mastu.Praėjus ~20 metų po IAE paleidimo (1996–1997 tyrimų laikotarpis), žymūs augalijospasikeitimai pastebėti visose ekologinėse augalijos juostose:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 144Maurabragūnų (Charophyta) rūšys visiškai išnyko iš povandeninės augalijos ežerodalyje, labiausiai paveiktoje pašildyto vandens ir nuotekų (4, 6 stotys), išliko tikeutrofikacijai tolerantiškos rūšys (Ceratophyllum demersum, Myriophyllum spicatum).Maurabragių, ypač anksčiau vyravusių rūšių (Chara rudis, Chara filiformis) nykimaspastebėtas viso ežero povandeninėje augalijoje.Povandeninės augalijos išplitimo riba sumažėjo nuo 7–9 m iki 5–6 m. Povandeninėsaugalijos, ypač maurabraginių dumblių, nykimui giliausiose augimvietėse didelės įtakosturėjo masiškas siūlinių dumblių vystymasis pailgėjusio vegetacijos laikotarpiosąlygomis ir vandens skaidrumo sumažėjimas. Helofitais (Phragmites australis,Schoenoplectus lacustris) apaugusių plotų žymiai padidėjo viso ežero seklumose iki 2 mgylio.Pastebėti augalijos pokyčiai, visų pirma mautrabragūnų (Chaophyta) visiškas išnykimasir intensyviausio poveikio zonose, o taip pat jų užimamų plotų ir gausumo sumažėjimasvisame ežere yra akivaizdus vandens telkinio – Atominės elektrinės aušintuvo –trofiškumo lygio didėjimo požymis (Blindow, 1992). Vandens drumstumo svyravimai iržaliadumblių suvešėjimas, buvo viena iš svarbiausių povandeninės augalijos išplitimogylio sumažėjimo priežasčių. Tuo pat metu vykstantis pakrantės helofitų suvešėjimaspakrantės seklumose, taip pat yra akivaizdus antropogeninės eutrofikacijos požymis.Drūkšių ežero bentofauna ir kiti bestuburiai gyvūnaiDrūkšių ežero vandens gyvūnų populiacijų ir bendrijų bazinės būklės tyrimai buvoatlikti 1976–1983 metais. Makrozoobentoso bendrijose rasta 143 rūšys, iš jų Spongia –1, Coelenterata – 3, Turbellaria – 2, Nematomorpha – 1, Oligochaeta – 37, Hirudinea –7, Mollusca – 39, Crustacea – 10, Insecta – 43 (Grigelis, 1986). Skaičiumi ir biomasedominavo chironomidai ir oligochetai, o litoralėje ir sublitoralėje – taip pat moliuskai,ypač Dreissena polymorpha, kuri masiškai paplito ežere bazinių tyrimų laikotarpiu priešIAE paleidimą. Litoralėje ir sublitoralėje vyravo Stictochironomus psammophilus,Psammoryctides barbatus, Lumbriculus variegatus, Bithynia tentaculatae, Leptoceruscinerans, profundalėje – Chironomus anthrecinus, P. hommoniensis, Chaoborusflavicans, Mysis oculata relicta, Pallasea quadrispinosa. Taip pat buvo aptikti šaltįmėgstantieji stenotermai – Ch. ahthracinus, S. longiventrus, P. amnicum bei ledynmečioreliktai M. o. relicta, P. quadrispinosa.1984–1986 m. laikotarpiu (pradėjus dirbti IAE), bentofaunos bendrijose sumažėjovėžiagyvių ir unionidų kiekis, nors pagerėjo sąlygos oligochetams ežere (Григялис,1993). Profundalėje sumažėjo arba iš viso išnyko kai kurių stenoterminių kriofilinių iroksifilinių vėžiagyvių rūšys – ledynmečio laikotarpio reliktai.Litoralės cenozės pokyčiai buvo sąlygojami euriterminių moliuskų – Dreissenapolymorpha (dreisenų), patekusių į ežerą IAE statybos laikotarpiu, intensyvausvystymosi. 1981 m. jos buvo keletą egzempliorių, 1982 m. vyravo jaunikliai, kuriųmasiškas vystymasis prasidėjo 1983–1984 m., ypač maurabraginių dumblių (Chara)pievose ir nendrynuose (Phragmites). 1985 m. dreisenos biomasė sudarė 1300 t(Grigelis, 1993). Didžiausia (5600 t) jos biomasė buvo nustatyta 1989 m.Zoobentoso biomasė, neskaitant Dreissena polymorpha, ežere liko pirminio lygio.Reikšmingi zoobentoso biomasės sumažėjimo procesai, vykę dėl dugno erozijos,suspenduotų dalelių ir sąnašų pernešimo cirkuliacinių srovių, Drūkšių ežere iki 1989 m.nebuvo pastebėti.Drūkšių ežero žuvų bendrijaBazinėje būklėje Drūkšių ežeras pagal savo žuvų bendrijos sudėtį buvo tipiškasmezotrofinis ežeras, t.y. buvo priskiriamas vienai iš ankstyvųjų Lietuvos ežerų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 145sukcesinių stadijų (Virbickas ir kt., 1993). IAE statybos bei jos eksploatacijos eigojeprasidėjo ežero žuvų bendrijos kaita.Praėjusio šimtmečio antroje pusėje, įvairių šaltinių duomenimis, aptiktos 23–26 žuvųrūšys. Iki IAE statybos pradžios (1950–1975 m.) Drūkšių ežero žuvų bendrijojedominavo stenoterminės šaltamėgės žuvų rūšys – stintos (Osmerus eperlanus L.) irseliavos (Coregonus atbula L.), kurių biomasė sudarė apie 40% bendros ežero žuvųbiomasės. Be jų, svarią dalį užėmė kuojos, ešeriai, karšiai, lydekos. Dėl introdukcijos iškaimyninių ežerų per upelius į ežerą buvo patekusios ne vietinės rūšys – Čiudo ežerosykai (Coregonus lavaretus marenoides Poljakow), karpiai (Cyprinus carpio L.), o vėliauir Lietuvoje išplitę starkiai (Sander lucioperca`L.) bei saulažuvės (Leucaspiusdelineatus Heck.). Įdomu pažymėti ir tai, kad tuomet čia gyveno retesnės rūšys – šamai(Silurus glanis L.), gružliai (Gobio gobio L.), o litoralinėje dalyje prie upių ištakų nettipiškos upinės žuvys – paprastieji kūjagalviai (Cottus gobio L.), strepečiai (Leuciscusleuciscus L.), meknės (Leuciscus idus L.). Didelė ichtiofaunos įvairovė, tame tarpe irstenoterminių rūšių buvimas rodo, kad ežero ekologinės sąlygos buvo labai palankiosšiai gyvūnų grupei.Ežerinių stintų biomasė sumažėjo jau elektrinės statybos laikotarpiu 1976–1983 m., kaiį ežerą iš sausumos pateko nemaži biogenų ir toksikantų kiekiai, giliavandenių vietųpriedugniniuose sluoksniuose atsirado didesnės deguonies stygiaus zonos. Ypačdrastiškai šaltamėgių stenoterminių žuvų biomasė sumažėjo pirmaisiais IAEeksploatacijos metais (1984–1986 m.): bendra – 8, stintų – 2,7, o seliavų – net 58,8karto. Tuo tarpu bendra euriterminių žuvų rūšių biomasė padidėjo apie 35%, nors visosžuvų bendrijos biomasė padidėjo tik 2,5%. Pradėjus 2-ojo reaktoriaus eksploataciją(1987–1988 m.), bendra žuvų biomasė, palyginti su 1976–1983 m., padidėjo 14,2%(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).IAE statybos laikotarpiu seliavų populiacija sumažėjo 28,9 karto, nuo 2,31 milijonųindividų 1979 m. iki 0,08 mln. individų 1981 m. Vėliau eilę metų seliavų gausumasbuvo labai žemas ir tik nuo 1991 m. stebimas jų populiacijos dalinis atsistatymas. 1993–1997 m. seliavų gausumas svyravo nežymiai (7.1-9 lentelė).7.1-9 lent. Pelaginių žuvų gausumas Drūkšių ežere hidroakustinių tyrimųduomenimis, patvirtintais tyrimais naudojant statomuosius tinklus (milijonaisindividų).1979 1981 1983 1985 1986 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997Ežerinė stinta 25,47 60,78 19,02 5,12 1,12 0,14 0,04 0,02 0,03 0,028 0,027 0,03Aukšlė 24,31 12,62 13,2 5,85 2,38 0,79 2,62 4,5 6,2 2,8 3,37 9,85Ešerys 0,58 0,96 1,62 1,75 2,99 1,66 7,44 8,9 9,3 7,8 6,94 7,46Kuoja 2,59 4,18 3,73 3,19 1,38 1,76 5,41 5,5 7 6,6 5,14 4,43Seliava 2,31 0,08 0,04 0,08 0,09 0,27 1,2 3,2 3,3 2,3 2,76 2,74Pūgžlys 0,29 1,04 0,16 0,25 0,03 0,37 1,31 2,4 2,3 1,8 1,49 1,06Plakis 0,05 0,08 0,15 0,17 0,01 0,4 2,1 2 3,4 1,9 1,37 1,29Karšis 0,39 0,48 0,46 0,34 0,48 0,41 1,03 0,8 1,2 0,5 1,32 0,181981 m. stintų gausumas siekė 60,8 mln. vnt., o po to jų populiacija pradėjo staigiaimažėti ir 1986 m. tesiekė 1,1 mln. vnt. 1993–1997 m. stintų populiacija buvo labainegausi. Stintų fiziologiškai optimali temperatūra, nustatyta vasaros terminėsstagnacijos metu, siekia apie 12°C, taigi yra žemesnė negu seliavų. Be to, jų gausumoryškus sumažėjimas siejamas ir su priedugninio sluoksnio deguonies režimopablogėjimu, dugno nuosėdų formavimosi tempų paspartėjimu, epizootinių židiniųatsiradimu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 146Euriterminių bei termofilinių žuvų rūšių gausumas bei santykinė biomasė ežero žuvųbendrijoje nuo pat IAE statybos bei eksploatacijos pradžios nuolat didėjo. Ežeropelagialėje ypatingai padaugėjo ešerių: nuo 0,6 mln. vnt. 1979 m. iki 7,4 mln. vnt. 1992m. 1993–1997 metais ešerių populiacijos gausumas išliko aukštame lygyje ir svyravonežymiai.1992–1997 m. Drūkšių ežero pelagialėje žuvų rūšinė sudėtis kito labai nežymiai.Dominavo euriterminės žuvų rūšys: kuojos, ešeriai, aukšlės, plakiai (Blicca bjoerknaL.), kurių santykinė dalis bendroje ichtiomasėje sudarė, atitinkamai, 35,5, 20,0, 11,2, ir8,8 %. Seliavų santykinė biomasė sumažėjo iki 5,5, o stintų – net iki 0,001 %.1994–1999 m. didesnių daugumos žuvų rūšių biomasės svyravimų nenustatyta.Pagrindinė ežero ichtiomasės dalį sudarė 9 žuvų rūšių populiacijos: kuojos, ešeriai,plakiai, karšiai, aukšlės, raudės (Scardinius erythrophthalmus L.), pūgžliai(Gymnocephalus cernuua L.), lydekos ir lynai (Tinca tinca L.). Iš viso tyrimųlaikotarpiu buvo užregistruotos 18 rūšių žuvys.Žuvų produkcinių rodiklių kaitos tyrimai buvo atlikti Ignalinos AE aušintuve – Drūkšiųežere pirmaisiais elektrinės eksploatacijos metais (Virbickas ir kt., 1993). Deja, vėlesnityrimai IAE aušintuve apėmė tik žuvų gausumo bei biomasės kaitą ežero pelagialėje,todėl be abejo negalėjo pilnai atspindėti kokybinių bei kiekybinių pokyčių, vykusiųžuvų bendrijoje. Drūkšių ežero seliavų amžiaus grupių struktūros ir augimo tyrimai,atlikti paleidus IAE parodė, kad jų augimo greitis, kintant ežero ekologinėms sąlygomslabai pasikeitė (Mokslinių tyrimų studija..., 2008).Abiejose ežero skirtingo terminio režimo litoralės zonose dominavo kuojos, kuriosšaltojoje zonoje sudarė 41,4 % bendro žuvų skaičiaus bei 50,7 % bendros ichtiomasės, ošiltojoje, atitinkamai, 46,6 ir 34,3 %. Ežero litoralėje taip pat buvo gausios ešeriių beiplakiių populiacijos. Abiejose ežero litoralės zonose ešeriai sudarė apie 23 % bendrožuvų skaičiaus, tuo tarpu plakiai šaltojoje zonoje sudarė 28,9, o šiltojoje – 11,0 %bendro žuvų skaičiaus. Ežero šiltosios zonos litoralėje didelę žuvų bendrijos dalį sudarėraudės, kur jų santykinis gausumas siekė 17,5, o santykinė biomasė – net 32,0 %, kaituo tarpu ežero šaltosios zonos litoralės žuvų bendrijoje jų santykinė dalis buvo nedidelė(atitinkamai 1,7 ir 1,7 %). Kitų rūšių žuvų gausumas ir biomasė ežero litoralėje buvonedideli.Atlikus ichtiofaunos tyrimus įvairiose ežero akvatorijose 2005–2007 metais Drūkšių ež.pastebėti gana ženklūs pakitimai žuvų rūšinės įvairovės ir bendrijų struktūroslygmenyse sukelti dėl terminio režimo pokyčių ir intensyvios antropogeneninėseutrofikacijos poveikio.Drūkšių ežere žuvų rūšinė įvairovė sumažėjo nuo 23–26 žuvų rūšių (prieš IAEeksploataciją) iki 14 rūšių. Išnyko stintos, šamai, introdukcijos keliu patekę sykai irstarkiai. Litoralinėje ežero dalyje visai neaptinkama anksčiau gyvenusių upinių žuvųrūšių – paprastųjų kūjagalvių, strepečių, meknių, gružlių. Ežere išplito ir pagausėjo lynųbei introdukuotų šiltamėgių rūšių – sidabrinių karosų, karpių, taip pat užregistruotisugavimai baltųjų amūrų ir baltųjų plačiakakčių.Ichtiofaunos sąrašą sudaro tipinės, dažniausiai tokio tipo ežeruose gyvenančios žuvųrūšys: seliava, lydeka, kuoja, karšis, plakis, lynas, paprastoji aukšlė, raudė, paprastasiskarosas, karpis, kirtiklis, vėgėlė, pūgžlys ir ešerys. Jų tarpe, 2 žuvų rūšys įrašytos į ESBuveinių direktyvos saugomų rūšių sąrašus: kirtiklis, palyginti dažnai aptinkama rūšis,gyvenanti išimtinai seklioje ežero dalyje ir seliava, kuri, priešingai nei kirtikliai, gyvenaežero gelmėse ir yra pelaginė šaltamėgė žuvis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 147Žuvų bendrijų struktūros lygmenyje pastebimi ženklūs pakitimai, sukelti terminiorežimo pokyčių ir intensyvios antropogeneninės eutrofikacijos. Apibendrinti 2005–2007m. duomenys apie žuvų bendrijų struktūrą pagal tankį (N, %) ir biomasę (B, %) perVŽP (viena žvejybos pastanga) Drūkšių ežere pateikti 7.1-16 pav.N, %35302520151050Blicca bjoerknaPerca fluviatilisRutilus rutilusAbramis bramaGymnocephalus cernuusDrūkšiaiN, % B, %Coregonus albulaTinca tincaAlburnus alburnusScardinius erythrophthalmusEsox luciusCarassius gibelioCyprinus carpioB, %45,040,035,030,025,020,015,010,05,00,07.1-16 pav. Žuvų bendrijų struktūra pagal tankį (N, %) ir biomasę (B, %) per VŽP(30 m ilgio tinklui) Drūkšių ežere 2005–2007 m.Drūkšių ežero žuvų bendrijų struktūros lygmenyje vyksta dominuojančių rūšių kaita.Žuvų bendriją pagrindinai sudaro 3 euriterminės rūšys: plakiai – 32,9 %, ešeriai –30,1 % ir kuojos – 21,7 %. Per pastarąjį laikotarpį ypač išaugo plakių gausumas, oatitinkamai sumažėjo kuojų ir karšių gausumas. Stenoterminių – šaltamėgių žuvų rūšiųpopuliacijos kritiškai sumažėjo – stintos pastaruoju metu visai nesugaunamos, oseliavos sudaro tik apie 3% nuo visų žuvų gausumo. Pagal biomasę ežere dominuojakuojos – 38,7 %, po to seka kelios rūšys, kurių biomasė kinta nedidelėse ribose: ešeriai– 15,7 %, karšiai –14,0 %, lynai – 12,1 % ir plakiai – 9,5 %.Monitoringo 2007 m. rezultatai rodo, kad Drūkšių ežere žuvų gausumas ir biomasėskirtingose ežero vietose kinta. Šiltoje zonoje žuvų gausumas vasarą ir rudenį yradidesnis negu šaltoje zonoje ir VŽP (vienai žvejybos pastangai) siekia 61,4 ind., ošaltoje zonoje vidutinis gausumas buvo tik 25,1 ind. Tuo tarpu biomasės rodikliai VŽPkinta priešinga linkme, šaltoje zonoje jie yra žymiai didesni – 59,96 kg, negu šiltojezonoje – 15,01 (7.1-10, 7.1-11 ir 7.1-12 lentelės) (Mokslinių tyrimų studija..., 2008).7.1-10 lent. Žuvų rūšinė sudėtis, gausumas (vnt.), biomasė (kg) ir sugavimai VŽP(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ežere, šaltoje zonoje 2007 m.Žuvų rūšisGausumas (vnt.)Biomasė (kg)Bendras VŽP % Bendras VŽP %Seliava 22 1,4 5,6 0,912 0,059 1,7Lydeka 2 0,08 0,31 3,79 0,203 5,9Kuoja 141 7,0 27,9 28,767 1,686 49,0Karšis 23 1,3 5,2 8,104 0,457 13,3Plakis 69 3,8 15.1 1,654 0,093 2,7Aukšlė 3 0,16 0,64 0,008 0,0005 0,01Lynas 10 0,51 2,1 9,835 0,526 15,3Raudė 2 0,08 0,31 0,345 0,018 0,5

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 148Ešerys 159 9,4 37.4 6,29 0,382 11,1Pūgžlys 23 1,4 5,6 0,258 0,015 0,4Iš viso: 327 25,13 100 59,963 3,439 1007.1-11 lent. Žuvų rūšinė sudėtis, gausumas (vnt.), biomasė (kg) ir sugavimai VŽP(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ež., šaltoje zonoje, (profundalėje prieš IAEįsiurbimą) 2007 m.Žuvų rūšisGausumas (vnt.)Biomasė (kg)Bendras VŽP % Bendras VŽP %Seliava 15 1,6 19,0 0,568 0,060 9,7Lydeka 1 0,1 1,2 2,230 0,239 38,6Plakis 1 0,1 1,2 0,034 0,004 0,6Ešerys 54 5,8 69,0 2,876 0,308 49,7Pūgžlys 8 0,8 9,5 0,074 0,008 1,3Iš viso: 79 8,4 100 5,782 0,619 1007.1-12 lent. Žuvų rūšinė sudėtis, gausumas (vnt.), biomasė (kg) ir sugavimai VŽP(30 m ilgio tinklaičiui), Drūkšių ežere, šiltoje zonoje 2007 m.Žuvų rūšisGausumas (vnt.)Biomasė (kg)Bendras VŽP % Bendras VŽP %Kuoja 93 12,7 20,7 3,424 0,467 22,1Karšis 28 3,8 6,2 0,924 0,126 6,0Plakis 221 30,1 49,0 6,066 0,827 39,2Raudė 1 0,1 0,2 0,054 0,07 3,3Ešerys 89 12,1 19,7 4,349 0,593 28,1Pūgžlys 19 2,6 4,2 0,194 0,026 1,2Iš viso: 451 61,4 100 15,011 2,109 100Žuvų augimas Drūkšių ežere pasikeitė pradėjus dirbti IAE. Pirmaisiais IAEeksploatacijos metais visų Drūkšių ežero žuvų rūšių tarp jų ir šaltamėgių stenoterminiųseliavų bei stintų, augimo greitis padidėjo, kurį lėmė pakilusi vandens temperatūra, otaip pat ir dreisenų masinis išplitimas (Virbickas, 1988).Šiltoje zonoje žuvų augimas daugelio rūšių yra spartesnis negu šaltoje zonoje. Taiparodo 2005 metais Drūkšių ežere palyginti kuojų ir ešerių augimo skirtumai dvejosetermiškai labai skirtingose ežero dalyse – šaltojoje zonoje, kur terminė Ignalinosatominės elektrinės tarša yra minimali ir šiltojoje zonoje, kur vandens temperatūra4–6 0 C didesnė už normalią. Tiek kuojų, tiek ešerių augimas šiltojoje zonoje buvogerokai spartesnis, visose vidutinio amžiaus grupėse.Apibendrinant galima teigti, kad Drūkšių ežero žuvų bendrija kito pagal termino irtrofinio režimų trendus. Ežero žuvų bendrija per gana trumpą laiko tarpą, sukcesiniųpokyčių tempams dešimtis kartų viršijant šių procesų raidą natūraliuose ežeruose, perėjoper šešias sukcesines stadijas. Žuvų rūšinė įvairovė sumažėjo nuo 23–26 rūšių (priešIAE eksploataciją) iki 14 rūšių. Stenoterminių – šaltamėgių žuvų rūšių populiacijoskritiškai sumažėjo – stintos pastaruoju metu visai nesugaunamos, o seliavos sudaro tikapie 3 % nuo visų žuvų gausumo. Žuvų bendriją pagrindinai sudaro 3 euriterminėsrūšys: plakiai (32,9 % bendro žuvų gausumo), ešeriai (30,1 %) ir kuojos (21,7 %).Žūklė Drūkšių ežereDuomenys apie verslinę žvejybą Drūkšių ežere buvo renkami nuo 1950 m.(Bružinskienė, Virbickas, 1988). 1950–1973 m. žvejai verslinės žūklės įrankiais

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 149sužvejojo nuo 6,23 iki 36,4 t žuvų, vidutiniškai – 18,62 t. Pagrindinis laimikis buvostinta (38,1 %). Iki 6 t ir daugiau buvo sugaunama aukšlių. Kai kuriais metais buvonemaži seliavų laimikiai, pvz., 1973 m. – 8 t. Tačiau, atsižvelgiant į didelį ežero plotą,tokie laimikiai nėra dideli – tik 4,4 kg/ha.Žvejyba nebuvo intensyvi, tai rodo žuvų amžinė sudėtis verslinės žūklės laimikiuose:karšiai buvo sugaunami 6–22 m. amžiaus (vyravo 8–17 m. žuvys), lydekos – 2–14 metų(vid. 5–7 m.), kuojos – 4–18 m. (vid. 12–15 m.), ešeriai 4–14 m. (vid. 5–10 m.),seliavos – 2–6 m. (vid. 2–3 m.) ir stintos – 2–3 m..Pradėjus eksploatuoti Ignalinos AE, Drūkšių ežere padidėjo kuojų, karšių, aukšliųlaimikiai, sumažėjo – stintų, seliavų, lydekų. 1974–1983 m. laikotarpiu vidutiniškaiDrūkšių ežere buvo sužvejojama 23,43 t žuvų (5,5 kg/ha). Vyravo aukšlės (39,3%),seliavos (14,4 %), kuojos (13,9 %) ir stintos (11,4 %).Pradėjus IAE eksploatavimą, bendri žuvų versliniai laimikiai išaugo nuo 18,6 t (4,4kg/ha) 1950–1973 m. iki 23,4 t (5,5 kg/ha) 1974–1983 m (7.1-13 lent.) (Moksliniųtyrimų studija..., 2008).7.1-13 lent. Versliniai laimikiai Drūkšių ežere 1950–1973 ir 1974–1983m (t/permetus).Rūšis1950–1973 1974–1983minimalus maksimalus vidutinis minimalus maksimalus vidutinisSeliava 0,03 8 1,8 0,01 8,5 3,4Stinta 0,08 13,1 7,5 0,1 12 2,7Lydeka 0,4 2,1 2,3 0,5 4 1,4Kuoja 0,4 2,4 0,7 0,2 12,7 3,3Aukšlė 0,2 6,8 2,3 0,3 18,4 9,2Karšis 0,04 2,8 0,5 0,3 2,6 1,6Ešerys 0,6 6,6 1,7 0,2 1,6 0,7Kitos rūšys 0,06 6,2 1,8 0,01 11,6 1,2Iš viso 1,9 36,4 18,6 9,2 43,9 23,4kg/ha 1,4 8,6 4,4 2,1 10,1 5,5Žuvininkystės požiūriu Drūkšių ežeras yra didelio produktyvumo vandens telkinys,intensyviai eksploatuojamas žvejų mėgėjų ir nepakankamai eksploatuojamas žvejųverslininkų. Žuvų ištekliai Drūkšių ežere 2007 m. vidutiniškai siekė apie 671,78 t, overslinis žuvų sugavimo limitas gali siekti apie 67,180 t, arba 18,5 kg/ha. Lyginant šiuosrezultatus su 1994–1999 m. duomenimis, ištekliai sumažėjo apie 9 % (7.1-14 lentelė)(Mokslinių tyrimų studija..., 2008).7.1-14 lent. Žuvų ištekliai (kg) ir metinė verslinė produkcija (kg) Drūkšių ežere.RūšisApskaičiuotasžuvų ištekliųdydis (kg) BendraVerslinė produkcija, kg/ežereMaksimalus žuvų kiekis,kuris gali būti sugautasmėgėjiškais įrankiaisMaksimalus žuvų kiekis,kuris gali būti sugautasversliniais įrankiaisEšerys 94860 9486 4743 4743Kuoja 290860 29086 14543 14543Lydeka 46800 4680 2340 2340Karšis 81740 8174 2452 5722Lynas 93850 9385 2815 6570Seliava 11410 1141 0 1141Kitos 52260 5226 2613 2613

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 150Iš viso 671780 67178 29506 37672Kai kurių menkaverčių ir retesnių rūšių ištekliai yra įvertinti pagal faktiniuseksperimentinės žvejybos duomenis, todėl tikslūs apskaičiavimai negali būti atlikti.Realiai šių rūšių bendra produkcija gali būti didesnė. Tai liečia aukšlių, vėgėlių, raudžiųir plakių populiacijas. Labiausiai sumažėjo ešerių (nuo 180,5 t iki 94,86 t) ir seliavų(nuo 30,56 t iki 11,4 t) ištekliai. Kitų rūšių biomasė sumažėjo ne taip ženkliai. Lynųištekliai padidėjo nuo 7,14 t iki 93,85 t ir lydekų padidėjo nuo 7,81 t iki 46,8 t.Statistiniai duomenys rodo, kad 1950–1973 m. versliniai laimikiai vidutiniškai siekė18,6 t (4,4 kg/ha), o 1974–1983 m. jie padidėjo iki 23,4 t (5,5 kg/ha) (Bruzinskienė,Virbickas, 1988). Šiuo metu verslinė žūklė faktiškai nevyksta. Pvz., 2005–2007 m.versliniai laimikiai vidutiniškai siekė tik 0,381 t (Mokslinių tyrimų studija..., 2008).7.1.1.5 Radionuklidai Drūkšių ežere ir gruntiniame vandenyjeRadionuklidų šalinimo į aplinką iš branduolinių objektų tvarką reguliuoja Aplinkosministerijos normatyvinis dokumentas LAND 42–2007 „Radionuklidų išmetimo įaplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinkąradionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“ (Valstybės žinios,2001, Nr. 13-415; 2007, Nr. 138-5693). Remiantis šiuo dokumentu nustatyta tvarka,Aplinkos ministerija išduoda leidimą IAE radioaktyviųjų medžiagų šalinimui į aplinką.Radioaktyviųjų medžiagų su nuotekomis patekimas iš IAE į Drūkšių ežerą yra nuolatstebimas, atliekant monitoringą. Informacija apie radionuklidus nuotekose į ežerą yrapateikta 7.1-15 lentelėje (IAE ataskaita ПТОот-0545-14, 2007).Radionuklidų kiekiai nuotekose yra daug mažesni negu leidžiamos Aplinkosministerijos nustatytos vertės.Lietuvos Higienos standartu HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, No. 15-624) nustatyta,kad metinė efektinė dozė gyventojų kritinėms grupėms dėl atominės elektrinėseksploatacijos ir jos eksploatacijos nutraukimo darbų neturi viršyti 0,2 mSv/metai.Skirtingos apšvitos trasos (išlakos į orą ir nuotekos) gali sukelti tos pačios kritinėsgrupės narių apšvitą. Todėl apribotosios dozės vertė dalijama į dvi dalis ir vienaiapšvitos trasai neturi būti didesnė už apribotąją dozę (t.y., 0,1 mSv per metus) (LAND42-2001).Duomenys apie gyventojų patiriamą jonizuojančios spinduliuotės apšvitos efektinę dozędėl nuotekų iš Ignalinos AE į Drūkšių ežerą pateikti 7.1-16 lentelėje (IAE ataskaitaПТОот-0545-14, 2007). Faktinė metinė kritinės grupės narių efektinė dozė dėl nuotekųiš Ignalinos AE radionuklidų yra apie 1 % nuo nustatytos apribotosios dozės apšvitostrasai per vandenį (0,1 mSv/metai).7.1-15 lentelė. Radionuklidų aktyvumai (106 Bq), pašalinti į Drūkšių ežerą sunuotekomis per 2000–2006 m., ir metinės ribinės nuotekų vertės.MetaiNuklidas 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006VidurkisMetinėribinėvertė% nuometinėsribinėsvertėsCs-137 45,5 512 1190 386 245 21,4 24,6 291 20800 1,4Cs-134 0 1,2 0 0,2 0 0 0 0,2 255,7 0,08Mn-54 0,3 67,6 0,4 2,4 0,6 0,09 0 10,2 4374 0,23Co-58 0 15,4 0 0,4 0 0 0 2,26 634,8 0,36

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 151Co-60 39,9 424 8,1 0,9 17,9 10,7 0 71,6 37040 0,19Fe-59 0 92,1 0 1,9 0 0 0 13,4 872,9 1,54Cr-51 0 79,9 0 0,9 0 0 0 11,5 1323 0,87Zr-95 0 83,8 0 0,4 0,2 0 0 12,1 670 1,8Nb-95 0 129 0 0,7 0,3 0 47,9 25,4 975,7 2,6I-131 0 0 0 0 0 0 0 0 8641 0Sr-90 350 91 – 0 0 411 0 142 793,5 17,9H-3 8,70E5 5,70E5 9,70E5 6,80E5 7,5E5 3,24E6 5,76E5 1,09E6 8,733E6 12,5Bendrai(gamanuklidų)85,7 1400 1190 394 264 32,1 72,8 491 – –7.1-16 lent. Metinė dozė (Sv) gyventojų kritinei grupei (2000–2006 m.) dėlradionuklidų nuotekų į Drūkšių ežerą.NuklidasMetai2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006Cs-137 1,09·10 -7 1,23·10 -6 2,85·10 -6 9,26·10 -7 5,88·10 -7 5,1·10 -8 5,98·10 -8Cs-134 – 9,09·10 -9 – 1,71·10 -9 – – –Mn-54 3,0·10 -11 5,54·10 -9 3,0·10 -11 1,9·10 -10 4,8·10 -11 7,4·10 -12 –Co-58 – 4,0·10 -10 – 1,0·10 -11 – – –Co-60 4,79·10 -8 5,09·10 -7 9,72·10 -9 1,13·10 -9 2,14·10 -8 1,28·10 -8 –Fe-59 – 1,57·10 -9 – 3,0·10 -11 – – –Cr-51 – 1,0·10 -10 – – – – –Zr-95 – 4,4·10 -10 – – 1,11·10 -12 – –Nb-95 – 1,80·10 -7 – – 9,7·10 -10 4,41·10 -10 6,71·10 -8I-131 – – – – – – –Sr-90 6,57·10 -7 1,73·10 -6 9,42·10 -7 – 6,93·10 -7 7,81·10 -7 0H-3 7,46·10 -8 1,76·10 -7 2,33·10 -7 1,07·10 -7 1,20·10 -7 1,13·10 -7 2,02·10 -8Suma 8,93·10 -7 3,79·10 -6 4,08·10 -6 1,04·10 -6 1,42·10 -6 9,59·10 -7 1,47·10 -7Suma (dėl γnuklidų)1,57·10 -7 1,93·10 -6 2,86·10 -6 9,30·10 -7 6,10·10 -7 6,41·10 -8 1,27·10 -7Bendra vidutinė metinė dozė per 2000–2006 m. periodą pagal 7.1-16 lentelėje pateiktusduomenis yra 1,23 10 -6 Sv arba 1,23 10 -3 mSv/metai. Kaip jau minėta anksčiau,apribotoji dozė radionuklidų nuotekse į vandenį yra 0,1 mSv/metai. Todėl, bendrametinė gyventojų patiriama dozė sudaro tik 1,23 % apribotosios dozės, kuri nustatytaLietuvos Respublikos teisinių dokumentų.Drūkšių ežere ir kituose IAE rajono paviršinio vandens objektuose 3 H ir 14 C tūriniaiaktyvumai pradėti tirti dar prieš IAE darbo pradžią (Jasiulionis ir kt., 1993; Mazeika irkt., 1995; Mazeika ir kt., 1998). ). Prasidėjus IAE eksploatacijai, buvo pradėti matuoti3 H ir 14 C ties IAE – naujuose su IAE susijusiuose kanaluose: vandens aušinimuipaėmimo, pašildyto vandens išmetimo, pramoninės lietaus kanalizacijos (PLK-1,2;PLK-3) kanaluose (7.1-17 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1527.1-17 pav. Su IAE susijusių paviršinio vandens kanalų stebėsenos vietos.Vandens mėginiai 3 H ir 14 C matavimams buvo dažniausiai imami 1–2 kartus per metus.2003–2004 metais 3 H aktyvumas vandenyje buvo matuojamas beveik kas mėnesį.Tačiau 14 C matavimai dėl sudėtingos metodikos ir šiuo laikotarpiu buvo atliekami 1–2kartus per metus. Rečiau buvo matuojami ir 137 Cs, 60 Co, bei 90 Sr tūriniai aktyvumaipaviršiniuose vandens objektuose.Gruntiniame (vietomis, ir spūdiniame) vandenyje 3 H ir 14 C aktyvumai buvo pradėtimatuoti IAE statybos laikotarpiu. Tada gruntinio vandens mėginiai 3 H ir 14 Cmatavimams dažniausiai buvo imami iš kastinių šulinių – Kimbartiškės, Antalgės,Žibakių gyvenvietėse ir kaimuose. Sistemingas gruntinio vandens stebėjimo tinklasbuvo įrengtas apie 1987 m. IAE regione, įskaitant Drūkšių ežero teritoriją Baltarusijojeir Latvijoje buvo įrengta apie 30 stebimų gręžinių iki 10 metrų gylio. Nuo tų laikųLietuvos teritorijoje yra likę apie 15 stebėjimo gręžinių. Dauguma šios sistemosgręžinių tinkami 3 H matavimams, tačiau 14 C matavimams nebetinka nei vienas iš šiųgręžinių. Vandens pritekėjimas per filtrus yra per mažas, kad būtų galima surinktireikalingą vandens kiekį 14 C nustatymui. Bendri gruntinio vandens stebėsenos tinklobruožai atsispindi 7.1-18 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1537.1-18 pav. Gruntinio vandens stebėjimo tinklas IAE rajone skirtingaislaikotarpiais.Šioje schemoje pirmoji grupė gręžinių išsidėstę šalia IAE radioaktyviųjų atliekųsaugyklų greta vakarinės AE aikštelės dalies tarp AE ir Drūkšių ežero. Antra gręžiniųgrupė susijusi su Visagino sąvartyno ir Valymo įrenginių komplekso objektųmonitoringu. Trečia gręžinių grupė – tai Stabatiškės aikštelė ir ketvirta – Galilaukėsaikštelė.14 C aktyvumo aplinkos objektuose įvertinimui buvo naudojamas žemo fono skystųscintiliatorių beta spektrometrijos metodas, tiriant iš mėginio anglies susintezuotąbenzeno mėginį, kaip aprašo Gupta ir Polach 1985. 3 H tūrinio aktyvumo vandensmėginiuose bei iš biologinių objektų ir dugno nuosėdų išskirtuose drėgmės mėginiuosenustatymui buvo naudojamas žemo fono skystų scintiliatorių metodas, matuojantmėginio vandenį, sumaišytą su scintiliaciniu tirpalu (LST ISO 9698:2006).Intensyvūs aplinkos radionuklidų stebėjimai buvo atliekami 2007 metais. Iš paviršiniovandens objektų 3 H tūrinis aktyvumas nustatytas 6 mėginiuose, 14 C tūrinis aktyvumasnustatytas 3 mėginiuose. 3 H tirtas 17 gruntinio vandens mėginių. 14 C tirta 4 gruntiniovandens mėginiuose. Gama spinduoliai radionuklidai ir 90 Sr tirti 5 gruntinio vandensmėginiuose. 3 H ir 14 C savitieji ar tūriniai aktyvumai nustatyti ir kituose aplinkosobjektuose – beržų suloje, augaluose ir dugno nuosėdose. Pagrindiniai rezultatai pateikti7.1-17, 7.1-18 ir 7.1-19 lentelėse.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1547.1-17 lent. H-3 ir C-14 tūrinis aktyvumas paviršiniame vandenyje IAE regione2007 metais.Nr.Mėginio paėmimo vietaMėginio paėmimodata3 H, Bq/l ±1σ14 C, Bq/m 3 ±1σ1 Zarasų raj., Smalvelės upė 29-06-2007 1,3±0,4 6,8±0,32 IAE, aušinimui panaudotovandens išmetimo kanalas3 Drūkšių ež., 1 stotis, vanduo išviršutinio sluoksnio4 Drūkšių ež., 1 stotis, vanduo išpriedugninio sluoksnio28-06-2007 4,9±0,5 9,3±0,527-06-2007 4,2±0,5 8,9±0,22007-06-27 5,4±0,5 –5 PLK-1,2 28-06-2007 36,9±2,0 -6 PLK-3 28-06-2007 16,9±1,0 –7.1-18 lent. H-3 ir C-14 tūrinis aktyvumas gruntinime vandenyje 2007 metais.Nr.Mėginio paėmimo vietaMėginiopaėmimo data3 H, Bq/l ±1σ14 C, Bq/m 3 ±1σ1 Zarasų raj., Būdiniai, gręž. 17g 02-04-2007 1,6±0,4 –2 Zarasų raj., Būdiniai, gręž. 17g 28-06-2007 1,2±0,4 –3IAE apylinkės, Stabatiškė, gręž.6k02-04-2007 1,3±0,4 –4IAE apylinkės, Stabatiškė, gręž.6k29-06-2007 0,5±0,4 11,0±0,15IAE apylinkės,Grikiniškė,pjezometras28-06-2007 1,1±0,4 –6IAE apylinkės, pjezometras40036p28-06-2007 2,5±0,5 –7 IAE apylinkės, gręž. 40036 28-06-2007 2,5±0,5 20±0,28 IAE apylinkės, gręž. 40035 28-06-2007 1,0±0,4 16,4±0,29 IAE apylinkės, Stabatiškė, gręž. 4 28-06-2007 1,4±0,4 –10IAE apylinkės,gręž. 71z28-06-2007 4,6±0,5 –11IAE apylinkės,gręž. 143129-06-2007 2,7±0,5 –12IAE apylinkės,gręž. 3595529-06-2007 0,3±0,4 –13IAE apylinkės,gręž. 143028-06-2007 2,7±0,5 –14IAE apylinkės,gręž. 142928-06-2007 3,7±0,5 –15 IAE apylinkės, gręž. 35221 29-06-2007 1,5±0,5 40,4±0,416 IAE apylinkės, gręž. 35219 29-06-2007 1,1±0,5 –17IAE apylinkės,gręž. 3522029-06-2007 7,1±0,7 –

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1557.1-19 lent. Sr-90, Cs-137 and Co-60 tūrinis aktyvumas gruntiniame vandenyje2007 metais.Nr.Mėginio paėmimo vietaMėginiopaėmimo dataTūrinis aktyvumas, Bq/m 3 ±1σ90 Sr137 Cs60 Co1 IAE apylinkės, gręž. 1429 28-06-2007 33±4

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 156variacijos čia buvo tirtos detaliau (2001–2004 metais mėginiai buvo imami kas mėnesį).Tuo metu 3 H aktyvumas vandenyje iš 1 ir 2 kanalų svyravo nuo 10 iki 50 Bq/l (7.1-20pav.). IAE kilmės 3 H yra randamas paviršiniuose vandenyse. Tačiau poveikis žmogui iraplinkai yra nežymus, kadangi efektinė gyventojų apšvitos dozė dėl 3 H yra mažesnėnegu 0,02 μSv/metai.7.1-20 pav. H-3 tūrinio aktyvumo su IAE susijusių kanalų vandenyje kaita 1992–2007.14 C aktyvumo matavimai paviršiuose vandens objektuose vandenyje ištirpusiojeneorganinėje anglyje prasidėjo nuo 1975 metų. Vandens mėginiai buvo imami skirtinguperiodiškumu (7.1-21 pav.).14 C aktyvumo koncentracija foniniuose objektuose atitinka tarptautinių duomenų vertes,būdingas Šiaurės pusrutulio atmosferai. Atmosferos ir hidrosferos rezervuaruose yradaug kosmogeninės ir šiuo metu jau mažai vandenilinių bombų sprogdinimų kilmės 14 C.Nuo 1992–1993 m. atmosferoje ir paviršiniame vandenyje visame pasaulyje vyraujakosmogeninės kilmės radioanglis. Per beveik visą stebėjimų laikotarpį su IAEsusijusiuose paviršinio vandens objektuose 14 C aktyvumui IAE nuotėkų įtaka buvosunkiai įvertinama. 14 C tūrinis aktyvumas Drūkšių ežere ir vandens aušinimui paėmimokanale buvo padidėjęs 2001–2006 metais, o 2007 vėl sumažėjo. Didžiausiais 14 Caktyvumas buvo 2005 metais ir siekė 13,6±0,2 Bq/m 3 , kai tuo tarpu foninis lygis buvo10,0±0,2 Bq/m 3 . 14 C aktyvumo prieaugis buvo apie 3,6 Bq/m 3 . 14 C aktyvumas sumažėjoiki 8,9 Bq/m 3 2007 metais.IAE kilmės 14 C yra randamas paviršiniuose vandenyse. Tačiau poveikis žmogui iraplinkai yra nežymus, kadangi efektinė gyventojų apšvitos dozė dėl 14 C yra mažesnėnegu 0,5 μSv/metai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1577.1-21 pav. C-14 tūrinis aktyvumas Drūkšių ežere, Skripkų ežere, pašildytovandens išmetimo kanaluose ir foniniuose vandens objektuose 1975–2007 metais.3 H tūrinis aktyvumas sistemingai buvo matuojamas gruntiniame vandenyje arčiausiaiIAE esančiuose stebėjimo gręžiniuose – 71z, 1429, 1430, 1431. Šie stebėjimo taškaisudaro profilį gruntinio vandens tėkmės kryptimi nuo pat IAE aikštelės iki Drūkšiųežero. 3 H koncentracijos stebėjimų periodas apima 1987–2007 m (7.1-22 pav.).7.1-22 pav. H-3 tūrinis aktyvumas gruntiniame vndenyje 1987–2007 metais.Vandens mėginiai buvo imami ir iš foninio gręžinio Būdiniai, 17. Jis yra šiaurinėjeDrūkšių ežero pakrantėje ir nėra susijęs su IAE. Didesnis už foninį 3 H tūrinis aktyvumasdažniausiai būdavo tik už kelių metrų nuo IAE aikštelės esančio 71z gręžiniovandenyje. Didžiausia 3 H tūrinio aktyvumo vertė (18,3 Bq/l) buvo 2001 m. Foninis 3 Hlygis gruntiniame vandenyje tuo metu buvo apie 2 Bq/l. Tolstant nuo IAE 3 H tūrinisaktyvumas gruntiniame vandenyje mažėjo, dažniausiai buvo nedaug didesnis už foninįlygį. 1431 stebėjimo gręžinyje 3 H aktyvumas buvo labai artimas foniniam lygiui, arbašiek tiek didesnis tik tais momentais, kai į gręžinio zoną pritekėdavo Drūkšių ežerovandens. 3 H gruntinio vandens duomenų bazė yra didesnė negu 14 C. 14 C aktyvumokoncentracija gruntiniame vandenyje 1987–2007 metais yra pateikta 7.1-23 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1587.1-23 pav. C-14 tūrinis aktyvumas gruntiniame vandenyje 1987–2001 m(taškinėmis linijomis parodytas C-14 foninio lygio kaitos intervalas).14 C aktyvumas gruntiniame vandenyje niekada neviršijo foninio lygio. IAE įtakanebuvo pastebima.14 C aktyvumui nustatyti reikalingas didelis vandens kiekis(150–300 l), todėl mėginių paėmimas įmanomas tik iš kelių IAE apylinkėse esančiųgręžinių. Gruntiniame vandenyje 2007 m. karjero gręžinyje 35221 14 C aktyvumas buvodidesnis negu globalių šaltinių. 14 C aktyvumas buvo 40,4±0,4 Bq/m 3 . Prieš tai į karjerąbuvo pašalinta dumblo iš Visagino valymo įrenginių.90 Sr ir gama spinduolių aktyvumas gruntiniame vandenyje buvo matuojamas kartu su 3 Hir14 C. Gama spinduolių aktyvumai dažniausiai buvo mažesni už minimalųdetektuojamą aktyvumą (MDA). Labai nežymus 60 Co aktyvumas buvo užfiksuotaskarjero gręžinyje.7.1.1.6 Drūkšių ežero floros ir faunos radioekologinė būklėTyrimų tikslai ir metodaiDrūkšių ežero radioekologinės būklės įvertinimui augalų ir dugno nuosėdų mėginiaibuvo renkami šio ežero monitoringo stotyse ir Ignalinos AE pramoninės-lietauskanalizacijos ir pašildyto vandens kanaluose 1988–2004 ir 2007 m. (7.1-24 pav.). Be to,buvo renkami žuvų ir moliuskų mėginiai. Drūkšių ežero indikatorinės vandens augalųrūšys yra pateiktos 7.1-20 lentelėje. 137 Cs, 90 Sr, 60 Co, 54 Mn ir 90 Sr aktyvumaimėginiuose buvo matuojami pagal moksliniuose žurnaluose publikuotas metodikas(Gudelis ir kt., 2000; Lukšiene ir kt., 2006; Sokolova, 1971; Pimpl, 1996; Suomela,1993).Ignalinos AE regiono radioekologinei būklei nustatyti buvo renkami sausumos augalųmėginiai regiono etaloninėse aikštelėse ir Lietuvos regionų foninio monitoringo stotyse(7.1-24 pav.). Indikatorinės sausumos augalų rūšys ir tyrimų rezultatai yra pateikti šiosPAV ataskaitos 7.6.1.1.2 skyrelyje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1597.1-24 pav. Sausumos ir vandens augalų bei dugno nuosėdų mėginių surinkimoregionai: a – Lietuvos regionų foninio monitorinio stotys (Plungė, Varėna,Ignalina), b – Ignalinos AE regiono etaloninės aikštelės (I – Tilžė, II – Grikiniškiai,II – Vosyliškės, IV – Šakiai – Zavisiškės, V – Visaginas) ir Drūkšių ežeromonitorinio stotys 1.Tyrimų rezultataiŠitame skyriuje yra pateikti Drūkšių ežero augalų, dugno nuosėdų, moliuskų ir žuvųradioekologinės būklės tyrimų duomenys.1988–1999 m. nustatytos Drūkšių ežero augaluose ir dugno nuosėdose 137 Cs, 90 Sr, 60 Coir 54 Mn aktyvumo vertės svyravo plačiame intervale priklausomai nuo mėginiųsurinkimo metų ir vietos (monitoringo stoties). 60 Co ir 54 Mn aktyvumo didžiausiosvertės ežero augaluose (atitinkamai iki 200 ir 90 Bq/kg) ir dugno nuosėdose (atitinkamaiiki 120 ir 130 Bq/kg) nustatytos Ignalinos AE pramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) irpašildyto vandens (PVK) poveikio zonose (7 ir 4 monitoringo stotys). Daugelyje atvejuvisų tirtų radionuklidų aktyvumo didžiausios vertės Drūkšių ežero dugno nuosėdose iraugaluose nustatytos 1988–1990 m. laikotarpyje. Tačiau nuo 1994–1996 m. stebimaradionuklidų, ypač 60 Co ir 54 Mn, aktyvumo augaluose ir dugno nuosėdose mažėjimotendencija.Iki 1996 m. Drūkšių ežero monitorinio stočių dugno nuosėdose ir augaluose nustatytas134 Cs, kurio aktyvumas atitinkamai svyravo 2–52 ir 2–20 Bq/kg intervale. 1991–1997m. laikotarpyje Drūkšių ežero moliuskuose Dreissena polymorpha, priklausomai nuotyrimo metų ir surinkimo vietos (monitorinio stoties), 137 Cs aktyvumo vertės svyravo 4–50 Bq/kg, 60 Co – 3–129 Bq/kg, 54 Mn – 1–56 Bq/kg, 90 Sr – 24–94 Bq/kg orasausėsmasės (s. sv.) intervale.1 1 st. – labiausiai nutolusi nuo Ignalinos AE, kitoje ežero pusėje ties Tilže; 2 st. – elektrinės vandens paėmimo zonoje; 3st. – nuo elektrinės į vakarus nutolusi ties Visagino miestu (šio miesto pramoninės-lietaus kanalizacijos vandens išleidimozonoje); 4 st. – apie 200 m nutolusi nuo šilto vandens išleidimo kanalo; 5 st. – pašildyto vandens poveikio zonospabaigoje; 6 st. – į rytus nuo elektrinės (arčiausiai Baltarusijos), seklioje, labiau izoliuotoje nuo pagrindinės ežero daliesįlankoje, Visagino miesto ir Ignalinos AE ūkinės-buitinės kanalizacijų nuotekų poveikio zonoje; 7 st. – netoli IgnalinosAE, šios elektrinės pramoninės-lietaus kanalizacijos nuotekų poveikio zonoje; PVK – pašildyto vandens kanalas; PLK –pramoninės-lietaus kanalizacijos nuotekų kanalai; ŪBK – Ignalinos AE ir Visagino miesto ūkinės-buitinės kanalizacijosnuotekų kanalas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 160Didžiausios radionuklidų aktyvumo vertės Drūkšių ežero žuvyse nustatytos 1988 m.137 Cs aktyvumo vertės plėšriose žuvyse (ešeryje ir lydekoje) buvo žymiai didesnės negukarpinėse žuvyse (kuojoje ir karšyje). Tačiau 1994 m. šio radionuklido aktyvumo vertėsir plėšriose, ir karpinėse žuvyse sumažėjo. Žuvų raumenyse 137 Cs aktyvumo vertės buvožymiai didesnės negu visoje žuvyje (7.1-25 pav.). 90 Sr aktyvumo vertės žuvysenepriklausė nuo jų mitybos būdo. 60 Co ir 54 Mn aktyvumo vertės Drūkšių ežero žuvysebuvo labai mažos (Lukšienė, 1995; Marčiulionienė, Petkevičiūtė, 1997).Bq/kg40137 CsBq/kg3,590 Sr353302520152,521,510150,501994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 200101994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001kuoja karšis ešerys lydeka7.1-25 pav. Cs-137 ir Sr-90 aktyvumo (Bq/kg drėgno svorio) verčių metinė kaitaDrūkšių ežero žuvų raumenyse.Pagal radionuklidų aktyvumų Drūkšių ežero dugno nuosėdose, floroje ir faunojedaugiamečių stebėjimų analizės rezultatus ežero radioekologinė būklė pastoviai gerėjadėl mažėjančio radionuklidų įsiskverbimo į ežerą iš Ignalinos AE. Tačiau 137 Csaktyvumo mažėjimas buvo gana mažas, o kai kuriose dugno nuosėdų plotuose 137 Csaktyvumas padidėjo (7.1-26 pav.). 2007 m. Drūkšių ežero dugno nuosėdose 134 Csaktyvumo vertės buvo mažesnės už minimalų išmatuojamą lygį, o 60 Co ir 54 Mnaktyvumo vertės siekė atitinkamai 7,4 ir 0,9 Bq/kg ir buvo žymiai mažesnės negu 1989–1996 m. laikotarpyje (7.1-26 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1617.1-26 pav. Cs-137, Co-60 ir Mn-54 aktyvumas (Bq/kg orasausės masės) Drūkšiųežero monitoringo stočių (1, 4, 6, 7) ir Ignalinos AE pašildyto vandens (PVK) irpramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) nuotekų kanalų dugno nuosėdose 1989–1996, 1999 ir 2007 m.90 Sr aktyvumo vertės Drūkšių ežero dugno nuosėdose buvo labai mažos (svyravo 0,5–2,5 Bq/kg intervale).Pagal D. Adlienės ir R. Adlytės (2005) duomenis, 2001–2004 m. Drūkšių ežero vandensaugaluose buvo išmatuotos tokios radionuklidų aktyvumo vertės: 137 Cs nuo 2,5 iki 14Bq/kg s.sv., 60 Co nuo 0,5 iki 7,5 Bq/kg s.sv. ir 54 Mn nuo 0,9 iki 3,7 Bq/kg s.sv.2007 m. Drūkšių ežere buvo rastos tik dvi augalų (makrofitų) rūšys (7.1-20 lent.). 137 Csaktyvumo vertės šiuose augalų rūšyse priklausomai nuo jų surinkimo vietos(monitorinio stoties) svyravo 3–22 Bq/kg intervale. 60 Co aktyvumas nustatytas tik 7 ir 4monitoringo stočių augaluose (atitinkamai 42 ir 1,3 Bq/kg) (7.1-20 lent.). 54 Mnaktyvumas tirtuose Drūkšių ežero augaluose buvo mažesnės už minimalų išmatuojamąlygį, išskyrus 7 monitoringo stotyje, kurioje šio radionuklido aktyvumas augalams buvo2 Bq/kg (7.1-20 lent.). 90 Sr aktyvumo vertės tirtuose augaluose buvo labai mažos irpriklausomai nuo augalų surinkimo vietos (monitoringo stoties) svyravo 1,2–6,2 Bq/kgintervale (7.1-20 lent.).7.1-20 lent. Radionuklidų aktyvumas (Bq/kg s.sv.) Drūkšių ežero ir Ignalinos AEnuotekų kanalų vandens augaluose 2007 m.MonitoringostotysRūšis137 Cs60 Co54 Mn90 SrEžeras1 stotisCeratophyllum demersum 22 ± 2 < mdl < mdl 1,2 ± 0,3Myriophyllum spicatum 3 ± 0.4 < mdl < mdl 2,5 ± 0,54 stotis Ceratophyllum demersum 7 ± 0.7 1,3 ± 0,2 < mdl 21,9 ± 0,46 stotisCeratophyllum demersum 7 ± 0.7 < mdl < mdl 6,2 ± 0,8Myriophyllum spicatum 4 ± 0.4 < mdl < mdl 3,3 ± 0,67 stotisCeratophyllum demersum 17 ± 2 42 ± 2 2 ± 1 2,9 ± 0,5Myriophyllum spicatum 4 ± 0.8 < mdl < mdl 5,2 ± 1,0Nuotekų kanalai

MonitoringostotysRūšis137 CsKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 16260 Co54 MnPV kanalas Myriophyllum spicatum 4 ± 0,8 < mdl < mdl 6,6 ± 0,9PLK kanalas Ceratophyllum demersum 20 ± 2 34 ± 2 2 ± 0,6 2,3 ± 0,5< mdl – mažesnis už minimalų išmatuojamą lygį137 Cs ir 60 Co aktyvumo vertės IAE PLK augaluose buvo atitinkamai 20 ir 34 Bq/kg, oPVK augaluose 137 Cs aktyvumas buvo 4 Bq/kg, 60 Co ir 54 Mn aktyvumas buvo mažesnisuž minimalų išmatuojamą lygį (7.1-20 lent.). 90 Sr aktyvumas IAE kanalų augaluosesiekė 6,6 Bq/kg (7.1-20 lent.).Daugiamečių tyrimų duomenys rodo, kad nuo 1988 iki 2007 m. Drūkšių ežeroaugaluose stebima ryški 137 Cs aktyvumo mažėjimo tendencija (7.1-27 pav.). Drūkšiųežero augaluose stebima panaši 60 Co ir 54 Mn aktyvumo mažėjimo tendencija.100Bq/kg90 Sr8060402001988 1989 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 20071677.1-27 pav. Cs-137 aktyvumo (Bq/kg orasausės masės (s. sv.)) verčių metinė kaitavandens augaluose Myriophyllum spicatum Drūkšių ežero 1, 6 ir 7 monitoringostotyse.2007 m. Drūkšių ežere 1, 6 ir 7 monitoringo stočių moliuskuose 137 Cs aktyvumas buvoatitinkamai 5, 7 ir 4 Bq/kg, o 60 Co ir 54 Mn aktyvumai buvo mažesni už minimalųišmatuojamą lygį.Daugiamečiai Drūkšių ežero radioekologiniai tyrimai rodo, kad 1988–2004 m., veikiantabiem IAE blokams, šio ežero dugno nuosėdose, floroje ir faunoje radionuklidų ( 137 Cs,134 Cs, 90 Sr, 60 Co ir 54 Mn) aktyvumo didžiausios vertės nustatytos 1988–1993 m.laikotarpyje. Nuo 1994 m., o kai kuriais atvejais nuo 1996 m., Drūkšių ežero dugnonuosėdose, floroje ir faunoje stebima radionuklidų (ypač 137 Cs, 60 Co ir 54 Mn) aktyvumomažėjimo tendencija. 137 Cs ir 90 Sr aktyvumo vertės augaluose, ir ypač dugno nuosėdose,Drūkšių ežere buvo didesnės negu IAE PLK ir PV kanaluose, o 60 Co ir 54 Mn, priešingai,Drūkšių ežere buvo mažesnės negu šiuose IAE kanaluose.Apibendrinant daugiamečių tyrimų duomenis galima teigti, kad tiek dar veikiant abiemIAE blokams, tiek nutraukus pirmojo bloko eksploatavimą, Drūkšių ežeroradioekologinė būklė pastoviai gerėjo.7.1.1.7 Drūkšių ežero ekotoksikologinė būklėTyrimo tikslai ir metodaiVandens ir dugno nuosėdų mėginiai buvo imami 1988–2000 m. ir 2007 m. IAEpramoninės-lietaus kanalizacijos (PLK) ir pašildyto vandens išmetimo kanale (PVK),Visagino miesto ir IAE ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekų kanale (ŪBK), Skripkųežerėlyje, į kurį įteka šios nuotekos (po valymo) bei Drūkšių ežero monitoringo stotyse

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 163(7.1-24 pav.). Atsižvelgiant į metodus, naudojamus atliekant ekotoksikologiniustyrimus, kaip kontrolinė terpė buvo naudotas distiliuotas arba artezinis vanduo.IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vandens ir dugno nuosėdų toksiškumo irgenotoksiškumo tyrimai atlikti pasaulyje plačiai naudojamais (EPA, 1996a,b; OECD,2003; Minouflet ir kt., 2005) biologiniais testais: daugiašaknės maurės (Spirodelapolyrrhiza (L) Schleid.) ir sėjamosios pipirnės (Lepidium sativum L.) (Magone, 1989;Montvydiene, Marciulioniene, 2004); tradeskantės klono 02 (Tradescantia) (Osipova,Ševčenko, 1984; Marčiulionienė ir kt., 2004) bei vaivorykštinio upėtakio(Oncorhynchus mykiss Walbaum.) (ISO, 1994; ISO, 1999; Vosyliene ir kt., 2005).Vandens bei dugno nuosėdų toksinio poveikio daugiašaknei maurei ir pipirnei laipsnisbuvo vertinamas pagal W. Wang (1992), o genotoksiškumo laipsnis tradeskantei – pagalD. Marčiulionienės ir kt. (1996) pasiūlytas metodikas.Tyrimų rezultatai1988–2000 ir 2007 m. tirtų IAE nuotekų poveikis augalams – testorganizmams,įvertinus jį pagal toksiškumo ir genotoksiškumo skales, mažai skyrėsi. Nustatyta, kaddaugeliu atvejų šios nuotekos daugiašaknei maurei ir pipirnei sukėlė silpną toksinįpoveikį arba buvo netoksiškos, tradeskantei jos buvo vidutiniškai arba stipriaigenotoksiškos. Drūkšių ežero vanduo daugiašaknei maurei dažniausiai buvonetoksiškas, pipirnei – silpnai toksiškas arba netoksiškas, o tradeskantei – 6-osios ir 7-osios ežero stočių vanduo buvo vidutiniškai, o 1-osios stoties – silpnai arba vidutiniškaigenotoksiškas. 1988–2000 ir 2007 m. iš tiesiogiai į Drūkšių ežerą patenkančių IAEnuotekų labiausiai toksiškos tirtiems augalams buvo PLK kanalo nuotekos. Visaginomiesto ir IAE ūkinės-buitinės kanalizacijos nuotekos (po valymo) ir jų trasoje į Drūkšiųežerą esančių Skripkų ežero ir Vosyliškių upelio vandenys tirtiems augalams buvotoksiškesni negu IAE nuotekos. Visos tirtos nuotekos sukėlė įvairius (nespecifinius)daugiašaknės maurės kultūros morfologinius pokyčius.1989–1996 m. dr. N. Kazlauskienės atlikti tyrimai (Ataskaita, 2007) rodo, kad, kaip iraugalams, vaivorykštinio upėtakio ikrams ir lervoms labiausiai toksiškos buvo PLKnuotekos. PLK ir ŪBK nuotekų patekimo į Drūkšių ežerą zonų vanduo (6-oji ir 7-ojimonitoringo stotys) pasižymėjo nedideliu toksiškumu, o labiausiai nuo IAE objektųnutolusios 1-osios stoties vanduo buvo netoksiškas. 2007 m. gautus rezultatus palyginussu ankstesnių Ignalinos AE nuotekų ir Drūkšių ežero vandens poveikio vaivorykštinioupėtakio jauniklių mirtingumui tyrimais nustatyta, kad 7-osios ir 6-osios Drūkšių ežeromonitoringo stočių vandens toksiškumas padidėjo. Tačiau IAE nuotekų ir 1-osiosDrūkšių ežero monitoringo stočių vandens poveikis vaivorykštinio upėtakio jaunikliųmirtingumui ir vidutinei kūno masei bei santykiniam kūno masės padidėjimui nepakito.1989–1996 m. visų tirtų Ignalinos AE kanalų nuotekose buvo stebimas upėtakioembrionų ir išsiritusių lervų fiziologinės būklės pablogėjimas.Nustatyta, kad 1996–2000 ir 2007 m. IAE nuotekų kanalų ir Visagino miesto ir IAEūkinės-buitinės kanalizacijos kanalų dugno nuosėdų toksinis poveikis pipirnei svyravonuo stipriai iki silpnai toksiško arba netoksiško. Šių dugno nuosėdų genotoksinispoveikis tradeskantei svyravo nuo vidutiniško arba stipriai genotoksiško (7.1-28 pav).Visų tirtų Drūkšių ežero monitoringo stočių dugno nuosėdos tradeskantės KPLsistemoje sukėlė didesnį nei 1 % somatinių mutacijų kiekį, o yra manoma (Ševčenko,Pomeranceva, 1985), kad 1 % somatinių mutacijų atsiradusių tradeskantės kuokeliųplaukelių (KP) sistemoje liudija apie genetinius pakitimus, kurie sąlygoja jautrių augalųrūšių išnykimą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1647.1-28 pav. Ignalinos AE PLK kanalo ir Visagino miesto ir IAE ūkinės-buitinėskanalizacijos nuotekų kanalo bei Drūkšių ežero dugno nuosėdų poveikistradeskantei 1988–2000 metais.IAE nuotekų kanalų ir Drūkšių ežero vanduo bei dugno nuosėdos tradeskantės KPLsistemoje dažniausiai sukeldavo bespalves bei morfologines, ir tik retais atvejais (ir tikiki 1993 m.) – rožines mutacijas, kurios, kaip manoma (Sparrow ir kt., 1972; Ichikawa,1992; Marčiulionienė ir kt., 1996), dažniausiai atsiranda dėl jonizuojančiosspinduliuotės poveikio. Todėl galima teigti, kad IAE kanalų ir Drūkšių ežero vandens irdugno nuosėdų genotoksiškumą daugiau sąlygojo ne radioaktyvių, o suminis įvairiųtoksinių medžiagų poveikis.Ilgamečiai tyrimai rodo, kad labiausiai toksiškas Drūkšių ežero vanduo ir dugnonuosėdos buvo 1993–1998 m. Didžiausia radioaktyvi ir cheminė tarša Drūkšių ežerebuvo nustatyta 1988–1993 m. laikotarpiu, o ryškiausi genetiniai pakitimai biologiniuosetestuose buvo užfiksuoti 1993 m.7.1.1.8 Drūkšių ežero vandens temperatūros monitoringasGaliojantys Drūkšių ežero vandens leistino pašildymo normatyvai ir temperatūroskontrolės metodika (LAND 7-95/M-02) buvo parengti Drūkšių ežero ekosistemos būklės– trofinio režimo, vandens kokybės, biocenozių struktūros – apsaugai nuo tolesniųsukcesinių pokyčių. Remiantis šiais teisiniais aktais Drūkšių ežero naudojimui nustatytisekantys apribojimai:• Vandens paviršiaus temperatūra turi neviršyti 28 o C ne mažesnėje kaip 80 %akvatorijos dalyje;• Vandens ėmimo elektrinei kanalo tėkmėje 10 cm gylyje temperatūra turi būtižemesnė kaip 24,5 o C;• Ignalinos atominės elektrinės 2 energetikos blokų eksploatavimas vėsiuoju metųlaikotarpiu (spalio 1 d. – balandžio 30 d.) neribojamas.Temperatūros kontrolės metodikoje yra pateikti sekantys reikalavimai:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 165• Drūkšių ežero vandens temperatūra kontroliuojama matuojant vandenspaviršiaus temperatūrą Ignalinos atominės elektrinės vandens ėmimo kanalotėkmėje visą laiką tame pačiame taške;• Vandens paviršiaus temperatūra turi būti matuojama 10 cm gylyje kiekvienądieną nuo 10 iki 12 val.;• Temperatūra matuojama gyvsidabrio termometru, kurio standartinė paklaida±0,2 °C. Jei matuojama kitais prietaisais, jų paklaida turi neviršyti standartinės±0,2 °C paklaidos.• Išmatuota ežero vandens temperatūra turi būti fiksuojama tam tikslui skirtamežurnale.Pagal Ignalinos AE aplinkos monitoringo programą temperatūros matavimai taip patatliekami:• Vandens ėmimo kanale – kiekvieną dieną nuo 10:00 iki 12:00 (įsiurbimas šaliaPastato 120/1, pagal Aplinkos monitoringo programos 1 priedą);• Visuose išleidimo kanaluose (RSR-1,2, Įsiurbimo, RSR-3, Išleidimo, RSRSFSF, pagal Aplinkos monitoringo programos 1 priedą) kas dvi savaitės;• Drūkšių ežere – 3 kartus per metus (kaip pvz. žr. 7.1-21 lent., matavimų vietosparodytos 7.1-29 pav.);• Drūkšių ežere, daug matavimų akvatorijoje tomis dienomis, kai vandens ėmimokanale vanduo yra šiltesnis nei 24,5 °C, dažniausiai 1–3 kartus metuose,remiantis LAND 7-95/M-02.Jei temperatūra vandens ėmimo kanale viršija nustatytus normatyvus, t.y. 20 % ežeropaviršiaus yra aukštesnės negu 28 °C temperatūros, turi būti ribojama elektrinės apkrovair aušinimo vandens išleidimas.7.1-21 lent. Vandens temperatūra Drūkšių ežere.Vandens temperatūra (°C) matavimo vietoseMatavimų diena(1, 2, 3, 4 ir 6 parodytos 7.1-29 pav. )1 2 3 4 62005-05-30 18,1 19,2 15,8 25,4 19,12005-08-01 23,1 25,4 21,9 30,3 22,62005-09-19 16,8 17,3 16,0 16,1 16,02006-05-10 12,3 14,5 15,2 22,9 15,92006-07-10 27,6 26,8 27,8 33,2 26,32006-09-25 17,9 20,0 17,1 21,0 16,6Ežero šiluminė apkrova, veikiant vienam energetiniam blokui yra 0,06 kW/m 2 (t.y. permėnesį į ežerą patenka vidutiniškai 8700 TJ šilumos), veikiant dviems – 0,11 kW/m 2 .Aušinimo vandens įtaka ežero temperatūrai matoma 7.1-21 lentelėje ir 7.1-29 paveiksle.Vandens temperatūra 4-oje matavimų vietoje, kur išleidžiamas pašildytas vanduo, yramaždaug 4–7 °C šiltesnis negu 2-oje vietoje, kur vyksta vandens aušinimui įsiurbimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1667.1-29 pav. Drūkšių ežero foninio terminio režimo matavimo vietų išsidėstymas(5-oje vietoje paskutiniais metais matavimai nebeatliekami, kadangi netoli nuo josyra Baltarusijos Respublikos pasienis).Ežero vandens temperatūros stebėjimų duomenys apima 18 metų (1981–1998) iratspindi platų elektrinės apkrovos ir gamtinių sąlygų diapazoną. Atlikta daugiau kaip150 paviršinės ežero temperatūros matavimų 12–90 taškų (priklausomai nuo sezono)(7.1-30 pav.). Interpoliacijos būdu iš matavimo duomenų atskiruose taškuose gautiežero vandens paviršiaus temperatūrų skaitmeniniai žemėlapiai.GulbinëSmalva15 14 13 121110 9 8 7 6 5IIgnalinos AE46332116 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 2939 38 37 36 35 34 33 32 31 30O6261605985 86 87 88 89 90 91 925876 77 78 79 80 81 82 83 845771 72 73 74 7564 65 66 67 68 69 70565554535240 41 4243RièankaI - vandens ėmimo kanalasO - vandens išleidimo kanalas49c49b49a48514750464544Prorva490 1 2 kmApyvardë7.1-30 pav. Ežero vandens temperatūros matavimo taškų išdėstymo schema beiIgnalinos AE vieta.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 167Ežero paviršiaus temperatūros natūralus pasiskirstymas vasarą (1983 m. rugpjūčio 3dieną) parodytas 7.1-31 paveiksle. Kadangi vėjas buvo silpnas (0,75 m/s), todėl į jopoveikį galima neatsižvelgti ir teigti, kad paviršiaus temperatūrą lėmė ežero batimetrija,forma ir intakų prietaka. Pagrindinis vandens temperatūrą nulėmęs veiksnys buvo orotemperatūra.Temperature, o C20.5 – 21.021.0 – 21.421.4 – 21.921.9 – 22.47.1-31 pav. Natūralus ežero paviršiaus temperatūros pasiskirstymas (1983 m.rugpjūčio 3 d. prieš IAE pastatymą)Didelis ežero paviršiaus plotas leidžia vėjui gerai įsibėgėti. Stiprūs vėjai keičiatemperatūros pasiskirstymą, priversdami šiltą paviršinį vandenį judėti vėjo kryptimidreifine srove (7.1-32 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1684,5 m/sTemperatūra, oC19,1 - 19,619,6 - 20,120,1 - 20,520,5 - 21,021,0 - 21,57.1-32 pav. Natūralus ežero paviršiaus temperatūros pasiskirstymas (1981 m.liepos 9 d.; prieš IAE pastatymą).Pirmasis AE energetinis blokas pradėjo veikti 1984 m.; nuo 1988 m. veikė 2energetiniai blokai, kurių bendra galia neviršijo 2500 MW. Vienam energetiniam blokuiaušinti naudojama apie 80 m 3 /s ežero vandens, dviem blokams – 135 m 3 /s žiemą ir 160m 3 /s vasarą. Elektrinės kondensatoriuose vandens temperatūra pakyla 9–12 °C (lyginantsu vandens temperatūra paėmimo įrenginiuose), išleidimo kanale vanduo atvėsta 2–3 °C(Janukeniene, Jakubauskas 1992).7.1-33 paveiksle parodyta ežero terminė būklė 1984 m. rugpjūčio 5 dieną. Elektrinėdirbo 788 MW pajėgumu. Tyrimų dieną pūtė silpnas vėjas, buvo giedra. Taigi ežeroterminio lauko pobūdį lėmė ne tik gamtiniai veiksniai, bet ir išleidžiamas AE aušinimovanduo. Paveiksle matyti, kad paviršiaus vandens temperatūra kito nuo 22,1 °Cvakarinėje (giliausioje) ežero dalyje iki 27,9 °C 1–1,5 km spinduliu nuo elektrinėsvandens išleidimo kanalo. Pagal B. Gailiušį ir J. Virbicką (1995) aukščiausia natūraliDrūkšių ežero temperatūra svyruoja nuo 20,4 iki 25,5 °C. Taigi, ežero vanduo buvoįšildytas virš maksimalios natūralios temperatūros. Ežero akvatorija, kuriojetemperatūra pakilo virš 25,5 °C sudarė 17 % ežero paviršiaus ploto. Kadangi vėjo įtakadarant terminę nuotrauką nereikšminga, išmetamas karštas vanduo tolygiai pasklidoežero paviršiuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 169Temperatūra, o C22,1 – 23,123,1 – 24,024,0 – 25,025,0 – 26,026,6 – 26,926,9 – 27,97.1-33 pav. Ežero aušintuvo būklė (1984 m. rugpjūčio 5 d.); AE galia 788 MW.Ežero atsakas į dviejų energetinių blokų eksploatavimą esant aukštai oro temperatūrai(25,9 ºC) ir tykos sąlygomis parodytas 7.1-34 paveiksle. Vandens paviršiaus vidutinėtemperatūra pasiekė 30,1 ºC, o maksimali – net 36,6 ºC. Tai buvo stipriausiasužfiksuotas ežero peršildymo rekordas per visą technogenizuoto ežero tyrimų istoriją(7.1-22 lentelė). Nepalankiausių gamtinių ir antropogeninių veiksnių sutapimas nulėmėekstremalų ežero įšildymą. 86 % ežero paviršiaus buvo aukštesnės negu 28 °C, o 100 %– aukštesnės negu 25,5 °C temperatūros.Temperatūra, o C27,0 – 28,628,6 – 30,230,2 – 31,831,8 – 33,433,4 – 35,035,0 – 36,67.1-34 pav. Ežero aušintuvo būklė (1988 m. liepos 15 d.); AE galia 2447 MW.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 170Vėjuotomis dienomis susiformavęs pašildyto vandens laukas rodo, kad pietų ir rytųvėjai elektrinės darbui nepalankūs, o šiaurės ir vakarų – padidina ežero aušinamąsiasgalimybes, nukreipdami šilto vandens srautus į pietinę ežero dalį ir pagerina aušinimą.7.1-22 lent. Ežero peršildymo metiniai ekstremumai.DataEžero paviršiaus temperatūra, o CAukščiausiaišleidimovietoje(39 taškas)ŽemiausiaVidutinėPeršildyto ežeroplotas, %>25,5 o C >28 o CAE galia,MWOrotemperatūra, °C1984-08-09 30,3 23,9 25,4 50 6 796 21,41985-06-26 32,5 21,5 23,5 12 5 1505 19,81986-06-18 33,4 23,6 26,8 66 24 1490 25,51987-06-23 27,4 19,6 21,7 3 0 1051 21,11988-07-15 36,6 27,0 30,1 100 86 2447 25,91989-07-12 32,5 23,1 25,3 34 8 1264 22,51990-08-10 32,6 20,3 21,6 8 4 2500 18,51991-08-04 35,4 23,6 25,5 31 11 1296 25,81992-06-01 30,5 19,2 21,5 11 2 1243 23,61993-07-19 27,3 20,6 21,7 1 0 778 21,81994-08-05 31,1 26,3 27,3 100 38 759 25,01995-08-22 32,8 24,0 24,4 41 11 1293 21,51996-08-23 35,0 21,3 24,0 13 7 1272 25,51997-07-06 32,5 22,6 24,1 4 3 747 22,11998-06-06 32,1 21,7 22,7 25 17 1306 24,0Aukščiausios ežero vandens paviršiaus temperatūros būdingos šiltiems vasarosmėnesiams. Į ežerą išleidžiamas pašildytas aušinimo vanduo pakėlė ežero vidutinęmėnesio temperatūrą 3–4 °C (7.1-35 pav.).7.1-35 pav. Drūkšių ežero vandens paviršiaus temperatūros iki ir po AEpastatymo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 171Vertikalių vandens sluoksnių vidutinės metinės temperatūros Drūkšių ežere ir kituosenatūraliuose ežeruose lyginamoji analizė parodė, kad 1985–1989 metais Drūkšiųvandens temperatūra 10 m gylyje pakilo 4,2 °C, o 30 m gylyje – 2,2 °C. Antropogeninįpoveikį Drūkščiams įvertinti sudėtinga, kadangi dugno temperatūros didėjimas yrastebimas ir kituose Lietuvos ežeruose (Dusioje, Plateliuose, Tauragne) (Pernaravičiūtė,1998).7.1.2 Poveikio vandeniui įvertinimas7.1.2.1 Žaliavinio vandens naudojimasGeriamas vanduo esamai Ignalinos AE tiekiamas iš valstybės įmonės ,,VisaginoEnergija”, kuri taip pat aptarnauja ir Visagino miestą. Kaip žaliavinis naudojamasgruntinis vanduo, kuriam reikia tik paprasto apdorojimo: aeracijos ir filtracijos perdideliam geležies kiekiui pašalinti. Visa vandens gamybos galia yra 31 000 m 3 /d, bet popirmojo IAE bloko uždarymo ir vandens suvartojimo drastiško sumažėjimo dabarnaudojama galia yra tik apie 10 000 m 3 /d, o dienos gamybos vidurkis yra apie 6 900m 3 /d. Apdoroto vandens rezervuarų talpa – 12 000 m 3 – užtikrina atitinkamą rezervinįtiekimą. Taigi, geriamo vandens tiekėjas turi atitinkamus pajėgumus ir vamzdynų tinklątiekti geriamą vandenį ir naujai AE.Naujoje AE geriamas vanduo naudojamas dviem tikslams: namų ūkiui (pvz., gerti,dušams, tualetams) ir apdoroto technologinio vandens gamybai. Geriamo vandensvartojimas priklauso nuo naujos AE dydžio ir nuo projekto etapo. (7.1-23 lent.).Jėgainės statybos laikotarpiu vandens sunaudojimas bus didžiausias ir, aišku, priklausysnuo statybų etapo ir tuo metu dirbančių darbininkų skaičiaus. Tačiau bendrassuvartojimas bus apytikriai toks pat ar truputį mažesnis, negu eksploatavimo laikotarpiu,kadangi apdorotas technologinis vanduo statybos metu yra nereikalingas. Reikalingageriamo vandens tiekimo galia 1 700 MW jėgainei yra 650 m 3 /d ir 1 300 m 3 /d 3 400MW jėgainei.7.1-23 lent. Reikalingas geriamo vandens kiekis dviems alternatyvoms.Geriamo vandens poreikisStatybos laikotarpisEksploatavimo laikotarpis, namų ūkisEksploatavimo laikotarpis, apdoroto vandens gamybaMetinė techninė priežiūra, namų ūkisMetinė techninė priežiūra, apdoroto vandens gamybaSuvartojamo vandens dienosvidurkis m 3 /dAlternatyva 1≤1 700 MW300–450150400–500250200Alternatyva 2≤3 400 MW600–750300800–1 000250600–700Reikalinga geriamo vandens tiekimo galia 650 1300Geriamo vandens kokybė yra tinkama namų ūkio reikmėms ir jokio papildomoapdorojimo AE nereikia. Tačiau technologinis vanduo turi būti demineralizuojamas(,,druskų pašalinimas“) demineralizacijos gamykloje naujos AE aikštelėje.Denimeralizacijos gamyklos galingumas – 400–700 m 3 /d, jis priklauso nuo AE dydžioir tipo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 172Be geriamo vandens bus naudojamas ir Drūkšių ežero vanduo tokiems tikslams,kuriems nereikia tokios geros vandens kokybės. Ežer vanduo naudojamas kaip techninisir gaisro gesinimo vanduo. Techninis vanduo naudojamas namų ūkio tikslams, tokiemskaip grindų ir įvairių paviršių valymas ir plovimas, aušinimo sistemos skydų ir filtrųvalymas (žr. 7.1.2.3 skyrelį). Ežero vanduo taip pat naudojamas gaisro atveju.Pakankamą gaisro gesinimo vandens tiekimą garantuoja siurblinė ir dirbtiniai vandensbaseinai, esantys AE aikštelėje.7.1.2.2 NuotekosToliau yra aprašomos tik neradioaktyviosios nuotekos. Skystų radioaktyviųjų atliekųtvarkyams yra aprašytas 6.2.2 skyriuje.Namų ūkio nuotekosDabartinės IAE namų ūkio nuotekas pagal sutartį apdoroja valstybės įmonės „Visaginoenergija“, kuri taip pat aptarnauja ir Visagino miestą. Ta pati įmonė bus atsakinga ir užnamų ūkio nuotekų apdorojimą naujai AE.„Visagino energija“ naudoja savivaldybės nuotekų valymo įrenginius (NVĮ). NVĮgalingumas – 21 000 m 3 /d, tačiau jiems reikalingas atnaujinimas. Pertvarkymo projektasbuvo pradėtas 2008 gegužę pasirašant pertvarkymo sutartį. Naujų NVĮ galia bus 5 500m 3 /d, jie turės aktyvuotą biologinį dumblų perdirbimą ir atitiks dabartinius Lietuvos irES nuotekų tvarkymo reikalavimus. Rekonstrukcijos projektą finansuoja Lietuvosvalstybė ir ES sanglaudos fondas, tikimasi, kad renovacija bus baigta iki 2010 m.7.1-24 lentelė rodo apskaičiuotą didžiausią namų ūkio nuotekų išleidimą po valymo AEeksploatavimo metu.7.1-24 lent. Metinis namų ūkio nuotekų kiekis po valymo naujuose NVĮ.ParametrasAlternatyva 1≤1700 MWAlternatyva 2≤3400MWSrovė m 3 /d 150 300BDS 5 25 mgO 2 /l, kg BDS 5 /metai 1 370 2 740CDS 125 mgO 2 /l, kg O 2 /metai 6 850 13 700Iš viso skendinčios medžiagos 35 mg/l, kg1 920 3 830VSM/metaiIš viso fosforo į 2 mg/l, kg P/metai 110 220Iš viso azoto į 15 mg/l, kg N/metai 820 1 640Apkrovos iš naujos AE sudarys 4 % ar 8 % Visagino savivaldybės apkrovų. Išvalytosnuotekos per Skripkų tvenkinį išleidžiamos į Drūkšių ežerą.Techniniai vandenysTechninės nuotekos susideda iš regeneruojamų nuotekų ir išleidžiamojo vandens.Regeneruojamos nuotekos atsiranda jonų mainų dervos apdorojimo stipria rūgštimi(sieros rūgštis, H 2 SO 4 ) ir baze (natrio hidroksidas, NaOH) metu. Maždaug 5–10 %vandens srauto techninių vandenų apdorojimo metu suformuosišleidžiamasis vanduo.Šios nuotekos daugiausiai susideda iš katijonų (pvz., sulfatai) ir anijonų (pvz., geležis,natris) gaunamų iš žaliavinio vandens ir apdorojimo. Regeneruojamos ir išleidžiamojovandens nuotekos prieš išleidžiant į ežerą yra įleidžiamos į neutralizacijos baseiną, kurpH pasiekia 5–9 ribas. Išleistose nuotekose po neutralizacijos daugiausiai liekamineralai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 173Apytikriai 28–56 tonos sieros rūgšties ir 50–100 tonų natrio hidroksido (50 %koncentracijos) naudojama kasmet techninių vandenų neutralizacijai. Jei naujoji jėgainėbus suslėgto vandens tipo (SVT), tai taip pat įtakos boro kiekį (apytikriai 2–4 tonos permetus) priklausomai nuo šios cheminės medžiagos naudojimo techniniuose vandenyse.Lietaus ir drenažo vanduoVisas lietaus ir kanalizacijos vanduo iš AE teritorijos bus perleidžiamas per tepalųaptikimo šulinius ir lietaus vandens nuotakus į nuosėdinį baseiną. Baseinas busaprūpintas automatine tepalų aptikimo sistema.Tepalų galintys turėti vandens srautai (pvz., lietaus vanduo iš antrinių alyvos rezervuarobaseinų ir alyvos priežiūros aikštelių) bus perleidžiamos per tepalų atskirtuvus priešišleidžiant vandenis į ežerą per nuosėdinį baseiną. Rezervuaras su tepalų skirtuvusurinks panaudotą tepalą antriniam panaudojimui už aikštelės ribų ar licencijuotampalaidojimui. Vanduo iš skirtuvo bus paleistas į lietaus vandens nuotakus.7.1.2.3 Aušinimo vanduoAušinimo vandens šaltinis yra Drūkšių ežeras. Didžioji aušinimo vandens dalis yrareikalinga kondensatorių aušinimui, kita – įvairiems besisukantiems įrenginiams bei kaikuriems kitiems komponentams. Aušinimo vanduo į jėgainę yra pumpuojamas peraušinimo vandens paėmimo įrenginius iš Drūkšių ežero.Aušinimo vandeniui nereikalingas joks apdorojimas. Tačiau vandenyje esančiosstambios organinės ar kitokios dalelės (tokios kaip augalai, žuvys, šiukšlės ir t.t.)aušinimo vandens paėmimo įrenginiuose yra filtruojamos per stambius sietus, o arčiaujėgainės – tankesniuose filtruose. Filtrai reguliariai plaunami ežero vandeniu šalinantsusikaupusias medžiagas, kurios apdorojamos remiantis kietųjų atliekų tvarkymonuostatais ir procedūromis.Iš kondensatorių pašildytas aušinimo vanduo nukreipiamas atgal į Drūkšių ežerąaušinimo vandens išleidimo kanalu.Tekant pro atominės jėgainės aušinimo sistemą aušinimo vandens kokybė paprastainepakinta – keičiasi tik vandens temperatūra, kuri pakyla maždaug 9–11 laipsnių. Tamtikromis sąlygomis gali būti reikalinga į aušinimo vandenį pridėti cheminių medžiagųtokių, kaip hipochloritai, kad išvengti biologinio užterštumo. Biologiniu užterštumulaikomas bakterijų, dumblių ir gyvūnų, pavyzdžiui, moliuskų augimas ant aušinimosistemos paviršių tokiais kiekiais, kurie gali pakenkti efektyviam sistemos darbui.Cheminių priedų kiekiai ir išleidžiamo vandens kokybė bus stebima ir kontroliuojamalaikantis nurodymų.Aušinimo vandens poreikis priklauso nuo gaminamos energijos kiekio, jėgainės tipotechninių ypatybių (skirtingų atominių jėgainių tipų šiluminė galia ir bendra elektrinėgalia šiek tiek skiriasi) ir temperatūros pakilimo kondensatoriuje. Apytikrės aušinimovandens sąnaudos skirtingoms galioms pateiktos 7.1-25 lentelėje. Įvertinimas atliktasįprastai, darant prielaidą, kad atominės jėgainės efektyvumas yra 35 %, o apytikrisaušinimo vandens temperatūros padidėjimas 10 o C.7.1-25 lent. Pagaminama energija (P elektrinė , P bendra , P išleidžiama ) ir aušinimo vandensporeikis.P elektrinė P bendra P išleidžiama DebitasMW MW MW m 3 /s750 2143 1393 351200 3429 2229 55

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1741400 4000 2600 651700 4857 3157 802400 6857 4457 1102800 8000 5200 1303400 9714 6314 160Dabartinės aušinimo sistemos struktūros suprojektuotos 170 m 3 /s debitui. Kadangiįvertintas maksimalus aušinimo vandens poreikis naujojoje AE yra 160 m 3 /s, dabartinėsstruktūros bus tinkamos ir naujosios AE eksploatavimui.Panaudoto branduolinio kuro iš esamos AE reaktoriaus saugyklų baseinams reikalingastik vienas aušinimo vandens siurblys (IAE laiškas Nr. 109-4859 (12-14, 2007-08-27)).Šią fazę preliminariai planuojama užbaigti prieš 2015 metų pabaigą. Aušinimo vandensporeikis šiuo periodu yra labai mažas (apie 1,7 m 3 /s) lyginant su naujos AE aušinimovandens poreikiu. Taigi, nėra jokių prieštaravimų naudoti tą patį vandens paėmimokanalą naujajai AE.7.1.2.4 Nuotekų vandenų kiekio poveikis vandens kokybeiNamų ūkio nuotekų vandenysDrūkšių ežeras per pastaruosius dešimtmečius perėjo eutrofikacijos plėtimąsi ir šisnepalankus plėtojimasis vis dar tęsiasi. Namų ūkio nuotekų vandenys iš Visaginonuotekų valymo įrenginių (NVĮ) formavo ir vis dar formuoja daugumą ežero maistiniųmedžiagų. Dėka vandens apdorojimo patobulinimo azoto kiekis sumažėjo, tačiaufosforo – ne.Dabar apytiksliai 80 % viso fosforo kiekio ir 55 % viso azoto kiekio į Drūkšių ežerąatkeliauja iš Visagino NVĮ. Nauji NVĮ sumažins bendrą metinį fosforo kiekį iki 60 % irazoto iki 40 % palyginti su dabartiniais skaičiais. Maistinių medžiagų kiekis iš naujųNVĮ apims tik nuo 4 iki 8 % bendro maistinių medžiagų kiekio išleidžiamo iš Visaginonaujų NVĮ.Nauji NVĮ yra laikomi geriausiu aplinkai pasirinkimu dėl namų ūkio nuotėkųapdorojimo iš naujos AE. Naujų NVĮ dėka maistinių medžiagų kiekis iš naujos AE įDrūkšių ežerą bus mažesnis negu dabartinis kiekis iš IAE. Maistinių medžiagų kiekis išnaujos AE bus mažas palyginti su visu kiekiu į Drūkšių ežerą ateinančių iš kitų šaltinių(pvz.: Visagino savivaldybės ir natūralios nuotekos). Taigi, naujos AE įtaka ežerovandens kokybei ir eutrofikacijai gali būti laikoma nereikšminga, o pasiūlytasapdorojimas naujuose NVĮ – tinkamas.Techniniai nuotekų vandenysTechniniai nuotekų vandenys leidžiami į ežerą savyje turi ištirpusių druskų, kurios taippat mažais kiekiais yra randamos natūraliai ežero vandenyje. Ištirpusios druskos irpadidėjęs išgaravimas gali privesti prie ežero vandens druskingumo padidėjimo (kurisežeruose dažnai matuojamas kaip bendra ištirpusių druskų koncentracija (IDK)).Techninių vandenų produkcija naujojoje AE pagamins apytiksliai 180–450 kg druskosper dieną, kuri yra išleidžiama į ežerą. Techninių vandenų įtaka ežero druskingumuibuvo įvertinta remiantis druskų išleidimo kiekiu ir vandens balansu (įtekėjimas,garingumas ir ištekėjimas). Pagal šį apytikrį skaičiavimą druskų kiekis padidintų ežeroIDK iki 0,1–0,34 mg/l per metus. Per gamyklos veikimo laikotarpį (60 metų) bendrasišaugimas siektų apytiksliai 6–20,4 mg/l skaičiuojant linijiškai. Tačiau šis skaičiavimasyra tik apytikris ir, galimas daiktas, pervertintas, nes įtraukia tiktai ištekėjimą iš ežerokaip būdą sumažinti druskoms. Tikrovėje ištirpusios druskos taip pat yra pašalinamosbiologinių organizmų, cheminių reakcijų ir galiausiai nuosėdų kaupimosi ežero dugne.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 175Kita vertus, ištirpusios druskos nėra vienodai pasiskirstę po visą ežerą. IDK galipadidėti ypatingai jei techninių nuotekų vandenys nėra išleidžiant gerai sumaišomi suežero vandeniu. Tankesnis ir sunkesnis techninis vanduo gali kauptis į vandenssluoksnius prie ežero dugno. Teoriškai tai gali suintensyvinti ežero sluoksniavimąsi irmažinti vandens cirkuliaciją. Tai gali vesti į deguonies koncentracijos sumažėjimą irsulfato mažėjimo intensyvėjimą, ir maistinių medžiagų išsilaisvinimą nuo dugno įgiluminius vandens sluoksnius.Ignalinos AE eksploatavimo laikotarpiu IDK pakilo nuo 224 mg/l iki 264 mg/l. Žinoma,kad IDK nepakilo tiek daug, kiek buvo tikėtasi prieš IAE eksploatavimo pradžią.Spėjama, jog taip nutiko dėl moliusko Dreissena polymorpha ir makrofitų, kurie mažina-HCO 3 ir Ca + 2 koncentracijas vandenyje. Pastebėtas IDK augimas apytiksliai derinasi sudruskingumo padidėjimu nuo 0,022 iki 0,026 %.Naujoji AE nepadidins druskų kiekio lyginant su šiandienine situacija. IDK augimas ikišiol buvo lėtas ir nesitikima, kad naujojoje AE tai žymiai pasikeis. Kadangi daugumagėlo vandens gyvūnų rūšių gali gyventi kai vandens sūrumas yra žemesnis nei 0,5 %,nesitikima, kad druskingumas išaugs iki organizmams pavojingo lygio.Boras yra esminė mikromaistinė medžiaga, tačiau dideli jo kiekiai yra nuodingi. Jeinaujoji AE taip pat bus suslėgto tipo reaktorius (SVR) boras bus išleidžiamas į aplinką,kadangi yra naudojamas perdirbime. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO, 1998),1 mg/l boro koncentracija aplinkoje neturi jokio poveikio. Manoma, kad borokoncentracija nepakils aukščiau šio skaičiaus per naujosios AE veikimo laikotarpį (60metų). Taigi, nesitikima jokių žalingų pasekmių.Kadangi IDK arba pavienių jonų koncentracijos (pvz.: boras, chloridas) gali padidėti kaikuriose ežero dalyse, jos turėtų būti nuolat tikrinamos. Jei koncentracija kyla iki tokiolygio, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai žalingai veikia ežero ekosistemą, papildomi turėtųbūti apsvarstyti techninių nuotekų apdorojimo metodai, tokie kaip garinimas.7.1.2.5 Vandens vartojimo ir apdorojimo suvestinėIšsami informacija apie planuojamą vandens suvartojimo kiekius ir apdorojimąapibendrinta 7.1-26, 7.1-27, 7.1-28 ir 7.1-29 lentelėse.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1767.1-26 lent. Numatomas vandens paėmimas ir vartojimas dviejuose alternatyviuose elektros energijos gamybos variantuose.VandensšaltinisMaksimalus, planuojamopaimti vandens tūrisVeikla, kuriai naudojamasvanduoMaksimalus planuojamosunaudoti vandens kiekiskiekvienai veiklaiPlanuojamasvandensnetekimasKitiems vartotojamsplanuojamas tiektivandens kiekisNr. m 3 /metai m 3 /d m 3 /hm 3 /metai m 3 /d m 3 /h m 3 /metaiALTERNATYVA ≤1700 MW1 Drūkšių ežeras 29x10 8 86x10 5 360 000 Vanduo aušinimui 23x10 8 69x10 5 288000 Nežymus Ne2 Visaginosavivaldybėssistema3 Visaginosavivaldybės60 000 1 000 70 Vartojimas namų ūkioreikmėms normalaus veikimolaikotarpiu8 000 1 000 70 Vartojimas namų ūkioreikmėms per metinę techninęsistemapriežiūrą4 Drūkšių ežeras 645 000 2 000 180 Vanduo įvairioms paslaugųreikmėms (Vandens aušinimoekranų skalavimas ir pan.)5 Visaginosavivaldybėssistema54 750 150 20 Nežymus Ne7 500 250 30 Nežymus Ne640000 1 900 160 Nežymus Ne170 000 500 30 Techninio vandens gamyba 167 500 500 30 Nežymus NeALTERNATYVA ≤3400 MW1 Drūkšių ežeras 52x10 8 16x10 6 648000 Vanduo aušinimui 46 x10 8 14x10 6 576 000 Nežymus Ne2 Visaginosavivaldybėssistema120 000 1 000 70 Vartojimas namų ūkioreikmėms normalaus veikimolaikotarpiu109 500 300 40 Nežymus Ne3 Visaginosavivaldybėssistema8 000 1 000 70 Vartojimas namų ūkioreikmėms per metinę techninępriežiūrą4 Drūkšių ežeras 810 000 2 600 240 Vanduo įvairioms paslaugųreikmėms (Vandens aušinimoekranų skalavimas ir pan.)5 Visaginosavivaldybėssistema7 500 250 30 Nežymus Ne804000 2 400 200 Nežymus Ne340 000 1 000 70 Techninio vandens gamyba 335 000 1 000 60 Nežymus Ne

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1777.1-27 lent. Informacija apie nuotekų šaltinius ir nuotėkius.Nr.Nuotekų šaltinisNuotekų tipas/techniniaiduomenysNuotekų teritorijos Maksimalus nuspėjamas nuotekų kiekisaprašymas m 3 /s m 3 /h m 3 /d m 3 /metaiALTERNATYVA ≤1700 MW1Netinkamas koncentratas iš Neutralizacija Drūkšių ežeras 0,002 5 100 33500techninio vandens gamybosNamų ūkio nuotekos Sanitarinė Visagino Pagrindinis Skripkų 0,010 15 150 550002nuotekų apdorojimo ežeras, paskui Drūkšiųgamyklaežeras3Vanduo įvairioms paslaugų Alyvos/tepalo atskyrimas Drūkšių ežeras1900 6400000,1 160reikmėms4 Vanduo aušinimui Nuotekų kanalai Drūkšių ežeras 80 288000 69x10 5 23x10 8ALTERNATYVA ≤3400 MW1Netinkamas koncentratas iš Neutralizacija Drūkšių ežeras 0,004 10 200 67000techninio vandens gamybosNamų ūkio nuotėkų Sanitarinė Visagino Pagrindinis Skripkų 0,018 30 300 1095002vandenysnuotekų apdorojimo ežeras, paskui Drūkšiųgamyklaežeras3Vanduo įvairioms paslaugų Alyvos/tepalo atskyrimas Drūkšių ežeras 0,1 200 2 400 804000reikmėms4 Vanduo aušinimui Nuotekų kanalai Drūkšių ežeras 160 576000 14x10 6 46 x10 8

7.1-28 lent. Planuojamas išleisti teršalų kiekis/ prognozuojama aplinkos tarša.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 178Nr.TeršalopavadinimasMaksimali prognozuojamanuotekų tarša prieš nuotėkįmom. 1 ,mg/lALTERNATYVA ≤1700 MWvid. 2mg/lt/d 3t/metaiMaksimalūs leistini ir tikrieji prognozuojami planuojamų nuotekų teršalai/ numatomiaplinkos teršalaiMLMA 4 ,mg/lplanuojamamom. 5 ,mg/lMLMAvid. 6 ,mg/lplanuojamavid. 7 ,mg/lMLMA24 h 8 ,t/dplanuojama24 h 9 ,t/dMLMAmetams.10 ,t/metaiplanuojamametams. 11 ,t/metaiPrognozuojamasvalymoefektyvumas.%BDS 7 na 250 0,038 13,9 na na 25 20 0,004 0,003 1,37 1,10 92N bendras na 40 0,006 2,2 na na 15 12 0,0023 0,0018 0,82 0,66 70P bendras na 7 0,001 0,38 na na 2 1.5 0,0003 0,0002 0,11 0,07 75VSD na 350 0,053 19,2 na na 35 30 0,0055 0,0045 1,92 1,64 90ALTERNATYVA ≤3400 MWBOD 7 na 250 0,075 27,4 na na 25 20 0,004 0,003 1,37 1,10 92N bendras na 40 0,012 4,4 na na 15 12 0,0045 0,0036 1,64 1,31 70P bendras na 7 0,002 0,77 na na 2 1.5 0,0006 0,00045 0,22 0,16 75VSD na 350 0,105 38,3 na na 35 30 0,0105 0,009 3,83 3,3 901 – Maksimali numatoma momentinė teršalo koncentracija arba 24 h nuotekų pavyzdžio prieš valymą vidurkis;2 – Maksimalus numatomas metinės teršalo koncentracijos vidurkis nuotekose prieš valymą;3 – maksimalus numatomas teršalo kiekis nuotekose pagamintas per 24 h prieš valymą;4 – maksimalus leidžiamas momentinis aktyvumas arba nustatytas 24 h nuotekų pavyzdys/ apskaičiuotas sutinkamai su nuostatomis (patikrintos sąlygos nuleidimui įkanalizaciją, vykdomos veiklos pobūdis ir t.t.);5 – Planuojama momentinė teršalo koncentracija arba 24 h nuotekų pavyzdžio vidurkis;6 – Maksimalus leidžiamas metinis nustatytos teršalo koncentracijos vidurkis/ apskaičiuotas sutinkamai su nuostatomis (patikrintos sąlygos nuleidimui į kanalizaciją,vykdomos veiklos pobūdis ir t.t.);7 – Planuojamas metinis teršalo koncentracijos vidurkis;8 – Maksimalus leidžiamas 24 valandų nustatyto teršalo kiekio vidurkis/ apskaičiuotas sutinkamai su nuostatomis (patikrintos sąlygos nuleidimui į kanalizaciją,vykdomos veiklos pobūdis ir t.t.);9 – Planuojamas 24 valandų teršalo kiekio vidurkis;10 – Maksimalus leidžiamas metinis nustatyto teršalo išleidimo kiekis/ apskaičiuotas sutinkamai su nuostatomis (patikrintos sąlygos nuleidimui į kanalizaciją,vykdomos veiklos pobūdis ir t.t.);11 – Planuojamas metinis teršalo išleidimo kiekis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1797.1-29 lent. Nuotekų kiekio mažinimo būdai ir planuojamas aplinkos taršospanaudojimas.Nr.Nuotekų šaltinis/nutekėjimo įrenginys1 Skystųjų atliekų perdirbimokompleksas2 Visagino sanitarinė nuotekųapdorojimo gamyklaMatavimo aprašymas ir jotikslasGarinimas, filtravimas irbitumizacija (radioaktyvumomažinimas)Mechaninis ir biologinisapdorojimas (organinių irneorganinių substancijų kiekiomažinimas)3 Demineralizacija Neutralizacija (HCl, NaOH)(balansavimas pH dydžiu)4 Tepalų skirtuvas Tepalų/alyvos atskyrimasužtvankose/ baseinuose(išskyrimas iš tepaluotųsubstancijų)Planuojamų priemomiųprojektinėscharakteristikosMatavimo vertėvienetasIšsamus aprašymas skyriuje6.2.2m 3 /d 5 500nananana7.1.2.6 Terminės apkrovos poveikisTerminis modeliavimasModeliavimas buvo atliekamas naudojant EIA Ltd 3D hidrodinaminį vandens tėkmėsmodelį, kuris yra paremtas Navje-Stokso lygtimis ir specialiai sukurtas ežerų irpriekrančių akvatorijų modeliavimui (Koponen ir kt., 2008).Modelio tinklelis sukurtas naudojant gylio izolinijų duomenis (Depthdata, 2008), gautusiš Ignalinos AE. Pirmiausiai, 5 m horizontalios rezoliucijos gylio modelis buvointerpoliuotas, panaudojant izolinijų duomenis. Po to modelio tinklelis sukurtas,panaudojant gylio modelį suvidurkinant 5 m rezoliucijos gylio duomenis į 50x50 mtinklelio gardeles. Pagal iš IAE gautą informaciją vandens paėmimo ir išleidimo kanalųgyliai: 6,6 m ir 2,9 m.Skaičiavimams naudoti Dūkšto meteorologinės stoties duomenys. Modelio kalibravimasir scenarijų skaičiavimai buvo atlikti naudojant pasirinktų metų vasaros periodus.Kalibravimui imti 1981, 1989 ir 1991 metai, kriterijais pasirenkant duomenų buvimą,IAE eksploatavimo ir meteorologines sąlygas. Modelio kalibravimui naudotųtemperatūros matavimo taškų, išsidėstymas parodytas 7.1-36 paveiksle. 2002 metaipasirinkti scenarijų skaičiavimams, kadangi šių metų vasara buvo karščiausia iš turimųduomenų. Skirtingų terminės apkrovos dydžių ir skirtingų naujosios AE aušinimovandens paėmimo bei išleidimo vietų įtaka Drūkšių ežero vandens temperatūroms buvotirta panaudojant kalibruotą modelį. Taip pat buvo atlikti papildomi skaičiavimainustatyti, kaip aplinkos sąlygų pasikeitimas įtakotų skaičiavimo rezultatus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1807.1-36 pav. Modelio kalibravimui naudotų matavimo taškų išsidėstymas.Modelio kalibravimasKalibruojant modelį paskaičiuoti modelio rezultatai lyginami su matavimų duomenimis.Skirtingas modelio suderinamumo lygis gali būti pasiekiamas, priklausomai nuopanaudotų kraštinių sąlygų duomenų, meteorologinių parametrų ir kitų modelioduomenų tikslumo, paties modelio, išmatuotų duomenų kokybės, o taip pat nuomodeliuojamo gamtinio reiškinio natūralios kaitos. Jei randami skirtumai, modelioparametrai gali būti koreguojami, siekiant geresnio paskaičiuotų rezultatų ir matavimoduomenų atitikimo.Tėkmės modelio kalibravimasModelis pakankamai gerai skaičiavo ežero vandens paviršiaus temperatūras. Vidutinisskirtumas tarp paskaičiuotų ir išmatuotų ežero temperatūrų buvo mažesnis kaip ±1,2laipsnio visuose matavimo taškuose, išskyrus P38 šalia AE aušinimo vandens išleidimovietos. 1981 metais (AE dar neveikė) modelis šiek tiek pervertino ežero vandenstemperatūras (0,2 laipsnio). 1989 ir 1991 metais, kada AE dirbo skirtingu pajėgumu,modelis ežero paviršiaus temperatūras paskaičiavo beveik tiksliai 1989 metams (± 0,6laipsnio visuose taškuose) bei nepakankamai įvertino paviršiaus temperatūras 1991metais vidutiniškai 1 laipsniu (nuo -2 iki -0,5). Vidutinių skirtumų tarp apskaičiuotų irišmatuotų paviršiaus temperatūrų apibendrinimas pateiktas 7.1-37 paveiksle.7.1-37 pav. Vidutinis skirtumas ( o C) tarp apskaičiuotų ir išmatuotų (modeliorezultatas minus matavimas) paviršiaus temperatūrų verčių matavimo taškuose1989 ir 1991 metais visam modeliavimo periodui (kairėje) ir šiltajam periodui

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 181(dešinėje).Ledo dangos modeliavimasLedo dangos modeliavimas buvo kalibruojamas pagal Žemės skaitmenines palydovinesnuotraukas, gautas iš ,,Google Earth“. Gautos trys nuotraukos: 2002.12.09, 2002.12.14ir 2003.01.06. Sumodeliuotas ežero pasidengimas ledu ir atitinkami skaitmeniniaipalydoviniai duomenys parodyti 7.1-38 paveiksle.Kalibravimui pasirinkta 2002–2003 metų žiema buvo šalta ir ankstyva. Pasidengimasledu sekliose pietinėse ežero dalyse prasidėjo jau lapkričio mėnesį, o gruodžio pabaigojebeveik visas ežeras buvo apledėjęs, išskyrus AE vandens išleidimo kanalo pradžią.Modeliavimo periodo pradžioje visuose ežero gyliuose pasirinkta 9 o C temperatūra.Pradinė temperatūra nustatyta pagal AE paėmimo kanalo matavimų duomenis.Lapkričio mėnesį vidutinė elektrinė AE galia buvo 2020 MW, o aušinimo vandensdebitas − 92 m 3 /s, gruodį ir sausio pradžioje elektrinė galia siekė 2480 MW, o vidutinisaušinimo vandens debitas − 117 m 3 /s. 2003.01.06 AE elektrinė galia buvo 2650 MW.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1822002.12.09 Apskaičiuotas ledo storis 2002.12.09 Stebėtas ledo storis2002.12.14 Apskaičiuotas ledo storis 2002.12.14 Stebėtas ledo storis2003.01.06 Apskaičiuotas ledo storis 2003.01.06 Stebėtas ledo storis0 10 20 30 40 cm7.1-38 pav. Apskaičiuotas ir stebėtas ledo dangos storis 2002.12.09, 2002.12.14 ir2003.01.06.Scenarijų modeliavimasSkirtingų terminės apkrovos dydžių ir skirtingų naujosios AE aušinimo vandenspaėmimo bei išleidimo vietų įtaka Drūkšių ežero vandens temperatūroms buvo tirtapanaudojant kalibruotą modelį. Taip pat buvo atlikti papildomi skaičiavimai nustatyti,kaip aplinkos sąlygų pasikeitimas įtakotų skaičiavimo rezultatus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 183Scenarijų modeliavimas atliktas naudojant 2002 metų vasaros meteorologiniusduomenis išmatuotus Dūkšto meteorologinėje stotyje bei darant prielaidą, kad AE dirbapastoviu režimu. Scenarijuose naudotas 2002.05.01–2002.10.01 periodas. Pradinė ežerotemperatūra 1–4 m gylyje pasirinkta 11 o C, o gilesniuose sluoksniuose – 10 o C. Pradiniųsąlygų nusistovėjimas modeliuojant truko apie vieną mėnesį.2002 metai pasirinkti scenarijų modeliavimui dėl aukščiausių mėnesinių temperatūrųvisais vasaros mėnesiais. 2001 ir 2003 metai taip pat modeliuoti daliai naujosios AEalternatyvų, norint ištirti, kaip skirtingais metais orai lemia ežero temperatūras.Naujosios AE alternatyvos bei atitinkami aušinimo vandens debitai ir temperatūrospadidėjimai naudoti modeliavimuose pateikti 7.1-25 lentelėje. Aušinimo vandensdebitas ir temperatūros pakilimas buvo vertinamas priimant, kad naujosios AEefektyvumas yra 35 %, o temperatūros pakilimas - 9,5-10 o C.7.1-39 paveiksle pavaizduotos skirtingos aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietosnaudotos scenarijų modeliavime. Modeliuotos 3 vandens paėmimo vietos alternatyvos:dabartinė vieta, vieta, nutolusi maždaug 2 km į vakarus nuo esamos, ir tunelis išgiliosios ežero dalies. Vandens išleidimo alternatyvos: dabartinė vieta ežero viduryje beipietinė vandens išleidimo vieta – į įlanką ežero pietinėje dalyje.7.1-39 pav. Skaičiavimuose naudotos naujosios AE aušinimo vandens paėmimo irišleidimo vietų alternatyvos.Terminės apkrovos scenarijaiSkirtingos terminės apkrovos poveikiui ežero temperatūroms tirti buvo modeliuoti 6terminės apkrovos ežerui (MW išleidžiama ) scenarijai, naudojant dabartinį aušinimovandens paėmimo ir išleidimo kanalų išsidėstymą. Pagamintos elektrinės energijoskiekiai, tariant, kad aušinama tiesiogiai, o jėgainės efektyvumas 35 %, pateiktiskliausteliuose (MW e ) Skaičiavimai atlikti sekantiems dydžiams:• 1390 MW išleidžiama (750 MW e );• 2230 MW išleidžiama (1200 MW e );• 3160 MW išleidžiama (1700 MW e );• 4460 MW išleidžiama (2400 MW e );• 5200 MW išleidžiama (2800 MW e );• 6310 MW išleidžiama (3400 MW e ).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 184Modeliavimo rezultatas – kintantys laike trijų dimensijų terminiai ežero laukai. Šierezultatai apibendrinti žemiau, naudojant 2 vizualizacijos tipus:1) liepos mėnesio vidutinės ežero vandens temperatūros pasiskirstymą;2) ežero paviršiaus ploto (%) peršildyto virš ribinių 28 ir 30 laipsnių temperatūrųkitimą laike.7.1-40 paveiksle pateiktas vidutinės vandens temperatūros pasiskirstymas 2002 metųliepą keturioms terminės apkrovos alternatyvoms. Temperatūros pasiskirstymas yrapanašus visoms modeliuotoms alternatyvoms, tačiau didinant terminę apkrovą vandenstemperatūros kyla.2230 MW išleidžiama 3160 MW išleidžiama4460 MW išleidžiama 6310 MW išleidžiama7.1-40 pav. Vidutiniai ežero vandens temperatūros (oC) laukai įtakoti skirtingųterminių apkrovų 2002 metų liepos mėnesį.7.1-41 paveiksle parodytas ežero plotas (%), kuriame pateiktos temperatūros yraviršijamos visu modeliavimo periodu. Esant 1390 MW išleidžiama ir 2230 MW išleidžiamaterminėms apkrovoms peršildyto virš 28 o C ežero vandens plotas išlieka mažesnis arba

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 185artimas 20 % ribai. Esant 3160 MW išleidžiama apkrovai riba viršijama 2002 metų birželioantroje pusėje bei rugpjūčio pradžioje. Esant 4460 MW išleidžiama ir didesnei apkrovaidaugiau negu pusė ežero šilčiausiu vasaros periodu įšyla virš 28 laipsnių.Plotas Area[%] (%)90807060504030over 28Cvirš 28 o C6310 MW5200 MW4460 MW3160 MW2230 MW1390 MW2010001/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/09Plotas Area[%] (%)90807060504030over 30Cvirš 30 o C6310 MW5200 MW4460 MW3160 MW2230 MW1390 MW2010001/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/097.1-41 pav. Ežero vandens paviršiaus ploto dalis (vidutinė paros) peršildyta virš 28ir virš 30 o C temperatūros, esant terminei apkrovai nuo 1390 iki 6310 MW išleidžiama .Paskaičiuotai vidutinei vandens paviršiaus temperatūrai ežero viduryje būdinga linijinėpriklausomybė nuo terminės apkrovos. 7.1-42 paveiksle parodyta vidutinėstemperatūros P24 taške priklausomybė nuo terminės apkrovos. Terminiam nuotėkiui įežerą padidėjus 2000 MW, temperatūra ežere pakyla 2 o C. Šie skaičiai gauti naudojant2002 m. duomenis P24 taške – kitais metais ir kituose ežero taškuose temperatūrospakilimas gali būti kitoks, kaip pvz., panašūs duomenys paskaičiuoti P38 taškui taispačiais metais.Dienų skaičiaus, kai temperatūra viršija nustatytą ribą, priklausomybė nuo naujosios AEterminės apkrovos pateikta 7.1-43 paveiksle. 28 laipsnių ribai dienų skaičius pradedastipriai didėti terminei apkrovai padidėjus iki 2000 – 3000 MW išleidžiama . 30 laipsnių ribaistaigus didėjimas prasideda terminei apkrovai padidėjus iki 3500 – 4500 MW išleidžiama .Gautos vertės stipriai priklauso nuo modeliuotų metų oro sąlygų ir galioja tik 2002metams.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1863230P243836P38Temp [C]282624Temp [C]3432302228200 2000 4000 6000 8000P [MW]260 2000 4000 6000 8000P [MW]7.1-42 pav. Modeliuojant gauta vidutinės vandens temperatūros P24 ir P38taškuose priklausomybė nuo naujosios AE terminės apkrovos. Regresijos lygtisP24 taškui yra T = 0,00217 P + 22,88, koreliacijos koeficientas – 0,99.Modeliavimui pasirinktas periodas 2002.06.01–09.01.DienųNumberskaičiusof days1201008060402000 2000 4000 6000 8000P[MW]7.1-43 pav. Dienų skaičiaus, kada 20 % ežero paviršiaus įšyla virš duotostemperatūros ribos, priklausomybė nuo naujosios AE terminės apkrovosmodeliuotais 2002 metais.Ežero vandens paviršiaus temperatūros perviršis sukeltas AE eksploatavimo gali būtigautas atimant temperatūrinį lauką, paskaičiuotą neveikiant AE, iš scenarijaustemperatūrinio lauko paskaičiuoto, veikiant AE. 7.1-44 paveiksle pateikti temperatūrospadidėjimo laukai sumodeliuoti pagal vidutinius temperatūrinius laukus 2002 metųliepos mėnesiui 2230, 3160, 4460 ir 5200 MW išleidžiama terminėms apkrovoms. Vidutinėežero paviršiaus temperatūra 2002 metų liepą be AE buvo 23,5 o C, minimalitemperatūros vertė − 22,9, o maksimali − 24,5 o C. 7.1-45 paveiksle parodyti peršildytivirš pateiktų temperatūrų ežero plotai esant skirtingai naujosios AE terminei apkrovai.28C30C

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1872230 MW išleidžiama 3160 MW išleidžiama4460 MW išleidžiama 5200 MW išleidžiama1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 °C 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 °C7.1-44 pav. Vidutinis ežero paviršiaus temperatūros padidėjimas 2002 metų liepą esant2230, 3160, 4460 ir 5200 MW išleidžiama terminei apkrovai.50Area (km2)Plotas (km 2 )454035302520151051°C2°C3°C4°C5°C6°C7°C8°C9°C10°C00 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000Power level (MW)7.1-45 pav. Ežero paviršiaus padidėjusių temperatūrų plotų priklausomybė nuo terminėsapkrovos liepos mėnesio vidutinės temperatūros atžvilgiu.

Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų scenarijaiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 188Naujosios AE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietų poveikiui ežerotemperatūroms tirti pasirinktos 6 alternatyvos. Naudotos sekančios paėmimo irišleidimo vietų kombinacijos:DD ─ dabartinė paėmimo ir dabartinė išleidimo vietaGD ─ gilaus paėmimo vieta ir dabartinė išleidimo vietaDP ─ dabartinė paėmimo vieta ir pietinė išleidimo vietaVD ─ vakarinė paėmimo vieta ir dabartinė išleidimo vietaVP ─ vakarinė paėmimo vieta ir pietinė išleidimo vietaDS ─ dabartinė paėmimo vieta ir vandens išleidimas dviejoseskirtingose vietoseVakarinio vandens paėmimo ir pietinio išleidimo scenarijai7.1-46 paveiksle parodytas vidutinės temperatūros pasiskirstymas 2002 metų liepą DD,DP, VD ir VP scenarijams esant 3160 MW išleidžiama terminei apkrovai.Vandens paėmimo vietos perkėlimas į vakarus turi tik mažą poveikį paviršiaustemperatūros pasiskirstymui šalia vandens paėmimo kanalo žiočių. Vakarinė vandenspaėmimo vieta nežymiai sumažina pašildytus plotus, nes paėmimo vanduo yra šiek tiekvėsesnis, negu dabartinėje vandens paėmimui naudojamoje vietoje.Vandens išleidimas pietinėje ežero dalyje visiškai keičia temperatūros pasiskirstymą:vakarinė ežero dalis išlieka vėsesne, o pietinė dalis, ypač įlanka, į kurią išleidžiamaspašildytas aušinimo vanduo, stipriai įšyla. Naudojant pietinę išleidimo vietą,temperatūra ežero viduryje sumažėja 1 laipsniu, o paėmimo vietoje – 0,5 laipsnio.Pietinė ežero dalis pašiltėja maždaug 4 laipsniais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 189DD alternatyvaDP alternatyvaVD alternatyvaVP alternatyva7.1-46 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukai esant 3160 MW išleidžiama terminei apkrovai2002 metų liepą naudojant skirtingas vandens paėmimo-išleidimo vietų alternatyvas.Gilaus paėmimo scenarijusDD ir GD alternatyvų terminiai laukai parodyti 7.1-47 paveiksle. Pasirinkimas vandenįaušinimui imti iš gilesnių ežero sluoksnių esant 2230 MW išleidžiama terminei apkrovaiįšildo ežerą labiau, negu imant vandenį dabartinėje ežero vietoje. Modeliuojant šaltovandens atsargų gilesniuose ežero sluoksniuose pakanka 1,5 mėnesio, vėliau paimamovandens temperatūra yra panaši į vandens imamo iš ežero paviršinio sluoksniotemperatūrą. Po pradinio periodo šalia vandens paėmimo vietos metalimniono sluoksnisišnyksta, ir šiltesnio paviršiaus vandens maišymasis su gilesnių sluoksnių vandeniusuintensyvėja. Tai sumažina ežero paviršiaus temperatūrą, tačiau taip pat sumažinaežero šiluminius mainus su atmosfera. Karštais vasaros mėnesiais ežeras jau būnaįšildytas ir todėl ežero paviršius įšyla stipriau, negu tuomet, kai vanduo aušinimuiimamas dabartinėje vietoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 190DD alternatyvaGD alternatyva7.1-47 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukas esant 2230 MW išleidžiama terminei apkrovai2002 metų liepą, gautas modeliuojant dabartinės vandens paėmimo vietos ir vandenspaėmimo iš giliųjų ežero sluoksnių alternatyvas.Vandens išleidimo dviejose skirtingose vietose scenarijusPaskirstant 4460 MW išleidžiama terminės apkrovos AE aušinimo vandenį į dvi skirtingasvietas, sumažėja temperatūros ežero viduryje. Tuo pačiu metu pietinėje ežero dalyjeesanti įlanka, į kurią išleidžiamas aušinimo vanduo bei pietinė ežero dalis įšyla. Šialternatyva sumažina ežero paviršiaus plotą įšildytą virš 28 o C bei vandens temperatūrąežero rytinėje dalyje. DD ir DS scenarijų terminiai laukai pateikti 7.1-48 paveiksle.Paskirstant aušinimo vandenį į dvi skirtingas vietas temperatūros ežero viduryje ir šaliavandens paėmimo vietos yra šiek tiek vėsesnės, negu naudojant dabartinę išleidimovietą.DD alternatyvaDS alternatyva7.1-48 pav. Ežero vidutinės temperatūros laukas esant 4460 MW išleidžiama terminei apkrovai2002 metų liepą, gautas modeliuojant dabartinės vandens paėmimo vietos ir vandens

išleidimo dviejuose skirtingose ežero vietose alternatyvas.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 191Poveikis ledo dangaiŽiemos periodu ežero pasidengimas ledu modeliuotas 2230, 3160 ir 4460 MW išleidžiamaterminei apkrovai. Modeliavimui pasirinktas 2002.11.01–2003.01.06 periodas.2003 metų sausį temperatūra buvo žema, taigi gautos vertės atspindi minimalų atvirovandens ploto dydį (7.1-49 pav.). Esant 2230 MW išleidžiama terminei apkrovai 2,4 km 2ežero paviršiaus ploto buvo be ledo. Plotas nepadengtas ledu padidėjo iki 5 km 2 esant4460 MW išleidžiama terminei apkrovai ir iki 9 km 2 esant 6310 MW išleidžiama termineiapkrovai.Nuo 2002 metų gruodžio modeliavimas aiškiai parodo skirtingos terminės apkrovosįtaką ežero paviršiaus apledėjimui. Prie 2230 MW išleidžiama terminės apkrovos ledodangos nėra tik šalia aušinimo vandens išleidimo vietos. 4460 ir 6310 MW išleidžiamaterminė apkrova sąlygoja ilgesnį ledo dangos nebuvimą didžiojoje ežero dalyje nuožiemos pradžios. Apibendrinant, galima pasakyti, kad poveikis ledo dangai pietinėje irvakarinėje ežero dalyse yra mažesnis, lyginant su centrine ežero dalimi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1922002.12.14 2003.01.062230 MW3160 MW4460 MW6310 MW0 10 20 30 40 cm 0 10 20 30 40 cm7.1-49 pav. Sumodeliuota ledo danga 2002.12.14 (kairėje) ir 2003.01.06 (dešinėje) esant2230, 3160, 4460 ir 6310 MW išleidžiamai terminei apkrovai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 193Modelio jautrumas oro temperatūros padidėjimui ir vėjo duomenimsModelio jautrumas meteorologinių sąlygų pokyčiams buvo vertintas naudojantsekančius scenarijus:(1) temperatūros padidėjimas +2 o C, rodantis klimato pokytį, esant 3160 MW išleidžiamanaujosios AE terminei apkrovai;(2) AE meteorologinės stoties vėjo duomenys.Oro temperatūros padidėjimo scenarijus atspindi prognozuojamas klimato šiltėjimosukeltas sąlygas nuo 2040 metų. Prognozuojamas (didžiausias) šiltojo (balandis-spalis)periodo oro temperatūros pakilimas Lietuvoje 2040–2069 metais, lyginant sutemperatūromis 1961–1990 metais, yra 2,2 o C (Bukantis ir Rimkus, 2005).Vėjo scenarijuose naudoti vėjo greičio ir krypties duomenys išmatuoti AEmeteorologijos stotyje, o ne Dūkšto hidrometeorologijos stoties (HMS) duomenys. Šisscenarijus atspindi galimų vėjo duomenų klaidų įtaką modeliavimo rezultatams.Išmatuoti AE stotyje vėjo duomenys turėtų labiau atspindėti realias ežero sąlygas, neguduomenys gauti iš Dūkšto HMS. Tačiau Dūkšto HMS duomenys buvo naudoti taip pat,kadangi AE stoties duomenų visiems reikalingiems modeliavimo periodams neturėta.7.1-50 paveiksle parodyta klimato šiltėjimo scenarijaus įtaka lyginant ją su DDalternatyvos 3160 MW išleidžiama terminės apkrovos scenarijumi. Oro temperatūrospadidėjimas +2°C įšildo ežero vandenį beveik tiek pat. Klimato pokyčio scenarijausrezultatų kreivė taip pat labai panaši į 5200 MW išleidžiama terminės apkrovos scenarijausdabartinėmis klimato sąlygomis (žr. 7.1-41 pav.).9080703160 MWCC > 30 CCC > 28 C> 30 C> 28 CArea[%]Plotas (%)605040302010001/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/097.1-50 pav. Ežero paviršiaus plotas įšildytas virš 28 ir 30 o C esant 3160 MW išleidžiamanaujosios AE terminei apkrovai 2002 metais ir klimato kaitos (CC) scenarijuje.Modelyje naudojant AE vėjo duomenis virš 28 ir 30 o C įšildytų ežero teritorijų dydžiaikeičiasi (7.1-51 pav.). Silpni vėjai 2002 metų birželio pradžioje padidina įšildytus ežeroplotus. Didžiausias peršildytas plotas rugpjūčio pradžioje yra šiek tiek didesnis, negumodeliuojant pagal Dūkšto HMS duomenis, bet dienų skaičius, kada 20 % riba yraviršijama, yra mažesnis. Vis dėlto skirtumai modeliavimui naudojant skirtingųstebėjimo stočių vėjo duomenis yra nedideli.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 1949080703160 MW> 30 C, INPP wind> 30 C, Dukstas wind> 28 C, INPP wind> 28 C, Dukstas wind>30 o C, AE vėjas>30 o C, Dūkšto vėjas>28 o C, AE vėjas>28 o C, Dūkšto vėjasArea[%]6050403020100Plotas (%)01/06 16/06 01/07 16/07 31/07 15/08 30/08 14/097.1-51 pav. Skirtingų stebėjimo stočių vėjo duomenų įtaka peršildyto virš 28 ir 30 o Cežero plotui esant 3160 MW išleidžiama naujosios AE terminei apkrovai 2002 metais.IšvadosTerminės apkrovos scenarijaiGalima daryti išvadą, kad jeigu naudojamas šiandieninis ežero peršildymo kriterijus(leistinas 20 % ežero paviršiaus ploto peršildymas virš 28 laipsnių), maksimali leistinaterminė apkrova ežerui vasaros mėnesiais bus maždaug 1390 MW išleidžiama .Jei kriterijus nustatomas leidžiant 20 % ploto peršildyti virš 30 o C, maksimali leistinaterminė apkrova ežerui šilčiausiais vasaros mėnesiais būtų maždaug 3160 MW išleidžiama .Šie rezultatai gauti naudojant 2002 metų duomenis ir todėl galioja tik šitiems metams.Realiomis sąlygomis terminės apkrovos apribojimas skirtingais metais gali kistipriklausomai nuo oro sąlygų.Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietosDabartinė išleidimo vieta yra geriausia alternatyva, jei kriterijumi naudojamas įšildytasvandens plotas. Skirtingi išleidimo variantai tarpusavyje nedaug skiriasi. AE aušinimovandens išleidimas dabartinėje vietoje leidžia pašildytam vandeniui pasklistipagrindinėje ežero dalyje, sudarant sąlygas aušinimui šilumos mainų su atmosfera būdubei maišantis su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra uždaresnė ir sekli,kas apriboja šilto vandens su vėsesniu ežero vandeniu ir sumažina paviršiaus plotą,kuriame vyksta šilumos atidavimas atmosferai. Pasirinkimas išleisti vandenį dviejoseskirtingose vietose nebuvo geresnis pasirinkimas negu dabartinė išleidimo vieta, jeilyginame įšildyto ežero plotus. Nors aušinimo vandens išleidimas dviejose vietoseturėjo nedidelį pranašumą šilčiausią dieną − peršildytas virš 28 °C vandens paviršiausplotas buvo šiek tiek mažesnis, kas paaiškinama aukštesnėmis negu 30 °Ctemperatūromis šalia pietinio išleidimo vietos.Iš vakarinės ežero dalies imamas vanduo vidutiniškai 0,1 °C vėsesnis negu vanduo išdabartinės paėmimo vietos, ir įšildyto vandens plotas yra šiek tiek mažesnis. Kitaisatžvilgiais vakarinio paėmimo scenarijus turi panašią įtaką ežerui kaip ir vandensišleidimas dabartinėje vietoje. Temperatūros skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumuiki išleidimo vietos.Modeliuojant vandens paėmimą iš gilesnių ežero sluoksnių, šalto vandens atsargosišseko jau modeliavimo pradžioje, vėliau temperatūra paėmimo vietoje nesiskyrė nuo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 195temperatūros dabartinėje vietoje. Be to, gilaus paėmimo atveju panaikinus metalimnionąšiltesnio vandens maišymasis su gilesniais sluoksniais suintensyvėja padidindamasbendrąsias šilumos atsargas ežere. Todėl gilaus paėmimo atveju šilčiausiais periodaisežero paviršiaus temperatūra yra aukštesnė lyginat su dabartinio paėmimo alternatyva??Jautrumo skaičiavimas ir modelio tikslumasJautrumo analizės skaičiavimai parodė, kad tiek 2001, tiek 2003 metai turėjo panašiaišiltus šiltuosius periodus, lyginant su 2002 metais. Klimato kaitos analizės scenarijus su+2.0 °C temperatūros padidėjimu vasaros mėnesiais iššaukė 2 laipsnių ežero vandenstemperatūros pakilimą.Klaidų tikimybė modelio skaičiavimuose labiausiai susijusi su vėjo duomenimis beipaviršiaus energijos balanso skaičiavimais. Naudotas modelis neįvertina tikimybės, kadpats ežeras gali įtakoti atmosferą − pavyzdžiui, įšilęs gali sukelti oro sroves. Tai galiįtakoti permažą ežero aušinimo įvertinimą, ypač tuomet, kai vėjas yra silpnas. Dėl toaukščiausios temperatūros, būdingos šiltoms, mažai vėjuotoms dienoms, gali būti šiektiek pervertintos.Ežero paviršiaus energijos balansas nevertina atmosferos stabilumo, o naudojaneutralaus stabilumo prielaidą. Šilto vandens ir vėsesnio oro sąlygomis tai gali įtakotimažesnius aušinimo galimybių vertinimus negu realiomis sąlygomis. Be to, modelyjenaudota viena vėjo greičio ir krypties vertė visam ežerui, tuo tarpu realiai šios vertėsskirtingose ežero dalyse gali skirtis. Gali būti ginčytinas meteorologinių duomenųtinkamumas Drūkšių ežero modeliavimui, kadangi artimiausia meteorologijos stotis(Dūkšto HMS), turinti duomenis visiems kalibravimo ir modeliavimo periodams,nutolusi nuo AE 17 km.Taip pat reikia pažymėti, kad šiltais periodais ežeras stipriai įšyla ir natūraliomissąlygomis. Pavyzdžiui, 2002.08.01, neveikiant AE, vidutinė paviršiaus temperatūrabuvo 26,2 °C ir svyravo 24,8–30 °C intervale.Scenarijai, sukurti poveikio ežerui vertinimuiĮ ežerą išleidžiamas šilumos kiekis priklauso nuo pagaminamos elektros kiekio beipasirinktos aušinimo sistemos. Tiesioginio aušinimo sistemoje visa perteklinė šilumaišleidžiama į ežerą, o naudojant aušinimo bokštus tik labai nedidelė šilumos dalispasiekia ežerą, didžioji jos dalis patenka į atmosferą. Šiame vertinime terminis nuotėkisį ežerą iš aušinimo bokštų gali būti laikomas nežymiu.Įvairios terminės apkrovos ir skirtingų aušinimo technologijų kombinacijų įvertinimuibuvo sukurti 3 scenarijai, kurių pagrindas modeliavimo rezultatai (7.1.2.7) irhidrologijos, limnologijos bei biologijos mokslų specialistų atlikti galimo poveikiovertinimai. Visuose scenarijuose elektros gamyba lygi 3400 MW e , o aušinimo sistema irterminė apkrova ežerui skiriasi. Vertinimui pasirinkti sekantys scenarijai:• T1 scenarijus – maksimali terminė apkrova ežerui bus 3160 MW išleidžiama . Taiapytikriai atitinka 1700 MW elektros energijos gamybą šilumos išsklaidymuinaudojant tiesioginį aušinimą. Kiti 1700 MW e bus pagaminami aušinimui naudojantaušinimo bokštus. Šis scenarijus apytikriai atitinka sąlygas, kai dirbo 2 AE blokai.• T2 scenarijus – maksimali terminė apkrova ežerui bus 6310 MW išleidžiama . Taiapytikriai atitinka 3400 MW elektros energijos gamybą visos šilumos išsklaidymuinaudojant tiesioginį aušinimą. Šilumos kiekis ir temperatūros ežere bus didesnėslyginant su IAE eksploatacijos periodu ir su T1 scenarijumi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 196• T3 scenarijus – aušinimui bus naudojami tik aušinimo bokštai ir šiluminis poveikisDrūkšių ežerui bus nereikšmingas. Šiame scenarijuje ežero vandens temperatūrosbus mažesnės lyginant su IAE eksploatacijos periodu ir su T1 ir T2 scenarijais.Šį vertinimą galima apytikriai prilyginti 1 700 MW e (T1), 3 400 MW e (T2) ir 0 MW e(T3) gamybai naudojant tiesioginį aušinimą.Papildomai buvo vertintos skirtingų aušinimo vandens paėmimo/išleidimo vietųkombinacijos.Poveikis hidrologijaiNaujosios AE eksploatavimo pagrindinis hidrologinis poveikis yra garavimo nuostoliai,atsirandantys aušinimo vandens šilumai garavimo metu patenkant į atmosferą. Bendrinuostoliai priklauso nuo jėgainės darbo režimo ir pasirinkto aušinimo metodo (žr.skirtingų aušinimo alternatyvų aprašymą 4.2 skyriuje, ežero hidrologiją ir vandensbalansą 7.1.1.2. ir 7.1.1.3 skyreliuose).Vandens ištekliaiVandens išteklių pakankamumas naujosios AE eksploatavimui buvo vertintasnormalaus vandeningumo bei sausiems hidrologiniams metams (95% tikimybės; žr.7.1.1.3 skyrelį).Pagal Janukienės (1992; žr. 7.1.13 skyrelį) tyrimus, IAE galios didinimas 1000 MW,padidina išgaravimą nuo ežero paviršiaus 14,3 mln. m 3 per metus. Tai maždaug atitinka0,45 m 3 /s.Tačiau turi būti pastebėta, kad rezultatų ekstrapoliacija virš 1500–2200 MW, iki 3400MW, ir santykinai nedidelis matavimų kiekis daro šiuos skaičiavimus nepatikimais.Matavimai yra atlikti esant AE galiai nuo 0 iki 1500 MW. Tėra tik vienas matavimasatspindintis 2200 MW AE galios įtaką.Garavimas iš aušinimo bokšto taip pat yra 0,45 m 3 /s 1000 MW galiai. Taigi galimateigti, kad papildomas garavimas iš ežero 3400 MW galios jėgainei yra maždaug1,5 m 3 /s be papildomos aušinimo įrangos. Tai atitinka 48 mln. m 3 per metus.Vidutinio vandeningumo metais AE aušinimui papildomai gali būti panaudojama 85,9mln. m 3 ežero vandens per metus, darant prielaidą, kad išlaikomas pastovus normalusežero patvankos lygis (NPL = 141,6 m), o minimalus nuotėkis iš ežero 0,64 m 3 /s. Taigividutinio vandeningumo metais jėgainės aušinimui vandens ištekliai yra pakankami visųalternatyvų scenarijuose.Sausais hidrologiniais metais papildomam išgaravimui gali būti panaudota maždaug33,1 mln. m 3 vandens (darant tas pačias prielaidas, kaip ir prieš tai). Garavimonuostoliams padengti papildomai gali būti panaudojamas reguliuojamas ežero tūris(skirtumas tarp normalaus ežero patvankos lygio ir minimalaus leidžiamo ežeropatvankos lygio) – 43 mln. m 3 vandens per metus. Metinės 33,1 mln. m 3 vandensatsargos bei 43 mln. m 3 reguliuojamo ežero tūrio yra aušinimui pakankamas vandenskiekis visiems vertintiems scenarijams maždaug trims iš eilės pasikartojantiemssausiems metams (95 % tikimybės).Kadangi dažniausiai vandens ištekliai viršija poreikį, kaip paaiškinta aukščiau, daromaišvada, kad vandens atsargos Drūkšių ežere yra pakankamos vandens poreikiuipatenkinti, išskyrus atvejus, jei iš eilės pasikartoja treji sausi metai. Tačiau yra beveikneįtikėtina, kad galima tokio lygio sausra naujosios AE eksploatavimo periodu. Šio retoįvykio atveju laikinai turėtų būti ribojamas vieno ar daugiau AE blokų darbas, arba

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 197Drūkšių ežero vandens lygiui leidžiama nukristi žemiau šiuo metu leidžiamominimalaus patvankos lygio.Ežero vandens lygisVidutinio vandeningumo metais vidutinis ežero lygis neturėtų nukristi žemiaunormalaus, todėl hidrologinis poveikis ežerui ir jo ekologinės pasekmės laikomosnedidelėmis. Sausais metais (95 % tikimybės) ežero lygis nukristų žemiau NPL, betišliktų aukštesnis negu MPL (maždaug 3 sausus metus iš eilės). Taigi tokio įvykiopasekmės gali būti vertinamos kaip nereikšmingos.Upių debitai žemiau ežeroAušinant naująją AE, garavimas sumažins bendrą ežero vandens tūrį, tuo pačiudarydamas įtaką vandens nuotėkiui iš ežero Prorvos upe. Naujosios AE eksploatavimassąlygos į Prorvą išleidžiamo vandens kiekio sumažėjimą proporcingą aušinimosistemose išgaravusio vandens kiekiui.Prorvos upės debitai IAE eksploatavimo periodu nebuvo matuojami. Todėl nuotėkis išežero buvo vertintas atėmus papildomą išgaravimą (0,8 m 3 /s), kuris apskaičiuotasvertinant, kad vidutinė galia 2 lygi 1800 MW, iš vidutinio nuotėkio (3,3 m 3 /s). Tokiubūdu nustatytas daugiametis vidutinis debitas į Prorvos upę yra 2,5 m 3 /s.Panašiai skaičiuojamas ir naujasis vidutinis debitas (atimant papildomai išgaruojančiovandens kiekį dėl naujosios AE eksploatavimo iš vidutinio daugiamečio debito).Eksploatuojant naująją jėgainę (3400 MW galios) garavimas būtų maždaug 0,7 m 3 /sdidesnis negu dabar (atitinkantis galios padidėjimą 1600 MW). Vadinasi dabartinisvidutinis metinis nuotėkis Prorvos upe sumažėtų apytikriai 28 %.Vidutinio nuotėkio sumažėjimas turės įtakos maždaug 50 km ilgio Prorvos upės,tekančios pro Obolės ir Bogino ežerus, atkarpai iki santakos su Dysnos upe (vidutinisdebitas 10 m 3 /s, stebėjimų postas žemiau Drūkšos upelio). Sumažėjęs debitas galisukelti upės slėnio augalijos ir pelkių rūšių gyvenimo sąlygų pokyčius išilgai upės. Taitaip pat turės neigiamą poveikį upės vandens naudojimui, pavyzdžiui, drėkinimo tikslaisar gyvulių girdymui. Tačiau gamtosauginis debitas Prorvos upėje išliks nepakitęs(0,64 m 3 /s) visuose scenarijuose.Dysnos upės vidutinio debito sumažėjimas yra toks mažas (7 % vidutinio 10 m 3 /sdebito), kad žemiau santakos su Dysnos upe naujosios AE poveikis gali būti laikomasnereikšmingu.Poveikiai vandenų ekologijaiPoveikiai vandenų ekologijai buvo įvertinti, remiantis modeliavimo rezultatais,išsamiais turimais ežero mokslinių tyrimų ir monitoringo duomenimis bei tarptautiniušiluminių išmetų poveikio tyrimu.Laikotarpis tarp IAE uždarymo ir naujosios AE perdavimo eksploatuotiAntrasis Ignalinos AE blokas bus sustabdytas 2009 m. pabaigoje, o naujoji AE pradėsveikti 2015 m. Šiuo laikotarpiu šiluminės išmetos į Drūkšių ežerą bus minimalios. Taiežero ekosistemą paveiks keliais būdais. Dėl eutrofikacijos ežeras pasižymi didelepirminės produkcijos, taigi ir ganėtinai didele skaidymo sparta. Tai jau sąlygojodeguonies trūkumą gilesniuose vandens sluoksniuose. Pastaraisiais metais deguonieskiekis buvo sumažėjęs jau 10 m gylyje.2 Vidutinė galia paskaičiuota kaip vidutinė metinė 1993-2004 metais, kada dirbo 2 AE blokai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 198Kai po 2009 m. ežeras nebešils dėl šiluminių išmetų, šaltuoju metų laiku jis užšals.Kadangi deguonies kaita tarp oro ir vandens negalės vykti, žiemą tai gali sąlygoti tolesnįdeguonies situacijos prastėjimą, o tai vėlgi prisideda prie maistinių medžiagųišsiskyrimo iš nuosėdų ir taip skatina eutrofikacijos procesą. Blogiausiu atveju visiškasdeguonies trūkumas po ledo danga gali sukelti žuvų žūtį, bet dėl ganėtinai trumpų iršvelnių Lietuvos žiemų bei trumpos apledėjimo trukmės tai yra mažai tikėtina.Kadangi numatomas laikotarpis be šiluminės apkrovos bus ganėtinai trumpas, 6–8metai, esminių dabartinės ežero būklės pokyčių negalima tikėtis. Viena vertus, ledodangos susidarymas galu pagreitinti eutrofikacijos procesą, tačiau šiluminės apkrovosnebuvimas ją lėtina.Reikia pažymėti, kad šis laikotarpis žymiai primena pokyčius, numatomus T3scenarijuje. Vienas svarbus skirtumas yra, žinoma, tas, kad T3 scenarijuje sąlygos tęsisateinančius 60–80 metų, o ne 6–8 metus. Šis klausimas išsamiau aptartas žemiau.Šiluminės apkrovos lygiaiBendroji dalisŠiluminės išmetos didina priimančio vandens telkinio temperatūrą. Temperatūrospakilimas organizmus veikia skirtingai, priklausomai nuo jų preferencijų. Poveikiai galibūti tiesioginiai (pvz., ilgesnis augimo laikotarpis) arba netiesioginiai (pvz., nebėrapakankamai maisto arba yra daugiau maisto). Augimo laikotarpio pradžioje, t.y.,balandį – gegužį, aukštesnės nei gamtinė temperatūros ekologiniai poveikiai gali būtireikšmingi, net jei tokios temperatūros ir nėra žalingos,Kai aplinkinio vandens temperatūra pakyla virš 30-32 laipsnių, tai laikoma žalingadaugumai vandens organizmų. Poveikiai priklauso nuo organizmų tolerancijos beipoveikio laiko. Net ir gamtiniuose vandens telkiniuose vandens temperatūra kartais galipakilti virš 30 laipsnių. Nors dauguma organizmų (pvz., žuvys) sugeba išvengti aukštostemperatūros ar ją toleruoti trumpą laiką (Langford, 1990), jie bus paveikti, jei vidutinėtemperatūra yra aukštesnė ilgesnį laiką. Taigi, dauguma ekosistemos pokyčių įvyksta tikper ilgesnį laiko tarpą, kuris gali svyruoti nuo dienų iki kelerių metų. Juntamiekosistemų pokyčiai paprastai būna susiję su zonomis, kur vandens temperatūra yranuolatos vienu laipsniu aukštesnė nei gamtinės sąlygos.Temperatūros pakilimas skatina biologinį aktyvumą. Organizmų metabolinis aktyvumasyra didesnis esant aukštesnei temperatūrai, o tai sąlygoja greitesnį augimą, laikant, kadkitos sąlygos yra palankios (maisto medžiagų/maisto yra). Pirminės produkcijos, t.y.,fitoplanktono ir augalijos augimo ir dauginimosi, sparta paprastai išauga dėl pakilusiostemperatūros ir ilgesnio augimo laikotarpio. Be to, greitėja skaidymas, o maistomedžiagos efektyviai pakartotinai panaudojamos. Intensyvi produkcija padidinsorganinių medžiagų nusėdimą, o tai savo ruožtu vėlgi greitina skaidymą. Skaidymometu naudojamas deguonis arti dugno esančiuose sluoksniuose (hipolimnione). Dėl tosusidariusios bedeguonės ar mažo deguonies kiekio sąlygos yra žalingos dugnogyvūnijai bei žuvims, gyvenančioms ar besimaitinančioms hipolimnione.Aprašyti šiluminių išmetų į rūšių gyvenamąją aplinką poveikiai bei produkcijos spartayra pagrindiniai veiksniai, lemiantys reikšmingus rūšinės sudėties ir įvairovės pokyčiusDrūkšių ežere IAE eksploatacijos metu.T1 scenarijuje šiluminė apkrova bus apytiksliai tokia pati, kokia yra šiuo metu.Pastaraisiais dešimtmečiais ežeras iš šalto ir oligotrofinio pasikeitė į šiltą ir eutrofinį dėlšiluminės apkrovos iš IAE bei maisto medžiagų apkrovos iš komunalinių ir kitų šaltinių.Tai sąlygojo rūšinės sudėties ir gausos pokyčius. Taigi, organizmai gyvenantys ežerešiuo metu, yra prisitaikę prie vyraujančių sąlygų. Kadangi naujoji AE pagal šį scenarijų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 199ženkliai nepakeis dabar esančių šiluminių sąlygų, reikšmingų poveikių dabartineiekosistemai nenumatoma. Tačiau, jei maistinių medžiagų apkrova ežerui negalės būtiženkliai sumažinta artimojoje ateityje, eutrofikacijos procesas tęsis ir greitės.Pagal T2 scenarijų šiluminė apkrova bus didesnė nei buvo IAE eksploatacijos metu.Temperatūra pakils beveik visame ežero plote. Vėsesnė vakarinė ežero dalis, kuriojedabar gyvena rūšys, mėgstančios šaltą vandenį, taip pat iki tam tikro laipsnio sušils.Temperatūra šalia išleistuvo (P38)gali pakilti iki 37-38 laipsnių, toks lygis laikomasmirtinu daugeliui vandens organizmų. Zonos, kur temperatūra pakyla iki žalingų lygių(virš 30-32 laipsnių), bus didesnės nei dabar. Be to, aukštos vidutinės temperatūroslaikotarpiai tęsis ilgiau nei dabar.Šio scenarijaus poveikiai greičiausiai apytiksliai bus panašūs į poveikius, stebimusaušinimo baseinuose ar kitose ribotose zonose, kur temperatūra pastoviai palaikomakeliais laipsniais aukštesnė nei aplinkoje (pvz., uždarame biologinių tyrimų baseineForsmark AE Švedijos pakrantėje. (Sandström & Svensson 1990). Šiluminė apkrovasuintensyvins dabartinę eutrofikacijos plėtrą. Rūšinė įvairovė gali sumažėti, kadangi visdar likusios šaltamėgės rūšys iš ežero dingsta. Tuo pačiu metu ežero biologinėprodukcija gali išaugti, nes aukštesnė temperatūra skatina likusių šiltamėgių rūšiųaugimą. Lokaliai poveikiai gali būti priešingi – dėl pavojingai aukštos temperatūrosbiologinė produkcija gali sumažėti zonoje, esančioje šalia išleistuvo.T3 scenarijuje vandens temperatūra sumažės lyginant su IAE eksploatacijos laikotarpiu,grįždama prie to paties regiono gamtinių vandens telkinių lygio. Tai pagerins sąlygasšaltamėgiams organizmams. Tačiau, kadangi eutrofikacijos procesas buvo ir vis dar yraganėtinai intensyvus, galima vertinti, kad ežero ekosistema nepradės ženkliai keistis linkankstesnės, oligotrofinės būklės.Rūšys, būdingos eutrofikuotiems vandenims, vis dar vyraus, švarius ir šaltus vandenismėgstančių rūšių populiacijos liks nedidelės, kokie yra ir dabar, arba netgi gali toliaumažėti. Dėl šaltesnio vandens ir trumpesnio augimo laikotarpio pirminės produkcijossparta gali šiek tiek sumažėti, tačiau tikėtina, kad išliks didelė, kas yra būdingaeutrofikuotiems vandenims. Šaltomis žiemomis ežeras užšals. Tai kartu su eutrofikacijagali sąlygoti suprastėjusią deguonies situaciją, kadangi negalės vykti deguonies kaitatarp oro ir vandens. Dėl to suintensyvėja maistinių medžiagų išsiskyrimas iš nuosėdų,tokiu būdu vystosi eutrofikacija.Vandens kokybėAušinančio vandens kokybė nepasikeičia, kai jis praeina per tiesioginio aušinimosistemą, todėl poveikis vandens kokybei nepriklauso nuo šiluminės apkrovos. Kainaudojami aušinimo bokštai (T1 ir T2)medžiagų koncentracijų padidėjimuicirkuliuojančiame aušinančiame vandenyje kelias turi būti užkirstas pastoviai paimanttam tikrą kiekį vandens (,,papildomo maitinimo vandens”) į sistemą ir išleidžiantatitinkamą kiekį vandens (,,nuleidimo vandens”) iš sistemos.Papildomo maitinimo vanduo bus apdorojamas chemikalais, apsaugančiais nuoapaugimo vandens organizmais, kad būtų slopinamas organizmų augimas ant paviršiųaušinimo bokšto vandenyje. Pridedamų chemikalų kiekis bei išleidžiamo vandenskokybė bus stebimi ir kontroliuojama pagal norminius aktus, nustatančius didžiausiasleidžiamas medžiagų išleidžiamame vandenyje koncentracijų ir kiekių vertes. Šiosribinės vertės bus nustatytos, siekiant apsaugoti vandens organizmų bendrijas. Todėlnesitikima, kad šių chemikalų koncentracijos nuleidimo vandenyje darys reikšmingusžalingus poveikius vandenų rūšims.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 200Nuleidimo vanduo yra koncentruotas ežero vanduo. Druskų ir kitų medžiagų, buvusiųežero vandenyje, koncentracijos paprastai išauga iki lygio, 5-10 kartų didesnio nei ežerovandenyje. Numatoma, kad visuminių ištirpusių kietųjų medžiagų (angl. total dissolvedsolids (TDS)) koncentracijos svyruos apytiksliai nuo 1 320 iki 2 640 mg/l. Tai tiesiogiainepadidina TDS koncentracijų ežero vandenyje, kadangi nieko papildomainepridedama, bet vanduo yra garinamas. Šis intensyvus garinimas gali padidintivisuminių ištirpusių kietųjų medžiagų koncentraciją ežero vandenyje. Tačiaupapildomas garinimas yra santykinai mažas, lyginant su ežero tūriu.Kitas mechanizmas, galintis sukelti poveikių vandens kokybei, yra vandens„transportavimas“ iš paėmimo zonos į išleidimo zoną, kai jis yra naudojamas kaipaušinantis vanduo. Jeigu vandens kokybė šiose zonose skiriasi, vandens kokybė galipasikeisti abiejose zonose. Šis galimas poveikis, esant įvairiems paėmimo / išleidimovietų deriniams, įvertintas žemiau.Dabartinė paėmimo vieta – dabartinė išleidimo vieta ir vakarinė paėmimo vieta -dabartinė išleidimo vieta: vandens kokybė ženkliai nesiskiria tarp šių paėmimo irišleidimo zonų. Todėl naudojant tokius derinius, poveikis vandens kokybei nebusdaromas.Dabartinė paėmimo vieta – pietinė išleidimo vieta, vakarinė paėmimo vieta - pietinėišleidimo vieta ir dabartinė paėmimo vieta – padalintas išleistuvas: vandens kokybėvakarinėje ežero dalyje yra geresnė nei pietinėje ežero dalyje, kur yra išleidžiamoskomunalinės nuotekos. Nukreipiant vandenį iš mažiau maisto medžiagų turinčiosvakarinės dalies (pietinė išleidimo alternatyva ir padalinto išleistuvo alternatyva),galėtų kažkiek pagerėti vandens kokybė ir pietinėje išleidimo vietoje. Įlankai taip patbūtų daromas teigiamas poveikis dėl geresnės vandens kaitos. Aukštesnė temperatūragreitina denitrifikacijos procesą (azotas išsiskiria iš ežero į atmosferą), toks natūralusazoto pašalinimas kažkiek galėtų sumažinti neigiamus maistinių medžiagų apkrovospoveikius. Tačiau pietinė ežero dalis yra eutrofikuota ir ganėtinai sekli, todėl aukštesnėtemperatūra greičiausiai pagreitintų pirminę produkciją ir taip suintensyvintųeutrofikacijos procesą. Remiantis tuo, galima manyti, kad bendras šios alternatyvospoveikis pietinei išleidimo zonai greičiausiai būtų neigiamas.Giluminis imtuvas – dabartinė išleidimo vieta: šiuo metu vanduo giliuose sluoksniuoseturi daug maistinių medžiagų, mažai deguonies, tokia alternatyva darytų neigiamąpoveikį vandens kokybei išleidimo zonoje. Tačiau, kadangi šios gilios zonos tūris yrasantykinai mažas ir būtų pilnai sunaudotas apytiksliai per 90 elektrinės eksploatacijosdienų, neigiamas poveikis vandens kokybei išleidimo zonoje būtų ganėtinai trumpas. Beto, gilesnių sluoksnių deguonies situacija ženkliai pagerėtų dėl efektyvios vandenskaitos, o tai būtų naudinga ežerui. Tačiau, anksčiau aptarti šiluminiai poveikiai sąlygoja,kad kalbant apie bendrą ežero būklę ši alternatyva yra blogesnė nei kitos alternatyvos.Planktonas ir vandens augmenijaIAE eksploatacijos metu ir fitoplanktono, ir vandens augmenijos įvairovė sumažėjo. Dėleutrofikacijos, kurią pagreitino šiluminė apkrova, kelios ežero rūšys išnyko (išsamiaužr. 7.1.1.4 skyrelį). Vyraujančioms rūšims būdinga didelė tolerancija įvairiemskenksmingiems aplinkos veiksniams (tokiems kaip aukšta temperatūra ir prasta vandenskokybė). Tačiau pirminė produkcija turėjo augimo tendenciją, lyginant su laiku iki IAEeksploatacijos. Tikėtina, kad tą sąlygojo šiluminė apkrova ir eutrofikacija, paskatinusilikusių tolerantiškų rūšių augimą. Galimas poveikis planktono bendrijoms greičiausiaibuvo netiesioginis (priimančio vandens telkinio temperatūros padidėjimas /eutrofikacijos pagreitėjimas), kadangi nebuvo užfiksuota, jog vandens praėjimas per

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 201elektrinę darytų poveikį planktono bendrijoms priimančiuose vandenyse (Langford,1990, Sandström & Svensson, 1990).T1 scenarijaus atveju planktono bendrijos bei vandens augmenijos vystymasisgreičiausiai būtų panašus į dabartinę situaciją. Eutrofikacija, kuri didele dalimi taipnepriklauso nuo naujosios AE, kaip nuo išorinių ir vidinių maisto medžiagų apkrovųkartu su šilumine apkrova, išlaikytų fitoplanktono biomasę tokio lygio, koks yrabūdingas eutrofikuotiems vandens telkiniams. Fitoplanktono rūšinė sudėtis greičiausiaiišliktų ganėtinai panaši į dabartinę. Melsvadumblių „žydėjimas“, būdingaseutrofikuotiems vandenims, gali tapti dar labiau paplitęs ateityje. Vandens augmenijagreičiausiai ženkliai nepasikeis, lyginant su dabartine padėtimi, kadangi reikšmingiausipokyčiai jau yra įvykę IAE eksploatavimo metu, o vyraujančios rūšys yra prisitaikę priešiltų ir eutrofikuotų vandenų sąlygų. Šiuo metu vyraujančios tolerantiškos rūšys, tokioskaip Myriophyllum spicatum bei Phragmites australis, vis dar bus dominuojančios,tikėtina, kad bendras biomasės kiekis išliks apytikriai toks pats, koks yra dabar.Tikėtina, kad ir zooplanktono bendrija išliks panaši, kokia yra šiuo metu, kadangišaltamėgės rūšys (tokios kaip ledynmečio reliktas Limnocalanus marcus) jau išnyko.T2 scenarijaus atveju šiuo metu stebimi šiluminių išmetų bei eutrofikacijos poveikiaipagreitėtų dėl didesnės šiluminės apkrovos. Aukštesnė temperatūra gali iššauktiplanktono bendrijos nestabilumą ir pagerinti pavienių vyraujančių rūšių, pvz.,melsvadumblių ar diatominių dumblių, masės vystymosi („žydėjimo“) sąlygas, todėltokios rūšys gali tapti dar labiau paplitę. Zooplanktono bendrijoje vyraus rūšys,toleruojančios aukštesnę temperatūrą.Tikėtina, kad aukšta temperatūra padidins vandens augmenijos biomasę, nes sušilęplotai bus didesni. Tik šalia išleistuvo (B zonoje) vandens augmenijos kiekis galėtųsumažėti dėl didesnės erozijos ir žalingos aukštos temperatūros. Kai kurių likusiųmažiau tolerantiškų rūšių, kaip antai menturdumblių, kiekiai gali sumažėti ežere.T3 scenarijaus atveju temperatūra liks gamtinio lygio, tai reiškia, - mažesnė nei yradabar. Tačiau dėl maistinių medžiagų apkrovos eutrofikacija yra labiau dominuojantisveiksnus nei šiluminė apkrova, veikiantis fitoplanktono produkciją ir vandensaugmeniją. Todėl rūšinė sudėtis greičiausiai labai nepasikeis, lyginant su dabartinepadėtimi. Net melsvadumblių “žydėjimas” greičiausiai liks toks pat įprastas, kaip dabar,ar netgi išaugs, jei dabartinis persislinkimas link azoto apribojimo tęsis. Be to, vandensaugmenijos sudėtis bei biomasė tikriausiai išliks ganėtinai panaši į dabar esamą.Tačiau sąlygos augmenijai šalia išleidimo vietos (B zonoje) pagerėtų, kadangi išaugtųstipri srovė ir temperatūra. Šioje zonoje augmenijos augimas ir įvairovė padidėtų.Zooplanktono bendrijoje šaltamėgės rūšys greičiausiai turėtų geresnes sąlygas ir jųskaičius galėtų išaugto, tačiau kitais požiūriais jokio reikšmingo poveikio zooplanktonobendrijai nereikėtų tikėtis.Dugno gyvūnijaŠiluminės išmetos daugiausia šildo ežero paviršinį sluoksnį, taigi, poveikiai dugnogyvūnijai kelių metrų gylyje daugiausiai būna netiesioginiai. Scenarijų (T1, T2 ir T3)poveikiai laikomi beveik panašiais, nors T2 scenarijuje didesnė šiluminė apkrova suintensyvesne eutrofikacija, o T3 scenarijuje - ledo danga greičiausia sąlygotų prastesnesdeguonies sąlygas didesniuose plotuose, nei T1 scenarijuje.T1 ir T2 scenarijuose dugno gyvūnijos yra mažiau arba jos visai nėra greta aušinančiovandens išleidimo vietos, nes dėl didelių srauto greičių yra pašalinamos nuosėdos,panašiai kaip yra dabar. Viršutiniuose vandens sluoksniuose, kur vyrauja geros

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 202deguonies sąlygos, dugno gyvūnijos biomasė greičiausiai padidėtų dėl pagerėjusiųmaistinių sąlygų, kurias lemia eutrofikacija ir pakilusi temperatūra.Giliau esančiose dugno nuosėdose poveikis būtų priešingas dėl suprastėjusių deguoniessąlygų, kurias lemia išaugusi produkcija bei skaidymas ir/arba ledo danga (T3scenarijuje). Dugno gyvūnija išnyktų arba ją pakeistų kelios mažai deguonieskoncentracijai tolerantiškos rūšys didesniuose plotuose, nei dabar.Šaltamėgės reliktinės rūšys, gyvenančios giliose dugno zonose, jau yra išnykę arba jųpopuliacijos labai sumažėję. Todėl ženklių neigiamų poveikių joms nėra numatoma neiviename scenarijuje.Žuvų populiacijos ir žvejybaIAE šiluminės išmetos ir eutrofikacija jau pakeitė ežero žuvų bendrijas ganėtinaiženkliai. Rūšių, mėgstančių šaltą ir švarų vandenį, kaip antai stintų ir seliavų, gausasumažėjo, o, pvz., karpinių (tokių kaip kuojos ir plakiai), būdingų šiltiems ireutrofikuotiems vandenims, gausa išaugo.Šiuo metu ežere nežvejoja profesionalūs žvejai, praktikuojama tik vietinė ir poilsinėžvejyba. Planuojamos ūkinės veiklos neigiami poveikiai daugiausia susiję su rūšinėssudėties pokyčiais (daugėja mažiau vertingų rūšių), didesnio žvejybinės įrangos (tinklųir t.t.) užteršimo bei apaugimo ir ribotų galimybių žvejoti ant ledo.T1 scenarijuje žuvų bendrija liktų daugmaž tokia pati, kaip dabar. Šaltesnės vakarinėsežero dalys greičiausiai liktų kaip prieglobstis šaltamėgėms rūšims, tačiau jų ateitisežere vis tik išlieka neaiški dėl bendros ežero eutrofikacijos. Karpinės žuvys bei, pvz.,ešeriai ir toliau būtų vyraujančios rūšys. Kadangi žuvų populiacija jau yra prisitaikiusiprie vyraujančių temperatūros sąlygų, reikšmingų pokyčių lyginant su dabartinepadėtimi nenumatoma.T2 scenarijuje žuvų bendrija ir toliau keistųsi dėl aukštesnės viso ežero temperatūros.Tikėtina, kad šiuo metu šaltesnė vakarinė ežero dalis tiek sušiltų, kad plotas, tinkantisšaltamėgėms rūšims, ženkliai sumažėtų, arba netgi tiek sumažėtų, kad kai kurios rūšys,pvz., seliava ir stinta, nebegalėtų išgyventi. Seliavos neršia gilesnėse vietose dugnerudenį, dėl to jos tampa jautrios deguonies trūkumui ir padidėjusiai sedimentacijai.Karpinės žuvys ir kitos tolerantiškos rūšys taptų dar labiau dominuojančiomis žuvųbendrijoje. Todėl bendroji žuvų biomasė turėtų išlikti dabartinio lygio ar net sumažėti.Iš kitos pusės, vidutinė temperatūra bent jau kai kuriose ežero dalyse gali būti tokiaaukšta, kad net tolerantiškesnių rūšių augimas gali pradėti mažėti. Pokyčiai busneigiami žvejybai dėl vertingiausių rūšių populiacijų sumažėjimo bei žvejybos įrangos(tinklų ir t.t.) apaugimo. Žvejyba ant ledo būtų labiau ribota dėl trumpesnio užšalimolaikotarpio.T3 scenarijuje vanduo būtų pastoviai šaltesnis, o tai pagerintų, pvz., stintų ir seliavųgyvenimo sąlygas. Dėl žemesnės temperatūros rūšių, mėgstančių šaltą ir daugdeguonies turintį vandenį, proporcija ežero žuvų populiacijoje galėtų kažkiek padidėti.Tačiau bendras ežero eutrofikacijos procesas bei pokyčiai žuvų bendrijoje yra tokiestiprūs, kad žuvų populiacija nesugrįš į būseną, buvusią iki IAE eksploatacijos. Rūšys,būdingos eutrofikuotiems vandenims, ir toliau vyraus. Pastovi ledo danga žiemą kartusu bendru eutrofikacijos procesu gali sukelti bedeguones ar mažos deguonieskoncentracijos sąlygas, kurios yra kenksmingos žuvims bei ikrams. Tai gali sąlygotiseliavų populiacijos sumažėjimą, nes jos neršia gilesnėse vietose.Vandens paėmimo ir išleidimo vietų alternatyvos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 203Dabartinė vandens paėmimo alternatyva praktiškai nereikalauja jokių statybos darbųežero teritorijoje, todėl poveikiai statybos laikotarpiu yra maži. Šios alternatyvos atvejunereikia jokių naujų konstrukcijų, kurios pakeistų naujas teritorijas.Vakarinė vandens paėmimo alternatyvos atveju reikės pastatyti naujas vandenspaėmimo konstrukcijas. Fizinių konstrukcijų vieta bus visam laikui pakeista. Dėlgilinimo, kuris greičiausiai bus reikalingas vandens paėmimo konstrukcijoms ir priešaisjas, statybos zonoje kietųjų dalelių ir maisto medžiagų koncentracija laikinai padidėtų.Dugno gyvūnija ir augmenija laikinai būtų pašalinta iš pagilintos zonos. Lokaliaipadidėjusi sedimentacija ir maisto medžiagų apkrova gali daryti neigiamą poveikį, pvz.,žuvų ikrams ir mailiui, esantiems sekliose zonose. Tačiau statybos darbų poveikiai yralaikini ir lokalūs.Eksploatacijos metu dėl sumažėjusios aušinančio vandens recirkuliacijos ši alternatyvalemtų vidutiniškai 0,1 laipsnio žemesnę paviršiaus vandens temperatūrą negu naudojantdabartinę paėmimo vietą. Tačiau šis skirtumas yra praktiškai toks mažas, kad jokiųekologinių skirtumų, lyginant su dabartiniu vandens paėmimo kanalu, nebūtų stebima.Giluminio vandens imtuvo alternatyvos atveju reikėtų pastatyti didelį tunelį (100 – 160m 2 skerspjūvio ploto) bei vandens paėmimo konstrukciją giliausioje ežero dugnovietoje. Tai sukeltų didesnį drumstumą ir su tuo susijusius poveikius, nei vakarinėpaėmimo vietos alternatyva, tačiau poveikiai vis tik gali būti laikomi laikinais.Eksploatacijos etape giliosios zonos šalto vandens rezervas būtų išnaudotas perapytiksliai 1–2 mėnesius, o po ežere nebebūtų terminio sprūdžio, todėl paimamovandens temperatūra priartėtų prie paviršinio vandens temperatūros. Dėl to šiluminėenergija ežero vandenyje pasiskirstytų tolygiau, o energijos atidavimas į atmosferąsumažėtų. Vidutiniškai vasaros pabaigoje ežero vanduo būtų šiltesnis, negu tuo atveju,kai naudojami paviršiniai vandens paėmimo kanalai. Tai sustiprintų eutrofikacijosprocesą.Nauda būtų tokia, kad deguonies sąlygos giliojoje ežero dalyje pagerėtų, nes vanduoefektyviau cirkuliuotų. Tai atneštų naudos dugno gyvūnijai ir kitai bijotai, gyvenančiaigilesniuose vandens sluoksniuose.Dabartinė vandens išleidimo alternatyva nereikalauja praktiškai jokių statybos darbų,nes galima naudoti esamas konstrukcijas. Teritorija aplink dabartinį išleistuvą yrastipriai paveikta ir srovės, kurią sukelia aušinantis vanduo, ir jos sukeliamos šiluminėsapkrovos. Kadangi teritorija jau yra pakeista dėl IAE, esamojo kanalo naudojimasnaujajai AE ženkliai nepakeis dabartinės būklės.Pietinės vandens išleidimo ir padalinto išleistuvo alternatyvų atveju reikėtų pastatytinaują pietinį išleidimo kanalą ir išleidimo konstrukcijas. Poveikiai statant naująišleidimo kanalą yra panašūs į naujos vandens paėmimo konstrukcijos statybospoveikius (žr. aprašymą aukščiau). Tačiau pagrindiniai poveikiai yra susiję sueksploatacijos etapu ir šilto vandens išleidimu. Pietinė ežero dalis šiuo metu yraganėtinai nestipriai veikiama šiluminių išmetų, tačiau ją veikia nuotekų sąlygojamamaistinių medžiagų apkrova. Aušinančio vandens išleidimas į daug maisto medžiagųturinčią zoną sąlygotų tos zonos eutrofikacijos suintensyvėjimą. Išaugtų pirminėprodukcija, taip pat greičiausiai suintensyvėtų melsvadumblių „žydėjimas“, kadangiseklus, šiltas ir daug maisto medžiagų turintis vanduo palankiai veikia šį procesą.Temperatūra šalia išleistuvo šiltomis dienomis gali pakilti virš 30 laipsnių didesniameplote, kadangi dėl seklios ir uždaros zonos šilto vandens maišymasis yra ribotas.Sąlygos aplink dabartinį išleistuvą galėtų šiek tiek pagerėti dėl sumažėjusio aušinančiovandens išleidimo arba jo nebevykdymo, tačiau šie teigiami poveikiai liktų nedideli,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 204lyginant su neigiamais šios alternatyvos poveikiais. Bendrai šios alternatyvos neigiamipoveikiai yra vertinami kaip reikšmingesni nei teigiami poveikiai.IšvadosEkologiniai šiluminės apkrovos scenarijų poveikiaiSkirtingų scenarijų poveikiai iš dalies yra panašūs dėl bendro ežero eutrofikacijosproceso, kuris daugiausia ir nulemia ekosistemos pokyčius. Skirtingų scenarijų poveikiųmastas yra skirtingas. Tačiau planuojama naujoji AE nedaro reikšmingo poveikio ežerotrofinei būklei, kadangi maistinių medžiagų apkrova iš NAE yra nedidelė, o jospoveikių neįmanoma atskirti nuo bendro ežero eutrofikacijos proceso.T1 scenarijuje poveikiai yra apytiksliai tokie patys, kokie yra dabar, eksploatuojantIAE. IAE eksploatacijos laikotarpiu ežero ekosistema buvo pakeista iki dabartiniųšiluminių ir trofinių sąlygų. Todėl jokių reikšmingų pokyčių ekosistemoje šiamescenarijuje nenumatoma, ir jis yra laikomas aplinkosauginiu požiūriu primintinu.T2 scenarijuje šilimas apimtų visą ežero teritoriją, aukštos temperatūros laikotarpiaitruktų ilgiau negu dabar, o zonos, kur temperatūra viršija pavojingus 30-32 laipsnius,būtų didesnės. Bendrai galima laikyti, kad rūšinė įvairovė sumažėtų, tačiau visuminėbiologinė produkcija išaugtų. Taigi, šiame scenarijuje neigiami poveikiai ežeroekosistemai gali būti reikšmingi.T3 scenarijuje ežero temperatūra daugiau primins gamtinę būseną ir tai gali iš daliespagerinti šaltamėgių rūšių gyvenimo sąlygas. Tačiau ankstesnių sąlygų ar rūšinėssudėties atstatymo nesitikima. Jeigu bendrasis intensyvus eutrofikacijos procesas tęsis,ši alternatyva gali nulemti mažos deguonies koncentracijos sąlygas laikotarpiais, kai yraledo danga. Šiuo požiūriu nedidelis ežero šilimas gali būti laikomas netgiaplinkosaugiškai palankiu. Ši alternatyva turi tam tikra prasme įvairiapusių poveikiųežero ekosistemai. Tai geriausia alternatyva, kalbant apie ežero šilimą, tačiau ji taip patgali sąlygoti neigiamą poveikį dėl deguonies trūkumo.Ekologiniai skirtingų vandens paėmimo ir išleidimo vietų alternatyvų poveikiaiAplinkosauginiu požiūriu dabartinės vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvos yrageriausios. Naujo vakarinio vandens paviršinio imtuvo statyba atneštų tik nežymiosnaudos šiluminio poveikio požiūriu. Tačiau ši alternatyva gali būti laikoma priimtina,nepaisant nedidelių statybos laikotarpio neigiamų poveikių.Santykinai nedideli teigiami poveikiai, kurių būtų pasiekta pastačius ir eksploatuojantnaujas gilumines vandens paėmimo ar naujas pietines vandens išleidimo konstrukcijas,gali būti laikomi nereikšmingais, lyginant su neigiamais šių alternatyvų poveikiais.7.1.2.7 Radiologinis poveikisKaip ir bet kuri kita atominė elektrinė, naujoji AE į aplinką išmes nedidelį, griežtaikontroliuojamą radionuklidų turinčių skysčių kiekį į aplinką. Apskaičiuoti išmetimų įvandenį kiekiai iš skirtingų tipų reaktorių, laikant, kad suminė blokų galia neviršija3400 MW e , apžvelgti 7.1-30 lentelėje. 7.1-30 lentelėje pateikti duomenys sudarytiremiantis skirtingų tipų reaktorių projektavimo dokumentais (angl. design controldocumentation (DCD)). Šios radionuklidų išmetimų į vandenį vertės yra apskaičiuotoskonservatyviai, todėl faktiniai išmetimai bus žymiai mažesni.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2057.1-30 lent. Apskaičiuoti maksimalūs metiniai radionuklidų išmetimo į vandenįkiekiai (MBq/metus) AE normalios eksploatacijos metu.BWR PWR HWRReaktoriaustipasABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 CANDU-6Blokųskaičius2 2 2 2 3 4Ag-110m 2,44E+01 in 3,26E+01 1,33E+02 1,17E+02 inBa-140 5,04E+01 6,06E+01 3,11E+02 4,29E+02 6,13E+02 inC-14 1,18E+01 in in in in inCe-141 8,88E+00 5,18E+00 3,70E+00 2,15E+01 9,99E+00 inCe-144 1,41E+02 in 9,62E+01 4,14E+02 3,51E+02 inCo-58 6,66E+00 3,26E+01 1,11E+02 7,25E+02 3,73E+02 2,67E+03Co-60 6,74E+02 6,66E+01 1,33E+01 1,04E+03 4,88E+01 3,14E+02Cr-51 5,70E+02 9,62E+02 7,40E+01 4,44E+02 2,05E+02 8,62E+02Cs-134 4,52E+02 5,04E+01 1,92E+02 8,88E+02 1,10E+03 inCs-136 2,36E+01 3,04E+01 2,29E+01 1,63E+03 6,99E+01 inCs-137 6,58E+02 1,33E+02 2,59E+02 1,33E+03 1,48E+03 inFe-59 7,40E+00 5,18E+00 in 1,70E+02 2,22E+01 inH-3 4,44E+06 1,04E+06 1,50E+08 1,18E+08 1,12E+08 7,80E+08I-131 2,36E+02 3,10E+02 2,52E+03 1,48E+02 1,57E+03 inI-132 1,92E+02 6,06E+01 8,88E+01 2,29E+01 1,82E+02 inI-133 7,40E+02 1,55E+03 2,59E+03 5,99E+01 7,44E+02 inI-134 1,26E+02 2,96E+00 in 6,59E+00 8,99E+01 inI-135 5,56E+02 4,00E+02 1,11E+03 5,77E+01 5,52E+02 inY-91 8,14E+00 1,04E+01 in 6,66E+00 in inLa-140 1,26E+01 in 5,62E+02 5,92E+02 8,25E+02 inMn-54 1,92E+02 1,18E+01 4,00E+01 3,33E+02 1,44E+02 1,04E+04Mn-56 2,82E+02 9,62E+01 in in in inMo-99 6,14E+01 2,22E+02 in 1,26E+02 6,33E+01 inNa-24 2,08E+02 3,78E+02 4,51E+02 3,48E+02 1,81E+02 inNb-95 7,40E+01 1,48E+00 7,40E+00 1,48E+02 2,33E+01 8,37E+03Np-239 2,30E+02 8,14E+02 4,29E+01 3,92E+01 2,66E+01 inPr-143 9,62E-02 6,66E+00 3,70E+00 5,85E+00 1,44E+01 inRu-103 1,33E+01 2,96E+00 1,85E+02 2,52E+02 5,47E+02 inRu-106 1,26E+01 in 2,29E+03 3,48E+03 8,16E+03 inSr-89 8,14E+00 1,63E+01 3,70E+00 1,11E+01 1,11E+01 inSr-90 2,60E+00 1,48E+00 in 1,33E+00 1,11E+00 inTe-132 2,96E-01 1,48E+00 3,55E+01 3,48E+01 2,66E+01 inZn-65 6,66E+00 3,34E+01 1,26E+01 1,63E+01 4,55E+01 inZr-95 6,22E+01 1,48E+00 9,62E+00 9,62E+01 2,55E+01 inIŠ VISO (H-3neįtrauktas)5,65E+03 5,27E+03 1,11E+04 1,30E+04 1,76E+04 2,26E+04in – informacijos apie išmestų nuklidų aktyvumą nėraPalyginimui 7.1-31 lent. pateikti faktiniai metiniai vidutiniai radionuklidų išmetimai įvandenį 2004–2006 metais iš dviejų esamų atominių elektrinių Suomijoje (STUK 2005,STUK 2006, STUK 2007). Suomijos jėgainėse metiniai tričio išmetimai sudarėapytiksliai 10 %, o metiniai kitų dalijimosi produktų išmetimai – apie 0,002–0,003 %nuo aikštelėms nustatytų didžiausių leidžiamų išmetimų verčių.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2067.1-31 lent. Metiniai radionuklidų išmetimai (MBq/metus) iš dviejų Suomijos AE iraikštelėms nustatytos didžiausios leidžiamos vertės.Išmetimai į vandenį(MBq/metus)Loviisa 1 & 22x860 MW PWRDidžiausialeidžiamavertėOlkiluoto 1 & 22x860 MW BWRDidžiausialeidžiamavertėTritis (H3) 1,60E+07 1,50E+08 2,17E+06 1,83E+07Kiti dalijimosi iraktyvacijos produktai(iš viso)8,00E+02 8,90E+05 6,00E+02 2,96E+05Radioaktyviosios medžiagos gali būti išmetamos į aplinką, tik gavus tam leidimą. Šįleidimą pagal galiojančią tvarka ir vadovaujantis normatyvinio dokumento LAND 42-2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas irradionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ (Žin.,2001, Nr. 13-415; 2005, Nr. 142-5136) reikalavimais, Aplinkos ministerija išduodabranduolinės energetikos objektą eksploatuojančiai organizacijai. Leidime busnustatytos didžiausios leidžiamos radioaktyviųjų nuotekų vertės. Pagal norminiusdokumentus apsaugomosios priemonės, užtikrinančios reikiamą žmonių saugą, yrapakankamos ir aplinkos bei gamtos išteklių apsaugai.Stebimų nuklidų radioaktyvumas IAE vandens aplinkoje pastaraisiais metais pastoviaimažėja (apie išmetimus iš IAE žr. 7.1.1.5 skyrelyje). Išmetimai buvo ir yra tokienedideli, kad nėra stebima jokių neigiamų poveikių aplinkai. Naujoji AE bus pastatyta ireksploatuojama, naudojant geriausius turimus metodus ir praktikas, siekiant užtikrintimažus radionuklidų išmetimus į aplinką. Todėl radionuklidų išmetimai iš naujosios AEnedarys jokio neigiamo poveikio aplinkai ar gamtos ištekliams.Metinė gyventojų kritinės grupės narių apšvita dėl išmetimų į aplinką iš skirtingų tipųreaktorių įvertinta 7.10 skyriuje. Naujosios AE radiologinis poveikis pasroviui esančiaivandens sistemai efektinės dozės atžvilgiu yra įvertintas 8 skirsnyje.7.1.3 Poveikio sumažinimo priemonės7.1.3.1 Nuotekų apdorojimasNuotekos, atsirandančios iš perdirbimo ir techninio naudojimo bus apdorojamospriklausomai nuo nuotėkų vandenų kokybės taikant mechanines, chemines ar biologinespriemones pagal įstatymus ir taisykles. Nuotekos, gaunamos iš techninės produkcijosbus neutralizuojamos. Galimi tepalų pėdsakai bus pašalinami. Nuotekos iškontroliuojamosios teritorijos bus perdirbamos skystų atliekų apdorojimo gamykloje.Apskaičiuota, kad apdorotų techninių vandenų poveikis ežerui bus priimtinas irminimalus. Tačiau šie padariniai bus tikrinami ir jei iškiltų nepriimtinų pasekmiųpavojus, nuotekų apdorojimas bus tobulinamas.Naujosios AE namų ūkio nuotekos bus apdorojamos naujoje Visagino miesto nuotekųapdorojimo gamykloje. Apkrovos iš naujosios AE pateikia tik 4–8 % apkrovų,išleidžiamų į ežerą iš naujosios nuotekų apdorojimo gamyklos ir natūraliai netgimažesnę bendros apkrovos dalį į ežerą. Taigi, sanitarinių nuotekų apdorojimas naujojojenuotekų apdorojimo gamykloje gali būti laikomas pakankamu.Radioaktyviosios nuotekos mažinamos naudojant geriausias turimas perdirbimo irgalimų radioaktyvumo šaltinių tikrinimo metodikas. Visos nuotekos iš kontroliuojamosteritorijos bus apdorojami skystų nuotekų apdorojimo gamykloje (išsamus aprašymas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 207skyriuje 6.2.2). Visų nuotekų radioaktyvumas yra nuolat tikrinamas ir jei aktyvumasviršija taisyklėse numatytą ribą, abejotinos kokybės vanduo bus perkeltas tolimesniamapdorojimui.Nors radioaktyvių išmetimų į vandenį kiekis yra labai mažas, įranga ir pratybos yranuolat plėtojami ir išlaikomas nuolatinis išmetimų mažinimas.7.1.3.2 Aušinimo metodasParenkant aušinimo sistemos tipą ar kombinaciją naujajai AE, turi būti atsižvelgiama įsekančius dalykus:• terminės apkrovos ežerui dydį,• terminės apkrovos poveikį vandens ekosistemai,• hidrologinį poveikį ežerui ir iš jo ištekančiai upei.Esant dabartiniam reguliavimui (žr. sekantį skyrių) maksimalus terminis nuotėkis įežerą, ypač liepos ir rugpjūčio mėnesiais yra ribotas. Tuo tarpu likusiais mėnesiaisežeras gali toleruoti žymiai didesnes termines apkrovas. Todėl aplinkosauginiu irekonominiu požiūriu geriausias sprendimas būtų riboti terminę apkrovą ežeruišilčiausiais mėnesiais.Naujoji AE gali būti statoma taip, kad tiesioginis aušinimas būtų naudojamas šaltesniaismėnesiais. O kada terminės apkrovos ežerui poveikis tampa ekologiškai reikšmingas,t.y. pavasarį ir vasarą, visa jėgainė ar jos dalis gali būti aušinama panaudojant kitokiasaušinimo technologijas.Aplinkosauginiu ir techniniu požiūriu geriausia aušinimo technologija bus parinktavėliau naujosios jėgainės projektavimo fazėje. Gali būti pasirinktos kelios technologijosir jų kombinacijos. Pavyzdžiui, aušinimas gali būti vykdomas apjungiant tiesioginįaušinimą ir drėgno aušinimo bokštus.Skirtingos aušinimo technologijos detaliau aptartos 4.2 skyrelyje.7.1.3.3 Kasmetinės techninės priežiūros planavimasVidutinis kasmetinės techninės priežiūros pertraukos ilgis – nuo 2 iki 6 savaičių vienamblokui. Tuo atveju, jei yra du ar daugiau blokų, techninės peržiūros periodai vykdomivienas paskui kitą. Per šį periodą terminės apkrovos kiekis būna žemesnis nei normaliai,kai vienas blokas nustoja veikti. Vieno bloko AE atveju terminė apkrova praktiškai yralygi nuliui per techninės apžiūros periodą.Jei kiti veiksniai palankūs, galima planuoti techninės apžiūros periodus šilčiausiaisvasaros mėnesiais (liepą ir rugpjūtį), tačiau per šį ekologiškai kritiškiausią periodąterminės apkrovos poveikis gali būti žymiai sumažėjęs.7.1.3.4 Terminės energijos panaudojimo galimybėsKai naudojamas tiesioginis aušinimo vanduo išleidžiamas į ežerą temperatūra pakylaapie 10 ºC. Terminė energija, patekusi į ežerą, svyruoja priklausomai nuo galiosgamybos (žiūrėti 7.1-25 lentelę). Pavyzdžiui, jei 1 700 MW e blokas veikia 8 000valandų per metus, metinis energijos kiekis, išleidžiamas į ežerą apytikriai yra 90 900TJ = 25 260 GWh. Palyginimui, ši suma – tai apie 4 kartai metinės rajono šildymoenergijos, naudojamos Helsinkyje (500 000 gyventojų) arba apie 2,8 karto metiniorajono šilumos pristatymo į Lietuvos kaimą (Helsingin Energia 2008, IEA 2005).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 208Tam, kad atominėje jėgainėje būtų pagaminta šilumos ar garų, gamykla turi būti iš patpradžių suprojektuota šiam tikslui. Tačiau, šiluma ar garai, kuriuos naujoji AE galėtųgaminti šildymui ar industriniais tikslais gali būti transportuojama tik palyginti trumpasdistancijas – kelias dešimtis kilometrų, kad neprarastų ekonominio perspektyvumo.Energijos kiekio, naudojamo šildymui Helsinkyje, palyginimas su visa Lietuva rodo, jognaujoji AE šilumos atliekoms neegzistuoja reikšmingo panaudojimo galimybė.Kiti galimi būdai panaudoti perteklinę šilumą aušinimo vandenyje būtų naudoti jąžemės apšildymui, kaip, pavyzdžiui, futbolo laukai. Panaudojimas šiltnamiuose aržvejybos ūkiuose taip pat galimas. Tačiau, tik labai mažas šilumos kiekis galėtų būtinaudojamas šioms veikloms ir todėl žymių terminės energijos, išleidžiamos į Drūkšiųežerą, sumažėjimų nebūtų pasiekta. Be to, kitų veiksnių, tokių kaip maistinių medžiagųkiekis iš žvejybos ūkių padarytų ežerui didesnę žalą nei duotų naudą nežymus šilumosapkrovos sumažinimas.Dar vienas faktorius, darantis šilumos atliekų panaudojimą sudėtingu yra palyginti žemaišleidžiamo aušinimo vandens temperatūra.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2097.2 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ7.2.1 Dabartinė aplinkos būklė7.2.1.1 KlimatasNaujos AE regionas yra kontinentinėje Rytų Europos klimato zonoje. Viena išpagrindinių šio regiono klimato ypatybių yra ta, kad čia nesusidaro oro masės. Ciklonaidažniausiai susiję su poliariniu frontu, tuo sudarydami pastovų oro masių judėjimą. Jieformuojasi Atlanto vandenyno vidutinėse platumose ir juda virš Rytų Europos iš vakarųį rytus, o naujos AE regionas dažnai atsiduria ciklonų, atnešančių drėgną jūros orą, keliųsankirtoje. Kadangi jūros ir žemyno oro masių kaita dažna, regiono klimatas yrapereinamasis – nuo Vakarų Europos jūrinio klimato iki Eurazijos žemyninio klimato.Lyginant su kitomis Lietuvos zonomis, naujos AE regionas pasižymi dideliais metiniaisoro temperatūros pokyčiais, šaltesnėmis ir ilgesnėmis žiemomis su daug sniego beišiltesnėmis, tačiau trumpesnėmis vasaromis. Vidutinis kritulių kiekis taip pat yradidesnis.7.2.1.2 Krituliai ir sniego dangaVidutinis mėnesinis kritulių kiekis naujos AE regione pateiktas 7.2-1 lent. Vidutinismetinis kritulių kiekis naujos AE regione yra 638 mm. Apie 65% metinio kritulių kiekioiškrenta šiltuoju metų laikotarpiu (balandį-spalį) ir apie 35% - šaltuoju metų laikotarpiu(lapkritį-kovą).7.2-1 lent. Vidutinis mėnesinis kritulių kiekis (mm) naujos AE regione.7.2.1.3 VėjasMeteorologinėstotis irstebėjimųlaikotarpisDūkštas, 1961–1990Utena, 1961–1990Zarasai, 1961–1990IAE, 1988–1999IAE, 2000–2005Mėnuo01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12Viso mėnesiais32 25 28 43 58 69 75 66 64 50 42 40 592 167 42539 31 37 47 53 69 73 75 66 50 57 53 650 217 43345 36 39 42 59 72 75 66 66 55 60 56 671 236 43541 41 46 33 55 84 60 64 70 66 58 57 676 244 43246 46 36 40 52 92 78 68 38 75 59 46 676 233 443Sniego danga regione išsilaiko apie 100–110 dienų per metus. Vidutinis sniego dangosstoris yra maždaug 16 cm, o maksimalus – 64 cm. Sniego dangos tankis palaipsniuididėja nuo 0,2 iki 0,5 g/cm 3 kovo viduryje. Absoliučiai maksimalus užregistruotassniego dangos svoris yra 120 kg/m 2 .Regione vyrauja vakarų ir pietų vėjai. Stipriausi vėjai pučia vakarų ir pietryčių kryptimi.Vidutinis metinis vėjo greitis yra apie 3,5 m/s, maksimalus vėjo greitis (gūsiai) galisiekti 28 m/s. Sąlygos, kai vėjo nebūna visiškai, yra stebimos vidutiniškai 6 % laiko ir01-1211-0304-10

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 210vasarą netrunka ilgiau kaip vieną parą (24 val.), o žiemą netrunka ilgiau kaip dvi dienas.Regiono vėjų ,,rožė“, parengta pagal vietinius vėjo matavimus, pateikta 7.2-1 pav.Vyrauja vėjai, kurių greitis žemesnis nei 7 m/s, tai iliustruoja užregistruoti įvykiai, kuriesudaro daugiau nei 90 % visų stebėtų atvejų. Užregistruoti atvejai, kai vėjo greitisdidesnis nei 10 m/s nėra dažni – mažiau nei 10 atvejų per metus.Vidutinis paskaičiuotas vėjo slėgis yra 0,18 kPa, o vėjo apkrovos pulsacinė komponentėyra 0,12 kPa. Su 1,4 patikimumo koeficientu paskaičiuota pastovioji vėjo apkrova yra0,42 kPa, o ekstremali vėjo apkrova (su tikimybe 1 per 10000 metų) yra 1,05 kPa, kaipatikimumo koeficientas yra 2,5 (Almenas ir kt., 1998).TurmantasTilžėVisaginas280-289 300-309 320-329260-269240-249220-229340-349543210200-20980-1890-920-29160-16940-4960-6980-89120-129100-109140-1497.2-1 pav. Vėjų ,,rožė“ naujos AE regione (vėjo kryptis nuo naujos AE).Ekstremalūs įvykiai yra reti Ignalinos aikštelės apylinkėse. Per 1998 metų audrąužregistruotas vėjo greitis siekė 33 m/s. Naujosios AE apylinkėse viesulai neviršijo F-2klasės pagal Fujita klasifikaciją. Viesulų sezonas prasideda balandžio pabaigoje irbaigiasi pirmoje rugsėjo pusėje. Viesulų sezonas prasideda balandžio pabaigoje irbaigiasi pirmoje rugsėjo pusėje. Viesulų judėjimo kryptis 75% atvejų yra iš pietvakarių įšiaurės rytus. Vidutinis viesulų trajektorijos ilgis yra apie 20 km ir kinta nuo 1 iki 50km. Vidutinis viesulo plotis yra 50 m ir kinta nuo 10 iki 300 m. Paskaičiuotasmaksimalus viesulo greitis su tikimybe 1 per 10000 metų yra 39 m/s (Almenas ir kt.,1998).Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenis(http://www.meteo.lt) didžiausias 40 m/s vėjo greitis, išmatuotas 1986 m. birželįUtenoje, yra Lietuvos meteorologinis rekordas. Didžiausias viesulo greitis – apie 70m/s– buvo nustatytas 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose. Tokio greičio viesulas yra F-2klasės pagal Fujita klasifikaciją.7.2.1.4 InsoliacijaVidutinė metinė saulėto laikotarpio trukmė regione sudaro apie 1710 valandų (42%maksimaliai galimos trukmės, kada saulė apšviečia žemės paviršių). Birželis yra

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 211labiausiai saulėtas mėnuo: birželyje saulėto laikotarpio trukmė yra apie 280 valandų(58% maksimaliai galimos trukmės). Trumpiausias saulėtas laikotarpis, dėl debesuotooro, stebimas gruodžio mėn. ir sudaro apie 20 valandų (12% maksimaliai galimostrukmės).Vidutinis debesuotumas regione yra apie 7 balai. Gruodžio mėn. debesuotumas padidėjaiki 8,5 balo ir gegužės mėn. sumažėja iki 6,5 balo. Vidutinis metinis debesuotų dienųskaičius (175 dienos) yra žymiai didesnis nei giedrų dienų (Almenas ir kt., 1998).7.2.1.5 TemperatūraVidutinės mėnesinės oro temperatūros naujos AE regione pateiktos 7.2-2 lentelėje.Vidutinės paskaičiuotos oro temperatūros šalčiausiuoju 5 dienų laikotarpiu yra –27 ºC.Absoliutus užregistruotos temperatūros maksimumas yra 36 ºC, o absoliutusminimumas yra –40 ºC. Absoliutus paskaičiuotos temperatūros maksimumas sutikimybe 1 per 10000 metų yra 40,5 ºC, ir absoliutus paskaičiuotos temperatūrosminimumas su tikimybe 1 per 10000 metų yra –44,4 ºC (Almenas ir kt., 1998).7.2-2 lent. Vidutinės mėnesinės oro temperatūros (ºC) naujos AE regione.Meteorologinėstotis ir stebėjimųlaikotarpisMėnuo 01–1201 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 VidurkisDūkštas, 1961–1990 -6.8 -5.9 -1.9 5.2 12.1 15.5 16.8 15.9 11.2 6.2 0.9 -3.8 5.5Utena, 1961–1990 -6.0 -5.2 -1.2 5.5 12.2 15.6 16.8 15.9 11.4 6.6 1.4 -3.2 5.8IAE, 1988–1999 -2.5 -2.2 0.3 6.6 12.4 16.5 17.9 16.5 11.3 6.0 -0.1 -3.1 6.6IAE, 2000–2005 -3.6 -4.4 0.7 7.4 12.4 15.2 19.1 17.3 11.8 6.4 1.6 -3.3 6.77.2.1.6 Atmosferos slėgisVidutiniškai atmosferos slėgis yra 994 hPa. Didžiausios 24 valandų periodo atmosferosslėgio reikšmės stebimos žiemą ir kinta nuo 1010 iki 1027 hPa. Mažiausios 24 valandųperiodo atmosferos slėgio reikšmės stebimos vasarą ir kinta nuo 970 iki 985 hPa. 24valandų slėgio svyravimo amplitudė kinta nuo 15 iki 25 hPa.7.2.1.7 DrėgmėVidutinė santykinė oro drėgmė siekia 80%, ir apie 90% žiemą. Minimali santykinėdrėgmė (53–63%) stebima birželio mėn., ir maksimali – sausio mėn.7.2.1.8 Audrų su žaibais dažnumasVidutinis audrų su žaibavimu skaičius per metus yra apie 11. Keturios audros permėnesį paprastai įvyksta liepos–rugpjūčio ir 1–2 audros – kitais šiltojo metų laikomėnesiais.Vidutinė audros trukmė yra 2 valandos, maksimali – 4 valandos. Vidutinė audrų sužaibavimu trukmė per vienerius metus yra maždaug 22 valandos.7.2.1.9 RūkaiIgnalinos AE regione rūkas gali susidaryti bet kurią dieną per visus metus. Vidutinisūkanotų dienų skaičius per metus yra 45. Rūkas absorbuoja įvairias priemaišas(kenksmingas dujas, dūmus, dulkes) ir, kartu su dideliu oro drėgnumu, didina korozijosintensyvumą, sumažina matomumą ir trukdo transporto judėjimui. Vidutinė mėnesinė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 212ūkanoto laikotarpio trukmė kinta nuo 4 iki 29 valandų ir per metus sudaro apie 173valandas. Šaltuoju metų periodu ūkanoto laikotarpio trukmė kinta nuo 92 iki 106valandų. Šiltuoju metų periodu ūkanoto laikotarpio trukmė apie dvigubai mažesnė irsudaro 49–68 valandas.7.2.1.10 Apledėjimas, šerkšnas, grunto įšalasPer metus yra apie 15 dienų, kada susidaro plikšala (apledėjimas), 14 dienų, kadasusidaro šerkšnas ir 18 dienų, kada vyksta pūgos. Šerkšno gijų ilgis siekia 50 mm.Grunto įšalas paprastai prasideda pirmoje gruodžio mėnesio pusėje ir tęsiasi ikibalandžio mėnesio vidurio. Vidutinis įšalo gylis siekia iki maždaug 50 cm. Priklausomainuo grunto sudėties ir jo drėgnumo, maksimalus įšalo gylis gali siekti 110 cm.7.2.1.11 Aplinkos oro foninis užterštumas ir šiltnamio dujosŠiame skyrelyje pateikta informacija apie aplinkos foninį užterštumą ir šiltnamiodujas vadovaujantis Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje (http://aaa.am.lt/)pateiktomis atmosferos teršalų koncentracijų tyrimų ataskaitomis.Oro teršalų koncentracijų analizė Lietuvoje vykdoma Integruoto monitoringo (IM)stotyse Aukštaitijoje (LT01), Žemaitijoje (LT03) ir Preiloje. Automatinės orokokybės stebėjimo stotys yra didžiausiuose Lietuvos miestuose (artimiausia stotisyra Panevėžyje); tačiau jos atspindi oro padėtį tik didžiuosiuose miestuose. Orokokybę naujos AE regione galima įvertinti, remiantis oro užteršimo koncentracijosmatavimais Aukštaitijos (LT01) stotyje, kuri yra maždaug už 80 km į šiaurės vakarusnuo IAE. Šioje stotyje matuojamos dujinių (SO 2 , NO 2 ), aerozolinių (SO 2- 4 ) ir bendrų--+ΣNO 3 (dujinių NO 3 ir aerozolinių dalelių NO 3 suma) ir ΣNH 4 (dujinių NH 3 ir+aerozolinių dalelių NH 4 suma) teršalų koncentracijos. 7.2-3 lentelėje pateiktos2006 m. Aukštaitijos stotyje (LT01) išmatuotos oro teršalų vertės.7.2-3 lent. Statistinės oro teršalų koncentracijų vertės LT01 stotyje 2006 m.(Aplinkos apsaugos agentūros duomenys).KomponentasTeršalų koncentracijosMatavimo Mažiausia Didžiausia Metinis vidurkisvienetas LT01 LT03 Preila LT01 LT03 Preila LT01 LT03 PreilaSO 2 μgS/m 3 0,07 0,04 0,01 5,64 4,10 7,59 0,85 0,89 0,47NO 2 μgN/m 3 0,15 0,08 0,23 2,29 2,89 5,33 0,70 1,10 1,30SO 42--ΣNO 3+ΣNH 4μgS/m 3 0,16 0,26 0,02 2,84 2,76 2,00 0,84 0,79 0,39μgN/m 3 0,14 0,20 0,01 1,49 1,17 3,27 0,52 0,58 0,69μgN/m 3 0,46 0,32 0,17 2,96 3,27 5,06 1,26 1,51 1,71Aplinkos oro taršos ribinės vertės pagal Aplinkos oro užterštumo normas (Valstybėsžinios, 2001, Nr. 106-3827) pateiktos 7.2-4 lentelėje.7.2-4 lent. Aplinkos oro užterštumo ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos,ekosistemų ir augmenijos apsaugai.Teršalas SO 2 SO 2 SO 2 NO 2 NO 2 NO x KD 10 KD 2.5 COVidutiniškaslaikotarpis1 val.24val.1metai,½ metų1 val. 1 metai 1 metai 24 val. 24 val. 8 val.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 213Ribinė 350vertė, μg/m 3 (24 t)125(24 t)20E200(18 t)4030A50(35 t)40(14 t)10mg/m 3KD – kietosios dalelės(24 t), (18 t), (35 t), (14 t) – leidžiamas viršijimas per metusE – ekosistemų apsaugaiA – augmenijos apsaugaiGalima pastebėti, kad išmatuotosios vertės neviršija ribinių verčių. Lyginant metinesvidutines oro teršalų koncentracijos vertes 2006 m. IM stotyse ir Preiloje, galima2-pastebėti, kad SO 2 ir SO 4 koncentracijos Preiloje sudaro beveik pusę koncentracijų IMstotyse. Tačiau metinė vidutinė NO 2 koncentracija Preiloje yra beveik dvigubai didesnė,lyginant su LT01, ir truputį (maždaug 18 %) didesnė už LT03. Aukštaitijoje (LT01)metinės vidutinės visų matuojamų teršalų koncentracijų vertės 2006 m. buvo mažesnėsnei Žemaitijoje (LT03). Metinės NO 2 , ΣNO - 3 ir ΣNH + 4 koncentracijos Žemaitijoje yra12–57 % didesnės nei Aukštaitijoje.SO 2 ir NO 2 koncentracijų pokyčiai smarkiai priklauso nuo metų laiko. Didžiausios sierosdioksido koncentracijos, kelis kartus viršijančios vidutinę vertę visose analizės vietose2006 m., LT01 ir LT03 stotyse Preiloje buvo sausio–kovo mėnesiais. Aukštaitijoje(LT01) nuo balandžio iki metų pabaigos, išskyrus kelias rugpjūčio savaites, SO 2koncentracija buvo mažiau nei 0,85 µgS/m 3 . Žemaitijoje (LT03) ir Preiloje SO 2koncentracijos, mažesnės už vidurkį, buvo išmatuotos 2006 m. balandžio–spaliomėnesiais, o didesnės nei metinės vidutinės SO 2 koncentracijos buvo pastebėtos kaikuriomis lapkričio–gruodžio savaitėmis. Didelės NO 2 koncentracijos (iki 2,5–3,7µgN/m 3 ) LT01 ir LT03 stotyse dažnai pasitaikė sausio–vasario mėnesiais ir gruodį.Tačiau nuo kovo iki spalio vidurio NO 2 koncentracijos buvo mažesnės už vidutines2006 m. vertes, užfiksuotas LT01 ir LT03. Preiloje, kaip ir IM stotyse, NO 2koncentracijų pokyčiai nereikšmingi. Didžiausios koncentracijos vyravo sausio,lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Nuo kovo iki lapkričio NO 2 koncentracijos buvodažniausiai mažesnės už vidutines 2006 m. vertes. Tačiau taip pat ir vasaros metu buvodienų, kuomet NO 2 koncentracijos siekė 2–3 µgN/m 3 . Oro virš Lietuvos užteršimosieros ir azoto mišiniais lygį įtakoja šių teršalų emisija iš vietinių užteršimo šaltinių irdaugiausiai iš Vakarų ir Pietų Europos šalių.Keičiantis SO 2- 4 koncentracijoms visose oro užteršimo monitoringo vietose pastebėta,kad didžiausios koncentracijos užfiksuojamos žiemos mėnesių savaitėmis (IM stotyse)ar dienomis (Preiloje), ir jos sutampa su didelėmis SO 2 koncentracijomis. Keičiantisamonio darinių ΣNH +4 koncentracijoms, dažnesni mažesnių už 2006 m. vidutineskoncentracijas atvejai pastebimi vasaros, o ne žiemos mėnesiais. Didesnės ir mažesnės+2-ΣNH 4 koncentracijos pastebimos kartu su didelėmis ir mažomis SO 4koncentracijomis.Abiejose IM stotyse ir Preiloje ΣNO - 3 koncentracijos dažniau viršijo 2006 m. vidurkįsausio–balandžio mėnesiais. Mažesnės nei 0,4 µgN/m 3 -ΣNO 3 koncentracijospasitaikydavo nuo gegužės iki spalio.Turint galvoje vidutinių metinių SO 2 koncentracijų pokytį per 13 metų laikotarpį,galima pastebėti reikšmingą jų sumažėjimą visose monitoringo vietose nuo 1994 m. iki1997 m. LT01 ji sumažėjo maždaug tris kartus, LT03 ir Preiloje – maždaug du kartus.SO 2 koncentracijos per pastaruosius 10 metų kito palyginus nedaug, ir nebuvo pastebėtajokios ryškios padidėjimo ar sumažėjimo tendencijos. SO 2 koncentracijos perpastaruosius 10 metų ir jų standartiniai nuokrypiai buvo tokie: LT01 – 0,74 ± 0,16μgS/m 3 , LT03 – 0,76 ± 0,24 μgS/m 3 ir Preiloje – 0,93 ± 0,26 μgS/m 3 .

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 214Vidutinių metinių SO 4 2- koncentracijų pokytis panašus į SO 2 . SO 2 koncentracijos perpastaruosius 10 metų ir jų standartiniai nuokrypiai buvo tokie: LT01 – 0,89 ± 0,15μgS/m 3 , LT03 – 0,83 ± 0,18 μgS/m 3 ir Preiloje – 1,06 ± 0,28 μgS/m 3 .Metinės vidutinės NO 2 koncentracijos 1999-2006 m. Aukštaitijoje (LT01) kito nuo 0,66iki 0,70 μgN/m 3 , nebuvo pastebėta jokios reikšmingos padidėjimo ar sumažėjimotendencijos, šio periodo vidurkis buvo 0,66 μgN/m 3 , standartinis nuokrypis – ±0.03μgN/m 3 , o Žemaitijoje (LT03) buvo pastebėtas nežymus vidutinių metinių koncentracijųpadidėjimas nuo 0,69 μgN/m 3 (1999 m.) iki 1,1 μgN/m 3 (2006 m.). Preiloje iki 2000 m.vidutinės metinės NO 2 koncentracijos sumažėjo nuo 2,20 iki 1,18 μgN/m 3 , o tolesnėjeeigoje nepastebima vienos pokyčio tendencijos, vidutinė koncentracija yra 1,26 μgN/m 3 ,o standartinis nuokrypis – ±0,07 μgN/m 3 .Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad IM stotyse metinės ΣNO 3-koncentracijos kinta labai nedaug, ir viso periodo vidutinių koncentracijų vertės irstandartiniai nuokrypiai yra tokie: LT01 – 0,49 ± 0,07 μgS/m 3 , LT03 – 0,56 ± 0,10μgS/m 3 , Preiloje – 0,75 ± 0,15 μgS/m 3 .+2-ΣNH 4 k oncentracijos pokytis ore yra panašus į SO 4 koncentracijos pokytį.Aukštaitijoje ji sumažėjo iki 1,44 µgN/m 3 (1997 m.), Žemaitijoje – iki 1,56 µgN/m 3(1998 m.), tolesnėje koncentracijų eigoje nėra bendros padidėjimo ar sumažėjimotendencijos.Šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išskyrimasLietuva pasirašė Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato Kaitos Konvenciją (JTBKKK)kaip I Priedo šalis 1992 m. ir ratifikavo ją 1995 m. Kioto protokolas buvo pasirašytas1998 m ir ratifikuotas 2002 m. Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio dujų emisiją8 %, lyginant su 1990 m. lygiu, per pirmąjį įsipareigojimų laikotarpį 2008–2012 m.1990 m. iš viso buvo išskiriama maždaug 49 milijonai tonų CO 2 ekvivalento, taigi per2008–2012 m. metinis šiltnamio dujų (GHG) kiekis turi būti bent jau 45 milijonai tonųCO 2eqv /per metus. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m.)Šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų susidarantys išmetimai, išreikšti CO 2 ekvivalentu(be CO 2 pašalinimų ir išmetimų iš ŽNŽNPM sektoriaus) sumažėjo maždaug 53 %per 1996–2006m. (7.2-2 pav.) Santrumpa ŽNŽNPM reiškia žemės naudojimą, žemėsnaudojimo paskirties pokytį ir miškininkystę.Iš viso be ŽNŽNPM Iš viso su ŽNŽNPMŠiltnamio dujų (CO2 ekvivalentu)emisija į orą, milijonai tonų605040302010019901991199219931994199519961997199819992000200120022003200420052006Metai7.2-2 pav. Emisijos tendencijos susikaupusioms šiltnamio dujoms (milijonai tonų CO 2ekvivalentu) Lietuvoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 215Po nacionalinės ekonomikos nuosmukio 1990-aisiais sekė greitas šiltnamio dujų emisijųsumažėjimas. Šiltnamio dujų emisijos sumažėjimas nuo 1990 iki 2000 m. siekė daugiaunei 60 %. Dešimtojo dešimtmečio viduryje Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP)pradėjo kilti, ir emisijų sumažėjimas sulėtėjo. Metinis šiltnamio dujų emisijospadidėjimas 2000–2006 m. buvo maždaug 4 % per metus.Pagrindinių šiltnamio dujų emisijų sumažėjimas nuo 1990 m. iki 2006 m. parodytas7.2-3 pav.CO2 CH4 N2O45403530252015105019901991199219931994199519961997199819992000200120022003200420052006Išmetimai, mln. t CO2 ekvivalentuMetai7.2-3 pav. Šiltnamio dujų emisijų tendencijos pagal dujas CO 2 ekvivalentu, milijonaistonų.Visų trijų dujų emisijos nuolat didėjo nuo 2000 m. iki 2006 m. Šis padidėjimasdaugiausiai vyko dėl BVP augimą atspindinčio pramoninės gamybos padidėjimo.Didžiausi anglies dioksidų emisijų kiekiai susidarė dėl kuro degimo procesų įvairiuosesektoriuose.1996 m. CO 2 emisijos iš transporto augo, didėjant automobilių parkui. CO 2 emisijos išbiomasės nuo 1990 m. padidėjo daugiau nei 2,5 karto. Vyriausybė, remdamaatsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimą, skatino biomasės kaip kuro naudojimą.Taip pat buvo manoma, kad tai švaresnis ir pigesnis kuro šaltinis. Be to, daug namų sukatilinėmis atsisakė sunkaus mazuto ir pasirinko biomasę pagal Bendrai įdiegiamosveiklos programą su Skandinavijos šalimis. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita,2008 m.)Metano emisijos sumažėjo nuo maždaug 6,1 iki maždaug 3,2 milijonų tonų CO 2ekvivalento nuo 1990 m. iki 2000 m., tačiau išliko pakankamai pastovios nuo 2000 m.,kisdamos ribose maždaug nuo 3,2 iki 3,4 milijonų tonų CO 2 ekvivalento.Didžioji dalis metano emisijų yra iš žemės ūkio sektoriaus, ir sumažėjimas atsiradodaugiausiai dėl žemės ūkio sektoriaus restruktūrizacijos atgavus nepriklausomybę, dėlko smarkiai sumažėjimo galvijų skaičius. Antras didelis metano emisijų šaltinis yraatliekų apdirbimas, apimantis maždaug 40 % bendro kiekio, ir emisijos taip pat jausumažėjo, tačiau ne taip dramatiškai. Nors metano emisijos energetikos sektoriujenuolat mažėjo per visą 1990–2006 m. laikotarpį, nuo 2000 m. emisijos išliko stabiliosdėl žemės ūkio sektoriaus stabilizavimosi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 216N 2 O emisijos sumažėjo maždaug perpus nuo 1990 m. iki 1995 m., bet tada vėl pradėjodidėti ir pasiekė 5,2 milijonų tonų CO 2 ekvivalento 2006 m., lyginant su 7 milijonaistonų CO 2 ekvivalento 1990 m.Nuo 1990 m. iki 1996 m. N 2 O emisijos mažėjo visuose sektoriuose (energetikos,pramonės, žemės ūkio ir atliekų). Emisijos nuo 1995 m. didėjo daugiausiai dėl labaižymaus N 2 O emisijų pramonėje augimo – pramoninės emisijos 2006 m. viršijo 1990 m.lygį maždaug 3 kartus. Dėl to pramoninių emisijų bendrame N 2 O emisijų kiekyje dalispadidėjo nuo 11 % 1990 m. iki 42 % 2006 m., o žemės ūkio N 2 O emisijų dalis sumažėjonuo 84 % 1990 m. iki 54 % 2006 m. (Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m.).Šiltnamio dujų emisija auga greičiau, nei buvo prognozuojama Nacionalinėje darnausvystymosi strategijoje. Tačiau tai nesudaro sunkumų Lietuvai laikytis Kioto protokoloreikalavimų. Sunkumų gali iškilti po 2010 m., kai bus uždarytas antrasis Ignalinos AEblokas, ir be naujos AE dalį energijos poreikio reikės kompensuoti, deginant iškastinįkurą.Potencialūs foninio užteršimo pokyčiai dėl IAE uždarymoAntrasis Ignalinos AE blokas bus uždarytas 2009 m. pabaigoje, todėl prieš naujo AEpaleidimą bus reikalingi pakaitiniai pajėgumai. Antrasis blokas pagamina maždaug 20TWh per metus. Tokį elektros energijos kiekį galima pakeisti Lietuvos šiluminiųelektrinių produkcija ir importuojama elektros energija. Priešingai atominėmselektrinėms, šiluminės elektrinės į orą išmeta teršalus – tokius, kaip azoto oksidas,sieros dioksidas ir kietosios dalelės. Šie teršalai veikia aplinkos oro kokybę elektriniųapylinkėse. Poveikio dydis ir paveikta sritis priklauso nuo šiluminės elektrinės dydžio irtipo bei nuo naudojamų poveikio sumažinimo priemonių. Skirtingų teršalų kiekiai, taippat ir jų poveikiai aplinkos oro kokybei skiriasi priklausomai nuo šiluminės elektrinėsnaudojamo kuro.Jei elektros energijos gamybai naudojamas iškastinis kuras, gaminsis šiltnamio dujos,tuo tarpu branduolinės elektrinės, hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės, naudojančiosbiokurą, negamina šiltnamio dujų.7.2.1.12 Radionuklidų emisijos į orąIgnalinos AE yra vienintelis radionuklidų išmetimo į orą šaltinis Lietuvoje. Leidimusišmesti radionuklidus iš branduolinių įrenginių į aplinką išduoda Aplinkos ministerijapagal normatyvinio dokumento „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinėsenergetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo beiradiologinio monitoringo tvarka, LAND 42-2007“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus Aplinkos ministerija išduoda leidimusIgnalinos AE į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Radionuklidų išmetimai išIgnalinos AE yra nuolat stebimi. Informacija apie radionuklidus, išmestus iš esamosIgnalinos AE į aplinkos orą, ir jų aktyvumą yra pateikta 7.2-5, 7.2-6, ir 7.2-7lentelėse(IAE ataskaita ПТОот-0545-14, 2007).Reikia pažymėti, kad šie tam tikrų radionuklidų išmetimai yra 100 ar daugiau kartųmažesni už ribines vertes, nurodytas galiojančiame Aplinkos ministerijos leidime (7.2-8lentelė).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2177.2-5 lent. Aerozolinių radionuklidų, išmestų iš Ignalinos AE į orą per 2000–2006m., aktyvumas (10 5 Bq).NuklidasMetai2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006Metinė ribinėvertėNa-24 0 14,8 15,2 529 1840 0 0 463Cr-51 0 312 124 190 86,2 0,02 365 682000Mn-54 3120 1790 949 1430 1090 333 560 96200Co-58 55,6 98,9 42,0 112 64,4 27,7 39,7 73400Fe-59 441 599 238 318 52,5 105 226 491000Co-60 4680 2990 1920 2260 2320 1030 1020 2880000Zn-65 0 27,0 4,74 18,5 1,92 160 234 8320As-76 0 0 0 0 0 0 0 103000Sr-89 438 332 483 587 618 553 287 61100Sr-90 450 421 587 453 597 559 592 53800Sr-91 0 0 0 0 0 0 0 25900Zr-95 486 325 87,9 120 91,2 0 2,62 733000Nb-95 902 1430 421 458 431 13,4 140 487000Mo-99 0 0 0 0 44,4 44,4 41,2 146000Ru-105 0 0 0 0 0 0 0 125000Sb-122 0 0 0 0 0 0 0 27700Sb-124 0 0 0 0 0 0 0 147000I-131 20,5 166 671 138 281 49,9 1240 9870000I-132 0 0,40 12,3 0 0,41 0 9580I-133 0 15,2 0,16 342 104 1430 1100 19800Cs-134 127 178 279 147 133 12,2 22,7 13300I-135 0 0 0 0 0 0 0 86700Cs-136 0 0 0 0,40 0,25 0,05 0 14800Cs-137 1320 1770 1170 925 661 1280 1020 1390000Ba-140 0 0 0 0 0 0 0 10800La-140 0 2,70 0 0 0 0 0 77200Ce-144 0 0 0 0 0 0 0 78600W-187 0 0 0 0 0,04 0 0 56400Iš viso 12000 10500 7010 8030 8420 5590 69107.2-6 lent. Inertinių dujų radionuklidų, išmestų iš Ignalinos AE į orą per 2000–2006 m., aktyvumas (10 10 Bq).NuklidasMetaiMetinė ribinė2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 vertėAr-41 3630 6180 3780 3220 1430 1340 961 900000Kr-85m 52,9 61,1 200 196 90,3 145 49,6 45000Kr-87 106 25,9 120 22,6 45,1 28,1 0 21500Kr-88 43,7 27,4 117 57,4 34,8 24,8 0 14700Xe-133 1530 2640 4550 2740 4090 5110 1780 360000Xe-133m 7,40 2,60 17,4 11,8 15,5 175 0 2730Xe-135m 195 56,2 143 0 33,7 0 0 8000Xe-135 219 552 719 470 369 625 332 30600Xe-138 343 94,7 430 0 45,1 0 0 6810Iš viso 6130 9640 10100 6720 6160 7440 3120

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 218Dozės gyventojams, sąlygotos radionuklidų išmetimo iš esamos Ignalinos AE, yrapateiktos 7.2-7 lentelėje (IAE ataskaita ПТОот-0545-14, 2007). Matyti, kad faktinėmetinė kritinės gyventojų grupės narių dozė, sąlygojama Ignalinos AE veiklos, yramaždaug tik 1 % nuo nustatytos ribinės 0,1 mSv/per metus = 100 µSv/per metus dozėsvertės.7.2-7 lent. Metinė kritinės gyventojų grupės narių dozė, sąlygojama radionuklidųišmetimų iš Ignalinos AE 2000–2006 m.MetaiInertinės dujosKritinės gyventojų grupės narių metinė dozė, μSvAerozoliai irI-131Bendra dozė, μSv% nuo ribinėsdozės vertės (0,1mSv)2000 0,041 0,196 0,237 0,242001 0,065 0,154 0,219 0,222002 0,047 0,172 0,219 0,222003 0,035 0,110 0,145 0,152004 0,017 1,878 1,894 1,892005 0,016 1,109 1,126 1,132006 0,011 1,377 1,388 1,397.2-8 lent. Radionuklidų, išmetamų į aplinkos orą iš Ignalinos AE, ribiniaiaktyvumai.Ribinis aktyvumas Aj,Ribinis aktyvumas Aj,NuklidasNuklidasBq per metusBq per metus3 H 5,5×10 16 131 I 1,8×10 1214 C 2,3×10 14 132 I 4,2×10 1524 Na 7,7×10 14 133 I 5,3×10 1341 Ar 1,0×10 17 134 I 1,4×10 1651 Cr 6,3×10 15 135 I 6,7×10 1454 Mn 3,1×10 13 131m Xe 1,5×10 1959 Fe 7,7×10 13 133m Xe 4,5×10 1858 Co 9,1×10 13 133 Xe 4,2×10 1860 Co 1,8×10 12 135m Xe 4,0×10 1765 Zn 1,2×10 12 135 Xe 1,6 ×10 1885m Kr 8,3×10 17 137 Xe 1,1×10 1885 Kr 2,2×10 18 138 Xe 1,4×10 1787 Kr 1,5×10 17 134 Cs 1,2×10 1288 Kr 5,9×10 16 136 Cs 2,3×10 1389 Kr 1,2×10 17 137 Cs 8,3×10 1188 Rb 1,3×10 17 138 Cs 3,4×10 1689 Rb 5,6×10 16 140 Ba 1,1×10 1489 Sr 8,3×10 13 140 La 1,7×10 1590 Sr 1,4×10 12 141 Ce 1,4×10 1591 Sr 5,9×10 15 144 Pr 7,7×10 1795 Zr 1,6×10 14 152 Eu 2,7×10 1495 Nb 2,8×10 14 154 Eu 2,3×10 1299 Mo 2,3×10 15 155 Eu 6,3×10 13103 Ru 1,3×10 14 239 Np 5,9×10 15

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 219106 Ru 1,3×10 13 239 Pu 2,6×10 11132 Te 3,4×10 14 240 Pu 2,6×10 11129 I 8,3×10 10Pastaba. Kadangi radionuklidai iš IAE į aplinkos orą gali patekti pro energoblokų ventiliacijosvamzdžius (150 m aukščio) ir pro radioaktyviųjų atliekų apdorojimo įrenginių patalpų ventiliacijosvamzdžius (8–13 ir 75 m aukščio), skaičiavimai atlikti trijų skirtingų aukščių atvejais: 150, 75 ir 10 m.Lentelėje pateikti skaičiavimų rezultatai radionuklidų išmetimo 150 m aukštyje atveju. Išmetimo 75 maukštyje atveju F ij vertė dauginama, o A ij vertė dalijama iš faktoriaus 3,4. Išlakų iki 13 m aukštyje atvejušis faktorius yra 37.Susumavus pristatytus rezultatus, galima matyti, kad didžiausi radionuklidų išmetimai įaplinkos orą 2006 m. buvo tokie (IAE ataskaita ПТОот-0545-14, 2007):• inertinių dujų radionuklidai: 1,5 × 10 12 Bq per parą (maždaug 1,0 % ribinio parosaktyvumo);• aerozoliniai radionuklidai: 4,5 × 10 7 Bq per parą (maždaug 0,5 % ribinio parosaktyvumo);• I-131: 1,30 × 10 8 Bq per parą (maždaug 1,3 % ribinio paros aktyvumo).7.2.2 Poveikio oro kokybei vertinimas7.2.2.1 Teršalai, išmetami į orą NAE statybos ir eksploatacijos metuTeršalų kiekiaiNaujos AE statybos metu pagrindinis teršalų išmetimų į aplinkos orą šaltinis buseismas, dėl kurio atsiras išmetamosios dujos ir dulkės. Atominės elektrinės statybeireikia didelio skaičiaus darbuotojų ir daug transporto. Daugiausiai darbuotojų reikės perketvirtuosius statybos metus, kai maždaug 1800 mašinų ir 60 autobusų kasdien važinėsiš Visagino į Ignalinos AE ir atgal. Be to, kasdien reikės maždaug 100 sunkvežimių.Statybos metu dulkės kils ir dėl žemės darbų, transporto aikštelėje ir tam tikrų atskirųveiklų, tokių, kaip betono maišymo vietose.Naujos AE eksploatavimo metu daugiausiai teršalų išmetimų į aplinkos orą bus dėlrezervinių variklių veikimo ir dėl eismo. Kasdien į ir iš naujos AE važinės maždaug1000 automobilių ir 30–35 autobusai. Be to, kasdien į elektrinę važinės maždaug 40sunkvežimių.Transporto sąlygoti teršalų išmetimai į aplinkos orą pateikti 7.2-9 lentelėje.Apskaičiuotos vertės apima ir eismą, susijusį su IAE eksploatavimo nutraukimu.7.2-9 lent. Numatomi išmetimai dėl eismo, statant ir eksploatuojant naują AE.Azoto oksidai NO xSieros dioksidas SO 2Kietosios dalelėsAnglies monoksidas COAnglies dioksidas CO 2Statybos stadija, t/per metus300,11983549Eksploatavimo stadija, t/per metus140,10,2441593Rezerviniai varikliai naudojami avarinėse situacijose, kai nėra ryšio su energetinesistema. Normalios eksploatacijos sąlygomis rezerviniai varikliai naudojami tik kasmėnesį vykdomiems funkciniams bandymams. Teršalų išmetimai iš naujos AE

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 220rezervinių variklių pateikti 7.2-10 lentelėje. Apskaičiuojant buvo priimta, kad varikliainaudoja dyzelinį kurą, ir kad per metus veikia maždaug 200 valandų.7.2-10 lent. Apskaičiuoti rezervinių variklių išmetimai.Azoto oksidai NOxSieros dioksidas SO 2Kietosios dalelėsAnglies dioksidas CO 2t/per metus10,20,5500Naujai AE šiluma turbūt bus tiekiama iš esamos neseniai pastatytos dujomis kūrenamosšiluminės katilinės, kuri taip pat tiekia centrinį šildymą Visagino miestui. Garasgreičiausiai bus tiekiamas iš esamos neseniai pastatytos dujomis kūrenamos garokatilinės. Šių katilinių poveikis aplinkai buvo įvertintas abiejų katilinių PAV ataskaitose(Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004a ir Ignalinos AE eksploatavimonutraukimo tarnyba, 2004b).Poveikis oro kokybeiStatant naują AE, dėl eismo keliais padidės teršalų išmetimai į aplinkos orą. Kadangidarbuotojų skaičius bus didžiausias ketvirtaisiais statybos metais, didžiausi išmetimaidėl eismo bus tik tuo laikotarpiu. Kitais statybos metais išmetimai į aplinkos orą dėltransporto bus mažesni. Taigi, teršalų išmetimai į aplinkos orą, sąlygoti transporto NAEstatybos metu, nedarys reikšmingo ilgalaikio poveikio vietinio oro kokybei.Dulkių šaltiniai dažniausiai yra gana žemai, o kiekis mažas, todėl poveikis yra vietinis,ir dulkės neturės didelės įtakos oro kokybei už statybos aikštelės ribų.Naujos AE eksploatavimo metu eismo intensyvumas bus beveik toks pat, kaip ir IAEeksploatavimo metu, todėl nauja AE nedarys reikšmingo neigiamo poveikio orokokybei.Rezervinių variklių išmetimai normalios eksploatacijos metu yra gana nedideli, todėl jieirgi nesąlygos reikšmingo poveikio oro kokybei.Galima padaryti išvadą, kad naujos AE statyba ir perdavimas-priėmimas eksploatuotinedarys reikšmingo žalingo poveikio NAE regiono aplinkos oro kokybei, atsižvelgiant įfoninį užterštumą. Tikimasi tik labai vietinės reikšmės neigiamo poveikio statybosmetu, daugiausiai statybos aikštelėje. Flue gas7.2.2.2 Išvengiami dujų išmetimaiIšmetamųjų dujų ir šiltnamių dujų išmetimai, kurių išvengiama dėl naujos AE, buvoapskaičiuoti priimant, kad elektros energijos kiekis, lygus naujos AE pagaminamamkiekiui, būtų iš dalies gaminamas Lietuvoje šiluminėse elektrinėse, ir iš daliesimportuojamas. Pagal nulinės alternatyvos apibūdinimą, pateiktą 4.4 skyriuje, jei nebuspastatyta nauja AE, daugiausia elektros energijos Lietuvoje būtų pagaminama naudojantgamtines dujas. Kadangi Lietuvos energetikos strategijoje yra numatyti tikslai padidintibiomasės naudojimą, priimama, kad elektros energija, pagaminta naudojant biomasę,irgi įtraukiama į nulinę alternatyvą. Priimama, kad importuojama elektros energija busgaminama šiluminėse elektrinėse, kurui naudojant anglį ir mazutą, ir hidroelektrinėsebei atominėse elektrinėse. Apskaičiuojant išvengiamus dujų išmetimus, naudojamiišmetimų faktoriai atitinka ES direktyvą dėl didelių kurą deginančių įrenginių(2001/80/EB).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 221Įvertinti išmetimai nulinėje alternatyvoje pateikti 7.2-4 paveiksle. Tokie išmetimųkiekiai būtų pagaminti Lietuvoje (deginant gamtines dujas ir biomasę) ir šalyje,eksportuojančioje elektros energiją į Lietuvą, jei nebūtų pastatyta nauja AE.Išmetimų įvertinimas nulinėje alternatyvoje taip pat apibūdina situaciją prieš naujos AEpaleidimą, kai antrasis Ignalinos AE blokas bus uždarytas. Gali būti, kad tuo metuimporto dalis bus didesnė, jei Lietuvoje nebus pastatyti nauji pajėgumai.7.2-4 pav. Išvengiami išmetimai (tonomis per metus), kai nauja AE pakeičia gamybą pagalnulinę alternatyvą.7.2-5 pav. iliustruoja anglies dioksido išmetimus nulinės alternatyvos atveju.Nelaikoma, kad dėl biomasės deginimo atsiranda išmetimai, todėl CO 2 išmetimai išbiomasę deginančių elektrinių yra lygūs nuliui. Bendras CO 2 kiekis, pagaminamasnulinės alternatyvos atveju, būtų maždaug 5,8 milijonai tonų, iš kurių maždaug 3,8milijonų tonų būtų pagaminama Lietuvoje. Tai atitinka 45 % visų Lietuvos CO 2išmetimų dėl kuro deginimo energetikos sektoriuje 2006 m. (Nacionalinė išmetimųaprašo ataskaita, 2008 m.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2227.2-5 pav. Anglies dioksido (CO 2 ) išmetimai (tonomis per metus) nulinės alternatyvosatveju.7.2.2.3 Radiologinis poveikisVisos atominės elektrinės eksploatacijos metu į orą išmeta tam tikrus radionuklidus.Paprastai šiose išmetimuose yra inertinių dujų, jodo, aerozolių, tričio, radioanglies.Pagal Lietuvos įstatymus į aplinką galima išmesti radioaktyviąsias medžiagas tik gavusleidimą į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą išduoda Aplinkosapsaugos ministerija branduolinio įrenginio operatoriui pagal įstatymuose numatytassąlygas ir procedūras ir pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidųišmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus.Esami dujinės išmetimai į aplinką iš Ignalinos AE aprašytos skyriuje 7.2.1.12. Galimidujiniai išmetimai iš skirtingų reaktorių tipų, tariant, kad bendra blokų galia neviršija3400 MW e , apibendrintos 7.2-11 lentelėje. 7.2-11 lent. pateikti duomenys gauti išprojektavimo dokumentacijos (angl. Design Control Documentation – DCD), pateiktosskirtingiems reaktorių tipams. DCD yra laisvai prieinama JAV atominėsreglamentavimo komisijos svetainėje (www.nrc.gov).Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, sąlygojamos dujinių išmetimų įaplinką iš skirtingų branduolinių reaktorių tipų, yra apskaičiuotos 7.10.2.2 skyriuje.7.2-11 lent. Metiniai dujiniai išmetimai (MBq/per metus) į aplinką normaliomisvieno reaktoriaus bloko eksploatacijos sąlygomis.BWR PWR HWRReaktoriaus tipasABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 CANDU-6Blokųskaičius2 2 2 2 3 4Ar-41 5,00E+05 5,70E+02 2,52E+06 2,52E+06 3,77E+06 neturimaBa-140 2,00E+03 1,56E+03 3,11E-01 3,11E+01 4,66E+01 neturimaC-14 6,80E+05 7,08E+05 5,40E+05 5,40E+05 8,10E+05 4,20E+06Ce-141 6,80E+02 5,32E+02 9,62E-01 3,11E+00 4,66E+00 neturima

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 223BWR PWR HWRReaktoriaus tipasABWR ESBWR EPR APWR AP-1000 CANDU-6Blokųskaičius2 2 2 2 3 4Co-58 1,78E+02 7,40E+01 3,55E+01 1,70E+03 2,55E+03 neturimaCo-60 9,60E+02 6,36E+02 8,14E+00 6,51E+02 9,66E+02 neturimaCr-51 2,60E+03 1,55E+02 7,18E+00 4,51E+01 6,77E+01 neturimaCs-134 4,60E+02 3,56E+02 3,55E+00 1,70E+02 2,55E+02 neturimaCs-136 4,40E+01 2,94E+01 2,44E+00 6,29E+00 9,44E+00 neturimaCs-137 7,00E+02 5,38E+02 6,66E+00 2,66E+02 4,00E+02 neturimaCs-138 1,26E+01 1,70E-01 neturima neturima neturima neturimaFe-59 6,00E+01 3,88E+01 2,07E+00 5,85E+00 8,77E+00 neturimaH-3 5,40E+06 5,60E+06 1,33E+07 1,33E+07 3,89E+07 6,60E+08I-131 1,92E+04 3,02E+04 6,51E+02 3,11E+02 1,33E+04 8,00E+01I-132 1,62E+05 1,18E+05 neturima neturima 4,44E+04 neturimaI-133 1,26E+05 9,76E+04 2,37E+03 4,74E+03 neturima neturimaI-134 2,80E+05 2,12E+05 neturima neturima neturima neturimaI-135 1,78E+05 1,23E+05 neturima neturima neturima neturimaKr-85m 1,56E+06 1,30E+06 1,11E+07 neturima 4,00E+06 neturimaKr-87 1,86E+06 2,90E+06 3,92E+06 neturima 1,67E+06 neturimaKr-88 2,80E+06 4,36E+06 1,33E+07 neturima 5,11E+06 1,96E+08Kr-89 1,78E+07 2,80E+07 neturima neturima neturima neturimaLa-140 1,34E+02 2,58E+00 neturima neturima neturima neturimaMn-54 4,00E+02 2,94E+02 4,22E+00 3,18E+01 4,77E+01 neturimaMo-99 4,40E+03 3,32E+03 neturima neturima neturima neturimaNa-24 3,00E+02 1,08E+00 neturima neturima neturima neturimaNb-95 6,20E+02 4,88E+02 3,11E+00 1,85E+02 2,78E+02 neturimaNp-239 8,80E+02 1,66E+01 neturima neturima neturima neturimaPr-144 1,40E+00 2,70E-02 neturima neturima neturima neturimaRb-89 3,20E+00 4,02E-02 neturima neturima neturima neturimaRu-103 2,60E+02 2,08E+02 1,26E+00 5,92E+00 8,88E+00 neturimaRu-106 1,40E+00 2,70E-02 5,77E-02 5,77E+00 8,66E+00 neturimaSr-89 4,20E+02 2,96E+02 1,18E+01 2,22E+02 3,33E+02 neturimaSr-90 5,20E+00 1,53E+00 4,66E+00 8,88E+01 1,33E+02 neturimaSr-91 7,40E+01 1,34E+00 neturima neturima neturima neturimaTe-132 1,40E+00 2,82E-02 neturima neturima neturima neturimaXe-131m 3,80E+06 2,20E+05 neturima 1,92E+07 2,00E+08 neturimaXe-133 1,78E+08 6,22E+07 6,36E+08 neturima 5,11E+08 neturimaXe-133m 6,40E+03 1,72E+02 1,33E+07 1,48E+05 9,66E+06 neturimaXe-135 3,40E+07 4,86E+07 8,88E+07 1,48E+05 3,66E+07 neturimaXe-135m 3,00E+07 4,54E+07 1,04E+06 2,96E+05 7,77E+05 neturimaXe-137 3,80E+07 5,80E+07 neturima 2,96E+05 neturima neturimaXe-138 3,20E+07 4,64E+07 8,88E+05 7,40E+04 6,66E+05 neturimaZn-65 8,20E+02 5,60E+02 neturima neturima neturima neturimaZr-95 1,18E+02 8,98E+01 7,40E-01 7,40E+01 1,11E+02 neturimaNeturima – informacijos apie išmetamų nuklidų aktyvumą nėra7.2.3 Poveikio sumažinimo priemonėsNeradiologinio poveikio sumažinimo priemonėsEismo sukeliamą dulkėjimą galima sumažinti išasfaltavus kelius, vedančius į aikštelę.Greičio apribojimai žvyruotuose keliuose bei darbo aikštelėse ir nuolatinis keliųvalymas sumažins dulkių išmetimus.Automobilių, važinėjančių į ir iš aikštelės statybos metu, kiekį galima sumažinti,organizuojant apgyvendinimo vietas statybininkams netoli aikštelės, kad jiems nereikėtųkasdieninio transporto.

Radiologinio poveikio sumažinimo priemonėsKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 224Dujinių radioaktyviųjų medžiagų surinkimas ir išmetimas vyksta per naujosios AEventiliacijos sistemą. Iš esmės ventiliacijos sistema suprojektuota taip, kad orocirkuliacija būtų pernešama iš mažo užteršimo sričių į didelio užteršimo sritis ir,galiausiai, po filtravimo oras būtų išleidžiamas per ventiliacijos kaminą į atmosferą. Dėltam tikro kamino aukščio išleistų radioaktyviųjų izotopų dispersija būna geresnė. Todėlsumažėja jų koncentracija ore, ir apšvitos dozė gyventojams dėl išmetimų būnamažesnė.Tipinės techninės AE įrengtos priemonės, norint sumažinti radioaktyvųjį poveikį dėldujinių išmetimų, yra tokios:• Nuolat stebimi radioaktyviųjų aerozolių, radioaktyvaus jodo, inertinių dujų, tričio,radioanglies aktyvumai dujinėse išmetimuose per kaminą;• Išleidžiamas oras yra filtruojamas. Yra skirtingos filtravimo stadijos:o Didelio efektyvumo filtravimas, norint sulaikyti teršalų daleles;o Radioaktyvaus jodo, esančio užterštame ore, sulaikymas;o Galimų aktyvių anglies dalelių, genamų oro srovės, sulaikymas.• Periodiška ventiliacijos sistemos dalių apžiūra bei priežiūra.Faktinės poveikio sumažinimo priemonės bus išanalizuotos ir pagrįstos Saugumoanalizės ataskaitoje, kurioje bus atsižvelgta Techninio projekto aspektus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2257.3 POŽEMINIS VANDUO7.3.1 Dabartinė aplinkos būklė7.3.1.1 Naujos AE aikštelė Nr. 1Naujos AE aikštelėje Nr. 1 (7.3-1 pav.) pirma nuo žemės paviršiaus yra neįsotintavandeniu arba aeracijos zona, kurios storis yra iki 8,7 m. („Hidroprojekto“ ataskaita,2006a; „Hidroprojekto“ ataskaita, 2006b). Šią zoną sudaro kvartero laikotarpio įvairiossudėties nuogulos ir nuosėdos. Aikštelės teritorijoje vyrauja įvairių hidrodinaminiųsavybių smėlingos ir molingos (daugiausia, moreninio priemolio) nuogulos (7.3-1 lent.).23-R206277213122 8 315 6941110710 500 1000m7.3-1 pav. Naujos AE alternatyvių aikštelių (1 ir 2) ir gręžinių jose išsidėstymas.Mėlynai pažymėti geologinės – hidrogeologinės paskirties gręžiniai, rudai –geotechninės paskirties gręžiniai.7.3-1 lent. Neįsotintos zonos gruntų hidraulinės savybės, nustatytos in situinfiltrometro pagalba (stebint vandens lygio pažemėjimą infiltrometre).No Vieta Data Gylis, m1 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 12 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 13 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 24 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 35 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 4Filtracijos koeficientas,m/para2006-08-27 0,3 0,142006-08-28 0,3 0,452006-08-28 0,3 0,442006-08-26 0,3 0,242006-08-23 0,2 0,06

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2266 Kasinys Nr. 2 arti gręžinioNr. 47 Kasinys Nr. 1 arti gręžinioNr. 52006-08-04 0,5 0,082006-08-25 0,3 0,34Durpingos nuogulos paplitusios kai kur šiaurės rytinės aikštelės dalies paviršiausįdubose. Čia pelkėtose vietose gruntinio vandens lygis siekia žemės paviršių, o aeracijoszona susidaro laikinai tik vasaros sausmečiu. Aeracijos zonos storis mažėja šiaurės –šiaurės rytų link. Kiti būdingi teritorijos hidrogeologiniai kūnai apibūdinti pagalduomenis gręžinio Nr. 1, kuris buvo išgręžtas aikštelės centrinėje dalyje (7.3-1 pav.).Nespūdiniai vandeningi sluoksniai paplitę visoje aikštelės teritorijoje ir yra susiję sukeliais litologiniai sluoksniais – durpių, smėlio ir priemolio sluoksniais pagrindinėjeaikštelės dalyje. Gruntinis vanduo labiausiai paplitęs fliuvioglacialinio irlimnoglacialinio smėlio ir žvirgždo tarpsluoksniuose, esančiuose paskutinio apledėjimo(Baltijos ledynmečio) moreninėse nuogulose. Šis gruntinis vanduo yra pirmas nuožemės paviršiaus. Vandeningas sluoksnis slūgso nuo 0,8 iki 24 m gylio intervale.Vandens tėkmės kryptis yra šiaurės, šiaurės rytų – Drūkšių ežero link. Metinė gruntiniovandens lygio svyravimo amplitudė sudaro 1,5–2,0 m, aukščiausias vandens lygisgruodžio–vasario mėnesiais, žemiausias – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vandeningųsluoksnių hidraulinės savybės priklauso nuo grunto sudėties. Bandomųjų išpumpavimų(išsiurbimų) būdu įvertintos filtracijos koeficiento vertės tiriamojoje teritorijoje:smulkaus dulkingo smėlio – 2,3⋅10 -6 –6,9⋅10 -6 m/s; smulkaus smėlio – 1,9⋅10 -5 –2,8⋅10 -5m/s; rupaus žvyringo smėlio – 5,6⋅10 -5 –1,3⋅10 -5 m/s; žvyro – 9,1⋅10 -5 –1,9⋅10 -5 m/s.Vandens sudėtis – kalcio-magnio hidrokarbonatinė, pagal angliarūgštės kiekį vanduoyra silpno agresyvumo betono atžvilgiu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2277.3-2 pav. Naujos AE aikštelės Nr. 1 gręžinio Nr. 1 supaprastintas hidrogeologinispjūvis (mėlyna spalva – vandeningi sluoksniai, ruda – vandensparos).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 228Spūdiniai vandeningi sluoksniai yra atskirti nuo gruntinio vandens vidutiniškai irsilpnai laidžiais moreninių nuogulų sluoksniais. Moreninių sluoksnių (priemolio irpriesmėlio) filtracijos koeficiento vertės kinta nuo 3⋅10 -9 iki 9⋅10 -9 m/s. Todėl, netatsižvelgiant į sluoksnių nehomogeniškumą, jie gali būti apibūdinti kaip mažo laidumosluoksniai (vandensparos), kurių filtracijos koeficientas apie 10 -8 m/s.Tiriamoje teritorijoje detaliau buvo apibūdinti kvartero tarpmoreniniai vandeningiejisluoksniai, kurie nuo žemės paviršiaus yra išsidėstę taip: pirmas vandeningas sluoksnis– aqIII-II (Grūda–Medininkai), antras vandeningas sluoksnis – aqII (Medininkai–Žemaitija) ir trečias – aqII-I (Žemaitija–Dainava). (7.3-2 lent.).7.3-2 lent. Vandeningų sluoksnių filtracijos koeficiento vertės pagal išpumpavimoduomenis.GręžinioNr.VandeningassluoksnisLitologijaFiltrointervalas, mVandeningų sluoksniųfiltracijos koeficientas Kpagal išpumpavimoduomenis, m/paraVandenslygiopažemėjimasVandenslygiopakilimasVidutinė Kvertė,m/para1 Devono Smulkus smėlis 131-136 (5) 19,1 28,0 23,62345Kvartero(agII)Kvartero(agII)Kvartero(agII)Kvartero(agII)Vidutiniškai rupussmėlis,aleuritingasVidutiniškai rupussmėlis, labaimolingasVidutiniškai rupussmėlis,aleuritingasVidutiniškai rupussmėlis62-65 (3) 3,5 4,5 4,050-53 (3) 0,4 0,5 0,4554-57 (3) 0,8 0,8 0,831-34 (3) 15,1 10,9 13,0Pirmas tarpmoreninis sluoksnis (aqIII-II) paplitęs visoje aikštelės teritorijoje. Sluoksnįsudaro smulkiagrūdis smėlis su žvirgždu. Vyraujanti vandens lygio altitudė (aukštisabsoliutine išraiška) apie 130 m. Vandens spūdis pakyla iki 15 m virš sluoksnio.Pagrindinė vandens tekėjimo kryptis iš pietų į šiaurę, požeminis vanduo išsikrauna įDrūkšių ežerą. Bendra vandens mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Vanduo yra magniokalciohidrokarbonatinis, pagal angliarūgštės kiekį nėra agresyvus betonui. Gręžiniųdebitas yra 8–9 l/s, lyginamasis debitas – 0,1–1,2 l/s.Antras tarpmoreninis vandeningas sluoksnis (aqII) yra paplitęs beveik visoje aikštelėsteritorijoje. Sluoksnį susidaro rupus smėlis, jo storis – apie 3 m. Šio vandeningosluoksnio spūdžio altitudė aukščiausia pietinėje, žemiausia – šiaurinėje teritorijosdalyje. Tai rodo, jog pagrindinė požeminio vandens tėkmių kryptis yra iš pietų į šiaurę,link Dauguvos, kur yra sluoksnio iškrovos zona. Vandeningo sluoksnio filtracijoskoeficiento vertės svyruoja nuo 8,4⋅10 -6 iki 1,5⋅10 -4 m/para, filtracinio laidumokoeficientas – nuo 2,5⋅10 -4 iki 2,9⋅10 -3 m 2 /s. Vanduo yra kalcio-magniohidrokarbonatinis, bendra mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Kitų kvartero vandeningųsluoksnių savybės yra panašios. Dažniausiai jie paplitę tik paleoįrėžiuose.

7.3.1.2 Naujos AE aikštelė Nr. 2.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 229Naujos AE aikštelėje Nr. 2 (7.3-1 pav.) pirma nuo žemės paviršiaus yra neįsotintavandeniu arba aeracijos zona, kurios storis yra iki 13 m. (Ataskaita Nr. 33978DSP,1986; „Hidroprojekto“ ataskaita, 2006c). Šią zoną sudaro kvartero laikotarpio įvairiossudėties nuogulos ir nuosėdos. Aikštelės teritorijoje vyrauja įvairių hidrodinaminiųsavybių smėlingos ir molingos (daugiausia, moreninio priemolio) nuogulos (7.3-1 lent.).Pelkių nuogulos labiausiai paplitę aikštelės vakarinėje dalyje ir užima beveik pusęaikštelės teritorijos. Čia gruntinio vandens lygis siekia žemės paviršių, o aeracijos zonalaikinai susidaro tik vasaros sausmečiu. Apskritai, aeracijos zonos storis mažėja šiaurės–šiaurės vakarų kryptimi link Drūkšių ežero ir pelkės, kuri Holocene buvo Drūkšių ežerodalis. Aikštelės paviršiaus altitudė pelkės paplitimo plote yra 143–144 m abs.a, olikusioje teritorijos dalyje – 143–153 m. abs.a. Kiti būdingi hidrogeologiniai kūnai yraapibūdinti pagal duomenis gręžinių Nr. 3-R ir 20627 (7.3-3 pav.), kurie buvo išgręžtiaikštelės rytinėje dalyje (7.3-1 pav.).Gruntinis vanduo paplitęs visoje aikštelės teritorijoje ir yra susijęs su keliais litologiniaisluoksniais: durpių sluoksniu – vakarinėje aikštelės dalyje, smėlio ir priemoliosluoksniais – likusioje teritorijos dalyje.Pelkių nuogulose (bIV) gruntinio vandens lygis priklauso nuo kritulių kiekio. Durpėsyra gerai ir vidutiniškai susiskaidžiusios. Durpių sluoksnio storis yra nuo 0,1 iki 8,6 m.Durpes dažnai dengia technogeniniai supilti gruntai.Limninės nuogulos (lIV), kurių storis yra 0,5–2,9 m, paplitę vakarinėje aikštelės dalyje.Jos paplitę po pelkių nuogulomis. Litologiškai – tai uždurpėjęs priesmėlis, priemolis,pilkas smėlis.Gruntinis vanduo labiausiai paplitęs fliuvioglacialinio ir limnoglacialinio smėlio iržvirgždo tarpsluoksniuose, esančiuose paskutinio apledėjimo (Baltijos ledynmečio)moreninėse nuogulose. Šio vandeningo sluoksnio storis yra nuo kelių centimetrų iki 3 mpietvakarinėje aikštelės dalyje. Gruntinio vandens tėkmių kryptis yra šiaurės vakarų –link Drūkšių ežero. Metinė gruntinio vandens lygio svyravimo amplitudė sudaro 1,5–2,0m, aukščiausias vandens lygis – gruodžio–vasario mėnesiais, žemiausias – liepos–rugpjūčio mėnesiais. Vandeningų sluoksnių hidraulinės savybės priklauso nuo gruntosudėties ir yra panašios kaip pirmoje aikštelėje. Vandens sudėtis – kalcio-magniohidrokarbonatinė, pagal angliarūgštės kiekį vanduo yra silpnai agresyvus betonoatžvilgiu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2307.3-3 pav. Naujos AE aikštelės Nr. 2 gręžinio Nr. 20627 supaprastintashidrogeologinis pjūvis (mėlyna spalva – vandeningi sluoksniai, ruda –vandensparos).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 231Spūdiniai vandeningi sluoksniai yra atskirti nuo gruntinio vandens vidutiniškai irsilpnai laidžiais moreninių nuogulų sluoksniais. Moreninių sluoksnių (priemolio irpriesmėlio) filtracijos koeficiento vertės kinta nuo 3⋅10 -9 iki 9⋅10 -9 m/s. Todėl, net giatsižvelgiant į sluoksnių nehomogeniškumą, jie gali būti apibūdinti kaip mažo laidumosluoksniai (vandensparos), kurių filtracijos koeficientas apie 10 -8 m/s.Antros aikštelės teritorijoje nėra vandeningo sluoksnio (aqIII-II). Šis sluoksnis paplitęspirmos aikštelės teritorijoje, o taip pat ir į vakarus nuo antros aikštelės už pastarosiosribų. Šio sluoksnio storis didėja vakarų kryptimi.Aikštelėje yra paplitę trys spūdiniai kvartero vandeningi sluoksniai: pirmas vandeningassluoksnis – agII (Medininkai–Žemaitija), antras vandeningas sluoksnis – aqII-I(Žemaitija–Dainava), trečias – aqI-1 (Dainava–Dzūkija). Nuo aikštelės vakarų kryptimiesančiuose paleoįrėžiuose paplitęs vandeningas sluoksnis aqI-2 (pomoreninis sluoksnis).Pirmas spūdinis vandeningas sluoksnis (aqII) yra paplitęs visoje aikštelės teritorijoje.Sluoksnį sudaro smėlis su žvirgždu, storis – 3–40 m. Vyraujanti vandens lygio altitudėapie 120 m. abs.a. Virš vandeningo sluoksnio spūdis siekia apie 20 m, vandens lygisnusistovi 10–12 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Požeminio vandens tėkmių kryptis yraiš pietų į šiaurę, vandeningas sluoksnis išsikrauna Dauguvos slėnyje. Filtracijoskoeficiento vertės svyruoja nuo 8,4⋅10 -6 iki 3,2⋅10 -4 m/s, filtracinio laidumo koeficientas– nuo 2,5⋅10 -4 iki 2,9⋅10 -3 m 2 /s. Bendra mineralizacija yra 0,2–0,4 g/l, vanduo yramagnio-kalcio hidrokarbonatinis. Kitų giliau slūgsančių kvartero vandeningų sluoksniųsavybės yra panašios, tačiau dėl informacijos stokos pastarieji sluoksniai mažiauapibūdinti. Giliau slūgsantys kvartero vandeningi sluoksniai dažniausiai paplitę tikpaleoįrėžiuose. Čia jie gali sudaryti iki 100–200 m storio vandeningų sluoksnių,sudarytų iš įvairaus smėlio, žvirgždo ir gargždo, sistemas. Vandeningo sluoksnio aqII-Ifiltracijos koeficiento vertės svyruoja nuo 0,8 iki 4,8 m/para. Bendra vandensmineralizacija yra 0,2–0,4 g/l. Vanduo yra magnio-kalcio hidrokarbonatinis.7.3.2 Poveikio požeminiam vandeniui vertinimasAlternatyvios aikštelės (Nr. 1 ir Nr. 2) yra beveik vienodos požeminio vandens sąlygųpožiūriu. Todėl galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis bus nagrinėjamas kartuabiem aikštelėms.Gruntinis (nespūdinis) vanduo: Svarbiausi gamtiniai faktoriai, lemiantys gruntiniovandens pažeidžiamumą (arba saugą) yra tokie: aeracijos zonos storis ir sandara,aeracijos zoną sudarančių nuogulų filtracinės ir sorbcinės savybės, infiltracinės mitybospobūdis, dydis ir kt. Sąlyginai priimama, jog kuo prastesnės aeracijos zoną sudarančiųuolienų filtracinės savybės ir kuo giliau slūgso gruntinis vanduo, tuo geriau jisapsaugotas nuo paviršinės taršos.Turint tai omeny, galima teigti, kad gruntinis vanduoabejose aikštelėse yra silpnai apsaugotas nuo paviršinės taršos, t.y., egzistuoja potencialipoveikio gruntiniam vandeniui rizika naujos AE statybos ir eksploatacijos laikotarpiu.Tačiau per visą IAE eksploatacijos periodą IAE kilmės radionuklidų gruntiniamevandenyje už AE aikštelės ribų nebuvo nustatyta. Tik pačioje IAE aikštelėje ir visiškaišalia jos buvo užfiksuoti mobilūs radionuklidai – 3 H ir 14 C. Įvertintos efektyviosiosdozės vertės iki šiol buvo daug mažesnės nei apribotosios dozės (Mažeika, 2002).Gama spindulius skleidžiančių radionuklidų gruntiniame vandenyje beveik neįmanomanustatyti netgi prie pat IAE radioaktyviųjų atliekų saugyklų komplekso. Kartaisgruntiniame vandenyje yra fiksuojami 137 Cs, 60 Co ir 54 Mn itin maži tūriniai aktyvumai.Remiantis IAE eksploatacijos patirtimi, AE aplinkoje gruntiniam vandeniui nėra

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 232didesnio radiacinio poveikio. Tačiau atsižvelgiant į negiliai slūgsančio gruntiniovandens pažeidžiamumą, turėtų būti įrengta gruntinio vandens monitoringo sistema.Požeminis (spūdinis)vanduo: Spūdinių vandeningų sluoksnių pažeidžiamumą lemiavandeninguosius sluoksnius dengiančių silpnai laidžių sluoksnių storis bei vandensapykaitos sistemoje trukmė.15 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių Lietuvos teritorijoje yra 5 vandeningisluoksniai, kurie gali būti naudojami centralizuotam vandens tiekimui. Iš jų pagrindiniaiyra šie: Kvartero (aqII) vandeningas sluoksnis ir Devono (D 3 +D 2 ) vandeningaskompleksas (sluoksnių sistema). Devono vandeningas kompleksas naudojamasVisagino miesto centralizuotam vandens tiekimui ir IAE poreikiams. Vidutinė vandensgavyba iš Visagino vandenvietės yra apie 8800 m 3 /para. Naujos AE aikštelė Nr. 1 yra 1km atstumu nuo Visagino vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos 3 juostos. NaujosAE aikštelės Nr. 2 pietvakarinė dalis ribojasi su sanitarines apsaugos zonos 3 juosta. Bešios pagrindinės vandenvietės 15 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 30veikiančių gręžinių, skirtų vandens tiekimui mažoms gyvenvietėms ir ūkio subjektams.Tokių pavienių gręžinių vandens gavyba dažniausiai yra iki 10 m 3 /para. Visi pavieniaigręžiniai, eksploatuojantys Kvartero ir Devono vandeningus sluoksnius, yra išsidėstętoliau nuo naujos AE aikštelių nei Visagino vandenvietė.Baltarusijos teritorijoje 10 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių nėra vandenviečių,skirtų centralizuotam vandens tiekimui. Baltarusijos teritorijoje 10 km spinduliu nuonaujos AE aikštelių yra 7 veikiantys požeminio vandens gavybos gręžiniai. 30 kmspinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 50 pavienių požeminį vandenįeksploatuojančių gręžinių.Latvijos teritorijoje 10 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių nėra vandenviečių, skirtųcentralizuotam vandens tiekimui. Taip pat nėra pavienių požeminį vandenįeksploatuojančių gręžinių. 30 km spinduliu nuo naujos AE aikštelių yra apie 50pavienių požeminį vandenį eksploatuojančių gręžinių.Devono vandeningą kompleksą Visagino miesto ir IAE poreikiams eksploatuojantivandenvietė yra 4 km atstumu nuo dabartinės IAE aikštelės. Šis vandeningaskompleksas gerai apsaugotas paviršinės taršos atžvilgiu. Šis teiginys buvo pagrįstasmodeliavimo metodais, kurie parodė, kad vanduo, įsifiltravęs IAE aikštelėje, niekadanepateks į Visagino vandenvietę, esant natūraliai požeminio vandens tėkmių būklei. Tikesant didelei vandens gavybai (40 000 m 3 /para) iš vandeningo komplekso vandenvietėsteritorijoje, požeminio vandens tėkmių kryptis pasikeistų, o modeliuojamų elementariųvandens dalelių judėjimo laikas nuo IAE iki vandenvietės būtų 300–400 metų(Jakimavičiūtė ir kt., 1999). Šis laikotarpis yra daug ilgesnis nei naujos AEeksploatavimo laikas.Taigi, remiantis tyrimų ir modeliavimo duomenimis, galima teigti, jog spūdiniaisluoksniai gerai apsaugoti nuo AE statybos ar eksploatavimo poveikio. Spūdiniopožeminio vandens saugos požiūriu abi aikštelės yra tinkamos AE statybai ireksploatavimui.7.3.3 Poveikio požeminiam vandeniui sumažinimo priemonėsPotenciali požeminio vandens ir eksploatacinių gręžinių kaptažo zonų užteršimo rizikabus minimizuota, naudojant geriausius techninius sprendimus statant ir eksploatuojantAE. Tai pat bus minimizuojama nuotėkų bei kitų taršos būdų rizika, bus įrengtamonitoringo (ankstyvojo perspėjimo) sistema.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 233Yra keli tinkami techniniai sprendimai, siekiant užtikrinti požeminio vandens apsaugą.Naujos AE statybos ir eksploatacijos metu visi potencialūs pavojingų medžiagų šaltiniai(pvz., naftos produktų konteineriai, transformatoriai ir kt.) bus talpinami į antriniusapsaugos baseinus. Požeminio vandens tarša bus ribojama nuo visų įrengimų nuvedantgruntinį nuotėkį į drenažo sistemą. Taip pat gruntinio vandens lygis aplink giliaisiekiančias statinių ir įrengimų struktūras bus nuolat pažeminamas, taip apsaugantpožeminį vandenį nuo galimos taršos.Bus įrengta požeminio vandens monitoringo sistema. Požeminio vandens monitoringasturi būti vykdomas pagal kas 3–5 metus rengiamas požeminio vandens monitoringoprogramas. Šių programų rengimo ir vykdymo tvarka aprašyta dokumente „Ūkiosubjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybės žinios, 2003, Nr.101-4578). Ši sistema turi apimti gruntinį vandeningą sluoksnį bei gali apimti pirmą nuopaviršiaus spūdinį vandeningą sluoksnį.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2347.4 D IRVOŽEMIS7.4.1 Esama būklėPagal Lietuvos higienos normą HN 60: 2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 41-1357)dirvožemis – viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos,veikiant dirvodaros procesams (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiemsorganizmams), ir turintis potencialų derlingumą. Dėl pramoninės statybos teritorija,kurioje yra parinktos aikštelės naujos AE statybai, praeityje buvo smarkiai pakeista.Ignalinos AE trečiojo bloko statyba prasidėjo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje.Statybinės medžiagos ir įrengimai statybos metu buvo saugomi aikštelėje, parinktojeketvirtojo bloko statybai. Šiuo metu trečiojo bloko konstrukcijos ir nebaigti statytistatiniai yra išardyti, anksčiau saugotos medžiagos pašalintos. Teritorijos žemėspaviršius yra išlygintas ir didžiojoje dalyje padengtas technogeniniu supiltiniu gruntu.Parinktose aikštelėse dirvožemio sluoksnis dažniausiai yra nukastas.Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.02:2004 (Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-779) gruntai – savaime sutankėjusios arba sutankintos ar išpurentos nuogulos, nuosėdos,kitos žemės, kurių gamtinė ar dirbtinai suformuota storymė tiriama, vertinama irpanaudojama statybos reikmėms – kaip esamo ar projektuojamo statinio pagrindas arstatinio požeminė terpė, arba kaip statybos žemės darbų objektas ar žemės statinys, arbakaip statybai svarbių geologinių vyksmų ir reiškinių aplinka.Naujos AE statybai parinktose aikštelėse dirvožemis nebuvo specialiai tiriamas ir galibūti apibūdinamas tik pagal regioninių tyrimų ir kartografavimo duomenis. Naujos AEparinktoms aikštelėms yra būdingi pasotinti bazėmis jauriniai (JRb) ir, vietomis,paprastieji smėlio (SMp) dirvožemiai. Pasotinti bazėmis jauriniai dirvožemiai yrasusiformavę ant glacigeninių molingų ar priemolingų nuogulų, o paprastieji smėliodirvožemiai – ant smėlingų nuogulų. Drėgnose aikštelių vietose ar reljefopažemėjimuose kartais aptinkami žemapelkių durpiniai dirvožemiai (DPz). Jauriniųdirvožemių tankis siekia apie 2 g/cm³, smėlinių – apie 1,2 g/cm³, o durpiniaidirvožemiai yra gana purūs (tankis tesiekia 1,1 g/cm³).Rytų Lietuvos dirvožemiai sąlyginai yra mažai derlingi, jiems būdingas mažas humusokiekis (apie 1–2 %). Tik durpiniai dirvožemiai gali būti laikomi išimtimi, nes juosepaprastai humuso yra daug. Rūgščių-šarmų pusiausvyra (pH rodiklis) smėliniuosedirvožemiuose yra apie 6,4, molinguose – 7,4, o durpiniuose – apie 6,5. Ignalinos AEapylinkėse žemė ir dirvožemis nėra naudojami žemės ūkiui. Dirvožemio cheminėsudėtis paprastai yra panaši į motininės uolienos cheminę sudėtį. Dirvožemio mineralinėdalis susiformuoja iš motininės uolienos ir sudaro apie 90 % jo svorio. Organinędirvožemio dalį (apie 10 % svorio) sudaro augalinės ir gyvūninės kilmės liekanos irhumusas. Į humuso sudėtį įeina įvairios specifinių organinių junginių grupės – huminorūgštis, fulvorūgštis, humatomelaninė rūgštis, nehidrolizuotoji liekana, bitumai, vaškai,dervos, lipoidai. Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto,fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.Svarbiausi elementai dirvožemio mineralinėje dalyje yra fosforas, kalis, azotas, siera,kalcis. Daugelio cheminių elementų rezervai dirvožemyje nedideli, kiek daugiau yrakalio. Kai kurių elementų augalijai reikia labai nedaug. Tokie vadinamaimikroelementais. Dalis pastarųjų yra sunkieji metalai, kurie dažnai būna technogeninėskilmės. Pagal Lietuvos geocheminį atlasą (Kadūnas ir kt., 1999) Ignalinos AE apylinkiųdirvožemių foninės mikroelementų koncentracijos yra pateiktos 7.4-1 lentelėje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2357.4-1 lent. Ignalinos AE apylinkių dirvožemių foninės mikroelementųkoncentracijos.ElementasKoncentracija skirtinguose dirvožemiotipuose, ppmSmėliniai Priemolingi DurpiniaiAg 0,065 0,064 0,058As 2,8 3,7 1,7B 27,2 32,7 19,8Ba 291 370 231Co 4,4 6,0 3,3Cr 24,2 42,5 20,5Cu 6,5 11,3 8,7Ga 5,1 7,5 4,0Y 20,7 28,8 16,4Yb 2,5 2,4 2,5La 18,2 26,5 19,2Li 10,7 16,3 7,5Mn 502 600 466Mo 0,65 0,8 0,71Nb 14,5 13,6 9,8Ni 10,1 16,9 11,9P 598 527 680Pb 14,8 14,6 18,1Rb 58 76,6 38,5Sc 2,5 7,7 4,2Sn 1,3 2,3 1,1Sr 68,3 91,2 67,6Th 4,2 7,5 3,8Ti 1916 3075 1870U 1,7 3,0 1,4V 27,5 45,3 31,4Zn 24,7 32,9 29,4Zr 282 363 192Vanduo dirvožemyje yra kelių formų. Pirmoji – hidroskopinis vanduo, kurį stipriai laikodirvožemio dalelės. Ji galima pašalinti tik kaitinant dirvožemį 100 °C temperatūra .Hidroskopinis vanduo augalams neprieinamas. Antroji forma – plėvelinis, arba silpnaisurištas, vanduo. Jis plona plėvele aptraukia dirvožemio daleles. Dirvožemyje jis judalėtai, augalams sunkiai prieinamas. Trečioji forma – kapiliarinis vanduo. Jis laikosismulkiuose dirvožemio plyšeliuose – kapiliaruose. Ketvirtoji forma – gravitacinisvanduo, kuris užpildo didžiuosius dirvožemio tarpus ir lengvai juda veikiamasgravitacijos. Vertikali drėgmės migracija dirvožemyje lemia įvairių medžiagų patekimonuo žemės į gilesnius sluoksnius galimybes.Didžiąją parinktų aikštelių paviršiaus dalį dengia technogeniniai supiltiniai gruntai ardirvožemiai. Tik antroje aikštelėje vietomis lokaliai yra išlikęs natūralus dirvožemis.Buvusių statinių vietose abiejose aikštelėse tiek dirvožemyje, tiek giliau slūgsančiuosegruntuose gausu statybinio laužo, vamzdžių ar kabelių likučių. Technogeniniaisupiltiniai gruntai buvo pilami čia nuo pat Ignalinos AE pirmosios eilės statybospradžios. Gruntai buvo pilami iš sunkvežimių, jų netankinant. Šie gruntai yra priemolio,priesmėlio, smėlio, statybinio laužo mišinys. Kai kuriose aikštelių vietose supiltiniųgruntų storymė siekia 10 metrų. Gruntas buvo pilamas į iškastų durpių vietas, o

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 236dažniausiai – į pažemintas reljefo vietas neiškasant durpių. Taigi, yra vietų, kur po piltogrunto sluoksniu slūgso durpės. Balų nuogulos– durpės ir dumblas – sudarė anksčiaubeveik penktadalį tyrimų teritorijos ploto. Dabar šios nuogulos arba iškastos, arba slūgsopo piltinio grunto storyme, arba yra nejudintos. 1988 metais pietrytinėje pirmosiosaikštelės dalyje buvo išaiškinta vieta, kur durpių sluoksnis siekė net 10,8 m.Parinktųaikštelių žemės paviršių dažniausiai dengiančio technogeninio supiltinio grunto(dirvožemio) drėgnis ir plastingumas yra apibūdinti 7.4-2 lentelėje.7.4-2 lent. Technogeninio supiltinio grunto (dirvožemio) drėgnis ir plastingumas.LitologijaDrėgnisTakumo riba PlastingumoribaPlastiškumorodiklisLikvidumorodiklisw n wL wp Ip I LDulkingas molis 0,166 0,316 0,147 0,169 0,112Priemolis 0,151 0,263 0,133 0,130 0,138Priemolis 0,151 0,265 0,130 0,135 0,156Priesmėlis ir dulkingaspriesmėlis0,174Priemolis 0,159 0,262 0,138 0,124 0,169Technogeninis gruntas ar dirvožemis dažniausiai yra be augalijos. Tik antrojojeaikštelėje drėgnuose pažemėjimuose auga krūmokšniai. Šio dirvožemio cheminė sudėtispriklauso nuo jį sudarančių nuogulų cheminės sudėties. Abiejose aikštelėse supiltinįgruntą sudaro dulkingas priemolis. Šias nuogulas sudaro silikatai, karbonatai feldšpatai,plagioklazai ir molio mineralai (montmorilonitas, kaolinitas, hidrožėručiai). Gruntolaidumas vandeniui ir filtracijos koeficientas priklauso nuo jo granuliometrinės sudėties.Juo didesnės dalelės, juo geresnės dirvožemio ar grunto filtracinės savybės. Dulkio irmolio dalelių kiekis parinktų aikštelių supiltiniame grunte siekia 20–30%. Jeipriemolingas gruntas nėra plyšiuotas jo filtracijos koeficientas yra gana mažas. Tačiaugamtinėmis sąlygomis jame būna daug plyšių. Filtracijos koeficientas yra nustatomaslauko bandymų metu. Parinktų aikštelių supiltinio grunto filtracijos koeficientas buvonustatytas geologinio kartografavimo ir specialių tyrimų metu. Lauko bandymaisnustatytas priemolio filtracijos koeficientas kinta nuo 0,14 iki 0,34 m per parą. Dulkingųir smėlingų gruntų filtracijos koeficientas siekia 0,45 m per parą (Marcinkevičius ir kt.,1995; Keraševičius ir Kropas, 2006).Filtracijos koeficientas apibūdina prisotintą filtraciją. Tačiau viršutinė dirvožemio irgrunto dalis yra neprisotinta vandeniu ir sudaro aeracijos zoną virš gruntinio vandenslygio. Vandens ar drėgmės migracija čia vyksta pagal kapiliarinio judėjimo dėsnius irpriklauso nuo slėgio dirvožemio porose. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad drėgmėsvertikalios migracijos aeracijos zonoje greitis kinta nuo 1 iki 2 m per metus. Molinguosegruntuose jis siekia 1, o smėlinguose – 2 m per metus. Parinktose aikštelėse aeracijoszonos storis kinta nuo 1 iki 5 m.Drėgmės migracija taip pat priklauso ir nuo dirvožemio sorbcinių savybių. Šios savybėsnebuvo specialiai tirtos naujos AE statybai parinktose aikštelėse. Tačiau pagalankstesnių Lietuvos dirvožemių tyrimų rezultatus yra žinoma, kad glacigeninių nuogulųir jų pagrindu susidariusių dirvožemių sorbcinė talpa yra gana didelė. Pavyzdžiui,priemolio sorbcinė talpa naftos produktams siekia 15 mg/kg.Dirvožemio tarša paprastai yra pastebima viršutiniame (0–10 cm gylyje) arbaariamajame (0–25 cm gylyje) dirvožemio sluoksnyje. Natūralus dirvožemioapsivalymas priklauso nuo dirvožemio tipo, klimatinių sąlygų ir teršalų pobūdžio.Teršalai greitai migruoja smėlio dirvožemiuose, o molingi juos sorbuoja. Esant drėgnam

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 237ir šiltam klimatui, teršalai iš dirvožemio išplaunami greičiau negu esant šaltam irsausam klimatui. Kai kurie toksiški sunkieji metalai nedegraduoja ir kaupiasidirvožemyje, vandenyje, dugno nuosėdose, augaluose ir gyvūnų organizmuose.Pagal Ignalinos AE aplinkos monitoringo programą dirvožemio kokybė yra pastoviaistebima. Duomenys apie aptiktus radionuklidus ir jų radioaktyvumą yra pateikti 7.4-3lent.7.4-3 lent. Radionuklidų savitasis aktyvumas Ignalinos AE regiono dirvožemiuose.MetaiSavitasis aktyvumas dirvožemyje, Bq/kgIš viso(išskyrus Ra, Th, K)Cs-137 Cs-134 Mn-54 Co-60 Sr-90* Ra-226 Th-228 К-40 Bq/kg Bq/m 21999 7,89 1,28 0,17 0

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 238AB7.4-1 pav. Preliminarios statybos metu pašalinto grunto saugojimo aukštelių vietos: A-pirmajai statybos aikštelei, B- antrajai aikštelei.Potencialūs dirvožemio taršos šaltiniai iki naujos AE eksploatavimo pradžios gali būtitransporto priemonės, įrengimai, cheminės medžiagos, naudojamos statyboje, irnuotėkos iš laikinųjų statinių. Naujos AE eksploatavimo metu dirvožemis gali būtiteršiamas dėl galimai užteršto oro, nuotėkų iš reaktoriaus, administracinių pastatų arįvairių cheminių medžiagų saugyklų išsiliejimo.Statybos metu taip pat gali padidėti švino, cinko ar naftos produktų koncentracijosdirvožemyje. Statyba truks 4–5 metus, kas yra per trumpas laikas atsirasti žymesniemsdirvožemio cheminės sudėties pokyčiams. Minėtas poveikis dirvožemiui bustrumpalaikis. Numatoma, kad normaliu režimu veikiant naujai AE, jonizuojančiosiosspinduliuotės dozės, susidariusios dėl radionuklidų patekimo į dirvožemį, bus labainežymios. Galima dirvožemio tarša dėl užteršto oro statybos metu bus labai maža, oeksploatacijos metu – nepastebima, nes, veikiant elektrinei oro tarša bus eliminuota.Bet kokios galimos dirvožemio taršos atveju teršalų migracija bus labai ribota dėlanksčiau minėtų dirvožemio savybių.Pašalinus dirvožemio ir grunto sluoksnį, žemės paviršiuje slūgsos gilesnieji kvarteronuogulų sluoksniai. Šios nuogulos yra sąlygiškai švarios. Dėl naujos AE įrenginių irpastatų apkrovos šios nuogulos (gruntai) bus sutankinti. Sutankėjimo laipsnis ir galimiįsėdžiai yra prognozuojami ir bus apskaičiuoti pagal lauko tyrimų rezultatus.Planuojama ūkinė veikla nesukels dirvožemio erozijos ar kitų nepageidaujamų procesų.7.4.3 Poveikio dirvožemiui sumažinimo priemonėsStatybos darbai bus vykdomi naudojant įrangą, kuri yra sukonstruota taip, kad būtųišvengta dirvožemio erozijos ar pavojingų cheminių medžiagų (degalų, tepalų)išsiliejimo į dirvožemį. Statybai reikalingos medžiagos bus saugomos pastatuose arbabetonuotose aikštelėse ir bus izoliuotos nuo aplinkos. Nuotėkos iš laikinųjų pastatų bussurenkamos ir išvežamos į nuotėkų valymo įrenginius.Iškastas dirvožemis ir gruntas bus saugomas sąlygiškai trumpą laiką (1–2 metus).Saugojimo aikštelių plotas bus kiek įmanoma mažesnis, siekiant sumažinti fizinįpoveikį aplinkai. Pasibaigus statybai, nukastas gruntas bus panaudotas aplinkossutvarkymui, nedidelių pakilumų suformavimui. Kraštovaizdis bus kuriamas pagalspecialų projektą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 239Siekiant išvengti dirvožemio taršos naujos AE aikštelėje, tam tikrose vietose žemėspaviršius bus padengtas nelaidžia vandeniui medžiaga. Kitose vietose bus pasėta pieva,apsodinti dekoratyviniai augalai. Mažą galimų teršalų kiekį iš dirvožemio galės pašalintiaugalai.Nauja AE bus suprojektuota taip, kad būtų išvengta cheminės ir radiologinės aplinkostaršos. Visi nuotėkų šalinimo technologiniai įrenginiai bus konstruojami iš sąlygiškainelaidžių skysčiams medžiagų. Tinkamos elektrinės eksploatacijos metu dirvožemiotarša bus neįmanoma.Galimų aplinkos kokybės pokyčių valdymui bus vykdomas naujos AE aplinkoskompleksinis monitoringas, kurio metu bus stebima ir dirvožemio kokybė. Pastebėjusneigiamus dirvožemio kokybės pokyčius, bus imtasi techninių priemonių jo atkūrimui.galimos techninės priemonės yra mechaninis užteršto dirvožemio pašalinimas(nukasimas) arba dirvožemio valymas vietoje (in situ), sukeliant dirbtinius fizikiniusprocesus (pavyzdžiui, elektrolizę) ar panaudojant specialias medžiagas (pavyzdžiui,sorbentus).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2407.5 GEOLOGIJA7.5.1 Esama būklėArealo piečiau Drūkšių ežero geologinė sandara ir jos ypatumai yra išsamiai apibūdinti,remiantis visais ankstesnių tyrimų duomenimis, esančiais Valstybinėje geologijosinformacijos sistemoje. Naujai AE parinktos aikštelės apibūdintos, naudojant tiekgeologinio kartografavimo fondinę medžiagą, tiek specialių tyrinėjimų medžiagą.7.5.1.1 Prekvartero uolienosIgnalinos atominės elektrinės rajonas yra Rytų Europos platformos dviejų stambiųregioninių tektoninių struktūrų – Mozūrijos-Baltarusijos anteklizės ir Latvijos balnosandūros zonoje. Todėl jo struktūrinės tektoninės sąlygos yra sudėtingos. Pagalkristalinio pamato paviršiaus reljefą čia išskiriamos žemesnės eilės tektoninės struktūros(blokai): Šiaurės Zarasų pakopa, Anisimovičių grabenas, Rytų Drūkšių įlinkis(grabenas) ir Pietų Drūkšių pakilimas. Šiaurės Zarasų pakopa, Anisimovičių grabenas,Rytų Drūkšių pakilimas priklauso Latvijos balnui, Pietų Drūkšių pakilimas – Mozūrijos-Baltarusijos anteklizei, o Drūkšių įlinkis (grabenas) – minėtųjų regioninių struktūrųsandūros zonai (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995).Kristalinis pamatas slūgso apie 720 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Jį sudaro apatinioproterozojaus uolienos – dažniausiai biotito ir amfibolo sudėties gneisas, granitas,migmatitas ir kt. Prekvartero uolienų nuosėdinės dangos storis regione kinta nuo 703 iki757 metrų. Ją sudaro vendo komplekso ir paleozojaus uolienos. Vendo kompleksąsudaro gravelitas, įvairiagrūdis feldšpato-kvarcinis smiltainis, aleurolitas ir argilitas.Paleozojaus geologinį pjūvį sudaro apatinio ir vidurinio kambro, ordoviko, apatiniosilūro ir vidurinio bei viršutinio devono uolienos (7.5-1 ir 7.5-2 pav.). Apatinį kambrąsudaro įvairaus rupumo, dažniausiai smulkiagrūdis ir itin smulkiagrūdis kvarcinis,kvarcinis-glaukonitinis smiltainis, aleurolitas ir molis, apatinį ir vidurinį kambrą –smulkiagrūdis ir itin smulkiagrūdis smiltainis, ordoviką – klinties ir mergelio sluoksniai,apatinį silūrą – domeritas ir dolomitas, vidurinį devoną – gipsinga brekčija, domeritas,dolomitas, taip pat smulkaus ir smulkučio smėlio, smiltainio, aleurolito ir moliosluoksniai, viršutinį devoną – smulkaus ir smulkučio smėlio bei smiltainio, aleurolito irmolio sluoksniai. Vendo komplekso storis – 135–159 m, bendras apatinio ir viduriniokambro uolienų storis – 93–114 m, ordoviko – 144–153 m, silūro – 28–75 m, devonouolienų storis siekia 250 m (Marcinkevičius ir kt., 1995).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2417.5-1 pav. Naujos AE rajono prekvartero geologinis žemėlapis (Marcinkevičius ir kt.,1995): 1 – kvartero dariniai (pjūvyje); viršutinio devono svitos: 2 – Stipinai; 3 – Tatula –Įstra; 4 – Suosa – Kupiškis; 5 – Jara; 6 – Šventoji; vidurinio devono svitos: 7 – Butkūnai;8 – Kukliai; 9 – Kernavė; 10 – Ledai; 11 – lūžis; 12 –geologinio-tektoninio pjūvio linija; 13 –gręžinys; 14 – Ignalinos AE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2427.5-2 pav. Naujos AE rajono geologinis pjūvis (Marcinkevičius ir kt., 1995): 1 – kvarteras:morena, smėlis, aleuritas ir molis; 2 – vidurinis ir viršutinis devonas: smėlis, smiltainis,aleurolitas, molis, domeritas, dolomitas, brekčija; 3 – apatinis siluras: domeritas,dolomitas; 4 – ordovikas: klintis, mergelis; 5 – apatinis-vidurinis kambras Aisčių SerijaLakajų svita: smiltainis; 6 – apatinis kambras Rudaminos-Lontovo svitos: argillitas,aleurolitas, smiltainis; 7 – vendas: smiltainis, gravelitas, aleurolitas, argillitas; 8 –apatinisproterozojus: granitas, gneisai, amfibolitas, milonitas; struktūriniai kompleksai: 9 –hercininis; 10 – kaledoninis; 11 – baikalinis; 12 – kristalinis pamatas; 13 – ribos tarpsistemų; 14 – ribos tarp kompleksų; 15 –lūžiai.

7.5.1.2 Regiono kvartero nuogulos ir geomorfologijaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 243Arealas piečiau Drūkšių ežero yra Baltijos aukštumų distalinėje dalyje, atsitraukiančioNemuno amžiaus ledyno suformuotame kraštinių darinių ruože, Gaidėsglaciodepresijoje, esančioje į pietus nuo Drūkšių ežero (Marcinkevičius ir kt., 1995).Didžiąją glaciodepresijos dalį užima moreninių kalvų, volų ir į volus panašių formųlaukai ir masyvai. Kalvos – vidutinės ir smulkios, jų viršūnės plokščios, o šlaitainuožulnūs. Vyrauja 155–165 m absoliutinio aukščio kalvos, o į šiaurės rytus nuoDrūkšių ežero jų aukštis siekia ir 170–172 m. Būdingos fliuvioglacialinės irlimnoglacialinės kalvos, volai, limno- ir fliuviokeimai, ozai ir į ozus panašūs volai.Pažemėjimai tarp kalvų, esantys 141–145 m absoliutiniame aukštyje, dažnai užpelkėję. Įpietus nuo Ignalinos AE, Gaidės glaciodepresijoje, išsiskiria Čebarakų masyvas, kuriopaviršius padengtas plona zandrinio smėlio danga. Jo paviršius plokščias, vietomissmulkiai kalvotas, su termokarstinėmis įdaubomis. Daugelyje vietų iš po zandriniosmėlio kyšo vidutinės ir smulkios moreninės kalvos. Ignalinos AE apylinkėse vyraujasmulkiai kalvotas moreninis reljefas.Kvartero nuogulos slūgso ant nelygaus, paleoįrėžiais išraižyto, pokvarterinio paviršiaus(7.5-3 pav.). Jų storis regione kinta nuo 62 iki 260 m. Kvartero storymę sudaroviduriniojo ir viršutiniojo pleistoceno bei holoceno nuogulos. Nustatytos viduriniojopleistoceno Dzūkijos, Dainavos, Žemaitijos, Medininkų ledynų bei viršutiniojopleistoceno Viršutiniojo Nemuno Grūdos ir Baltijos stadijų ledynų ir jų tirpsmovandenų paliktos nuogulos. Kvartero nuogulų storymėje aplink Drūkšių ežerą vyraujaglacialinės nuogulos (morena) – moreninis priemolis bei priesmėlis, čia slūgsančiosvietomis iki 60–80 m gylio be smėlingų tarpmoreninių sluoksnių (7.5-4 pav.). Betdažniausiai storymėje moreninis priesmėlis arba priemolis sluoksniuojasi su įvairausgrūdėtumo smėlių, aleuritų arba molių sluoksniais (7.5-6 pav.). Vyraujantistarpmoreninių nuogulų storis yra nuo 10–15 iki 25–35 m (molio sluoksnių storis – nuo0,5–1 iki 50–70 m (Marcinkevičius ir kt., 1995).Regiono paviršius sudarytas paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos ledyno bei jotirpsmo vandenų paliktų nuogulų. Vyrauja kraštiniai glacialiniai dariniai (morena),sudarantys didžiąją įvairiai kalvotą regiono paviršiaus dalį. Pavienės kalvos bei jųmasyvai supilti iš įvairaus grūdėtumo smėlių: tai ozų, keimų ir kitokios tirpusio ledoplyšius užpildžiusios nuogulos. Tarp Drūkšių ir Švento ežerų duburių suklotossmėlingos ledyno tirpsmo vandenų srautų nuogulos, kurių storis vietomis siekia net 40–50 m. Kai kurių kalvų viršūnės arba paviršiaus pažemėjimai apkloti nestoru (2–4 mstorio) molio sluoksniu.Holoceno (poledynmečio laikotarpio) nuogulos – tai aliuvinės, ežerinės nuosėdos,deliuvis (šlaitų nuogulos) ir pelkių nuogulos (durpės). Jos išplitę visos teritorijospaviršiuje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2447.5-3 pav. Naujos AE rajono pokvartero paviršiaus schema: 1 – paleoįrėžiai; 2 –pokvartero paviršiaus isohipsės, m; 3 – Gręžiniai ir pokvartero paviršiaus absoliutusgylis; 4 – Ignalinos AE (autoriai: R. Kanopienė, V. Marcinkevičius).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2457.5-4 pav. Naujos AE regiono kvartero geologinis žemėlapis (originalo mastelis 1:50 000,autorius: R. Guobytė (Marcinkevičius ir kt., 1995)).

7.5-5 pav. Kvartero geologinio žemėlapio legenda.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 246

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 247

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2487.5-6 pav. NAE apylinkių kvartero geologinis pjūvis A–A (originalo mastelis 1:50 000, autoriai: R. Guobytė, V. Račkauskas (Marcinkevičius irkt., 1995)); legendą žiūr. 7.5-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2497.5-7 pav. NAE apylinkių kvartero geologinis pjūvis B–B (originalo mastelis 1:50 000, autoriai: R. Guobytė, V. Račkauskas (Marcinkevičius irkt., 1995)); legendą žiūr. 7.5-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2507.5.1.3 Siūlomų aikštelių geologinės sąlygosKristalinis pamatasKristalinis pamatas slūgso labai nevienodame 550–750 m gylyje nuo žemės paviršiaus.Tai yra todėl, kad kristalinis pamatas (7.5-2, 7.5-8 pav.) yra suskaidytas į nevienododidumo skirtingai iškilusius vienas kito atžvilgiu struktūrinius blokus. Šių blokųnevienodo iškilimo amplitudė Ignalinos AE apylinkėse siekia 55 m. Pačios IAEpramoninėje teritorijoje kristalinio pamato paviršiaus altitudės sudaro nuo minus 561,2m (gręž. P6) iki minus 581,4 m (gręž. P5), o absoliutinio aukščio izolinija, kertanti IAEpramoninę aikštelę, lygi minus 575 m.Kristalinio pamato uolienos yra ankstyvojo-vidurinio proterozojaus amžiaus. PrieDrūkšių ežero, kiek į šiaurę nuo IAE pramoninės teritorijos išgręžtas gilusis gręžinyspasiekė kristalinio pamato uolienas 732 m gylyje (Vaitonis ir kt., 1976; Juozapavičius irJuodkazis, 1987). Į šias uolienas įsigręžta iki 781 m gylio. Šiame gylio tarpsnyje nuo781 iki 732 m kristalinio pamato uolienos yra granito gneisas, amfibolitas ir kristalinisskalūnas.Ant dislokuoto kristalinio pamato paviršiaus slūgso nuosėdinių uolienų danga, kuriojeišskiriamos vendo, kambro, ordoviko, silūro, devono ir kvartero geologinių sistemųuolienos.Nuosėdinės uolienosGiliųjų gręžinių, išgręžtų gretutiniuose plotuose, duomenys rodo, kad tektoniniųdeformacijų suskaidytą blokinės sandaros kristalinį pamatą dengia viršutinioproterozojaus geologinio amžiaus vendo kompleksui priskiriamos uolienos, o dislokuotąir išplautą vendo komplekso storymės paviršių dengia apatinio kambro terigeninėsuolienos. Vendo kompleksas slūgso 732–596 m gylio intervale. Jį sudaro margaspalvissmiltainis ir aleurolitas.Argilito ir smiltainio sluoksnis su litifikuoto molio sluoksneliais, slūgsantis virš vendokomplekso 598–585 m gylio tarpsnyje, priskiriamas apatiniam kambrui. Viduriniokambro margaspalvis smulkiagrūdis smiltainis slūgso 585–570 m gylio intervale. Šįvidurinio kambro sluoksnį nedarniai dengia kaledoninio komplekso uolienos.Tiriamosios teritorijos geologiniame pjūvyje apatinio ordoviko geologinio amžiausšviesiai pilka klintis ir smiltainis slūgso ant vidurinio kambro uolienų 570–507,2 mgylio tarpsnyje, vidurinio ordoviko klintis ir mergelis slūgso 507,2–496,2 m gyliointervale, o viršutinio ordoviko šviesiai pilka klintis slūgso 496,2–440,1 m gyliotarpsnyje.Ordoviko sistemos uolienas nedarniai dengia apatinio silūro geologinio amžiaus šviesiaipilkas dolomitinis mergelis, kurio sluoksnis yra 440,1–354 m gylyje. Viršutinio silūrodolomitas, klintis ir mergelis tiriamoje teritorijoje slūgso 354–220 m gylio intervale.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2517.5-8 pav. Kristalinio pamato paviršiaus struktūrinė schema: 1– tektoninių struktūrų(blokų) ribos; 2– šiaurės Zarasų pakopa; 3– Anisimovičių gabenas; 4– rytų Drūkšiųpakilimas; 5– Drūkšių įlinkis (grabenas); 6– pietų Drūkšių pakilimas; 7– stratoizohipsėsabs.a.m.; 8–tektoniniai lūžiai, nustatyti pagal aeromagnetinės ir gravitacinės nuotraukosduomenis; 9– tektoniniai lūžiai, numatyti pagal seisminės žvalgybos duomenis; 10–gręžinys: skaitiklyje– gręžinio numeris, vardiklyje– kristalinio pamato paviršiausabsoliutinis aukštis, m; 11– geologinio pjūvio linija; 12– Ignalinos AE (pagalMarcinkevičių ir kt., 1995).Ant silūro sistemos uolienų išplauto paviršiaus slūgso hercininio komplekso uolienos.Tai viduriniam devonui priklausantis šviesiai pilkas aleurolitas, smiltainis ir dolomitas.Šios uolienos tiriamoje teritorijoje slūgso labai nevienodai ir galima tik prognozuoti,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 252kad gręžinys galėtų šį sluoksnį pasiekti 220–119,5 m gylio intervale. Kai kuriuosegręžiniuose (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995; Juozapavičius irJuodkazis, 1987), kurie yra išgręžti tiriamosios teritorijos rajone kiek į pietvakarius nuoDrūkšių ežero, devono sistemos smiltainio ir aleurolito storymė siekia 76–77 m, o kitosevietose ši storymė arba visiškai išplauta paleoįrėžiuose, arba likusi nedidelio storio.Vidurinio devono Narvos horizonto uolienos Ignalinos AE rajone sudaro 86–98 mstorio regioninę vandensparą. Išplautų devono sistemos uolienų paleoįrėžiais eroduotosevietose (7.5-1 pav.) Narvos vandensparinis horizontas daug plonesnis, o kai kur jo storistesiekia vos 5 m. Vidurinio-viršutinio devono Šventosios–Upninkų smiltainio storymėIgnalinos AE rajone vietomis visiškai išplauta, kitur likusi tik apatinė eroduotosstorymės dalis. Tiriamoje teritorijoje Upninkų serijos Kuklių ir Butkūnų svitų smiltainisir aleurolitas sudaro erozijos išraižytą ikikvarterinį paviršių, kurį dengia kvarterinėsledynmečiais susiformavę nuogulos ir nuosėdos.Kvartero nuogulosŠi labai sudėtingos sandaros ir labai nevienoda kvartero geologinio amžiaus nuogulų irnuosėdų storymė sudaryta iš ledynmečiais susidariusių nuogulų ir nuosėdų. Šiaistorymei priskiriamos ir dabartinės holoceninės nuogulos (durpės, sapropelis, sudurpėjęnuogulos) ir technogeniniai gruntai.Kvartero nuogulų ir nuosėdų storymė rajone siekiaapytiksliai 120 m. Nuogulų storis priklauso nuo paviršiaus reljefo altitudės irikikvarterinio paviršiaus absoliutinių aukščių.Kadangi aikštelėse nebuvo gręžiami gręžiniai gilesni kaip 50 m, tai kvartero nuogulų irnuosėdų storymės dalį, slūgsančią giliau kaip 50 m iki 120 m gylio galima apibūdinti tikatsižvelgiant į gretutinių teritorijų bei Ignalinos AE pramoninės teritorijos geologinėssandaros dėsningumus.Sudėtingame kvartero sistemos nuogulų geologiniame pjūvyje galima išskirti keliųledyno antslinkių glacigeninius darinius. Šių nuogulų storymė sudaryta iš žvyniniųsustumtiniųir monolitinių sluoksnių ir lęšių, kurių sandaroje vyrauja moreniniaipriemoliai ir priesmėliai. Šiuos monolitinius ar skeldiškus sustumtinius sluoksnius skirialimnoglacialinių ir fliuvioglacialinių nuosėdų sluoksniai ir lęšiai.Aikštelė Nr. 1Pirmoji aikštelė yra Ignalinos AE pramoninės teritorijos šiaurės rytinėje dalyje. Pietinėriba yra arti vakarų–rytų transporto juostos, vakarinė riba sutampa su trečiojoenergetinio bloko griuvenų ruožu, o iš šiaurės ir šiaurės vakarų tyrimų teritoriją ribojaDrūkšių ežero pakrantėje įrengtų hidrotechnikos kanalų ruožas. Iš šiaurės ir šiaurės rytųteritoriją supa nuleidžiamųjų hidrotechnikos įrenginių atskirtas 100–200 m Drūkšiųežero pakrantės ruožas, toliau į šiaurę pereinantis į pusiasalį.Geomorfologiniu požiūriu aikštelės teritorija yra Baltijos aukštumos dalis. Jospaviršiaus reljefas susiformavo paskutiniojo Baltijos ledyno pakrašty. Tai tipiškaskraštinių moreninių darinių reljefas. Pietinėje dalyje paviršiaus reljefas priklausovadinamosios Gaidės glaciodepresijos Čebarakų masyvui (Vaitonis ir kt., 1976), kuriopaviršius daugelyje vietų padengtas plona zandrinio smėlio danga. Čebarakųgeomorfologinio masyvo paviršius plokščias, vietomis smulkiai kalvotas, su labaidažnomis reljefe lėkštomis termokarstinėmis duobėmis, įdaubomis.Šiaurinės aikštelės dalies reljefui būdingas lėkštas užpelkėjusios banguotos lygumosperėjimas į pelkėtą Drūkšių ežero pakrantę. Šiaurinės ir rytinės dalies paviršiausabsoliutiniai aukščiai keliais metrais, o vietomis metru ar net mažiau viršija Drūkšiųežero vandens lygio absoliutinį aukštį, kuris sudaro vidutiniškai per metus 141,5 m.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 253Geomorfologiniu aspektu vertinant aikštelę, galima sakyti, kad jos pietinės daliesgamtinis reljefas yra visiškai pakeistas IAE trečiojo energobloko statybos vietoje, okitos šio statybos sklypo dalys – suplaniruotos žemės darbų eigoje. Buvusių pelkiųvietose durpės visiškai ar iš dalies iškastos, užpiltos smėliu, žvyru, kitu supiltiniugruntu. Supiltos privažiavimo kelių sampylos. Šiaurinėje ir šiaurės rytinėje dalyje,prišlietoje prie hidrotechnikos kanalų, pirminis gamtinis reljefas pažeistas iškasų,sampylų, kitų technogeninio reljefo formų. Tačiau ir pietinės, ir šiaurinės daliesdabartinio planiruojamo paviršiaus nuolydis yra šiaurės ir šiaurės rytų, Drūkšių ežeropakrantės kryptimi.Aikštelės teritorijoje pačią apatinę kvartero storymės dalį sudaro Dzūkijos svita. Šiossvitos glacigeninės nuogulos (gIIdz) slūgso tiesiog ant eroduoto prekvartero paviršiaus.Dzūkijos svitos morena masyvi, monolitinė ar mažai plyšiuota. Tai moreninis priemolisir priesmėlis su žvirgždu ir gargždu. Dzūkijos svitos nuogulas kai kur dengiatarpmoreninės proglacialinės nuogulos – akvaglacialinis smėlis ar žvyras.Glacigeniniai Dainavos svitos dariniai (gIIdn) išplitę labai nevienodai, lokaliai.Glacigeniniai Dainavos svitos moreniniai dariniai – moreninis masyvus priemolis sužvirgždu ir gargždu sudaro lokalinius lęšius ir sluoksnius, kurių storis gali siekti daugiaukaip 10 m (Vaitonis ir kt., 1976; Marcinkevičius ir kt., 1995).Vidurinio pleistoceno tarpmoreniniai dariniai – akvaglacialinis smėlis irlimnoglacialinis aleuritas – slūgso tiriamos teritorijos kvartero nuogulų pjūvio apatinėjedalyje, po Žemaitijos glacigeninėmis nuogulomis. Žemaitijos svitos (gIIžm) moreninispriemolis turi mažiau žvirgždo ir gargždo intarpų už Dainavos moreną (Marcinkevičiusir kt., 1995; Juozapavičius ir Juodkazis, 1987).Medininkų svitos glacigeniniai dariniai (gIImd) sudaro limnoglacialinių,fliuvioglacialinių ir glacialinių nuogulų kompleksą (lgIImd, fIImd, gIImd). Medininkųmoreniniai dariniai – moreninis priesmėlis ir priemolis – yra būdingos rudos ir rusvairudos spalvos ir turi daug nuosėdinių uolienų žvirgždo ir gargždo. Medininkų svitoslimnoglacialinis molis (lgIImd) gręžiniuose pastebėtas šalia tiriamosios teritorijos.Viršutinio pleistoceno Grūdos morena sudaro tiriamos teritorijos geologinio kvarterosistemos pjūvio dalį (gIIIgr). Grūdos moreninis priemolis yra išskirtas Ignalinos AEpramoninės teritorijos geologiniuose pjūviuose. Grūdos moreninės nuogulos sudaroištisinius sluoksnius, kurie yra Baltijos pagrindinės morenos bei Baltijos posvitėskraštinių moreninių darinių pagrindas.Baltijos kraštiniai moreniniai dariniai (gtIIIbl) formuoja gamtinį reljefą, o glacigeninėsnuogulos sudaro IAE statinių natūralų pagrindą. Taigi, Baltijos posvitėsfliuvioglacialinės, limnoglacialinės ir glacialinės nuogulos yra tiriamosios daliesteritorijos natūralūs gruntai, tiriami ir vertinami inžineriniu geologiniu ir geotechniniuaspektu.Kvartero sistemos nuogulų storymės geologinį pjūvį užbaigia dabartinės holoceninėsnuogulos, kurios sudaro silpnų gruntų masyvus. Tai morenos duburiuose susiklostęlimninės nuogulos ir nuosėdos, balų durpės ir sudurpėję gruntai bei sampylų supiltiniaigruntai (tIV) (Jonušas ir kt., 2006).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2547.5-9 pav. Pirmosios aikštelės schematizuotas geologinis- hidrogeologinis pjūvis.Nuogulų genezė:1 – pelkių, 2 – fliuvioglacialinės, 3 – glacialinės nuogulos;tarpmoreniniai spūdiniai vandeningi sluoksniai: 4 – Baltijos–Grūdos, 5 – Grūdos–Medininkų, 6 – Medininkų–Žemaitijos, 7 – Žemaitijos–Dainavos, 8 – Dainavos–Dzūkijos, 9– Dzūkijos fliuvioglacialinių nuosėdų; mažai laidūs sluoksniai (sąlyginės vandensparos):10 – Grūdos, 11 – Medininkų, 12 – Žemaitijos, 13 – Dainavos, 14 – Dzūkijos glacialinės; 15– durpė, 16 – sapropelis; 17 – smėlis, smulkutis smulkus; 18 – smėlis įvairus; 19 –žvirgždas; 20 – aleuritas; 21 – molis; 22 – priemolis; 23 – prekvartero uolienos; 24 –išbandytas gręžinys ir išbandyto horizonto vandens pjezometrinis lygis (skaitmuo –mineralizacija, g/l) (pagal Keraševičių ir Kropą, 2006)Aikštelė Nr. 2Aikštelė Nr. 2 yra vakarinėje Ignalinos atominės elektrinės pramoninės teritorijosdalyje. Aikštelė priklauso Baltijos aukštumų daliai – Aukštaičių aukštumosgeomorfologiniam rajonui, Gaidės kalvotos moreninės pakilumos mikrorajonui.Aikštelės paviršiaus reljefas susiformavo paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijosledyno pakraštyje.Aikštelės žemės paviršiuje ryškėja keletas neaukštų, 3–6 m aukščio kalvelių. Žemėspaviršiaus absoliutinis aukštis žemėja šiaurės kryptimi, Drūkšių ežero link. Aikštelėspaviršius buvo pakeistas Ignalinos AE statybos metu. Šiuo metu aikštelėje yra išlikękeletas elektros srovės paskirstymo stočiai priklausiusių pastatų dalių.Prekvartero uolienos aikštelės teritorijoje buvo tirtos ir kartografuotos tik paskutiniojokompleksinio 1: 50 000 mastelio geologinio kartografavimo metu. Detalesniųgeologinių ir inžinerinių geologinių tyrimų gylis siekė 20 m. Remiantis keleto įvairiųtyrimų rezultatais, iki 20 m gylio kvartero nuogulų storymę sudaro viršutiniojopleistoceno glacigeninės (gIII bl), fliuvioglacialinės (fIII bl) kraštinių darinių nuogulosir šiuolaikinės (holoceno) biogeninės (bIV), limninės (lIV) bei technogeninės (tIV)nuogulos (7.5-10 pav.). Technogeninės nuogulos – tai supiltiniai gruntai, kuriuos sudaroprieš išlyginimą aikštelės paviršiuje slūgsojusios nuogulos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2557.5-10 pav. Schematizuotas antrosios aikštelės geologinis pjūvis.Glacigenines nuogulas sudaro moreninis priemolis ir priesmėlis. Šios nuogulos slūgso0,5–1,0 m gylyje pietinėje aikštelės dalyje ir 5,5–10 m gylyje šiaurinėje dalyje.Glacigeninių nuogulų bendras vidutinis storis aikštelėje siekia 20–25 m. Šios nuogulossusiformavo paskutiniojo apledėjimo Baltijos stadijos ledyno pakraštyje (gtIII bl) irpriešpaskutiniojo apledėjimo Medininkų ledyne (dugninė morena gII md). Medininkųmoreninės nuogulos slūgso 137–151,2 m absoliutiniame aukštyje. Vietomis aikštelėjeglacigenines nuogulas dengia įvairus fliuvioglacialinis smėlis. Smėlio sluoksnio storisnėra didelis ir kinta nuo 0,5 m didžiojoje aikštelės dalyje iki 5 m negiliuosepaleoįrėžiuose. Sluoksnio slūgsojimo gylis kinta nuo 1,0 iki 9,2 m. Šios smėlingosnuogulos priskiriamos Baltijos stadijos kraštiniams fliuvioglacialiniams dariniams (ftIIIbl). Didžiąją aikštelės žemės paviršiaus dalį dengia technogeninės nuogulos (supiltinisgruntas), kurias sudaro mažo tankumo, vietomis uždurpėjęs dulkingas priemolis.Technogeninių nuogulų (tIV) storis kinta nuo 0,5 iki 11 m. Didžiausias supiltinio gruntostoris yra būdingas šiaurinei aikštelės daliai (Krainiukovas ir kt., 1986).Inžineriniu geologiniu požiūriu pakankamo stiprumo statinių pagrindu gali būtilaikomos tik viršutinio ir vidurinio pleistoceno glacigeninės nuogulos. Naujos AEpastatų statybos vietose silpni biogeniniai, limniniai ir supiltiniai gruntai turės būtinukasti ir pašalinti nuo abiejų aikštelių žemės paviršiaus.7.5.1.4 Tektoniniai lūžiaiNaujos AE apylinkėse nustatyti dviejų tipų tektoniniai lūžiai: ikiplatforminiai –nekertantys nuosėdinės dangos ir platforminiai – kertantys nuosėdinę dangą. Nuosėdinędangą kertantys lūžiai yra sublatuminės, submeridianalios, šiaurės vakarų ir šiaurės rytųkrypčių. Ryškiausiai išsiskiria Drūkšių įlinkio (grabeno) ir Anisimovičių grabeno lūžiųserijos. Drūkšių grabenas, kurio plotis 3–5 km, yra sudėtinga tektoninė struktūra,sudaryta iš trijų 0,5–1,5 km pločio juostų. Vidurinė grabeno dalis iškelta ir sudarohorstą. Lūžių ilgis – virš 20 km. Horstą ribojančių lūžių amplitudės – 25–55 m, iššiaurės ir pietų įlinkį (grabeną) ribojančių lūžių amplitudės siekia 10–20 m. Lankoformos Anisimovičių grabeno lūžiai jį suskaldo į beveik lygiagrečias 0,5–0,7 km pločiojuostas, pako-pomis nusileidžiančias rytų – šiaurės rytų kryptimi.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 256Lūžių ilgis yra apie 10 km, amplitudė – 15–60 m. Bendra sprūdžių amplitudė nuoapatinio silūro kraigo yra apie 180 m. Šiaurės Zarasų pakopoje ir Pietinio Drūkšiųpakilimo rytinėje dalyje paplitę submeridianalios krypties lūžiai. Šiaurės Zarasųpakopos rytinė dalis submeridianalios krypties lūžių suskaldyta į siaurus 0,5–1,5 kmpločio horstus ir grabenus. Lūžiai – 5–9 km ilgio, jų amplitudės – 10–20 m. PietiniųDrūkšių pakilimo lūžių, ribojančių 0,7–1,75 km pločio Apvardų-Prūto ir Mačioniųgrabenus, ilgis – 13–15 km, amplitudės – 10–25 m.Šiaurės rytų ir šiaurės vakarų krypties lūžiai nustatyti visose NAE apylinkių tektoninėsestruktūrose (blokuose). Jų ilgis kinta nuo 3–5 km iki 15–18 km, amplitudės – 15–20 m(Marcinkevičius ir kt., 1995).Šiaurės Zarasų pakopos blokas, už jo į rytus esantis Anisimovičių grabeno blokas beiRytų Drūkšių pakilimo blokas priklauso stambiai regioninei tektoninei struktūrai –vadinamajam Latvijos balnui, o Pietų Drūkšių blokas – kitai regioninei tektonineistruktūrai – Mozūrijos–Baltarusijos anteklizei. Drūkšių depresijos blokas (grabenas) yrašių regioninių tektoninių struktūrų sandūros zona (Marcinkevičius ir kt., 1995).Šiaurės Zarasų pakopos blokas yra šiauriau Drūkšių ežero. Nuo Drūkšių depresijosbloko jį skiria platuminės krypties Zarasų tektoninis lūžis. Per Drūkšių ežero vidurįsubmeridianalia kryptimi einantis Skirno tektoninis lūžis dalija Šiaurės Zarasų pakoposbloką į dvi dalis.Rytų Drūkšių pakilimo blokas yra pietinėje ir šiaurės rytinėje Drūkšių ežero ir pakrantėsdalyje. Iš pietvakarių jį riboja Stankovičių, o iš šiaurės – Zarasų lūžiai.Drūkšių depresijos blokas sudaro lanko pavidalo juostą, kuri tęsiasi iš vakarų įpietryčius per visą IAE rajoną. Blokas suskaidytas žemesnės eilės lūžių ir sudaroneotektoniškai aktyvią grabeno – horsto-grabeno struktūrą. Iš šiaurės Drūkšių depresijosbloką riboja Zarasų ir Stankovičių lūžiai, iš pietų ir pietryčių Drūkšių (Visagino) irObolės lūžiai.Pietų Drūkšių blokas užima pietinę Ignalinos AE rajono dalį. Šiaurėje ir šiaurės rytuosenuo Drūkšių depresijos jį skiria Drūkšių (Visagino) ir Obolės lūžiai. Pietuose šį blokąriboja Rudžių lūžis, o iš vakarų – meridianinės krypties Smalvos lūžis.Pietų Drūkšių bloką kerta keli submeridianinės krypties vietiniai lūžiai, kurie skaidobloką į nedidelės amplitudės grabeno tipo struktūras – Apvardų–Prūto, Mačionių ir kt.(Marcinkevičius ir kt., 1995).Tiriamos teritorijos tektoniniam vertinimui yra svarbūs platforminiai lūžiai, kurie kertanuosėdinių uolienų storymę. Tokie artimiausi yra Drūkšių depresijos bloką – Drūkšiųgrabeną ir iš pietų ribojantys Drūkšių (Visagino) ir iš pietryčių pusės – Obolės lūžiai.Šių lūžių ilgis siekia 20 km, o iš pietų Drūkšių bloką ribojančio Drūkšių (Visagino)lūžio amplitudė siekia 10–20 m. Pietų Drūkšių pakilimo bloko rytinėje dalyje yrasubmeridianinės krypties vietinių lūžių, kurių ilgis 5–9 km, o amplitudė – 10–29 m.Pietų Drūkšių pakilimo bloke yra vietinių lūžių, kurių amplitudės Apvardų–Prūto irMačionių grabenuose siekia 10–25 m. Regioninių lūžių sankirta yra Drūkšių ežere, kursusikerta įvairių krypčių giluminiai lūžiai (7.5-11 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2577.5-11 pav. Ignalinos AE pramoninės teritorijos tektoninė schema. 1– tektoniniai lūžiai; 2–neotektoninės zonos pagal morfometrinę analizę; 3– neotektoninės zonos pagalmorfosruktūrinę analizę (Marcinkevičius ir kt., 1995).Ignalinos AE rajone yra neotektoniškai aktyvių zonų, kurios gali būti lokaliai siejamossu giluminių lūžių zonomis, bet yra šiek tiek persistūmusios lūžių linijų atžvilgiu.Parinktos aikštelės, esančios greta Ignalinos AE energetinių statinių, yra Pietų Drūkšiųstruktūrinio bloko šiaurės rytinėje dalyje. Ši bloko dalis yra 4–5 km atstumu nuoDrūkšių (Visagino) ir Skirno regioninių lūžių sankirtos. Drūkšių (Visagino) regioniniolūžio zona yra apytikriai 1,0 km atstumu nuo pirmosios aikštelės šiaurinės ribos.Apvardų–Prūto ir Mačionių grabenus sudarantys vietiniai giluminiai lūžiai parinktųaikštelių nesiekia.Išvados• regioniniai giluminiai tektoniniai lūžiai, kertantys kristalinį pamatą ir nuosėdiniųuolienų storymę, suskaido Ignalinos AE rajoną į keturis struktūrinius blokus;• parinktos NAE aikštelės yra Pietų Drūkšių struktūrinio bloke, sąlyginai stabiliojeištisinėje monolitinėje šio bloko dalyje;• nuo Drūkšių (Visagino) giluminio regioninio lūžio zonos NAE pirmoji aikštelė yraapytiksliai 1,0 km atstumu, o nuo Skirno regioninio lūžio nutolusi per 5–6 km;• atliekant projektinių inžinerinių geologinių tyrimų studijos (patvirtinimo etapą)gręžinių gręžimo darbus būtina numatyti bent vieno gręžinio gylį padidinti ikiUpninkų svitos Ledų posvitės nuosėdinių uolienų slūgsojimo gylio, nes apie vietinio

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 258tektoninio lūžio tikimybę konkrečioje projektuojamo statinio vietoje galima spręstipagal šių uolienų sluoksnio kraigo absoliutinį gylį šiame ir gretutiniuose anksčiaugręžtuose gręžiniuose.7.5.1.5 Neotektoniniai žemės plutos judesiaiPagal morfometrinės ir morfostruktūrinės analizės bei kosminių nuotraukų dešifravimoduomenis galima parodyti, kad neotektoniškai aktyvių linijinių zonų dauguma beveiksutampa su pagal geofizinių metodų ir gręžimo duomenis išskirtų tektoninių lūžiųzonomis arba atskirais lūžiais. Patys aktyviausi lūžiai yra Drūkšių regiono,Anisimovičių gabeno bei Skirno lūžis. Su neotektoniškai aktyviomis linijinėmiszonomis susiję ir siauri paleoįrėžiai, kartais siekiantys beveik 200 m gylį (nuopokvarterinio paviršiaus) (Marcinkevičius ir kt., 1995).Ignalinos AE rajonas regioniniu mastu yra žemės paviršiaus neotektoninio vertikalauskitimo srityje, kuri sudaro 120 × 230 km matmenų ruožą. Šioje srityje žemės paviršiauskilimo greitis sudaro apytiksliai 2 mm per metus (Hidroprojektas, 1981). Lyginant sufundamentiniu Vilniaus reperiu, Ignalinos AE pramoninės teritorijos žemės paviršiausregioninis kilimo greitis siekia 2,5 mm per metus.Bendrame Ignalinos AE rajono žemės paviršiaus neotektoninio vertikalaus kilimo fonedėl tektoninių lūžių vyksta struktūrinių blokų diferenciniai poslinkiai. Šie poslinkiai –vertikalūs ir horizontalūs – yra matuojami įrengtame geodinaminiame poligone. 1988metų ataskaitose apdorotų kompleksinių tyrimų duomenų pagrindu nustatyta(Voskresenskaja ir kt., 1988; Darbo grupės išvados ..., 1988), kad visa Ignalinos AEpramoninė teritorija yra ištisiniame struktūriniame bloke, bet dėl giluminių lūžiųaktyvumo vyksta diferenciniai žemės paviršiaus judesiai Drūkšių grabeno sandūroje suPietų Drūkšių bloku.Vertinant Ignalinos AE pramonės teritorijos seismines sąlygas 1988 m. sudarytabuvusios SSSR valstybinė komisija konstatavo, kad IAE rajone nepakanka tyrimų, tarpjų ir geodezinių, dabartiniam tektoninių lūžių aktyvumui analizuoti. Tokių geodeziniųtyrimų duomenys yra vienas iš kokybinių rodiklių vertinant Ignalinos AE geodinaminėsrizikos laipsnį. Tyrimų tikslai buvo suformuluoti taip: ar Ignalinos AE rajone giluminiaitektoniniai lūžiai yra aktyvūs, ar tektoninių lūžių aktyvumo sukelti žemės paviršiausposlinkiai nekelia grėsmės veikiantiems branduolinės energetikos objektams, jųeksploatacinei saugai.Dabartiniams vertikaliesiems žemės paviršiaus poslinkiams matuoti 1989 m. įrengtasgeodinaminis poligonas (Juknelis ir kt., 1990). Ignalinos AE geodinaminį poligonąsudaro precizinės niveliacijos tinklas (Zakarevičius, 1999), kuris apima apie 110 km 2plotą, esantį Drūkšių ežero dubumoje ir aprėpiantį Ignalinos AE pramoninę teritoriją.Geodeziniai preciziniai matavimai atlikti 1989, 1990, 1991, 1992 ir 1994 metais.Vertikaliųjų žemės paviršiaus poslinkių matavimo duomenys grafine išraiška pateikti7.5-12 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2597.5-12 pav. Matavimų geodinaminiame poligone rezultatai.Iš geodinaminio poligono reperių vertikaliųjų poslinkių galima išaiškinti, kad poligonoteritorijoje vertikalieji žemės paviršiaus judesiai yra diferencijuoti pagal blokus. Ryškiaipagal tektoninius blokus reperių poslinkiai išsiskiria pagal giluminį Drūkšių lūžį.Šiaurinio ir pietinio blokų tarpusavio vertikaliųjų poslinkių amplitudė per tyrimųlaikotarpį nuo 1989 iki 1994 m. buvo apie 5 mm (Zakarevičius, 1999). Šiaurinis blokaskyla pietinio atžvilgiu. Pastebėta vertikaliųjų poslinkių krypties inversija – vienų metųmatavimų ciklo duomenys rodo tam tikros vietos kilimą, kitų metų matavimo cikloduomenys rodo toje vietoje reperį pasislenkant žemyn (Zakarevičius, 1999). Kadangiskirtingi struktūriniai teritorijos blokai apriboti giluminių tektoninių lūžių, galima darytiprielaidą, kad vyksta atskirų blokų posvyriai. Matavimų rezultatai liudija, kad žemėspaviršiaus judesių diferenciacija Ignalinos AE rajone susijusi su tektoniniais lūžiaisapribotais struktūriniais blokais. Geodeziniais preciziniais matavimais nustatytiposlinkiai yra ne tik žemės paviršiaus, bet ir kristalinio pamato blokų diferenciniųvertikalių judesių išraiška. Todėl teigiama (Voskresenskaja ir kt., 1988; Zakarevičius,1999), kad Ignalinos AE rajone aktyvūs tektoniniai procesai vyksta ir šiuo metu. Tačiauabsoliutūs poslinkių dydžiai, sudarantys per trejus metus apie 5 mm amplitudę irkaitaliojantys poslinkių vektoriaus linkmę, praktiškai yra nykstamai maži. Gal būtsvarbesnė šių geodinaminių poslinkių tyrimo išvada yra ta, kad dviejų regioniniųtektoninių struktūrų sandūroje esanti Ignalinos AE pramoninė teritorija, esanti netoliesenuo tektoninių lūžių sankirtos Drūkšių ežere, seismingumo vertinimo aspektu yrapadidinto jautrumo zonoje.Iš pateiktų duomenų matyti, kad tiriamos teritorijos vertikaliųjų neotektoninių žemėspaviršiaus poslinkių intensyvumą geriausiai reprezentuoja matavimai, atlikti 21 ir 23taškuose. Matyti, kad matavimų ciklų duomenys rodo esant 21 taško nuoseklaus kilimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 260tendenciją. Kilimo amplitudė sudaro apie plius du milimetrus per 1989–1992 m.laikotarpį. 23-čiojo taško vertikalių poslinkių inversijos nustatytos 1989–1991 m.laikotarpiu ir sudarė beveik pusės milimetro amplitudę, o 1989–1992 m. suminėvertikalaus poslinkio vektoriaus amplitudė neviršijo vieno milimetro. Tokiosabsoliutinės išmatuotų poslinkių skaitmeninės vertės liudija, kad tiriamoji teritorija nėraaktyvių tektoninių lūžių zonoje, o žemės paviršiaus diferencijuotą nykstamai mažosamplitudės kilimą sukelia geodinaminiai procesai, vykstantys gretimame Drūkšiųįlinkio grabene.Pastaraisiais metais užbaigtas ir Ignalinos AE rajono žemės paviršiaus horizontaliųjųdiferencinių poslinkių matavimas preciziniais geodeziniais būdais. Atlikushorizontaliųjų poslinkių tyrimus nustatyta, kad Ignalinos AE rajono blokinė sandarapasitvirtina su labai aukšta tikimybe.Matavimai parodė, kad Ignalinos AE rajone ir apie Drūkšių ežerą įrengtamegeodinaminiame poligone didžiausių santykinių horizontalių poslinkių kryptys sutampasu geologiniais metodais išaiškintų tektoninių lūžių kryptimis (Stanionis, 2005).Preciziniai geologiniai matavimai, atlikti 1992–1994 metais, parodė, kad Ignalinos AErajone metinės didžiausio pailgėjimo vertės sudaro dešimtmilijoninę dalį, o einant išpietvakarių į šiaurės rytus spaudimo zona pereina į tempimo zoną. Visa Ignalinos AEpramoninė teritorija yra bendrojo tektoninio gniuždymo zonoje (Stanionis, 2005).Taigi, horizontalių žemės paviršiaus poslinkių preciziniai matavimai parodo, kad naujosAE pirmosios aikštelės teritorija yra veikiama tektoninio gniuždymo (7.5-13 pav.).Didžiojo svarbiausiojo įtempio kryptis beveik sutampa su meridianine, todėlgniuždomasis įtemptumas yra statmenas Drūkšių ežerą kertančiam Drūkšių (Visagino)regioniniam lūžiui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2611 – seisminis tyrimas, 2 - aeromagnetinis tyrimas, 3 – morfostruktūrinė analizė. Kiti: 4 -Ignalinos atominė elektrinė, 5 – GPS taškai, 6 – pagrindinės apkrovos (1 – maksimaluspagrindinės apkrovos pokytis, 2 – minimalus pagrindinės apkrovos pokytis)7.5-13 pav. Žemės plutos svarbiausio tektoninio įtempio struktūra (pagal Juknelį ir kt.,1990).Išvados• žemės paviršiaus poslinkių precizinių geodezinių matavimų duomenys patvirtinageologinių tyrimų išvadą apie blokinę žemės gelmių sandarą Ignalinos AE rajone;• šie tyrimai ir matavimai patvirtina prielaidas apie Drūkšių (Visagino) ir Skirnotektoninių lūžių aktyvumą;• preciziniai matavimai parodė, kad pirmojoje aikštelėje žemės paviršiaus poslinkiaiyra nykstamai maži, kad tam tikru laikotarpiu vertikalių poslinkių vektorius keičiasavo linkmę – žemės paviršius tai kyla, tai leidžiasi;• preciziniai matavimai aikštelėje Nr. 2 nebuvo atliekami;• horizontalių poslinkių matavimai paliudija apie nykstamai mažas santykinesdeformacijas ir nykstamai mažus deformacijų gradientus;• dabartinių žemės paviršiaus judesių pobūdis rodo, kad aikštelės yra pakankamuatstumu nuo Drūkšių (Visagino) tektoninio lūžio sankirtos su tektoniniu Skirno lūžiu

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 262ir patenka į gniuždomojo įtemptumo sritį piečiau Drūkšių (Visagino) tektoniniolūžio zonos.7.5.1.6 Seisminis aktyvumasLietuvos teritorija tradiciškai traktuojama kaip aseisminė arba labai mažo seismingumosritis. Tą apsprendžia geologinės sandaros ypatumai (ankstyvojo prekambrokonsolidacijos Žemės pluta) bei didžiulis nuotolis iki aktyvių tektoninių sričių. Tačiauturimi istoriniai ir dabartiniai duomenys rodo, jog gretimuose Lietuvai kraštuose yrabuvę juntamų žemės drebėjimų (7.5-14 pav.).7.5-14 pav. Baltijos kraštų seismingumas: apskritimai – istoriniai įvykiai nuo 1616 iki 1965m.; šešiakampiai – tektoniniai įvykiai, užregistruoti nuo 1965 iki 2004 m.; trikampiai –veikiančios seisminės stotys.Paskutiniai 4,4 ir 5,0 magnitudės (pagal Richterio skalę) stiprumo žemės drebėjimaibuvo užfiksuoti Rusijos Kaliningrado srities teritorijoje 2004 m. rugsėjo 21 d. Juosužfiksavo pasaulinės seisminės stotys, taip pat Ignalinos AE seisminio monitoringostotis.Pagal istorinius duomenis nuo 1616 m. 250 km spinduliu apie Ignalinos AE yra buvę 19žemės drebėjimų (PNIIIS, Maskva, 1988). 1999 m. IAE apylinkėse, vykdant elektrinėssaugumo projektus, buvo įrengtos 4 seisminio monitoringo stotys (žr. 7.5-14 pav.). Nuoto laiko Lietuvos geologijos tarnyba pagal susitarimą su IAE apdoroja ir analizuojašiose stotyse surenkamus duomenis.Naujas VATESI normatyvinis dokumentas „Seisminio poveikio branduolinėsenergetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006-01“ (Valstybės žinios, 2006, Nr.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 26387-3447) nustato branduolinės energetikos objektų konstrukcijų, sistemų ir komponentųprojektavimo ir analizės reikalavimus bei rekomendacijas, siekiant užtikrinti jų saugąįvykus žemės drebėjimui.TATENA saugos standartuose (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.3, 2002; TATENAsaugos reikalavimai Nr. NS-R-3, 2003; TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6, 2003)nustatyti reikalavimai atominių elektrinių ir kitų branduolinės energetikos objektųstatybos aikštelių seismingumui įvertinti ir kiekybiškai apibūdinti žemės virpesiųprojektinius parametrus bei gruntų seismines kategorijas.TATENA saugos standartuose (TATENA saugos reikalavimai Nr. NS-R-3, 2003;TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6, 2003) atsižvelgiama, kad vykstant žemėsdrebėjimui AE statinys virpa kartu su geologiniu pagrindu, t.y. kartu su gruntų masyvu,į kurį remiasi statinys. Todėl vertinant seismingumą vertinama visa sistema “statinys–pagrindas”. Todėl būtina nagrinėti du aspektus.Pirmasis aspektas – kaip virpantis žemės drebėjimo metu pagrindas veikia statinioseisminius poslinkius. Tektoninių pagrindo plyšių poslinkiai gali sukelti AE statiniųgriūtį. Todėl tiesiog virš tektoninių plyšių statyti AE yra draudžiama (TATENA saugosserija Nr. 110, 1993). Kiti poveikiai AE statiniams priklauso ir nuo statiniųkonstrukcijos, išdėstymo ir jų dinaminių charakteristikų. Bet labai svarbios yra pagrindogruntų sudėties, sandaros, vandeningumo ir fizinės būklės charakteristikos, kuriosapibūdina gruntų seismines kategorijas.Antrasis aspektas – pagrindo gruntų laikomosios gebos įvertinimas ir nuosėdųdeformacijos, kurias sukelia nuolatinės ir seisminės apkrovos. Seismiškai patvarių AEstatinių ir įrenginių projektavimo esminis principas yra griežtai laikytis TATENAsaugos standartų nuostatų, kad būtų išvengta radiologinių avarijų, kurias gali sukeltibranduolinės energetikos objektų sugriovimai vykstant žemės drebėjimui.Kadangi atominė jėgainė yra potencialiai pavojingas radiacinės saugos aspektubranduolinės energetikos objektas, būtina garantuoti jo apsaugą nuo seisminių poveikių.Tačiau nėra prasmės nepagrįstai didinti seisminį patvarumą tų statinių ir įrenginių, kuriųsugriovimas nesukelia radiologinės avarijos. Taigi, TATENA saugos filosofija –kiekvienam atominės jėgainės elementui keliami seisminio patvarumo saugosreikalavimai yra skirtingo lygmens. Nustatytos skirtingos AE statinių ir įrenginiųpatvarumo kategorijos susiejamos su radiacine sauga. Aukščiausios kategorijos yrabranduolinio reaktoriaus statiniai.Taigi, kiekvienai seisminio patvarumo statinių kategorijai nustatomi skirtingi pavojingointensyvumo ir tikimybės virpesių lygiai, kurie gali pasireikšti galimo žemės drebėjimometu toje konkrečioje AE aikštelėje.TATENA saugos standartai nustato, kad kiekvienai parinktai AE aikštelei turi būtiįvertinti du seisminių virpesių, kuriuos su tam tikra nustatyta tikimybe toje aikštelėjegali sukelti žemės drebėjimas, lygmenys:• SL-1 (seismingumo lygmuo 1), kuris atitinka Rusijos Federacijos standartų seisminįlygmenį PZ (projektnoje zemletriasenije), JAV vadinamą santrumpa OBE(Operating Basis Earthquake – pagrindinis darbinis žemės drebėjimas), DidžiojeBritanijoje vadinamą DBE (Design Basis Earthquake);• SL-2 (seismingumo lygmuo 2), kuris atitinka Rusijos federacijos MRZ(maksimalnoje rasčiotnoje zemletriasenije), JAV vadinamą SSE (Safe ShutdownEarthquake – saugaus sustabdymo žemės drebėjimo lygmuo), Didžiojoje BritanijojeSSE ar BDBE (Beyond Design Basis Earthquake).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 264Seismingumo lygmuo SL-1 yra toks tikėtinai didžiausias seisminių grunto virpesiųlygmuo AE aikštelėje, kai galima nutraukti elektros ar šilumos energijos gamybąnesustabdant reaktoriaus, o tik pakeičiant jo eksploatacijos būklę. TATENA nustato,kad vertinant tokio lygmens žemės drebėjimo lygmenį, jo pasikartojimo tikimybė yra10 -2 1/metai. Tai yra, tokio lygmens grunto seisminius poslinkius gali sukelti žemėsdrebėjimas, kuris gali įvykti bet kuriuo laiko momentu bet vieną sykį per 100 metų.Taigi, galimai didžiausias seisminių virpesių intensyvumas AE aikštelėje, kurį galisukelti SL-1 stiprumo žemės drebėjimas, turi nustatytą tikimybę, kad gali įvykti toskonkrečios AE eksploatavimo laikotarpiu.Seismingumo lygmuo SL-2 yra įmanomai stipriausio žemės drebėjimo sukeltųseisminių virpesių lygmuo AE aikštelėje, kai dar įmanoma saugiai sustabdytibranduolinį reaktorių. Pagal VATESI dokumentą P-2006-01 (Valstybės žinios, 2006,Nr. 87-3447) SL-2 – seismingumo lygmuo, kurio tikimybė per reaktoriauseksploatavimo metus yra didesnė už intervalo nuo 1 × 10 -3 iki 1 × 10 -4 (vidutinių verčių)arba nuo 1 × 10 -4 iki 1 × 10 -5 (medianos) ribą. Taigi, SL-2 seismingumo lygmuo nustatodidžiausią įmanomą seisminių virpesių intensyvumą, kurį AE aikštelėje gali sukeltitokio stiprumo žemės drebėjimas, kurio galimybės negalima atmesti net ir tuo atveju,kai jo tikimybė yra nykstamai maža.Seismingumo lygmenys SL-1 ir SL-2, kaip ir žemės drebėjimų intensyvumas, nusakomibalais pagal tarptautinę 12-os balų skalę MSK-64 (1964 metų Medvedevo–Šponhojerio–Karniko skalę) arba pagal tapačią 12-os balų 1998 metų Europosmakroseisminę skalę EMS–98.AE statinių ir įrenginių seisminių deformacijų riziką didina pagrindo gruntų prastosseisminės charakteristikos, kurios priklauso nuo gruntų sudėties, vandeningumo irfizinės būklės. Gruntų storymės kategorizuojamos. Seisminiu aspektu yra pavojingiausitrečiosios seisminės kategorijos gruntai (Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2004; PN AE G-5-006-87; Statyba seisminiuose rajonuose, SNiP P-7-81, 1995). Jei AEaikštelės 10-ties metrų grunto storymėje jos pusę ar daugiau sudaro trečiosios seisminėskategorijos gruntai, AE aikštelės seismingumo lygiai didinami vienu balu. Taivadinamasis AE aikštelės seismingumo lygmens įvertinimas atsižvelgiant į gruntųsąlygas.Ignalinos AE teritorijos seismingumo dabar galiojantis įvertinimas paremtas oficialiaišvada, kurią parengė SSSR ministrų tarybos 1988-09-22 nutarimu Nr.1886 P sudarytadarbo grupė Ignalinos AE aikštelės seisminėms sąlygoms įvertinti (Darbo grupėsišvados ..., 1988). Vadovaujantis TATENA saugos standartų reikalavimais buvoišsamiai išnagrinėti Ignalinos AE aikštelės geologinių, tektoninių, geofizinių,geodezinių, seismologinių, hidrogeologinių, inžinerinių-geologinių bei inžineriniųseisminiųtyrimų duomenys. Šių duomenų nagrinėjimo pagrindu buvo nustatytiIgnalinos AE aikštelės seismingumo lygmenys PZ (SL-1) ir MRZ (SL-2) balais pagalMSK-64 skalę atsižvelgiant į gruntų sąlygas (t.y. įvertinant III-sios seisminėskategorijos gruntų buvimą AE statinių pagrinduose).Darbo grupė, atsižvelgdama, kad Ignalinos AE aikštelėje statinių pagrindų storymėsviršutinę 10-ties metrų dalį sudaro III-sios seisminės kategorijos gruntai, nustatė 6 balų(pagal MSK – 64 skalę) seismingumo lygmenį PZ, kas atitinka 6 balų lygmenį SL-1pagal MSK-64 ar EMS-98 skalę. Darbo grupė nustatė 7 balų (pagal MSK-64 skalę)seismingumo lygmenį MRZ, kas atitinka 7 balų lygmenį SL-2 pagal MSK-64 ar EMS-98 skalę (Darbo grupės išvados ..., 1988).1988 metų birželio- spalio mėnesiais Maskvos gamybinio ir mokslo tyrimo institutoPNIIIS specialistai atliko instrumentinius seismingumo tyrimus ir Ignalinos AE

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 265aikštelės seisminį mikrorajonavimą (Voskresenskaja ir kt., 1988). Atliktų instrumentiniųtyrimų duomenų pagrindu buvo įvertinti kiekybiniai seisminiai parametrai ir atliktasseisminis mikrorajonavimas, aprėpęs ir tiriamosios teritorijos plotą.Pagal seisminio mikrorajonavimo duomenis nustatyta, kad tiriamosios teritorijosseismingumo lygmuo PZ (SL-1) yra 6 balai pagal MSK-64 skalę, įvertinus, kadviršutinę gruntų masyvo 10 metrų storymę sudaro trečiosios seisminės kategorijosgruntai. Tiriamosios teritorijos seismingumo lygmuo MRZ (SL-2) yra 7 balai pagalMSK-64 skalę, įvertinus, kad viršutinėje 10 metrų storymėje yra trečiosios seisminėskategorijos gruntų (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailičenko ir kt., 1989). PagalTATENA saugos standartuose pavartotas santrumpas tiriamasis teritorijos seismingumolygmuo SL-1 yra 6 balai pagal MSK-64 skalę (arba EMS – 98 skalę), o seismingumolygmuo SL-2 yra 7 balai pagal MSK-64 skalę (arba EMS-98 skalę).Instrumentinių matavimų ir modeliavimo būdais atliktas seisminių charakteristikųįvertinimas pateiktas instituto PNIIIS ataskaitoje apie Ignalinos AE aikštelės ir paskirųjos dalių seismingumą (Voskresenskaja ir kt., 1988; Michailičenko ir kt., 1989). Pagalpateiktus duomenis seisminių virpesių parametrus tiriamoje teritorijoje galimaapibūdinti tokiomis vertėmis (Voskresenskaja ir kt., 1988):• kritinis pagreitis a max = 0,0375 g PZ (SL-1) seismingumo lygmeniui;• kritinis pagreitis a max = 0,075 g MRZ (SL-2) seismingumo lygmeniui.Sąjunginio projektinio ir mokslo tyrimo kompleksinės energetinės technologijosinstituto (VNIPIET) 1989 m. parengtoje analitinėje ataskaitoje tiriamojoje teritorijojetaikomas 3-sis seisminis modelis, kurį apibūdina grunto vidutinis tankis ρ = 2,2 Mg×m -3 , skersinių bangų sklidimo greitis v s = 400 m×s -1 , išilginių bangų sklidimo greitis v p =1400 m×s -1 (Michailičenko ir kt., 1989).Gruntų storymės, slūgsančios iki 10 m gylio, dinaminės charakteristikos:• skersinių bangų sklidimo greitis v s =,250–270 m×s -1 ;• išilginių bangų sklidimo greitis v p = 1080–1125 m×s -1 ;• dinaminis Puasono skaičius v d = 0,45–0,46;• dinaminis Jungo modulis E d = 365–450 MPa;• dinaminis Kulono modulis G d = 125–160 MPa;• santykinė disipacija D p = 0,5–0,85.Gruntų storymės, slūgsančios giliau už 10 m, suvidurkintos dinaminės charakteristikos:• skersinių bangų sklidimo greitis v s = 380 m×s -1 ;• išilginių bangų sklidimo greitis v p = 1140 m×s -1 ;• dinaminis Puasono skaičius v d = 0,43;• dinaminis Jungo modulis E d = 800 MPa;• dinaminis Kulono modulis G d = 300 MPa;• santykinė disipacija D p = 0,60.Taigi, vertinant seisminių poveikių sukeliamas AE statinių pagrindų deformacijas,gruntų masyvų geologinė sandara idealizuotai suprastinama: priimama hipotezė, kad AEstatinio pagrindas susideda iš begalinės tįsos horizontalių sluoksnių, gruntai nagrinėjamikaip tiesiškai deformuojama klampiai tampri terpė, o deformacinės gruntųcharakteristikos vienodos tam tikro sluoksnio ribose.Išvados

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 266• Ignalinos AE pramonės teritorijos seisminės sąlygos yra išsamiai ištyrinėtoskompleksiniais metodais, atliktas seisminis mikrorajonavimas, kurio duomenimisgalima vadovautis nustatant tiriamosios teritorijos seismingumo lygmenis;• išmatuoti ir nustatyti gruntų storymių seisminiai parametrai atitinka TATENAsaugos standartų reikalavimus seismingumo tyrimų metodams ir metodikoms;• išaiškinta, kad viršutinę 10-ties metrų grunto storymės dalį sudaro mažai atsparūstrečiosios seisminės kategorijos gruntai;• atsižvelgiant į trečiosios seisminės kategorijos gruntų dominavimą tiriamosiosteritorijos viršutinėje geologinio pjūvio dalyje, seisminio mikrorajonavimo darbų irtyrimų duomenys leido nustatyti 6 balų seismingumo lygmenį PZ (SL-1) ir 7 balųseismingumo lygmenį (SL-2) pagal MSK-64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę;• atliktų instrumentinių seisminių tyrimų Ignalinos AE antrosios eilės statybosaikštelėse rezultatai leidžia apibūdinti gruntų storymių apibendrintas seisminescharakteristikas naujos AE aikštelėse.7.5.2 Siūlomų aikštelių palyginimasTiesioginis naujos AE statybos ir eksploatacijos poveikis žemės gelmėms gali būtisusijęs su gruntų ir gruntinio vandens cheminės sudėties ir savybių pokyčiais bei gruntosutankėjimu ir suslūgimu po planuojamais pastatais.Abiejų aikštelių geologinės sąlygos yra gana panašios. Pirmosios aikštelės žemėspaviršius yra išlygintas. Pažemėjimuose slūgsojusios durpės yra visiškai ar iš daliespašalintos, o jų vietoje šiuo metu slūgso supiltinis gruntas. Antrojoje aikštelėje žemėspaviršius nėra visiškai išlygintas, jame išsiskiria keletas neaukštų kalvelių. Gilesniuosepažemėjimuose slūgso supiltinis gruntas. Durpės nėra pilnai pašalintos. Silpnų gruntųtūris antrojoje aikštelėje yra didesnis. Tiek supiltinis gruntas, tiek limninės ar pelkiųnuogulos nėra pakankamo stiprumo pagrindas naujos AE statiniams ir turi būti pašalinti.Naujos atominės elektrinės statyba ir eksploatacija nepaveiks gilesnių žemės gelmiųsluoksnių ir spūdinio vandens. Detalesnis poveikio vandeniui vertinimas yrapateikiamas 7.3 skyriuje, o poveikio dirvožemiui vertinimas –7.4 skyriuje.Lūžių zonose dėl vertikalių žemės paviršiaus judesių skirtumų gali vykti statiniųpagrindo ir kitų konstrukcijų pleišėjimas, kas savo ruožtu gali padidinti avarijų riziką.Todėl nauja AE turi būti statoma ant stabilaus pagrindo, kuris nėra suskaidytastektoninių lūžių.Struktūrinės tektoninės naujos AE regiono sąlygos yra gana sudėtingos. Įvairiaistyrimais buvo nustatyta, kad vertikalūs žemės paviršiaus judesiai yra susiję su kristaliniopamato ir nuosėdinės dangos lūžiais apribotų tektoninių blokų aktyvumu. Vertikaliųžemės plutos judesių santykinė amplitudė gali siekti 2 mm per metus. Preciziniaigeologiniai matavimai parodė, kad Ignalinos AE rajone metinės didžiausio pailgėjimovertės sudaro dešimtmilijoninę dalį, o einant iš pietvakarių į šiaurės rytus spaudimozona pereina į tempimo zoną. Visa Ignalinos AE pramoninė teritorija yra bendrojotektoninio gniuždymo zonoje.Abi siūlomos aikštelės yra tame pačiame gana stabiliame tektoniniame bloke. Aikštelėseslinkių absoliučios vertės yra praktiškai be galo mažos ir neigiamas poveikis dėltektoninių slinkimų naujos AE statybai ir eksploatavimui nelaukiamas. Tačiau antrosiosaikštelės teritoriją šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi kerta tektoninis lūžis, kuriolokalizacija buvo nustatyta pagal seisminius duomenis geologinio kartografavimo metu.Jei šis lūžis tikrai yra, antrojoje aikštelėje gali būti sudėtinga parinkti pastatų vietas taip,kad jie būtų pakankamai toli nuo to lūžio. Antroje aikštelėje būtina atlikti detalesnius

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 267tyrimus, kad būtų pagrįstas jos tinkamumas naujos AE statybai. Pirmoji aukštelė pagalturimus duomenis yra tinkamesnė naujos AE statybai.7.5.3 Poveikio sumažinimo priemonėsSvarbiausia neigiamo poveikio mažinimo priemonė yra tinkamas projektas. Naujos AEprojektas atitiks visus TATENA rekomendacijų ir Lietuvos teisės aktų saugosreikalavimus.Naujos AE reaktorius ir kiti pastatai bus suprojektuoti ir pastatyti taip, kad išliktųstabilūs numatomo stiprumo žemės drebėjimo atveju. Neigiamo poveikio dėl vertikaliųar horizontalių žemės plutos tektoninių judesių bus išvengta, tinkamai suprojektavusstatinius.Visi galimi neigiami aplinkos kokybės pokyčiai bus stebimi. Atominės elektrinėsaplinkos monitoringo programa apims hidrogeologinius, geocheminius ir geodeziniusplanuojamos elektrinės aikštelėje. Jei kurio nors aplinkos komponento kokybės pokyčiaiviršytų leistiną lygį (pavyzdžiui, avarijos atveju), šis aplinkos komponentas busatkuriamas techninėmis priemonėmis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2687.6 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ7.6.1 Dabartinė aplinkos būklė7.6.1.1 Bendra biologinės įvairovės charakteristika ir svarbiausios vertybėsVertinant naujos atominės elektrinės (naujos AE ir NAE) poveikį biologinei įvairoveišiame darbe daugiausiai buvo analizuojama Lietuvos Respublikos teritorija, esanti30 km spinduliu aplink Tumelinos gyvenvietę (Drūkšių ežero vakarinė pakrantė).Toliau šiame darbe analizuojama teritorija bus vadinama NAE regionu. Šis regionas yraAukštaitijos aukštumoje ir patenka į Baltijos aukštumos fizinį-geografinį regioną.Aukštesnes ir sausesnes regiono vietas dengia miškai. Reljefas banguotas, gausu ežerų.NAE regionas priklauso Mišrių miškų biomo Taigos regionui. Didžioji jo dalispriklauso Rytų Baltijos provincijos Rytinės Lietuvos ežeringajai ir Šiaurinės Nalšiosaukštumų dalims.Biologinės įvairovės požiūriu NAE regione yra keletas labai svarbių ekologiniųkompleksų: Drūkšių ežero, Smalvos ir Smalvykščio ežerų su aplinkinėmis šlapžemėmis,Antalieptės marios (ant Šventosios upės įrengta Antalieptės hidroelektrinės vandenssaugykla), Pušnies pelkė ir kai kurie kiti.Regiono klimatas – kontinentinis. Čia klimato rodiklių metiniai svyravimai šalyjedidžiausi. Metų sezonai keičiasi greičiausiai, žiemos ilgiausios ir šalčiausios, o vasara iraugalų vegetacijos laikotarpis yra trumpiausi.Šiame poveikio aplinkai vertinimo (PAV) darbe aptariamos ir vertinamos tokiosbiologinės įvairovės vertybės:• Tarptautinės svarbos NATURA 2000 tinklo ir kitos biologinės įvairovės apsaugaiskirtos saugomos teritorijos;• Tikslinės [qualifying] paukščių rūšys (į ES Direktyvos 79/409/EEC I priedąįtrauktos rūšys, kurių populiacijoms apsaugoti turi būti steigiamos (įsteigtos)paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST); tikslinės rūšies sąvoka darbevartojama tik kalbant apie konkrečią PAST);• Kitos paukščių rūšys, įtrauktos į ES Direktyvos 79/409/EEC I priedą (kuriųpopuliacijoms apsaugoti Lietuvoje steigiamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos(PAST));• Tikslinės [qualifying] augalų ir gyvūnų rūšys (į ES Direktyvos 92/43/EEC II priedąįtrauktos rūšys, kurių populiacijoms apsaugoti turi būti steigiamos buveinių apsaugaisvarbios teritorijos (BAST); tikslinės rūšies sąvoka darbe vartojama tik kalbant apiekonkrečią BAST);• Kitos augalų ir gyvūnų rūšys (į ES Direktyvos 92/43/EEC II priedą įtrauktos rūšys,kurių populiacijoms apsaugoti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos(BAST);• Tikslinės [qualifying] gamtinės buveinės (į ES Direktyvos 92/43/EEC I priedąįtrauktų tipų buveinės, kurioms apsaugoti turi būti steigiamos buveinių apsaugaisvarbios teritorijos (BAST); tikslinės buveinės sąvoka darbe vartojama tik kalbantapie konkrečią BAST);• Kitos gamtinės buveinės, įtrauktos į ES Direktyvos 92/43/EEC I priedą, kuriomsapsaugoti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST);• Rūšys įtrauktos į ES Direktyvos 92/43/EEC IV priedą;• Rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (LRK);

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 269• Agreguojančios [angliškai – aggregated] gyvūnų rūšys (kolonijinės, migracijų metuformuojančios sankaupas ir pan.);• Medžiojamos rūšys.Taigi, šiame darbe biologinės įvairovės vertybėmis buvo laikomos gyvūnų ir augalųrūšys (jų vietinės populiacijos), taip pat vertingų tipų gamtinės buveinės, kuriomsapsaugoti pagal ES direktyvas 79/409/EEC ir 92/43/EEC turi būti steigiamos saugomosteritorijos; šalyje retos ir nykstančios rūšys, kurių išsaugojimui jos yra įrašytos įLietuvos raudonąją knygą (LRK), ir taip pat kai kurios kitos žmonių bendruomenėms,visuomenei svarbios saugomos rūšys.7.6.1.2 NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo apžvalgaVertybės, svarbios kuriant NATURA 2000 saugomų teritorijų tinkląEuropinis ekologinis tinklas ,,NATURA 2000” yra Europos Bendrijų saugomų teritorijųtinklas. Jis yra kuriamas, formuojamas įgyvendinant ES Direktyvas 79/409/EEC ir92/43/EEC. Svarbiausias NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo kūrimo tikslas yraretų rūšių ir buveinių, kurioms Europoje gresia išnykimas, išlikimo užtikrinimas.Remiantis 1979 m. balandžio 2 d. Bendrijos Direktyva 79/409/EEC dėl laukiniųpaukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva arba ES Paukščių direktyva) jos I priedenurodytų rūšių apsaugai tinkamiausiuose plotuose steigiamos ,,Paukščių apsaugaisvarbios teritorijos” (PAST; angliškai – “Special Protection Areas” (PASTs)). Į šiosdirektyvos I priedą yra įtrauktos paukščių rūšys, kurioms gresia išnykimas, kurios yrajautrios specifiniams jų buveinių pokyčiams, o taip pat retos ir kitokios rūšys, kuriosnusipelno ypatingo dėmesio dėl jų specifiškų buveinių.Remiantis ES Paukščių direktyvos 4 straipsniu (jo 2-ju paragrafu) reguliariaimigruojančių paukščių rūšių, kurios nėra įtrauktos į I priedą, apsaugai reikia taip patimtis analogiškų priemonių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas šlapynių, šlapžemiųišsaugojimui. Šalys ES narės taip pat privalo užkirsti kelią PAST užteršimui ir jųbuveinių kokybės pabloginimui bei vengti paukščių trukdymo.Įgyvendinant 1992 m. gegužės 21 d. Bendrijos Direktyvą 92/43/EEC dėl natūraliųbuveinių ir faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva arba ES Buveiniųdirektyva) turi būti steigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST; angliškai –Special Areas for Conservation (SACs)). Prieš steigiant BAST, remiantis moksliniaistyrimais parenkamos vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijųkriterijus (angliškai – Sites of Community Importance (SCIs)). Vietovių, atitinkančiosbuveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, sąrašas yra pateikiamas EuroposKomisijai (EK). Po to, kai šį buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus atitinkančiųvietovių sąrašą patvirtina EK, jas priimta vadinti bendrijos svarbos teritorijomis (BST).Bendrijos svarbos teritorijų pagrindu šalys narės privalo steigti buveinių apsaugaisvarbias teritorijas.Vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, tenkina BASTišskyrimo kriterijus, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005m. birželio 15 d. įsakyme Nr. 1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Pagal ES Buveiniųdirektyvą, šalys narės, taikydamos įvairias priemones, turėtų užtikrinti, kad NATURA2000 tinklo saugomų teritorijų natūralių gamtinių buveinių ir rūšių buveinių kokybėnepablogės ir neatsiras veiksnių, kurie trikdytų (veiktų neigiamai) rūšis, kurių vietospopuliacijoms apsaugoti šios teritorijos yra įsteigtos.Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (24 straipsnis, 2 paragrafas;Žin., 1993, Nr. 63–1188; 2001, Nr. 108-3902), pirmiausiai yra steigiama nacionalinė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 270saugoma teritorija. Vėliau jai gali būti suteikiamas PAST arba vietovės, atitinkančiosbuveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, statusas, ar steigiama bendrijos svarbosteritorija, arba buveinių apsaugai svarbi teritorija. Europos Komisija jau yra patvirtinusivietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, arba BST sąrašą.Minėtų BST išskyrimo teisinis pagrindas yra 2005 m. birželio 15 d. LietuvosRespublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908).NAE regiono NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijosRegione yra 8 NATURA 2000 tinklui priklausančios bendrijos svarbos teritorijos(BST). Jos yra vertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAE regione(7.6-1 pav. ir 7.6-1 lent.).Remiantis literatūriniais šaltiniais, daugiausiai biologinės įvairovės vertybių NAEregione yra susitelkę NATURA 2000 tinklo teritorijose. Todėl šiame NAE poveikioaplinkai vertinime didžiausią dėmesį ir skyrėme NATURA 2000 tinklo teritorijoms.Dauguma BST yra vakarinėje NAE regiono dalyje ir yra išsidėstę rytų-vakarų ašieskryptimi. Gražutės regioninio parko ir Dietkauščiznos pievų BST į NAE regionąpatenka tik dalinai.7.6-1 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijos, svarbios buveinių, augalų ir gyvūnųapsaugai (BST) NAE regione ir svarbiausios žinios apie jų ribas.Vietovės pavadinimas Plotas, haRibų trumpa charakteristikaDrūkšių ežeras 3611 Ribos nustatytos pagal specialųžemėlapį. Jos beveik sutampa suDrūkšių ežero PAST ribomis.Smalvelės upė iršlapžemėsSmalvos ir Smalvykščioežerai ir pelkėsGražutės regioninisparkas547 Ribos sutampa su Smalvoshidrografinio draustinio ribomis. Jostaip pat beveik sutampa ir su Smalvosšlapžemių komplekso PAST ribomis.2225 Ribos sutampa su Smalvokraštovaizdžio draustinio ribomis.26125 Ribos sutampa su Gražutės regioninioparko ribomis, išskyrus rekreacinės,žemės ūkio bei kitos (gyvenamosios)paskirties prioriteto funkcines zonas. Jiapima Šiaurės rytinės Gražutėsregioninio parko dalies PAST.Pušnies pelkė 779 Ribos sutampa su Pušniestelmologinio draustinio ribomis.Rūžo ežeras 205 Ribos nustatytos pagal specialųžemėlapį.Gervelės pelkė 373 Ribos nustatytos pagal specialųžemėlapį.Dietkauščiznos pievos 147 Patenka į Dysnos hidrografinį draustinį(dalis draustinio). Ribos nustatytospagal specialų žemėlapį.Vietovės kodasNATURA 2000tinklo duomenųbazėjeLTZAR0029LTZAR0026LTZAR0025LTZAR0024LTIGN0001LTIGN0026LTIGN0017LTIGN0004

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 271*Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtojepaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniųapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).Šakeliškės pievų BST tik ribojasi su NAE. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra vos užkelių kilometrų į pietryčius nuo NAE (7.6-2 pav. jo ribos pažymėtos raudona spalva).Šios dvi už NAE regiono ribos esančios saugomos teritorijos darbe detaliau nebuvoanalizuojamos.Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančių BST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinėsreikšmės paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ar dalinainacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijos yra vandens telkinių apsaugoszonos (teritorijų apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumosteritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų kokybę), ir vienateritorija yra kol kas dar nepriskirta saugomoms teritorijoms.7.6-3 lentelėje pateikta informacija rodo, kad NAE regione esančios bendrijos svarbosteritorijos (BST) yra tarptautiniu mastu svarbios saugant įvairias miškų, pelkių ir pievųbuveines, ūdros (Lutra lutra), kelių rūšių bestuburių bei augalų vietines populiacijas.7.6-1 pav. NATURA 2000 tinklo bendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveinių,augalų ir gyvūnų apsaugai NAE regione (regiono perimetras pažymėtas mėlyna spalva).Bendrijos svarbos teritorijos: 1 – Drūkšių ežeras; 2 – Smalvelės upė ir šlapžemės; 3 –Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės; 4 – Gražutės regioninis parkas; 5 – Pušniespelkė; 6 – Rūžo ežeras; 7 – Gervelės pelkė; 8 –- Dietkauščiznos pievos; 9 – Šakeliškėspievos.NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos(PAST), vertingos vietos paukščių praktinei apsaugai (7.6-2 pav. ir 7.6-2 lent.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 272Šių PAST įsteigimo teisinis pagrindas yra 2004 m. balandžio 8 d. LR Vyriausybėsnutarimas Nr. 399 (2006 m. rugsėjo 25 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 819 redakcija;Žin., 2006, 92-3635).Dauguma PAST yra vakarinėje NAE regiono dalyje ir yra išsidėstę Rytų-Vakarų ašieskryptimi. Gražutės regioninio parko šiaurės rytinės dalies PAST užima tik Gražutėsregioninio parko teritorijos dalį. Aukštaitijos nacionalinis parkas yra vos už keliųkilometrų į pietryčius nuo NAE ribos (7.6-2 pav.; jo riba pažymėta raudona spalva).7.6-2 lent. NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST),vertingos paukščių apsaugai NAE regione ir svarbiausios žinios apie jų ribas.*Vietovės pavadinimas Plotas, haRibų trumpa charakteristikaDrūkšių ežeras 3612,33 Ribos nustatytos pagal specialų žemėlapį.Dalis teritorijos yra saugoma pagal LRteisinius aktus.Dysnų ir Dysnykščioapyežerių šlapžemiųkompleksasSmalvos šlapžemiųkompleksasŠiaurės rytinė Gražutėsregioninio parko dalis4016,56 Ribos nustatytos pagal specialų žemėlapį.Dalis teritorijos yra saugoma pagal LRteisinius aktus.538 Ribos sutampa su Smalvos hidrografiniodraustinio ribomis. Jos beveik sutampa suSmalvelės upės ir šlapžemių BST ribomis.5699,85 Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parkodalies PAST apima Gražutės regioninioparko teritorijos dalį. Ribos nustatytospagal specialų žemėlapį.Vietovės kodasNATURA 2000tinkloduomenųbazėjeLTZARB003LTIGNB004LTZARB002LTZARB004* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtojepaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniųapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).Iš 4 NATURA 2000 tinklui priklausančių PAST, 3 vietovės yra tarptautinės reikšmėsbendrijos svarbos teritorijos (BST), vertingos buveinių ir rūšių apsaugai ir 2 vietovėsyra nacionalinės svarbos saugomos teritorijos. Dvi teritorijos yra vandens telkiniųapsaugos zonos. Jų apsaugos reglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumosteritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenų kokybę.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2737.6-2 pav. NATURA 2000 tinklo paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) NAEregione: 1 – Drūkšių ežeras; 2 – Smalvos šlapžemių kompleksas; 3 – Šiaurės rytinėGražutės regioninio parko dalis; 4 – Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemiųkompleksas (regiono perimetras pažymėtas mėlyna spalva).Svarbiausios (tikslinės) vertybės, saugomos paukščių apsaugai svarbiose teritorijose(7.6-4 lent.) rodo, kad NAE regiono PAST yra tarptautiniu požiūriu vertingos įvairiųekologinių grupių paukščių populiacijoms. Jose saugomų rūšių paukščių svarbiausiosveisimosi ir maitinimosi buveinės yra vandens telkiniai (pvz., didysis baublys (Botaurusstellaris ir juodakaklis naras (Gavia arctica)), miškai (žvirblinė pelėda (Glaucidiumpasserinum)), atviras agrarinis kraštovaizdis (griežlė (Crex crex)) ir mišrios teritorijos,kuriose yra vandens telkinių su pelkėmis ir pievomis apylinkėse (juodoji žuvėdra(Chlidonias niger)).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2747.6-3 lent. NATURA 2000 tinklo dalies, skirtos buveinių apsaugai (BST) NAEregione, svarbiausios vertybės.Vietovėspavadinimas 1KodasNATURA2000 tinkloduomenųbazėjeVertybių kiekis 1(vietinėsSvarbiausios vertybės 2 populiacijosdydis; teritorijosplotas)Drūkšių ežeras LTZAR0029 Ūdra (Lutra lutra) 6–10 ind.Smalvelės upė iršlapžemėsSmalvos irSmalvykščioežerai ir pelkėsLTZAR0026 Ūdra (Lutra lutra)1–5 ind.LTZAR0025 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 354,59 ha9010* Vakarų taiga 265,94 ha7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 265,94 ha91D0 Pelkiniai miškai88,7 ha9080 Pelkėti lapuočių miškai 88,7 ha7230 Šarmingos žemapelkės 88,7 ha7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte 88,7 ha3160 Natūralūs distrofiniai ežerai 53,2 haDvilapis purvuolis (Liparis loeselii)251–500 ind.Žvilgančioji riestūnė (Drepanocladusvernicosus)Gražutės LTZAR0024 3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių 105 haregioninis parkasaugalų bendrijomis7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 69,6 ha7120 Degradavusios aukštapelkės 27,2 ha3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 18,4 ha91D0 Pelkiniai miškai10,9 ha6210 Stepinės pievos* 1,0 ha6120* Karbonatinių smėlynų smiltpievės 6,4 haDidysis auksinukas (Lycaena dispar)Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens)251–500 ind.Gervelės pelkė LTIGN0017 7120 Degradavusios aukštapelkės 50 ha91D0 Pelkiniai miškai95 haPušnies pelkė LTIGN0001 6230* Rūšių turtingi briedgauryna 7,9 ha6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 39,7 ha7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 237,9 haRūžo ežeras LTIGN0026 Plačioji dusia (Dytiscus latissimus)Pūslėtoji aldrūnė (Aldrovanda vesiculosa) >10 000 ind.Dietkauščiznos LTIGN0004 6410 Melvenynai 4 hapievos6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 4 ha6450 Aliuvinės pievos 14 ha6510 Šienaujamos mezofitų pievos 1 ha7230 Šarmingos žemapelkės 21 ha9080* Pelkėti lapuočių miškai 4 haDvilapis purvuolis (Liparis loeselii)51–100 ind.1 – Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtojepaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniųapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2752 – Svarbiausios vertybės dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kurių pagrindu paskelbtivietovių, atitinkančių BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Kai kuriais atvejais vertybėspateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinėmis duomenų formomis, naudojamomis NATURA2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijossvarbos teritorijoms (BST) ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daromatuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybių (įrašyti nauji duomenys (informacija)). Skaičiai –buveinių tarptautiniai kodai. Žvaigždute pažymėtos prioritetinės buveinės.7.6-4 lent. NATURA 2000 tinklo teritorijų, įsteigtų paukščių apsaugai NAE regione(PAST) svarbiausios (tikslinės) vertybės ir jų gausa.*Vietovės pavadinimas 1KodasNATURA2000 tinkloduomenųbazėjeVertybių gausa 1Svarbiausios (tikslinės) (vietinėsvertybės 2 populiacijosdydis)Drūkšių ežerasDysnų ir Dysnykščio apyežeriųšlapžemių kompleksasSmalvos šlapžemių kompleksasŠiaurės rytinė Gražutės regioninioparko dalisLTZARB003 Didysis baublys (Botaurusstellaris)10 patinųLTIGNB004 Griežlė (Crex crex) 30 patinųLTZARB002 Juodoji žuvėdra(Chlidonias niger)LTZARB004 Juodakaklis naras (Gaviaarctica)40 perinčių porų3 perinčios porosŽvirblinė pelėda(Glaucidium passerinum)4-5 perinčios poros* Oficialus (lietuviškas) pavadinimas, saugomos teritorijos kodas bei plotas pateikiami remiantisNATURA 2000 standartine duomenų forma, naudojama NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje, skirtojepaukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijos svarbos teritorijoms (BST) ir buveiniųapsaugai svarbioms teritorijoms (BAST).1 Svarbiausios vertybės dažniausiai nurodomos remiantis teisiniais aktais, kurių pagrindu paskelbtivietovių, atitinkančių BAST kriterijus bei bendrijos svarbos teritorijų sąrašai. Kai kuriais atvejais vertybėspateikiamos ir remiantis NATURA 2000 standartinėmis duomenų formomis, naudojamomis NATURA2000 tinklo duomenų bazėje, skirtoje paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms (PAST), bendrijossvarbos teritorijoms (BST) ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms (BAST). Taip buvo daromatuomet, kai formose buvo nurodyta daugiau vertybių (įrašyti nauji duomenys, informacija).Juodakaklis naras (Gavia arctica) ir žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum) yra labaireti paukščiai Lietuvoje, todėl jų populiacijų apsauga yra ypatingai svarbi taip pat irnacionaliniu požiūriu. Šalyje turimais duomenimis (Kurlavičius, Raudonikis, 2001)vietinė mažiausia juodakaklio naro (Gavia arctica) populiacija yra vos 3 poros. Šiosrūšies apsaugos Lietuvoje požiūriu NAE regionas (ypač Šiaurės rytinės Gražutėsregioninio parko dalies PAST) yra svarbiausias. Besiveisianti žvirblinės pelėdos(Glaucidium passerinum) populiacija šalyje taip pat palyginti maža (minimum 50 porų;Kurlavičius, Raudonikis, 2001). Taigi, NAE regione besiveisianti populiacija kai kuriaismetais gali sudaryti net iki 10 % visos šalies populiacijos. Kitų tikslinių paukščių rūšiųregioninės populiacijos sudaro žymiai mažesnę dalį nuo jų šalies populiacijų.7.6.1.3 Atskirų NAE regiono NATURA 2000 teritorijų aprašymasŠioje darbo dalyje NATURA 2000 teritorijos charakterizuojamos detaliau. Pirmiauaprašomos BST vietovės, o po to ir PAST. Didžiausias dėmesys skiriamas Drūkšiųežero NATURA 2000 teritorijoms (BST ir PAST), kadangi numatoma, jog labiausiairealus NAE poveikis bus Drūkšių ežerui ir artimiausioms jo apylinkėms.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 276BST vietovė: Drūkšių ežeras (LTZAR0029)Drūkšių ežeras yra didžiausias ežeras Lietuvoje. Jo plotas Lietuvos Respublikoje yraapie 3611 ha. Kita ežero dalis priklauso Baltarusijai. Viso ežero plotas yra 4480 ha.Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 34 57 rytų ilgumos ir 55 37 19vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandenys (7.6-5 lent.). Didžiausias ežero gylis yra31 m.Kadangi numatoma, jog didžiausias galimas NAE poveikis teks Drūkšių ežerui, tai šiNATURA vietovė, lyginant su kitomis šio regiono saugomomis teritorijomis, aprašomažymiai detaliau.7.6-5 lent. Drūkšių ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją* (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 58Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 3Grūdinių laukai 4Kita ariama žemė 6Plačialapių lapuočių miškai 6Mišrūs miškai 16Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos7vietos, pramonės objektų užimti plotai)Viso: 100* Šioje ir kitose panašiose lentelėse pateikiami duomenys iš NATURA 2000 saugomų teritorijų tinkloduomenų bazės (4 skyrius; vietovės aprašymas). Ši informacija naudinga norint geriau suprasti saugomosteritorijos biotopų struktūrą.Ryšys su kitomis NATURA tinklo teritorijomis: Drūkšių ežero BST ribojasi su kitaNATURA 2000 teritorija – Smalvos šlapžemių komplekso PAST (LTZARB002) irSmalvelės upės ir šlapžemių BST (LTZAR0026). Tuo pačiu Drūkšių ežero BST išorinėsribos beveik pilnai sutampa su Drūkšių ežero PAST (LTZARB003) ribomis.NATURA 2000 vertybės, kurių apsaugai įsteigtos saugomos teritorijos: SvarbiausiasDrūkšių ežero BST įsteigimo tikslas yra apsaugoti tikslinės rūšies - ūdros (Lutra lutra),kuri yra įrašyta į ES Buveinių direktyvos II priedą, vietinę populiaciją. Jos vietinępopuliaciją sudaro 6–10 individų. Remiantis naujausiais duomenimis (Švažas ir kt.,2008) Drūkšių ežero BST yra 8 subarealai, kuriuose ūdros (Lutra lutra) registruojamosdažniausiai (7.6-3 pav.). Šie subarealai faktiškai yra ūdros (Lutra lutra) svarbiausiosbuveinės. Remiantis žiniomis apie ūdrai (Lutra lutra) būdingą elgesį galima teigti, kadjudėdamos (migruodamos) tarp tinkamiausių buveinių bei dispersijos metu josdaugiausiai renkasi vandens telkinių pakrantes ir įvairius upelius. Vis tik apie buveinėsnaudojimą ir ūdros (Lutra lutra) Drūkšių ežero populiacijos gausos dinamiką detaliainėra žinoma.Pagal NATURA 2000 tinklo duomenų bazėje talpinamą informaciją, kirtiklis (Cobitistaenia) yra kita šios saugomos teritorijos tikslinė vertybė. Jis ežere yra įprasta žuvųrūšis.Kitos rūšys / žinduoliai: Trys Drūkšių ežero BST gyvenančios žinduolių rūšys yraįrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Vilkas (Canis lupus) į šią teritoriją užklystaatsitiktinai. 2006-2008 m. pavienės lūšys (Lynx lynx) registruotos Zarasų bei vienas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2777.6-3 pav. Drūkšių ežero BST ir PAST tikslinių biologinių vertybių (išskyruskirtiklio (Cobitis taenia)) radvietės. Spalvotos figūros apytikriai rodo vertybėmssvarbias vietas (patinėlių giedojimo (veisimosi) vietas, radvietes bei dažniausiainaudojamas buveines). Gelsva spalva parodytos ežero pakrantėse susiformavęPhragmitetea ir Potamogenetea (Nymphaea) augalų bendrijos (Vilniausuniversiteto Ekologijos instituto 2006-2007 m. ir L. Raudonikio (2008 m.) duomenys.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 278individas – Ignalinos rajonuose. Daroma išvada, kad NAE regionas nėra labai svarbusšiam gyvūnui (Švažas ir kt., 2008). Panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, NAE regione,bebras (Castor fiber) yra įprastas žinduolis. Regione 2006–2008 m. priskaičiuota nuo1100 iki 2700 individų.Ežero apylinkėse gyvena retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas šermuonėlis(Mustela erminea). Drūkšių ežero BST gyvena dar kitos trys žinduolių rūšys, įrašytos įLRK. Ūdra (Lutra lutra) yra įtraukta į ES Buveinių Direktyvos II priedą ir yra tikslinėrūšis. Baltasis kiškis (Lepus timidus) yra retas, bet stebimas reguliariai. Beržinė sicista(Sicista betulina) retai aptinkama pievose ir aplinkiniuose miškuose (Švažas ir kt.,1999). Rudųjų nakvišų (Nyctalus noctula) kolonija jų veisimosi metu buvo rasta Tilžėsgyvenvietėje. Taip pat regione keletą kartų stebėtas natuzijaus šikšniukas (Pipistrellusnathusii). Abi minėtos rūšys yra įrašytos į LRK.Kitos rūšys / varliagyviai ir ropliai: NAE regione registruota 10 varliagyvių ir 5 ropliųrūšys (Rana temporaria, R. arvalis, R. lessonae, R. esculenta, Bufo bufo, B. calamita,Pelobates fuscus, Bombina bombina, Triturus vulgaris, T. cristatus; Lacerta vivipara, L.agilis, Anguis fragilis, Vipera berus ir Natrix natrix; Švažas ir kt., 2008).2006 m. iki 3 km nuo IAE atstumu buvo rastos dvi retos varliagyvių rūšys, įrašytosBuveinių Direktyvos II priede (skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir kūmutė(Bombina bombina)). Šios dvi rūšys, o taip pat Bufo calamita yra įtrauktos į LRK. 5rūšys (Triturus cristatus, Bombina bombina, Rana arvalis, Rana lessonae, Pelobatesfuscus, Lacerta agilis) yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos IV priedą (Švažas ir kt.,2008). Arti IAE kūmutės (Bombina bimbina) apgyvendina ne tik natūralius, bet iržmonių veiklos smarkiai pažeistus vandens telkinius. Skiauterėtasis tritonas (Trituruscristatus) rastas Tumeliuos miške rūšiai tipiškoje buveinėje labai arti IAE.Kitos rūšys / vabzdžiai: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rasta daugiau nei 1500 rūšiųvabzdžių (Švažas ir kt., 2008). Entomologinių vietovės tyrimų metu taip pat rastasausumos vabzdžių, kurie yra įrašyti į LRK. Šarvuotoji skėtė (Leucorrhinia pectoralis)yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Baltakaktė skėtė (Leucorrhinia albifron)(Odonata) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar) yra taip pat įrašytos į ES BuveiniųDirektyvos IV priedą bei į LRK. Žirgeliai Odonata yra ekologiškai susiję su vandenstelkiniais. NAE apylinkėse jie yra daugiausiai susiję su Drūkšių ežeru. Pavieniaiindividai yra rasti pietvakarinėje ežero dalyje netoli Yliškės. Pavieniai didiejiauksinukai (Lycaena dispar; Lepidoptera, Lycaenidae) buvo randami visame regionepievose netoli nuo vandens telkinių (Švažas ir kt., 2008).Didysis puošniažygis (Carabus coriaceus) (Coleoptera, Carabidae) yra taip pat įtrauktasį LRK. Nedidelės šio vabalo populiacijos rastos Tilžės miške. Pavieniai machaonų(Papilio machaon; Lepidoptera, Papilionidae) individai pastoviai kasmet randami Tilžėsir Visagino gyvenviečių apylinkėse. Baltajuostis melsvys (Aricia eumedon, Lepidoptera,Lycaenidae) atsitiktinai randamas visame regione šlapiose pievose. Pievinis satyriukas(Coenonympha tullia; Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievose netoli Visaginogyvenvietės. Pastarosios rūšys yra rašytos į LRK (Švažas ir kt., 2008).Rhyssella obliterata ir Phytodietus geniculatus (Hymenoptera, Ichneumonidae) buvorastos Smalvelės upės slėnio pievoje netoli Drūkšių ežero. Tai vienintelė šių rūšiųradimvietė šalyje (Švažas ir kt., 2008).Drūkšių ežero apylinkėse rasta ir daugiau vabzdžių rūšių. Pvz., Carabus convexus(Coleoptera, Carabidae) yra reta rūšis Lietuvoje. Šis vabalas gyvena daugiausiaipamiškėse, miškuose palei vandens telkinius. Jis rastas miškingoje vietoje netoliSmalvelės upelio. Sospita vigintiguttata (Coleoptera, Coccinellidae) taip pat rastasmiške palei Smalvelės upelį. Stenoptinea cyaneimarmorella (Lepidoptera, Tineidae) ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 279Parornix traugotti (Lepidoptera, Gracilariidae) drugiai rasti Visagine. Tai vienintelė šiųdviejų rūšių radimvietė šalyje. Drugys Caryocolum tischeriella (Lepidoptera,Gelechiidae) rastas Tilžės gyvenvietėje. Tai taip pat vienintelė vieta, kur šis vabzdisšalyje rastas. Deja, manoma, kad ši rūšis šiuo metu jau yra išnykusi. Gausi Buckleriapaludum (Lepidoptera, Pterophoridae) vietinė populiacija buvo rasta Mištautųgyvenvietėje prie Bedugnio ežero. Melitaea phoebe (Lepidoptera, Nymphalidae) drugysrastas pievoje Smalvelės upės slėnyje netoli Drūkšių ežero ir arti pagrindinio IAEpastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taip pat rasta Smalvelėsupės slėnyje netoli Drūkšių ežero (Švažas ir kt., 2008).Labai netoli IAE taip pat rastos kelios retos vabzdžių rūšys. Pvz., baltajuostis melsvys(Aricia eumedon) rastas Drūkšių ežero pakrantėje apie 2 km atstumu nuo IAE. Didysisauksinukas (Lycaena dispar) rastas pievoje apie 2,5 km atstumu į pietus nuo IAE.Kitos rūšys / vėžiagyviai: Literatūroje nurodoma (Švažas ir kt. 1999; Raudonikis,Kurlavičius, 2000), kad Drūkšių ežere gyvena keletas reliktinių gyvūnų rūšių. Jamerandami reliktiniai vėžiagyviai Mysis oculata relicta ir Pallasiola quadrispinosa yraįrašyti į LRK.Kitos rūšys / flora: Čia randama retų bei įrašytų į LRK (Balevičienė, Sinkevičienė ir kt.,1997) augalų rūšių, pvz., eraičininė nendrūnė (Scolochloa festucacea, įrašyta į LRK),Zanichelia palustris, Alisma gramineum, Nitella opaca (retos rūšys; kurias reikėtųsaugoti). Šie augalai, išskyrus siauralapį dumblialaiškį (Alisma gramineum), anksčiaunet dominavo ežero makrofitų bendrijose. Taip pat nemažai retų į LRK įrašytųsausumos augalų rūšių rasta Drūkšių ežero apylinkėse (Švažas ir kt., 2008). Pvz.,dvilapis purvuolis (Liparis loeselii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica),Dactylohiza incarnata, lieknasis švylys (Eriophorum gracine), melsvasis gencijonas(Gentiana cruciata), Juncus stygius, šakotoji ratainytė (Cladium mariscus), Carexheleonastes. Žvilgančioji riestunė (Hamatocaulis vernicosus) yra ne tik įrašyta į LRK,bet taip pat yra įtraukta į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Dauguma retų augalų rūšiųrasta Drūkšių ežero pakrantėse, gretimose šlapynėse bei pievose (7.6-4 pav.).Ilgalaikių detalių botaninių tyrimų metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyčiai. Pvz.,iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augalų rūšys.Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, eraičininė nendrinė (Scolochloafestucaceae) tuo metu buvo retos rūšys (Švažas ir kt., 2008).Kitos rūšys / grybai, kerpės: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rastos kai kurios retosmakromicetų rūšys, įrašytos į LRK (Švažas ir kt., 2008), pvz., Russula aurata,Melanoleuca turrita ir Tricholoma inocyboides.IAE regionas pažymi biologinės įvairovės turtingumu. Lyginant su kitomis šaliesvietomis, šiame regione ji ištyrinėta labiau. Ilgalaikių kompleksinių tyrimų metu (1979–1983 m.) Drūkšių ežere ir apylinkėse (apytikriai 0,5 km atstumu nuo jo) visoužregistruota 213 agarikoidinių makromicetų (Agaricales) ir 120 rūšių Aphyllophorales,33 rūšys dyskomicetų, 29 rūšys kerpių ir susijusių grybų rūšių ir 31 rūšis vandens grybų(Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2807.6-4 pav. Kai kurių retų augalų paplitimas Drūkšių ežero BST (Švažas ir kt.,2008); spalvoti taškai rodo retų rūšių augalų kartografavimo vietas.Gamtinės buveinės: Drūkšių ežere ir jo apylinkėse rastos kai kurios vertingos į ESBuveinių Direktyvos I priedą įrašytos gamtinės buveinės: 4 tipų pievos (6210*, Stepinėspievos; 6410, Melvenynai; 6450, Aliuvinės pievos ir 6510, Šienaujamos mezofitųpievos); vieno tipo miškai (9080*, Pelkėti lapuočių miškai); dviejų tipų pelkės (7140,Tarpinės pelkės ir liūnai; 7230, Šarmingos žemapelkės) ir dviejų tipų vandens telkinių

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 281buveinės (3140, Ežerai su menturdumblių bendrijomis ir 3150, Natūralūs eutrofiniaiežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis). Pievų buveinės koncentruojasi Dūkštos irSmalvelės upelių slėniuose netoli Drūkšių ir Karoliniškių ežerų. Pelkių buveinės yradaugiausiai susitelkę Smalvelės upelio slėnyje ir arti Drūkšių bei Karoliniškių ežerų(7.6-5 pav. ir 7.6-6 pav.). Šiame PAV darbe naudojomės Drūkšių ežero ir jo apylinkiųvertingų buveinių, įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą kartografavimoduomenimis (Švažas ir kt., 2008).Pastarųjų metų svarbiausi augmenijos pokyčiai: 1993–1997 m., kuomet veikė du IAEgeneratoriai, atlikti botaniniai tyrimai leido išaiškinti kai kuriuos ežero augalų bendrijųpokyčius. Buvo padaryta išvada, kad IAE terminio ežero teršimo įtakoje labai suklestėjoCladophora rūšys. Šie dumbliai dengė visus kitus panirusius augalus. 6–7 m gylyje jiebeveik visur augo virš panirusių augalų. Ežero pakraščiuose susidarė 10–500 m pločiohelofitų juostos. Tačiau didžiojoje ežero dalyje šios juostos buvo vis dar fragmentiškos(ypač šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur bangų mūša yradidžiausia; Balevičienė, Sinkevičienė ir kt., 1997).Ilgalaikių detalių botaninių tyrimų metu išaiškinti kai kurie augmenijos pokyčiai. Pvz.,iki IAE paleidimo (1979–1983 m. tyrimai) buvo rastos 95 vandens augalų rūšys.Konstatuota, kad Nitella flexilis, Chara filiformis, Scolochloa festucaceae tuo metubuvo retos rūšys (Švažas ir kt., 2008).Specialių ežero botaninių tyrimų metu 1996–1997 m. (Balevičienė, Sinkevičienė ir kt.,1997) rastos tik 69 vandens augalų rūšys. Nustatytos 27 skirtingos augalų asociacijos,daugiausiai priskiriamos vyraujančioms Potamogetonetea pectinati, Phragmiteteaaustralis ir Charetea fragilis augalų bendrijų klasėms.Medžiojami gyvūnai: IAE regionas svarbus kai kuriems medžiojamiems žinduoliams.Briedžių (Alces alces) populiacija Ignalinos ir Zarasų rajonuose sudaro apie vienąšeštadalį šalies populiacijos (tuo tarpu minėti rajonai kartu užima tik apie 4.4 % šaliesploto). Kitų medžiojamų žvėrių, tokių kaip stirnų (Capreolus capreolus), tauriųjų elnių(Cervus elaphus) bei šernų (Sus scrofa) vietinės populiacijos IAE regione, lyginant su jųšalies populiacijomis, nėra didelėsBST vietovė: Smalvelės upė ir šlapžemės (LTZAR0026)Šios saugomos teritorijos išorinės ribos sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio irbeveik sutampa su Smalvos šlapžemių komplekso PAST (LTZARB002) ribomis.Vietovės plotas yra apie 547 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 2720 rytų ilgumos ir 55 38 09 vakarų platumos. Saugomoje teritorijoje vyrauja šlapžemėsir miškai (7.6-6 lent.). Smalvelės upės ir šlapžemių BST yra tiesiogiai susijusi sukitomis NATURA 2000 saugomomis teritorijomis: Drūkšių ežero BST (LTZAR0029),Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST (LTZAR0025), Drūkšių ežero ir Smalvosšlapžemių komplekso PAST (atitinkamai LTZARB003 ir LTZARB002).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2827.6-5 pav. Kai kurių gamtosaugos požiūriu vertingiausių gamtinių buveinių,įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą, paplitimas Drūkšių ežero BST(buveinių kodai pateikti žemėlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukščiųsankaupų vietos (Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2837.6-6 pav. Kai kurių gamtosaugos požiūriu vertingiausių gamtinių buveinių,įtrauktų į ES Buveinių Direktyvos I priedą, paplitimas Drūkšių ežero BST(buveinių kodai pateikti žemėlapio legendoje). Papildomai parodytos ir paukščiųsankaupų vietos (Švažas ir kt., 2008).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2847.6-6 lent. Smalvelės upės ir šlapžemių BST biotopų struktūra pagal NATURA2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 43Grūdinių laukai 5Pagerintos žalienos 2Kita ariama žemė 1Plačialapių lapuočių miškai 12Mišrūs miškai 37Viso: 100Smalvelės upės ir šlapžemių BST įsteigimo svarbiausias tikslas yra saugoti tikslinėsrūšies ūdros (Lutra lutra) vietinę populiaciją. Remiantis NATURA 2000 saugomųteritorijų duomenų baze matyti, kad šios saugomos teritorijos kita tikslinė rūšis yrakūmutė (Bombina bombina). Šis varliagyvis yra įrašytas į ES Buveinių Direktyvos IIpriedą. Ši rūšis Smalvelės upės ir šlapžemių BST laikoma įprasta.BST vietovė: Smalvos ir Smalvykščio ežerai ir pelkės (LTZAR0025)Ribos sutampa su Smalvo kraštovaizdžio draustiniu. Vietovės plotas yra apie 2225 ha.Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 22 55 rytų ilgumos ir 55 37 07vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai ir miškai (7.6-7 lent.).7.6-7 lent. Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST biotopų struktūra pagalNATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 24Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 15Kita ariama žemė 4Plačialapių lapuočių miškai 2Spygliuočių miškai 29Mišrūs miškai 26Viso: 100Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST ribojasi su kitomis NATURA 2000saugomomis teritorijomis: Gražutės regioninio parko bei Smalvelės upės ir šlapžemiųBST (atitinkamai LTZAR0024 ir LTZAR0026).Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST yra įsteigta siekiant saugoti ES svarbostikslines gamtines buveines, kurios yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą iraugalų rūšis, kurios yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą: 3140 (Ežerai sumenturdumblių bendrijomis), 9010* (Vakarų taiga), 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai),91D0 (Pelkiniai miškai), 9080 (Pelkėti lapuočių miškai), 7230 (Šarmingos žemapelkės),7210 (Žemapelkės su šakotąja ratainyte, 3160 (Natūralūs distrofiniai ežerai) bei dvilapįpurvuolį (Liparis loeselii) ir žvilgančiąją riestūnę (Drepanocladus vernicosus).Literatūroje nurodoma, kad Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST gyvena retas,įrašytas į LRK, šermuonėlis (Mustela erminea) (Švažas ir kt., 2008). Baltasis kiškis(Lepus timidus) yra taip pat įrašytas į LRK, tačiau čia negausus. Šioje saugomojeteritorijoje gyvena ir ūdra (Lutra lutra) bei dvi šeimos bebrų (Castor fiber). Šios abirūšys yra įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą. Vilkas (Canis lupus), kuris taip

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 285pat yra įtrauktas į ES Buveinių Direktyvos II priedą, registruojamas kai kuriais metaisnereguliariai. Teritorijoje stebėtos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon,įrašytas į LRK) ir Stigmella lediella (antras radimo atvejis šalyje).Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST rasta augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt.,1999): laponinis karklas (Salix lapponum), šakotoji ratainytė (Cladium mariscus),lieknasis švylys (Eriophorum gracile), Rusovo gegūnė (Dactylorhiza russowii), beržaskeružis (Betula nana) ir dvilapis purvuolis (Liparis loeselii). Didysis plukenis (Najasmarina) rastas Beržnio ežere, o tuo tarpu menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) rastanet keliuose saugomos teritorijos ežeruose.BST vietovė: Gražutės regioninis parkas (LTZAR0024)Šios saugomos teritorijos ribos sutampa su Gražutės regioninio parko ribomis. Josplotas yra 26125 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 08 23 rytųilgumos ir 55 37 19 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja miškai ir vandens telkiniai(7.6-8 lent.). Gražutės regioninio parko BST ribojasi su kita NATURA 2000 saugomateritorija Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST. Į ją patenka visa Šiaurės rytinėsGražutės regioninio parko dalies PAST.7.6-8 lent. Gražutės regioninio parko BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 19Grūdinių laukai 10Pagerintos žalienos 2Kita ariama žemė 7Plačialapių lapuočių miškai 6Spygliuočių miškai 31Mišrūs miškai 25Viso: 100BST įsteigta saugoti tikslines gamtines buveines, retas augalų ir drugių rūšis. Tikslinėsgamtinės buveinės yra: 3130 (Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalųbendrijomis), 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 7120 (Degradavusios aukštapelkės), 3140(Ežerai su menturdumblių bendrijomis), 91D0 (Pelkiniai miškai), 6210* (Stepinėspievos) ir 6120* (Karbonatinių smėlynų smiltpievės). Tikslinė gyvūnų rūšis yra drugysdidysis auksinukas (Lycaena dispar), o tikslinė augalų rūšis – vėjalandė šilagėlė(Pulsatilla patens).NATURA 2000 duomenų bazės informacija rodo, kad Gražutės regioninio parko BSTtaip pat yra svarbi saugant ir kitas, į ES Buveinių Direktyvos I priedą įrašytas gamtinesbuveines, pvz., 3150 (Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis),7110* (Aktyvios aukštapelkės), 7160 (Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės), 7220(Šaltiniai su besiformuojančiais tufais), 9010* (Vakarų taiga), 9020* (Plačialapių irmišrūs miškai), 9180* (Griovų ir šlaitų miškai) ir 9080 (Pelkėti lapuočių miškai). Be toši vietovė yra svarbi saugant vietines ūdros (Lutra lutra), skiauterėtojo tritono (Trituruscristatus), kūmutės (Bombina bimbina) ir plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum),kurie yra įrašyti į ES Buveinių Direktyvos II priedą, vietos populiacijas.Kitos gamtosaugos požiūriu vertingos floros rūšys yra liekninis beržas (Betula humilis)ir laponinis karklas (Salix lapponum). Šios rūšys yra įrašytos į LRK.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 286Ankstesniuose literatūriniuose šaltiniuose (Švažas ir kt., 1999) teigiama, kad Antalieptėshidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Gražutės regioninio parko teritoriją (taigi,yra Gražutės regioninio parko BST dalis), registruota daugiau į LRK įrašytų rūšių.Dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculata) auga šlapiose pievose palei Antalieptėsmarias. Menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata) auga Antalieptės hidrografiniamedraustinyje ties Ąžuolynės gyvenviete. Pelkinė uolaskėlė (Saxifraga hirculus) rastapelkėje prie Degučių gyvenvietės. Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) ir vienalapisgedutis (Malaxis monophyllos) auga greta esančioje aukštapelkėje. Melsvasisgencijonas (Gentiana cruciata) ir mažoji gegužraibė (Orchis morio) auga pievose mariųšlaituose. Statusis atgiris (Huperzia selago) randamas pelkėtuose miškuose (Švažas irkt., 1999).BST vietovė: Pušnies pelkė (LTIGN0001)Pušnies pelkės BST ribos sutampa su Pušnies telmologinio draustinio ribomis. Vietovėsplotas yra apie 779 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 26 67 rytųilgumos ir 55 29 52 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai ir įvairiųtipų šlapžemės (7.6-9 lent.).Pagal Švažas ir kt. (1999), Pušnies pelkės kompleksą sudaro tarpinės pelkės,žemapelkės ir 5 ežerai. Biotopų įvairovė labai didelė. Buvę sausinamieji kanalai yrabebrų (Castor fiber) patvenkti.7.6-9 lent. Pušnies pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 27Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 36Šlapios pievos, mezofitų pievos 7Kita ariama žemė 8Plačialapių lapuočių miškai 4Mišrūs miškai 1Kitos žemės (tame tarpe: miestai, gyvenvietės, keliai, dykvietės, kasybos17vietos, pramonės objektų užimti plotai)iViso: 100Pušnies pelkės BST yra izoliuota (nesiriboja su kitomis panašiomis saugomomisteritorijomis) NATURA 2000 vietovė. Ji yra įsteigta saugoti ES svarbos gamtinesbuveines, tokias kaip 7140 (Tarpinės pelkės ir liūnai), 6430 (Eutrofiniai aukštiejižolynai) ir 6230 (Rūšių turtingi briedgaurynai). Visos išvardintos gamtinės buveinės yraįrašytos į ES Buveinių Direktyvos I priedą.Kaip nurodo Švažas ir kt. (1999), pelkėje gyvena retas į LRK įrašytas šermuonėlis(Mustela erminea). Ūdra (Lutra lutra) ir keletas šeimų bebrų (Castor fiber) taip patgyvena šiame pelkių komplekse. Abi pastarosios rūšys yra įrašytos į ES BuveiniųDirektyvos II priedą. Rastos dvi retos drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon;įrašytas į LRK) ir Leucospilapteryx omisella (pirmasis radimo atvejis šalyje).Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999),nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbiretiems paukščiams, įrašytiems į ES Paukščių Direktyvos 79/409/EEC I priedą. Čia peripavieniai stulgiai (Gallinago media). Tetervinas (Tetrao tetrix) čia taip pat peri. Pelkėježinomos jų tuokvietės. Peri ir viena tikučių (Tringa glareola) pora. Pelkėjebesimaitinant stebimas juodasis gandras (Ciconia nigra). Spėjama, kad taip pat peri

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 287vapsvaėdis (Pernis apivarus). Kasmet 1–2 pievinių lingių (Circus pagargus) poros čiataip pat suka lizdus. Pelkėje peri mažiausiai 5 gervių (Grus grus) poros ir 10–15nesubrendusių šios rūšies paukščių laikosi veisimosi metu. Tuo tarpu rudeniniųmigracijų metu čia susirenka iki 100 individų. Vietovėje kasmet registruojama 6–7švygždų (Porzana porzana) patinėlių tuoktuviniai balsai. Registruota 11 griežlių (Crexcrex) teritorijų. Pelkėje peri mažiausiai 2 balinių pelėdų (Asio flammeus) poros.Mėlyngurklė (Luscinia svecica) laikoma teritorijoje galimai perinčia rūšimi. Čiaregistruota ir daugiau retų paukščių rūšių. Pvz., pelkėje peri baltaskruostė žuvėdra(Chlidonias hibridus).Vykdant Lietuvos vertingiausių pelkių tyrimus, 1996-1999 m. (Švažas ir kt., 1999) taippat nustatyta, kad Pušnies pelkė su kai kuriomis aplinkinėmis teritorijomis yra svarbi irretiems į LRK įrašytiems paukščiams. Palankiais metais pelkėje peri apie 5 porasraudonkojo tulikų (Tringa totanus), 2–3 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata),daugiau nei 1 pora paprastųjų griciukų (Limosa limosa), viena pora žaliųjų meletų(Picus viridis). Šioje saugomoje teritorijoje rastos perinčios baltasparnės žuvėdros(Chlidonias leucopterus) ir geltongalvės kielės (Motacilla citreola).Pušnies pelkė yra viena iš nedaugelio vietovių Lietuvoje, kur tikriausiai peri oželisnykštukas (Lymnocryptes minimus). Viena jų pora stebėta veisimosi metu (Švažas ir kt.,1999).Pušnies BST yra regioniniu mastu svarbi migruojančioms žąsims. Iki 500 poilsiuisustojusių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) pelkėjestebėta pavasarinės paukščių migracijos metu (Švažas ir kt., 1999).Pelkėje rasta ir retų augalų, įrašytų į LRK (Švažas ir kt., 1999), pvz., laponinis karklas(Salix lapponum), vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos), mažoji gegužraibė (Orchismorio) ir raudonoji gegūnė (Dactylorhiza longifolia).BST vietovė: Rūžo ežeras (LTIGN0026)Vietovės plotas yra apie 205 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 2629 39 rytų ilgumos ir 55 29 03 vakarų platumos. Teritorijoje vyrauja vandens telkiniai(7.6-10 lent.). Rūžo ežero BST yra izoliuota NATURA 2000 tinklo saugoma teritorija.Svarbiausias jos įsteigimo tikslas yra saugoti augalų ir bestuburių tikslinių rūšiųmažosios suktenės (Vertigo angustior), plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) irpūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa), kurios yra įrašytos į ES BuveiniųDirektyvos II priedą, vietos populiacijas.7.6-10 lent. Rūžo ežero BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 100Viso: 100BST vietovė: Gervelės pelkė (LTIGN0017)Vietovės plotas yra apie 373 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 2626 51 rytų ilgumos ir 55 27 13 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyraujamiškai ir įvairių tipų šlapžemės (7.6-11 lent.). Gervelės pelkės BST yra izoliuotasaugoma teritorija (nesiriboja su kitomis NATURA 2000 vietovėmis). Ji buvo įsteigtasiekiant saugoti ES svarbos tikslines gamtines buveines: 7120 (Degradavusios

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 288aukštapelkės) ir 91D0 (Pelkiniai miškai), kurios yra įrašytos į Buveinių Direktyvos Ipriedą.7.6-11 lent. Gervelės pelkės BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 8Kita ariama žemė 3Plačialapių lapuočių miškai 24Mišrūs miškai 65Viso: 100BST vietovė: Dietkauščiznos pievos (LTIGN0004)Vietovės plotas yra apie 147 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 26 2756 rytų ilgumos ir 55 20 19 vakarų platumos. Šioje saugomoje teritorijoje vyrauja žemėsūkio ir medine augalija apaugę plotai (7.6-12 lent.).7.6-12 lent. Dietkauščiznos pievų BST biotopų struktūra pagal NATURA 2000duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendro BSTploto, %Grūdinių laukai 29Mišrūs miškai 41Kita ariama žemė 17Plačialapių lapuočių miškai 13Viso: 100Dietkauščiznos pievų BST yra izoliuota NATURA 2000 vietovė. Ši saugoma teritorijaužima Dysnos hidrografinio draustinio dalį. Ji yra įsteigta siekiant išsaugoti ES svarbosgamtines buveines – melvenynus (6410). Ši gamtinė buveinė yra įtraukta į ES BuveiniųDirektyvos I priedą.Remiantis NATURA 2000 duomenų bazės informacija Dietkauščiznos pievų BST yrataip pat vertinga saugant 91E0 (Aliuviniai miškai) gamtinę buveinę bei augalus - dvilapįpurvuolį (Liparis loeselii) (51–100 individų) ir paprastąją tuklę (Pinguicula vulgaris).PAST vietovė: Drūkšių ežeras (LTZARB003)Drūkšių ežeras (BST ir PAST) yra IAE aušintuvas ir prie projektuojamos NAEarčiausiai esantis didelis atviro vandens telkinys bei arčiausiai esanti NATURA 2000saugoma teritorija. Kitos saugomos teritorijos nuo NAE yra žymiai toliau (pvz.,Smalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkių BST – apie 5 km, Dysnų ir Dysnykščioapyežerių šlapžemių kompleksas (PAST) – apie 13 km; žiūr. 7.6-1 pav. ir 7.6-2 pav.).Žmonių lankymasis čia ribojamas dėl pasienio režimo.Vietovės plotas yra apie 3612 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra 2633 43 rytų ilgumos ir 55 36 59 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai irįvairūs žemės ūkio plotai (7.6-13 lent.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2897.6-13 lent. Drūkšių ežero PAST biotopų struktūra pagal NATURA 2000 duomenųbazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 71Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 5Grūdinių laukai 3Pagerintos žalienos 3Kita ariama žemė 10Plačialapių lapuočių miškai 3Mišrūs miškai 5Viso: 100Vertybės, kurių apsaugai įsteigta NATURA 2000 saugoma teritorija: Drūkšių ežeroPAST yra įsteigta saugoti didžiojo baublio (Botaurus stellaris), kuris yra įrašytas į ESPaukščių Direktyvos I priedą, vietinę populiaciją. Remiantis NATURA 2000 duomenųbazės informacija (LR Aplinkos ministerija) Drūkšių ežere besiveisianti šios rūšiespopuliacija yra viena didžiausių šalyje (10 baubiančių patinų). Šioje PAST didžiųjųbaublių (Botaurus stellaris) populiacijos tankis tinkamose buveinėse yra labai didelis(7.6-3 pav.).Ežeras taip pat yra svarbus saugant kitas paukščių rūšis, įrašytas į ES PaukščiųDirektyvos I priedą. NATURA 2000 duomenų bazėje (LR Aplinkos ministerija)talpinama informacija apie tai, kad Drūkšių ežero PAST peri viena juodakaklių narų(Gavia arctica) pora, 5 nendrinių lingių (Circus aeruginosus) poros, 10 juodųjų žuvėdrų(Chlidonias niger) porų, viena mėlyngurklių (Luscinia svecica) pora bei suskaičiuoti 6švygždų (Porzana porzana) patinai ir vienas plovinės vištelės (Porzana parva) patinas.Pagal literatūrinius duomenis Švažas ir kt. (1999), prieš keletą metų juodakaklis naras(Gavia arctica), kuriam šalyje gresia išnykimas, buvo laikomas Drūkšių ežere galimaiperinčia rūšimi. Praeito amžiaus gale juodakakliai narai (Gavia arctica) (ypačnesubrendę individai) ežere buvo stebimi kasmet.Kitos paukščių rūšys: Surinkta truputis duomenų apie kitas retas paukščių rūšis, kuriosyra įrašytos į ES Paukščių Direktyvos I priedą bei į Lietuvos raudonąją knygą. Pvz.,jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) buvo laikomas galimai Drūkšių ežero apylinkėseperinčia rūšimi. Naujausiais literatūriniais duomenimis (Švažas ir kt., 2008), šis paukštisčia tikrai peri. Iki 7 individų registruojama ežere žiemą. Ypač ši vietovė yra vertingajūriniams ereliams (Haliaeetus albicilla) šaltomis žiemomis, kuomet kiti šių paukščiųmaitinimuisi tinkami regiono vandens telkiniai yra padengti ledu. Fragmentiškiapsilankymai ežere žiemą leidžia teigti, kad jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla)Drūkšių ežere koncentruojasi atšalimų metu. Naujausiais tyrimais (Švažas ir kt., 2008)nustatyta, kad rudė (Aythya nyroca) taip pat laikytina perinčia rūšimi.Viena pievinių lingių (Circus pagargus) pora veisiasi Dūkštos upelio slėnio šlapiosepievose. Viena dvi gervių (Grus grus) poros veisiasi ties šiaurine ežero įlanka. Pavienėsjuodakrūčių bėgikų (Calidris alpina) poros anksčiau perėdavo Pilies saloje. Šiuo metu šisala priklauso Baltarusijai. Apskritai, ežero salos yra svarbios migruojančių paukščiųpoilsio vietos.Naujausiais duomenimis (Švažas ir kt., 2008) Drūkšių ežere ir jo apylinkėse iš visostebėta 140 paukščių rūšių. Iš jų 33 rūšys yra įrašytos į LRK ir 31 rūšis yra įtraukta į ESPaukščių Direktyvos I priedą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 290Drūkšių ežeras ir Drūkšos upelis yra vertingi ir kai kurioms regione retoms paukščiųrūšims (Švažas ir kt., 1999). Gyvatėdis (Circaetus gallicus) yra Lietuvoje jau išnykęs(nesiveisia), tačiau IAE regione atsitiktinai stebimas. Dvi putpelių (Coturnix coturnix)teritorijos išaiškintos Dūkštos upelio slėnyje. Vidutinis dančiasnapis (Mergus serrator)Drūkšių ežere taip pat veisiasi. Patelė su jauniklių vada stebėta 1999 m. Šių paukščiųbūriai iki 350 individų pasirodo paukščių migravimo laikotarpiais. Rūšis taip patreguliariai stebima neužšalusiame Drūkšių ežere sausio – vasario mėnesiais. Dviraudonkojų tulikų (Tringa totanus) poros peri Dūkštos upelio slėnyje. Dvi – trysdidžiųjų kuolingų (Numenius arquata) poros ir keletas paprastųjų griciukų (Limosalimosa) porų peri Pilies saloje (šiuo metu ji priklauso Baltarusijai) ir Dūkštos upelioslėnyje. Viena jūršarkių (Haematopus ostralegus) pora peri rytinės ežero įlankospakrantėje, kuri šiuo metu taip pat priklauso Baltarusijai. Pavienės pilkųjų ančių (Anasstrepera) poros pastaraisiais metais registruojamos kasmet. Šaukštasnapė antis (Anasclypeata) kai kuriais metais peri ežero apylinkėse. Didysis dančiasnapis (Mergusmerganser) yra palyginti įprasta perinti rūšis. Vienos apskaitos metu suskaičiuotadaugiau nei 10 patinų. Drūkšių ežeras yra Rytų Lietuvoje svarbi didžiųjų dančiasnapiųsankaupų ir žiemojimo vieta. Rudenį stebima iki 900 paukščių. Žiemoja ežere iki 500šių paukščių. Tulžys (Alcedo atthis) laikomas galimai perinčia rūšimi. Jis reguliariaistebimas ežere ir palei Dūkštos upelį. Geltongalvė kielė (Motacilla citreola) veisimosimetu rasta Dūkštos upelio slėnyje. Ši rūšis yra šalyje labai reta (Švažas ir kt., 1999).1985–2000 m. netoli Tilžės gyvenvietės (šiauriau Drūkšių ežero) beveik kasmet stebimiteritorijas demonstruojantys (labai tikėtina perintys) sketsakaliai (Falco subbuteo),pilkosios meletos (Picus canus), žaliosios meletos (Picus viridis), baltnugariai geniai(Dendrocopos leucotos), sodinės startos (Emberiza hortulana) bei pavieniai tuoktuvinįelgesį demonstruojantys tetervinai (Tetrao tetrix). Minėtos rūšys yra įrašytos į LRK.Baltasis gandras (Ciconia ciconia), paprastoji medšarkė (Lanius collurio), lygutė(Lullula arborea) ir lėlys (Caprimulgus europaeus) (minėtos rūšys yra įtrauktos į ESPaukščių Direktyvos I priedą) šioje vietovėje yra įprastos rūšys (P. Kurlavičiausasmeninis pranešimas).Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardeacinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keli lizdai) kolonija yravakarinės ežero įlankos pakrantės miške labai arti dabar veikiančios IAE. Pastaraisiaismetais didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) gausa kolonijose šalyje ir ypačAukštaitijos nacionaliniame parke (apie 30 km nuo NAE) yra stipriai reguliuojama.Labiausiai dėl šios veiklos didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) kolonijose paleiDrūkšių ežerą lizdų skaičius kasmet kinta nežymiai. Didysis baltasis garnys (Egrettaalba) yra Lietuvoje nauja perinti paukščių rūšis. Ji yra įrašyta į ES Paukščių DirektyvosI priedą.Drūkšių ežeras yra svarbus ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus) regioninei populiacijai.Ši besiveisianti Drūkšių ežero populiacija yra didžiausia žinoma regione. Ežere šiepaukščiai veisimosi metu telkiasi į keletą kolonijų. Baltasparnė žuvėdra (Chlidoniasleucopterus) registruota perint Dūkštos upelio slėnyje (Švažas ir kt., 1999). Šis rūšisšalyje yra labai reta (Raudonikis, Kurlavičius, 2000).1996–1999 m. atliekant specialius Lietuvos šlapynių tyrimus (Švažas ir kt., 1999) buvonustatyta, kad pavasarinių ir rudeninių paukščių migracijų metu ežere susiformuojadidelės migruojančių vandens paukščių sankaupos: iki 700 didžiųjų ančių (Anasplatyrhynchos), 550 laukių (Fulica atra), 480 klykuolių (Bucephala clangula), 120nebylių gulbių (Cygnus olor) ir dideli kai kurių kitų rūšių paukščių būriai.Vakarinėje ežero dalyje, ypač kur IAE darbo poveikyje labiausiai pasireiškia vandenspašiltėjimo poveikis ir ledas nesusidaro, šaltais žiemos laikotarpiais vandens

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 291paukščiams yra labai tinkamos buveinės. Čia nuolat gausiai žiemoja didiejidančiasnapiai (Mergus merganser), klykuolės (Bucephala clangula), didžiosios antys(Anas platyrhynchos), nebylės gulbės (Cygnus olor) ir laukiai (Fulica atra) (Švažas irkt., 1999).Paukščių bendrijų ir populiacijų ilgalaikiai pokyčiai. Kai kuriuose pastarųjų metųšaltiniuose (Švažas ir kt., 2008) nurodoma, kad Drūkšių ežero ir jo apylinkių paukščiųfauna žymiai pakito. Nurodomos ir tokių pokyčių priežastys. Tai daugiausiai lemiaežero eutrofikacijos procesai ir žemės ūkio veiklos nutraukimas laukuose, kas sukeliaatvirų buveinių apaugimą sumedėjusiais augalais bei nendrynų plitimą ežero pakrantėse.Dėl minėtų priežasčių kai kurių retų rūšių vietinės populiacijos sumažėjo arba jos netlokaliai išnyko. Tai pasakytina apie juodakaklį narą (Gavia arctica), jūršarkę(Haematopus ostralegus), raudonkojį tuliką (Tringa totanus), griciuką (Limosa limosa),didžiąją kuolingą (Numenius arquata), juodakrūtį bėgiką (Calidris alpine), gaiduką(Philomachus pugnax) ir upinę žuvėdrą (Sterna hirundo). Tačiau po to, kai pradėjoveikti IAE, dėl minėtų buveinių pokyčių nendrynų paukščių vietinės populiacijos(didžiojo baublio (Botaurus stellaris) ir plovinės vištelės (Porzana parva)) pagausėjobei atsirado naujų rūšių (pvz., ūsuotoji zylė (Panurus biarmicus)).PAST vietovė: Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas (LTIGNB004)Vietovės plotas yra apie 4016,56 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra26 19 56 rytų ilgumos 55 28 05 vakarų platumos. Vietovėje išimtinai vyrauja vandenstelkinių biotopas (7.6-14 lent.).7.6-14 lent. Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST biotopųstruktūra pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkosministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 95Grūdinių laukai 1Kita ariama žemė 1Mišrūs miškai 3Viso: 100Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST yra izoliuota NATURA2000 vietovė. PAST įsteigta tikslu išsaugoti vietinę griežlės (Crex crex) populiaciją.PAST taip yra svarbi norint išsaugoti šalies didžiojo baublio (Botaurus stellaris),nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus) ir švygždos(Porzana porzana) populiacijas. Šios rūšys yra įrašytos į ES Paukščių Direktyvos Ipriedą. Pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija) čiasuskaičiuoti 7 didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) baubiantys patinėliai, 30 griežiančiųgriežlės (Crex crex) patinėlių, rasta 11 nendrinės lingės (Circus aeruginosus) perinčiųporų, 2 poros pievinių lingių (Circus pygargus) ir 8 giedantys švygždos (Porzanaporzana) patinėliai.Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių komplekso PAST yra taip pat svarbi kaikuriems regione retiems paukščiams (Raudonikis, 2004). 11 čia perinčių paukščių rūšiųyra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.PAST vietovė: Smalvos šlapžemių kompleksas (LTZARB002)Išorinės ribos beveik sutampa su Smalvo hidrografinio draustinio ir su Smalvelės upės iršlapžemių BST. Vietovės plotas yra apie 538 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 292Grinvičą yra E 26 28 34 rytų ilgumos 55 37 34 vakarų platumos. Vietovėje vyraujašlapžemės ir miškai (7.6-15 lent.).7.6-15 lent. Smalvos šlapžemių komplekso PAST biotopų struktūra pagalNATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Aukštapelkės, liūnai, žemapelkės 80Grūdinių laukai 1Kita ariama žemė 2Mišrūs miškai 17Viso: 100Smalvos šlapžemių komplekso PAST ribojasi su kita NATURA 2000 saugomateritorija – Smalvelės upės ir šlapžemių BST (LTZAR0026). Ši paukščių apsaugaisvarbi teritorija įsteigta tikslu išsaugoti vietinę juodųjų žuvėdrų (Chlidonias niger)perinčią populiaciją. Ši rūšis yra įtraukta į ES Paukščių Direktyvos I priedą. PagalNATURA 2000 duomenų bazės (LR Aplinkos ministerija) informaciją vietinę juodųjųžuvėdrų (Chlidonias niger) populiaciją sudaro 40 porų.Ši saugoma teritorija yra taip pat svarbi kai kurioms kitoms paukščių rūšims, įrašytoms įES Paukščių Direktyvos I priedą. Deja, jų perinčios populiacijos čia nėra didelės. PagalNATURA 2000 DB duomenis čia suskaičiuoti du didžiojo baublio (Botaurus stellaris)patinai, peri dvi poros nendrinių lingių (Circus aeruginosus), pievinių lingių (Circuspygargus) pora, rasti trys giedantys švygždų (Porzana porzana) patinėliai, dvi gervių(Grus grus) poros ir penkios paprastųjų medšarkių (Lanius collurio) poros. Tetervinai(Tetrao tetrix) ir baltieji gandrai (Ciconia ciconia) taip pat stebimi Smalvos šlapžemiųkomplekso PAST, bet nėra duomenų apie jų populiacijų vietinę gausą.PAST vietovė: Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis (LTZARB004)Vietovės plotas yra apie 5699,85 ha. Teritorijos centro koordinatės pagal Grinvičą yra26 09 32 rytų ilgumos 55 39 17 vakarų platumos. Vietovėje vyrauja vandens telkiniai irspygliuočių miškai (7.6-16 lent.).Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parko dalies PAST yra susijusi (teritorijos dalinaipersidengia) su kitomis NATURA 2000 vietovėmis - Gražutės regioninio parko BST iršalies saugoma teritorija - Gražutės regioniniu parku. PAST buvo įsteigta tiksluišsaugoti vietines žvirblinių pelėdų (Glaucidium passerinum) ir juodakaklių narų (Gaviaarctica) perinčias populiacijas. Šios abi rūšys yra įtrauktos į ES Paukščių Direktyvos Ipriedą. Pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkos ministerija) čiaperi 3 poros juodakaklių narų (Gavia arctica) ir 4–5 poros žvirblinių pelėdų(Glaucidium passerinum).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2937.6-16 lent. Šiaures rytinės Gražutės regioninio parko dalies PAST biotopųstruktūra pagal NATURA 2000 duomenų bazės informaciją (LR Aplinkosministerija).Biotopų tipaiDalis nuo bendroBST ploto, %Vidaus vandens telkiniai (stovintis vanduo, tekantis vanduo) 23Grūdinių laukai 1Plačialapių lapuočių miškai 1Spygliuočių miškai 64Mišrūs miškai 11Viso: 100Vietovė taip pat svarbi saugant kitas paukščių rūšis, įrašytas į ES Paukščių Direktyvos Ipriedą. Pagal valstybinės stebėsenos (NATURA 2000 duomenų bazė; LR aplinkosministerija) duomenis, šioje saugomoje teritorijoje peri: trys juodųjų peslių (Milvusmigrans) poros, 4–5 poros lutučių (Aegolius funereus), 7 poros baltnugarių genių(Dendrocopos leucotos), 3 poros tripirščių genių (Picoides tridactylus), 3 poros mažųjųerelių rėksnių (Aquila pomarina), 7–8 poros vapsvaėdžių (Pernis apivorus); girdėti 7–8giedantys didžiųjų baublių (Botaurus stellaris) patinėliai, gyvena 5 poros juodųjųmeletų (Dryocopus martius), 6 poros lygučių (Lullula arborea) ir taip pat keltas porųžuvininkų (Pandion haliaetus), jerubių (Bonasa bonasia), gervių (Grus grus), lėlių(Caprimulgus europaeus) ir mažųjų musinukių (Ficedula parva).Ankstesniais literatūriniais duomenimis (Švažas ir kt., 1999) Antalieptėshidrografiniame draustinyje, kuris patenka į Šiaurės rytinės Gražutės regioninio parkodalies PAST, yra stebėta ir daugiau paukščių rūšių (viso 24 rūšys), kurios yra įrašytos įES Paukščių Direktyvos I priedą bei į Lietuvos raudonąją knygą. Pvz., dažnai buvoregistruojamas jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla). Viena šių erelių pora turi lizdągretimame miške. Draustinyje stebėti pavieniai juodieji gandrai (Ciconia nigra).Manoma, kad jie tikriausiai peri aplinkiniuose miškuose. Viena pievinės lingės (Circuspygargus) pora peri draustinio pietinėje dalyje. Girdėta keletas švygždos (Porzanaporzana) ir griežlės (Crex crex) giedančių patinėlių (Švažas ir kt., 1999).Antalieptės hidrografinis draustinis yra svarbus ir kai kurioms kitoms paukščių rūšims,kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą (Švažas ir kt., 1999). Draustinyje girdėtipavieniai giedantys putpelių (Coturnix coturnix) patinėliai. Manoma, kad draustinyjetikriausiai peri raudonkojis tulikas (Tringa tetanus). Jis stebėtas veisimosi sezono metu.Taip pat tikriausiai peri 1–2 poros didžiųjų kuolingų (Numenius arquata). Rudakakliskragas (Podiceps grisegena) irgi laikomas tikriausiai perinčia rūšimi. Draustiniolaukuose stebėti pilkųjų žąsų (Anser anser) būriai iki 40 paukščių. Draustinyjetikriausiai gyvena 1–3 poros šaukštasnapių ančių (Anas clypeata). Draustinio teritorijojepriskaičiuota iki 15 perinčių didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) porų. Taip patstebėtos didelės jų sankaupos (iki 380 paukščių). Draustinyje peri ir 2–3 poros tulžių(Alcedo atthis) (Švažas ir kt., 1999).Draustinis regioniniu mastu svarbus ir migruojantiems vandens paukščiams. Rudenį čiastebėta iki 120 apsistojusių vidutinių dančiasnapių (Mergus serrator) (Švažas ir kt.,1999).7.6.1.4 Kitos saugomos ir biologinei įvairovei svarbios teritorijosNAE regione yra 7 nacionalinės vertingos saugomos gamtinės teritorijos (7.6-7 pav.).Teisinės šių nacionalinių vertingų gamtinių saugomų teritorijų įsteigimo sąlygos ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 294aplinkybės bei kai kuri kita su jų įsteigimu susijusi svarbi informacija yra pateikta7.6-17 lentelėje.Daugiausiai nacionalinių saugomų teritorijų yra NAE regiono vakarinėje dalyje.Labiausiai saugomos teritorijos yra išsidėstę palei rytų – vakarų ašį. Į NAE regionąpatenka tik Gražutės regioninio parko ir Dysnos hidrografinio draustinio teritorijų dalis.Pratkūnų geomorfologinis draustinis yra ant pateis NAE regiono ribos. Aukštaitijosnacionalinis parkas yra į pietvakarius nuo NAE ir yra keli kilometrai už jo ribos (įregioną nebepatenka). Dėl šios priežasties Aukštaitijos nacionalinio parko saugomateritorija detaliau šiame darbe neanalizuojama.7.6-7 pav. NAE regione pagal nacionalinius teisinius aktus įsteigtos saugomosteritorijos (pagal valstybinių saugomų teritorijų kadastrą; Valstybinė saugomųteritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos). Regiono perimetras pažymėtasmėlyna spalva. Saugomos teritorijos: 1 – Tilžės geomorfologinis draustinis; 2 –Smalvos hidrografinis draustinis; 3 – Smalvo kraštovaizdžio draustinis; 4 –Gražutės regioninis parkas; 5 – Pušnies telmologinis draustinis; 6 – Dysnoshidrografinis draustinis; 7 – Pratkūnų geomorfologinis draustinis; 8 – Aukštaitijosnacionalinis parkas.Iš 7 NAE regione esančių šalies saugomų teritorijų 5 teritorijos yra tarptautinės svarbos,skirtos gamtinių buveinių ir (arba) biologinės įvairovės rūšių apsaugai (yra Bendrijossvarbos teritorijos (BST) ir (arba) Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST)). DviBendrijos svarbos teritorijos (BST) kol kas dar nėra saugomomis pagal šalies teisiniusaktus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 295Teritorijos, pagal nacionalinius teisinius aktus laikomos vandens telkinių apsaugoszonomis, šiame darbe detaliau nebuvo aptariamos. Jos nėra nurodytos nei šaliessaugomų teritorijų žemėlapyje (7.6-7 pav.), nei svarbiausios informacijos sąvade(7.6-17 lent.).Prieinamos informacijos apie NAE regiono nacionalines saugomas teritorijas analizėsrezultatai rodo (7.6-17 lent.), kad jos yra multifunkcinės. Šios teritorijos buvo įsteigtosdaugiausiai siekiant saugoti kraštovaizdžius su natūralių upelių vertingais slėniais irraiškingu reljefu. Viena saugoma teritorija yra įsteigta tikslu saugoti pelkių kompleksą irdar viena be gamtinių vertybių taip pat saugoti kultūros vertybes.7.6.1.5 Biologinės įvairovės vertybės už saugomų teritorijų ribųŽinomi tik keli literatūriniai šaltiniai, nagrinėjantys, aprašantys biologinės įvairovėsvertybes NAE regione nesaugomose teritorijose. Be to ši informacija nepakankamaidetali. Pagal duomenis, pateikiamus Lietuvos raudonojoje knygoje (Rašomavičius,2007), medicininė dėlė (Hirudo medicinalis) randama Ignalinos ir Zarasų rajonuose.Tuo remiantis darome išvadą, kad ji yra paplitusi ir NAE regione. Analogiškaisamprotaujant taip pat daug kitų rūšių, kurios yra įrašytos į LRK, pvz. machaonas(Papilio machaon), žalioji ir nendrinė rupūžės (Bufo calamita ir B. viridis), vapsvaėdis(Pernis apivorus), jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), pievinė lingė (Circus pagargus),vištvanagis (Accipiter gentilis), mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), žuvininkas(Pandion haliaetus), sketsakalis (Falco subbuteo), tetervinas (Lyrurus tetrix), putpelė(Coturnix coturnix), švygžda (Porzana porzana), griežlė (Crex crex), gervė (Grus grus),uldukas (Columba oenas) ir baltasis kiškis (Lepus timidus) yra šalyje retos rūšys, tačiaupaplitusios visuose NAE regiono rajonuose (Rašomavičius, 2007). NAE regione taip patrasta daug retų įrašytų į LRK augalų rūšių: Nitela syncarpa, Neckera pennata,Calliergon trifarium, Lycopodiela inundata, Huperza selago, Botrychiummatricariifolium, Nymphaea alba, Myriophyllum alterniflorum, Thesium ebracteatum,Callitriche hermaphroditica, Alisma gramineum, Hydrilla verticillata, Najas minor,Gymnadenia conopsea, Dactylorhiza fuchsii, D. incarnate, D. longifolia, D. maculate,D. ochroleuca, D. traunsteineri, Hammarbya paludosa, Malaxis monophyllos,Corallorhiza trifida, Juncus stygius, Carex heleonastes ir Scolochloa festucacea(Rašomavičius, 2007). Meesia triquetra yra rastas Zarasų rajone.Remiantis esamais literatūriniais duomenimis darome išvadą, kad NAE regionebiologinės įvairovės vertybės yra daugiausiai susitelkę saugomose teritorijose. Tačiaukai kurios šių vertybių yra randamos ir vietovėse, nepatenkančiose į saugomasteritorijas. Šios vietovės yra mažiau žinomos ir, labiausiai tikėtina, mažiau svarbios.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 296

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2977.6-17 lent. Svarbiausia informacija apie NAE regiono saugomas teritorijas, įsteigtas pagal šalies teisinius aktus*.Saugomos teritorijosoficialus pavadinimasTilžės geomorfologinisdraustinisSmalvos hidrografinisdraustinisSmalvo kraštovaizdžiodraustinisGražutės regioninisparkasPušnies telmologinisdraustinisDysnos hidrografinisdraustinisPratkūnųgeomorfologinisdraustinisPlotas,haSteigimo teisinis pagrindas Steigimo tikslas Teritorijoskodas (ID)43,68 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)547,44 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos1983-12-14 sprendimas Nr. 342(Žin., 1983, 36-383; 22-244)2225,28 Lietuvos SSR Ministrų Tarybos1960-09-27 sprendimas Nr. 517(Žin., 1960, 27-244)29471 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)779,4 LR Vyriausybės nutarimas Nr.1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr.1-9)586,63 LR Vyriausybės nutarimas Nr.1486 29-12-1997. (Žin., 1998, Nr.1-9)623,47 LR Seimo nutarimas Nr. I-2913;1992-09-24 (Žin., 1992, 30-913)Apsaugoti unikalų limnoglacialinioreljefo kompleksąApsaugoti Smalvos upelio natūralųslėnįApsaugoti būdingą kraštovaizdį suSmalvo ir Smalvykščio ežeraisAukštaičių aukštumojeApsaugoti būdingą kraštovaizdį irkultūrines vertybes Šventosios upėsaukštupyjeApsaugoti pelkių kompleksąApsaugoti Dysnos upės slėnįlimnoglacialinėje žemumojeApsaugoti Sėlių aukštumosmoreninį kompleksą su Pratkūnųkalva0210200000010 Nežinoma* Šaltinis: Valstybinių saugomų teritorijų kadastras; Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos.http://stk.vstt.lt/stk/default2.jsp?bs=1&lang=lt&jsessionid=E00C236D64073306E6A695C978F8110E.Tarptautinė saugomos teritorijosreikšmė0210300000009 Svarbi. Teritorija yra beveik tokia pat kaipir Smalvos šlapžemių komplekso PAST irkaip Smalvelės upės ir šlapžemių BST0230100000014 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip irSmalvos ir Smalvykščio ežerų ir pelkiųBST0700000000012 Svarbi. Dalį teritorijos apima Gražutėsregioninio parko BST ir Šiaurės rytinėsGražutės regioninio parko dalies PAST0210900000027 Svarbi. Teritorija yra tokia pat kaip irPušnies pelkės BST0210300000013 Svarbi. Dalis teritorijos yra tokia pat kaip irDysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemiųkomplekso PAST0210200000011 Nežinoma

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 2987.6.1.6 Biologinės įvairovės vertybės už Lietuvos ribųLatvijaNAE regiono saugomos teritorijosLatvijos Respublikos teritorijoje į 30 km nuo NAE zoną pilnai ar dalinai patenka šiossaugomos teritorijos: saugomo kraštovaizdžio vietovė ,,Augsdaugava”, apimanti gamtosparką ,,Daugavas loki”; saugomo kraštovaizdžio vietovė ,,Augszeme”, apimanti gamtosparkus ,,Meduma ezeraine” ir ,,Svente”; taip pat gamtiniai draustiniai ,,Bardinska ezers”(ežeras), ,,Skujines ezers” (ežeras) ir gamtos parkas ,,Silene”, apimantis gamtiniusdraustinius ,,Ilgas” ir ,,Glusonkas purvs” (pelkė; (7.6-18 lent., 7.6-8 pav.). Teritorijųnaudojimą ir apsaugą reglamentuoja Latvijos Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 415(2003 m. liepos 22 d.), patvirtinantis ,,Nurodymus dėl saugomų gamtinių teritorijųapsaugos ir naudojimo”. Latvijos teritorijoje iki 30 km nuo Lietuvoje numatomos statytiNAE zonoje taip pat yra 9 mikro draustiniai. Jų bendras plotas yra apie 126,8 ha. PagalLatvijoje galiojančius teisinius aktus (Latvijos Ministrų Tarybos sprendimas Nr. 45 dėl,,Mikro draustinių stiegimo, apsaugos ir tvarkymo”), detalesnę informaciją apiemikrodraustinius galima gauti iš Latvijos valstybinėje agentūroje ,,Latvijas Vides,geologijas un meteorologijas agentura” (Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijosagentūra). NAE regionas Latvijos teritorijoje taip pat apima šiuos gamtos paminklus:Medumu alley, Medumu park (dendrologiniai sodiniai) bei 74 saugomus medžius(Latvijos Respublikos 1998 m. balandžio 7 d. patvirtintas ,,Saugomų gamtinių teritorijųįstatymas”).Visos aukščiau minėtos teritorijos yra svarbios europiniu mastu, kadangi jos yraįtrauktos į NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą.NAE regioneLatvijos Respublikoje saugomų teritorijų sąrašasAugszemeApsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietovė (apima gamtos parką –Medumu ezeraine (ežerynas), Svente gamtos draustinį – Bardinska ir Skujines ežerus);NATURA 2000 teritorija.Administracinė priklausomybė: Medumu, Sventes, Kalkunes ir Sederes kaimiškosiosseniūnijos.Plotas: 20 828 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: Vertinga kraštovaizdžio teritorija apima Sventes ir Medumu ežerussu salomis bei keletą aplinkinių mažų ežerų. Į ją patenka Augszeme aukštumos beikeletas biologinės įvairovės požiūriu vertingų teritorijų. Čia randamos biologinėsvertybės yra 12 į ES Buveinių Direktyvos I priedą įrašytų buveinių ir 8 paukščių rūšys,saugomos pagal ES Paukščių Direktyvą.Bardinska ežerasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į saugomą kraštovaizdžio vietovę –Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Sederes kaimiška seniūnija.Plotas: 5 ha.Įsteigimo metai: 2004.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 299Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta pagal ES Buveinių Direktyvą. Taidaugiausiai pereinamo tipo pelkės ir maršos. Ežere taip pat randamos trys rūšys,saugomos pagal ES Buveinių Direktyvą. Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kur Latvijojerandama samana Laplandinė drepanė (Hamatocaulis lapponicus).Skujines ežerasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į saugomą kraštovaizdžio vietovę –Augszeme) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Sederes kaimiška seniūnija.Plotas: 10 ha.Įsteigimo metai: 2004.Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta pagal ES Buveinių Direktyvą. Taidaugiausiai pereinamo tipo pelkės ir maršos. Ežere taip pat randamos trys rūšys,saugomos pagal ES Buveinių Direktyvą. Čia yra viena iš nedaugelio vietų, kur Latvijojerandama samana Laplandinė drepanė (Hamatocaulis lapponicus).Medumu ezeraineApsaugos kategorija: gamtos parkas (yra saugomos kraštovaizdžio vietovės –Augszeme dalis. Į jį įeina ir gamtinis draustinis - Medumu ežero salos); NATURA 2000saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.Plotas: 1484 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: nedideli įvairių tipų miškai ir apyežerių pereinamo tipo pelkės.Randami saugomų rūšių orchidiniai augalai (pvz., dvilapis purvuolis (Liparis loeselii).Ežerai yra svarbios retų rūšių šikšnosparnių maitinimosi vietos. Čia taip pat auga daugrūšių saugomų retų aukštesnių augalų, samanų ir kerpių.Medumu ežero salosApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į gamtos parką – Medumu ezeraine(ežerynas). Tai NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.Plotas: 3 ha.Įsteigimo metai: 1987.Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta tikslu saugoti Medumu ežero salas.Didžiausia teritorijos gamtinė vertybė yra ežero salose augantys miškai. Tai daugiausiaiplačialapių lapuočių medynai, kur buveinėse vyrauja liepos, drebulės, beržai bei ąžuolaiir uosiai.Medumu parkasApsaugos kategorija: gamtos paminklas.Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 300Plotas: 12.5 ha.Įsteigimo metai: 1977.Meduma alejaApsaugos kategorija: gamtos paminklas.Administracinė priklausomybė: Medumu kaimiškoji seniūnija.Plotas: 0.4 ha.Įsteigimo metai: 2005.SventeApsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka į saugomo kraštovaizdžio vietovę –Augszeme. Apima gamtinį draustinį – Sventes ežero salas. Tai taip pat NATURA 2000saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Medumu, Sventes, Kalkunes, Sēderes kaimiškosiosseniūnijos.Plotas: 2225 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: ypatingo grožio ežeras. Apima Sventes ežerą, kuris yra Latvijojevienas švariausių. Jame yra 3 mišku padengtos salos. Ežeras eutrofinio tipo. Teritorijojeyra pereinamo tipo pelkių, liūnų, šlapių juodalksnynų. Iš ypatingai saugomų augalųminėtini didžioji dantenė (Circaea lutetiana), dvilapis purvuolis (Liparis loeselii),smailialapė plūdė (Potamogeton acutifolius) ir kitos rūšys.Sventes ežero salosApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra gamtos parko Svente dalis). NATURA2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Sventes kaimiškoji seniūnija.Plotas: 3 ha.Įsteigimo metai: 1987.Gamtinės vertybės: ypatingai gražios Svente ežero salos. Didžiausios salos Viskuplotas – 1.7 ha. saloje vyrauja lapuočiai: juodalksniai, beržai ir uosiai.SileneApsaugos kategorija: gamtos parkas (apima gamtinius draustinius Ilgas ir Glusonkaspelkė). NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Lidumnieku ir Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos.Plotas: 3825 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: įvairių tipų miškai (ypatingai pelkiniai ir pelkėti) ir eutrofinio tipoežerai. Ežerai yra labai vertingos retų saugomų rūšių šikšnosparnių maitinimosi vietos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 301Žinomos 2 stambios jų kolonijos. Randama labai daug retų saugomų gyvūnų ir augalųrūšių.IlgasApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (patenka į Selene gamtos parką). TaiNATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Skrudalienas kaimiškoji seniūnija.Plotas: 157 ha.Įsteigimo metai: 1999.Gamtinės vertybės: auga ir gyvena daug saugomų Latvijoje rūšių. Iš jų minėtiniaugalai: pataisas-varinčius (Lycopodium annotinum), vaistinis pataisas (L. clavatum),mažoji gegūnė (Orchis morio), rausvoji plūdė (Potamogeton rutilus). Gausu retų rūšiųpaukščių: mažasis erelis rėksnys (Aquilla pomarina), baltnugaris genys (Dendrocoposleucotos), juodoji meleta (Dryocopus martius), pilkoji meleta (Picus canus), vapsvaėdis(Pernis apivorus), juodasis gandras (Ciconia nigra).Glusonkas pelkėApsaugos kategorija: gamtinis draustinis (yra Selene gamtos parko dalis) ir NATURA2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Skrudalienas kaimiškoji seniūnija.Plotas: 155 ha.Įsteigimo metai: 1977.Gamtinės vertybės: teritorijoje saugomi 2 distrofiniai ežerai (Glusņas ir Glusonkas).Šie ežerai yra apsupti atvirų tarpinio tipo pelkių ir liūnų. Toliau apylinkėse auga irpelkinio tipo pušynai bei eglynai.AugsdaugavaApsaugos kategorija: saugoma kraštovaizdžio vietovė (apima gamtos parką –Daugavas loki (Daugavos upės kilpos)) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores,Skrudalienas kaimiškosios seniūnijos. Teritorija priklauso Kraslavos rajonui.Plotas: 52 325 ha.Įsteigimo metai: 1990.Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įkurta tikslu saugoti kultūrines ir gamtinesvertybes Daugavos upės natūraliame slėnyje ir jo apylinkėse. Joje randama daug rūšiųsaugomų augalų ir gyvūnų bei daug tipų natūralių biotopų (pvz., pagal ES BuveiniųDirektyvą saugomų upių vingių, atvirų žemyninių kopų su smiltyninių šepetukų(Corynephorus canescens) pievomis, šaltiniais ir šaltiniuotomis kalkingomis pelkėmis,šlaitų ir griovų miškais, sausų kalkingų pievų ir kt.Daugavas loki (Dauguva upės kilpos)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 302Apsaugos kategorija: gamtos parkas (patenka į saugomo kraštovaizdžio vietovę –Augsdaugava) ir NATURA 2000 saugoma teritorija.Administracinė priklausomybė: Naujenes, Salienas, Vecsalienas, Tabores irSkrudalienas kaimiškosios seniūnijos. Teritorija priklauso Kraslava rajonui.Plotas: 12372 ha.Įsteigimo metai: 1990.Gamtinės vertybės: saugoma teritorija įsteigta palaikyti ir saugoti unikalų Dauguvaupės vidurupio kraštovaizdį, vertingas gamtines vietoves, gamtinių teritorijų įvairovębei vietinius istorinius paminklus. Gamtos parkas apima 8 dideles Dauguvos upės kilpastarp Kraslava miesto ir Naujene griovos.7.6-18 lent. Latvijoje NAE regione saugomos teritorijos ir jų plotas.Nr. Saugomos gamtinės teritorijos pavadinimas Plotas, ha1. Saugoma kraštovaizdžio vietovė “Augsdaugava” 52 3251.1. Gamtos parkas “Daugavas loki” 12 3722. Saugoma kraštovaizdžio vietovė “Augszeme” 20 8282.1 Gamtos parkas “Medumu ezeraine” 14842.1.1. Gamtinis draustinis “Meduma ezera salas” 32.2. Gamtos paminklas “Medumu parks” 12,52.3. Gamtos paminklas “Medumu aleja” 0,42.4 Gamtos parkas “Svente” 22252.4.1. Gamtinis draustinis “Sventes ezera salas” 32.5. Gamtinis draustinis “Skujines ezers” 102.6. Gamtinis draustinis “Bardinska ezers 53. Gamtos parkas “Silene” 38253.1. Gamtinis draustinis “Glusonkas purvs” 1553.2. Gamtinis draustinis “Ilgas” 157BaltarusijaNAE regione esančios saugomos teritorijosVisa 30 km spinduliu apie NAE zona Baltarusijos teritorijoje priklauso Braslavoadministraciniam rajonui. Joje yra keletas saugomų teritorijų. Arčiausiai esant irplačiausiai žinoma saugoma teritorija yra Braslavo ežerų nacionalinis parkas.Braslavo ežerų nacionalinis parkasBraslavo ežerų nacionalinis parkas įsteigtas tikslu saugoti Braslavo ežerų grupėsnatūralų kompleksą, unikalų ledynmečio suformuotą kraštovaizdį, vadinamamBaltarusijos ežerynui (Belaruskoe Poozerje) būdingą biologinę įvairovę (ypač augalus irgyvūnus); organizuoti aplinkosauginį gyventojų švietimą bei kultūrinio paveldoapsaugą, o taip pat organizuoti rekreaciją ir turizmą. Braslavo ežerų nacionalinis parkasįsteigtas 1995 metais.Parkas apima 71,5 tūkstančių ha teritoriją, kas sudaro daugiau nei trečdalį Braslavoadministracinio rajono ploto. Šiaurės-pietų kryptimi parkas yra nutysęs 56 km. Joteritorijos plotis svyruoja nuo 7 iki 29 km. Priklausomai nuo prioritetinių parko vertybiųišsidėstymo, jis yra suskirstytas į funkcines zonas. 27746 ha (39 %) yra priskirtareguliuojamos ūkinės veiklos zonai. Čia atliekami žmogaus ūkinės veiklos nepažeistųekosistemų tyrimai tikslu įvertinti jų atsparumą, atstatymo bei plėtros galimybes.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 303Ekonominė zona apima 25815 ha (36,3 % nuo viso parko ploto). Joje yra visa parkąaptarnaujančių institucijų infrastruktūra, rekreaciniai ir gyvenamieji pastatai. Rekreacijaiskirta zona užima 12103 ha (17,0 %). Ji apima rekreacinę ir turizmo infrastruktūrą,skirtą parko lankytojų rekreacijai ir kultūrinės veiklos organizavimui. Gamtos draustiniųir rezervatų zona sudaro tik 3452 ha (4,9 %). Jai yra priskirtos vertingiausios irmažiausiai naudojamos Boguinsky miško vietos. Šios zonos svarbiausias tikslas yraišsaugoti žmonių veiklos nepaliestas ir unikalias ekosistemas.7.6-8 pav. NAE regione Latvijos Respublikos ribose esančios saugomos teritorijos.Parke gausu miškų ir erų. Miškai užima beveik pusę nacionalinio parko ploto (46 %).60 parko ežerų užima apie 17% jo teritorijos. Didžiausi ežerai yra šie: Drisvyaty(Drūkšių), Snudy, Strusovo, Boguinskoe. Volos Yuzhny ežeras parke yra giliausias. Jodidžiausias gylis yra 40,4 m.Parko reljefą suformavo paskutinis ledynmetis. Braslavo aukštuma yra vienas išunikaliausių natūralių Baltarusijos gamtinių kompleksų. Kalvų, ežerų, pelkių ir upiųkombinacija daro teritoriją labai mozaikiška. Parke daug milžiniškų riedulių. Kai kuriejų siekia iki 10 m ilgio. Geologiniu ir istoriniu požiūriais jie yra labai vertingi. Braslavoaukštumai būdingi dalinai nujaurėję dirvožemiai. Priemolio ir priesmėlio dirvožemiaisutinkami retokai.Šiuolaikinei parko faunai būdingos Vidurio Europos mišriųjų miškų rūšys. Ežeruosegyvena 29 rūšių žuvys. Stebimi 189 rūšių paukščiai. Iš jų 45 rūšys yra retos irnykstančios. Didžiausiomis vertybėmis laikomi perintys juodieji gandrai (Ciconianigra), žvyrės (Lagopus lagopus), juodakrūtis bėgikas (Calidris alpina). Stambiejiparko žinduoliai yra briedis (Alces alces), rudasis lokys (Ursus arctos), vilkas (Canislupus) ir lūšis (Lynx lynx). Parke rasta apie 500 floros rūšių. Apie 20 augalų rūšių yraBaltarusijoje retos. Volos Yuzhny ežeras yra Baltarusijoje vienintelė vieta, kur randamireliktiniai vėžiagyviai (Crustacea), išlikę regione nuo paskutinio ledynmečio laikų.

Kitos saugomos teritorijosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 304Vitebsko regione (srityje) yra ir tarptautinės svarbos saugotinų bei saugomų teritorijų.Kai kurios jų yra arti Lietuvoje planuojamos statyti NAE regiono Baltarusijoje ribos, okitos yra netoli už jo ribos. Tarptautinės svarbos vertingomis teritorijomis pirmiausiailaikytinos šios vietovės ir šios saugomos teritorijos (Kozulin ir kt., 2002): Elnia pelkė(centro koordinatės: E 27 55 ir N 55 34; 23200 ha), ežerų ir pelkių kompleksas,,Asveiski” (Azerna-bolotny Kompleks ,,Asveiski”; centro koordinatės: E 28 01 ir N 5606; 22600 ha); miško ir pelkių kompleksas „Raudonasis šilas“ (Lesa-bolotny Kompleks,,Červony bor“ centro koordinatės: E 28 30 ir N 56 00; 34234 ha); Servatc (centrokoordinatės: E 27 30 ir N 55 00; 9268 ha).Elnia pelkė yra paskelbta hidrografiniu draustiniu (zakaznik). Jis įstiegtas 1968 m.1998 m. ši pelkė paskelbta tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija(Important Bird Area (IBA) of international value). Ežerų ir pelkių kompleksas,,Asveiski” yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis įkurtas 2000 m. 1998 m. jisbuvo nominuotas tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija. Miškų ir pelkiųkompleksas ,,Červony bor“ yra kraštovaizdžio draustinis (zakaznik). Jis įsteigtas1995 m. Šiuo metu jis pripažintas potencialia tarptautinės reikšmės paukščiams svarbiateritorija. Saugoma teritorija „Servatc“ yra hidrografinis draustinis (zakaznik). Ji taip patpaskelbta tarptautinės reikšmės paukščiams svarbia teritorija.7.6.1.7 Biologinės įvairovės vertybių Lietuvoje santraukaNAE regione Lietuvoje yra 8 NATURA 2000 saugomos teritorijos (BST), skirtossaugoti gamtinėms buveinėms, augalams ir gyvūnams, įsteigtos įgyvendinant ESBuveinių Direktyvą. Bendrijos svarbos teritorijos įsteigtos apsaugoti 23 tipų tarptautinėssvarbos buveinėms. Pagal minėtą ES Buveinių Direktyvą šios 23 tipų buveinės ir 12rūšių tarptautinės svarbos gyvūnų bei augalų yra NAE regiono tikslinės biologinėsįvairovės vertybės (joms apsaugoti yra įsteigtos BST).NAE regione Lietuvoje yra 4 NATURA 2000 saugomos teritorijos (PAST įsteigtosįgyvendinant ES Paukščių Direktyvą) ir skirtos saugoti gamtosaugos požiūriuvertingoms paukščių populiacijoms. Šiose NATURA 2000 tinklo saugomose teritorijoseyra 26 perinčios paukščių rūšys. Jos yra laikomos NAE regiono tikslinėmis rūšimis(vertybėmis; joms apsaugoti yra įsteigtos PAST).Šiame darbe poveikio biologinei įvairovei vertinimo požiūriu svarbiausiomisvertybėmis laikėme tas, kurių vietos populiacijų išsaugojimui įsteigtos Drūkšių ežeroBST ir Drūkšių ežero PAST. Taigi, svarbiausiomis biologinės įvairovės vertybėmisšiame darbe laikėme ūdrą (Lutra lutra; 6–10 individų), kirtiklį (Cobitis taenia; ežereįprasta rūšis), didįjį baublį (Botaurus stellaris; vietinė perinti populiacija – 10baubiančių patinėlių), juodakaklį narą (Gavia arctica; 1 pora), nendrinę lingę (Circusaeruginosus; 5 poros), švygždą (Porzana porzana; 6 giedantys patinai), plovinę vištelę(Porzana parva; 1 giedantis patinas), juodąją žuvėdrą (Chlidonias niger; 10 porų) irmėlyngurklę (Luscinia svecica; 1 pora).Dviejų pasiūlytų NAE statybos vietų artimiausių apylinkių biologinės įvairovėsvertybėsKeleto tarptautinės svarbos biologinės įvairovės vertybių buvimo (augimo, gyvenimo)vietos yra dviejų pasiūlytų NAE statybos vietų bei IAE artimiausiose apylinkėse. Dvižinomos ūdros (Lutra lutra) kartografuotos buveinės (tikėtina ir veisimosi vietos), vienadidžiojo baublio (Botaurus stellaris), viena švygždos (Porzana porzana) ir vienanendrinės lingės (Circus aeruginosus) buveinės (lizdinės teritorijos arba veisimosi

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 305vietos) yra Drūkšių ežero pakrantėse arti pasiūlytų NAE statybos vietų. Kaip jau minėta,visos šios rūšys yra laikomos Drūkšių ežero PAST ir Drūkšių ežero BST tikslinėmisvertybėmis (7.6-9 pav.).7.6-9 pav. Biologinėsns įvairovės vertybių paplitimas dviejų pasiūlytų NAEstatybos vietų bei IAE artimiausiose apylinkėse. Žymėjimai: raudona brūkšninėlinija – dažniausiai naudojama ūdros (Lutra lutra) buveinė; žydras taškas –nendrinės lingės (Circus aeruginosus) veisimosi vieta; žalias taškas - didžiojobaublio (Botaurus stellaris) patino teritorija; geltonas taškas – dirvoninio kalviuko(Antus campestris) veisimosi vieta; violetinis taškas švygždos (Porzana porzana)patino teritorija; raudonas taškas – skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus)veisimosi buveinė;raudonas trikampis – didžiojo baltojo garnio (Egretta alba)kolonija (veisimosi vieta).Kai kurios kitos rūšys, įrašytos į ES Buveinių Direktyvos II priedą ir ES PaukščiųDirektyvos I priedą yra taip pat rastos pasiūlytų NAE statybos vietų bei IAEartimiausiose apylinkėse. Laukinių paukščių masinio veisimosi laikotarpyje dirvoniniskalviukas (Anthus campestris) gyvena teritorijoje, kur kasant žvyrą buvo stipriaipažeista žolinė danga. Ši rūšis yra įrašyta į ES Paukščių Direktyvos I priedą. Ūdra(Lutra lutra), didysis baublys (Botaurus stellaris), švygžda (Porzana porzana) irdirvoninis kalviukas (Anthus campestris) yra įrašyti į LRK.Dvi varliagyvių rūšys, įtrauktos į ES Buveinių Direktyvos II ir IV priedus, bei į LRK(skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) ir kūmutė (Bombina bombina)), gyvena taippat labai arti IAE (7.6-9 pav.). Kūmutė (Bombina bimbina) gyvena beveik visoje IAEteritorijoje išlikusiuose ar žmonių veiklos pažeistose vietose - naujai susiformavusiuosemažuose vandens telkiniuose. Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) rastas mažuosevandens telkiniuose Tumeliuos miške.Mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo; apie 500 lizdų), pilkųjų garnių (Ardeacinerea; apie 150 lizdų) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba; keletas lizdų) kolonijayra Drūkšių ežero pakrantės miške netoli dabartinės Ignalinos AE. Didysis baltasisgarnys (Egretta alba) yra naujai Lietuvoje vos prieš metus kitus pradėjusi perėtipaukščių rūšis. Ji yra įtraukta į ES Paukščių Direktyvos I priedą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 306Labai netoli IAE yra reta tarptautiniu mastu saugoma buveinė ,,Pelkėti lapuočių miškai”(9080). Ši buveinė yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos I priedą.Didysis auksinukas (Lycaena dispar) stebėtas pievoje apie 2,5 km atstumu į pietus nuoIAE. Ši rūšis yra įrašyta į ES Buveinių Direktyvos II priedą.Kai kurie reti augalai, įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą rasti arti IAE (pvz., eračininėnendrinė (Scolochloa festucacea), lieknasis švylys (Eriophorum gracile).Kai kurios retos bestuburių gyvūnų rūšys taip pat rastos arti IAE. Pvz., Melitaea phoebe(Lepidoptera, Nymphalidae) gyvena pievoje Smalvelės upelio slėnyje arti Drūkšių ežeroir arti pagrindinio IAE pastato. Temelucha arenosa (Hymenoptera, Ichneumonidae) taippat rasta pievoje Smalvelės upelio slėnyje netoli Drūkšių ežero. Baltajuostis melsvys(Aricia eumedon) rastas Drūkšių ežero pakrantėje apytikriai 2 km į vakarus nuo IAE.7.6.1.8 Sausumos biologinės įvairovės radioekologinė būklėBendrai apie radioekologijąRadioekologija yra mokslinė disciplina, tirianti radioaktyvių medžiagų ryšius suaplinka, kaip įvairūs veiksniai ir mechanizmai veikia jų migraciją ir patekimą įmitybines grandines bei ekosistemas bei kokį poveikį jos turi aplinkai. Radioaktyvumąsukelia natūralios ir antropogeninės kilmės šaltiniai, tame tarpe pramoninės kilmėsradioaktyvios medžiagos ir atominės energijos generatoriai.Žinoma, kad šiuolaikinės atominės elektrinės labai nedaug teršia aplinką. Nepaisant tosvarbu stebėti (monitoringuoti) radioaktyvų teršimą, ryšium su planuojamos statytinaujos atominės elektrinės veikla, bei tirti radioaktyvių medžiagų plitimą ir pernašasgamtoje. Tarptautinis domėjimasis aplinkos apsaugos nuo radiacijos klausimu didėja.Ankstesnės stebėsenos (monitoringo) rezultataiNustatyta, kad 1996–2001 m. didžiausias 137 Cs aktyvumas (kiekis) miško augaluosesvyravo nuo 71 iki 174, o dirvoje, jų augimo vietose buvo iki 109 Bq/kg (7.6-19 lent.).Miško ekosistemose šio radionuklido didžiausias aktyvumas nustatytas augaluoseHiloconium splendens ir Pteridium aquilenium (atitinkamai 164 ir 174 Bq/kg). Tirtuoseaugaluose didžiausias 137 Cs aktyvumas svyravo atitinkamai nuo 102 iki 130 Bq/kg, o jųaugimo vietose dirvožemyje iki 108 Bq/kg (7.6-19 lent.). Tirtuose pievų augaluose ir jųaugimo vietų dirvožemyje didžiausios 137 Cs aktyvumo reikšmės buvo santykinai mažos,atitinkamai 26 ir 30 Bq/kg (7.6-19 lent.). Augaluose ir dirvoje didžiausias 137 Csaktyvumas nustatytas miškų ir pelkių ekotopuose arčiausiai nuo Ignalina AE esančiojeGrikiniškių tyrimo vietoje ir Tilžėje, kuri yra kitoje IAE pusėje ir kitoje Drūkšių ežeropusėje. 2003–2005 ir 2007 m., lyginant su 1996–2001 m. atliktais tyrimais, 137 Cs kiekis(aktyvumas) IAE regione miško, pelkės ir pievos augaluose daugumoje atvejų buvopanašus arba mažesnis (7.6-19 lent.).7.6-19 lent. Svarbiausių radionuklidų individualus aktyvumas (Bq/kg, s.m.)tirtuose įvairių Ignalinos AE regionų ekotopų augaluose.EkotopaiAugalai irkitos tirtosmedžiagosRadionuklidų aktyvumo intervalai: mažiausios – didžiausiosreikšmės1996–2001137 Cs2003–200520071996–200160 Co2003–200520071996–2005Miškas Samanos 50–71 – – 15 3 – 8–15 –Hilocomium 30–164 29–80 31±4 3–28

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 307splendensVacciniummyrtillusPteridiumaquilinumDryopteris filixmasCalamagrostisarundinacea17–75 32–64 26±3 2–3

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 30825020015010050019941995199619971998137 Cs200020012002200320077.6-10 pav. Vidutinės 137 Cs ir 90 Sr aktyvumo reikšmės (Bq/kg s.m.) augaluosefoninės stebėsenos taškuose (stotyse) IAE regione (Ignalina NPP) ir Ignalinos,Varėnos bei Plungės regionuose (rajonuose).7.6.2 Poveikio augalams, faunai ir saugomoms teritorijoms vertinimasAkivaizdu, kad yra keletas veiksnių, kurie gali turėti įvairų poveikį biologinei įvairovei.Be to gali būti poveikis, kuris pasireikš tik ilgalaikėje perspektyvoje ir priklausys nuodaugelio veiksnių, kurie vargiai gali būti prognozuojami, numatomi dabar. Todėl vertapaminėti, kad šis poveikio vertinimas grindžiamas tik tokiais veiksniais, kurie gali būtinumatomi dabar, t.y. šio vertinimo metu. Pvz., plačiai diskutuojamai klimato šiltėjimogalimai įtakai šiame NAE poveikio vertinimo darbe didesnis dėmesys apskritaineskiriamas. Panašiuose vertinimo darbuose verta tik skirti dėmesį labiausiaiakivaizdžiam, objektyviai numatomam poveikiui. Taip elgiantis poveikio vertinimas yraaiškesnis ir tikslesnis, ir išvengta visų galimų ilgalaikių ateities situacijų, kuriosnepriklausys nuo analizuojamo projekto, nagrinėjimo, analizavimo.Kadangi kai kurios NATURA 2000 saugomos teritorijos yra arti projekto vykdymovietovės, poveikis NATURA 2000 tikslinėms vertybėms yra vertinamas atskirai. Taippat atskirai vertinamas poveikis sausumos faunai, florai ir gamtinėms buveinėms.Poveikis vandens ekosistemos vertybėms (atskirai nuo NATURA 2000 vertybių)vertinamas 7.1 poskyryje ir nekartojamas šioje darbo dalyje.Poveikį apsprendžiantys veiksniaiNumatoma, kad naujos atominės elektrinės statybos ir vėliau jos veikimo (darbo)tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai pasireikš trimis svarbiausiomis kryptimis: i)dėl transporto pokyčių, ii) dėl triukšmo ir vibracijos pokyčių, iii) dėl tiesioginiopoveikio objekto statybos metu, IV) dėl vandens ekosistemos Drūkšių ežere pokyčių(vandens temperatūros, eutrofikacijos, vandens balanso ir srovių, ledo dangos pokyčių irkt.). Žemiau detalizuojant vertinimo procedūrą šie veiksniai bus vadinami atitinkamai i,ii, iii ir iv. Pateikiame trumpą jų charakteristiką:i) Numatoma, kad transporto reikmėms NAE statybos ir vėliau darbo metupirmiausiai bus panaudojami esami keliai ir nesitikima, kad transporto plėtrasukels didelį poveikį aplinkai (lyginant su esama situacija). Tikimasi, kad NAEstatybos metu, lyginant su vėlesniu jos darbo laikotarpiu, eismas bus didesnis, bettai truks santykinai laikinai (net jei statybos darbai truktų, pavyzdžiui, 5 metus).ii) Triukšmas ir vibracija tiek NAE statybos, tiek ir jos darbo metu daugiausiai veiksaplinką Drūkšių ežere. Apskritai manoma, kad, lyginant su dabartine padėtimi,triukšmas reikšmingai nepadidės.2502001501005001994199590 SrIgnalina NPP Ignalina Plungė Varėna1996199719982000200120022007

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 309iii) Tiesioginis statybos poveikis gali būti nusakomas taip: NAE ir ją lydinčių statinių,įrenginių statybos vietoje dėl tiesioginio užstatymo betarpiškai bus sunaikintos kaikurios buveinės bei augalija ir vietinės gyvūnų populiacijos. Darbe vertinamos dvistatybai ir kitokiam su tuo susijusiam naudojimui parinktos vietos.iv) Numatoma, kad vandens aplinkos pokyčiai bus svarbiausi poveikio veiksniai.Manoma, kad NAE terminis efektas vandens ekosistemai sukels esminį poveikį.Akivaizdu, kad vandens savybės, parametrai gali tiesiogiai ar netiesiogiai kisti irdėl kitų veiksnių. Pvz., vandenų eutrofikacijai didelę įtaką turi vandens valymosistemų veikimas. Vis tik manoma, kad NAE terminis poveikis Drūkšių ežerui buslemiamas poveikio veiksnys. Ir dar daugiau – nuo šio veiksnio labiausiaipriklausys ir kiti vandens ekosistemos pokyčiai. Todėl poveikio aplinkai efektasaplinkai labiausiai priklausys nuo to, kaip technologiškai bus sprendžiami NAEaušinimo klausimai. Numatomi trys poveikio aplinkai variantai. Jie yra aprašytipoveikio vandenų aplinkai poskyryje ir detaliai čia nekartojami.Siekiant trumpai, bet vis dar lengvai suprantamai pailiustruoti skirtingų terminio teršimoir aušinimo technologijų kombinacijų poveikį aplinkai, remiantis modeliavimorezultatais bei hidrologijos, limnologijos ir ekologijos ekspertų poveikio aplinkaivertinimu, buvo suformuoti trys scenarijai. Visi scenarijai numato, kad NAEgalingumas bus 3 400 MW e, bet technologiškai skirsis aušinimo sistemos ir dėl toterminės apkrovos Drūkšių ežere varijuos. Poveikio aplinkai vertinimui sukurti tokiescenarijai:• Scenarijus T1. Didžiausia ežero terminė apkrova būtų 3 160 MW. Čia turimagalvoje išleidimas (angl. „released MW“). Tai apytikriai lygu 1 700 MW elektrosenergijos, pagamintos naudojant tiesioginį aušinimą (šilumą paskirstant). Likusieji1 700 MW e būtų pagaminami naudojant aušinimo bokštus. Šis scenarijus pagal jogalimą poveikį aplinkai būtų labai panašus į dabar esančią situaciją, kuomet veikiaabu Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai.• Scenarijus T2. Ežero terminė apkrova daugiausiai siektų 6 310 MW (išleidime,išmetime). Tai apytikriai lygu 3 400 MW elektros energijos, pagamintos naudojanttiesioginį aušinimą (šilumą paskirstant). Pagal šį scenarijų ežero šilumos apkrovos irjo vandens temperatūros, lyginant su IAE darbu dabar (atitinka T1 scenarijų),padidėtų.• Scenarijus T3. NAE vėsinimui būtų naudojami vien tik minėti aušinimo bokštai,todėl ežero terminės apkrovos būtų nereikšmingos. Lyginant su esama situacija kaiveikia IAE, pagal šį scenarijų ežero vandens temperatūros sumažėtų. Taip patlyginant su T1 ir T2 scenarijais, NAE veikiant pagal T3 scenarijų, ežere vandenstemperatūros taip pat būtų žemiausios.Taigi, šis vertinimas poveikio ežerui požiūriu gali būti grubiai priligintas situacijai, kaibūtų gaminama 1 700 MWe (T1), 3 400 MWe (T2) ir 0 MWe (T3) elektros energijos,elektrinę aušinant ežero vandeniu tiesiogiai (T3 atveju – aušinimui vanduo į ežerąnebūtų išleidžiamas iš vis).Dėl aukščiau išaiškintų priežasčių, vertinant NAE poveikį biologinei įvairovei,didžiausias dėmesys bus kreipiamas į Drūkšių ežero vandens temperatūros galimuspokyčius. Tuo tarpu kitoms teritorijoms aplink Drūkšių ežerą (net jei jos yra NATURA2000 saugomos teritorijos ar kitokios svarbios vietovės) bus skiriama mažai dėmesio.Mat akivaizdu, kad didžiausias NAE poveikis aplinkai pasireikš per jos įtaką Drūkšiųežero ekosistemai. Taip pat aišku, kad svarbiausias efektas – vandens temperatūrospadidėjimas ežere negali įtakoti aplinkinių sausumos ekosistemų dideliu atstumu, okitiems su Drūkšių ežeru ekologiškai susijusiems vandens telkiniams negali persiduoti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 310„prieš srovę“. Aukščiau minėti ežero vandens temperatūros režimai (galimostemperatūrinės apkrovos) toliau darbe bus apibendrintai nurodomos kaip T1, T2 ir T3scenarijai (variantai).7.6.2.1 Poveikio NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklui vertinimasVertinimo aiškinimas ir analizuojamos vertybėsNATURA 2000 tinklas suformuotas tikslu saugoti ir palaikyti svarbias biologinėsįvairovės vertybes. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šias vertybes priimta vadintitikslinėmis vertybėmis, kadangi būtent jų išsaugojimui vienos ar kitos vietovės buvoparinktos formuojant NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklą. NATURA 2000saugomos teritorijos yra dviejų tipų. Skirtingų tipų saugomų teritorijų tikslinės vertybėstaip pat yra skirtingos. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST), arba bendrijossvarbos teritorijos (BST) yra steigiamos saugoti gamtines buveines ir biologinėsįvairovės rūšis. Šios vertybės yra įrašomos į oficialias NATURA 2000 duomenų formas.Formos 3.1 poskyryje nurodomi gamtinių buveinių tipai, o 3.2.c-3.2.g poskyriuoseišvardinamos žinduolių, varliagyvių, žuvų, bestuburių ir augalų rūšys (tos, kurios yraįtrauktos į ES Buveinių Direktyvos II priedą). Paukščių apsaugai svarbios teritorijos(PAST) steigiamos saugoti paukščių rūšis, kurios vėliau nurodomos oficialiojeNATURA 2000 duomenų formoje 3.2.a poskyryje (kurios yra įtrauktos į ES PaukščiųDirektyvos I priedą) ir 3.2.b poskyryje (kurios vietovėje neperi ir nėra įtrauktos į ESPaukščių Direktyvos I priedą, tačiau reguliariai pasirodo migruodamos).Taigi, atliekant poveikio NATURA 2000 tinklui vertinimą didžiausias dėmesys busskiriamas kiekvienos NATURA 2000 tinklo saugomos teritorijos tikslinėms vertybėms.Poveikis kitoms biologinės įvairovės vertybėms bus aptariamas atskirai.Kaip jau buvo minėta aukščiau, NAE regione yra daug NATURA 2000 saugomųteritorijų. Tačiau kadangi svarbiausia NAE įtaka biologinei įvairovei apibrėžiamaryšium su galimais aušintuvo vandens temperatūros pokyčiais (detaliau žr. 7.6.2poskyrį), svarbiausi poveikio vertinimo akcentai turi būti sutelkti į Drūkšių ežerą, kaipNATURA 2000 vietovę. Tuo tarpu NAE dirbant normaliai, ar net jos statybos metutiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkinėms teritorijos nebus reikšmingas. Tiesa,nedidelis netiesioginis poveikis gali pasireikšti dėl padidėjusio žmonių srautosaugomose teritorijose ar šalia jų. Tačiau šis veiksnys šiame darbe laikomas mažaitikėtinu, todėl jam nebus skiriamas didelis dėmesys. Taip pat reikia pastebėti, kad nėražinių apie kitus vykdomus ar numatomus projektus, kurie turėtų įtaką mūsų vertinimuiir kurių įtaka aplinkai kartu su NAE statybos projektu NATURA 2000 tikslinėmsvertybėms galėtų turėti bendrą ar net akumuliuojantį poveikį.Šis vertinimas yra paremtas biologinės įvairovės vertybių (tikslinių vertybių)gamtosauginės būklės palankumo analize. Vertybės palanki gamtosauginė būklė (PGB)trumpai gali būti nusakoma kaip situacija, kuomet tam tikro tipo gamtinės buveinės arrūšies (jos vietos populiacijos) būsena yra pakankamai gera, t.y. pasižymi geraiskokybiniais ir kiekybiniais rodikliais bei geromis perspektyvomis tokią būseną išlaikyti(numatomoje) ateityje. Rūšys (jų vietinės populiacijos) privalo ilgalaikėje perspektyvojebūti natūralių buveinių komponentu. Rūšių ir gamtinių buveinių paplitimas (vietinispaplitimo arealas) nemažėja ir nėra tikėtina, kad jis sumažės numatomoje ateityje;buveinės ar populiacijos kiekybiniu požiūriu ilgalaikėje perspektyvoje atsinaujins(dauginsis, regeneruos). Bet koks neigiamas NAE projekto poveikis atskirai arbabendrai su kokiu nors kitu projektu dabar ar ateityje, keičiantis aukščiau minėtusveiksnius, neturi turėti reikšmingos įtakos tikslinėms biologinės įvairovės vertybėms.Kadangi nėra aiškaus ar paprasto aiškinimo kas yra reikšmingas neigiamas poveikis

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 311biologinėms vertybėms, todėl jam vertinti ir yra naudojamas rodiklis „palankigamtosauginė būklė“.Atliekant NATURA 2000 vertinimus atsižvelgiama į vadinamą atsargumo principą.Taikant šį principą visais atvejais, kuomet vertinimo metu tam tikros rizikos, kad planasar projektas turės reikšmingą neigiamą įtaką atmesti nėra galimybės, turi būtipripažįstama, kad tokia rizika egzistuoja (neigiamas poveikis bus).Poveikio vertinimas detaliauTransportas. Jei NAE statybos ir vėliau darbo metu transporto eismas busorganizuojamas dabar esamais keliais, ir, tikėtina, statybos metu, lyginant su darbolaikotarpiu, naudojamo transporto kiekis padidės, tai neturės reikšmingo neigiamopoveikio tikslinėms biologinės įvairovės vertybėms (7.6-20 lent.). Ši išvada galios, jeinebus statomi nauji keliai kitur, nei šiuo metu pažeistose (urbanizuotose) vietose (ypačarčiau prie Drūkšių ežero, kadangi tikslinės vertybės yra daugiau ar mažiau ekologiškaisusiję su vandens ekosistemomis).Triukšmas, vibracija ir statyba. Triukšmas ir vibracija bei NAE statybos darbai galiturėti vidutinę neigiamą įtaką trims vertybėms (rūšims). Nenumatomas neigiamas šiųveiksnių poveikis likusioms 5 rūšims (tikslinėms vertybėms; žiūr. 7.6-20 lent.).Vandens aplinkos pokyčiai. Priklausomai nuo maksimalios Drūkšių ežero vandenstemperatūros numatomas labai skirtingas NAE poveikis NATURA 2000 tinklui(Drūkšių ežero PAST ir BST). Vandens maksimali temperatūra priklausys nuo NAEterminės apkrovos (terminio teršimo apimčių). Darbe buvo analizuojami trys scenarijai:T1, T2 ir T3. Didžiausias neigiamas poveikis NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklovertybėms iškiltų, jei būtų parinktas ir įgyvendinamas T2 scenarijus (terminė ežeroapkrova būtų maksimum iki 6 310 MW (išleidime, išmetime) ir to pasėkoje žymiaipadidėtų ežero vandens temperatūra. T2 temperatūrinis variantas turėtų didžiausiąneigiamą poveikį beveik visoms analizuotoms rūšims. Svarbiausias poveikio ekologinisrezultatas būtų maisto gyvūnams (žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų) sumažėjimas.Taip nutiktų susidarius tik labai ekstremalioms sąlygoms. Vis tik akivaizdžiai labiausiaitikėtina, kad net esant aukštoms ežero vandens temperatūroms visoms tikslinėms ežeroekosistemos vertybėms tikriausiai pakaktų žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų beiaugalų palaikyti jų PGB. Vis tik laikantis aukščiau minėto atsargumo principo, T2scenarijus turi būti laikomas sprendimu, kuris gali būti grėsme, kad tai turės neigiamosįtakos vienai ar daugiau NATURA 2000 tikslinių vertybių (žiūr. 7.6-20 lent.), nesanalizuojamos rūšys yra ekologiškai pilnai priklausomos nuo ežero ekosistemos. Tuotarpu sprendiniai pagal T1 ar T3 scenarijus, įgyvendinus numatytas neigiamo poveikiomažinimo priemones, NATURA 2000 tinklo vertybėms beveik neturėtų jokiosneigiamos įtakos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3127.6-20 lent. Numatomas esminis NAE poveikis NATURA 2000 saugomų teritorijų (Drūkšių ežero BST ir PAST) tikslinėms vertybėms,priklausomai nuo statybos vietos ir vandens aušinimo scenarijaus.*Tikslinė vertybė /NATURAvietovėŪdra (Lutra lutra) /Drūkšių ežeroBST; LTZAR0029Kirtiklis (Cobitistaenia)/ Drūkšiųežero BST;LTZAR0029Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3Reikšmingaspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautuspaanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Triukšmo intensyvumasilgalaikėje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, esminiainesikeis. Jei NAE statybaibus pasirinkta 2 vieta,trukdymo, baidymo rizikagali iškilti, kadangitriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija,atsirastų bent 10 kartųarčiau iki vienos išprioritetinių vietų(dažniausiai naudojamosbuveinės, kuri, labiausiaitikėtina, yra ūdros (Lutralutra) veisimosi buveinė.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis, jeistatybai bus pasirinkta 2siūloma vieta.Poveikio Poveikio nebus.nebus (kirtiklisyra žuvis)Tiesiogiai statybos įtakoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos. Jei NAEstatybai bus pasirinkta 2 vieta, atsirasžmonių trukdymo, baidymo įtaka(triukšmas, žmonių buvimas,dispersijos ir migracijos keliųužblokavimas, kt.). Ypač didelėgrėsmė vietinei populiacijai iškils dėlto, jog numatoma, kad statybos darbaiir pati nauja AE fiziškai blokuosvietinės populiacijos individųdispersijos ir migracijos kelius. Ūdrayra vandenų pakrančių rūšis, turintisantykinai dideles teritoriją, kuriąindividai kontroliuoja judėdami(vaikščiodami) pakrantėmis. Užstatytair kitaip šiuo požiūriu pažeista teritorijayra beveik visiškai rūšiai netinkama(net migravimui). Todėl NAE galimastatyba 2 parinktoje vietoje sumažinsrūšies PGB, jei poveikio mažinimopriemonės nebūtų įgyvendintos.Aušinamojo vandens ėmimo irišleidimo įrenginių statyba bei galimižemsiurbių darbai gali neigiamaipaveikti kirtiklio (Cobitis taenia)populiaciją arti darbų vietos. Poveikis,manoma, būtų labai lokalus ir laikinas.Jis negalėtų turėti reikšmingos įtakoskirtiklio populiacijos išlikimui ežere beirūšies PGB.Esama situacijareikšmingainesikeis ir išlikspanašios sąlygoskaip yra dabar,todėl ir ateityjebus rūšiaitinkamos sąlygosveistis ir naudotivietovę.Kadangidabartinė situacijažymiai nepakis,nesitikima jokioreikšmingonepalankauspoveikio vietospopuliacijai.Reikšmingas ežero šildymas sukelspotencialią riziką, jog pakis(supaprastės) žuvų bendrijos rūšinėsudėtis (žuvys yra pagrindinis šiožinduolio maistas). Pagal prognozesnet jei žuvų bendrijos rūšinė sudėtissupaprastės, žuvų biomasė arbažuvų kiekis nesumažės. Todėl šiemsgyvūnams bus pakankamai maisto,kad jų PGB išliktų tokia pat.Kirtiklis yra tolerantiškas aukštaivandens temperatūrai ir santykinaimažoms deguonieskoncentracijoms. Jis gyvenalitoralėje, kur pastovios anaerobinėssąlygos nėra tikėtinos. Jis neršiavietose, kur gausu vandens augalų.Remiantis rūšies buveinėspasirinkimo dėsningumais, daromaišvada, kad kirtiklis yra pakankamaieutrofikacijai ir vandens pašiltėjimuiKadangiežerovandenstemperatūros buspanašios įnatūralias,nesitikimajokioneigiamopoveikio.Lyginant suesamapadėtimi,litoralėszonosbuveinėspasikeistųnežymiai.Todėlneigiamopoveikio

Tikslinė vertybė /NATURAvietovėJuodakaklis naras Poveikio(Gavia arctica)/ nebusDrūkšių ežero (juodakaklisPAST LTZARB003 naras yraekologiškaisusijęs tik suežeru).Nendrinė lingė(Circusaeruginosus)/Drūkšių ežeroPAST LTZARB003Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 313Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Triukšmo intensyvumasilgalaikėje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, esminiainesikeis. Jokio didesniopoveikio rūšiainenumatoma.Triukšmo intensyvumasilgalaikėje perspektyvoje,lyginant su dabartinesituacija, esminiainesikeis. Nepriklausomainuo to, kuri iš dviejųsiūlomų vietų buspasirinkta NAE statybai,rūšies trukdymo, baidymorizika gali atsirasti. Mattriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija,atsirastų kritiškai artimažiausiai bent vienosperimvietės. Galimasreikšmingas neigiamaslokalinis poveikis (vienaiporai). Tačiau lyginant suesama situacija, tiek patStatybos darbų įtakoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos, todėl joksdidesnis poveikis rūšiai nenumatomas.Statybos darbų įtakoje nebussunaikintos žinomos veisimosi arpoilsio (gyvenimo) vietos. Gali iškiltipavojus, kad padidės rūšiai nepalankižmonių trukdymo, baidymo įtaka(triukšmas, žmonių buvimas, kt.) vienaiporai. Tačiau manoma, kad dabartinėrūšies PGB nesikeis, jei specialiosneigiamą poveikį mažinančiospriemonės bus įgyvendintos.Kadangidabartinėssąlygosreikšmingainepakis (tametarpe nepakisežero terminisrežimas), todėl irateityje išliksanalogiškossąlygos šiai rūšiaiperėti bei naudotivietovę.Kadangidabartinėssąlygosreikšmingainepakis (tametarpe nepakisežero terminisrežimas), todėl irateityje išliksanalogiškossąlygos šiai rūšiaiperėti bei naudotivietovę.tolerantiška rūšis. Todėlneprognozuojamas neigiamasreikšmingas poveikis.Reikšmingas ežero šildymas sukelspotencialią riziką, jog žuvų bendrijosrūšinė sudėtis supaprastės. Galimasneigiamas poveikis buveinėskokybei, ypač dėl maisto kokybėspablogėjimo bei dėl helofitų masiškosuvešėjimo. Taigi, galimas bendrasneigiamas poveikis rūšiai. Tačiaunet jei žuvų rūšinė sudėtis tikriausiaipasikeis, žuvų biomasė (tuo pačiužuvų kiekis) nesumažės ir šiemspaukščiams ir tuomet maisto buspakankamai. Helofitų plitimas ežeregali sumažinti rūšies PGBartimiausioje ateityje.Galimas neigiamas ir teigiamaspoveikis rūšies populiacijai.Veisimosi buveinių bendras plotasežero terminio teršimo įtakojeakivaizdžiai padidės (helofitai –labiausiai Phragmitetum australiesaugalų bendrijos). Tuo tarpu rūšiesmaitinimosi sąlygos gali pablogėti.Kadangi ežero apylinkės daugiausiaiyra ne žemės ūkio plotai (be topievos ir ganyklos sudaro mažąžemės ūkio plotų dalį), todėl rūšiessvarbiausios mitybos vietos yraežere ir aplinkinėse šlapynėse.Nepaisant to labiausiai tikėtina, kadir ateityje rūšiai bus pakankamaimaisto, ir jos PGB nepakis.kirtikliopopuliacijainesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.

Tikslinė vertybė /NATURAvietovėŠvygžda (Porzanaporzana)/ Drūkšiųežero PASTLTZARB003Plovinė vištelė(Porzana parva)/Drūkšių ežeroPAST LTZARB003Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 314Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Neigiamaspoveikisnenumatomas, kadangirūšiesveisimosivieta yraežeropakrančiųnendrynai.porų ežere galėtų perėti irateityje (PGB nesikeis), jeispecialios neigiamąpoveikį mažinančiospriemonės būtųįgyvendintos.Jei NAE statybai būtųpasirinkta 1 numatytavieta, iškiltų trukdymo,baidymo pavojus, kadangitriukšmo šaltinis, lyginantsu esama situacija, labaipriartėtų prie vienos iššios rūšies perėjimo vietų.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis 1statybvietės pasirinkimoatveju. Nežiūrint to, rūšiesPGB nesikeis ir NAEstatybos atveju, jeispecialios neigiamąpoveikį mažinančiospriemonės busįgyvendintos.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikėjeperspektyvoje gali pakistitik nežymiai, todėlreikšmingas poveikisrūšiai dėl NAE statybosneprognozuojamas.NAE statybos darbų įtakoje veisimosivietos tiesiogiai nebus sunaikintos. Jei1 vieta bus parinkta statybai, iškilsrizika, jog akivaizdžiai padidės žmoniųtrukdymas, baidymas (dėl triukšmo,žmonių buvimo, kt.) vienoje iš rūšiesveisimosi vietų. Jei specialiosneigiamą poveikį mažinančiospriemonės bus įgyvendintos, dabartinėrūšies PGB nepasikeis ir ateityje.NAE statybos darbų įtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiainebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis rūšiai neprognozuojamas.Kadangidabartinė situacijakeisis nežymiai,neįvyks žymiųežerotemperatūrospokyčių, tai irrūšiai ateityje buspanašios kaipdabar sąlygosveistis bei kitaipnaudoti buveinę.Žymus ežero vandens pašiltėjimassukels pavojų, jog gali pakisti rūšiesbuveinių struktūra, augalų bendrijųrūšinė sudėtis bei vandens lygis, dėlko gali sumažėti ežero pakrančiųtinkamumas ir kokybė.Tačiau manoma, kad maistoresursai išliktų tokie pat tinkamipalaikyti PGB.Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamasdabartinė situacija poveikis rūšies populiacijai.keisis nežymiai, Veisimosi buveinių bendras plotasneįvyks žymių ežero terminio teršimo įtakojeežeroakivaizdžiai padidės (helofitai –temperatūros labiausiai Phragmitetum australiespokyčių, tai ir augalų bendrijos). Tuo tarpu rūšiesrūšiai ateityje bus maitinimosi sąlygos gali pablogėti.panašios kaip Nepaisant to labiausiai tikėtina, kaddabar sąlygos ir ateityje rūšiai bus pakankamaiveistis bei kitaip maisto (vabzdžių ir kitokių sunaudoti buveinę. vandeniu susijusių gyvių) PGBpalaikyti.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.

Tikslinė vertybė /NATURAvietovėJuodoji žuvėdra(Chlidonias niger)/Drūkšių ežeroPAST LTZARB003Mėlyngurklė(Luscinia svecica)/Drūkšių ežeroPAST LTZARB003Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 315Transportas Triukšmas ir vibracija Statybos tiesioginė įtaka T1 T2 T3Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Svarbuspoveikisnenumatomas, kadangitransportosrautusplanuojamaorganizuotidaugiausiaiesamaiskeliais.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikėjeperspektyvoje gali pakistitik nežymiai, todėlreikšmingas poveikisrūšiai dėl NAE statybosneprognozuojamas.Kadangi dabartinistriukšmo lygis ilgalaikėjeperspektyvoje gali pakistitik nežymiai, todėlreikšmingas poveikisrūšiai dėl NAE statybosneprognozuojamas.NAE statybos darbų įtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiainebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis rūšiai neprognozuojamas.NAE statybos darbų įtakoje veisimosibei poilsio (gyvenimo) vietos tiesiogiainebus sunaikintos. Joks reikšmingaspoveikis rūšiai neprognozuojamas.Kadangi Galimas neigiamas ir teigiamasdabartinė situacija poveikis rūšies populiacijai.keisis nežymiai, Veisimosi buveinių bendras plotasneįvyks žymių ežero terminio teršimo įtakoje (dėležeropaspartėjusios ežero eutrofikacijos)temperatūros akivaizdžiai padidės. Tuo tarpupokyčių, tai ir rūšies maitinimosi sąlygos galirūšiai ateityje bus pablogėti tik labai ekstremaliupanašios kaip atveju. Nepaisant to labiausiaidabar sąlygos tikėtina, kad ir ateityje rūšiai busveistis bei kitaip pakankamai maisto (vabzdžių irnaudoti buveinę. kitokių su vandeniu susijusių gyvių)PGB palaikyti.Kadangidabartinė situacijakeisis nežymiai,neįvyks žymiųežerotemperatūrospokyčių, tai irrūšiai ateityje buspanašios kaipdabar sąlygosveistis bei kitaipnaudoti buveinę.Galima buveinės pokyčių rizika (tuoatveju, jei rūšis perės ežeropakrantės šlapynėje). Augalųbendrijos rūšinės sudėties beivandens lygio pokyčiai galineigiamai įtakoti pakrantės buveinėstinkamumą, kokybę. Nepaisant to,labiausiai tikėtina, kad ir ateityjerūšies PGB ir ateityje išliks.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireikšmingoneigiamopoveikionesitikima.Kadanginumatomavandenstemperatūrabus panaši įnatūralią, taireigšmingoneigiamopoveikionesitikima.* ,,Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija” biologinei įvairovei yra jų trikdymo veiksniai, kilsiantys statybos darbų ir būsimo darbo (veikimo) metu. ,,Statybos tiesioginėįtaka” reiškia tiesioginį darbų poveikį dėl buveinių sunaikinimo pasikeitus žemės paskirčiai. “T1”, “T2” ir “T3” reiškia skirtingus ežero vandens šildymo variantus,skirtingas vandens temperatūras bei skirtingus techninius sprendimus. Detaliau žr. poskyrį 7.6.2.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3167.6.2.2 Poveikio sausumos faunai vertinimasPradinė darbo išvada (teiginys) yra tai, kad NAE poveikis biologinei įvairovei labiausiaipasireiškia dėl jos įtakos vandens telkiniui – aušintuvui (Drūkšių ežero ekosistemai) irdėl statybai paskirtos vietovės įsisavinimo, pakeitimo. Kitais žodžiais tariant Drūkšiųežero terminė apkrova (terminis teršimas) ir tiesioginis NAE statybos vietossunaikinimas yra dvi didžiausios grėsmės biologinei įvairovei. Nesitikima, kad triukšmoir vibracijos lygiai žymiai padidės, lyginant su dabartine jų būkle. Todėl nesitikima šiųveiksnių žymesnio NAE statybos neigiamo poveikio nei NATURA 2000 saugomomsteritorijoms, nei kitoms teritorijoms (jei bus įgyvendintos numatytos neigiamo poveikiomažinimo priemonės).Aukščiau buvo analizuotas NAE terminės apkrovos Drūkšių ežerui poveikis NATURA2000 tinklo saugomoms teritorijoms (Drūkšių ežero PAST ir Drūkšių ežero BST;detaliau žr. poskyrį 7.6.2.1). Buvo padarytos išvados, jog Drūkšių ežero terminėapkrova neturės reikšmingos tiesioginės neigiamos įtakos vietinei sausumos ir pusiauvandens gyvūnijai NAE statybos vietoje ir ežere tuo atveju, jei bus įgyvendinamosspecialios neigiamo poveikio sumažinimo priemonės. Nepriklausomai nuo numatytų irdarbe analizuotų NAE poveikio aplinkai scenarijų (T1, T2, T3), nuo žuvų kaip maistošaltinio priklausantys gyvūnai turėtų ir ateityje turėti pakankamai maisto, kadangitikimasi, jog bendras žuvų kiekis ežere (biomasė) nesumažės (tik įgyvendinant T2scenarijų žuvų bendrijos rūšinė sudėtis pakistų).Tiesioginis NAE statybos poveikis sausumos ir pusiau vandens gyvūnams gali būtireikšmingas statybos vietoje ir artimiausiose apylinkėse. Jis priklausys nuo pasirinktosstatybai vietos. Biologinės įvairovės vertybės, gyvenančios ar naudojančios IAEteritoriją bei jos apylinkes buvo aprašytos aukščiau. Galimo tiesioginio statybos darbųpoveikio šioms vertybės analizė leido padaryti išvadą, kad ryšium su NAE statybakylantys triukšmas ir vibracija neturės neigiamo poveikio vietinėms sausumos gyvūnųpopuliacijoms, jei parengtos jo sumažinimo priemonės bus įgyvendintos (7.6-21 lent.).Transporto intensyvumo NAE statybos metu gali turėti neigiamą poveikį vietosvarliagyviams – skiauterėtiesiems tritonams (Triturus cristatus) ir kūmutei (Bombinabombina). Manoma, kad šis neigiamas poveikis labiausiai pasireikš varliagyviųmigracijos ir dispersijos metu.Jei 1 pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, tai pilnai sunaikintų dirvoniniokalviuko (Anthus campestris) veisimosi buveinę ir ši rūšis lokaliai išnyktų.Jei 2 pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, tai būtų sunaikinta dalis skiauterėtojotritono (Triturus cristatus) buveinės ir atsirastų rizika šių varliagyvių vietineipopuliacijai sumažėti.Nepriklausomai nuo to kuri iš pasiūlytų dviejų būtų pasirinkta NAE statybai, tai sukeltųneigiamą poveikį vietinei kūmučių (Bombina bombina) populiacijai. Dalis rūšiesbuveinės ir dalis jos populiacijos būtų sunaikinta.Yra tam tikra rizika, kad statant NAE mišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo),pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjų garnių (Egretta alba) kolonija galinukentėti dėl antropogeninio trikdymo (labai tikėtino padidėjusio žmonių lankymosi,rekreacijos ir pan.).Neprognozuojamas neigiamas NAE statybos poveikis didžiajam auksinukui (Lycaenadispar), kuris gyvena pievoje, maždaug apie 2,5 km į pietus nuo IAE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3177.6-21 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos faunai, priklausomai nuopasiūlytos NAE statybos vietos.*Saugomos faunosrūšys, gyvenančiosartimiausioje NAEkaimynystėjeTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesioginė įtakaDirvoninis kalviukas(Anthus campestris).1-2 poros.Reikšmingasneigiamaspoveikisneprognozuojamas tuo atveju, jeistatyba vyks 2pasiūlytoje vietojeir jei eismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais.Prognozuojamasreikšmingasneigiamaspoveikis atveju,jei statybai busparinkta pasiūlytapirmoji vieta. Norseismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais,tačiau jointensyvumopadidėjimas galipažeisti rūšiespopuliaciją.Nors eismas busorganizuojamasdaugiausiaiesamais keliais,tačiau jointensyvumopadidėjimaspažeis rūšiespopuliaciją.Neprognozuojamas reikšmingasneigiamaspoveikis, nestransportąnumatytaorganizuotidaugiausiaiesamais keliais.Dabartinis triukšmolygis esminiai nesikeisir ilgalaikėjeperspektyvoje.Neprognozuojamasreikšmingasneigiamas poveikis 2pasiūlytos statybosvietos pasirinkimoatveju.Jei statybai bus pasirinktaantroji pasiūlyta vieta,veisimosi buveinės nebussunaikintos.Jei NAE statybai buspasirinkta pirmoji pasiūlytavieta, tai rūšies veisimosibuveinė bus pilnaisunaikinta.Skiauterėtasistritonas (Trituruscristatus). Vietospopuliacijos gausatiksliai nežinoma.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikėjeperspektyvoje, todėlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Jei statybai bus pasirinktapirmoji pasiūlyta vieta, neirūšies veisimosi, neigyvenimo vietosnenukentės.Jei NAE statybai buspasirinkta antroji pasiūlytavieta, tai dalis rūšiesveisimosi ir gyvenimo vietų(buveinių) būtų pilnaisunaikinta.Kūmutė (Bombinabombina). Vietospopuliacijos gausatiksliai nežinoma.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikėjeperspektyvoje, todėlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Nepriklausomai nuo to,kuri iš dviejų pasiūlytųvietų bus pasirinkta NAEstatybai, dalis rūšiesveisimosi ir gyvenimobuveinių bus pilnaisunaikinta, o vietospopuliacija nuskurs.Mišri didžiųjųkormoranų(Phalacrocoraxcarbo), pilkųjų garnių(Ardea cinerea) irdidžiųjų baltųjų garnių(Egretta alba)kolonija. Atitinkamaiapie 500, 150 irkeletas lizdų.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikėjeperspektyvoje, todėlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Tiesiogiai dėl NAEstatybos nei rūšiesveisimosi didžiojo baltojogarnio veisimosi vietanenukentės. Atsiras rizika,kad žmonių trukdymas,baidymas gali padidėti(daugiausiai dėl žmoniųbuvimo, lankymosi, kt.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 318Saugomos faunosrūšys, gyvenančiosartimiausioje NAEkaimynystėjeTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesioginė įtakaDidysis auksinukas(Lycaena dispar).Vietos populiacijosgausa tiksliainežinoma.Neprognozuojamas reikšmingasneigiamaspoveikis, nestransportąnumatytaorganizuotidaugiausiaiesamais keliais.Dabartinis triukšmointensyvumas,manoma, mažaipasikeis ilgalaikėjeperspektyvoje, todėlreikšmingasneigiamas poveikisneprognozuojamas.Dėl NAE statybos rūšiesnuolatinės buveinėsnenukentės.* Sąvokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesioginė įtaka” kaip ir 7.6-20 lent.7.6.2.3 Poveikio sausumos florai ir gamtinėms buveinėms vertinimasDarbe analizuotas galimas NAE statybos poveikis sausumos florai ir retoms gamtinėmsbuveinėms (vietovėje, kur vyks statyba bei artimiausiose apylinkėse). Biologinėsįvairovės vertybės, gyvenančios, augančios ar tiesiog esančios dabartinės IAEteritorijoje ir artimiausiose jos apylinkėse buvo aptartos aukščiau. Galimo tiesioginiostatybos poveikio šioms vertybėms analizė leido daryti išvadą, kad transportas,triukšmas ir vibracija bei tiesioginė NAE statyba neturės neigiamos įtakos saugomųrūšių sausumos augalams ir saugomoms buveinėms (7.6-22 lent.).7.6-22 lent. Numatomas esminis NAE poveikis sausumos florai ir retomsgamtinėms buveinėms, priklausomai nuo pasiūlytos NAE statybos vietos.*Saugomos florosrūšys ir saugomosgamtinės buveinės,augančios ar esančiosartimiausioje NAEkaimynystėjeScolochloa festucaceaTransportasTriukšmas irvibracijaStatybos tiesioginėįtakaNeprognozuojamasžymus neigiamaspoveikis, nestransportą numatytaorganizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Neigiamas poveikisneprognozuojamas,nes transportąnumatyta organizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Poveikisnenumatomas.Nepriklausomai nuo to,kuri pasiūlyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos įtakoje būtųsunaikinta rūšiesaugavietė.Nepriklausomai nuo to,kuri pasiūlyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos įtakoje būtųsunaikinta rūšiesaugavietė.Nepriklausomai nuo to,kuri pasiūlyta vieta busparinkta NAE statybai,nenumatoma, kadstatybos įtakoje būtųsunaikinta 9080 buveinėar jos užimamo plotodalis.Lieknasis švylys(Eriophorum gracine)Poveikisnenumatomas.Buveinė 9080, Pelkėtilapuočių miškaiNeigiamas poveikisneprognozuojamas,nes transportąnumatyta organizuotidaugiausiai esamaiskeliais.Poveikisnenumatomas.* Sąvokos „Transportas”, ,,Triukšmas ir vibracija”, ,,Statybos tiesioginė įtaka” kaip ir 7.6-20 lent.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3197.6.2.4 Poveikio biologinei įvairovei santraukaGali būti padaryta išvada, kad NAE projekto poveikis biologinei įvairovei pasireikšbeveik vien tik Drūkšių ežere ir jo artimiausiose apylinkėse. Poveikis vandensbiologinei įvairovei įvertintas ir aprašytas 7.1. skyriuje. Čia aptariami poveikiosausumos biologinei įvairovei ir NATURA 2000 vertybėms vertinimo rezultatai.Svarbiausi poveikiai gali būti apibrėžiami taip:Poveikis NATURA 2000 vertybėmsNenumatoma, jog neigiamas transporto poveikis bus reikšmingas NATURA 2000tikslinėms vertybėms (7.6-23 lent.).Triukšmo poveikis gali turėti neigiamą įtaką biologinės įvairovės vertybėms,padidindamas jų trikdymo riziką. Rizika padidės todėl, kad triukšmo šaltiniai, lyginantsu esama situacija, būtų kritiškai arti nuo kai kurių saugomų rūšių (tikslinių vertybių)paukščių perėjimo vietų ir perinčius individus gali išsibaidyti. Statybos tiesioginėsneigiamos įtakos pasėkoje gali padidėti tikslinių vertybių trukdymo įtaka. Neigiamosįtakos vertybėms gali turėti žmonių buvimas perdaug arti, jų lankymasis, kas jas galipaveikti neigiamai (ypač paukščius jų veisimosi metu).7.6-23 lent. Numatomo esminio NAE poveikio NATURA 2000 tikslinėmsvertybėms poveikio stiprumas, priklausomai nuo pasiūlytos NAE statybos vietos irvandens aušinimo scenarijaus.*Tikslinės vertybės /NATURA 2000teritorijosŪdra (Lutra lutra) / Drūkšiųežero BST; LTZAR0029Kirtiklis (Cobitis taenia)/Drūkšių ežero BST;LTZAR0029Juodakaklis naras (Gaviaarctica)/ Drūkšių ežeroPAST; LTZARB003Nendrinė lingė (Circusaeruginosus) / Drūkšiųežero PAST; LTZARB003Švygžda (Porzanaporzana) / Drūkšių ežeroPAST; LTZARB003Plovinė vištelė (Porzanaparva) / Drūkšių ežeroPAST; LTZARB003Juodoji žuvėdra(Chlidonias niger) /Drūkšių ežero PAST;LTZARB003Mėlyngurklė (Lusciniasvecica) / Drūkšių ežeroPAST; LTZARB003TransportasTriukšmasir vibracijaStatybostiesioginėįtakaT1 T2 T32x 2x - x (

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 320vertybėms turės skirtingą poveikį. Esant scenarijams T1 ir T3, neigiamas poveikisNATURA 2000 tikslinėms vertybėms mažai tikėtinas. Tačiau poveikio įtaka (pasekmės,efektas) biologinei įvairovei bei ekologiniams procesams turi būti stebimas(monitoringuojamas) ir poveikio mažinimo priemonės turi būti įgyvendinamos visur irvisada, kai tik galima.Scenarijus T2 potencialiai gali sukelti reikšmingiausią (didžiausią) neigiamą poveikį.Visos rūšys (nebent išimtis būtų dalis mėlyngurklės populiacijos) yra priklausomos nuoežero ekosistemos. Galimo neigiamo poveikio pasėkoje gali žymiai sumažėti jųpopuliacijų gausa, ypač jei ežero vandens temperatūra pakils tiek daug, kad tinkamomaisto objektai taps retais. Tačiau tikėtina, kad net jei žuvų bendrijos rūšinė sudėtiespokyčiai būtų reikšmingi, žuvų ir kitų tinkamo maisto resursų (daugiausiai vabzdžių)kiekis ir biomasė nesumažės, ir aukščiau minėtoms rūšims ežere bus pakankamas kiekismaisto. Net taikant atsargumo principą negalima pilnai teigti, kad T2 scenarijustikslinėms vertybėms sukels reikšmingą neigiamą įtaką. Neigiamą įtaką gali taip patsukelti tikslinių rūšių gyvūnų maitinimosi sąlygų kokybės pablogėjimas (maisto kiekioar jo kokybės sumažėjimas) ežero ekosistemos buveinėse ar vietose, kurios yraekologiškai priklausomos nuo ežero ekosistemos; ar jų buveinių kokybės pablogėjimas(daugiausiai veisimosi buveinių; pasikeitus augalų kiekiui, jų bendrijos rūšinei sudėčiai,horizontaliai ir vertikaliai struktūrai bei kt.).Priklausomai nuo gyvūnų rūšies, NAE neigiamas terminio ežero teršimo poveikis galipaveikti iki 70 % populiacijos narių (analizuotos keturios didžiausios populiacijos). Jeinebūtų taikomos neigiamo poveikio mažinimo priemonės, tolimesnėje perspektyvojeneigiamas T2 scenarijaus poveikis lemtų ūdros (Lutra lutra) ir juodakaklio naras (Gaviaarctica) vietinių populiacijų PGB pablogėjimą.Poveikis sausumos faunaiRyšium su NAE statyba, nei transportas, nei triukšmas neturėtų turėti reikšmingosneigiamos įtakos sausumos gyvūnų populiacijoms (7.6-24 lent.).Transporto intensyvumo padidėjimas NAE statybos metu turės neigiamą poveikįskiauterėtajam tritonui (Triturus cristatus) ir kūmutei (Bombina bombina). Numatoma,kad, lyginant su esama situacija, dėl to padidės šių abiejų rūšių populiacijų mirtingumas,nes žymiai daugiau jų suvažinės keliais važinėjantys automobiliai.7.6-24 lent. Numatomo esminio NAE poveikio stiprumas sausumos saugomaifaunai, priklausomai nuo pasiūlytos statybos vietos.*Sausumos saugomos faunos rūšysartimiausiose NAE apylinkėseTransportasTriukšmasir vibracijaStatybostiesioginėįtakaDirvoninis kalviukas (Anthus campestris). - - 1xxSkiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus). 2x - 2xKūmutė (Bombina bombina). 1,2x - 1,2xMišri didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo),pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjųgarnių (Egretta alba) kolonija- - 1,2x* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, jos metu būtų visiškaisunaikinta dirvoninio kalviuko (Anthus campestris) buveinė ir veisimosi vieta, ir ši rūšislokaliai išnyktų. Jei NAE statybai būtų pasirinkta antroji pasiūlyta vieta, tuomet būtų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 321sunaikinta dalis skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) buveinės bei iškiltų rizika, kadvietinė jo populiacija sumažės ar net ilgalaikėje perspektyvoje ir visai išnyks.NAE statant bet kurioje pasiūlytoje statybvietėje, abiem atvejais tai turės neigiamą takąvietinei kūmučių (Bombina bombina) populiacijai. Mat statybų pasėkoje dalis šiosrūšies buveinės bus sunaikinta ir dalis vietos populiacijos išnyks. Mišriai didžiųjųkormoranų (Phalacrocorax carbo), pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų baltųjųgarnių (Egretta alba) kolonijai gali pakenkti per daug intensyvus žmonių lankymasis,rekreacija ir pan.NAE reikšmingas neigiamas poveikis kitoms saugomoms vertybėms (įrašytoms į ESPaukščių Direktyvos I priedą, į ES Buveinių Direktyvos I ir II priedus bei į Lietuvosraudonąją knygą) nėra numatomas.Poveikis sausumos saugomai florai ir gamtinėms buveinėmsPrognozuojama, kad joks mūsų analizuotas veiksnys (transportas, triukšmas ir vibracijabei tiesioginė NAE statyba) neturės reikšmingo neigiamo poveikio saugomų rūšiųsausumos augalų vietos populiacijoms ir saugomoms gamtinėms buveinėms.7.6.2.5 Radiologinio poveikio santraukaIlgalaikiai (1994–2007) radionuklidų aktyvumo sausumos augaluose ir jų augimo vietosdirvožemyje Ignalinos AE regione parodė, kad didžiausią poveikį regiono augalų irdirvos radioekologinei būklei turi 137 Cs. Jo aktyvumas šiuose substratuose per visątyrimų laikotarpį nesumažėjo, o svyravo panašiame reikšmių intervale. Tuo tarpuIgnalinos AE sausumos augaluose 137 Cs ir taip pat 90 Sr aktyvumas buvo panašus arbažemesnis nei kitų Lietuvos regionų (pvz., Plungės, Varėnos ir Ignalinos) augaluose.Didžiausias 137 Cs kiekis, patekęs į sausumos ekosistemą, susikaupia dirvoje 10–15 cmnuo paviršiaus sluoksnyje. Priešingai nei 90 Sr, šiam radionuklidui būdinga taipvadinamas senėjimo reiškinys. Tai reiškia, kad kuo ilgiau 137 Cs yra dirvoje, tuo labiaujis yra surišamas (lėčiau iš jos pasišalina). Dėl padidėjusio 137 Cs surišimo (fiksacijos), jopasišalinimas iš dirvos gali sumažėti iki 10 kartų. Taigi, šiuo radionuklidu užterštų dirvųsavaiminis apsivalymas yra žymiai lėtesnis, nei kitais radionuklidais. Todėlradionuklidais (ypač 137 Cs) užterštų dirvožemių apsivalymo procese tai vaidina svarbųvaidmenį.Remiantis atliktos analizės rezultatais galima konstatuoti, kad augalų ir jų dirvosradiologinė būklė Ignalinos AE regione yra pakankamai gera; tačiau įvertinus natūralausdirvos apsivalymo nuo 137 Cs galimybes, NAE galimas poveikis regiono radioekologineibūklei turi būti mažesnis, nei dabartinėje Ignalinos AE.7.6.3 Poveikio mažinimo priemonės7.6.3.1 NATURA 2000 problemaTais atvejai, kuomet projektas ar planas gali sukelti reikšmingą neigiamą poveikįNATURA 2000 tikslinėms vertybėms, vis dar išlieka galimybė šį projektą ar planą tęsti.Tačiau tokiais atvejais reikia laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie yra numatyti ESBuveinių Direktyvos 92/43/EEC 6(4) straipsnyje.Turi būti parodyta, kad numatytos alternatyvos, kurias norima patvirtinti, tikslinesvertybes pažeis mažiau, ir kad nėra kitų galimų atlikti alternatyvų, kurios dar labiausumažintų galimą neigiamą poveikį. Čia taip pat turi būti paisoma priežasčių, kuometneprivaloma atsižvelgti į visuomenės interesus. Tačiau šios įpareigojančios priežastys

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 322neatsižvelgti į visuomenės nuomonę nėra Direktyvoje apibrėžtos, tačiau kaip pavyzdžiaiminima žmonių sveikata, saugumas ir palankumas aplinkai. Bendrojo intereso taikymąEuropos Komisija nurodo kaip ,,komercinės veiklos priežiūra tikslu užtikrinti bendrąjįinteresą, šalims narėms įpareigojimas užtikrinti viešą priežiūrą. Tai daugiausiai turibūti taikoma transporto, energetikos ir ryšių tinkluose”. Vis tik bendrojo interesoprincipo taikymo priežastis turi būti labai svarbi bei turi būti atsižvelgta į ilgalaikęperspektyvą. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta aukščiau, NAE projekto atveju bendrojointereso taikymo priežastis yra akivaizdi, nes jis yra palankus globalinio klimatošiltėjimo efektui mažinti. Energijos gamyba yra esminis dalykas Lietuvos ekonomikaibei taip pat vietinei ekonomikai ir vietos bendruomenei. NAE aušinimui skirto vandenspaėmimo ir aušinamojo vandens išleidimo sprendiniai bei aušinimo sistemos turėtų būtiparenkamos taip, kad mažiausiai kenktų esamai gamtinei situacijai, turint galvoje, kadNATURA vertybėms (taip pat daugeliui kitų biologinės įvairovės vertybių) labaisvarbu, kad ežero vandens temperatūra išliktų tokia kaip yra dabar. Jei poveikiomažinimo priemonės ir kitų „saugiklių“ taikymas neduotų norimo efekto, turi būtisvarstomos kompensacinės priemonės. Apie parinktas kompensacines priemones turibūti informuojama Europos Komisija (European Commission, 2007).Poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad NAE neigiamas poveikis galėtų būti sumažintastrims tikslinėms vertybėms. Jei 2 vieta būtų parinkta NAE statybai, poveikio mažinimopriemones reikėtų taikyti ūdrai (Lutra lutra) ir nendrinei lingei (Circus aeruginosus; žr.7.6-25 lent.). Siekiant užtikrinti šių dviejų rūšių PGB (įgyvendinant atsargumo principą)rekomenduojama ežero pakrantėje suformuoti apsauginę (buferinę) zoną, kurioje nebūtųvykdoma jokia plėtra. Numatoma, kad ši zona sumažins galimą neigiamą rūšiestrikdymo įtaką. Ja ūdros (Lutra lutra) ir daugelis kitų ekologiškai su ežero ekosistemasusijusių gyvūnų naudosis migruodami bei ji bus savotiškas jų dispersijos koridorius.Triukšmingų statybos darbų poveikis galėtų būti sumažintas, jei darbai nebūtų vykdomisvarbiausiu tikslinių rūšių veisimosi laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus aeruginosus)veisimosi laikotarpis Lietuvoje tęsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos.Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAE statybai, poveikio mažinimo priemonėsturi būti skiriamos arčiausiai perinčioms tikslinėms vertybėms nendrinei lingei (Circusaeruginosus) ir švygždai (Porzana porzana). Šios abi rūšys peri ežero pakrantėje -nendryne ir pakrantės pelkutėje. Siekiant palaikyti šių rūšių PGB, rekomenduojamasuformuoti ir įsteigti apsaugos (buferinę) zoną ežero pakrantėje, kurioje nevykdytijokios plėtros (išskyrus NAE būtinų įrenginių statybą, priežiūrą; detaliau žr. 7.6-26lent.). Ši apsauginė zona sumažins neigiamą minėtoms rūšims trikdymo poveikį. Ūdros(Lutra lutra) ir daugelis kitų su ežero pakrante ekologiškai susijusių gyvūnų rūšių janaudosis kaip migracijos ir dispersijos koridoriumi. Didžioji pasiūlytos pirmos NAEstatybos vietos užimamos teritorijos dalis ir greta esanti (iki dabar išlikusi) potencialiapsauginė zona yra jau siauresnė nei 200 m. Nežiūrint to šis rekomenduojamasmigracinis koridorius būtų naudingas daugeliui vietos gyvūnų.Triukšmingų statybos darbų rekomenduojama nevykdyti tikslinių rūšių veisimosilaikotarpiu. Nendrinės lingės (Circus aeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvojetęsiasi nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, švygždos (Porzana porzana) – nuogegužės pradžios iki birželio galo. Taigi, triukšmingų statybos darbų nereikėtų vykdytibalandžio - birželio mėnesiais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3237.6-25 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiamą poveikį tikslinėmsvertybėms mažinančios priemonės: antroji pasiūlyta vieta.*TikslinėsvertybėsŪdra (Lutralutra)Nendrinė lingė(Circusaeruginosus)Triukšmasir vibracijaStatybostiesioginėįtakaPoveikio mažinimo priemonėsx x Pasiūlytą 2 statybos vietą „pastūmus“ mažiausiaibent 200 m nuo Drūkšių ežero pakrantės į pietusbūtų suformuota apsauginė (buferinė) zona tarpNAE (kaip gyvūnų trikdymo šaltinio) ir ežeropakrantės (sausumos ir vandens ribos), kaipekologiškai labai vertingos teritorijos – įvairiųgyvūnų, ypatingai ūdros (Lutra lutra) migraciniokoridoriaus. Apsauginėje zonoje neturėtų vykti jokiaplėtra ir joje neturėtų vykti jokios statybos (išskyrusNAE veikimui būtinus įrenginius – vandenspaėmimo kanalą). Ji turi likti kaip įmanomanatūralesnė.Antroje pasiūlytoje statybos vietoje suformavusapsauginę zoną sumažės galimas neigiamastriukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiose ūdros(Lutra lutra) buveinėse ežero pakrantėje.Ši priemonė leis palaikyti rūšies PGB, kadangi šiosir daugelio kitų ekologiškai su ežero ekosistema, oypač jo pakrante – sausumos ir vandens riba,susijusių rūšių svarbiausias migravimo ir dispersijoskoridorius, bus išsaugotas ilgam.x(20%) x(20%) Pasiūlytą 2 statybos vietą „pastūmus“ mažiausiaibent 200 m nuo Drūkšių ežero pakrantės į pietusbūtų suformuota apsauginė (buferinė) zona tarpNAE (kaip gyvūnų trikdymo šaltinio) ir ežeropakrantės.Triukšmingų statybos darbų nevykdymas rūšiesveisimosi metu (balandis - birželis) sumažins rūšiestrikdymą dėl triukšmo ir vibracijos. Tokiu būdu busužtikrintas vienos arčiausiai antros pasiūlytosstatybvietės perinčios poros (apytikriai 20 % visosvietos populiacijos) PGB.* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.Taip pat nepriklausomai nuo to, kuri iš pasiūlytų vietų bus pasirinkta NAE statybai,rekomenduojama mažinti potencialų neigiamą poveikį ūdrai (Lutra lutra). Laikantisatsargumo principo ir siekiant užtikrinti rūšies PGB, siūloma taikyti specialiaspriemones aukščiau aprašytoje NAE apsaugos (buferinėje) zonoje. Kaip minėtaaukščiau, šioje zonoje neturėtų būti vykdoma jokia plėtra. Tikimasi, kad ši zonasumažins galimą neigiamą rūšies trikdymo poveikį, ir ūdra (Lutra lutra) bei ekologiškaisu ežero ekosistema susiję gyvūnai ją naudos kaip migravimo ir dispersijos koridorių.Kadangi NAE aušinimui skirto vandens temperatūra yra nenatūraliai aukšta, šioaušinimui skirto vandens išleidimo atviras kanalas gali būti rimta kliūtimi ūdroms(Lutra lutra) ir kitiems (neskraidantiems) sausumos gyvūnams apsaugos zoną naudojantmigravimui ar dispersijai. Tai reiškia, kad ūdros (Lutra lutra) ir kitų ekologiškai panašiųsausumos žinduolių PGB arti IAE net šiuo metu gali būti neužtikrinta. Suprantama,netaikant specialių priemonių, PGB gali būti neužtikrinama ir ateityje, po to kai buspastatyta NAE. Faktinė ūdros (Lutra lutra) gamtosauginė būklė IAE apylinkėse nėratiksliai žinoma, nes nėra duomenų apie šių žinduolių vietos populiacijos gausosdinamiką. Todėl siekiant atstatyti šiuo metu IAE užblokuotą ūdros migracijos Drūkšių

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 324ežero pakrante (ties IAE) koridorių rekomenduojama įrengti uždarą ,,tiltelį” (primenantįdidelio diametro vamzdį), kuriuo migruojantys nedideli gyvūnai paežerėje (ties vandensir sausumos riba) galėtų saugiai pereiti iš vieno aušinamojo vandens kanalo kranto įkitą. Apsauginės zonos riba link NAE turėtų būti aptverta, kad gyvūnai nepatektų į NAEteritoriją ir ten nenukentėtų, nežutų, o būtų nukreipiami link paežerės. Ties ,,tilteliu”tvora nuo NAE ir nuo aušinamojo vandens kanalo pusės turi nukreipti gyvūnus link,,tiltelio”.7.6-26 lent. Rekomenduojamos NAE statybos neigiamą poveikį tikslinėmsvertybėms mažinančios priemonės: pirmoji pasiūlyta vieta.*TikslinėsvertybėsTriukšmasir vibracijaStatybostiesioginėįtakax(20%)Poveikio mažinimo priemonėsNendrinė lingė(Circusaeruginosus)Švygžda(Porzanaporzana)Ūdra (Lutralutra)x(20%)x(20%)x(20%)Jei pirmoji pasiūlyta vieta būtų pasirinkta NAEstatybai, rekomenduojama išsaugoti esamąneužstatytą teritoriją tarp aušinamo vandens kanaloir ežero ir jos pagrindu suformuoti apsauginę(buferinę) zoną. Ji turi likti kuo natūralesnė.Ši poveikio sumažinimo priemonė atskirtų NAE(gyvūnų trikdymo šaltinį) ir ežero pakrantę(sausumos ir vandens ribą), kaip ekologiškai labaivertingą teritoriją – įvairių gyvūnų, ypatingai ūdros(Lutra lutra) migracinį koridorių. Apsauginėje zonojeneturėtų vykti jokia plėtra ir joje neturėtų vykti jokiosstatybos (išskyrus NAE veikimui būtinus įrenginius,pvz., aušinamo vandens kanalą). Ji turi likti kaipįmanoma natūralesnė. Ši priemonė leis palaikytiūdros (Lutra lutra) vietos populiacijos PGB.Pirmojoje pasiūlytoje statybos vietoje suformavusapsauginę zoną sumažės galimas neigiamastriukšmo ir vibracijos poveikis artimiausiosenendrinės lingės (Circus aeruginosus) ir švygždos(Porzana porzana) veisimosi vietose (buveinėse)ežero pakrantėje. Nežiūrint to, triukšmingų statybosdarbų rekomenduojama nevykdyti tikslinių rūšiųveisimosi laikotarpiu. Nendrinės lingės (Circusaeruginosus) veisimosi laikotarpis Lietuvoje tęsiasinuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos,švygždos (Porzana porzana) – nuo gegužėspradžios iki birželio galo. Taigi, triukšmingų statybosdarbų nereikėtų vykdyti balandžio–birželiomėnesiais.* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.Yra žinoma, kad ūdra kirsdama kelius puikiai naudojasi požeminiais perėjimais (pogreitkeliais esančiais ,,kanalizuotais” grioviais, upeliais). Daugelyje Europos šaliųsukauptas patyrimas saugant ūdras (Lutra lutra) jų migravimo ir žmonių naudojamųgreitkelių susikirtimo vietose. Šis patyrimas galėtų būti pritaikytas ir statant NAELietuvoje.Rekomenduojama taip pat mažinti NAE neigiamą poveikį kitai saugomai ir taip patsvarbiai biologinei įvairovei, savo statusu labai panašiai kaip ir tikslinės vertybės. JeiNAE statybai būtų pasirinkta antroji pasiūlyta vieta, poveikio mažinimo priemonėsturėtų būti skiriamos kūmutei (Bombina bombina) ir skiauterėtajam tritonui (Trituruscristatus) (7.6-27 lent.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3257.6-27 lent. Rekomenduojamos NAE neigiamo poveikio biologinei įvairoveimažinimo priemonės: į ES Buveinių Direktyvos IV priedą įrašytos rūšys.*Vertybės /pasiūlytosstatybosvietosKūmutė(Bombinabombina)1 arba 2 vietosSkiauterėtasistritonas (Trituruscristatus)2 vietaMišri didžiųjųkormoranų(Phalacrocoraxcarbo), pilkųjųgarnių (Ardeacinerea) irdidžiųjų baltųjųgarnių (Egrettaalba) kolonija.1 arba 2 vietosTransportasStatybostiesioginėįtaka* Sąvokos ir žymėjimai kaip 7.6-23 lent.Poveikio mažinimo priemonėsx x Ryšium su NAE statybos darbais, transportointensyvumas statybos vietoje ir jos apylinkės daugiauar mažiau padidės. Todėl rekomenduojama mažintikūmučių (Bombina bombina) ir skiauterėtųjų tritonų(Triturus cristatus) žuvimo keliuose (esamuose irtuose, kurie bus statomi nauji) po automobilių rataisriziką. Siūloma parengti ir patvirtinti šių rūšių tvarkymoplaną. Jį turėtų įgyvendinti NAE statybos projektovykdytojas. Rekomenduojama prieš tai parinktojestatyti NAE vietovėje ir jos artimiausiose apylinkėseatlikti šių rūšių detalius ekologijos tyrimus. Tyrimųmetu turi būti kartografuotos veisimosi ir žiemojimovietos, svarbiausi migravimo ir dispersijos keliai.Rūšie tvarkymo plane turėtų būti nurodyta:- ruožai, kur pakelės turėtų būti aptvertos tiksluneleisti šiems gyvūnams patekti ant kelio;- vietos, kur turi būti įrengtos specialios požeminėsperėjimo migracijų metu per kelius vietos (jei reikia šiąveiklą derinant su vandentvarkos priemonėmis). Šiaisperėjimais galės naudotis ne tik minėtų, bet ir kitųrūšių varliagyviai, maži žinduoliai (įskaitant netpavienius ūdros (Lutra lutra) individus);- saugotinos esamos ir reikalingos sukurti naujosžiemojimo vietos;- mažo ploto saugotini ar įrengtini vandens telkiniai.Tvarkymo planas turi būti integruotas į atitinkamusplėtros, statybų planus ir įgyvendinamas kartu su NAEstatybos, infrastruktūros formavimo bei kitaisparuošimo darbais.- x Numatoma rizika, kad NAE statybos metu žmoniųtrukdymas, baidymas gali padidėti (daugiausiai dėlžmonių buvimo, lankymosi, kt.). Kolonijai gali būtipakenkta padažnėjus žmonių lankymuisi, stichiškaiatsiradus rekreacinei traukai. Todėl rekomenduojamakolonijos teritoriją bei likusią pusiasalio dalį (kuriojenėra paukščių lizdų) įjungti į aukščiau minėtąapsauginę (buferinę) zoną tarp NAE ir Drūkšių ežero.Ilgalaikis šios zonos sukūrimo tikslas yra ūdros (Lutralutra) ir kitų sausumos bei pusiau sausumos gyvūnųmigravimo ir dispersijos galimybių ežero pakrantėmisužtikrinimas bei kai kurių vertingų gyvūnų (tame tarpetikslinių vertybių) veisimosi vietų (buveinių)išsaugojimas. Ši apsaugos zona turėtų būti santykinaiuždara teritorija, kurioje nesilankytų pašaliniai žmonėsir kur palei Drūkšių ežerą be kliūčių galėtų judėtisausumos gyvūnai.Rekomenduojama saugoti visą koloniją, kadangi visos ten perinčios rūšys ekologiškaiyra susiję. Pagal poreikį, kai kurių vietos populiacijų (pvz., didžiojo kormorano(Phalacrocorax carbo)) gausa gali būti kontroliuojama taikant humaniškus selektyviusmetodus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3267.7 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA7.7.1 Dabartinė aplinkos būklėNaują AE planuojama statyti ir eksploatuoti IAE pramoninėje teritorijoje. Siūlomųaikštelių kraštovaizdis yra pramoninis ir susijęs su elektros energijos gamyba(pagalbiniai įrenginiai, veikianti panaudoto kuro saugykla, buitinių nuotekų valymoįrenginiai, Visagino miesto šildymo sistemos vamzdynai ir elektros energijos perdavimolinijos), žr. 7.7-1 pav. Matomiausia esančios IAE dalis yra kaminai.7.7-1 pav. Dabartinis IAE pramoninės zonos ir NAE aikštelių kraštovaizdis.Kraštovaizdį aplink atominę elektrinę daugiausia sudaro miškai ir pelkės. Gyvenamąsiasteritorijas sudaro nedideli kaimai su tradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinisgamtinis kraštovaizdžio elementas su susijusiomis veiklomis (žūklė, poilsiavimas).Drūkšių ežero baseino kraštovaizdį charakterizuoja reljefas, susiformavęs ledynmečiolaikotarpiais, jam būdingi vaizdingi kalvagūbriai, siauros daubos, ežerai ir lygumos, taippat pušynai bei didžiulės vandeningos pievos (7.7-2 pav.) (Pauliukevičius ir kt., 1997).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3277.7-2 pav. Drūkšių ežero baseino kraštovaizdžio tipai (Pauliukevičius ir kt., 1997).Vertingiausios kraštovaizdžio teritorijos yra ganėtinai toli nuo NAE. Smalvoshidrografinis draustinis, Smalvos kraštovaizdžio draustinis ir Tilžės geomorfologinisdraustinis yra saugomos teritorijos, patenkančios į 10 km spindulio aplink naująją AEteritoriją (žr. 7.8-1 pav. kitame – 7.8 skyriuje). Pušnies saugoma teritorija yra apytiksliaiuž 13 km nuo naujosios AE aikštelių. Gražutės regioninis parkas yra apytiksliai už 15km nuo numatytų naujos AE alternatyvių aikštelių.Gražutės regioninio parko, užimančio 29471 ha, paskirtis yra apsaugoti Šventosios upėsbaseino kraštovaizdį su jos ežerais, miškais, natūralia ekosistema, taip pat kultūriniopaveldo vertybes, išlaikant ir racionaliai jas naudojant. Parke dominuoja pušynai (72 %)ir beržynai (17 %). Vidutinis miško amžius yra 65 metai.Smalvos hidrografinis draustinis taip pat yra kraštovaizdžio atžvilgiu vertingas savokalvotu reljefu ir ypatingais ekologiniais dariniais.

7.7.2 Poveikio kraštovaizdžiui ir žemėnaudai vertinimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 328Kraštovaizdis Drūkšių ežero baseine degradavo statant ir eksploatuojant IAE, Visaginomiestą ir jų infrastruktūrą. Pagal valstybinę mokslo programą (Pauliukevičius ir kt.,1997) buvo nustatyta, kad 1,43 % baseino (neįskaitant ežero) buvo pažeista negrįžtamai.Palikti dirbamos žemės laukai sudaro 1,56 %, sumažėjęs miškų plotas – 3,83 %. 7.7-3pav. parodyta pradiniam kraštovaizdžiui padaryta žala Drūkšių ežero baseine.7.7-3 pav. Kraštovaizdžio degradacijos laipsnis Drūkšių ežero baseine(Pauliukevičius ir kt., 1997).Drūkšių ežero baseine santykis tarp natūralių bei pusiau natūralių teritorijų irurbanizuotų rajonų yra 21,4. Natūralios bei pusiau natūralios teritorijos taip pat vyraujavisoje 30 km aplink IAE teritorijoje. Nepaisant to, kad IAE ir Visagino miesto statybažymiai sumažino šį santykį (apie 2 kartus), jis išlieka keletą kartų didesnis, negu betkuriame kitame Lietuvos regione (vidutinis Lietuvoje – 7,9, Utenos apskrityje – 10,6,

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 329Ignalinos rajone – 10,9). Taigi, galima daryti išvadą, kad Drūkšių ežero baseine vyraujapusiau natūralus, mažai paveiktas kraštovaizdis su intensyvios technogenizacijosrajonais. Aukščiau minėtas santykis Visagino miesto ir IAE teritorijoje gerėja dėlapleistų dirbamų žemių ir rekultivuojamų teritorijų renatūralizacijos (Poveikio aplinkaivertinimo ataskaita U1DP0, 2007).Drūkšių ežero krantai yra daugiausiai apaugę mišku, o tai ženkliai sumažina ežeroapžvalgos galimybę iš pakrantės zonų. Yra tik kelios vietos, kur ežero pakrantėje būnadaugiau žmonių. Vaizdas iš tokių vietų pateiktas parengtuose fotomontažuose. Be to,buvo parengti fotomontažai, naudojant 7.7-1 pav. nuotrauką iš oro. Fotomontažuoseparodytas kraštovaizdis po naujos atominės elektrinės pastatymo. Fotomontažai buvoparuošti vienam jėgainės blokui, dviem blokams bei dviem blokams su aušinimobokštais – visi variantai 1-ajai ir 2-ajai aikštelei yra pateikti šioje PAV ataskaitoje, nestai sudaro didžiausią poveikį kraštovaizdžiui. Apžvalgos taškai pažemio lygiofotomontažams pateikti 7.7-4 pav. Iš 2 apžvalgos taško 2-ojoje aikštelėje pastatyta NAEnebus matoma. Fotomontažo paveikslai, demonstruojantys NAE poveikį esamamkraštovaizdžiui, pateikti paveiksluose nuo 7.7-5 iki 7.7-14.7.7-4 pav. Apžvalgos taškų vieta pažemio lygio fotomontažuose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 330

7.7-5 pav. Nuotrauka iš oro – 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 331

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3327.7-6 pav. Nuotrauka iš oro - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-7 pav. 1 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 333

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3347.7-8 pav. 1 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-9 pav. 2 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 335

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3367.7-10 pav. 2 apžvalgos taškas - 1-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-11 pav. Nuotrauka iš oro - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 337

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3387.7-12 pav. Nuotrauka iš oro - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

7.7-13 pav. 1 apžvalgos taškas - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 339

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3407.7-14 pav. 1 apžvalgos taškas - 2-oji aikštelė su dviem NAE blokais ir aušinimo bokštais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 341Galima padaryti tokią išvadą: naujos AE statyba šalia IAE nesudarys ženklesniopoveikio kraštovaizdžio degradacijai ir nepažeis gamtinių ir antropogeninių teritorijųsantykio. Tik keliose ežero pakrantės vietose AE matys didesnis žmonių skaičius. Todėlpoveikis kraštovaizdžiui nebus reikšmingas.7.7.3 Poveikio sumažinimo priemonėsNaujosios AE išvaizdai pagerinti bus naudojama landšafto architektūra, tinkamodizaino, medžiagų ir statybos tipų parinkimas bei apželdinimas.Būtino kelių tinklo gerinimo ir galimo atnaujinimo metu naujos AE regione bussuremontuotos kelių pralaidos arba įrengtos papildomai, kur reikia. Todėl esamosužlietos teritorijos bus nudrenuotos ir jas bus galima vėl naudoti miškui arba žemėsūkiui.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3427.8 KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAIAplink naują AE 10 km spinduliu yra saugomos šios teritorijos: Smalvos hidrografinisdraustinis, Tilžės geomorfologinis draustinis ir Smalvos kraštovaizdžio draustinis (7.8-1pav.). Pušnies telmologinis draustinis yra apie 13 km nuo naujos AE.7.8-1 pav. Saugomos teritorijos (pažymėta tamsiai žalia spalva) 10 km spinduliuaplink naują AE.Naujos AE aplinkoje yra septyni kultūros paveldo objektai: Petriškės senovėsgyvenvietė I, Petriškės piliakalnis, Petriškės senovės gyvenvietė II, Grikiniškės senovėsgyvenvietė I, Grikiniškės senovės gyvenvietė II, Grikiniškės senovės gyvenvietė III irStabatiškės dvarvietė (7.8-2 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 343VandensINLETpaėmimasVandensišleidimasOUTLET7.8-2 pav. Kultūros vertybės naujos AE alternatyvių aikštelių 1 (A) ir 2 (B)aplinkoje: 1 - Petriškės senovės gyvenvietė I, 2 - Petriškės piliakalnis, 3 - Petriškėssenovės gyvenvietė II, 4 – Grikiniškės senovės gyvenvietė III, 5 - Grikiniškėssenovės gyvenvietė II, 6 - Grikiniškės senovės gyvenvietė I, 7 - Stabatiškėsdvarvietė.Regione yra Čebarakų, Pasamanės (vadinamo Bažnyčiakalniu A1537), Rimšės,Švėgždžiūnų piliakalniai, Lapušiškės, Sausalio (vadinamo Žuvėdrų kapais) pilkapynai irkitos kultūros vertybės (Pauliukevičius ir kt., 1997), tačiau jos yra gerokai toliau nuosiūlomų naujos AE alternatyvių aikštelių.7.8.1 Poveikio kultūros paveldo objektams vertinimasIAE statybos metu aikštelės ribose buvo atlikta daug žemės kasimo darbų, kurių metunebuvo rasta jokių svarbių archeologinio paveldo objektų.Kadangi esančios kultūros vertybės yra už siūlomų alternatyvių aikštelių ribų, jos nebuspaveiktos statant naują AE. Nauji privažiavimo keliai, dirvožemio laikino saugojimoaikštelės ir kita nauja infrastruktūra nepaveiks arčiau ežero esančių kultūros vertybių.Daugiau kultūros paveldo objektų, etninių ir kultūros vertybių, kuriuos galėtų neigiamaipaveikti nauja AE, nėra.7.8.2 Poveikio sumažinimo priemonėsLaikini statiniai ir saugyklų aikštelės bus statomi toliau nuo kultūros paveldo objektų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3447.9 SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA7.9.1 Bendroji informacijaNaujos atominės elektrinės (NAE) lokalizacija nekeičia jos sanitarinės zonos irstebėsenos zonos ar vadinamojo probleminio regiono ribų sampratos iš esmės, todėlnėra pagrindo į projekto aprėptį įtraukti naujus teritorinius administracinius subjektus.Jais ir toliau tebelieka Lietuvos Respublikos Ignalinos rajono, Visagino miesto, Zarasųrajono savivaldybės, Latvijos Respublikos Daugpilio miesto ir Daugpilio rajonosavivaldybės bei Baltarusijos Respublikos Braslavo rajonas. NAE lokalizacija iš esmėsnekeičia ir 30 km stebėsenos zonos aprėpties, todėl joje, o taip pat probleminiame IAEregione atlikti atominės elektrinės poveikio socialinei aplinkai tyrimai gali būtinaudojami teritoriniu palyginamuoju pagrindu.Siekiant naujų palyginamųjų duomenų, buvo parengta ir NAE subjektams (savivaldosinstitucijoms, stambiausioms įmonėms, saugomų teritorijų administracijoms, kitomsinstitucijoms) buvo pateikta speciali apklausos anketa, duomenys yra sukaupti irapibendrinti.Pažymėtina, kad nė vienas (išskyrus Visagino miesto savivaldybę) teritorinisadministracinis vienetas nepatenka į NAE 30 km spindulio zoną su visa savo teritorija.Sanitarinėje 3 km zona galimai yra tik Visagino miesto savivaldybės ribose, tačiau jospadėtis gali kiek kisti dėl aikštelės lokalizacijos.7.9.1.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiPlanuojamoji ūkinė veikla yra retai apgyventoje teritorijoje, tarpvalstybiniame ilgalaikėsdepopuliacijos regione. Pažymėtini šie svarbiausieji gyventojų sklaidos ir demografiniųprocesų aspektai:• Apgyvendinimo sistema: regione dominuoja itin smulkios (1–10 gyventojų)gyvenamosios vietovės (apie 17 proc. formalių gyvenviečių Lietuvos segmente yragyvenvietės be nuolatinių gyventojų); greta NAE esančioje Rimšės seniūnijoje yramažiausia santykinė vaikų iki 15 m. dalis Lietuvoje;• Lietuvos segmente yra 3 miestai nuo 900 iki 29 000 gyventojų, apie 12 gyvenviečiųnuo 200 iki 900 gyventojų; Latvijos segmente – pietinė Daugpilio miesto dalis, 4gyvenvietės daugiau negu 1 000 gyventojų, 19 gyvenviečių – tarp 100 ir 1000gyventojų. Baltarusijos segmente virš 100 gyventojų turi apie 10 gyvenviečių, oregiono centras Braslavas (Breslauja) yra ties NAE santykinės apžvalgos (30 km)riba;• Lietuvos ir Latvijos regiono segmentuose plinta nenuolatinių gyventojų (t. y. žemėsnuosavybės turėtojų) iš Daugpilio ir Visagino miestų. Pastarasis reiškinys liudijaapie atomininkų miesto atskirties nuo aplinkos spartų mažėjimą. Kai kuriuoseteritoriniuose funkciniuose vienetuose (pvz., Ignalinos rajono savivaldybės Rimšėsseniūnijoje) registruotų nuolatinių gyventojų ir nenuolatinių (formaliai ,,būnančių”)gyventojų skaičius yra apylygis;• Visuose trijuose NAE regiono segmentuose vyksta ilgalaikė kaimo gyventojųdepopuliacija;• Lietuvos ir Latvijos segmentuose yra stambių gyvenviečių (Visagino ir Daugpiliomiestai), kuriuose po greitos depopuliacijos XX a. paskutiniajame dešimtmetyjedemografinė situacija stabilizavosi ir priartėjo prie šalies vidurkių. Baltarusijos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 345segmente esantis subregioninis centras Braslavas (Breslauja) yra mažo demografiniopotencialo, tačiau ir jame pastebima depopuliacija.2005 m. duomenimis bendrasis IAE regiono (Visagino savivaldybė – 59 km 2 , Ignalinosrajonas – 1496 km 2 ir Zarasų rajonas – 1334 km 2 ) gyventojų skaičius siekė 71700(Visagine – 28700, Ignalinos ir Zarasų rajonuose – atitinkamai 21400 ir 21600). NorsNAE regionas sudaro 4,3 proc. šalies teritorijos, tačiau jo gyventojai sudaro apie 2 proc.šalies gyventojų. Taigi, NAE regionas yra ganėtinai retai apgyvendinta šalies vietovė.Per paskutinius keletą metų yra pastebimas NAE regiono gyventojų mažėjimas. Nuo1999 m. iki 2005 m. bendras regiono gyventojų skaičius sumažėjo beveik 11500(~14%). Pagrindinė informacija apie regiono demografinius bei gyventojų pasiskirstymą30 km spinduliu apie Ignalinos AE yra pateikta 7.9-1 ir 7.9-2 lent. bei 7.9-1 pav.Į 30 km spindulio zoną yra įtraukti ir Latvijos bei Baltarusijos gyventojai (7.9-1 pav.).30 km spinduliu gyventojų tankumas yra maždaug 48 žmonės/km 2 . Tai yra mažiau neinominalus gyventojų tankumas Lietuvoje, kuris yra lygus 56,7 žmonės/km 2 . Faktiškaigyventojų tankumas naujos AE regione yra vienas iš mažiausių Lietuvoje.Sanitarinės apsaugos zonos ribose (R=3 km) nėra pastoviai gyvenančių gyventojų ir čiaribojama ūkinė veikla (žr. 7.9-2 pav.). Artimiausias miestas yra Visaginas, kuris yraapie 8 km nuo naujos branduolinės jėgainės.7.9-1 lent. Demografiniai Ignalinos AE regiono rodikliai 2005 metais.Rodiklis Ignalinos r. Zarasų r. VisaginasIAEregionasGyventojų 0-14 m. dalis, % 14,58 15,81 12,70 14,36Gyventojų 15-44 m. dalis, % 34,83 36,66 48,75 40,08Gyventojų 45-64 m. dalis, % 24,62 23,92 28,74 25,76Gyventojų 65+ m. dalis, % 23,45 20,85 7,35 17,22Gyventojų 75+ m. dalis, % 10,23 9,46 1,87 7,19Gimstamumas 1000 gyv. 7,45 8,49 8,16 8,03Mirtingumas 1000 gyv. 22,46 20,22 6,73 16,47Natūralus prieaugis -15,04 -11,73 1,45 -8,447.9-2 lent. Įvertintas gyventojų pasiskirstymas (tūkstančiais) 2005 metais.ApskritimoGyventojų skaičiusŠ ŠR R PR P PV V ŠVspindulysŽiede Apskritime30 km 33,5 0,7 7,6 1,2 1,5 2,1 2,0 0,8 49,3 116,925 km 1,2 0,9 2,2 2,2 4,0 1,4 1,2 7,5 20,6 67,620 km 0,4 0,3 1,2 1,1 1,1 2,5 0,8 0,6 8,1 47,015 km 0,5 0,7 0,9 0,8 0,8 1,1 0,3 0,9 5,9 38,910 km 0,4 0,5 0,6 0,4 0,9 0,4 29,2 0,3 32,8 33,05 km - - - - 0,1 - - 0,1 0,2 0,23 km - - - - - - - - - -Iš visosegmente36,0 3,2 12,4 5,8 8,4 7,5 33,5 10,1 Iš viso 116,9

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3467.9-1 pav. Gyventojų pasiskirstymas 5, 10, 15, 20, 25 ir 30 km spindulio zonose apie naująAE.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3477.9-2 pav. Ignalinos AE sanitarinės apsaugos zona ir šalia esantys objektai. (1 – IAEreaktorių blokai, 2 – esama IAE panaudoto branduolinio kuro saugojimo aikštelė 3 - atvirielektros paskirstymo įrenginiai, 4 – tiekimo bazė, 5 – nuotekų valymo sistema irautotransporto skyrius, 6 – Visagino miesto artezinių gręžinių vieta, 7 – statybinė bazė, 8– pramoninė statybinė bazė, 9 – buvusi karinė bazė , 10 – šiluminė katilinė, 11 – Visaginosąvartyno vieta, 12 – planuojamo kietųjų atliekų apdorojimo komplekso ir planuojamoslaikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos aikštelė, 13 – kietųjų atliekų išėmimokomplekso aikštelė, 14 – planuojamo paviršinio labai mažo aktyvumo atliekų kapinynoaikštelė, 15 – planuojamo paviršinio mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžiųradioaktyviųjų atliekų kapinyno aikštelė. Taip pat parodyta IAE esanti 3 km spinduliosanitarinė apsaugos zona).7.9.1.2 Ūkinė veiklaŪkiniu požiūriu naujos AE regionas yra nepakankamai išvystytas Lietuvos regionas (išskyrusVisagino miestą). Regione dominuoja mažai intensyvus žemės ūkis irmiškininkystė (pvz., gyvulininkystės intensyvumas yra apie 1,4 karto mažesnis neividutinis Lietuvoje). Regione nerasta svarbių mineralų (išskyrus kvarco smėlį).Mažmeninės prekybos apyvarta regione yra 1,5 karto, o paslaugų apimtis daugiau nei2,5 karto mažesnė nei šalies vidutinė.Visagino miesto darbo jėga yra urbanistinio tipo – jaunesnio amžiaus (67% sudarogyventojai neturintys 41 metų), turintys geresnį išsilavinimą ir įvairesnio pobūdžioprofesinį pasirengimą. Ignalinos ir Zarasų rajonuose dominuoja kaimiško tipo darbojėga – senesnio amžiaus, turintys žemesnį išsilavinimą ir nedidelio įvairumo profesinįpasirengimą. Visagino mieste galintys dirbti darbingo amžiaus žmonės sudaro 66%, taiyra 22,2 tūkstančius žmonių; Ignalinos rajone – 52%, tai yra 12,9 tūkstančiai žmonių irZarasų rajone – 53% (13 tūkstančių žmonių). Bedarbystė Visagine yra truputėlį didesnėnei faktinis bedarbystės lygis Lietuvoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 348Iš viso nagrinėjamame regione yra apie 980 darbdavių (įskaitant valstybės institucijas),iš kurių apie 700 yra smulkios ir vidutinės verslo įmonės, turinčios mažiau negu 250darbuotojų.Bendrieji nagrinėjamo regiono ūkio bruožai yra šie:• regione dominuojanti ūkinė veikla pagal gyventojų užimtumą yra aptarnavimas,pramonė ir energetika, pagal teritoriją – ekstensyvus žemės ūkis, miškų ūkis,kaimo turizmo ir ekologinio ūkio plėtra;• Visagino, kaip praeityje vadintino monofunkciniu AE aptarnaujančiu miestu,ūkinė veikla įvairėja, didėja miesto ūkinė diversifikacija ir sąryšis su regionu;• regione ir jo gretimybėse plėtojama kurortinė ir rekreacinė veikla.Verslo lūkesčiams (iš Lietuvos pusės) šiame tarpvalstybinio “trikampio” regione naujosatominės elektrinės statybos ir eksploatacijos kontekste didžiausią įtaką preliminariaigalėtų daryti šie veiksniai:• dabar veikiančios IAE uždarymas ir su tuo susiję veiksniai:o užimtumo IAE mažėjimas;o gyventojų perkamosios galios ir paklausos mažėjimas Visagine;o elektros energijos brangimas;o IAE uždarymo darbai (naujos laikinos darbo vietos);• naujos AE statyba ir su tuo susijusi prekių, paslaugų bei darbo jėgos paklausa;• tolesnė Europos sąjungos parama kaimui, regiono plėtrai bei tarpvalstybiniambendradarbiavimui;• periferinė regiono padėtis trijų valstybių sienų sandūroje toli nuo stambių ūkiniųcentrų;• verslo ryšių su Latvija plėtra dėl tolesnio buvusio sienos barjero poveikiomažėjimo.Užsienio subjektams (8 Latvijos pagastams/vietos municipalitetams, Daugpilio rajono irDaugpilio miesto savivaldybėms, Baltarusijos respublikos Braslavo rajono tarybai,Braslavo nacionaliniam parkui ir kitoms galimai suinteresuotoms institucijomsužsienyje NAE regione) buvo pateiktos tikslinės apklausos anketos.7.9.1.3 Transportas ir triukšmasArtimiausias plentas yra už 12 km į vakarus nuo naujos AE. Šis plentas jungia Ignalinosmiestą su Zarasais ir Dūkštu, iš jo taip pat yra išvažiavimas į Kauno–Sankt Peterburgoplentą. Įvažiavimas į plentą iš pagrindinio nuo naujos AE einančio kelio yra netoliDūkšto miestelio (7.9-3 pav.). Yra ir kitas išvažiavimas į Vilniaus–Zarasų plentą. Kelioatkarpa nuo naujos AE iki Dūkšto yra maždaug 20 km ilgio.Pagrindinė geležinkelio magistralė Vilnius–Sankt Peterburgas praeina už 9 km į vakarusnuo NAE( 7.9-3 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3497.9-3 pav. Kelių ir geležinkelių tinklas.Lietuvoje nustatytos 3 zonos, virš kurių skrydžiai yra draudžiami, viena iš jų yra 10 kmskersmens teritorija virš IAE (7.9-4 pav.).Apie 30 000 oro skrydžių per metus (2005 m.) įvyksta iš Vilniaus oro uosto, kuris yrauž 130 km nuo naujos AE aikštelės. Apie 125 000 lėktuvų per metus kerta Lietuvos oroerdvę. Šalies teritorijoje veikia 30 civilių, karinių ir mišrios paskirties oro uostų.Vilniaus skrydžių informacijos regione per 2000–2005 metus skridusių orlaivių skaičiaipateikti 7.9-5 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3507.9-4 pav. Lietuvos oro uostai, draudžiamos, apribotos ir pavojingos zonos.130.000120.000110.000100.00090.00080.00070.00060.00050.00040.00030.00020.00010.0000122.181108.87586.79872.74978.70576.96467.12259.77053.04942.666 42.75946.3122000 2001 2002 2003 2004 2005Tranzitiniai skrydžiaiVisi skrydžiai7.9-5 pav. Vilniaus skrydžių informacijos regione skridusių orlaivių skaičius 2000–2005m.7.9.1.4 Triukšmas ir vibracijosAukščiausių triukšmo lygių šaltiniai AE yra garo išmetimo įrenginiai, turbinos irgeneratoriai, garo surinktuvai, maitinimo bei kondensatorių siurbliai ir t.t. Pagalbiniuosekompleksuose taip pat gali būti atskirų įrenginių, kur triukšmo lygiai viršija normas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 351Triukšmo modeliavimo rezultatai, kurie yra pateikti kitame 7.10 skyriuje, parodo, kadnormalios eksploatacijos sąlygomis triukšmo lygis šalia naujos AE neviršys 55 dB.7.9.1.5 Esamų darbuotojų perkvalifikavimo ir panaudojimo galimybėsPagal potencialių tiekėjų pateiktą informaciją ir konsorciumo patirtį, vidutinis naujosAE visų energoblokų eksploatacijai būtinas darbuotojų skaičius sudaro apie 500žmonių. Tikslus skaičius priklauso nuo eksploatuojančios organizacijos struktūros, kuribus nustatyta priėmus nutarimą dėl naujos AE įrenginių tipo. Kai tiktai paaiškėseksploatuojančios organizacijos struktūra, bus nustatytos individualios funkcijos šiojestruktūroje. Kiekvienai funkcijai atlikti būtina atitinkama kvalifikacija, kuri gali būtiįgyjama nustatytų apmokymų pagalba per būtiną laikotarpį.Žemiau pateikti grafikai parodo esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūrą 2008 m.gegužės mėnesio duomenimis. Bendroji esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūrapateikta 7.9-6 paveiksle.Personalo skaičius1000900800700600500400300200100066Amžiaus grupė7.9-6 pav. Bendroji esamų IAE darbuotojų amžiaus struktūra.Naujos AE komercinė eksploatacija bus pradėta tarp 2015 ir 2020 metų, kadangiprojektavimas, statyba, perdavimas-priėmimas eksploatuoti, licencijavimas, bandymai irpaleidimas užtruks nuo 7 iki 12 metų. Oficialus išėjimo į pensiją amžius Lietuvojevyrams yra 62,5, o moterims – 60 metų. Todėl beveik visi esami darbuotojai, kuriemsdabar yra 46 arba daugiau metų, iki to laiko, kai prasidės naujos AE komercinėeksploatacija, turės būti išėję į pensiją.Priimant, kad apmokyti darbuotojai privalo galėti dirbti dar mažiausiai penkerius metusprieš išeidami į pensiją, lieka apie 500 jaunesnių nei 41 metų dabar esamų IAEdarbuotojų (žr. 7.9-6 pav.), kurie turi būti įvertinti, atsižvelgiant į jų užimamas pareigas,išsilavinimą, papildomus apmokymus ir kvalifikaciją, kad galima būtų nuspręsti,kuriuos iš jų būtų galima priimti į naują eksploatuojančią organizaciją ir kokiomissąlygomis (papildomas išsilavinimas, apmokymai, pakartotini apmokymai ir kitoskvalifikacijos kėlimo programos). Dabar dar per anksti daryti išsamesniusapibendrinimus, tačiau kai kuri informacija apie esamą darbuotojų struktūrą yra pateikta7.9-7 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 352Vadovai Specialistai Tarnautojai Darbininkai600Personnel number500400300200100066Age group7.9-7 pav. Įvairių amžiaus grupių IAE darbuotojų struktūra 2008 metais.7.9.2 Poveikio socialinei ekonominei aplinkai vertinimas7.9.2.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiDarbo jėgos išteklių ir jų prognozės požiūriu, atsižvelgiant į planuojamą ūkinę veiklą,preliminariai pastebėtina, kad:• ligi šiol buvusios ilgalaikės demografinės prognozės NAE regiono atžvilgiu(Lietuvos segmente) nepasitvirtino: Utenos apskričiai jos buvo apie minus 5proc., Visagino miestui – apie minus 15 proc. (t.y. gyventojų skaičius mažėjosparčiau, nei tikėtasi);• regiono miestuose demografinė situacija stabilizuojasi, o kaimuose kinta irkiekybiškai, ir kokybiškai: daugėja ne gyventojų, o nekilnojamojo turtosavininkų. Faktinis kaimo gyventojų skaičiaus tankumas kaimuose mažėjavisuose teritoriniuose segmentuose, o miestuose gyventojų skaičiusstabilizuojasi;• nėra prielaidų manyti, kad Latvijos ir Baltarusijos segmentuosegeodemografiniai procesai vyksta kitaip, nes anksčiau atlikti tyrimai atsklaidėanalogiškas tendencijas Lietuvoje;• ilgalaikės (pageidaujamos apie 60 metų) demografinės prognozės formaliai yraneatliekamos tokiu regioniniu lygmeniu , tam reikėtų atskiro tyrimo• preliminariai prognozuotina, kad vietiniai darbo jėgos resursai yra nepakankamine tik dėl numatomų darbų apimties, pobūdžio, demografinių krašto tendencijų,bet ir dėl to, kad prasidėjo Visagino miesto ūkinės veiklos diversifikacija,gyvensenos pokyčiai, kuri dalį jo gyventojų atsiejo nuo tiesioginės veiklosatominėje elektrinėje. Tai ypač atsispindi AE regiono jaunimo nuostatose irlūkesčiuose;• Baltarusijos Respublikos segmento darbo jėgos potencialas yra nedidelis irmažai perspektyvus dėl amžiaus struktūros, be to, jo dalyvavimas pirmosiosenaujos AE statybos, įrengimo ir eksploatacijos stadijose yra ribotas politiniųpriežasčių.• Darbo jėgos išteklių požiūriu atsižvelgtina į pakartotinius Latvijos Respublikosplanus NAE 30 km stebėsenos zonoje statyti stambią naftos perdirbimogamyklą, atliekų naikinimo įmones ir kitus pramonės objektus, kurie gali būtipaklausi darbo rinka regiono gyventojams, ypač – Latvijos segmente.

7.9.2.2 Ūkinė veiklaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 353Kai mažoje šalyje uždaroma didelė atominė elektrinė, prarandamas pagrindinisnacionalinis elektros tiekimo šaltinis, o tai sąlygoja didesnes elektros kainas, mažesnįeksportą arba didesnį importą, kas savo ruožtu daro neigiamą poveikį nacionalineiekonomikai. Tokioje situacijoje daugėja siūlymų pakeisti uždarytus branduoliniusįrenginius naujais. Esanti infrastruktūra ir darbo jėgos pasiūla daro tokius siūlymus itinpatraukliais, ir tokios investicijos turi ženkliai sumažinti IAE uždarymo socialinį irekonominį poveikį.NAE statyba ir eksploatacija vertintina iš esmės teigiamai, nors esama ir kai kuriųneigiamų aspektų.Pagrindiniai teigiami aspektai yra:• darbo rinkos aktyvėjimas, kadangi numatoma, jog skirtingais statyboslaikotarpiais nuo 5 iki 7 metų dirbs iki 3500 darbuotojų;• papildomų investicijų poveikis, kadangi numatoma, jog dėl NAE statybos josgali sudaryti apie 70 milijonų Lt per metus;• NAE eksploatacijos metu reikės apie 500 darbuotojų;• infrastruktūros, ypač Visagino ir aplinkinių gyvenviečių namų sektoriausvystymasis;• socialinė ir politinė Visagino stabilizacija Ignalinos AE uždarymo kontekste.Pozityvi įtaka Visagino visuomenės psichologiniam klimatui;• multiplikacinis ekonominis efektas (per aptarnavimo sferos plėtrą);• regiono investicinio patrauklumo padidėjimas.Reikšmingiausi neigiami aspektai:• mažai tikėtinas teigiamas socialinis ekonominis poveikis Baltarusijos ir Latvijossegmentams NAE aplinkoje; jų teritorijų patrauklumas prioritetiniams turizmo,rekreacijos ir ekologinio ūkio verslams gali sumažėti, nors atsižvelgiant į tai, kadIAE jau veikia regione, o ją uždarius atmosferos tarša padidės, toks poveikismenkai tikėtinas;• nebaigta žemės reforma besiformuojančios naujos žemės paklausos kontekstegali sukelti interesų konfliktus. Tačiau abi naujos AE alternatyvios aikštelės yraIAE sanitarinės apsaugos zonoje, todėl jokios kitos ūkinės veiklos čia yraneleidžiamos bent jau iki IAE eksploatavimo nutraukino pabaigos.Socialinis ekonominis poveikis turizmo ir rekreacijos sektoriams NAE regiono Lietuvossegmente ir gretimybėse vertintinas prieštaringai: viena vertus, planuojama veikla galimažinti regiono patrauklumą prioritetiniams turizmo, rekreacijos ir ekologinio ūkioverslams, kita vertus, nauja veikla ir darbuotojų pajamos gali didinti šių paslaugųpaklausą, o tuo pačiu ir šio sektoriaus plėtrą.7.9.2.3 Transportas ir triukšmasTiek esami krašto keliai, tiek geležinkeliai, potencialiai naudotini NEA veiklai, yraatokiai nuo apgyventų teritorijų, jų erdvinio santykio kaita nenumatoma. Iš pagrindiniotransporto mazgo, aprūpinančio esama ir būsimą AE (Dūkšto) automobilių kelias irgeležinkelis driekiasi atokiai Visagino ir kitų gyvenamųjų vietovių, tiesa, greta Visaginokolektyvinių sodų.Visgi galimas intensyvus eismas, susijęs su NEA statyba ir eksploatacija, krašto keliaisir geležinkeliu vyktų itin retai apgyventa teritorija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 354Transporto mazgu šioje ūkinėje veikloje galėtų būti Dūkšto miestas, tačiau jame paleipagrindines komunikacijas dominuoja gamybiniai ir transporto infrastruktūros įrenginiai(išskyrus mokyklą ir keletą sodybų).Oro transporto poveikis AE aplinkoje yra neaktualus, nes tai yra neskraidymo zona(išskyrus NATO karinę policiją ir IAE bei pasienio saugos sraigtasparnių skrydžius).Nėra prielaidų tvirtinti, kad numatomos NAE poveikis aplinkai triukšmo ir vibracijospožiūriu viršys esamą (žiūr. 7.10 skyriuje pateiktus triukšmo modeliavimo rezultatus).7.9.2.4 Gyventojų nuomonės tyrimasVisagino miesto ir apylinkių gyventojų nuomonės tyrimas (Gyventojų nuomonės tyrimoataskaita, 2008) yra poveikio aplinkai vertinimo sudedamoji dalis, reikalinga vertinantplanuojamos ūkinės veiklos socialinį ekonominį poveikį. Tyrimo metu buvo siekiamaištirti požiūrį bei nuomonę apie naują AE bei jos galimus poveikius socialineiekonominei Visagino miesto ir aplinkinių regionų gyventojų aplinkai.Pagrindiniai tyrimo tikslai buvo ištirti netoli dabartinės IAE gyvenančių gyventojųpožiūrį į naujosios AE poveikį gyvenamajai aplinkai, susisiekimopriemonėms/transportui, laisvalaikio užsiėmimų galimybėms, pragyvenimui irprofesiniam gyvenimui, gyventojų emigracinėms nuostatoms, nekilnojamojo turto verteiregione, gyventojų užimtumui, didžiausius poveikius elektrinės statybos ireksploatacijos metu, asmeninį informuotumą apie naujos AE projektą.Siekiant įgyvendinti iškeltus tyrimo tikslus, buvo atliktas reprezentatyvusis regionogyventojų tyrimas. Jo metu buvo apklausta 518 Visagino mieste ir jo apylinkėse 20 kmspinduliu gyvenančių žmonių. Apklausa buvo atliekama, apklausiant respondentus jųnamuose pagal standartizuotus klausimynus, kuriuose buvo fiksuojami respondentųatsakymai. Respondentams atrinkti buvo naudojama reprezentatyvi tikimybinė atranka,įvertinant 18 metų ir vyresnių Visagino miesto ir jo apylinkių gyventojų pasiskirstymąpagal amžių, lytį, išsimokslinimą, gyvenamąją vietovę.7.9.2.4.1 Pagrindiniai tyrimo rezultataiVisagino miesto ir apylinkių gyventojai teigiamai įvertino galimą naujosios AE poveikįšiems socialinės ekonominės aplinkos aspektams:Gyvenamajai aplinkai po naujosios AE statybų: („Kaip Jūs įvertintumėte savogyvenamąją aplinką po to, kai bus pastatyta naujoji elektrinė?“: labai patraukli -42,4%, patraukli – 41,6%: iš viso – 84,0%). Dabartinė gyvenamoji aplinka vertinamaypač palankiai ir kiek palankiau, nei būsianti po naujosios AE statybų („Kaip Jūsįvertintumėte savo gyvenamąją aplinką šiuo metu?“: labai patraukli – 36,0%, patraukli– 55,1%: iš viso – 91,2%).Šeimos pragyvenimui ir profesiniam gyvenimui: („Kaip manote, kaip naujoji atominėelektrinė paveiks Jūsų ir Jūsų šeimos pragyvenimą ar profesinį gyvenimą?“: labaiteigiamai – 22,9%, teigiamai – 43,7%: iš viso – 66,6%).Būsto vertei: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiks Jūsų nuolatiniobūsto vertę?“: vertė padidės – 49,0% (skaičiuojant nuo gyvenančių regione nuolat).Gyventojų užimtumo lygiui statybos ir eksploatacijos metu: („Kaip Jūs vertinatenaujosios atominės elektrinės poveikį gyventojų užimtumui (darbo padėčiai) statybosmetu?“: užimtumas labai padidės – 46,7%, užimtumas padidės – 42,8%:iš viso –89,5%); („Kaip Jūs vertinate naujosios atominės elektrinės poveikį gyventojų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 355užimtumui (darbo padėčiai) eksploatacijos metu?“: užimtumas labai padidės – 26,6%,užimtumas padidės – 38,7%:iš viso – 65,4%).Vertindami susisiekimo priemones, transportą: („Kaip manote, kaip naujoji atominėelektrinė paveiks susisiekimo priemones/transportą (autobusai, automobiliai ir t.t.),kurias Jūs naudojate?“: labai teigiamai – 13,9%, teigiamai – 35,9%: iš viso – 49,7%;niekaip nepaveiks – 41,6%). Regiono gyventojai pasidalino į dvi apylyges grupes: kiekdaugiau mano, kad naujoji AE susisiekimą paveiks teigiamai, kiti, kurių kiek mažiau, -kad neturės jokio poveikio.Visagino miesto ir apylinkių gyventojų nuomone, naujoji AE niekaip nepaveiks šiųaspektų:Poilsio ir laisvalaikio galimybių: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiksJūsų poilsio ar kitų laisvalaikio užsiėmimų galimybes?“: niekaip nepaveiks – 61,5%).Noro išsikelti: („Kaip manote, kaip naujoji atominė elektrinė paveiks Jūsų norą išsikeltiiš regiono?“: noro išsikelti nepaveiks – 70,4%). Pastebėtina, kad penktadalis (21,9%)regiono gyventojų teigė, jog dėl naujosios AE noras išsikelti sumažės, vadinasi, šiaidaliai gyventojų regionas taps patrauklesnis.Regiono gyventojų nuomone, naujosios AE statybos metu didžiausias poveikis busdaromas („Kam Jūsų nuomone bus daromas didžiausias poveikis elektrinės statybosmetu?“):• gyventojų užimtumui (37,7%);• saugumo jausmui (28,6%);• Drūkšių ežerui (26,5%) ir• eismui (23,8%).Regiono gyventojų nuomone, naujosios AE eksploatacijos metu didžiausias poveikisbus daromas („Kam Jūsų nuomone bus daromas didžiausias poveikis elektrinėseksploatacijos metu?“):• energijos rinkai (41,0%);• gyventojų užimtumui (29,0%);• Drūkšių ežerui (26,3%) ir• saugumo jausmui (23,8%).Apibendrinę matome, kad, gyventojų nuomone, be energijos rinkos, didžiausi poveikiaibus daromi toms pačioms sritims: užimtumui, saugumo jausmui ir Drūkšių ežerui. O kaikurioms sritims poveikis statybos ir eksploatacijos metu skirsis. Respondentai mano,kad statybos metu bus veikiamas eismas, kraštovaizdis ir žemėnauda bei triukšmo lygis,tačiau eksploatacijos metu tokio poveikio nebebus. Eksploatacijos metu respondentaidažniau įžvelgė poveikį oro kokybei ir klimatui bei radioaktyviųjų išmetimų poveikius,kurie statybų metu, jų nuomone, šioms sritims nebus daromi.Visagino miesto ir apylinkių gyventojai nėra gerai informuoti apie naujosios atominėselektrinės projektą: („Ar Jūs iki šiol gavote pakankamai informacijos apie naujosiosatominės elektrinės projektą?“: yra gavę šiek tiek informacijos – 52,9%, nieko nėragirdėję apie projektą – 15,7%: iš viso – 68,6% mažai informuotų ar neinformuotųregiono gyventojų). Šiuo klausimu kiek išsiskiria Visagino miesto ir apylinkiųgyventojų nuomonė. Visaginiečiai labiau nei apylinkių gyventojai jaučiasi pakankamai

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 357informuoti ar neinformuoti apie šį projektą, jiems reikėtų suteikti daugiau informacijosapie planuojamus darbus ir poveikius, tuo pačiu informuojant ir apie galimybes pateiktisavo nuomonę ir vertinimus projekto planuotojams bei vertintojams, kadangi didesnėregiono gyventojų dalis nemano, kad gali įtakoti šį procesą.7.9.3 Poveikio sumažinimo priemonės7.9.3.1 Gyventojai ir demografiniai procesaiSiūlomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemonės yra šios:• su NAE statybos ir eksploatacijos veikla susijusių veiklų diversifikacijos(įvairovės) atskleidimas visuomenei, ypač – ilgalaikio jos statytojų ireksploatuotojų aptarnavimo srityje: tai paskatintų aplinkinių teritorijų verslus irstabilizuotų jų (teritorijų) geodemografinę situaciją atsižvelgiant į ilgalaikęveiklos perspektyvą;• maksimalus Visagino darbo jėgos potencialo pasitelkimas, vengiant masinėsdarbo jėgos imigracijos iš išorės (išskyrus aukštos klasės specialistus irspecialiąsias tarnybas).Būtina atsižvelgti į svarbų aspektą, taikant jį ilgalaikei planuojamai veiklai: naujos AEstatybai ir eksploatacijai: esama demografinė ir darbo rinkos situacija grindžiama 2001m. gyventojų ir būstų surašymo bei einamaisiais savivaldybių struktūrų duomenimis.Atsižvelgiant į numatomą NAE statybos grafiką itin aktualūs ir pravartūs bus 2012–2013 metų surašymų, atliekamų visose regiono valstybėse, duomenys, leisiantyspatikslinti geodemografines tendencijas, darbo išteklių potencialą ir kt. Todėl būtųtikslinga po nurodyto surašymo atlikti kryptingą “žmogiškojo potencialo” tyrimą NAEregione.7.9.3.2 Ūkinė veiklaSiūlomos potencialiai galimo neigiamo poveikio mažinimo priemonės yra šios:• esamame IAE regione Ignalinos ir gretimos gyvenvietės įgavo kurortiniųvietovių statusą; jos nėra Ignalinos AE stebėsenos 30 km zonoje, tačiau ir toliausiejamos su probleminiu Ignalinos AE regionu dėl administracinėspriklausomybės. Tai kelia ūkinės veiklos priešpriešą. Dėl to būtinos tokiosnaujos atominės elektrinės įvaizdžio formavimo priemonės, kurios ne tikformuotų pačios NAE įvaizdį, bet ir psichologiškai atsietų ją nuo likusio regiono(ypatingai Ignalinos rajono savivaldybės) bei mažintų potencialią neigiamą įtakąprioritetinėms regione rekreacinėms, kurortinėms, turizmo bei ekologinio ūkioveikloms.• sprendžiant šio interesų balanso klausimą būtų tikslinga atlikti specialų tyrimą,skirtą platesniam NAE poveikio socialinei ekonominei aplinkai išsiaiškinimuišalies Bendrojo plano kontekste.7.9.3.3 Transportas ir triukšmasDarbai vyks negyvenamoje teritorijoje, todėl pagrindinė priemonė yra darbo saugosreikalavimų paisymas. Vengiant padidinto triukšmo dėl intensyvesnio eismo Dūkšte irgretimose gyvenvietėse gali būti reguliuojamas krovos darbų ir krovininio transportoeismo grafikas, įrengiamos triukšmo užkardos gyvenvietėse palei pagrindinius kelius.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 358Vietos gyventojų nuomone, efektyvios priemonės būtų alternatyvių esamiemspagrindinių automobilių kelių modernizacija ir pritaikymas naujoms reikmėms.7.9.3.4 Darbo kalbaĮvairiose studijose branduolinės energetikos, aviacijos ir medicinos srityse buvoanalizuojamas darbo kalbos poveikis gebėjimams atlikti darbą didelės rizikos aplinkose.Rezultatai parodė, kad gebėjimas atlikti darbą yra žymiai geresnis, kai yra vartojamagimtoji kalba. Ypač streso sąlygomis, tokiomis kaip trikdžiai ar avarinės sąlygos, klaidųskaičius dėl neteisingo supratimo, kuris sąlygoja avarijas arba katastrofas, yra žymiaimažesnis, kai vietoj užsienio kalbos vartojama gimtoji kalba.Todėl naujos AE eksploatavimas turi būti vykdomas vartojant lietuvių kalbą. Visosinstrukcijos, apmokymo programos ir eksploatavimo procedūros turi būti išleistoslietuvių kalba. Tuo atveju, kai tiekėjas pateikia aprašymus ir procedūras bet kuria kitakalba, jos turi būti išverstos į lietuvių kalbą. Originalūs dokumentai turi būti saugomikaip etalonas originalo kalba, bet nenaudojami kasdieniniame darbe.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3597.10 VISUOMENĖS SVEIKATA7.10.1 Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų sveikatos būklė7.10.1.1 Demografiniai rodikliaiNaujos AE (NAE) alternatyvios aikštelės yra pietrytinėje Lietuvos dalyje, netoli nuovalstybės sienos su Baltarusija ir Latvija. Artimiausi gyventojai yra už maždaug 3 km įpietvakarius nuo alternatyvios aikštelės Nr. 2.Kaimyninių šalių populiacijos ir metinio prieaugio, nurodyto Pasaulio sveikatosorganizacijos (PSO) duomenų bazėje „Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatosrodikliai), duomenys pateikiami 7.10-1 lentelėje. Duomenų bazėje yra tik 2005 metųduomenys.Baltarusijos gyventojų skaičius yra tris kartus didesnis už Lietuvos ir keturis kartusdidesnis už Latvijos.7.10-1 lent. Gyventojų skaičius (tūkstančiais).Šalis 2005Baltarusija 9 755Latvija 2 307Lietuva 3 431Metinio gyventojų prieaugio rodiklis yra neigiamas visose trijose šalyse, didžiausias –Latvijoje, žemiausias – Baltarusijoje. Metinis 2005 metų prieaugis pateikiamas 7.10-2lentelėje.7.10-2 lent. Metinis gyventojų prieaugis (%).Šalis 2005Baltarusija -0,5Latvija -0,8Lietuva -0,6Visoms trims šalims, turinčioms sumažėjusį gyventojų prieaugį (žiūr. 7.10-2 lentelę),neiškils tokių problemų kaip padidėjusi maisto, infrastruktūrų ir paslaugų paklausa. Kitavertus, neigiamas prieaugis iš dalies atspindi įtemptą socialinę aplinką, kuri, savoruožtu, neigiamai veikia sveikatos rodiklius.7.10.1.2 Gyventojų sveikatos rodikliaiŠiame skyriuje minėtų trijų šalių gyventojų sveikatos būklė perteikiama bendrojomirtingumo, standartizuoto mirtingumo ir gyvenimo trukmės rodikliais.Šie rodikliai parodo tik esamą sveikatos būklę. Šalių sveikatos rodiklių skirtumųpriežastys nebuvo įvertintos, kadangi tam reikėtų įvertinti specifinius mirtingumoatvejus (pvz., nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, rūkymo, socialinių veiksnių ir pan.).Toks įvertinimas neįtrauktas į PAV apimtį.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 360Esamos IAE regiono gyventojų sveikatos būklė nebuvo įvertinta dėl anksčiau minėtųpriežasčių. Visų trijų šalių sveikatos duomenų rinkimas pareikalautų prieigos prietikslios statistikos ir išsamaus epidemiologinio tyrimo, o tai neįeina į šio PAV apimtį.Bendrasis trijų šalių mirtingumas 1 000 gyventojų pateikiamas 7.10-3 lentelėje. Kaipmatyti iš šios lentelės, mirtingumas 1 000 gyventojų Lietuvoje per 20 metų išaugo nuo10 (1990) iki 12 (2005), Latvijoje – nuo 12 (1990) iki 14 (2005), Baltarusijoje – nuo 10(1985) iki 14 (2005). Daugiausiai mirtingumas padidėjo Baltarusijoje, mažiausiai –Lietuvoje. Didžiausias mirtingumas 1 000 gyventojų (1985-2005) yra Latvijoje (13,4),mažiausias – Lietuvoje (11,4).Informacijos šaltinis – JT statistikos skyrius, pateikiantis mirtingumo rodiklius tik kaspenkerius metus.7.10-3 lent. Bendrasis mirtingumas 1 000 gyventojų (Šaltinis: JT statistikosskyrius).Šalis ar vietovėGyventojų projektavimovariantai1985 1990 1995 2000 2005Baltarusija Apytikris (praeityje) 10 10 12 14 14Vidutinis 12Latvija Apytikris (praeityje) 13 12 14 14 14Vidutinis 13,4Lietuva Apytikris (praeityje) 11 10 12 12 12Vidutinis 11,4Informacija apie standartizuoto mirtingumo rodiklius paimta iš PSO duomenų bazės„Core Health Indicators“ (Pagrindiniai sveikatos rodikliai). Turimas rodiklis yrastandartizuoto pagal amžių mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų (100 000 gyventojų) irstandartizuoto mirtingumo nuo vėžio (100 000 gyventojų) 2002 metais.Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų yra aukščiausiasBaltarusijoje, žemiausias – Lietuvoje (žiūr. 7.10-4 lentelę).7.10-4 lent. Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų (100000 gyventojų).Šalis 2002Baltarusija 839,0Latvija 733,0Lietuva 640,0Kita vertus, standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo vėžio yra didžiausiasLietuvoje, žemiausias – Baltarusijoje (žiūr. 7.10-5 lentelę).7.10-5 lent. Standartizuotas pagal amžių mirtingumas nuo vėžio (100 000gyventojų).Šalis 2002Baltarusija 143,0Latvija 156,0

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 361Šalis 2002Lietuva 161,0Gyvenimo trukmė atspindi bendrą gyventojų mirtingumą. Ji apima visų amžiaus grupių– vaikų ir paauglių, suaugusiųjų ir senyvo amžiaus žmonių – mirtingumo modelį. Jiapskaičiuoja vidutinišką metų kiekį, kuriuos naujagimis turėtų nugyventi esantdabartiniam mirtingumui. Duomenų bazė pateikia tik 2004–2005 metų rodiklius.Didžiausia tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė yra Lietuvoje, mažiausia –Baltarusijoje (žiūr. 7.10-6 lentelę).7.10-6 lent. Gyvenimo trukmė (metais).Vyrai:Šalis 2004 2005Baltarusija 63,0 63,0Latvija 66,0 65,0Lietuva 66,0 65,0Moterys:Šalis 2004 2005Baltarusija 74,0 75,0Latvija 76,0 76,0Lietuva 78,0 77,0Tikėtina sveiko gyvenimo trukmė arba sveiko gyvenimo trukmės rodiklis (HALE),paremtas gyvenimo trukme, tačiau įtraukiantis ir laiką, praleistą esant prastai sveikatai,dar nėra prieinamas PSO duomenų bazėje.7.10.2 Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas7.10.2.1 Neradiologinis poveikisPagrindinė neradiologinė rizika gyventojų sveikataiPlanuojama ūkinė veikla bus vykdoma IAE pramoninėje teritorijoje ir esamos 3 kmspindulio IAE sanitarinės apsaugos zonos ribose. Minimalus atstumas nuo planuojamosnaujos AE iki dabartinės sanitarinės apsaugos zonos ribos yra apie 1,5–2 km.Dabartinėje IAE sanitarinės apsaugos zonoje nėra nuolatinių gyventojų, taip patapribota ūkinė veikla. Planuojama ūkinė veikla bus vystoma toli nuo nuolatiniųgyventojų.Potencialus įprastų (neradiologinės kilmės) pavojingų veiksnių visuomenės sveikatai vertinimas pateiktas toliauesančiose lentelėse. 7.10-7 lentelėje pateikta statybų etapo rizika, 7.10-8 lentelėje – eksploatavimo etaporizika.

7.10-7 lent. Statybų etapo rizika (trukmė 5–7 metai).Teigiami (+);Sveikatai įtakąneigiami (-);darantys veiksniainedideli (0)1. Elgesio irgyvenimo būdoveiksniai(maitinimosiįpročiai, alkoholiovartojimas,rūkymas,narkotinių irpsichotropiniųmedžiagųvartojimas,saugus seksas,kita)MastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 362Komentarai0 Šalies Nedidelė įtaka šalies alkoholio suvartojimui.- RegioninisIš kitų vietovių atvykstantys statybininkai, būdamiatskirti nuo šeimų, gali padidinti alkoholio suvartojimąregione.2. Fizinėsaplinkos veiksniai2.1. Oro kokybė 0 Šalies Šalies oro užterštumo lygiai beveik nebus paveikti.2.2. Vandenskokybė- RegioninisStatybų dulkės, suvirinimo dūmai, transportoišmetamosios dujos. Transporto išmetamosios dujos,galinčios paveikti šalia kelių esančias gyvenvietes,nurodytos skyriuje 7.10.2.10 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies vandens kokybei.0 RegioninisNenumatomas joks poveikis požeminiam geriamajamvandeniui, nes statybose naudojamų chemikalųkonteineriai bus tinkamai izoliuoti, taip apsaugantpožeminį vandenį nuo užteršimo jiems išsiliejus.Laukiamas minimalus poveikis paviršiniam vandeniuidėl buitinių nuotekų išleidimo ir lietaus vandensnuvedimo. Planuojamas mechaninis ir biologinisnuotekų valymas bei paviršinių nuotekų valymas nuonaftos. Nuotekų kiekis, užterštumo lygis paviršiniamsvandenims detaliau aprašyti skyriuje 7.1.Geriamojo vandens kiekis ir kokybė aprašyti skyriuje7.1.2.3. Maisto kokybė 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies maisto kokybei0 RegioninisPadidėjęs eismas ir transporto išmetamų dujų kiekis,taip pat užterštas lietaus vanduo netoli kelių turėsnedidelės neigiamos įtakos netoli kelių augantiemspasėliams. Kaimyninių ežerų ir upių žuvų kokybėnepablogės dėl nuotekų ir paviršinių nuotekų valymo.2.4. Dirvožemis 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis šalies dirvai0 RegioninisŽemės darbai (kasinėjimas) sudarys 1 400 000 m 3 , ožemės darbai su užpildymo medžiagomis sudarys 1300 000 m 3 . Užpildymo medžiagos nebus užterštos,todėl nenumatoma jokios žalos dirvai. Galimo dirvosužterštumo iš statybose naudojamų chemikalųtalpyklų bus išvengta užtikrinant tinkamą talpyklųsandarinimą ir apsaugą nuo nutekėjimo.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 363Teigiami (+);Sveikatai įtakąneigiami (-);darantys veiksniainedideli (0)MastasKomentarai2.7. Triukšmas 0 Šalies Nebus nutiesta jokių specifinių kelių tarp AE statybosvietos ir tolimų šalies regionų, todėl triukšmas sudarysminimalų pavojų šalies mastu.- RegioninisEsantys keliai gali būti atnaujinti ar išplėsti.Transporto pagausėjimas gali padidinti triukšmo lygįprie kelių įsikūrusiose gyvenvietėse. Triukšmoįvertinimas pateiktas skyriuje 7.10.2.1.2.8. Namų sąlygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis namų sąlygoms šaliesmastu.Įdarbinus didelį skaičių darbininkų iš tolimų vietovių,aplinkinėse vietovėse gali pabrangti buto nuoma. Taibus naudinga vietiniams gyventojams.Statybininkams apgyvendinti gali neužtekti butų, tokiuatveju reikės pastatyti tam tikrą skaičių laikinųgyvenamųjų namų.2.9. Saugumas 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.2.10. Susisiekimopriemonės2.11. Teritorijosplanavimas2.12. Atliekųtvarkymas2.13. Elektrosenergijos poreikis+ RegioninisRegioninisTransporto pagausėjimas ir didelės mašinos galipadidinti kelių avarijų ir sužeidimų skaičių.0 Jau įrengtas susisiekimo tinklas.0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.0 RegioninisBe statybos vietos, nenumatomos joks kitas teritorinisplanavimas. Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijoje,taigi ją supančios žemės paskirtis nebus pakeista.0 Šalies Nenumatomas joks poveikis0 RegioninisPopierius, stiklas, pakavimo atliekos, metalo laužas,elektros prietaisų laužas, panaudotos padangos,nebepataisomai sugedę automobiliai, nuotekųnuosėdos ir betono nuosėdos bus utilizuoti vietinėseleidimą perdirbti atliekas turinčiose įmonėse.Atliekų kiekis, atsirasiantis per statybas, aprašytasskyriuje 6.0 Šalies Statybos pareikalaus elektros energijos, tai padidinselektros energijos suvartojimą šalies mastu.0 RegioninisGalimas prijungimas prie esamo tinklo. Numatomaselektros energijos suvartojimo padidėjimas regionomastu.2.14. Avarijų rizika 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis.2. 15. Pasyvusrūkymas3. Socialiniai irekonominiaiveiksniai3.1. Kultūrosvertybės- RegioninisNėraNėraGali padaugėti nelaimingų eismo įvykių keliuose irstatybų aikštelėje. Dažniausiai į juos bus įtrauktidarbininkai ir vietovės šalia kelių.Nenumatomas poveikis kultūros vertybėms arsaugomoms teritorijoms, kadangi statybos vyksdabartinės IAE teritorijoje. (Skyrius 7.8.)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 364Teigiami (+);Sveikatai įtakąneigiami (-);darantys veiksniainedideli (0)MastasKomentarai3.2. Diskriminacija Nėra Statybos neturi jokių diskriminuojančių elementų.3.3. Nuosavybė Nėra Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomas joks poveikis nuosavybei.3.4. Pajamos 0 Šalies NAE statyba darys teigiama poveikį pajamomis,gaunamoms iš mokesčių. Taip pat dalis elektrosenergijos bus parduodama užsienio šalims. Vis taidarys didelį teigiamą poveikį šalies pajamoms.3.5. Mokslogalimybės3.6. Užimtumas,darbo jėgos rinka,verslo galimybės.3.7.Nusikalstamumas3.8. Laisvalaikis,poilsis+ RegioninisNėraTikimasi regiono pajamų padidėjimo, kadangi padidėsprekių ir paslaugų paradavimai.Nenumatomas joks poveikis mokslo galimybėms. Jauįrengtas mokymo tinklas. Nenumatomas statybininkųšeimų, galinčių reikalauti mokslo įstaigų, atsikėlimas.0 Šalies Tikimasi minimalaus darbo jėgos rinkos padidėjimošalies mastu.+ RegioninisStatybose bus įdarbinta maždaug 3 500 žmonių. Tailaikinai išvystys regiono darbo jėgos rinkos rodiklį,kadangi tam tikras skaičius statybininkų buspasamdyta iš vietinės darbo jėgos rinkos. Taigi,laukiamas teigiamas poveikis darbo lygiui ir nedarbosumažėjimui (smulkiau aprašyta skyriuje 7.9.1.2).0 Šalies Numatomas minimalus poveikis nusikalstamumuišalies mastu.- RegioninisNėraJei didelis skaičius statybininkų atvyks iš tolimųregionų, tai gali pabloginti nusikalstamumo padėtįregione. To priežastimi gali būti socialinė atskirtis,susijusi su darbininkų nutolimu nuo šeimų.Laisvalaikio ir poilsio sąlygos išliks nepakitusios.3.9. Judėjimas Nėra Statybų darbai nedarys įtakos judėjimo laisvei.3.10. Socialinėapsauga (socialiniskontaktas ir gerovė)NėraStatybos yra laikina veikla, todėl numatomas tikminimalus poveikis socialiniam saugumui.3.11.Visuomeniškumas,socialumas,kultūrinis kontaktasNėraStatybos yra laikina veikla, todėl numatomas tikminimalus poveikis visuomeniškumui.3.12. Migracija 0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šaliesmastu.3.13. Šeimossudėtis4. Profesiniairizikos veiksniai(cheminiai,fiziniai,- RegioninisNėraPateikiamikitameskyriujeGali būti paveiktas regioninis migracijos lygis, jeiimigruotų tam tikras skaičius statybų specialistų iš kitųšalių. Žmonių, susijusių su IAE eksploatavimu ireksploatavimo nutraukimu, emigracijos aspektaiįvertinti specialioje valstybinėje pirmojo ir antrojo IAEblokų eksploatavimo nutraukimo programoje(Valstybės žinios 2005, Nr. 17-536).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 365Teigiami (+);Sveikatai įtakąneigiami (-);darantys veiksniainedideli (0)biologiniai,ergonominiai,psichosocialiniai,fizinio darbo)5. Psichologiniaiveiksniai5.1. Estetinisvaizdas5.2. Supratingumas Nėra5.3. Sugebėjimas Nėraišlaikyti situaciją5.4.Reikšmingumas5.5. Galimikonfliktai6. Socialinės irsveikatospaslaugos(priimtinumas,tinkamumas,tęstinumas,našumas,apsauga,naudingumas,kokybė, pagalbossau technika)MastasKomentarai0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomas joks poveikis estetiniamvaizdui. Naujos AE poveikis landšaftui įvertintasskyriuje 7.7.+ Naujos AE statyba yra reikšminga visos šalies irregiono ekonomikai.0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniaisgyventojais.0 Esamo socialinių ir sveikatos paslaugų tinklo pakaksstatybų laikotarpiu. Artimiausios įstaigos:• Visagino Pirminės sveikatos priežiūros centras,Taikos prospektas 15 LT-31139;• „Ambulansas“ – Visagino greitosios medicinospagalbos skyrius, Taikos prospektas 15 LT-31139;• Visagino ligoninė, Taikos prospektas 15 LT-31107.7.10-8 lent. AE eksploatavimo etapo rizika (trukmė – 60 metų).Sveikatai įtakądarantys veiksniai1. Elgesio irgyvenimo būdoveiksniai(maitinimosiįpročiai, alkoholiovartojimas,rūkymas,narkotinių irpsichotropiniųmedžiagųvartojimas, saugusseksas, kita)Teigiami (+);neigiami (-); MastasKomentarainedideli (0)+ Šalies Elektros energijos gamybos padidėjimas ir dėl tosumažėjusi elektros energijos bei plataus vartojimoprekių kaina padidins prieigą prie kokybiškų platausvartojimo prekių ir paslaugų.+ RegioninisGeresnės darbo perspektyvos pagerins socialinępadėtį, sumažins socialinę atskirtį ir narkotiniųmedžiagų bei alkoholio vartojimą, su sąlyga, jogdabartinės IAE darbuotojai nėra diskriminuojamijiems įsidarbinant NAE.

Sveikatai įtakądarantys veiksniai2. Fizinės aplinkosveiksniai2.1. Oro kokybė2.2. Vandens kokybė2.3. Maisto kokybė2.4. DirvožemisTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)MastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 366Komentarai+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro naudojimas sumažins oroužterštumą ir su juo susijusias ligas.- RegioninisKaršto vandens ir garo katilinių, transporto ir kitospramoninės emisijos bus išmestos į aplinkos orą.Kadangi pagrindinės orą teršiančios emisijos busišmetamos toli nuo artimiausių gyvenviečių, aplinkuiesančiose prie kelio išsidėsčiusiose gyvenvietėseoro užterštumas neviršys leistinos normos. Kitameskyrelyje žemiau pateikiami teršalų išmetimų kiekiaiir jų poveikis aplinkos oro kokybei.+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažinsdirvožemio ir žemės gelmių taršą ir pagerinsgruntinio vandens kokybę.0 RegioninisNenumatomas joks poveikis požeminio geriamovandens kokybei. Galimos žemės gelmių taršos išstatybose naudojamų chemikalų talpyklų busišvengta užtikrinant tinkamą talpyklų sandarinimą irapsaugą nuo nutekėjimo.Geriamas vanduo bus naudojamas buitinėmsreikmėms, technologiniams procesams ir remontųmetu. Vanduo bus tiekiamas iš Visaginosavivaldybės vandentiekio tinklų. Aušinimo irtechninis vanduo bus tiekiamas iš Drūkšių ežero.Vandens sunaudojimas detaliai aprašytas skyriuje7.1.Nuotekos bus nukreipiamas į Visagino nuotekųvalymo įrenginius, išvalytas – į Skripkų, po to – įDrūkšių ežerą. Nuotekų valymas, išleidimas ir jųužterštumas aprašyti skyriuje 7.1.Lietaus ir pramoninis vanduo po vietinio valymo busišleistas į Drūkšių ežerą, kaip nurodyta skyriuje 7.1.+ Šalies Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas sumažinsdirvožemioir oro taršą, nuodingų medžiagų kiekįpasėliuose ar vaisiuose ir daržovėse.+ RegioninisDrūkšių ežero žuvų užterštumas nepakils, lyginantsu esama padėtimi (žr. skyrių 7.1.)+ Šalies Mažesnis iškastinio kuro sunaudojimas sumažinsdirvožemio užterštumą.0 RegioninisGalimos dirvožemio taršos iš statybose naudojamųchemikalų talpyklų bus išvengta užtikrinant tinkamątalpyklų sandarinimą ir apsaugą nuo nutekėjimo.2.7. Triukšmas 0 Šalies Nenumatomas joks triukšmas šalies mastu.- RegioninisIAE nėra triukšminga pramonės šaka: dažniausiaitriukšmą keliančios mašinos ir įrengimai yra pastatųviduje.Išorėje, ant stogų ar sienų sumontuotos ventiliacijossistemos nepadidins triukšmo lygio artimiausiosegyvenvietėse dėl esamo nemažo atstumo irpakankamai žemo skleidžiamo triukšmo lygio.Nenumatoma, kad naujos AE ekspoatavimaspadidins transporto srautą, jeigu IAE bus išmontuota

Sveikatai įtakądarantys veiksniaiTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)MastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 367Komentaraiiki naujos AE eksploatavimo pradžios. Jeiišmontavimo darbai nebus užbaigti, tam tikraislaikotarpiais galimas transporto srauto ir triukšmopadidėjimas.2.8. Namų sąlygos 0 Šalies Nenumatomas joks poveikis namų sąlygoms.2.9. Saugumas2.10. Susisiekimopriemonės2.11. Teritorijosplanavimas2.12. Atliekųtvarkymas2.13. Elektrosenergijos poreikis2.14. Avarijų rizika2.15. Pasyvus Nėra+ RegioninisĮdarbinus didelį skaičių darbininkų iš tolimų vietovių,aplinkinėse vietovėse gali pabrangti buto nuoma. Taibus naudinga vietiniams gyventojams.+ AE gali kelti terorizmo grėsmę. Tačiau į išorinesgrėsmes atsižvelgiama elektrinės projekte (žiūr. 5 ir10 skyrius). Numatoma, jog saugumas pagerėsįdiegus pažangiausias saugos priemones.0 Susisiekimo tinklas jau yra įrengtas.0 Šalies Be statybos vietos, nenumatomas joks kitasteritorinis planavimas.0 RegioninisBe statybos vietos, nenumatomas joks kitasteritorinis planavimas. Nauja AE bus pastatyta IAEteritorijoje, taigi ją supančios žemė paskirtis nebuspakeista.0 Šalies Neradioaktyviųjų atliekų rūšys ir kiekiai yra pateikti 6skyriuje. Neradioaktyviųjų atliekų tvarkymas darys tikminimalią įtaką šalies mastu, kadangi jos buslaidojamos arba perdirbamos regiono atliekųtvarkymo sistemoje.Radioaktyvių atliekų susidarymas ir tvarkymasaprašytas skyriuje 6.2.2.0 RegioninisNeradioaktyviųjų atliekų rūšys ir kiekiai yra pateikti 6skyriuje. 6 skyriuje aprašomos įvairių rūšių atliekos irkiekiai. Atliekos bus laidojamos arba perdirbamosregiono atliekų tvarkymo sistemoje. Pavojingosatliekos bus pristatomos į šalies sistemą.Radioaktyvių atliekų susidarymas ir tvarkymasaprašytas skyriuje 6.2.2.0 Šalies Elektros energijos tinklas jau nutiestas dabartinėsAE statybų metu.+ RegioninisBus nutiesti tam tikri kabeliai ar linijos,sujungsiančios naują AE su esamu tinklu.Naujos AE veikimui reikės elektros energijos,gamtinių dujų, dyzelinio ir branduolinio kuro.Energijos šaltiniai ir metiniai kiekiai aprašyti 1skyriuje.0 Šalies Neigiama įtaka neradiologinėms avarijoms šaliesmastu vargiai įmanoma.- RegioninisGalimos mažos neradiologinės avarijos, susijusiossu technologinėmis problemomis, valymo įrenginių,įrangos ir mašinų gedimais, gaisrais ar sprogimais.Nenumatomas negatyvus neradiologinių avarijųpoveikis žmonių sveikatai, išskyrus transportoavarijas, kadangi artimiausi gyventojai yra už nemažiau kaip 2 km.

Sveikatai įtakądarantys veiksniairūkymas3. Socialiniai irekonominiaiveiksniai3.1. KultūrosvertybėsTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)NėraMastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 368KomentaraiNauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomas joks poveikis esamomskultūros vertybėms ir kitiems objektams.3.2. Diskriminacija Nėra Statybos neturi jokių diskriminuojančių elementų.3.3. NuosavybėNėraNauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomas joks poveikisnuosavybei.3.4. Pajamos0 Šalies Numatomas bendrojo vidaus produkto (BVP)padidėjimas šalies mastu.+ RegioninisNumatomas BVP padidėjimas regiono mastu.NėraMokymo tinklas jau yra. Įdarbinus darbuotojus iš3.5. Moksloužsienio, gali prireikti pajėgumų mokyti užsieniečiųgalimybėsvaikus.3.6. Užimtumas,darbo jėgos rinka,verslo galimybės3.7.Nusikalstamumas3.8. Laisvalaikis,poilsis3.9. Judėjimas3.10. Socialinėapsauga (socialiniskontaktas ir gerovė)3.11.Visuomeniškumas,socialumas,kultūrinis kontaktas3.12. Migracija+ Šalies Tikimasi minimalaus darbo jėgos rinkos padidėjimošalies mastu.+ RegioninisNauja AE įdarbins maždaug 500 žmonių. Padidėsšios grupės pajamos. Padidėjusios pajamos pakelsšio reginio pajamų rodiklį.0 Šalies Nenumatomas nusikalstamumo padidėjimas šaliesmastu.+ RegioninisNėraNėraPadidėjus socialinei apsaugai, regione turėtųpagerėti nusikalstamumo situacija, nebent vietiniamsgyventojams nėra suteikiamos geros darbogalimybės.Nėra planuojamos laisvalaikio ar poilsioinfrastruktūrų statybos. Nauja AE bus pastatytadabartinės IAE teritorijos ribose, todėl nenumatomasjoks poveikis esamam tinklui.Planuojama ūkinė veukla nedarys įtakos judėjimolaisvei.0 Nenumatomas joks poveikis šalies mastu.NėraDarbai neturės jokios įtakos šiems aspektams.0 Šalies Numatomas minimalus poveikis migracijai šaliesmastu.0 RegioninisGali būti paveiktas regioninis migracijos lygis, jeiimigruotų tam tikras skaičius branduolinėsenergetikos specialistų iš kitų šalių. Didelis tokiųspecialistų skaičius nenumatomas, kadangi yrapakankamai vietinių specialistų, turinčiųkompetencijos eksploatuoti AE.

Sveikatai įtakądarantys veiksniaiTeigiami (+);neigiami (-);nedideli (0)3.13. Šeimos sudėtis Nėra4. Profesiniairizikos veiksniai(cheminiai, fiziniai,biologiniai,ergonominiai,psichosocialiniai,fizinio darbo)5. Psichologiniaiveiksniai5.1. EstetinisvaizdasPateikiamikitameskyriujeMastasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 369Komentarai0 Nauja AE bus pastatyta IAE teritorijos ribose. NaujosAE poveikis landšaftui įvertintas skyriuje 7.7.5.2. Supratingumas Nėra5.3. Sugebėjimas Nėraišlaikyti situaciją5.4. Reikšmingumas + Nauja AE yra reikšminga visos šalies ekonomikai.5.5. Galimi konfliktai0 Nauja AE bus pastatyta dabartinės IAE teritorijosribose, todėl nenumatomi jokie konfliktai su vietiniaisgyventojais, išskyrus interesų grupes, pasisakančiasprieš atominę energiją.6. Socialinės irsveikatospaslaugos(priimtinumas,tinkamumas,tęstinumas,našumas, apsauga,naudingumas,kokybė, pagalbossau technika)0 Socialinių ir sveikatos paslaugų tinklas jau yra, jopakaks NAE.Kaip matyti iš aukščiau pateiktų lentelių, kai kuri rizika gali būti įvertinta kiekybiškai,kita – kokybiškai. Ta, kurią galima įvertinti detaliau, yra susijusi su išmatuojamaaplinkos tarša, pvz.:Oro tarša;Triukšmas.Pagrindinė neradiologinė profesinė rizikaProfesinė apšvita šioje PAV ataskaitoje neanalizuojama. Kaip reikalauja Lietuvosvisuomenės sveikatos įvertinimo teisės aktai, tarp jų Lietuvos Respublikos visuomenėssveikatos priežiūros įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 56-2225), Planuojamosūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenėssveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarka (Valstybės žinios, 2004, Nr. 109-4091) ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai (Valstybėsžinios, 2004, Nr. 106-3947), Poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje bus išnagrinėtaprofesinė rizika, kurios įvertinimas yra darbdavio atsakomybė. Profesinė apšvita busįvertinta išankstinėje saugos analizės ataskaitoje, paremtoje techniniu projektu.Vadovaujantis geriausia tarptautine praktika, saugos įvertinimas bus pradėtas kartu suplanuojanos ūkinės veiklos planavimu ir projektavimu. Saugos įvertinimo rezultatai buspanaudoti būtiniems pakeitimams projekte atlikti, kad jis atitiktų saugos reikalavimus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 370Taigi planuojama ūkinė veikla gali būti įgyvendinta užtikrinant, kad profesinės apšvitaneviršys ribinių verčių, nustatytų Lietuvos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.Toliau esančioje 7.10-9 lentelėje nurodomi pagrindiniai neradiologiniai profesinėsrizikos veiksniai naujos AE statybos metu.7.10-9 lent. Pagrindinė statybos etapo profesinė rizika.Rizikos veiksnysNepatogi kūno padėtis dirbant dėl darboaplinkos ir daugkartinių judesiųJudėjimas per užtvaras, judėjimas slidžiais,nelygiais paviršiais netoli aštrių kraštųInstrumentų ir medžiagų pristatymasJudėjimas aukštais ir nepatvariais paviršiaisValymas aukšto slėgio įrenginiaisLaikomų daiktų ar medžiagų kritimasBlizginimas, lyginimasDarbas prastai apšviestoje vietojePavojus susižeistiPavojus susižeistiRizikaPavojus nukristi, prisispausti, perkrautisąnarius, susižeisti delnus, nugarąPavojus iš aukštai nukristiDulkių, triukšmo, susižeidimo, akių uždegimopavojusSutraiškymo, prispaudimo, nukritimo pavojusDulkės, vibracija, triukšmas ir daugkartiniaijudesiaiPavojus susižeisti, regos sutrikimaiJudėjimas vietose, kur gausus mašinų, kito Pavojus susižeistitransporto eismasKasimo darbaiPavojus nukristi, pasitemptiDarbas šalia aštrių objektų, armatūros, Pavojus susižeisti ar įsidurtikonstrukcijų metalinių dalių ir panašiaiDarbas nuotekų šuliniuose ar izoliuotose vietose Pavojus uždusti, užsikrėsti mikrobaisDarbas šalia elektros linijų ir instaliacijų Elektros smūgio pavojusDarbas šalikelėse ar keliuose ir gatvėse sugausiu eismuDarbas šiltose patalpose ar laukeKontaktas su betonu, cementu, kalkėmis, klijais,dažais, lakais, tirpikliais ir kitais chemikalaisSunkvežimių ir mašinų vairavimasCheminių medžiagų ir dujų laikymasPjovimas deguonimiPavojus susižeisti, patekti į nelaimingusatsitikimusKarščio smūgio pavojusPavojus pakenkti odai, apsinuodytiAvarijų ir susižeidimų pavojusSprogimo ir gaisro pavojusPavojus nusideginti ir apsinuodyti dūmaisBetono bei kitų statybinių medžiagų pjovimas,gręžimas ir šlifavimasSuvirinimasKėlimo įrangos naudojimasKilnojamųjų pjovimo, gręžimo, perforavimoįrenginių naudojimasAtsakomybė, darbo intensyvumasDulkės, šiluminis poveikis, galimi sužeidimai,vibracijaElektros smūgio, nudegimo, apsinuodijimosuvirinimo dūmais pavojus, ultravioletinių,infraraudonųjų spindulių radiacijaPavojus susižeistiTriukšmas, vibracija, pavojus susižeistiStresasIšvardintų pavojų bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių irnaudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesinės rizikos įvertinimas busatliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesinės rizikos vertinimo nuostatais(Valstybės žinios, 2003, Nr. 100-4504).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 371Pagrindiniai neradiologiniai profesinės rizikos veiksniai naujos AE eksploatavimo metupateikti 7.10-10 lentelėje.7.10-10 lent. Pagrindinė eksploatavimo etapo profesinė rizika.Rizikos veiksnysAtsakomybė, darbo intensyvumasNeergonomiška kūno padėtis dirbantInstrumentų ir medžiagų pristatymasDarbas dideliame aukštyjeDarbas prastai apšviestoje vietojeJudėjimas vietose, kur gausus mašinų, kitotransporto eismasDarbas šalia elektros linijų ir instaliacijųCheminių medžiagų ir dujų laikymasCheminių medžiagų naudojimasKėlimo įrangos naudojimasDarbas kompiuteriuStresasPavojus susižeistiRizikaPavojus nukristi, prisispausti, perkrautisąnarius, susižeisti delnus, nugarąPavojus nukristi, susižeistiPavojus susižeisti, regos sutrikimaiPavojus susižeistiElektros smūgio pavojusSprogimo ir gaisro pavojusPavojus apsinuodyti, nusideginti cheminėmismedžiagomis, galimas darbo vietos oroužterštumasPavojus susižeistiRegos, sveikatos sutrikimų dėl sėdimo darbopavojusIšvardintų pavojų bus išvengta, laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių irnaudojant apsisaugojimo priemones. Kiekybinis profesinės rizikos įvertinimas busatliktas darbdavio, remiantis valstybiniais profesinės rizikos įvertinimo nuostatais.Pagrindinės naujos AE statybos metu naudojamos cheminės medžiagos ir jų keliamarizika sveikatai yra pateikta 7.10-11 lentelėje. Cheminės medžiagos naudojamoslaikantis cheminių medžiagų saugumo duomenų lapo nurodymų, taip sumažinama rizikadarbuotojams. Cheminių medžiagų kiekiai ir naudojimas smulkiai aprašyti 1 skyriuje.Išvardintų pavojų bus išvengta laikantis kolektyvinio ir asmeninio saugumo taisyklių irnaudojant apsisaugojimo priemones.Naujos AE statyboje naudojamų cheminių medžiagų atliekos surenkamos irsutvarkomos, kad nekeltų grėsmės visuomenės sveikatai. Cheminių medžiagų atliekossmulkiai aprašytos 6 skyriuje.7.10-11 lent. Pagrindinės naujoje AE naudojamos cheminės medžiagos ir galimasjų pavojus darbuotojams.CheminėmedžiagaBoro rūgštis(suslėgtovandensreaktoriujeEPR)HidrazinasPavojus sveikataiĮkvėpus: sudirginama kvėpavimo takų gleivinė. Gali būti absorbuota iš gleivinės irapnuodyti nervų ir kitas sistemas. Nurijus: simptomai panašūs į pasireiškiančiusnurijus. Patekus ant odos: sudirginama oda. Patekus ant odos per pažeistą arnudegintą odą. Simptomai panašūs į pasireiškiančius įkvėpus ir nurijus. Patekus įakis: akys sudirginamos, parausta ir skauda. Esant ilgalaikiam kontaktui:ilgalaikis kontaktas sukelia svorio mažėjimą, vėmimą, viduriavimą, odos bėrimą,traukulius ir anemiją. Lengviausiai pažeidžiamos kepenys ir ypač inkstai.Galimas stiprus poveikis sveikatai:Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), prarijus. Pavojingas patekus antodos (griaužia), patekus į akis (dirgina), įkvėpus. Įkvėpus, galimas stipruskvėpavimo takų sudirginimas. Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 372CheminėmedžiagaPavojus sveikataiAmoniakasLičiohidroksidasH 2 SO 4Medžiaga nuodinga kraujui, inkstams, plaučiams, nervų sistemai, gleivinei.Kancerogeninė medžiaga.Amoniakas yra labai šarmingas ir graužia visus kūno audinius.Įkvėpus: graužia. Ypač pavojingas gleivinės ir viršutinių kvėpavimo takųaudiniams. Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stiprių burnos, gerklės irskrandžio nudegimų ir sukelti mirtį. Patekus ant odos: odos kontaktas sušarminėmis medžiagomis gali sukelti skausmą, paraudimą, smarkų sudirginimąar stiprių nudegimų. Gali būti absorbuotas per odą ir sukelti somatinių poveikių.Patekus į akis: graužia. Gali sukelti miglotą regėjimą, akių paraudimą, smarkiusaudinių nudegimus ir akių pažeidimus. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis arpakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatitą. Ilgalaikis ar pakartotinaskontaktas gali pažeisti akis, kepenis, inkstus ar plaučius.Galimas stiprus poveikis sveikatai:Labai pavojingas patekus ant odos (dirgina), į akis (dirgina), prarijus, įkvėpus.Pavojingas patekus į akis (graužia). Dulkių įkvėpimas sudirgina skrandį iržarnyną arba kvėpavimo takus, būdingas deginimas, čiaudėjimas ir kosėjimas.Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:Pavojingas prarijus, įkvėpus. Medžiaga gali būti nuodinga inkstams,virškinamajam traktui ir žarnynui, viršutiniams kvėpavimo takams, odai, akims,centrinei nervų sistemai (CNS).Galimas stiprus poveikis sveikatai:Gali nepagydomai pažeisti akį. Dirgina ir degina akis. Oda: stipriai dirgina irdegina odą. Nurijus: degina virškinamąjį traktą ir žarnyną. Įkvėpus: gali stipriaisudirginti kvėpavimo takus. Sukelia kvėpavimo takų cheminius nudegimus.Galimas ilgalaikis poveikis sveikatai:Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su oda gali sukelti dermatitą. Ilgalaikis arpakartotinis įkvėpimas gali sukelti nosies kraujavimą, kongestiją, krūtinėsskausmus ir bronchitą. Ilgalaikis ar pakartotinas kontaktas su akimis gali sukeltikonjunktyvitą.NaOH (50 %) Įkvėpus: stiprus dirgiklis. Priklausomai nuo įkvėpto dulkių ar garų kiekio, poveikisskiriasi nuo švelnaus dirginimo iki rimto viršutinių kvėpavimo takų pažeidimo.Nurijus: graužia. Nurijus gali sukelti stiprių burnos, gerklės ir skrandžio nudegimų.Patekus ant odos: graužia. Patekus ant odos gali sudirginti ar smarkiai nudegintiodą, patekus didesniam kiekiui, gali likti randai. Patekus į akis: graužia. Dirginaakis, patekus didesniam kiekiui, gali nudeginti akis, tai gali lemti ilgalaikį regėjimopablogėjimą, net aklumą. Esant ilgalaikiam kontaktui: ilgalaikis kontaktas suskiestais tirpalais ar dulkėmis naikina audinius.NaOH (10-30%) (20 %)Tepalinėalyva(tikėtina)Poveikis toks pat, kaip aprašyta anksčiau. Mažesnė koncentracija keliamenkesnę žalą sveikatai.Ūmi ir lėtinė žala sveikatai. Įkvėpus: gali sukelti anesteziją, galvos skausmus,svaigulį, pykinimą, dirginti viršutinius kvėpavimo takus. Oda: gali išdžiovinti ir(arba) sudirginti odą. Akys: gali sudirginti, sukelti paraudimą ir ašarojimą. Nurijus:gali sudirginti, sukelti pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Įkvėpimo pavojus: prarijusgali patekti į kvėpavimo sistemą.Oro taršaPagrindiniai statybos etapo oro taršosšaltiniai yra išmetamosios dujos ir statybų dulkės.Išmetamąsias dujas sudaro:• Anglies monoksidas;• Azoto oksidai;

• Sieros dioksidas;• Suspenduotos dalelės;• Anglies dioksidas.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 373Apytiksliai statybų etapo transporto išmetamųjų dujų kiekiai nurodyti toliau esančiojelentelėje. 7.10-12 lentelėje pateikti naujos AE bei dabartinės IAE uždarymo metutransporto išmetamųjų dujų duomenys.7.10-12 lent. Metinis statybų etapo transporto išmetamųjų dujų kiekis, tonomis.Automobiliai /transporto priemonėsvaromosa) benzinuKiekis,vienetaitonų permetusCO NO x SO 2KietosiosdalelėsCO 297,8 30,3 0,11 0,55 3 549Statybų metu daug dulkių atsiranda dėl statybų, dirvožemio pervežimo ir iškrovimo,eismo ir kai kurių atskirų operacijų, pvz., betono maišymo. Paprastai dulkių kiekis nėradidelis, taigi poveikis tik vietinis ir dulkės neturės jokios įtakos oro kokybei už statybųaikštelės ribų.Pagrindiniai oro teršimo šaltiniai AE veikimo metu yra transporto išmetamosios dujos,šiluminės ir garų katilinės, atsarginiai dyzeliniai generatoriai. Numatomi išmetimai į orąpateikti toliau esančioje 7.10-13 lentelėje. 7.10-13 lentelėje pateikti naujos AE beidabartinės IAE uždarymo metu transporto išmetamųjų dujų duomenys. Dulkesdažniausiai sukelia transportas, jos neturi jokio svarbaus poveikio.7.10-13 lent. Metinis eksploatavimo etapo transporto išmetamųjų dujų kiekis,tonomis.Automobiliai /transporto priemonėsvaromosa) benzinuKiekis,vienetaitonų permetusCO NO x SO 2KietosiosdalelėsCO 243,6 13,6 0,05 0,25 1 593Metiniai garo katilinės, šiluminės katilinės ir dyzelinio generatoriaus išmetamų dujųkiekiai skirtingais laikotarpiais pateikti 7.10-14 lentelėje. Būtina paminėti, jog naujaiAE tenka tik maža dalis šiluminės katilinės pagamintos energijos, todėl šiluminėskatilinės išmetamos dujos negali būti priskiriamos AE išmetimams.7.10-14 lent. Metinis stacionarių šaltinių, garo katilinės, šiluminės katilinės irdyzelinių generatorių išmetamų dujų kiekis, tonos/metai.Teršalas Garo katilinė Šiluminė katilinėDyzelinisgeneratorius2005-2009 2010-2025 2005-2009 2010-2025 2015->SO 2 0 0 0 0 0,2NO x 16 33 39 116 1CO 6 12 14 41CO 2 21 300 44 620 524 500 157 046 500

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 374Teršalas Garo katilinė Šiluminė katilinėDyzelinisgeneratorius2005-2009 2010-2025 2005-2009 2010-2025 2015->Kietos dalelės 0 0 0 0 0,5Išvardintų teršalų neigiama įtaka sveikatai nurodyta toliau esančioje 7.10-15 lentelėje.7.10-15 lent. Pagrindinių oro teršalų, išmetamų transporto arba AE stacionariųšaltinių, poveikis sveikatai (Šaltinis: JAV Aplinkos apsaugos valdyba).Cheminis junginysAnglies monoksidas(CO)Poveikis sveikataiGali pakenkti sveikatai sumažindamas deguonies tiekimą kūno organams(pvz., širdžiai ir smegenis) ir audiniams.Poveikis širdžiai ir kraujagyslėms. Sergantiems širdies ligomis net irmažas keikis CO gali sukelti skausmą krūtinėje ir sumažinti gebėjimąmankštintis; pakartotinis kontaktas gali sukelti kitų širdies ir kraujagysliųsutrikimų.Poveikis centrinei nervų sistemai. Įkvėpiantiems didelius CO kiekius galipablogėti regėjimas, sumažėti darbingumas, gebėjimas mokytis, rankųmiklumas, sunkių užduočių atlikimas. Ypač dideliais kiekiais CO yra labainuodingas ir gali sukelti mirtį.Smogas. CO prisideda prie smogo susidarymo, galinčio sukelti rimtųkvėpavimo problemų.Azoto oksidai (NO x ) NO x įvairiai veikia sveikatą ir aplinką dėl jo sudėtyje esančių azoto oksidošeimos junginių ir darinių, tokių kaip azoto dioksidas, azoto rūgštis,diazoto monoksidas, nitratai ir azoto monoksidas.Vaikai, žmonės, sergantys plaučių ligomis, pvz., astma ir dirbantys laukeyra ypač jautrūs plaučių audinio pažeidimams ir plaučių funkcijossusilpnėjimui. NO x lengvai reaguoja su įprastais organiniais elementais irnetgi ozonu, suformuodamas įvairiausius toksinus, kai kurie iš jų galisukelti biologines mutacijas.Lakūs organiniaijunginiaiDalelėsSieros dioksidas(SO 2 )CO 2Lakūs junginiai gali sudirginti akis, nosį ir gerklę. Išskirtiniais atvejais –galvos skausmus, pykinimą ir koordinacijos praradimą.Užterštumas sveikatai pavojingomis dalelėmis, ypač smulkiomis, galisukelti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip kvėpavimo sutrikimai,kvėpavimo takų sudirginimas, kosulys, sunkus kvėpavimas; sumažėjusiplaučių funkcija; pablogėjusi astma; chroniško bronchito vystymasis;nereguliarus širdies ritmas; nemirtini širdies priepuoliai, priešlaikinėsžmonių, sergančių širdies ar plaučių ligomis, mirtys.SO 2 dujų poveikis kvėpavimo takams: dideli SO 2 kiekiai ore gali sukeltilaikinus kvėpavimo sunkumus žmonėms, sergantiems astma irdirbantiems lauke. Ilgalaikis kontaktas su dideliais SO 2 dujų kiekiais irdalelėmis sukelia kvėpavimo takų ligas ir pablogina esamas širdies ligas.Sulfato dalelių poveikis kvėpavimo takams – SO 2 reaguoja su kitomis oreesančiomis cheminėmis medžiagomis ir suformuoja smulkias sulfatodaleles. Įkvėpus, dalelės kaupiasi plaučiuose ir siejamos su kvėpavimotakų ligomis, sunkiu kvėpavimu ir priešlaikine mirtimi.Regėjimo pablogėjimas – ore esančioms dalelėms ir dujoms išsklaidžiusar sugėrus šviesą, atsiranda migla.Kelia riziką tik uždarose patalpose.Metiniai Utenos apskrities ir ją sudarančių savivaldybių išmetimai į orą pateikti 7.10-16lentelėje .7.10-16 lent. 2006 metų išmetimai į orą, tūkstančiais tonų.Dalelės SO 2 NOx CO VOC

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 375Utenos apskritis 127,5 116,3 189,4 899,7 84,7Anykščių rajono savivaldybė 8,3 4,8 23 99,7 18,2Ignalinos rajono savivaldybė 14,2 1,5 16,8 147,7 5Molėtų rajono savivaldybė 29,3 2,3 21,9 182,5 1,2Utenos rajono savivaldybė 37,7 0,2 93,5 258,8 38,7Visagino rajono savivaldybė 2,1 16,8 12,5 51 21,6Zarasų rajono savivaldybė 35,9 90,7 21,7 160 ..Planuojamos veiklos įtaka išmetimams į orą pateikta 7.10-17 lentelėje.7.10-17 lent. Metinės suplanuotos 2006 metų AE veiklos (transportas ir stacionarūsšaltiniai) išmetimų į orą proporcijos apskrities ir savivaldybių mastu.Dalelės SO 2 NO x COUtenos apskritis, tonos 127,5 116,3 189,4 899,7Visagino rajono savivaldybė, tonos 2,1 16,8 12,5 51Suplanuota veikla, tonos 0,00075 0,00025 0,0146 0,0441Suplanuota veikla Utenos apskrityje, % 0,0006 0,0002 0,008 0,005Suplanuota veikla Visagino rajonosavivaldybėje, %0,0358 0,0015 0,117 0,086Kaip matyti iš šios lentelės, suplanuotos veiklos įtaka išmetimų į orą atžvilgiu busminimali tiek apskrities, tiek savivaldybių lygiu.Atsižvelgiant į šalies ir regiono mastu suplanuotų veiksmų sumažinti oro taršą dėldeginamo iškastinio kuro svarbą, suplanuotos veiklos išmetimai į orą bus nežymūs.TriukšmasNaujos AE statyba užtruks apytiksliai 5–7 metus. Vykstant statybos darbams, vietinėjeteritorijoje galimas triukšmo padidėjimas. Toks triukšmo poveikis, įprastas bet kokiemsstatybos darbams, priimtinas tik naujos AE teritorijoje, kurioje nėra nuolatiniųgyventojų. Kadangi statybų mašinos dirba su pertraukomis, o jų rūšys kintapriklausomai nuo projekto etapo, statybų metu triukšmo lygis kis. Tačiau, kadangiartimiausi gyvenamieji namai yra nutolę bent 2 kilometrų atstumu nuo naujos AEstatybos vietos, tikimasi, jog statybų triukšmas retai teviršys normą.Pagrindiniai statybų etapo triukšmo šaltiniai yra statybos mašinos ir eismas. Statybųmašinų keliamo triukšmo stiprumas gali kisti sekančiai:Pneumatiniai įrenginiai – 115 dBA;Metaliniai įrenginiai – 105 dBA;Elektriniai varikliai – 85 dBA;Oro kompresoriai – 105 dBA.Numatomas eismo mašinų triukšmo lygis statybų metu nurodytas 7.10-2 ir 7.10-3paveiksluose. Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemėlapiuose esančias spalvas pateikti7.10-1 paveiksle.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3767.10-1 pav. Spalvos ir atitinkami triukšmo lygiai.7.10-2 pav. Triukšmo žemėlapis 1-oje aikštelėje statybų metu.7.10-3 pav. Triukšmo žemėlapis 2-oje aikštelėje statybų metu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 377Pagrindiniai triukšmo šaltiniai AE eksploatavimo metu yra ventiliacijos įranga,atsarginiai dyzeliniai generatoriai, turbinos ir eismas. Įrangos keliamo triukšmostiprumas gali kisti kaip parodyta:• Elektros generatoriai – 90 dBA;• Ventiliatoriai – 100 dBA;• Turbogeneratoriai – 92 dBA (jie bus įrengti pastato viduje su garso izoliacija).AE eksploatavimo metu lauke girdimas tik nenutrūkstantis tylus ūžimas. Triukšmąlengvai nuslopina kiti šaltiniai, pavyzdžiui, vėjas. Jei naujoje elektrinėje busnaudojamas suslėgto vandens reaktorius, garų grandinė turės apsauginius vožtuvus,kurie bus tikrinami per kasmetinę apžiūrą. Patikros metu, vožtuvai išleidžia aukštoslėgio garus ir garsus, bei trumpą garsą, kuris bus aukštesnis už įprastą triukšmo lygįelektrinės teritorijoje.Numatomas eismo ir įrangos keliamas triukšmas eksploatavimo metu parodytas 7.10-4ir 7.10-5 paveiksluose. Atitinkami triukšmo lygiai pagal žemėlapiuose esančias spalvaspateikti 7.10-1 paveiksle.7.10-4 pav. Triukšmo žemėlapis 1-oje aikštelėje eksploatavimo metu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3787.10-5 pav. Triukšmo žemėlapis 2-oje aikštelėje eksploaatvimo metu.Lietuvos higienos norma HN 33:2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 75-2990) reikalauja,kad triukšmo lygis neviršytų 7.10-18 lentelėje nustatytų normų.7.10-18 lent. Triukšmo ribos reikšmės (HN 33:2007).InfrastruktūraEkvivalentiškastriukšmo lygis,dBA656055Maksimalus triukšmolygis, dBAParos Tinkami triukšmo lygiai žymėtimetas,valanda L av L 6-18 L 18-22 L 22-6007 Tiesioginėgyvenamųjų irvisuomeniniųpastatų aplinka7065606–1818–2222–665 66 61 55Kaip matyti iš anksčiau pateiktų žemėlapių, statybų (įskaitant transportą) triukšmasneviršys 55 dBA (nakties metu miesto rajonuose) 80–100 m atstumu nuo kelio centro.Maždaug 850 m atstumu nuo statybų vietos centro esančioje valdymo vietoje triukšmasneviršija 55 dBA.Valdymo (įskaitant transportą) triukšmas neviršys 55 dBA (nakties metu miestorajonuose) 30–40 m atstumu nuo kelio centro. Maždaug 80 m atstumu nuo valdymovietos centro esančioje valdymo vietoje triukšmas neviršija 55 dBA.Žinoma, veikimo etapo metu statybos ar pervežimo darbai nevyks naktį, taigi padidintotriukšmo zonos nebus tokios didelės, kaip nurodyta anksčiau.Triukšmas gali sukelti klausos sutrikimų, trikdyti bendravimą, miegą, sukelti širdies irkraujagyslių bei psichinių, psichofiziologinių poveikių, sumažinti darbingumą irišprovokuoti nepasitenkinimą, bei socialinio elgesio pokyčius. Pagrindinė socialinė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 379klausos sutrikimo pasekmė – negalėjimas suprasti šnekos normaliomis sąlygomis, tailaikoma rimtu socialiniu trūkumu.Klausos sutrikimai dažniausiai apriboti darbo aplinkos. Nepramoninis triukšmasvadinamas bendruomenės triukšmu, taip pat žinomas kaip aplinkos, gyvenamųjų rajonųar namų triukšmas.Didžiajai daliai žmonių, buvimas aukštesnio nei įprasto 70 dB triukšme visą gyvenimą,nesukels klausos sutrikimų. Suaugusio žmogaus ausis gali toleruoti retkarčiaispasitaikantį iki 140 dB stiprumo triukšmą, tačiau vaikams maksimalus triukšmostiprumas negali viršyti 120 dB. (PSO, Profesinis ir bendruomenės triukšmas)Pagrindiniai su triukšmu susiję sveikatos pablogėjimai nurodyti toliau esančioje 7.10-19lentelėje.7.10-19 lent. Pagrindiniai su triukšmu susiję sveikatos pablogėjimai (* - Šaltinis:PSO, Profesinis ir bendruomenės triukšmas).AplinkaKritiškas poveikis sveikataiGarso lygisdB(A)*LaikasvalandomisAtvirame lauke esančios Susierzinimas 50–55 16gyvenamosios vietovėsViduje esantys būstai Sunkumai suprati kalbą 35 16Miegamieji Miego trikdymas 30 8Mokyklos klasės Bendravimo trikdymas 35 PamokųmetuPramoniniai, komerciniai Klausos sutrikimai 70 24rajonai bei rajonai, kur dideliseismasMuzikos klausymas per Klausos sutrikimai 85 1ausinesCeremonijos ir pramogos Klausos sutrikimai 100 4Kaip matyti iš pateiktų triukšmo žemėlapių (7.10-2, 7.10-3, 7.10-4 ir 7.10-5 pav.),triukšmo lygis neviršys gyvenamiesiems rajonams nustatytos triukšmo normos tiekgyvenvietėse prie kelių, tiek esančiose šalia numatytos statybos vietos sanitarinėjeapsaugos zonoje. Taigi neigiamas triukšmo poveikis sveikatai nenumatomas.Esant reikalui, bus matuojamas triukšmo lygis lauke. Esant reikalui, bus sustabdytidarbai ir imtasi triukšmo sumažinimo priemonių įgyvendinimo. Vadinasi, statybosdarbų įtaka artimiausių gyvenamųjų rajonų triukšmo lygiui bus minimali ir laikina.Pasibaigus statybos darbams, sumažės ir potencialių triukšmo šaltinių kiekis. Iš statybųaikštelės bus išvežtos mašinos bei nutrauktas statybinių medžiagų gabenimas.Viduje esančių įrengimų skleidžiamą triukšmą prislopins pastato konstrukcija. Taiginaujos AE vidiniai įrenginiai ir mašinos nesukels triukšmo, kuris būtų girdimasarčiausiai esančių gyventojų.Operatorių patalpos taip pat gali būti pakankamai izoliuotos nuo triukšmo.Neradiologinio poveikio santraukaPagrindiniai kokybiniai neradiologinio poveikio šaltiniai yra pateikti aukščiau esančioselentelėse. Didžioji dalis poveikių – minimalūs.Taigi, pagrindinis teigiamas poveikis priskirtinas ekonomikai ir socialiniam saugumui, oneigiamas poveikis daugiausiai yra neradiologinis ir susijęs su aplinkos tarša ir

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 380avarijomis, kaip pateikta 7.10-20 lentelėje. Neigiamas poveikis bus sušvelnintas ir tapsminimalus.7.10-20 lent. Planuojamos ūkinės veiklos poveikis sveikatai.SveikataiįtakądarantysveiksniaiVeiklos arpriemoniųtipas,užkratošaltiniaiSveikatąPoveikisbloginantyssveikataiveiksniaiNumatomiišanalizuotųrodikliųpokyčiaiNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybėsKomentarai irpastabosStatybos etapas1. Oro Transportas CO, NOx,užterštumasSO 2 , VOC,daleliųemisijos2. Triukšmas Eismas,statybųmašinos irįrengimai3. AvarijųrizikaEismasSusierzinimasGalipadaugėtinelaimingųeismo įvykiųkeliuose irstatybųaikštelėje.Dažniausiai įjuos busįtrauktidarbininkai irvietovėsšalia kelių.4. Migracija Statybos KvalifikuotųAEstatybininkųNedidelis Nenustatytidėl mažųemisijųTriukšmolygiopadidėjimasPadidėjuseismui,laukiamadaugiauavarijų.80-100 metrų Statybųatstumu nuokelio centrotriukšmasneviršys 55dBA.Maždaug850 metrųatstumu nuostatybųvietos centroesančiojevaldymovietojetriukšmasneviršys 55dBA.Triukšmas užsanitarinėsapsaugoszonosneviršysleidžiamosnormos.KokybinisįvertinimasNedidelis Kokybinisįvertinimasmašinų irįrengimųskleidžiamotriukšmokontrolė.Eismoorganizavimasir nauji keliaiEsantgalimybei,įdarbinti kuoPoveikis galiojagyventojams.Poveikisdarbuotojams busįvertintas pagalprofesinės rizikosvertinimokompetenciją.Poveikis galiojagyventojams.Poveikisdarbuotojams busįvertintas pagalprofesinės rizikosvertinimokompetenciją.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 381SveikataiįtakądarantysveiksniaiVeiklos arpriemoniųtipas,užkratošaltiniaiSveikatąPoveikisbloginantyssveikataiveiksniaiimigracija išužsienioEksploatavimo etapas1. Oro Transportas, CO, NO x ,užterštumasgaro katilinė,šiluminėkatilinė irdyzeliniaigeneratoriaiSO 2 , VOC,daleliųemisijos2. Triukšmas Eismas, Susierzinimventiliatoriai, asturbogeneratoriai3. Avarijųrizika4. MigracijaGalimosnedidelėsneradiologinėstechnologinės avarijosBranduoliniųinstaliacijųvaldymasUgnis,neapdorotųišmetamųjųdujųišsiveržimasImigracijaNumatomiišanalizuotųrodikliųpokyčiaiNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybėsdaugiauvietinės darbojėgosNedidelis 0,1–8,93 % Išmetamųjųpadidėjusios dujųemisijos problemossavivaldybės nagrinėjimasmastu iržymiaimažesnėsemisijosšalies mastuNedidelis Triukšmas Apsauga nuoneviršys 55 triukšmodBA (naktiesmetu miestorajonuose)30-40 metrųatstumu nuokelio centro.Maždaug 80metrųatstumu nuovaldymovietos centroesančiojevaldymovietojetriukšmasneviršija 55dBA.Triukšmas užsanitarinėsapsaugoszonosneviršysleidžiamosnormos.Nedidelis KokybinisįvertinimasNedidelis KokybinisįvertinimasNe mažesniskaip 2kilometrųatstumas ikiartimiausiųgyvenamųjųrajonų užkirskeliąneigiamampoveikiuiVietiniųbranduoliospecialistųįdarbinimasKomentarai irpastabosDidelis tokiųspecialistųskaičiusnenumatomas,kadangi yra

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 382SveikataiįtakądarantysveiksniaiVeiklos arpriemoniųtipas,užkratošaltiniaiSveikatąPoveikisbloginantyssveikataiveiksniaiNumatomiišanalizuotųrodikliųpokyčiaiNeigiamopoveikiosušvelninimo(panaikinimo)galimybėsKomentarai irpastabospakankamaivietinių branduoliųprofesionalų,turinčiųkompetencijosvaldyti AE.Tikėtinas neigiamas poveikis apibendrintas 7.10-21 ir 7.10-22 lentelėse.7.10-21 lent. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės grupėms.Visuomenės grupėsVeiklos arpriemoniųtipas, užkratošaltiniaiGrupės dydis PoveikisKomentarai ir pastabos1. Visuomenėsgrupės (vietiniaigyventojai) užsanitarinės apsaugoszonos ribų2. Darbuotojai Nurodytaskyriuje3. Kita NesusijęStatyba ir Sanitarinėseksploatavima apsaugos zonossribose nėranuolatiniųgyventojų.Ribota ūkinėveikla500–1 0000(-)Poveikis sanitarinės apsaugoszonos viduje bus minimalus.Poveikį už AE sanitarinėsapsaugos zonos ribos galimalaikyti nereikšmingu.Poveikis darbuotojams dėlplanuojamos ūkinės veiklos galibūti valdoma ir apribojamanaudojant, kur galima,apsaugines priemones,nuotoliniu būdu valdomą įrangą,tinkamas valdymo procedūras irt.t. Poveikis darbuotojams busoptimizuotas techninioprojektavimo metu ir neviršysprofesinės sveikatos ir saugosreikalavimų nustatytų normų.7.10-22 lent. Kiekybinis poveikių įvertinimas.Poveikįsukeliantisveiksnys< 500Paveiktų žmoniųskaičius501–1000Poveikio ypatumaiĮrodymai (tikimybė),įrodymų stiprumas> 1001 Aiškūs Tikėtini GalimiTrumpa(< 1 m.)TrukmėVidut.(1–3 m.)Ilga(> 3 m.)1. Triukšmas + + +2. Oro tarša + + +

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3837.10.2.2 Radiologinis poveikisPoveikio sušvelninimo priemonėsRadiacinės saugos reikalavimai personaluiLietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 11-388;2003, Nr. 90-4080) nustato dozės ribines vertes darbuotojams.• Efektinės dozės riba yra 100 mSv per penkerius metus.• Metinės efektinės dozės riba yra 50 mSv;• Lygiavertės dozės akies lęšiukui riba yra 150 mSv per metus.• Lygiavertės dozės odai, galūnėms (rankoms ir kojoms) riba yra 500 mSv per metus.Ši riba turi būti apskaičiuota vidutiniškai 1 cm2 odos plotui, gaunančiam maksimaliąapšvitą.Įprasta atominių elektrinių praktika yra papildyti norminius reikalavimus vidinėmisradiacinės saugos procedūromis. Šios procedūros numato papildomus reikalavimusnuolatinės kontrolės ir radiacinio poveikio personalui optimizacijos užtikrinimui. Taippat atsižvelgiama į radiacinės saugos optimizavimo (ALARA) principo įgyvendinimą.Pavyzdžiui, metinė darbuotojų apšvita kontroliuojama, kad neviršytų 20 mSv, tam, kadneviršytų penkerių metų laikotarpio dozės ribinės vertės metinio vidurkio, ir taipneatsirastų ypatingų apribojimų darbo veiklai paskesniais metais.Radiacinės saugos reikalavimai gyventojamsLietuvos Respublikos Higienos norma HN 73:2001 (Valstybės žinios, 2002, Nr. 11-388;2003, Nr. 90-4080) nustato dozės ribines vertes gyventojams.• Efektinės dozės riba yra 1 mSv per metus.• Ypatingomis sąlygomis efektinės dozės riba yra 5 mSv per metus su sąlyga, kad perpenkerių metų laikotarpį vidurkis neviršys 1 mSv per metus;• Lygiavertės dozės akies lęšiukui riba yra 15 mSv per metus.• Lygiavertės dozės odai riba yra 50 mSv per metus. Ši riba turi būti apskaičiuotavidutiniškai 1 cm 2 odos plotui, gaunančiam maksimalią apšvitą.Optimizuojant radiacinę saugą, nuo šaltinio priklausanti individuali dozė ribojamaapribotąja doze. Apribotoji dozė kiekvienam šaltiniui turi užtikrinti, kad dozių suma,kurią gauna kritinės grupės nariai iš visų kontroliuojamų šaltinių, neviršitų dozės ribinėsvertės.Pagal Lietuvos Respublikos Higienos normą HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003; Nr.15-624, 2008, Nr. 35-1251) gyventojų apšvita turi būti apribojama, taikant apribotąjądozę projektuojant, eksploatuojant atominius objektus (normaliomis eksploatacijossąlygomis ir planuojamų eksploatacinių avarijų metu) ir nutraukiant jų eksploataciją. Jeiprie gyventojų apšvitos prisideda daugiau nei vienas kompleksas, visa metinių efektiniųdozių suma gyventojams iš visų prisidedančių atominių kompleksų turi neviršytiapribotosios dozės. Nustatyta apribotoji dozė gyventojams yra 0.2 mSv per metus.Pagal Lietuvos Respublikos norminio dokumento LAND 42-2007 (Valstybės žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus, jei radionuklidai pasklistų į aplinką keliomistrasomis (pvz., oro ir vandens trasomis), ir tos pačios ar skirtingų kritinių gyventojųgrupių nariai būtų įtakoti, dozė, gaunama iš tam tikros trasos, turi būti ribojama taip, kadbendra iš visų trasų gaunamų dozių suma neviršytų apribotosios dozės. Tiesioginėsišorinės jonizuojančios spinduliuotės poveikis turi būti įvertintas, ir visa dozė (dėlradioaktyviųjų išmetų ir tiesioginės apšvitos) kritiniams gyventojų grupės nariamsneturi viršyti apribotosios dozės.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 384Palyginimui galima nurodyti, kad metinės efektinės dozės Lietuvos gyventojams,gaunamos dėl gamtinių jonizuojančios spinduliuotės šaltinių, svyruoja nuo 1,2 iki 10mSv, o vidutinė vertė yra 2,2 mSv. Vidutinės dozių, gaunamų iš pagrindinių gamtiniųspinduliuotės šaltinių, vertės yra: radonas patalpose – 1 mSv, kosminė radiacija – 0,35mSv, statybinės medžiagos patalpose – 0,45 mSv, gamtiniai radionuklidai žmogauskūne – 0,34 mSv. Vidutinė pasaulio gyventojų dozė, gaunama dėl gamtinės radiacijos,yra 2,4 mSv per metus. Nustatytos metinės efektinės dozės ribų, apribotosios dozės irdozių, gaunamų iš gamtinių šaltinių, palyginimas pateiktas 7.10-6 paveiksle. Duomenysapie gamtinę apšvitą gauti iš Lietuvos radiacinės saugos centro svetainės (RSC 2008).7.10-6 pav. Metinės efektinės dozės ribos, apribotoji dozė ir apšvita iš gamtiniųšaltinių LietuvojeRadiacinis poveikis normaliomis IAE darbo sąlygomisPlanuojama, kad pirmasis naujosios IAE blokas pradės veikti ne vėliau kaip 2015 m.Papildomų blokų, reikalingų tam, kad būtų pasiektas pilnas planuojamas galingumas,statyba ir paleidimas priklausys nuo projekto įgyvendinimo grafiko (žr. 1 skyrių).Radiologinis poveikis gamtai normaliomis AE veiklos sąlygomis gali atsirasti dėlradioaktyvių išmetimų ir nuotekų. AE pastatai ir konstrukcijos, kuriose yraradioaktyviųjų medžiagų, gali būti išorinės jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais.Radioaktyvūs skysčiai ir dujos, atsirandantys atominėje elektrinėje, yra surenkami,sulaikomi, kad sumažėtų jų radioaktyvumas, ir filtruojami. Net po filtravimo į orą irvandenį patenka minimalūs radioaktyviųjų medžiagų kiekiai. Išmetimai į orą patenkaper ventiliacijos vamzdį, o nuotekos į Drūkšių ežerą patenka po radiacinės kontrolės perAE nuotekų nukreipimo ir išleidimo kanalus.Esančių ir planuojamų Ignalinos AE kompleksų radiologiniai poveikiai, kurie turi būtiaptarti bendrojo poveikio įvertinime (iš naujosios AE bei iš Ignalinos AE), aptariami7.11 skyriuje.Metiniai radionuklidų išmetimai į aplinkąSkystųjų į aplinką patenkančių išmetimų įvertinimas pateiktas 7.1 skyriuje. Metiniaiskystųjų radioaktyviųjų medžiagų išmetimai į Drūkšių ežerą apibendrinami pagalskirtingus reaktorių tipus, kurie laikomi technologinėmis alternatyvomis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 385Į orą išmetamų radionuklidų vertinimas pateiktas 7.2 skyriuje. Metiniai radionuklidųišmetimai į orą apibendrinami pagal skirtingus reaktorių tipus, kurie laikomitechnologinėmis alternatyvomis.Šie duomenys naudojami kaip pagrindas gyventojų galimai apšvitai apskaičiuoti .Kritinės gyventojų grupės narių metinės apšvitos apskaičiavimo metodasKritinės gyventojų grupės narių radiacinė apšvita IAE apylinkėse dėl nustatytųradionuklidų išmetimų į orą ir į Drūkšių ežerą buvo apskaičiuota, naudojant išmetimųkonvertavimo į dozes faktorius, kaip rekomenduojama normatyviniame dokumenteLAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693). Šie specifiniai radionuklidųkonversijos faktoriai pateikia sąryšį tarp radionuklidų specifinių nuolatinių ilgalaikioaktyvumo išmetimų į aplinką ir dozės, kurią gauna kritinės grupės narys didžiausiosnumatytos apšvitos vietoje. Konversijos faktoriai išvedami, atsižvelgiant į specifiniusaplinkos komponentus ir tai vietai būdingą kritinių grupės narių gyvenimo būdą beimaitinimosi savybes kartu su visomis tiesiogiai susijusiomis išorinės ir vidinės apšvitostrasomis.Normatyvinis dokumentas yra paremtas keliomis nuorodomis; viena svarbių nuorodųyra Nedveckaitė ir kt. 2000. Šis dokumentas apibūdina matematinius modelius,įgyvendinamus, norint įvertinti išmestų radionuklidų elgesį kritinės grupės nariųsudėtinėse dalyse ir mitybos grandinėse bei įpročiuose.Buvo nustatyti konversijos faktoriai dviems kritinėms grupėms, besiskiriančioms savogyvenimo būdu ir veikla. Tai apima ūkininkus, gyvenančius Ignalinos AE apylinkėsepačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, ir žvejus, žvejojančius Drūkšių ežere.Išmetimų į orą atveju atmosferinė sklaida buvo paskaičiuota, naudojant Gauso debesiesmodelį, kuris vetina atspindį nuo žemės paviršiaus ir nuo maišomo sluoksnio viršaus.Buvo naudojami nacionaliniai ilgalaikiai meteorologiniai duomenys (vėjo greitis irkryptis, oro temperatūra, debesuotumas, debesų aukštis ir krituliai) iš artimiausiosmeteorologinės stoties panašioje vietovėje (15 km nuo Ignalinos AE). Buvo padarytipataisymai, įvertinant vėjo greitį išmetimo kamino aukštyje ir debesies pakilimą.Buvo atsižvelgta į radionuklidų susikaupimą per 40 metų laikotarpį ant iš pradžiųneužteršto žemės paviršiaus. Radionuklidų koncentracijos pačiomis nepalankiausiomissąlygomis žemės ūkio ir gyvūniniuose produktuose buvo paskaičiuotos, naudojanttiesinį pernašos modelį. Apskaičiuojant metinę išorinę ir vidinę dozę, kurią dėlišmetimų į orą gauna kritinė ūkininkų grupė, svarbiausios yra šios apšvitos trasos:apšvita nuo ore esančių radionuklidų, įkvėpimas, išorinė apšvita dėl radionuklidųnusėdimo ant žemės ir radionuklidais užterštų maisto produktų suvartojimo. Buvopriimta, kad ši kritinė grupė šalia IAE gyvena pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis.Skystųjų medžiagų išmetimo į aplinkąatveju, tikėtina, kad didžiausia radionuklidųkoncentracija bus aušinimo vandens išleidimo kanale Drūkšių ežere. Taigi,radionuklidų, išmetamų į vandenį iš AE, dozės daugikliai buvo apskaičiuoti žvejams,žvejojantiems šioje zonoje, arba sodininkams, naudojantiems Drūkšių ežero vandenįsodų laistymui. Buvo nustatyta metinė kritinės žvejų grupės apšvita šiomis apšvitostrasomis: apšvita nuo ore esančių radionuklidų, įkvėpimas, išorinė apšvita dėlradionuklidų susikaupimo ant ežero kranto ir žuvų suvartojimo. Taip pat buvo nustatytamažų priemiesčio sodų sodininkų, esančių netoli Drūkšių ežero ir naudojančių šio ežerovandenį laistymui, apšvita. Daugumai radionuklidų dozės daugikliai žvejų apšvitai yradidesni, lyginant su sodininkų apšvita.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 386Kritinės gyventojų grupės narių metinės dozėsMetinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, gaunamos dėl radionuklidų išmetimo įorą pagal skirtingus reaktorių tipus yra apibendrinamos 7.10-23 lentelėje. Priklausomainuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus metinės dozės kinta nuo1,24 iki 10,3 µSv. Reikia pažymėti, kad laisvai prieinama informacija pasiekiama nevisiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos, tipams. Tačiau tikėtina,kad trūkstamų tipų reaktorių išmetimų į orą dozių vertės bus panašios.Normatyviniame dokumente LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693)pateikiami dozės daugikliai radionuklidų išmetimams iš 150 m aukščio ventiliacijoskamino. LAND 42-2007 yra pastaba, kad išmetimų iš perpus žemesnio kamino atveju(75 m aukštyje) dozės daugikliai turi būti dauginami iš 3,4. Kadangi šioje PAVataskaitoje nagrinėjamų tipų reaktoriai neturi ventiliacijos kaminų, aukštesnių kaip 75m, todėl yra naudojami dozės daugikliai, padauginti iš 3,4, o metinė gyventojų kritinėsgrupės narių apšvita apskaičiuota išmetimams iš 75 m aukščio ventiliacijos kamino.7.10-23 lent. Kritinės gyventojų grupės narių metinės efektinės dozės, gaunamosdėl radionuklidų išmetimo į orą.Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičiusABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR1300 1550 1100 1660 750 17002 2 3 2 4 2RadionuklidasMetinė efektinė dozė, SvAr-41 8.50E-10 9.69E-13 4.28E-09 4.28E-09 netaikoma 4.28E-09Ba-140 3.23E-09 2.53E-09 5.03E-11 5.03E-13 netaikoma 5.03E-11C-14 5.10E-07 5.30E-07 4.05E-07 4.05E-07 1.57E-06 4.05E-07Ce-141 8.43E-11 6.60E-11 3.84E-13 1.19E-13 netaikoma 3.84E-13Co-58 3.33E-10 1.38E-10 3.18E-09 6.63E-11 netaikoma 3.18E-09Co-60 9.32E-08 6.15E-08 6.22E-08 7.89E-10 netaikoma 6.32E-08Cr-51 7.07E-11 4.22E-12 1.23E-12 1.95E-13 netaikoma 1.23E-12Cs-134 6.49E-08 5.03E-08 2.40E-08 5.00E-10 netaikoma 2.40E-08Cs-136 3.14E-10 2.10E-10 4.49E-11 1.74E-11 netaikoma 4.49E-11Cs-137 1.43E-07 1.10E-07 5.44E-08 1.36E-09 netaikoma 5.44E-08Cs-138 6.22E-14 8.40E-16 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaFe-59 1.33E-10 8.57E-11 1.29E-11 4.59E-12 netaikoma 1.29E-11H-3 1.65E-08 1.71E-08 7.92E-08 4.08E-08 1.01E-06 4.08E-08I-131 1.83E-06 2.88E-06 8.47E-07 6.19E-08 3.81E-09 2.96E-08I-132 6.60E-09 4.79E-09 1.21E-09 netaikoma netaikoma netaikomaI-133 4.08E-07 3.15E-07 netaikoma 7.65E-09 netaikoma 1.53E-08I-134 3.38E-09 2.56E-09 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaI-135 4.56E-08 3.13E-08 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaKr-85m 3.18E-10 2.65E-10 5.44E-10 2.26E-09 netaikoma netaikomaKr-87 2.06E-09 3.21E-09 1.23E-09 4.32E-09 netaikoma netaikomaKr-88 8.09E-09 1.26E-08 9.83E-09 3.84E-08 2.83E-13 netaikomaKr-89 2.48E-08 3.91E-08 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaLa-140 1.37E-11 2.63E-13 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaMn-54 2.18E-09 1.60E-09 1.73E-10 2.30E-11 netaikoma 1.73E-10Mo-99 3.22E-10 2.43E-10 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaNa-24 6.63E-11 2.40E-13 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaNb-95 3.81E-10 2.99E-10 1.13E-10 1.90E-12 netaikoma 1.13E-10Np-239 2.54E-11 4.79E-13 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaPr-144 3.09E-16 5.98E-18 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaRb-89 9.79E-15 1.23E-16 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaRu-103 3.40E-10 2.72E-10 7.75E-12 1.65E-12 netaikoma 7.75E-12Ru-106 1.86E-11 3.57E-13 7.65E-11 7.65E-13 netaikoma 7.65E-11

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 387Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičiusABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR1300 1550 1100 1660 750 17002 2 3 2 4 2RadionuklidasMetinė efektinė dozė, SvSr-89 8.57E-10 6.05E-10 4.52E-10 2.41E-11 netaikoma 4.52E-10Sr-90 6.19E-10 1.82E-10 1.06E-08 5.54E-10 netaikoma 1.06E-08Sr-91 2.14E-12 3.88E-14 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaTe-132 6.90E-13 1.39E-14 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaXe-131m 4.22E-11 2.43E-12 1.47E-09 netaikoma netaikoma 2.13E-10Xe-133 7.28E-09 2.54E-09 1.39E-08 2.60E-08 netaikoma n/aXe-133m 2.39E-13 6.43E-15 2.41E-10 5.00E-10 netaikoma 5.54E-12Xe-135 1.04E-08 1.49E-08 7.48E-09 2.72E-08 netaikoma 4.52E-11Xe-135m 1.28E-08 1.93E-08 2.20E-10 4.42E-10 netaikoma 1.26E-10Xe-137 5.68E-09 8.67E-09 netaikoma netaikoma netaikoma 4.42E-11Xe-138 3.74E-08 5.44E-08 5.20E-10 1.04E-09 netaikoma 8.67E-11Zn-65 1.14E-07 7.82E-08 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaZr-95 1.29E-10 9.76E-11 8.06E-11 8.06E-13 netaikoma 8.06E-11Visa dozė iš vienobloko 3.35E-06 4.25E-06 1.53E-06 6.22E-07 2.58E-06 6.49E-07Visa dozė iš visų blokų 6.70E-06 8.50E-06 4.59E-06 1.24E-06 1.03E-05 1.30E-06Metinės kritinės gyventojų grupės narių apšvitos, gaunamos dėl radioaktyvių skysčiųišleidimo į Drūkšių ežerą, pagal skirtingus reaktorių tipus yra apibendrinamos 7.10-24lentelėje. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus,metinės dozės kinta nuo 0,9 iki 40,4 µSv. Kaip jau buvo minėta, laisvai prieinamainformacija pasiekiama ne visiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos,tipams. Tačiau tikėtina, kad trūkstamų tipų reaktorių sąlygotos dozės dėl išmetimų į orąbus panašios.7.10-24 lent. Kritinės gyventojų grupės narių metinės efektinės dozės, gaunamosdėl radioaktyvių skysčių išleidimo į Drūkšių ežerą.Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičiusABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR1300 1550 1100 1660 750 17002 2 3 2 4 2RadionuklidasMetinė efektinė dozė, SvAg-110m 3,05E-10 netaikoma 9,71E-10 4,07E-10 netaikoma 1,67E-09Ba-140 1,94E-10 2,33E-10 1,57E-09 1,20E-09 netaikoma 1,65E-09C-14 1,84E-08 netaikoma netaikoma 0,00E+00 netaikoma netaikomaCe-141 7,10E-12 4,14E-12 5,33E-12 2,96E-12 netaikoma 1,72E-11Ce-144 2,46E-09 netaikoma 4,09E-09 1,68E-09 netaikoma 7,25E-09Co-58 8,66E-11 4,24E-10 3,23E-09 1,44E-09 1,73E-08 9,43E-09Co-60 4,04E-07 4,00E-08 1,95E-08 7,99E-09 9,42E-08 6,22E-07Cr-51 3,42E-11 5,77E-11 8,21E-12 4,44E-12 2,59E-11 2,66E-11Cs-134 1,67E-06 1,86E-07 2,72E-06 7,12E-07 netaikoma 3,29E-06Cs-136 2,36E-09 3,04E-09 4,66E-09 2,29E-09 netaikoma 1,63E-07Cs-137 7,90E-07 1,60E-07 1,18E-06 3,11E-07 netaikoma 1,60E-06Fe-59 6,29E-11 4,40E-11 1,26E-10 0,00E+00 netaikoma 1,45E-09H-3 7,77E-08 1,81E-08 1,31E-06 2,63E-06 6,83E-06 2,07E-06I-131 2,36E-09 3,10E-09 1,05E-08 2,52E-08 netaikoma 1,48E-09I-132 4,52E-12 1,42E-12 2,85E-12 2,09E-12 netaikoma 5,39E-13I-133 5,55E-10 1,17E-09 3,72E-10 1,94E-09 netaikoma 4,50E-11

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 388Reaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičiusABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR1300 1550 1100 1660 750 17002 2 3 2 4 2RadionuklidasMetinė efektinė dozė, SvI-134 1,07E-12 2,52E-14 5,09E-13 0,00E+00 netaikoma 5,60E-14I-135 5,00E-11 3,60E-11 3,31E-11 9,99E-11 netaikoma 5,19E-12La-140 1,07E-11 netaikoma 4,67E-10 4,78E-10 netaikoma 5,03E-10Mn-54 7,89E-09 4,85E-10 3,94E-09 1,64E-09 2,13E-07 1,37E-08Mn-56 1,41E-11 4,81E-12 netaikoma netaikoma netaikoma netaikomaMo-99 1,01E-11 3,66E-11 6,96E-12 netaikoma netaikoma 2,08E-11Na-24 4,58E-11 8,32E-11 2,65E-11 9,93E-11 netaikoma 7,65E-11Nb-95 5,18E-08 1,04E-09 1,09E-08 5,18E-09 2,93E-06 1,04E-07Np-239 2,99E-11 1,06E-10 2,31E-12 5,58E-12 netaikoma 5,10E-12Pr-143 9,14E-14 6,33E-12 9,14E-12 3,52E-12 netaikoma 5,55E-12Ru-103 5,73E-12 1,27E-12 1,57E-10 7,96E-11 netaikoma 1,08E-10Ru-106 2,01E-10 netaikoma 8,70E-08 3,67E-08 netaikoma 5,56E-08Sr-89 6,11E-11 1,22E-10 5,55E-11 2,78E-11 netaikoma 8,33E-11Sr-90 2,47E-09 1,41E-09 7,03E-10 netaikoma netaikoma 1,27E-09Te-132 6,81E-11 3,40E-10 4,08E-09 8,17E-09 netaikoma 8,00E-09Y-91 2,48E-11 3,16E-11 netaikoma netaikoma netaikoma 2,03E-11Zn-65 4,66E-09 2,34E-08 2,12E-08 8,81E-09 netaikoma 1,14E-08Zr-95 1,65E-10 3,92E-12 4,51E-11 2,55E-11 netaikoma 2,55E-10Visa dozė išvieno bloko3,04E-06 4,40E-07 5,38E-06 3,75E-06 1,01E-05 7,96E-06Visa dozė išvisų blokų6,08E-06 8,8E-07 1,61E-05 7,5E-06 4,04E-05 1,59E-05Radiacinio poveikio gyventojams normaliomis naujos AE darbo sąlygomis santraukaSuminė metinė kritinės gyventojų grupės narių apšvita, gaunama dėl radioaktyviųišmetimų (patenkančių į orą ir skystų) į aplinką pagal skirtingus reaktorių tipus susumine galia neviršyjančia 3400 MW e yra apibendrinama 7.10-25 lentelėje.Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galingumo ir bendro reaktorių skaičiaus, metinėsdozės kinta nuo 8,74 iki 50,7 µSv. Reikia pažymėti, kad laisvai prieinama informacijapasiekiama ne visiems reaktorių, numatytų kaip technologinės alternatyvos, tipams.Tačiau tikėtina, kad trūkstamų tipų reaktorių sąlygotos dozės dėl išmetimų į aplinką buspanašios. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nustatytoji apribotoji dozė gyventojams yra0,2 mSv (200 µSv) per metus. Taigi, dozės, gaunamos normaliomis naujosios AE darbosąlygomis bus maždaug 4 kartus mažesnės už apribotąją dozę. Taip pat reikia atkreiptidėmesį į tai, kad metiniai radioaktyvių nuotekų išmetimai į aplinką apskaičiuojami,naudojant konservatyvias prielaidas. Faktiniai išmetimai iš veikiančių AE dažniausiaiyra mažesnės už apskaičiuotas vertes.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3897.10-25 lent. Bendra kritinės gyventojų grupės narių gaunama dozė, dėlradionuklidų išmetimų į aplinką.RadioaktyviosnuotekosReaktoriaus tipas, galingumas, MW e ir blokų skaičiusABWR ESBWR AP-1000 EPR CANDU-6 APWR1300 1550 1100 1660 750 17002 2 3 2 4 2Metinė efektinė dozė, SvPernešamos oru 6.70E-06 8.50E-06 4.59E-06 1.24E-06 1.03E-05 1.30E-06Skystos 6,08E-06 8,8E-07 1,61E-05 7,5E-06 4,04E-05 1,59E-05Bendra dozė 1.28E-05 9.38E-06 2.07E-05 8.74E-06 5.07E-05 1.72E-05Profesinės apšvitos santrauka, remiantis egzistuojančių AE eksploatavimo patirtimiTurbūt daugiausiai informacijos apie profesinės apšvitos dozes įvairiose atominėseelektrinėse surinkta Branduolinės energijos agentūros (NEA) Informacinės profesinėsapšvitos sistemoje (ISOE). Taigi, šiame skyriuje pateikta informacija yra trumpanaujausios ISOE ataskaitos (OECD, 2008) santrauka.Nuo 1992 m. ISOE, kurią bendrai finansuoja OECD/NEA ir TATENA, remiadarbuotojų dozių optimizaciją atominėse elektrinėse. Įvairiais informacijos skalidosbūdais atominių elektrinių radiacinės saugos profesionalai ir nacionalinės priežiūrosinstitucijos visame pasaulyje keičiasi patirtimi bei yra publikuojami svarbius techniniaišaltiniai.Vienas svarbiausių ISOE programos aspektų yra metinės profesinės apšvitos tendencijųstebėjimas atominių elektrinių kompleksuose visame pasaulyje tam, kad galima būtųnustatyti gaires, padaryti lyginamąją analizę ir pasikeisti patirtimi tarp ISOE narių.Naudodamiesi ISOE duomenų baze, kurioje yra metinės profesinės apšvitos duomenys,teikiami visų dalyvaujančių įstaigų, ISOE nariai gali atlikti įvairius bandymus irtendencijų analizes pagal šalis, reaktorių tipus ar kitus kriterijus, tokius, kaip susijusiųblokų grupavimas. Žemiau esančioje santraukoje pateikti pagrindiniai profesinėsapšvitos dozių atominėse elektrinėse bendrųjų tendencijų punktai.2006 m. pabaigoje ISOE programoje dalyvavo 71 įmonė iš 29 šalių (336 eksploatuojamiblokai, 42 uždaryti blokai) kartu su prižiūrinčiomis institucijomis iš 25 šalių. ISOEprofesinės apšvitos duomenų bazėje buvo informacija apie profesinės apšvitos lygius irtendencijas iš 401 eksploatuojamo reaktoriaus 29 šalyse, o tai sudaro maždaug 91 %pasaulyje eksploatuojamų komercinių atominių reaktorių. 7.10-26 lentelėjeapibendrinamas dalyvavimas pagal reaktoriaus tipą ir statusą.7.10-26 lent. Reaktorių, įtrauktų į ISOE duomenų bazę, skaičius.IšPWR BWR PHWR GCR LWGR KitasvisoVeikiančių reaktorių, įtrauktų įISOE duomenų bazę, skaičius262 88 28 22 1 0 401Neabejotinai sustabdytųreaktorių, įtrauktų į ISOE26 15 2 31 4 2 80duomenų bazę, skaičiusBendras reaktorių, įtrauktų įISOE duomenų bazę, skaičius288 103 30 53 5 2 481Vidutinės metinės kolektyvinės dozės už 2006 m. santrauka pagal reaktorių tipusveikiantiems reaktoriams pateikiama 7.10-27 lentelėje.

7.10-27 lent. Vidutinių kolektyvinių dozių santrauka 2006 m.Reaktorių tipaiKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3902006 m. vidutinėmetinėkolektyvinė dozė(žmogui•Sv)2004-2006 m.(žmogui•Sv):trejų metų nuolatatnaujinamasvidurkisAukšto spaudimo vandens reaktoriai (PWR/VVER) 0,71 0,75Verdančio vandens reaktoriai (BWR) 1,32 1,41Aukšto spaudimo sunkaus vandens reaktoriai(PHWR/CANDU)1,15 1,06Visi reaktoriai, įskaitant šaldomus dujomis (GCR) irlengvo vandens grafitinius reaktorius (LWGR)0,85 0,887.10-28 ir 7.10-29 lentelėse pateikiamos apšvitos tendencijos per pastaruosius trejusmetus visiems reaktorių tipams, išreikštos kaip atitinkamai vidutinės metinės ir trejųmetų nuolat atnaujinamos metinės kolektyvinės dozės. Šie rezultatai visų pirma yraparemti duomenimis, kurie buvo pateikti ir užregistruoti ISOE duomenų bazėje per2007 m. ir papildyti individualiomis šalių ataskaitomis.7.10-28 lent. Vidutinės metinės kolektyvinės dozės blokuose pagal reaktorių tipus2004-2006 m. (žmogui•Sv).PasaulinisPWR, VVR BWR PHWR GCR LWGRvidurkis2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 2006 2004 2005 20060.77 0.77 0.71 1.46 1.47 1.31 0.84 1.19 1.15 0.04 0.06 0.12 3.41 2.11 3.06 0.89 0.91 0.857.10-29 lent. Trejų metų nuolat atnaujinamas metinių kolektyvinių dozių blokuosepagal reaktorių tipus vidurkis 2002-2006 m. (žmogui•Sv).PWR, VVR BWR PHWR GCR LWGR‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06‘02-‘04’03-‘05’04-‘06Pasaulinisvidurkis0.84 0.80 0.75 1.64 1.57 1.41 0.96 1.05 1.06 0.07 0.06 0.07 4.03 3.49 3.00 0.99 0.95 0.88‘02-‘04’03-‘05’04-‘067.10-7 paveiksle parodyti 2006 m. duomenys juostinėje diagramoje nuo aukščiausios ikižemiausios vidutinės dozės pagal skirtingus reaktorių tipus. 7.10-8 paveiksle parodytosvidutinių kolektyvinių dozių tendencijos pagal reaktorių tipus 1992-2006 m., o 2006 m.vidutinės metinės dozės yra pakankamai mažos. 7.10-7 paveiksle „reaktorių skaičius“reiškia reaktorių blokų, kurių tų metų duomenys buvo pateikti ataskaitose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3917.10-7 pav. 2006 m. vidutinės kolektyvinės dozės pagal reaktoriaus tipą.7.10-8 pav. Vidutinė kolektyvinė dozė reaktoriuje visuose eksploatuojamuosereaktoriuose pagal reaktorių tipus 1992-2006 m. (Pastaba: Įterptas grafikas parodo vidutinękolektyvinę dozę LWGR tipo reaktoriuose).Europoje vidutinė kolektyvinė dozė vienam PWR ir VVER tipo reaktoriui 2006 m.buvo maždaug 0,58 žm.·Sv viename reaktoriui; daugumoje šalių tendencija buvo stabiliarba mažėjo per pastaruosius trejus metus. Vidutinė kolektyvinė dozė vienam BWR tiporeaktoriui Europoje 2006 m. buvo maždaug 1,00 žm.·Sv. Trejų metų nuolat atnaujinamometinės kolektyvinės dozės vidurkio tendencija, kuri geriau atspindi bendrą dozėstendenciją, rodo nežymų sumažėjimą PWR ir VVER tipo reaktoriuose: vertė krito nuo0,74 žm.·Sv viename reaktoriui 2002-2004 m. iki 0,65 žm.·Sv viename reaktoriui 2004-

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3922006 m. Tendencija BWR tipo reaktoriuose atrodo stabilesnė: 1,01 žm.·Sv vienamereaktoriui 2002-2004 m. ir 1,00 žm·Sv viename reaktoriui 2004-2006 m. Trejų metųnuolat atnaujinami metinės kolektyvinės dozės vidurkiai vienam BWR tipo reaktoriuiyra labai panašūs visose Europos šalyse, mažiausia vertė yra Švedijoje (0,91 žm.·Sv,didžiausia – Šveicarijoje (1,08 žm.·Sv).Apskritai, metinė vidutinė kolektyvinė dozė vienam veikiančiam reaktoriaus blokuinuolat mažėjo per laikotarpį, kuris buvo tirtas ISOE duomenų bazėje, ir 2006 m.vidurkiai išlaiko lygį, pasiektą per pastaruosius keletą metų. Nepaisant kai kurių metiniųsvyravimų buvo išlaikyta aiški kolektyvinės dozės mažėjimo tendencija daugumojereaktorių.Smulkesnį aptarimą ir dozių tendencijų įvairiose šalyse analizes galima rasti (OECD,2008). Tačiau pažymima, kad dėl sudėtingų kolektyvines dozes įtakojančių parametrų irbendradarbiaujančių elektrinių įvairovės, aukščiau pateikta diskusija ir skaičiaineparemia jokių išvadų, susijusių su radiacinės saugos funkcionavimo kokybe aukščiaupaminėtose šalyse.7.10.3 Poveikio sumažinimo priemonės7.10.3.1 Neradiologinio poveikio pasekmių sumažinimasNauja AE bus suprojektuota taip, kad atitiktų visus Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktųreikalavimus. Ankstesniuose 7.10.2.1 ir 7.10.2.2 poskyriuose išvardinti visi skirtinginaujos AE poveikio gyventojų sveikatai tipai, ir kai kuriems tipams nurodomos irpoveikio sumažinimo priemonės. Daugelis veiksmų ir techninių sprendimų, kaipapsaugoti ir sumažinti neigiamus poveikius, bus nustatyti detaliau naujos AEprojektavimo metu.Gyventojų sveikatą įtakojantys veiksniai, kuriuos nauja AE gali veikti neigiamai jąstatant ar eksploatuojant, yra oro kokybė, triukšmas, avarijų (statybos ir eismo) rizika,migracija, alkoholio suvartojimas ir nusikalstamumas.Naujos AE poveikio oro kokybei mažinimo priemonės apibūdinamos 7.2.3. poskyryje.Čia aptariamos taip pat ir eismo į ir iš naujosios AE poveikio sumažinimo priemonės.Kadangi karšto vandens ir garo katilinės nėra ūkinės veiklos, vertinamos šiame PAV,dalis, jų poveikiai ir sumažinimo priemonės apibūdinami juos liečiančiuose PAV(Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004a; Ignalinos AEeksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004b).Naujos AE statybinės veiklos triukšmo poveikius galima sumažinti, pasirenkant laikąypatingai triukšmingiems ar blaškantiems veiksmams atlikti darbo dienomis ir dienosmetu. Panašiai, jei reikia, galima pasirinkti ir didelio eismo, vykstančio į statybųaikštelę, laikui. Triukšmo lygius galima sumažinti naudojant ir triukšmo barjerus.Mechanizmų ir įrengimų sukeliamą triukšmą naujos AE eksploatavimo metu galimaefektyviai sumažinti, pasirenkant statybines technologijas ir pastatų medžiagas. Taip pattriukšmo šaltinius galima izoliuoti gaubtais, arba, jei reikia, juose galima įtaisyti garsoslopintuvus. Dėl vibracijų kylantį triukšmą galima sumažinti, pastatant vibruojančiuosįrenginius ant lankstaus pagrindo.Naujos AE poveikį eismo saugumui galima sumažinti atitinkamu eismo planavimu irkontrole. Statant ir eksploatuojant naują AE eismo kiekį galima sumažinti,organizuojant autobusų transportą naujos AE darbuotojams. Statybos metu galimapastatyti specialias apgyvendinimo patalpas šalia statybos aikštelės tam, kad būtų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 393sumažintas eismo kiekis. Statybos metu galima sudaryti tvarkaraštį specialiamtransportui, kad šis važinėtų ne tomis valandomis, kai yra kasdieninis eismo piko metas.Profesinės rizikos veiksniai ir būdai jiems sumažinti yra atskirai apibūdinami 7.10.2.1 ir7.10.2.2 poskyriuose.Neigiamų socialinių poveikių, tokių, kaip įvairios socialinės problemos, atsirandančiosdėl laikino statybinės darbo jėgos atsikraustymo į tą sritį, sumažinimas turi būtiįvertintas iš anksto, planuojant šį projektą. Neigiamus poveikius galima sumažinti,bendradarbiaujant naujos AE organizatoriui ir šalia esančioms savivaldybėms. Galimasuderinti įvairią darbuotojų laisvalaikio veiklą, o darbuotojams užsieniečiams galimaduoti patarimų apie vietinę kultūrą ir įpročius.7.10.3.2 Radiologinio poveikio pasekmių sumažinimasAplink naujosios AE aikštelę bus sukurta sanitarinė apsaugos zone (SAZ), kur nebusjokių nuolatinių gyventojų, ir ekonominė veikla bus. Radiologinis poveikis gyventojųsveikatai sanitarinės apsaugos zonoje bus minimalus ir neviršys ribų, nurodomųradiacinės saugos reikalavimuose. Už sanitarinės apsaugos zonos ribų poveikį galimalaikyti nereikšmingu. SAZ įkūrimo taisyklės apibrėžtos Valstybės žiniose, 2004, Nr.134-4878. Reikia pabrėžti, kad terminai, naudojami srities aplink naująją AEpavadinimui ir šios srities dydžio nustatymui įvairiose šalyse skiriasi. Terminas„Sanitarinė apsaugos zona“ buvo naudojamas buvusioje Tarybų Sąjungoje, ir tipiškaitokios zonos aplink atominę elektrinę spindulys Tarybų Sąjungoje buvo 3 km. DabartinėIgnalinos AE taip pat turi 3 km spindulio SAZ. Kiti terminai, tokie, kaip „uždraustazona“ (angl. exclusion area) ar „elektrinės aikštelė“, yra naudojami JAV ir Suomijosįstatymuose. 7.10-30 lentelėje pateikiama zonų aplink AE sukūrimo reikalavimų irkriterijų įvairiose šalyse santrauka.Kritinės gyventojų grupės narių apšvitos skaičiavimai pagal normatyvinį dokumentąLAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nerodo dozės kitimopriklausomai nuo atstumo. Todėl pagal TATENA saugos standartų serijos Nr. 19„Bendrieji modeliai, naudojami radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką poveikiovertinimui“ (TATENA SSS Nr. 19) rekomendacijas atlikti papildomi dozės skaičiavimaiSAZ dydžio pagrindimui. Dozių, kurias sąlygoja išlakos į atmosferą, skaičiavimųrezultatai pateikti 7.10-9 paveiksle. Remiantis LAND 42-2007, jei skirtingi išmetamųradionuklidų srautai (į aplinkos orą ir vandenį) gali sąlygoti tos pačios ar skirtingoskritinės grupės narius, kiekvienam radionuklidų srautui turi būti taikoma dozės vertė,lygi pusei apribotosios dozės (t. y. 0,1 mSv per metus). Todėl, apribotoji dozė, kuriąsąlygoja į oro išmesti radionuklidai ir pagal kurią parenkamas SAZ dydis, priimta lygi0,1 mSv per metus. Reikia pažymėti, kad apskaičiuota kritinės gyventojų grupės nariųmaksimali metinė apšvita sąlygota radionuklidų išmetimų į vandenį yra apie 0,040 mSv(žr. 7.10-24 lent.). Ši reikšmė neviršija apribotosios dozės taikomos radionuklidų srautuiį vandenį.Nagrinėjami tik dviejų tipų reaktoriai - CANDU-6 and ESBWR, kadangi jie sąlygojadidžiausias dozes gyventojų kritinės grupės nariams pagal 7.10-23 lent. Kaip matyri iš7.10-9 pav., didesnes dozes dėl radioaktyviųjų išmetimų į orą sąlygoja keturi CANDU-6blokai, lyginant su dvejais ESBWR blokais. Santykis tarp CANDU-6 ir ESBWRsąlygojamų dozių – apytiksliai 6,3. Abiem atvejais didžiausios dozės stebimos 800 mspindulio zonoje aplink išmetimo šaltinį. Apšvitos dozė mažėja, didėjant atstumui, otaške, esančiame už 1 km nuo šaltinio, sudaro apie 3,30E-04 Sv/metai CANDU-6reaktoriui ir apie 5,25E-05 Sv/metai – ESBWR. Ties 3 km riba nuo išmetimo vietosdozės sudaro 6,3E-05 Sv/metai bei 1,0E-05 Sv/metai atitinkamai CANDU-6 ir ESBWR

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 394reaktoriams. Todėl remiantis šiais vertinimais, priklausomai nuo reaktoriaus tiponaujosios AE SAZ dydis turėtų būti nuo 1 km iki 3 km.Siūlomos aikštelės naujajai AE yra dabartinėje IAE pramoninėje aikštelėje ir sanitarinėsapsaugos zonoje. Trumpiausias atstumas nuo siūlomų aikštelių iki dabartinės sanitarinėsapsaugos zonos ribų yra maždaug 1,5 km. Taigi, priklausomai nuo reaktoriaus tipo galireikėti priimti naujus apribojimų ar žmonių perkėlimą iš naujosios AE SAZ.7.10-9 pav. Dozės priklausomybė nuo atstumo.

7.10-30 lent. Zona aplink atominę elektrinę.Sanitarinė apsaugos zona(Valstybės žinios, 1996,Nr. 119-2771)Sanitarinė apsaugos zona- tam tikra teritorija arbaradioaktyviojo užteršimovieta, kurioje apšvitinimolygis branduolinėsenergetikos objektonormalaus eksploatavimosąlygomis gali viršytileistinas normas.Iki objekto eksploatacijospradžios iš sanitarinėsapsaugos zonos teritorijosVyriausybės nustatytatvarka iškeldinami visigyventojai. Joje draudžiamasu objekto eksploatacija araptarnavimu nesusijusiveikla ir įrenginių beipastatų statyba. Žemė,miškas ir vandens telkiniai,esantys sanitarinėjeapsaugos zonoje, gali būtinaudojami ūkio reikalamstik gavus objektąeksploatuojančiosorganizacijos sutikimą irAplinkos apsaugosministerijos bei Sveikatosapsaugos ministerijosleidimus.Pagal (Valstybės žinias,2004, Nr. 134-4878)apribotoji dozė gyventojams(0,2 mSv/per metus) neturibūti viršijama prie SAZ ribųnormaliomis naujosios AEeksploatavimo sąlygomis.Uždrausta zona (10 CFR)Uždrausta zona reiškia reaktoriųsupančią zoną, kuriojereaktoriaus operatorius turi teisęapspręsti veiklą, įskaitantdarbuotojų ir nuosavybėsiškeldinimą iš tos srities. Šiązoną gali kirsti plentas,geležinkelis ar vandens kelias susąlyga, kad jie nėra taip artiobjekto, jog trukdytų normaliaiobjekto eksploatacijai, ir jeiefektyviai suderinama eismokontrolė plentu, geležinkeliu arvandens keliu, kad, jei kiltųavarinė situacija, galima būtųapsaugoti gyventojų sveikatą iružtikrini saugą. Gyvenimas šaliauždraustosios zonos turėtų būtiuždraustas. Bet kokiu atveju,kilus būtinybei reikia būtipasiruošus perkelti gyventojus.Uždraustoje zonoje leidžiamaveikla, nesusijusi su reaktoriauseksploatacija su tam tikraisapribojimais, su sąlyga, kadnebus jokių pastebimų pavojųgyventojų sveikatai ir saugai.Uždrausta zona turi būti tokiodydžio, kad žmogus, būdamasdvi valandas bet kurioje jos ribųvietoje iš karto po dalijimosiproduktų išmetimo pradžiossuminė apšvitos dozė visamkūnui neviršytų 25 rem, arbasuminė dozė skydliaukėje dėljodo apšvitos, neviršytų 300 rem.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 395Elektrinės aikštelė (YVL1.10)Atominės elektrinėsaikštelė apima maždaugvieno kilometro atstumąnuo objekto. Ji apibūdinamakaip vieta, kur, kaip taisyklė,leidžiama tik veikla, susijusisu atomine elektrine.Nuolatinis gyvenimasdraudžiamas, ir leidžiamastik labai ribotas darbuotojųar laisvalaikioapgyvendinimas. Leidimoturėtojas, atsakingas užatominės elektrinėseksploataciją, turisprendimo teisę visai veiklaitoje vietoje ir, jei yrabūtinybė, gali iš aikštelėspašalinti žmones,neturinčius leidimo, arneleisti tokiems žmonėmsįeiti. Elektrinės aikštelėjegali būti vykdoma kitokiaveikla, nesusijusi suobjektu, jeigu ji nekeliapavojaus elektrinėssaugumui. Aikštelę galikirsti eismo juosta, jeieismas yra mažas, ir jei,atsiradus būtinybei, jįgalima nukreipti kitur.Aikštelės lankymasleidžiamas, jeigu leidimoturėtojas turi galimybękontroliuoti lankytojųjudėjimą.Be to, bus priimtos administracinės ir techninės priemonės, kad būtų sumažintasradiologinis poveikis. Priemonės yra tokios:• Radioaktyvių šaltinių kontrolė. Bus naudojamos radioaktyviųjų medžiagųsandarumui užtikrinti reikalingos priemonės bei procedūros. Bus įdiegta daugbarjerų, kurie apsaugotų nuo radioaktyviųjų medžiagų patekimo į aplinką.• Radioaktyviųjų išmetimų kontrolė. Ji apima priemones bei veiklą, kurios busįdiegtos naujoje AE, kad galima būtų kontroliuoti radioaktyviuosius išmetimus įaplinką, kad būtų laikomasi nurodytų ribų.• Radioaktyviųjų išmetimų monitoringas. Bus įdiegtos radioaktyviųjų išmetimųtam tikruose emisijos taškuose matavimui reikalingos priemonės bei procedūros.• Aplinkos monitoringas. Bus įdiegtos priemonės ir procėdūros, reikalingosaplinkos radioaktyvumo lygiams matuoti, radiologinio poveikio gyventojųsveikatai ir aplinkai dėl radioaktyviųjų išmetimų iš naujosios AE vertinti.Smulkesnės poveikio sumažinimo priemonės bus išanalizuotos ir pagrįstos Saugumoanalizės ataskaitoje, kurioje bus įvertinti Techninio projekto aspektai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 396

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3977.11 PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS GALIMO POVEIKIO APLINKAINORMALIOS EKSPLOATACIJOS SĄLYGOMIS APIBENDRINIMAS7.11.1 Radiologinio poveikio apibendrinimasKaip nurodoma PAV programoje, šis skyrius apibendrina radiologinio poveikioskirtingiems aplinkoms komponentams įvertinimą, kurį sąlygoja normali naujosios AEeksploatacija. Taip pat svarstomi ir kiti esami ir planuojami BEO, esantys Ignalinos AEsanitarinėje apsaugos zonojeRadiologinis poveikis aplinkai NAE normalaus eksploatavimo metu gali pasireikšti dėlradioaktyviųjų išmetimų į aplinką. Radionuklidų išmetimų į vandenį ir į orą vertinimasskirtingiems branduolinių reaktorių tipams pateiktas atitinkamai 7.1.2 ir 7.2.2 skyriuose.LAND 42-2007 (Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) nurodo principus, kaip turi būtiatliktas radiologinio poveikio aplinkai vertinimas. Vienas iš principų teigia, jog tuoatveju, kai apsaugos priemonės užtikrina pakankamą žmonių saugą, jos yra pakankamosir aplinkai bei gamtos ištekliams apsaugoti. Taigi, remiantis duomenimis apieradioaktyviuosius išmetimus į aplinką, buvo atlikti ir 7.10 skyriuje yra pateiktigyventojų galimos apšvitos skaičiavimai. Priklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios irblokų skaičiaus, kritinės gyventojų grupės narių metinės dozės, sąlygojamosradioaktyvių išmetimų (į orą ir į vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 50,7 µSv. Nustatytaapribotoji dozės gyventojams yra 0,2 mSv (200 µSv) per metus. Taigi, dozėssąlygojamos naujosios AE normalios eksploataciją bus apie 4 kartus mažesnės neguapribotoji dozė. Tai reiškia, jog naujoji AE nesukels jokių kenksmingų sveikataipoveikių (pvz.: gyvenimo trukmės sutrumpėjimo ir kokybės pablogėjimo dėljonizuojančios radiacinės apšvitos, somatinių efektų, vėžinių ar genetinių susirgimų).Esamų ir planuojamų Ignalinos AE branduolinių įrenginių apžvalgaAbi potencialios aikštelės naujajai AE yra IAE pramoninėje aikštelėje su 3 km spinduliosanitarine apsaugos zona (SAZ). 2009 m. pabaigoje IAE bus visiškai sustabdyta. IAEeksploatacijos nutraukimui buvo pasirinkta nedelstino išmontavimo koncepcija.Vykdant IAE eksploatacijos nutraukimą, nauji BEO (branduolinės energetikos objektai)numatomi pastatyti IAE pramoninėje aikštelėje ir netoli jos esamų eksploatacinių ireksploatacijos nutraukimo metu susidarysiančių radioaktyviųjų atliekų (tik tam tikrųrūšių atliekų) kartu su panaudotu branduoliniu kuru tvarkymui, laikinajam saugojimui irlaidojimui.Esamos IAE eksploatavimo nutraukimas ir šių naujų BEO eksploatacija gali tęstis kelisdešimtmečius ar net ilgiau. Šios esamos ir naujos veiklos gali sąlygoti radiologinįpoveikį naujosios AE aikštelėse vykdant statybos darbus. Jau eksploatuojamosnaujosios AE radiologinis poveikis gali būti papildytas esamos ir naujos branduolinėsenergetikos veiklos radiologiniu poveikiu.Pagal galutinį IAE eksploatavimo nutraukimo planą (IAE ENPVG, 2004),eksploatavimo nutraukimo procesas yra suskaidytas į keliolika savarankiškųeksploatavimo nutraukimo projektų (ENP). Kiekvienas iš šių ENP yra procesas,apimantis tam tikrą veiklos sritį, apibrėžiantis darbus bei jų ypatybes ir suteikiantispradinius duomenis konkrečios veiklos organizavimui, saugos analizei ir poveikioaplinkai vertinimui. Siekiant, kad poveikio aplinkai vertinimas remtųsi patikima irdetalia informacija, kuri tampa galima tik vykdant konkretų ENP, IAE eksploatavimonutraukimo PAV programoje (IAE ENPVG, 2004) numatoma, kad PAV ataskaitos busrengiamos atskirai kiekvienam ENP. Kiekviena vėlesnio ENP PAV ataskaita turiatsižvelgti į ankstesnių ataskaitų rezultatus. Tokiu būdu bendras IAE eksploatacijos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 398nutraukimo poveikis aplinkai būtų vertinimas ir kontroliuojamas remiantis naujausiainformacija, o poveikio aplinkai sumažinimo priemonės būtų adekvačios realiaisituacijai.Be eksploatavimo nutraukimo darbų Ignalinos AE esamuose BEO, eksploatavimonutraukimo projektas numato šių objektų statybas:• laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla (LPBKS),• kietųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (KATSK),• labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynas (Landfill tipokapinynas),• trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvių atliekų paviršiniskapinynas.• tranšėjinio tipo buferinis kapinynas mažo aktyvumo atliekoms.Šiuo metu eksploatuojamą bitumuotų radioaktyviųjų saugyklą ateityje numatomapertvarkyti į kapinyną. 2006 m. pradėjo veikti skystų radioaktyviųjų atliekų (t.y.panaudotų jonų pakaitos dervų ir filtro nuosėdų cementavimo) sukietinimo įrenginys.Sukietintos atliekos bus laikinai saugomos IAE aikštelėje pastatytoje naujoje saugykloje,vėliau bus palaidotos paviršiniame trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumoradioaktyviųjų atliekų kapinyne. Jau nuspręsta išplėsti esamą panaudoto branduoliniokuro saugyklą. 2006 m. VATESI papildė licencijos sąlygas ir leido saugyklojepapildomai saugoti dar 18 CONSTOR RBMK-1500 tipo konteinerių. Planuojama darviena modifikacija, padidinanti esamos saugyklos talpą dar 10 CONSTOR RBMK-1500tipo konteinerių.Ignalinos AE sanitarinės apsaugos 3 km spindulio zonoje naujai planuojami arnumatomi pertvarkyti esami branduolinės energetikos objektai (BEO) parodyti 7.11-1pav. BEO veiklos etapai (eksploatavimo, eksploatavimo nutraukimo, institucinėspriežiūros ir pan.) apibendrinti 7.11-2 pav.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 3997.11-1. pav. Ignalinos AE dabartinėje 3 km spindulio sanitarinėje apsaugos zonojeesantys ir planuojami branduolinės energetikos objektai.7.11-1 paveiksle pavaizduoti energetikos objektai:(1) – Esamos bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugykla ir nauja laikinoji sukietintųradioaktyviųjų atliekų (panaudotų jonų pakaitos dervų ir perlito nuosėdų) saugykla. Abisaugyklos yra IAE pramoninėje aikštelėje ir šiuo metu atskirų sanitarinės apsaugos zonų(SAZ) neturi. Uždarant IAE bitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugyklą planuojama jątransformuoti į kapinyną. Rengiant PAV dokumentus, šiam kapinynui bus numatytosskirtingos SAZ.(2) – Ignalinos AE reaktorių blokai. IAE esamos SAZ dydis - 3 km spindulio zonaaplink reaktorių blokus.(3A) ir (3B) – Planuojamos naujos AE alternatyvios aikštelės Nr.1 ir Nr 2.(4) – Esama panaudoto branduolinio kuro (PBK) saugykla. Saugyklos projektenumatyta 1 km spindulio SAZ apie šį branduolinės energetikos objektą (BEO).Saugyklos projektinė SAZ patenka į IAE esamą IAE SAZ, todėl šiuo metu atskirai nėraišskiriama.(5), (6) – Nauja laikina PBK saugykla (LPBKS) ir kietųjų radioaktyviųjų atliekųapdorojimo ir saugojimo kompleksas (KAASK). Šie BEO bus greta vienas kito, jų SAZpersidengs, BEO sups bendra apsaugos tvora. PAV ataskaitose numatoma bendra, apie500 m pločio SAZ, abiems BEO.(7) – Viena iš pasiūlytų labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno aikštelių(pietinė). SAZ nenustatyta, preliminarūs pasiūlymai bus parengti ruošiant PAVdokumentus.(8) – Planuojamo mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų paviršiniokapinyno laidojimo rūsiai Stabatiškių aikštelėje. PAV ataskaitoje numatoma, kad SAZ

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 400turėtų apimti 300 m atstumą nuo kapinyno rūsių. PAV ataskaitoje numatomas kapinynoišplanavimas laikomas preliminariu ir turės būti detalizuotas rengiant techninį projektą(9) – Landfill kapinyno buferinė saugykla. Dabartinė IAE apsaugos tvora buspertvarkyta, kad būtų galima ją įtraukti į esamą IAE pramoninės aikštelės apsaugoszoną.Landfill kapinyno buferinė saugykaIgnalinos AENauja AEEsanti PBKSEksploatavimasEksploatavimo nutraukimasAktyvi institucinė priežiūraPasyvi institucinė priežiūraNauja LPBKSNaujas KAASKCementuotų RA saugyklaLabai mažo aktyvumo RA laidojimomoduliai (Landfill kapinynas)158 stat. (bitumuotų RA kapinynas)Mažo ir vidutinio akrtyvumo RApaviršinis kapinynas2000 2050 2100 2150 2200 2250 2300 2350M E T A I7.11-2 pav. Ignalinos AE dabartinėje 3 km spindulio sanitarinėje apsaugos zonojeesačių ir planuojamų branduolinės energetikos objektų veiklos pagrindiniai etapai.Planuojama, kad pirmas reaktoriau blokas bus pradėtas eksploatuoti ne vėliau nei 2015m. Taigi, bendras radiologinis poveikis dėl naujosios AE ir esamų bei planuojamųIgnalinos AE įrenginių, esančių IAE pramoninėje aikštelėje, yra apskaičiuotas 2015-iesiems. Naujosios AE eksploatacijos metu Ignalinos AE BEO radiologinis poveikis,sąlygojamas sandėliuojamų radioaktyvių atliekų radioaktyvaus skilimo ir PBK, tiktaimažės.Radioaktyviosios išmetos iš IAE SAZ esančių BEODozės, kurias sąlygoja faktiniai radionuklidų išmetimai į aplinką iš IAE aikštelės, yrapavaizduotos 7.11-3 paveiksle. Duomenys paimti iš (INPP, PTOot-0545-15). Galimadaryti išvadą, kad esamų BEO radioaktyviųjų išmetimų sąlygojamos dozės yra daugmažesnės už apribotąją dozę (0,2 mSv per metus). Nuo 1995 m išmetimų į vandenįsąlygojama dozė palaipsniui mažėja. Išmetimų į orą sąlygojama dozė bendru atveju yražymiai mažesnė. Išmetimų į orą dozės padidėjimas 2004 m. yra dėl I-131 išmetimo išIAE skystųjų atliekų apdorojimo komplekso (150 pastato).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4017.11-3. pav. IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimų į orą ir vandenįsąlygojama kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė 1992–2007 m.laikotarpiu (IAE, PTOot-0545-14).Eksploatuoti IAE planuojama iki 2009 metų pabaigos. Konservatyviam IAEeksploatacijos (iki 2010 m.) išmetimų poveikiui prognozuoti pasirinktos pastarųjųseptynerių metų (1999–2006 m., kada vykdomas PBK perkėlimas) didžiausios dozės.Priimta, kad kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė, kurią sąlygosradionuklidų išmetimai į orą, yra 1,9×10 -6 Sv (2004 m. apšvitos dozė), o efektinė dozė,kurią sąlygos radionuklidų išmetimai į vandenį, - 4,1×10 -6 Sv (2002 m. apšvitos dozė).IAE SAZ esančių BEO poveikio prognozė taip pat apima būsimų radionuklidų išmetimųsąlygotą poveikį vykdant tokią naujai planuojamą veiklą:• galutinai sustabdant IAE 1-ojo bloko reaktorių, iškraunant kurą, vykdantįrenginių deaktyvavimą ir pan. pagal taip vadinamą IAE eksploatacijosnutraukimo projektą U1DP0. U1DP0 veiklą planuojama įgyvendinti 2005-2012m.;• toliau eksploatuojant naują cementavimo įrenginį, skirtą skystų radioaktyviųjųatliekų sukietinimui ir laikinąją saugyklą, skirtą sukietintų atliekų saugojimui.Cementavimo įrenginys bus eksploatuojamas apie 14 metų. Projektinėlaikinosios saugyklos eksploatacijos trukmė yra apie 60 m.IAE SAZ esančių BEO prognozuojama radioaktyviųjų išmetimų sąlygojama gyventojųapšvita apibendrinta 7.11-4. paveiksle. Kaip matyti, prognozuojama metinė apšvitosdozė yra maža. Didžiausią dozės vertę (9,6×10 -6 Sv) daugiausiai lemia 2009 m.planuojamas 1-ojo energobloko įrenginių deaktyvavimas (3,6×10 -6 Sv) ir priimtaprielaida, kad IAE eksploatacija taip pat sąlygoja konservatyviai įvertintą dozę (6,0×10 -6Sv).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4027.11-4. pav. IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išlakų ir nuotekų sąlygojamoskritinės gyventojų grupės nario metinės efektinės dozės prognozė.7.11-4 paveiksle pateikta prognozuojama apšvita neįvertina poveikio aplinkai dėlpanašios įrenginių deaktyvacijos 2-jame energobloke. Šiai veiklai bus rengiamasatskiras, taip vadinamas U2DP0 projektas. Radioaktyviųjų išmetimų sąlygoto poveikioįvertinimo šiuo metu nėra, todėl galimas tik apytikslis vertinimas. Planuojama, kad kuroiškrovimas iš 2-ojo energobloko, jau esant veikiančiai LPBKS, bus užbaigtas per keletąmetų po galutinio reaktoriaus sustabdymo. Lyginant su pirmuoju energobloku, antrojoenergobloko įrenginių deaktyvavimas galės būti pradėtas praėjus mažiau laiko pogalutinio reaktoriaus sustabdymo. Todėl išmetamų radionuklidų (trumpaamžių Mn-54,Fe-55, Co-58, Co-60, Cs-134 ir pan.) aktyvumas bus didesnis ir tai sąlygos didesnįpoveikį, nei panaši U1DP0 veikla. Priimama, kad 2-ojo energobloko įrenginiųdeaktyvavimas gali sąlygoti apie dvigubai didesnę kritinės gyventojų grupės nariometinę apšvitą (atskirais metais iki 8,0×10 -6 Sv vietoje 3,6×10 -6 Sv). Apibendrinant,galima prognozuoti, kad po 2015 metų IAE SAZ esančių BEO radioaktyviųjų išmetimųsąlygota kritinės gyventojų grupės nario metinė efektinė dozė bus mažesnė nei 1×10 -6Sv.Detalesnių radioaktyviųjų išmetimų poveikio aplinkai prognozių tolimesniems IAEeksploatacijos nutraukimo etapams šiuo metu nėra. Kaip numato IAE eksploatavimonutraukimo PAV programa, kiekvienas vėlesnis poveikio aplinkai vertinimas turėsatsižvelgti į ankstesnių studijų rezultatus.Radioaktyvieji išmetimai iš IAE SAZ naujai planuojamų BEOIš IAE SAZ naujai planuojamų BEO, radionuklidų išmetimus gali sąlygoti naujojokietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso (KATSK)eksploatacija, naujas laikinas panaudoto branduolinio kuro saugojimo kompleksas(LPBKS) ir nauja paviršinio labai mažo aktyvumo radioaktyvių atliekų buferinėsaugykla. Šiems naujiems BEO buvo paruoštos PAV ataskaitos.Remiantis konservatyviai įvertinta metinės gyventojų grupės nario efektinės doze išKATSK, radioaktyvių išmetų sąlygojama dozė per atliekų išėmimo ir apdorojimo etapą(2010-2020 m.) yra 7,26×10 -6 Sv. Užbaigus radioaktyviųjų atliekų išėmimą iš IAEesamų saugyklų, radioaktyviosios išlakos ir gyventojų apšvita sumažės.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 403Konservatyviai vertinant, LPBKS sąlygota kritinės gyventojų grupės nario metinėefektinė dozė dėl radionuklidų išmetimų į orą neviršys 4,15×10 -7 Sv. Mažai tikėtinuPBK perkrovimo LPBKS kuro inspektavimo karštojoje kameroje (KIKK) atveju, galimapapildoma apšvita iki 1,67×10 -7 Sv. Tikimybė, kad PBK saugojimo laikotarpiukonteineriai gali prarasti sandarumą ir todėl kurą reikės perkrauti į kitą konteinerį, yranedidelė. Konteineris bus suprojektuotas kaip suvirinta dviejų barjerų sistema,užtikrinanti mažiausiai 50 metų saugią eksploataciją. Todėl KIKK eksploatacijosnereikėtų laikyti normaliai planuojama veikla.Konservatyviai įvertinus kritinės gyventojų grupės nario metinę efektinę dozę dėlradionuklidų išmetimų į orą iš buferinės saugyklos gauta, kad ji yra mažesnė negu0,04×10 -6 Sv.Paviršiniame mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyne buslaidojamos tik kietos arba sukietintos radioaktyviosios atliekos. Kapinyne nebusradioaktyviųjų atliekų apdorojimo įrenginių – atliekos į kapinyną bus atvežamosgalutinai apdorotos, supakuotos ir paruoštos laidoti. Radioaktyviųjų atliekų pakuotėsprivalės tenkinti priimtinumo laidoti paviršiniame kapinyne kriterijus. Numatoma, kadnormaliai eksploatuojant kapinyną, radionuklidai į atmosferą aerozoline ar dujine formanepateks. Kapinyno rūsių užpildymo metu veiks laikina rūsių drenažo sistema,radionuklidų išmetimų į aplinką taip pat nebus.Paviršinio labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinyno (Landfill) poveikioaplinkai vertinimas dar neatliktas. Galutinis IAE eksploatavimo nutraukimo planas (IAEENPVG, 2004), kapinyno koncepcija (J. Dahlberg, U. Bergström, 2004) ir preliminariųatliekų priimtinumo kriterijų parengimo studija (LEI, 2006) numato, kad kapinyne buslaidojamos tik kietos arba sukietintos radioaktyviosios atliekos. Kapinyne nebusradioaktyviųjų atliekų apdorojimo įrenginių – atliekos į kapinyną bus atvežamosgalutinai supakuotos ir paruoštos laidoti. Vežant atliekas į kapinyną ir jas laidojant,turės būti užtikrinta, kad radionuklidai būtų tinkamai izoliuoti nuo aplinkos.Planuojama, kad baigiant IAE eksploatacijos nutraukimą (apie 2030 m.), IAE esantibitumuotų radioaktyviųjų atliekų saugykla galės būti transformuota į kapinyną.Bitumuotų radioaktyviųjų atliekų kapinyno poveikio aplinkai vertinimas dar neatliktas.Kritinės gyventojų grupės nario didžiausios metinės efektinės dozės, sąlygotosradioaktyviųjų išmetimų (į orą ir vandenį) iš IAZ SAZ esamų ir planuojamų BEO,prognozė apibendrinta 7.11-1 lentelėje.7.11-1 lent. Radioaktyviųjų išmetimų poveikio prognozė (2015-iesiems).BEOEsamos Ignalinos AE BEOKATSKLPBKSKIKK (PBK perkrovimo metuLPBKS)Landfill kapinyno buferinėsaugyklaNaujoji AEIŠ VISORadioaktyviųjų išmetimų sąlygota dozė,mSv/metus1,00E-037,29Е-034,15Е-041,67E-043,77E-055,07E-025,19E-02Kaip matyti iš 7.11-1 lentelės, didžiausią indėlį 2015 metais į radioaktyviųjų išmetimųsąlygotą dozę įneša naujosios AE išmetimai.

Tiesioginės spinduliuotės poveikisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 404IAE pramoninėje aikštelėje ir jos aplinkoje vykdomi radiacinių laukų monitoringorezultatai rodo, kad jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios padidėjimas yrastebimas lokaliai ir tik arti kai kurių radioaktyviųjų medžiagų tvarkymo įrenginių.Planuojamoje KAASK ir LPBKS aikštelėse, kurios yra apytikriai 1,5 km atstumu nuoIgnalinos reaktorių blokų, esamų sausojo tipo PBK saugyklų ir kitų BEO, atliktimatavimai rodo, kad gama spinduliuotės fonas šių aikštelių aplinkoje neišsiskiria išgama spinduliuotės fono, matuojamo už IAE esamos SAZ ribų. Vidutinė dozės galiosreikšmė atitinka IAE regiono dozės galios vidurkį.Tai reiškia, jog įtaka, sąlygojama tiesioginės apšvitos iš esamų Ignalinos AE BEO,nesukuria ypatingo poveikio didesniems nei apytikriai 1 km atstumams. Taigi, manoma,kad esamose SAZ ribose (3 km) radiologinis tiesioginės spinduliuotės sąlygojamaspoveikis visuomenei yra nereikšmingas ir toliau nenagrinėjamas.Radiologinio poveikio išvadosPriklausomai nuo reaktoriaus tipo, galios ir bendro NAE blokų skaičiaus, metinėskritinės gyventojų grupės narių dozės, sąlygotos radionuklidų išmetimų į aplinką (į orąbei vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 50,7 µSv (nuo 0,0087 iki 0,0507 mSv). Esamos SAZribose radiologinis poveikis dėl tiesioginės radiacijos yra nereikšmingas.Numatyta, jog 2015-aisiais (kai naujoji AE jau bus pastatyta) bendra metinė efektyvikritinės gyventojų grupės nario dozė, sąlygojama radionuklidų išmetimų į aplinką išnaujosios AE ir esamų bei naujųjų Ignalinos AE BEO, esančių dabartinės SAZ (3 kmspindulio) ribose, bus mažesnė negu 5,2×10 -5 Sv (0,052 mSv). Nustatytoji apribotojidozė gyventojams yra 0,2 mSv per metus. Taigi, bendra metinė dozė 2015-aisiaisnormalios BEO, esančių SAZ, eksploatacijos metu bus apie 4 kartus mažesnė neiapribotoji dozė.7.11.2 Poveikio Drūkšių ežerui apibendrinimas7.11.2.1 NAE aušinimo vandens poveikisIš naujosios AE į Drūkšių ežerą išleidžiamas aušinamo vandens kiekis priklauso ne tiknuo pagaminamos elektros energijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos.Tiesioginėje aušinimo sistemoje visa šiluma išleidžiama į ežerą, tuo tarpu aušinimobokštų atveju tik maža šilumos dalis patenka į ežerą, o didžioji dalis išsisklaido ore.Remiantis skaičiavimo rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kadekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 200 MW išleista . Tokiosšiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant sudabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemaibus aiškus ir žymus.Jei šiluminė apkrova bus nereikšminga (aušinimas vyks tik aušinimo bokštuose), ežerotemperatūra sugrįš prie gamtinio lygio, ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygasrūšims, mėgstančioms vėsų vandenį. Tačiau sąlygų ar rūšių sudėties sugrįžimo ikibūklės, buvusios prieš IAE eksploatacijos pradžią, nesitikima. Jei bendras intensyvuseutrofikacijos procesas tęsis, šios alternatyvos rezultatas taip pat gali būti mažasdeguonies kiekis laikotarpiu, kai ežeras būna padengtas ledu. Iš šio požiūrio taškonedidelis ežero šildymas gali net būti naudingas aplinkai. Taigi, ši galimybė gali turėtiskirtingą poveikį ežero ekosistemai: tai geriausias pasirinkimas, kai galvojama apieežero šildymą, bet gali privesti prie iš dalies neigiamo poveikio dėl deguoniessumažėjimo, jei ežero eutrofikacija tęsis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 405Dabartinis aušinančio vandens išleidimo kanalas yra geriausia alternatyva, kaikriterijumi laikoma šildoma sritis. Tačiau skirtingos išleidimo kanalo vietos skiriasinelabai smarkiai. Dabartinė AE išleidimo vieta leidžia vėsinamam vandeniuipasiskirstyti efektyviai į pagrindinę ežero dalį, ir vėsinimas vyksta ir dėl šilumosapykaitos į orą, ir vandeniui maišantis su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimovieta yra labiau apribota ir seklesnė, ir tai maišo šiltam išleidžiamam vandeniuisusimaišyti su vėsesniu ežero vandeniu, todėl sumažėja paviršinė sritis, kur vykstavėsinimas oru. Taigi, dėl pietinio išleidimo kanalo atsirastų žymesni sušilimo ireutrofikacijos poveikiai pietinei ežero daliai, nei pasirinkus kitas išleidimo kanalogalimybes.Išleidimo kanalo padalinimas į dvi vietas nėra žymiai geresnis sprendimas, nei dabartinėišleidimo galimybė, lyginant vidutinį sušildomų sričių dydį.Gilaus aušinančio vandens paėmimo galimybės modeliavimo metu šalto vandenssaugykla gilesnėje ežero vietoje sumažėjo pačioje modeliavimo pradžioje, po ko iš giliaipaimamo vandens temperatūra nesiskyrė nuo temperatūros dabartinės paėmimoalternatyvos sąlygomis. Be to, gilaus paėmimo alternatyvos atveju po ežerotemperatūrinio gradiento pažeidimo padidėja šiltesnio vandens susimaišymasgilesniuose sluoksniuose, ir taip padidėja bendras šilumos kiekis ežere. Rezultate gilauspaėmimo alternatyvos atveju paviršiaus temperatūra pakiltų visame ežere šiltuojulaikotarpiu, lyginant su dabartine paėmimo alternatyvos.Pagrindiniai naujosios AE eksploatacijos hidrologiniai poveikiai yra nuostoliai dėlgaravimo, atsirandantys, kai pašildytas aušinantis vanduo perduoda šilumos apkrovą įorą garavimo metu. Bendri nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimometodo pasirinkimo.Įprastais hidrologiniais metais nesitikima, kad vidutinis ežero lygis nukris žemiaunormos dėl naujosios AE, taigi hidrologiniai poveikiai ežerui ir jų pasekmės laikominedideliais. Retais trejų iš eilės einančių sausų metų periodais ežero lygis nukristųžemiau normos ir galbūt pasiektų mažiausią leidžiamą lygį. Kadangi vandens tūris irežero paviršiaus plotas net šiuo atveju sumažėtų tik sąlyginai, hidrologiniai poveikiaiežerui gali būti laikomi mažais net tokio reto įvykio atveju.Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šiluminės apkrovos lygius,taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotekų poveikis žiemos metu susidarančio ledobūklei. Jei šiluminė apkrova bus 2230 MW išleista , neapledėjęs plotas būtų netolinaujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuotemperatūros žiemos metu, poveikis ledo dangai būtų žymus, ypač, jei šiluminėsapkrovos viršytų 3160 MW išleista . Dėl 4460–6310 MW išleista šiluminių apkrovųpagrindinė ežero dalis ilgiau nepasidengtų ledu, prasidėjus žiemai. Apskritai poveikisledo dangai būtų mažesnis pietinėje ir vakarinėje ežero dalyse, lyginant su likusia ežerodalimi.7.11.2.2 Naujosios AE nuotekų poveikiaiBiogeninių medžiagų apkrova iš naujosios AE sudarys tik 4-8 % visos biogeniniųmedžiagų apkrovos, išleidžiamos iš Visagino naujojo nuotekų valymo įrenginio. Taigi,biogeninių medžiagų apkrova iš naujosios AE yra maža, lyginant su visa apkrovaDrūkšių ežerui, patenkančia iš kitų šaltinių (tokių, kaip Visagino buitinės nuotekos irgamtiniai nuotėkiai). Taigi, naujosios AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijailaikomas nereikšmingu, ir jo negalima atskirti nuo bendro eutrofikacijos vystimosiežere.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 406Nuotekos, susidarančios dėl apdorojimo ir techninių procesų, bus apdorojamos,priklausomai nuo nuotekų kokybės, mechaninėmis, cheminėmis arba biologinėmispriemonėmis, remiantis taisyklėmis ir įstatymais. Nuotekos susidarančios techniniovandens gamybos proceso metu, bus neutralizuotos. Bus pašalinti galimi naftosproduktų likučiai. Skystos atliekos iš kontroliuojamos zonos bus apdorojamos skystųradioaktyviųjų atliekų apdorojimo komplekse. Apskaičiuota, kad apdorotų nuotekųpoveikis ežerui bus minimalus ir priimtinas. Tačiau šis poveikis bus stebimas, ir jeiatsiras nepriimtinų pasekmių, nuotekų apdorojimas bus patobulintas.7.11.2.3 GamtovaizdisDrūkšių ežero baseino gamtovaizdis pasikeitė dėl IAE, Visagino miesto ir susijusiosinfrastruktūros statybos bei eksploatacijos.Naujosios AE statyba šalia IAE nepadarys didesnio poveikio gamtovaizdžio nykimui irnepažeis gamtinių ir antropogeninių teritorijų santykio. Todėl poveikis Drūkšių ežerogamtovaizdžiui ir jo apylinkėms nebus žymus.7.11.2.4 Kultūrinis paveldasNesitikima jokio poveikio kultūros paveldui ar objektams, susijusiems su Drūkšių ežeru.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4077.12 ALTERNATYVŲ PALYGINIMAS7.12.1 Bendroji dalisŠioje PAV ataskaitoje buvo įvertintos šios naujos atominės elektrinės Lietuvojeįgyvendinimo alternatyvos :• Branduolinių reaktorių technologinės alternatyvos (visi reaktoriai yra III arba III+kartos):o suslėgto vandens reaktorius (PWR);o verdančio vandens reaktorius (BWR);o suslėgto sunkiojo vandens reaktorius (HWR).• Galios alternatyvos:o Energijos gamyba daugiausiai iki 3400 MW e .• Vietos alternatyvos:o aikštelė Nr. 1 – IAE rytinėje pusėje;o aikštelė Nr. 2 – IAE vakarinėje pusėje.• Aušinimo alternatyvos:o Tiesioginis aušinimas:• Skirtingos paėmimo ir išleidimo kanalų vietų alternatyvos:o Netiesioginis aušinimas:• šiuo metu naudojamas paėmimas;• giluminis paėmimas;• vakarinis paėmimas;• šiuo metu naudojamas išleidimas;• pietinis išleidimas.• šlapio aušinimo bokštai;• sauso aušinimo metodai;• mišrūs aušinimo bokštaiŠių alternatyvų poveikio aplinkai skirtumai yra trumpai apibendrinti tolesniuoseskyriuose.7.12.2 Alternatyvų palyginimas7.12.2.1 Palyginimo lentelės7.12-1 ir 7.12-2 lent. yra apibendrintas svarbiausias poveikis aplinkai, atsižvelgiant įskirtingas alternatyvas, kurios buvo įvertintos. Po to einančiuose skyriuose yraaptariamos ir lyginamos skirtingos aikštelių bei techninės alternatyvos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4087.12-1 lent. Įvairių alternatyvų svarbiausio poveikio aplinkai statybos metu suvestinė.STATYBOSETAPASAtominėselektrinėsstatybaPaviršiniaivandenysŠiek tiekišaugs nuotekųsąlygojamaapkrova, betrekonstruotųnuotekųvalymoįrenginiųpajėgumai yrapakankami.Klimatas ir orokokybėLaikinas vietinisdulkių poveikis.Dulkiųsusidarymasneturės reikšmingopoveikio orokokybei užstatybos aikštelės.Gruntinisvanduo,geologija irdirvožemisDideli žemėskasimo darbai,tačiau žemė jaubuvo stipriaipaveikta žmoniųveiklos abejoseaikštelėse.Jokio neigiamopoveikiogruntiniamvandeniui.Biologinė įvairovėGalimas reikšmingasneigiamas poveikis ūdrų(Lutra lutra) ir nendriniųlingių (Circusaeruginosus)populiacijoms (Natura2000 – zonosskiriamosiomsvertingoms rūšims, ūdrayra įtraukta į ES Arealųdirektyvos IV priedą),jeigu bus pasirinkta 2aikštelė, gali būtisumažintas iki priimtinolygio.Gamtovaizdis,žemėnauda irkultūrinispaveldasNežymusgamtovaizdžiopokytis. Jokiųreikšmingųskirtumų tarpalternatyviųaikštelių nėra.Jokių pokyčiųžemėnaudosapribojimųsferoje nėra neivienojeaikštelėje.Socialinė -ekonominėaplinkaReikšmingasteigiamaspoveikis regionoekonomikai irvisuomenei tiekLietuvoje, tiekLatvijoje:- Reikšmingaspoveikisužimtumui.- Padidėjęsilgalaikioapgyvendinimoir paslaugųporeikis.VisuomenėssveikataGarsai išstatybųaikštelėsneviršys 55decibelųapytiksliai 850metrų atstumunuo statybųvietos centro.Triukšmasneviršys leistinolygio.Galimas reikšmingasneigiamas poveikisnendrinių lingių (Circusaeruginosus) ir švygždų(Porzana porzana )populiacijoms (Natura2000 zonosskiriamosiomsvertingoms rūšims), jeigubus pasirinkta 1 aikštelė,gali būti sumažintas ikipriimtino lygio.AE statybaireikalingųdarbuotojų išužsienio imigracija,įvairiapusispoveikis vietineivisuomenei.Kitas neigiamas poveikisabiejose aikštelėse nėrareikšmingas biologineiįvairovei arba jis gali būtisumažintas iki priimtinolygio.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 409STATYBOSETAPASSusijusiosinfrastruktūrosstatybaReikalingųaušinimokonstrukcijųstatybaPaviršiniaivandenysPoveikio nėra.Naujo imtuvostatymasaikštelėje Nr. 2gali sukeltilaikinąvandensdrumstumąartimojeaplinkoje.Jeigu naujasišleidimas busreikalingasabiejų aikšteliųalternatyvųatveju, statybagali sukeltilaikinąvandensdrumstumą.Klimatas ir orokokybėLaikinas vietinisdulkių poveikis,nereikšmingasPoveikio nėra.Gruntinisvanduo,geologija irdirvožemisNaujųprivažiavimokelių ir kitosreikalingosinfrastruktūrosstatyba daryspoveikį gruntuiatliekantreikalingusžemės darbus.Reikšmingopoveikio nėra.Biologinė įvairovėReikšmingo poveikionėra.Galimas reikšmingasneigiamas poveikis ūdrų(Lutra lutra ) ir nendriniųlingių (Circusaeruginosus )populiacijoms (Natura2000 – zonosskiriamosios vertingomsrūšims, ūdra yra įtraukta įES Arealų direktyvos IVpriedą), jei bus pasirinktaantroji aikštelė, gali būtisumažintas iki priimtinolygio.Gamtovaizdis,žemėnauda irkultūrinispaveldasReikšmingopoveikio nėra,nes naujųperdavimo linijųmaršrutai irelektros stulpainėra būtini.Reikšmingopoveikio nėra.Socialinė -ekonominėaplinkaReikšmingasteigiamas poveikisregionineiekonomikai irvisuomeneiLietuvoje beiLatvijoje.Reikšmingasteigiamas poveikisregionineiekonomikai irvisuomeneiLietuvoje beiLatvijoje.VisuomenėssveikataTriukšmasneviršys leistinolygio.Triukšmasneviršys leistinolygio.Neapdorotasvanduo irnuotekosReikšmingųpoveikių nėra.Poveikio nėra. Poveikio nėra. Gruntiniovandens kiekispakankamas.Nauji svarbūsPoveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėra.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 410STATYBOSETAPASTransportavimasir eismasPaviršiniaivandenysPoveikio nėra.Klimatas ir orokokybėEismas keliuosepadidins išmetas įorą naujos AEstatymo metu.Eismosąlygojamosišmetos statybosmetu buvoįvertintos irnustatyta, kadilgalaikioreikšmingopoveikio vietos orokokybei nėra.Gruntinisvanduo,geologija irdirvožemisįrenginiai arvamzdynai nėrabūtini.Poveikio nėra.Biologinė įvairovėGalimas neigiamaspoveikis raudonpilvėmskūmutėms (Bombinabombina ) irskiauterėtiesiemstritonams (Trituruscristatus ) turi būtisumažintas, pasirinkusaikštelę Nr. 2. Jeigu buspasirinkta aikštelė Nr. 1,būtinos poveikiosumažinimo priemonėsraudonpilvėmskūmutėms. Šios rūšys yragriežtai saugomos ESlygiu (įtrauktos į ESArealų direktyvos IVpriedą).Gamtovaizdis,žemėnauda irkultūrinispaveldasPoveikio nėra.Socialinė -ekonominėaplinkaPadidėjusio eismovietinis/regioninispoveikis.VisuomenėssveikataEismo keliamastriukšmasneviršys 55decibelų 80-100m atstumu nuomagistralėscentro.Triukšmasneviršys leistinolygio.Galimastransportoavarijųskaičiauspadidėjimas dėldidesnio eismointensyvumo.Nėra tikimasijokio reikšmingopoveikio dėleismosąlygojamųišmetų.7.12-2 lent. Įvairių alternatyvų svarbiausio poveikio aplinkai eksploatavimo metu suvestinė.EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėKraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasSocialinėekonominėaplinkaVisuomenėssveikataNaujos atominės Drūkšių ežeras Reikšmingo Reikšmingo Išleidžiamas aušinimo Elektrinė bus Užimtumas Reikšmingo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 411EKSPLOATAVIMOETAPASelektrinėseksploatavimasRadioaktyviųjųmedžiagų išmetosAušinimo vanduoir nuotekosVandenysnaudojamasaušinimui ir kaipneapdorotovandens šaltinis.Reikšmingopoveikio nėra.Šiluminis krūvis,tenkantis Drūkšiųežerui, jeigunaudojamastiesioginisaušinimas. EžerasKlimatas iroro kokybėpoveikionėra.Reikšmingopoveikionėra.Išmetimaisudaro tikdidžiausiųleidžiamųverčių dalį.Poveikionėra.Gruntiniaivandenys,geologija irdirvožemispoveikionėra.Poveikionėra.Poveikionėra.Biologinė įvairovėvanduo gali paveiktibiologinę įvairovę.Kraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasmatoma tik iš keliųežero pakrantėsvietų. Nežymusgamtovaizdžiopokytis, jokioreikšmingo skirtumotarp aikštelėsalternatyvų.Esama sanitarinėapsaugos zonanebus plečiama,nėra tikimasi pokyčiųžemėnaudosapribojimų arnorminių aktų sferojeaplinkinėseteritorijose abiejoseaikštelėse.Socialinėekonominėaplinkaapytiksliai 500žmonių.Reikšmingasteigiamas poveikisregionineiekonomikai irvisuomenei Lietuvojebei Latvijoje.Visuomenėssveikatapoveikio nėra.Poveikio nėra. Nesusijęs Poveikio nėra. Reikšmingopoveikio nėra.Ženkliųradioaktyviųjųišmetų baimė galikelti nerimą irpaveikti saugumojausmą, jokiųdidesnių pokyčiųesamai situacijainėra.Galimo reikšmingoneigiamo poveikio Drūkšiųežero Natura 2000 –zonosskiriamosioms vertingomsrūšims bei kitomsbiologinės įvairovėsReikšmingo poveikionėra.Apledėjimo sąlygųpasikeitimas galipaveikti žvejybosgalimybes tamtikrose vietose.Reikšmingopoveikio nėra.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 412EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysekologiniu požiūriugali netoleruotipastebimaididesnio šiluminiokrūvio negu IAEsukeliamojo.Toleruotinašiluminė ežeroapkrova 3200MW išmesta.Naujas giluminisimtuvas neatneštųpastebimosnaudos. Naujasvakarinis imtuvasaikštelėje Nr. 2atneštų nežymiosnaudos.Klimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėvertybėms negali būtiišvengta, jei šiluminėapkrova, viršijanti 3200MW išmesta. , pateks į ežerą.Teigiamas poveikis ypačpaukščių faunos biologineiįvairovei, kadangi ežerodalys pastoviai žiemosmetu būtų neužšalusios.Kraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasSocialinėekonominėaplinkaŽvejyba galima, jokiopoveikio bendramsugavimui. Rūšinėsudėtis galipasikeisti, jei didelisaušinimo vandenskiekis busišleidžiamas įDrūkšių ežerą.Reikšmino poveikionėra.VisuomenėssveikataNaujas pietinisišleistuvas sąlygosdidesnį pietinės irrytinės Drūkšiųežero dalių įšilimąir ten paspartinseutrofikacija.Padalintasišleistuvasneatneštų žymiosnaudos.Vandens kiekis buspakankamas visųaušinimosprendimų atvejais.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 413EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysMaksimali 3400MW elektrosenergijos gamybosgalia yra galimaderinant tiesioginįaušinimą suaušinimo bokštais.Klimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėKraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasSocialinėekonominėaplinkaVisuomenėssveikataApdorotastechninis vanduo,turintis druskų, busišleidžiamas įDrūkšių ežerą, betjokio reikšmingopoveikionesitikima.Triukšmas Poveikio nėra. Poveikionėra.Radioaktyviųjųatliekų tvarkymasir laidojimasKitos atliekos irchemikalaiEismas irtransportavimasPoveikio nėra.Poveikio nėra.Poveikio nėra.Poveikionėra.Poveikionėra.Reikšmingopoveikionėra.Poveikionėra.Poveikionėratinkamaitvarkant irlaidojant.Busvykdomosatskiros PAVprocedūros.Poveikionėratinkamaitvarkant irlaidojant.Poveikionėra.Poveikio nėra. Poveikio nėra. Reikšmingo poveikionėra.Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėratinkamai tvarkant irlaidojant.Bus vykdomosatskiros PAVprocedūros.Poveikio nėra. Poveikio nėra. Poveikio nėratinkamai tvarkant irlaidojant.Galimas neigiamas poveikisraudonpilvėmskūmutėms(BombinaPoveikio nėra.Padidėjusio eismoregioninis/vietinispoveikis.Reikšmingopoveikio nėra.Bus vykdomosatskiros PAVprocedūros.Poveikio nėratinkamai tvarkantir laidojant.Eismo keliamastriukšmasneviršys 55

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 414EKSPLOATAVIMOETAPASVandenysKlimatas iroro kokybėGruntiniaivandenys,geologija irdirvožemisBiologinė įvairovėbombina) irskiauterėtiesiemstritonams(Triturus cristatus)turi būti sušvelnintas, jeigupasirinkta antroji aikštelė.Jei bus pasirinkta aikštelėNr. 1, poveikiosušvelninimo priemonės yrabūtinos raudonpilvėmskūmutėms. Šios rūšys yragriežtai saugomos ES lygiu(įtrauktos į ES Arealųdirektyvos IV priedą).Kraštovaizdis,žemėnauda irkultūrinis paveldasSocialinėekonominėaplinkaVisuomenėssveikatadecibelų 80-100m atstumu nuomagistralėscentro. Triukšmasneviršys leistinolygio.Nesitikimareikšmingopoveikio dėleismosąlygojamųišmetų.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4157.12.2.2 Branduolinių reaktorių technologinės alternatyvosNaujajai AE Lietuvoje pasirinktas reaktoriaus tipas arba tipai turi būti saugūs, turinaudoti patvirtintas technologijas ir neatsilikti nuo naujausių branduolinės technologijospasiekimų. Pasirinktas reaktoriaus tipas turi atitikti saugos ir kitus Lietuvos norminiųaktų ir standartų bei tarptautinių standartų reikalavimus.Saugos reikalavimai, nustatyti suslėgto vandens reaktoriams (PWR), verdančio vandensreaktoriams (BWR) ir suslėgto sunkiojo vandens reaktoriams (HWR), jų saugos lygis,poveikiai aplinkai ir socialinei – ekonominei aplinkai vieni nuo kitų žymiai nesiskiria.Taip pat nėra pastebimų skirtumų šviežio kuro vežimo, saugojimo ir tvarkymo,galutinio radioaktyviųjų atliekų laidojimo ir saugojimo srityse. Suslėgto sunkiojovandens reaktorius (CANDU) reikalauja žymiai didesnio kuro kiekio ir tuo būdu jamesusidaro didesnis panaudoto branduolinio kuro (PBK) kiekis. Tačiau CANDUreaktoriaus panaudotame branduoliniame kure esančių radionuklidų aktyvumas gerokaimažesnis nei PBK iš kitų reaktorių. Šiam reaktoriui taip pat reikalingas sunkusisvanduo, kuris turėtų būti importuojamas. Suslėgto vandens reaktorius mažais kiekiais įaplinką išskiria borą.7.12.2.3 Elektros energijos gamybos galios alternatyvosMažiausias reaktorius, įtrauktas į poveikio aplinkai vertinimą, yra 600 MW e galios, odidžiausias - 1 700 MW e galios. Maksimali 3 400 MW e elektros energijos gamybosgalia buvo nustatyta remiantis ateities elektros energijos poreikio scenarijais irapribojimais, kuriuos nustatė esamos aikštelės ir infrastruktūra. Tikslus statomos NAEdydis ir galia priklauso nuo pasirinkto reaktoriaus tipo ir tiekėjo bei nuo, pavyzdžiui,esamų aikštelių techninių ir aplinkos apribojimų.Planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos gamybos galios poveikiai,priklausantys nuo pasirinkto reaktoriaus, reaktorių skaičiaus ir aušinimo sprendimų,kaip vienintelės apkrovos, tenkančios aplinkai, kuri praktikoje keičiasi tiesiogiaiproporcingai elektros energijos gamybos galiai, yra reikalingas aušinimo vandenskiekis. Kadangi yra nustatyta viršutinė riba pašildyto aušinimo vandens kiekiui, kurįDrūkšių ežeras gali ekologiniu požiūriu toleruoti (kaip aptarta 7.1 skyriuje), būtinarealizuoti kitus aušinimo sprendimus, derinant su tiesioginiu aušinimu, panaudojantDrūkšių ežerą.Elektros energijos galia ir tuo būdu NAE dydis įtakoja transportuojamų ir NAE statybosbei eksploatacijos metu naudojamų medžiagų bei susidariusių atliekų kiekį, darbininkųskaičių, taigi ir eismo apimtį ir socialinį - ekonominį projekto poveikį. NAE dydisnedarys ženklaus poveikio nei perdavimo linijoms, nes esami elektros stulpai buvopradžioje numatyti keturiems RBMK reaktorių blokams, nei kitai reikalingaiinfrastruktūrai.NAE dydis įtakoja radioaktyviųjų išmetų kiekį normalios eksploatacijos metu, bet šispoveikis gali būti laikomas nereikšmingu, nes sukeltos dozės bus žymiai mažesnės negunustatyta apribotoji dozė netgi didžiausio NAE dydžio atveju.7.12.2.4 Vietos alternatyvosYra dvi naujos AE vietos alternatyvos. Aikštelė Nr. 1 yra esamos IAE rytinėje pusėje,aikštelė Nr. 2 – IAE vakarinėje pusėje. Abi aikštelės ribojasi su IAE aikštele.Šiame poskyryje yra pateiktas alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimas beipoveikių aplinkai palyginimas, kuriuos gali sąlygoti alternatyvios aikštelių vietos.

Alternatyvių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 416Alternatyvių naujosios AE statybos ir eksploatavimo aikštelių palyginimas yraišplėtotas PAV ataskaitos rengėjo. Palyginimo tikslas – identifikuoti alternatyviųaikštelių aplinkos teigiamas ir neigiamas savybes. Techninės priemonės, kurių pagalbabūtų galima eliminuoti neigiamas aplinkos savybes, bei kaip aikštelių aplinkos savybėsgali įtakoti naujos AE saugą, šioje PAV ataskaitoje nėra nagrinėjamos. Šie klausimaiišsamiai bus išnagrinėti naujos AE techniniame projekte bei saugos analizės ataskaitoje.Alternatyvių aikštelių sąlygos palygintos skirstant jas į klases pagal kiekvienąanalizuojamą parametrą (0 – nepriimtina, 1 – vidutiniškai ir 2 – priimtina). Apibendrintialternatyvių naujosios AE aikštelių nr. 1 ir nr. 2 sąlygų palyginimai pateikti 7.12-3lentelėje.

7.12-3 lent. Alternativių aikštelių aplinkos sąlygų palyginimasCharakteristika1.1. Inžinerinėsgeologinės sąlygosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 417Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2Apibūdinimas1. Geologinės sąlygosŽmogus išdirbo dirvožemį, kuris susideda iš glacigeniniovidutinio palstiškumo priemolio, iškylančio į žemės paviršių.Aikštelė detaliai ištiriama ir dirvožemio ypatybės patvirtinamos.Žmogaus išdirbtas dirvožemis yra nederlingas ir turi būtiperkeltas į kitą vietą. Pakankamo tankumo ir stiprumoglacigeniniai dirvožemiai aptinkami žemiau žmogaus išdirbtosžemės 1 – 6 metrų gylyje (7.5 skyrius). Aukšto tankumodirvožemio slūgsojimas suteikia stabilų pagrindą pastatopamatams.1.2. Geomorfologija Aikštelės reljefas buvo pakeistas ankstesnių statybos darbųmetu. Žemės paviršius buvo išlygintas lengvai paslenkant įšiaurės vakarus. Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygiosvyruoja tarp +143 ir 149 m.1.3. GeotechninėssąlygosAikštelėje neaptikta jokių nepalankių geologinių procesų.Dirvožemio geotechninės sąlygos yra tinkamos stabiliemspamatams.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Žmogus išdirbo dirvožemį, kuris susideda iš glacigeniniovidutinio plastiškumo rudojo priemolio, pastebimo žemiauderlingo aikštelės dirvožemio sluoksnio. Dirvožemio ypatybesištyrė iki 20 metrų gylio. Kai kuriose aikštelės vietose žmogausišdirbto dirvožemio sluoksnio storis siekia 10 metrų (7.5skyrius). Pakankamo tankumo ir stiprumo glacigeniniaidirvožemiai, kurie suteikia pagrindą pamatams pasirodo esantysžemiau žmogaus išdirbto dirvožemio.2 Aikštelėje yra keletas 3 – 6 m aukščio kalvelių. Žemės paviršiusbuvo pakeistas Ignalinos AE statybos darbų metu. Teritorijospaviršius turi lengvą reljefo pažemėjimą (aukštis virš jūros lygio153.1 – 152.2) link šiaurės. Kai kurios drėgnos aikštelės vietosyra užpelkėjusios.2 Aikštelėje neaptikta jokių nepalankių geologinių procesų,išskyrus pelkėjimą mažuose plotuose. Dirvožemio geotechninėssąlygos yra tinkamos stabiliems pamatams.Išvada: Pagal turimą informaciją apie geologines, geomorfologines ir geotechninės sąlygas, aikštelės Nr. 1 sąlygos yra palankesnės1122. Hidrogeologinės sąlygos3) 2 – priimtina, 1 – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netinkamas esamoje situacijoje4) 2 – priimtina, 1 – – vidutiniškai, 0 – nepriimtina, * – netinkamas esamoje situacijoje

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 418CharakteristikaAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2Apibūdinimas2.1. Gruntinis vanduo Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po didelių liūčiųir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemėspaviršiaus (ypač šiaurės rytinėje aikštelės dalyje), sausaislaikotarpiais nukrinta iki 4 m, kai kuriose vietose iki 9 m. Šisgruntinis vanduo yra morenos plyšių ir smėlingų lęšių vanduo,kurio tėkmės yra mažo intensyvumo ir nesudaro ištisiniovandeningo sluoksnio. Statybos ir eksploatacijos laikotarpiu busreikalingas gruntinio vandens lygio žeminimas(7.3 skyrius).2.2. Požeminis vanduo Pirmas nuo paviršiaus spūdinis vandeningas sluoksnis (aqIII-II)slūgso apie 25 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 3-5m, virš sluoksnio – apie 20 m storio molinga perdanga(morena). Dėl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kadpožeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labaimaža.2.3. Pagrindiniaiiškrovos taškai2.4. Požeminiovandens tekėjimokryptis ir greitis2.5. Požeminiovandens mitybaAikštelė yra Drūkšių ežero baseine, gruntinis vanduoišsikrauna šalia aikštelės esančiuose pažemėjimuose,grioviuose bei Drūkšių ežere.Pirmo nuo paviršiaus spūdinio vandeningo sluoksnio (aqIII-II)požeminis vanduo išsikrauna Drūkšių ežere.Gruntinio vandens tėkmė apribotame vandeningame sluoksnyjeyra nukreipta į šiaurės rytus link Drūkšių ežero, vandens tėkmė(Darsi greitis) – 5.2 10 -6 cm/s.Infiltracinės mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai,remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose,integruotas visam plotui infiltracinės mitybos dydis yra apie 30mm/metai.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Gruntinio vandens lygis yra sezoniškai aukštas, po didelių liūčiųir nutirpus sniegui gruntinio vandens lygis yra arti žemėspaviršiaus (beveik trečdalyje pelkėtos teritorijos šiaurėsvakarinėje aikštelės dalyje), sausais laikotarpiais nukrinta iki 3m, kai kuriose vietose iki 13 m. Šis gruntinis vanduo yramorenos plyšių ir smėlingų lęšių vanduo, kurio tėkmės yra mažointensyvumo ir nesudaro ištisinio vandeningo horizonto.Statybos ir eksploatacijos laikotarpiu bus reikalingas gruntiniovandens lygio žeminimas (7.3 skyrius).2 Pirmas nuo paviršiaus spūdinis vandeningas sluoksnis (aqII)slūgso apie 32 m gylyje. Vandeningo sluoksnio storis – apie 4-5m, virš sluoksnio – apie 23 m storio molinga perdanga(morena). Dėl labai mažo dirvožemio pralaidumo, rizika, kadpožeminis vanduo bus užterštas naujos AE veiklos, yra labaimaža.2 Aikštelė yra Drūkšių ežero baseine, gruntinis vanduo išsikraunaaikštelėje esančiuose pelkėtuose pažemėjimuose, grioviuosebei Drūkšių ežere.Pirmo nuo paviršiaus spūdinio vandeningo sluoksnio (aqII)požeminis vanduo išsikrauna šiaurės kryptimi Dauguvos upėsslėnyje.2 Gruntinio vandens tėkmė apribotame vandeningame sluoksnyjeyra nukreipta į šiaurės rytus link Dauguvos upės, vandenstėkmė (Darsi greitis) – 2.3 10 -5 cm/s.2 Infiltracinės mitybos dydžiai kinta nuo 10 iki 100 mm/metai,remiantis modeliniais vertinimais gretimose teritorijose,integruotas visam plotui infiltracinės mitybos dydis yra apie 30mm/metai.Išvada: 2 aikštelės hidrogeologinės sąlygos yra šiek tiek sudėtingesnės nei 1 aikštelės: labiau komplikuotas gruntinio vandens režimas dėl pelkių nuogulų buvimo bei didesnėspūdinio vandens tėkmė. Abi aikštelės yra tinkamos planuojamai ūkinei veiklai yra palankios, tačiau sąlygos aikštelėje Nr 1 šiek tiek geresnės.122123. Hidrologinės sąlygos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 419CharakteristikaŠildomo vandensaušinimasAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasVandens paėmimo ir išleidimo kanalų vietos yra tinkamos iružtikrina beveik viso ežero paviršiaus dalyvavimą aušinimoprocese.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Vandens paėmimo kanalo vieta yra tinkama, tačiau pašildyto 1vandens išleidimo vieta reikalauja ilgo (4 km) kanalo pašildytovandens nuvedimui į senąją išleidimo vietą (4.2 skyrius)Išvada: Vertinant ežero vandens naudojimą aušinimo reikmėms, aikštelė Nr. 1 gali naudoti esamus IAE vandens paėmimo ir išleidimo kanalus. Aikštelės Nr. 2 atveju, reikėtųnaujo vandens paėmimo kanalo ir ilgo išleidimo kanalo siekiant išvengti aušinamo vandens recirkuliacijos, todėl aikštelė Nr. 2 yra mažiau tinkama.4.1. Radionuklidųsorbcijos, tirpimosąlygos4.2. Gruntinio vandenspH4.3. Natūralūs koloidaiir organinės medžiagos4.4 Vandens poveikisbetonui4. Geocheminės sąlygosRemiantis grunto litologinėmis savybėmis ir gruntinių vandenųchemine analize, galima padaryti išvadą, kad galima koloidų irorganinių medžiagų įtaka radionuklidų migracijai.Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatiniųvandenų tipui. pH kinta nuo 7,2 iki 7,7 (7.3 skyrius).Aikštelėje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinėsmedžiagos gali paveikti radionuklidų migracijos savybes.1 Remiantis grunto litologinėmis savybėmis ir gruntinių vandenųchemine analize, galima padaryti išvadą, kad galima koloidų irorganinių medžiagų įtaka radionuklidų migracijai.2 Gruntinis vanduo yra priskirtinas kalcio-hidrokarbonatiniųvandenų tipui. pH kinta nuo 6,8 iki 7,3 (7.3 skyrius).1 Aikštelėje vyrauja molingi gruntai. Esantys koloidai ir organinėsmedžiagos gali paveikti radionuklidų migracijos savybes.Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2 Gruntinis vanduo silpnai agresyvus betono atžvilgiu. 2Išvada : Pagal geochemiją abi aikštelės palankios ir vienodai priimtinos.1215. Tektoninės ir seisminės sąlygos5.1. Tektonika Aikštelės teritorijoje nėra nustatyta tektoninių poslinkių. Aikštelėyra apytikriai 1 kilometro atstumu nuo regioninės Drūkšių(Visaginas) sprūdžio zonos ir apie 5 – 6 kilometrai nuoregioninio Skirno sprūdžio (7.5 skyrius).5.2. SeismingumovertinimasAtsižvelgiant į trečios seisminės kategorijos aukštesnėje dalyjegeologiškai perkirstos sekcijos dirvožemio dominavimąaikštelėje, seisminiai mikrozoniniai darbai ir tyrimų duomenysnustatė 6 balų seisminį lygį (SL-1) ir 7 balų seisminį lygį (SL-2)pagal MSK –64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę.2 Aikštelė yra perkirsta tektoninio sprūdžio nuo šiaurės vakarų ikipietryčių. Šis poslinkis buvo nustatytas žemėlapio sudarymometu pagal seisminius duomenis (7.5 skyrius).2 Aikštelė yra Ignalinos AE gamybinėje zonoje. Pagal tyrimųrezultatus iš aplinkinių vietovių, seisminiai lygiai galėtų būtinumatomi. Aikštelės charakteristika yra 6 balų seisminis lygis(SL-1) ir 7 balų seisminis lygis (SL-2) pagal MSK –64 (ar EMS-98) makroseisminę skalę.11

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 420Charakteristika5.3. Neotektoniniaižemės svyravimai5.4. GruntųpraskydimasAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasŽemiau Drūkšių ežero yra neotektoniškai aktyvių zonųsusikirtimo taškas. Visas išmatuotų poslinkių dydis žymi, kadteritorija nėra aktyvių tektoninių sprūdžių zonoje irdiferencijuotas, be galo mažos amplitudės žemės paviršiauspakilimas yra įtakotas geodinaminių procesų, kurie vykstagretimoje Drūkšių žemumos grabene.Vandenį sulaikantys dirvožemiai iš dumblo ar smulkaus grūdėtosmėlio (geologinis indeksas tplIV; lIV; gIImd; fIImd; lgIIžm;gIIdn) gali turėti aukštą suskystėjimo potencialą. Tiedirvožemiai yra trečios seisminės kategorijos (7.4 skyrius).Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Neotektoniškai aktyvios zonos kerta aikštelę nr.2 iš vakarų į 1rytus. Šios zonos buvo nustatytos ruošiant žemėlapį pagalmorfometrinius ir morfostruktūrinius duomenis. Tikslūsinstrumentiniai matavimai nebuvo atlikti (7.5 skyrius).1 Vandenį sulaikantys dirvožemiai iš dumblo ar smulkaus grūdėtosmėlio (geologinis indeksas tplIV; ftIIIbl) gali turėti aukštąsuskystėjimo potencialą. Tie dirvožemiai yra trečios seisminėskategorijos (7.4 skyrius).1Išvada: Aikštelė nr.1 yra priimtina. Aikštelė nr.2 yra vidutiniškai tinkama, kadangi yra perkirsta tektoninio sprūdžio. Aikštelėje nr.2 būtų sunki užduotis išdėstyti pastatuspakankamai toli nuo šio sprūdžio.6. Paviršiniai procesai6.1. Potvynio galimybė Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +143 ir149 m. Galimybių aikštelei patvinti nėra. Žemės paviršiausnuolydis sukuria labai palankias sąlygas paviršiaus nutekinimui.2 Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio svyruoja tarp +153.1 ir152.2 m. Galimybių aikštelei patvinti nėra. Žemės paviršiausnuolydis sukuria labai palankias sąlygas paviršiaus nutekinimui.26.2. Nuošliaužos Aikštelės žemės paviršius beveik visur lygus, nuošliaužosnegalimos.2 Aikštelės žemės paviršius beveik visur lygus, nuošliaužosnegalimos.26.3. Erozija Dirvožemio ar griovų erozija nebuvo pastebėta. Dirvožemisnederlingas ir geomorfologija nepalanki griovų erozijai.2 Derlingas dirvožemis yra padengtas augmenija ir dirvožemioerozijos nebuvo užfiksuota. Geomorfologija nepalanki griovųerozijai.2Išvada: Abi aikštelės įvertintos kaip vienodai priimtinomis.7.1. Ekstremalūs vėjai7.2. Krituliai7. MeteorologijaAtstumas tarp aikštelių yra apie 1 km, todėl tokios pačios meteorologinės sąlygos būdingos abejose aikštelėse.Išsamus vertinimas kaip meteorologinės sąlygos gali įtakoti naujos AE eksploataciją bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 421Charakteristika7.3. Ekstremalus sniegodangos storis7.4 Ekstremaliostemperatūros7.5 Viesulai (Tornado)7.6 ŽaibavimasAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2KlasifikaApibūdinimasvimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)ataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir TATENA saugos vadovais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.4 “Atominių elektriniųaikštelės įvertinimas atsižvelgiant į meteorologinius reiškinius”, ir kt.).Išvada: Abiejose aikštelėse meteorologinės sąlygos yra vienodos. Išsamus vertinimas kaip meteorologinės sąlygos gali įtakoti naujos AE saugą bus pateiktas saugosanalizės ataskaitoje.8.1. Sprogimas(bangos ir skeveldrųpoveikis)8.2. Gaisras8.3. Degių, sprogių,toksiškų, nuodingų,korozinių arradioaktyvių medžiagųišmetimas8.4. Lėktuvo kritimas8.5. Grunto nusėdimas;8.6. Aušinančiovandens paėmimokonstrukcijų blokavimasar pažeidimas.8.7. Elektromagnetinėinterferencija8. Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiaiKadangi atstumas tarp aikštelių yra apie 1 km, todėl tokie patys išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai būdingi abejose aikštelėse.Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai įtakos naujos AE saugą bus pateiktas techniniame projekte ir saugos analizėsataskaitoje vadovaujantis Lietuvos teisės aktais ir TATENA saugos vadovais (pvz. TATENA saugos vadovu Nr. NS-G-3.1 “Atominių elektriniųaikštelės įvertinimas atsižvelgiant į išorinius žmonių sukeltus įvykius”, ir kt.).Išvada: Išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai būdingi abiems aikštelėms. Išsamus vertinimas kaip išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai gali įtakoti naujos AE saugąbus pateiktas saugos analizės ataskaitoje.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 422Charakteristika9.1. Žemės arbanuosavybės jurisdikcija9.2 Iš ankstonumatomas žemėsplėtojimasdominančioje vietovėje.Aikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2Apibūdinimas9. Žemės naudojimasNumatytosios naujosios AE aikštelės yra viduje gamybinėsteritorijos, paskirtos valstybinei įmonei Ignalinos AE. Legaliosabiejų aikštelių analizės, kurios gali būti reikalingos naujosiosAE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizės bus paruoštos,bus padaryti legalių veiksmų pakeitimai ir pataisymai ir taip patbus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius).Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip „kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduoliniokuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninėpriežiūra ir kita)“. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemėspanaudojimo keisti nereikės.Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomisKlasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Numatytosios naujosios AE aikštelės yra viduje gamybinėsteritorijos, paskirtos valstybinei įmonei Ignalinos AE. Legaliosabiejų aikštelių analizės, kurios gali būti reikalingos naujosiosAE statybai, yra ruošiamos. Po to, kai analizės bus paruoštos,bus padaryti legalių veiksmų pakeitimai ir pataisymai ir taip patbus inicijuotas nuoseklus planavimas (1.7 skyrius).2 Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip „kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduoliniokuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninėpriežiūra ir kita)“. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemėspanaudojimo keisti nereikės.2210.1. Gyventojųapšvita10.2.Gyventojųtankumas10. Gyventojų pasiskirstymasSanitarinėje apsauginėje zonoje nėra gyventojų. Atstumas tarppasirinktinių aikštelių – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinispoveikis gyventojams bus toks pats.Naujajai AE pasiūlyta aikštelė yra veikiančios IAE gamyboszonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatytasanitarinė apsaugos zona. Esamoje sanitarinės apsaugoszonoje nėra nuolatos gyvenančių gyventojų ir ekonominė veiklataip pat yra apribota. Aikštelė yra nutolusi nuo gyvenamųvietovių (7.9 skyrius).2 Sanitarinėje apsauginėje zonoje nėra gyventojų. Atstumas tarppasirinktinių aikštelių – tik 1 km. Taigi naujosios AE išorinispoveikis gyventojams bus toks pats.2 Naujajai AE pasiūlyta aikštelė yra veikiančios IAE gamyboszonoje. 3 km spinduliu Ignalinos AE aikštelei buvo nustatytasanitarinė apsaugos zona. Esamoje sanitarinės apsaugoszonoje nėra nuolatos gyvenančių gyventojų ir ekonominė veiklataip pat yra apribota. Aikštelė yra nutolusi nuo gyvenamųvietovių (7.9 skyrius).22Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis ir vienodai priimtinomis.11.1. Biologinė įvairovė Aikštelėje nėra saugomų rūšių. Specialios priemonės saugotibiologinei įvairovei nėra reikalingos.11. Aplinkos apsauga2 Aikštelėje ar arti aikštelės yra saugomų rūšių. Reikalingosspecialios priemonės saugoti biologinei įvairovei.1

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 423Charakteristika11.2. Saugomosvietovės ir ekologinėssistemos11.3. Reikšmingųviešųjų vertybiųvietovės11.4. Socialinėekonominė aplinkaAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasAikštelėje nėra saugomų buveinių ar ekologinių sistemų. 30 kmspinduliu nuo aikštelės yra 8 NATURA 2000 tinkluipriklausančios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yravertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAEregione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščiųapsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukščiųpraktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančiųBST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės reikšmės paukščiųapsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ardalinai nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijosyra vandens telkinių apsaugos zonos (teritorijų apsaugosreglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumosteritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenųkokybę) (žr. 7.6 skyrius).Aikštelėje nėra reikšmingų viešųjų vertybių vietovių. Yra septynikultūrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštelės kaimynystėje(7.8 skyrius).Aikštelė išsidėsčiusi retai gyvenamoje užribinėje teritorijoje,kurioje vyksta ilgalaikė depopuliacija.Žiūrint iš ekonominės pusės, naujoji AE, išskyrus Visaginomiestą, yra mažiau išplėtotas Lietuvos regionas. Jamedominuoja agrikultūra ir žemo intensyvumo miškininkystė.Regione yra 980 įmonininkų (įskaitant ir viešas institucijas), iškurių apie 700 yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios turi nedaugiau kaip 250 darbuotojų. Regione nerandama jokių svarbiųmineralų (išskyrus kvarcinį smėlį) (7.9 skyrius).Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštelėje nėra saugomų buveinių ar ekologinių sistemų. 30 km 2spinduliu nuo aikštelės yra 8 NATURA 2000 tinkluipriklausančios bendrijos svarbos teritorijos (BST). Jos yravertingos gamtinių buveinių, augalų ir gyvūnų apsaugai NAEregione. NAE regione yra 4 NATURA 2000 tinklo paukščiųapsaugai svarbios teritorijos (PAST), vertingos vietos paukščiųpraktinei apsaugai. Iš 8 NATURA 2000 tinklui priklausančiųBST, 3 saugomos teritorijos yra tarptautinės reikšmės paukščiųapsaugai svarbios teritorijos (PST), 5 teritorijos yra pilnai ardalinai nacionalinės svarbos saugomos teritorijos, dvi teritorijosyra vandens telkinių apsaugos zonos (teritorijų apsaugosreglamentas yra daugiausiai skirtas aplinkinių sausumosteritorijų apsaugai ir yra orientuotas palaikyti tinkamą vandenųkokybę) (žr. 7.6 skyrius).2 Aikštelėje nėra reikšmingų viešųjų vertybių vietovių. Yra septyni 2kultūrinio paveldo sklypai naujosios AE aikštelės kaimynystėje(7.8 skyrius).2 Aikštelė išsidėsčiusi retai gyvenamoje užribinėje teritorijoje, 2kurioje vyksta ilgalaikė depopuliacija.Žiūrint iš ekonominės pusės, naujoji AE, išskyrus Visaginomiestą, yra mažiau išplėtotas Lietuvos regionas. Jamedominuoja agrikultūra ir žemo intensyvumo miškininkystė.Regione yra 980 įmonininkų (įskaitant ir viešas institucijas), iškurių apie 700 yra mažos ir vidutinės įmonės, kurios turi nedaugiau kaip 250 darbuotojų. Regione nerandama jokių svarbiųmineralų (išskyrus kvarcinį smėlį) (7.9 skyrius).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 424Charakteristika11.5. EsamainfrastruktūraAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasAikštelėje gera kelių ir geležinkelio susisiekimo infrastruktūra.Artimiausias greitkelis tęsias 11 km į aikštelės vakarus. Šisgreitkelis jungia Ignalinos miestą su tokiais miestais kaipZarasai, Dūkštas ir turi išėjimą į magistralę, jungiančią Kaunąsu Sankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštelės įėjimas įgreitkelį yra netoli Dūkštų miesto. Ten yra kitas išėjimas įgreitkelį Vilnius – Zarasai. Kelio pratęsimas iš aikštelės į Dūkštąyra apie 20 km.Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą tęsiasi 8km į aikštelės vakarus.Aplink aikštelę yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinėspolicijos skrydžius ir pasienio kontrolės malūnsparnius).11.6. Gamtovaizdis Aikštelės gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamaspagal galios gaminimo blokus ir pastatus, sujungtus į galiosgamybos procesą.Gamtovaizdis aplink aikštelę daugiausiai sudarytas iš miškų irpelkynų. Gyvenamosios vietovės susideda iš mažų kaimeliųtradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis natūralusgamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juosusijusioms veikloms(žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius).Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Aikštelėje turi būti pastatytas geresnis kelių susisiekimas irnaujas geležinkelio susisiekimas.Artimiausias greitkelis tęsiasi 12 km į aikštelės vakarus. Šisgreitkelis jungia Ignalinos miestą su tokiais miestais kaipZarasai, Dūkštas ir turi išėjimą į magistralę, jungiančią Kauną suSankt Peterburgu. Pagrindinio kelio iš aikštelės įėjimas į greitkelįyra netoli Dūkštų miesto. Ten yra kitas išėjimas į greitkelį Vilnius– Zarasai. Kelio pratęsimas iš aikštelės į Dūkštą yra apie 20 km.Pagrindinis geležinkelis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą tęsiasi 9km į aikštelės vakarus.Aplink aikštelę yra 10 km neskraidymo zona (išskyrus karinėspolicijos skrydžius ir pasienio kontrolės malūnsparnius).2 Aikštelės gamtovaizdis pramoninis ir yra charakterizuojamaspagal skirstymo stotį ir pastatus, sujungtus į galios gamybosprocesą.Gamtovaizdis aplink aikštelę daugiausiai sudarytas iš miškų irpelkynų. Gyvenamosios vietovės susideda iš mažų kaimeliųtradiciniais namais. Drūkšių ežeras yra pagrindinis natūralusgamtovaizdžio elementas, kuris dar naudojamas ir su juosusijusioms veikloms (žvejyba, pramogos) (7.7 skyrius).12Išvada: Abi aikštelės įvertintos tinkamomis, tačiau aikštelė Nr 1 tinkamesnė, nes joje nėra saugomų rūšių ir vietinių kelių infrastruktūros yra geresnė.12.1.Aplinkos padėtis irsavybės12. Naujosios AE statymo sąlygosAikštelė išsidėsčiusi dabartinės jėgainės antro bloko rytuose irsudaro vietovę, kuri anksčiau buvo planuota 3 ir 4 blokams.Aikštelės plotas apytiksliai 0.493 km 2 ir baigiasi šiaurinėjepusėje (ilgis 0.6 km), tiesiai prie aušinimo vandens išleidimokanalo, bendro esamiems IAE 1 ir 2 blokams. Į pietus nuo 1 ir 2blokų vietovė yra ribojama kelio iš vakarų į rytus. Vakarinėsribos ilgis – apytikriai 0.58 km. Aikštelės perimetras – apytiksliai3.5 km. Prie jos pietinės ribos (1.255 ilgio) yra laikinainaudojami branduoliniai degalų saugojimo įrenginiai.2 Aikštelė išsidėsčiusi esamos skirstymo stoties vakaruose ir šiuometu vietovė yra neapstatyta (pelkė, krūmai). Vietovės dydis –apytikriai 0.424 km 2 . Jos šiaurinės ribos – Drūkšių ežeropakrantė (ilgis apytikriai 0.75 km). Kitos trys ribos yra tiesios,formuojančios stačiakampę vietovę, kurios rytinė pusė yra 1.1km ilgio, o vakarinė – 0.66 km. Vietovėje yra veikiantis pastatasnr. 106 (veikianti skirstymo stotis). Geresni kelių susisiekimai irnauji geležinkelio susisiekimai turi būti pastatyti.1

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 425Charakteristika12.2. Žemės gelmiųypatumai12.3.Pogrindinėsypatybės12.4. Aikštelėstyrinėjimo lygis irpapildomosinformacijosreikalavimaiAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasAptariamos aikštelės ir jos apylinkių žemės gelmės, šiandienosžiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybėmis.Kietųjų naudingųjų iškasenų ir vertingų saugomų geologiniųobjektų nėra.Požeminis (spūdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimostaršos.Aikštelė yra apie 1 km atstumu nuo Visagino vandenvietėssanitarinės zonos trečios juostos ribos (7.3 skyrius).Aikštelėje ir jos kaimynystėje nėra mineralinių atsargų klodų.Pagal esamus duomenis nebuvo aptikta vertingų pogrindiniųypatybių.Aikštelės teritorijoje gruntinis vanduo nenaudojamas gėrimui.Aikštelėje buvo vykdoma daug geologinių tyrinėjimų (7.5skyrius). Papildomos informacijos (dirvožemis, geotechninėscharakteristikos) reikalavimas bus patenkintas priešprojektavimą.Klasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)2 Aptariamos aikštelės ir jos apylinkių žemės gelmės, šiandienos 1žiniomis ir duomenimis, nepasižymi vertingomis savybėmis.Kietųjų naudingųjų iškasenų ir vertingų saugomų geologiniųobjektų nėra.Požeminis (spūdinis) vanduo yra gerai apsaugotas nuo galimostaršos.Pietvakarinė aikštelės dalis ribojasi su Visagino vandenvietėssanitarinės zonos trečia juosta (7.3 skyrius).2 Aikštelėje ir jos kaimynystėje nėra mineralinių atsargų klodų. 1Pagal esamus duomenis nebuvo aptikta vertingų pogrindiniųypatybių.Aikštelės teritorijoje gruntinis vanduo nenaudojamas gėrimui.Reikalinga daugiau išsamių tyrimų.2 Reikalingi išsamesni aikštelės geologiniai tyrimai (7.5 skyrius). 1Papildomos informacijos (dirvožemis, geotechninėscharakteristikos) reikalavimas bus patenkintas priešprojektavimą12.5.MelioracijossvarbaPaviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastatų pamatų gylio.Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas į prie aikštelėsesančias požemines vietoves, griovius ir Drūkšių ežerą.2 Paviršiaus vandens lygis priklausys nuo pastatų pamatų gylio.Neapribotas gruntinis vanduo yra išleidžiamas į pelkėtus šlaitus,grioviu ir Drūkšių ežerą.212.6. Žemės naudojimopakeitimasŽemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip ”kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduoliniokuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninėpriežiūra ir kita)”. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemėspanaudojimo keisti nereikės (1.7 skyrius).12.7. Viešas įvertinimas Visagino miesto ir aplinkinių vietovių gyventojai išreiškiapozityvų požiūrį dėl naujosios AE statybos aikštelėje nr.1.2 Žemės naudojimo tikslas yra apibrėžiamas kaip ”kitiemsspecialiems tikslams (elektros energijos gaminimas irpaskirstymas, atominės jėgainės blokų veikimas, branduoliniokuro sandėliavimas, energijos įrenginių stebėjimas ir techninėpriežiūra ir kita)”. Pagal pasiūlytą ekonominę veiklą žemėspanaudojimo keisti nereikės (1.7 skyrius).2 Dėl šiuo metu tebevykstančio viešo bendro diskutavimo dėlnaujosios AE aplinkos poveikio įvertinimo, aikštelė Nr.2 sukėlėneigiamą atsakomąją reakciją dėl galimos sanitarinėsapsauginės zonos, kuri gali siekti arba apimti šalia esančiussodus.21

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 426CharakteristikaAikštelė nr. 1 Aikštelė nr. 2ApibūdinimasKlasifikavimas 3) Apibūdinimas Klasifikavimas 4)Išvada: Naujos AE statybai 1-oje aikštelėje sąlygos yra palankios. 2-oje aikštelėje sąlygos yra mažiau palankios.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 427Palyginus alternatyvių aikštelių, skirtų naujosios AE statybai ir eksploatavimui,aplinkos savybes, padarytos tokios išvados:• Geochemijos sąlygos, paviršiaus procesai, meteorologija, žmogaus įtakoti įvykiai,žemės naudojimas ir gyventojų paplitimas yra vienodai palankus statyboms abejoseaikštelėse.• Geologinės, tektoninės ir seisminės sąlygos yra palankesnės pirmoje aikštelėje. Turigeologiniai ir dirvožemio duomenys apie aikštelę Nr. 2 yra senoki ir nepakankamaiišsamūs, todėl techninio projektavimo fazėje reikėtų papildomų tyrimų.• Hidrogeologinės sąlygos aikštelėje Nr. 2 yra truputį labiau komplikuotos neiaikštelėje Nr. 1. Taigi, pirmoji aikštelė laikoma tinkamesne.• Vertinant aušinamo vandens išleidimui į ežerą svarbias hidrologines sąlygas,aikštelės Nr. 1 yra labiau tinkama. Norint turėti efektyvų tiesioginį aušinimąaikštelėje Nr. 2 reikėtų iškasti ilgą aušinimo kanalą.Galutinė aikštelės įvertinimo išvada yra tokia, kad abi aikštelės yra tinkamos naujosiosAE statymui ir veikimui. Tačiau, aikštelės Nr.1 sąlygos yra labiau palankesnės.Alternatyvios aikštelių poveikių aplinkai palyginimasAikštelė Nr. 1 buvo iš pradžių numatyta trečiam ir ketvirtam Ignalinos AE reaktoriams.Kai kurios pamato konstrukcijos buvo pastatytos praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje,nuo to laiko didžioji dalis buvo pašalinta. Visą aikštelę visiškai pakeitė žmogus ir dabarją sudaro didelė, atvira ir tuščia teritorija su skurdžiu dirbtiniu dirvožemiu. Todėltiesioginis poveikis, pasirinkus statybai aikštelę Nr. 1, būtų labai mažas.Aikštelė Nr. 2 daugiausia susideda iš krūmynų, pakitusių IAE statymo metu. Kaikuriuos miškus reikia iškirsti, ruošiant aikštelę.NAE aikštelėje Nr. 1 bus pajėgi naudoti esamas aušinimo vandens paėmimo ir išleidimokonstrukcijas, tiktai bus reikalingas nedidelis šių konstrukcijų išplėtimas. Aikštelėje Nr.2 turės būti pastatyta naujas imtuvas, o išleidimo kanalas turės būti žymiai išplėstas.Abi aikštelės gali paveikti biologinę įvairovę dėl tiesioginės statybos priemonių irvertingų rūšių arealų trikdymo. Kadangi aikštelė Nr. 1 jau yra paruošta, šios aikštelėspoveikis būtų žymiai mažesnis, lyginant su aikštele Nr. 2.Kadangi abi aikštelės yra išdėstytos greta esamos IAE, NAE statyba kraštovaizdžiolabai nepakeis abiejų alternatyvų atveju.Aikštelė Nr. 2 būtų išdėstyta arčiau Visagino miesto ir gyvenviečių. Atstumas ikiartimiausios gyvenvietės būtų mažiausiai 2 km, o atstumas iki Visagino miesto centrobūtų 6-8 km. Taigi, šis faktorius gali būti laikomas ne itin reikšmingu.Aplinkosaugos požiūriu aikštelė Nr. 1 yra tinkamesnė, nes ji jau parengta ir ji yramažiau ar daugiau apsupta IAE techninių konstrukcijų. Tačiau skirtumas tarp dviejųaikštelių aplinkosaugos požiūriu vis dėlto yra nereikšmingas.7.12.2.5 Aušinimo alternatyvosPats svarbiausias faktorius, renkantis aušinimo sistemą, yra pakankamai didelio vandenstelkinio buvimas ir šiluminių išmetų poveikis vandens telkinio ekologijai. Jei aušinimogeba pakankama ir jei poveikis aplinkai yra priimtinas, tiesioginiams aušinimuiteikiama pirmenybė. Šlapio aušinimo bokšto sprendimas yra antras pasirinkimas, jeivandens garavimo poveikis ir nuleidžiamo vandens išleidimas į naudojamą vandenstelkinį yra priimtinas. Jei šie kriterijai yra tenkinami, tada pagrindiniai lemiantys

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 428faktoriai yra esamų aikštelių dydis, poveikis veiksmingumui ir investicijų išlaidųvertinimas.Tiesioginis aušinimasTiesioginio aušinimo sistema yra veiksmingiausia aušinimo sistema, bet ji reikalaujasantykinai didelio vandens telkinio su atitinkama vandens tiekimo ir aušinimo geba. Jospranašumai paprastai yra mažesnės investicijų išlaidos ir didesnis elektrinėsveiksmingumas. Tiesiasrovio aušinimo (tiesioginio aušinimo) atveju priimantis vandenįtelkinys veikia kaip šilumos absorberis, iš kurio šiluma pernešama į orą garavimo būdu.Įšildyto vandens išleidimas gali turėti įvairų poveikį priimančiam vandens telkiniui.Tiesiogiai aušinant aušinimo vandeniui nėra būtina kita, nei mechaninis didesnių daleliųpašalinimas, procedūra.Aušinimo vandens paėmimo ir išleidimo vietos gali ženkliai paveikti aplinką. Buvoįvertintas poveikis Drūkšių ežero temperatūrai, naudojant skirtingas tiesioginioaušinimo vandens paėmimo ir išleidimo alternatyvas bei derinius, esant skirtingaielektros energijos gamybos galiai. Šešios alternatyvių NAE aušinimo vandens paėmimoir išleidimo vietų derinių scenarijų konfigūracijos buvo įvertintos, naudojant trimatįhidrodinaminį ežero modelį, specialiai sukurtą paviršinio vandens modeliavimui. Buvonaudojami tokie aušinančio vandens paėmimo ir išleidimo deriniai:• (DD) – dabartinis paėmimas ir dabartinis išleidimas;• (GD) – giluminis paėmimas ir dabartinis išleidimas;• (DP) – dabartinis paėmimas ir pietinis išleidimas;• (VD) – vakarinis paėmimas ir dabartinis išleidimas;• (VP) – vakarinis paėmimas ir pietinis išleidimas;• (DPad) – dabartinis paėmimas ir padalintas išleidimas.Iš skirtingų išleidimo pasirinkčių dabartinis išleidimas yra tinkamiausias, kai vertinimopagrindu laikomas įšilęs ežero vandens plotas. Tačiau skirtingos išleidimo pasirinktysviena nuo kitos ženkliai nesiskiria. Šiuo metu naudojama IAE išleidimo pozicija leidžiaaušinimo vandeniui veiksmingai plisti į pagrindinę ežero dalį, taip sudarydama sąlygasaušinimui dėl šilumos atidavimo į atmosferą bei dėl maišymosi su vėsesniu ežerovandeniu. Pietinė išleidimo pozicija yra labiau uždara ir sekli, ji neleidžia šiltamišleistam vandeniui susimaišyti su vėsesniu ežero vandeniu, tuo būdu sumažindamapaviršiaus plotą, kur gali vykti aušinimas į atmosferą. Išleidimo padalinimas į dvi vietasnebūtų geresnis pasirinkimas negu šiuo metu naudojama išleidimo pasirinktis, lyginantvidutinį įšilusių plotų dydį. Tačiau padalinto išleidimo alternatyva turi nedidelįprivalumą karščiausiomis dienomis, nes plotas, kuriame temperatūra viršija 28 °C ribą,yra šiek tiek mažesnis. Tai paaiškinama aukštesne nei 30 °C temperatūra netoli pietinioišleidimo.Iš sumodeliuotų paėmimo pasirinkčių, kaip kriterijų naudojant įšilusį plotą, vakarinispaėmimas yra nežymiai geresnis negu šiuo metu naudojamas ir abu yra geresni užgiluminio paėmimo pasirinktį. Vakarinio paėmimo pasirinkties atveju buvo gautavidutiniškai 0,1°C vėsesnė vandens temperatūra, lyginant su šiuo metu naudojamupaėmimu, kitais atžvilgiais ši pasirinktis buvo panaši į dabartinę paėmimo alternatyvąmodeliavimo metu. Temperatūrų skirtumas yra aiškinamas didesniu atstumu ikiišleidimo. Giluminio paėmimo pasirinkties modeliavime gilesnės ežero dalies šaltovandens rezervas buvo išeikvotas jau modeliavimo pradžioje, po ko paėmimo vandenstemperatūra nesiskyrė nuo šiuo metu naudojamos aušinančio vandens paėmimoalternatyvos. Be to, giluminio paėmimo pasirinktyje po ežero terminio gradientopažeidimo šilto vandens susimaišymas su gilesniu sluoksniu suintensyvėja, tokiu būduišauga viso ežero šilumos talpa. Todėl giluminio paėmimo pasirinkties atveju buvo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 429gautos aukštesnės paviršiaus temperatūros šilčiausiais laikotarpiais, lyginant su šiuometu naudojama pasirinktimi.Skirtingi galios lygiai žymiai nekeičia parametrų tarp dviejų skirtingų paėmimo irišleidimo vietų alternatyvų.Tiesioginis aušinimas taip pat gali sukelti ežero vandens garavimą ir taip paveiktivandens lygį ir kiekį ežere. Hidrologinis poveikis ežerui ir jo pasekmės yra laikomosnereikšmingomis. Retų kelerių vienas po kito einančių sausų metų periodais ežero lygisnukristų žemiau normalaus, tačiau išliktų virš minimalaus leistino lygio. Vandensgaravimas, aušinant NAE, periodiškai šiek tiek sumažintų suminį vandens tūrį, tuo būdupaveikdamas vandens, nutekančio į Prorvos upę Baltarusijoje, kiekį.Remiantis trimačiu modeliavimu ir vertinimu aišku, kad dėl ekologinių priežasčių tikdalis planuojamos maksimalios 3 400 MW e elektros energijos galios gali būtigeneruojama, naudojant Drūkšių ežerą tiesioginiam aušinimui. Ekologiniu požiūriutoleruojama ežero šilumos apkrova apytiksliai lygi 3200 MW išmesta .Netiesioginis aušinimasNetiesioginis aušinimas turi būti taikomas, jei ežero šilumos apkrova didesnė už 3200MW išmesta .Galimi netiesioginio aušinimo būdai:• Šlapio aušinimo bokštai;• sauso aušinimo metodai;• mišriojo aušinimo bokštai.Šlapio aušinimo bokštai naudoja ežero vandenį aušinimui per garavimą, konvekciją irspinduliavimą. Šlapio aušinimo bokštai yra dažniausiai naudojama sistema vietose suribotais vandens ištekliais ar specialiais poreikiais riboti šiluminę apkrovą vandenstelkiniui. Tai antra pagal veiksmingumą aušinimo sistema po tiesioginio aušinimosistemos, taip pat ši sistema turi didesnes investavimo išlaidas. Jos energijossuvartojimas bei ploto poreikis priklauso nuo konstrukcijos tipo. Aušinimo bokštai sunatūralia trauka suvartoja daugiau energijos, bet reikalauja mažiau vietos nei aušinimobokštai su priverstine trauka. Aušinimo bokštams paprastai reikalingas aušinimovandens apdorojimas prieš bioapaugimą, nuodegas ir pakibusias daleles, atitinkamainaudojant priimtinus biocidus, antiskalantus ir dispergentus. Kadangi didžioji šilumosdalis išgaruoja į atmosferą ir nepatenka į vandens sistemas, poveikis priimančiamvandens telkiniui išlieka mažesnis negu tiesiogiai aušinant.Šlapio aušinimo bokštai gali būti naudojami ir kaip tiesioginio aušinimo dalis.Naudojant tokį būdą, aušinimo vanduo visas arba dalis vandens kiekio prieš jįišleidžiant į ežerą yra ataušinamas.Šlapio aušinimo bokštai sukelia matomas garų sroves, esant tam tikroms oro sąlygoms.Sauso aušinimo sistemos gali būti oru aušinami kondensatoriai arba taip vadinamosHelerio sistemos. Sauso aušinimo sistemose aušinimo veiksmingumas yra mažesnisnegu šlapio aušinimo sistemose, taip pat mažesnis ir vandens poreikis. Specifiniai oruaušinamų kondensatorių ir Helerio sistemos bruožai yra nereikšmingas papildomomaitinimo vandens suvartojimas, bet taip pat ir gana neefektyvus aušinimas. Oruaušinamuose kondensatoriuose aušinimas vyksta konvekcijos ir išspinduliavimo dėka.Dėl reliatyviai mažo šilumos perdavimo efektyvumo, oru aušinami kondensatoriaireikalauja didelio ploto. Helerio sistema yra netiesioginis sauso aušinimo metodas. Tarpkondensatoriaus ir sauso aušinimo bokšto yra uždara cirkuliacija, kurios konstrukcijayra labai panaši į oru aušinamų kondensatorių. Kondensatorius yra čiurkšlinis, kuris

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 430purškia vėsų vandenį tiesiai į verdančio vandens cirkuliaciją. Todėl aušinimo vanduoturi būti demineralizuotas vanduo.Sauso aušinimo sistemos nėra reguliariai naudojamos kaip pirminė aušinimo sistemadidelėse (> 1 000 MW) atominėse elektrinėse, nes aušinimo sistemos reikalaujasantykinai didelės teritorijos (iki dešimt kartų didesnės, negu šlapio aušinimo bokštai) iržymiai sumažina elektrinės veiksmingumą. Elektros energijos poreikis taip pat yradidelis dėl ventiliatorių, reikalingų oro cirkuliacijai. Sauso aušinimo sistemųinvestavimo išlaidos yra ženkliai didesnės nei šlapio aušinimo. Taip pat sauso aušinimobokštų sistema viena gali būti nepajėgi užtikrinti reikiamų eksploatacinių savybių, esantaukštai aplinkos temperatūrai. Sauso aušinimo sistemų privalumas yra tai, kad jossuvartoja labai nedaug vandens, todėl paprastai nebūna nuostolių dėl garavimo. Kadangiši sistema neišskiria šiluminių išmetų, nesukeliauji nesąlygoja jokio šiluminio poveikioaplinkinėms vandens sistemoms.Esant sąlygoms, kai vanduo kai kuriais periodais gali būti ribojantis faktorius, gali būtipalanku derinti sauso ir šlapio aušinimo metodus. Galima naudoti atskirai šlapio ir sausoaušinimo bokštus arba įtraukti ir šlapio, ir sauso aušinimo skyrius į to paties bokštokonstrukciją (mišrus bokštas). Mišriojo bokšto konstrukcija skiriasi priklausomai nuogamintojo. Tačiau pagrindinė idėja yra ta, kad šlapio aušinimo dalis yra bokštopagrinde, o sauso aušinimo – viršuje. Aušinimo sistema gali būti eksploatuojama,priklausomai nuo vyraujančių sąlygų. Kai turimas pakankamas kiekis vandens, sausasaušinimas, kuris suvartoja daugiau elektros energijos, yra išjungiamas ir šilumospašalinimas priklauso nuo šlapio aušinimo bokšto. Kai vandens ištekliai yra riboti,šiluma arba bent jos dalis, priklausomai nuo konstrukcijos, išsklaidoma, naudojantsausojo aušinimo bokštus.7.12.2.6 Projekto neįgyvendinimo palyginimasPats ryškiausias projekto neįgyvendinimo poveikis yra socialinio - ekonominiopobūdžio. Atsižvelgiant į planuojamą Ignalinos AE 2 bloko uždarymą 2009 m.,neįgyvendinimo situacija nebūtų tokia, kokia yra šiandien. Po Ignalinos AE uždarymosocialinė - ekonominė Visagino regiono situacija dėl bedarbystės pasikeistų į blogąjąpusę. Nauja atominė elektrinė šį neigiamą poveikį pakreiptų į priešingą pusę, siūlydamadarbą ir kitą ekonominę naudą. Jei NAE nebūtų statoma, jos pastebimas poveikisužimtumui ir NAE regiono socioekonomikai, įskaitant ir Latvijos teritoriją, nebūtųįgyvendintas.Po Ignalinos AE uždarymo šiluminės apkrovos, šiuo metu tenkančios Drūkšių ežerui,nebebus, ir tai paveiks ežero ekologiją ir biologinę įvairovę bei pakeis dabartinę padėtį.Tai gali turėti reikšmingą poveikį ir biologinei įvairovei, kaip antai Drūkšių ežeroNatura 2000 zonos skiriamosioms vertingoms rūšims, ypač paukščiams. Sunku tiksliainuspėti, kaip ežeras vystysis, bėgant laikui, po šiluminės apkrovos nutraukimo, betgalima numanyti, kad tai nesugrąžins situacijos, kokia buvo prieš Ignalinos AEperdavimą eksploatuoti dėl kitų faktorių, paveikusių ežero vystimąsi į kitą pusę. NAEšiluminė apkrova padėtų kai kurioms šiandieninėms biologinės įvairovės rūšims toliauegzistuoti arba, jei jos išnyktų po IAE uždarymo, sudarytų joms galimybę sugrįžti įežerą po NAE perdavimo eksploatuoti. Tai ypač būdinga tam tikroms paukščių rūšims.Jeigu projektas nebus įvykdytas, elektros energiją, kurią būtų gaminusi NAE, gamintųalternatyvios elektros energijos gamybos formos. Pakeitus elektros energijos kiekįiškastiniu kuru, būtų sukeltos ženkliai didesnės sieros dioksido, azoto oksidų, angliesdioksido ir kitų dalelių emisijos. Tiesioginis šių emisijų poveikis nebūtų matomasVisagino regione, bet tose vietose, kurios yra arti elektrinių, gaminančių alternatyvią

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 431elektros energiją, ir arti kuro šaltinių Lietuvoje ir užsienyje. Anglies dioksido išmetųpoveikis klimato pokyčiams yra visuotinis.7.12.3 Ekologinis planuojamos ūkinės veiklos pagrindimasDrūkšių ežero naudojimas tiesioginiam aušinimui dėl ekologinių priežasčių yra galimastik esant apytiksliai 3 200 MW išmesta šiluminiam išmetimui į ežerą. Derinant tiesioginįaušinimą su šlapio aušinimo bokštais ir/ar sausojo ar mišriojo aušinimo sprendimais,planuojama maksimali 3 400 MW elektros energijos gamybos galia yra pasiekiamaaplinkosaugos požiūriu.Aplinkosaugos požiūriu NAE statybai aikštelė Nr. 1 yra šiek tiek priimtinesnė užaikštelę Nr. 2. Aikštelė Nr. 1 mažiaus paveiks Drūkšių ežero Natura 2000 saugomasteritorijas ir vertingas rūšis, nors, statant NAE, abiejų aikštelių atveju vertingosbiologinės įvairovės rūšys gali būtų neigiamai paveiktos. Sušvelninimo priemonės yrareikalingos tam, kad būtų pasiektas priimtinas poveikio vertingoms biologinės įvairovėsrūšims lygis.Poveikio aplinkai vertinimo metu nebuvo aptikta jokio reikšmingo poveikio aplinkai arvisuomenei, sąlygojamo NAE statybos ar eksploatacijos, kurio nebūtų galima priimti arsušvelninti iki priimtino lygio.PAV nesilaiko pozicijos dėl rimtų avarijų rizikos priimtinumo individualiu požiūrioetiniu ar kitu asmeninių pagrindu. Vertinimas buvo nukreiptas į kuo aiškesnį galimųavarijų tikimybės pristatymą ir informacijos apie susijusias pasekmes palyginimą, kadskaitytojai galėtų tai panaudoti susidarydami savo nuomonę. Branduolinės saugospagrindai ir rimtos branduolinės avarijos tikimybė buvo išnagrinėta 5.3 skyriuje ir 10skirsnyje.Tinkamai tvarkant, panaudotas kuras ir kitos naujos atominės elektrinėsradioaktyviosios atliekos nekelia žalingo poveikio aplinkai ar žmonėms. Šiųradioaktyviųjų atliekų tvarkymo sprendimams bus taikomos jų poveikio aplinkaivertinimo procedūros, kur bus įvertintas šių sprendimų ekologinis pagrindimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4328 TARPVALSTYBINIS POVEIKISŠiame skyriuje yra apibendrintas galimas tarpvalstybinis poveikis naujos atominėselektrinės (NAE) statybos ir eksploatacijos metu. Nuodugniau poveikis yra aptartas 7-ame šios poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos skirsnyje.8.1 ATLIEKOS8.1.1 Radiologinis poveikisPagal Lietuvos įstatymus radioaktyviųjų atliekų tvarkymas be viso kito turi užtikrinti,kad:• visų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo etapų metu, naudojant tinkamus metodus,asmenys, visuomenė ir Lietuvos bei už jos sienų esanti aplinka yra apsaugotosatitinkamai nuo radiologinio, biologinio, cheminio ir kitų pavojų, kurie gali būtisusiję su radioaktyviosiomis atliekomis;• radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrangos sauga yra garantuota eksploatacijoslaikotarpiu ir po jo.Radioaktyviosios atliekos yra saugomos NAE aikštelėje, Lietuvos teritorijoje, griežtailaikantis aukščiau paminėtų veiksnių. Sprendimai dėl ilgalaikio saugojimo ir panaudotobranduolinio kuro (PBK) laidojimo kol kas nėra priimti. Tvarkymas, saugojimas irradioaktyviųjų atliekų iš NAE laidojimas bus atskiro poveikio aplinkai vertinimoprocedūrų tema ateityje.Europos atominės energetikos bendrijos (Euratom) sutartis reikalauja, kad kiekvienašalis narė pateiktų bendrijai planus, susijusius su radioaktyviųjų atliekų laidojimu (37straipsnis), o licencijos turėtojas paskelbtų bendrijai technines kompleksocharakteristikas jo kontrolei (78 straipsnis) ir pateiktų pranešimą apie investavimą (41straipsnis).Nėra numatoma, kad radioaktyviųjų atliekų tvarkymas gali sukelti kokių nors svarbiųtarpvalstybinių radiologinių poveikių.NAE radionuklidų išmestų į vandenį, tarpvalstybinis poveikis yra aptartas 8.2.1skyriuje.8.1.2 Neradiologinis poveikisNeradioaktyviosios atliekos bus tvarkomos Lietuvoje, laikantis Lietuvos atliekųtvarkymo įstatymo (Valstybės Žinios, 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir atliekųtvarkymo reglamento reikalavimų (Valstybės žinios, 2004, Nr. 68-2381).Nenumatoma, kad neradioaktyviųjų atliekų tvarkymas tokiu būdu gali sukelti kokį norstarpvalstybinį neradiologinį poveikį.Apdorotų nuotekų nukreipimo iš NAE į Drūkšių ežerą tarpvalstybinis poveikis yraaptartas 8.2.2 skyriuje.8.2 VANDENS BŪKLĖŠiame skyriuje nagrinėjamas poveikis Drūkšių ežerui, kaip visumai, nes šis ežeras yradalinai išsidėstęs Baltarusijos teritorijoje, taip pat poveikis Prorvos upei Baltarusijoje,upei, kuria vandenys išteka iš Drūkšių ežero.

8.2.1 Radiologinis poveikisKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 433Tikrinamas radionuklidų aktyvumas vandens aplinkoje aplink Ignalinos AE perpaskutinius 10 metų pastoviai mažėjo. Nauja AE bus statoma ir eksploatuojamanaudojant geriausias esamas technologijas ir metodus, o tai reiškia, kad aplinkos būklėpagerės. Vadinasi, bendras radionuklidų išmetimų į vandens ekosistemą kiekis galimaimažės. Įgyvendinus naujos AE projektą, išmetimai bus tokie maži, kad nesukels jokiosvarbesnio žalingo poveikio aplinkai.8.2.2 Neradiologinis poveikis8.2.2.1 Nuotekų poveikisBiogeninių medžiagų iš NAE sąlygojama apkrova bus maža palyginti su bendraapkrova Drūkšių ežerui, kurią sąlygoja kiti šaltiniai (pvz., Visagino buitinės ir gamtinėsnuotekos). Tokiu būdu naujos AE poveikis vandens kokybei ir eutrofikacijai yralaikomas nereikšmingu. Apdorotų nuotekų poveikis ežerui vertinamas kaip antraeilis irpriimtinas. Vis dėlto tokio pobūdžio poveikis bus kontroliuojamas, ir jei būtų pastebėtosnepriimtinos pasekmės, nuotekų priežiūra bus patobulinta.8.2.2.2 Aušinimo vandens poveikisŠilumos, išleidžiamos į Drūkšių ežerą, kiekis priklauso ne tik nuo pagamintos elektrosenergijos, bet ir nuo pasirinktos aušinimo sistemos. Tiesioginėje aušinimo sistemojevisa šiluma išteka į ežerą, kai tuo tarpu aušinimo bokštų atveju tiktai minimali šilumosdalis patenka į ežerą ir didžioji dalis yra išsklaidoma ore.Šilto aušinimo vandens išmetimo į Drūkšių ežerą poveikio modeliavimo apskaičiavimaitiesioginio aušinimo sistemoje buvo atlikti naudojant trimatį hidrodinaminį vandenssrauto modelį, specialiai pritaikytą ežerų ir pakrantės teritorijų modeliavimui. Buvoištirti skirtingos NAE galios ir įvairių NAE aušinimo vandens paėmimo ir išleidimokanalo vietų poveikis Drūkšių ežero, kaip visumos, vandens temperatūrai, įskaitant irBaltarusijos teritoriją.Remiantis projektuojamais rezultatais ir ekspertų įvertinimais galima daryti išvadą, kadekologiškai priimtina šiluminė ežero apkrova bus maždaug 3 200 MW išleista . Tokiosšiluminės apkrovos atveju ežero ekosistemai nebus žymaus poveikio, lyginant sudabartine ežero būkle. Esant didesnei šiluminei apkrovai, poveikis ežero ekosistemaibus aiškus ir žymus.Jei būtų naudojami vien tik aušinimo bokštai, ežero temperatūra sugrįžtų prie įprastolygio ir tai gali šiek tiek pagerinti gyvenimo sąlygas rūšims, mėgstančioms vėsųvandenį. Tačiau sąlygų ar rūšių sudėties sugrįžimo iki būklės, buvusios prieš IAEeksploatacijos pradžią, nesitikima. Jei bendras intensyvus eutrofikacijos procesas tęsis,šios alternatyvos rezultatas taip pat gali būti mažas deguonies kiekis laikotarpiu, kaiežeras būna padengtas ledu. Iš šio požiūrio taško nedidelis ežero šildymas gali net būtinaudingas aplinkai. Taigi, ši galimybė gali turėti skirtingą poveikį ežero ekosistemai: taigeriausias pasirinkimas, kai galvojama apie ežero šildymą, bet gali privesti prie iš daliesneigiamo poveikio dėl deguonies sumažėjimo, jei ežero eutrofikacija tęsis.Dabartinis išleidimas kanalas yra geriausia alternatyva, kai kriterijumi laikomassušildytas plotas. Tačiau įvairios išleidimo kanalo alternatyvos žymiai viena nuo kitosnesiskiria. Esamoji AE išleidimo vieta leidžia aušinimo vandeniui efektyviai plisti įpagrindinę ežero dalį, tuo pačiu leisdama vandeniui atvėsti dėl šilumos atidavimo įatmosferą bei maišymosi su vėsesniu ežero vandeniu. Pietinė išleidimo vieta yra labiau

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 434uždara ir sekli, ji neleidžia šiltam išleidžiamam vandeniui maišytis su vėsesniu ežerovandeniu, tokiu būdu sumažėja paviršiaus plotas, kur vyksta šilumos atidavimas įatmosferą. Tokiu būdu pietinis išleidimas sąlygotų aiškesnius sušilimo ir eutrofikacijospoveikius pietinėje Baltarusijos teritorijos ežero dalyje labiau negu kiti išleidimopasirinkimai.Išleidimo kanalo padalijimas į dvi vietas, lyginant vidutinį sušilusių plotų dydį, nėražymiai geresnis sprendimas negu dabartinio išleidimo kanalo alternatyva.Giluminio aušinamo vandens paėmimo alternatyva duotų aukštesnę paviršiaustemperatūrą visam ežerui šilčiausiais metų periodais, lyginant su esama vandenspaėmimo kanalo alternatyva dėl ežero temperatūrinio gradiento pažeidimo.Pagrindinis hidrologinis naujos AE eksploatavimo poveikis yra garavimo sukeltinuostoliai, kai šiltas aušinimo vanduo perduoda šilumos apkrovą į orą garavimo būdu.Bendrieji nuostoliai priklauso nuo elektrinės veikimo ir aušinimo metodo pasirinkimo.Per normalius hidrologinius metus vidutinis ežero lygio nukritimas žemiau normalausnėra laukiamas, ir tuo būdu hidrologinis poveikis ežerui ir jo ekologinės pasekmės yralaikomos nereikšmingomis. Per sausus metus (pasitaikančius 1 karto per 20 metų ciklu)ežero lygis nukrisdavo žemiau normalaus, nors nenukrisdavo žemiau minimalausleidžiamo reguliuojamo lygio (apytiksliai trejiems vieniems po kitų einantiems sausiemsmetams). Tokiu būdu tokio įvykio pasekmės vertinamos kaip mažos.Poveikis Prorvos upeiVandens garavimas aušinant NAE sumažintų visą vandens tūrį Drūkšių ežere, kartupaveikdamas vandens kiekį, įtekantį į Prorvos upę. Naujos AE eksploatavimas pasireikšbendru vandens kiekio, ištekančio į Prorvos upę, sumažėjimu, kuris būtų lygus aušinimosistemų sąlygotam garavimui.Nuotėkis, patenkantis į Prorvos upę, IAE eksploatavimo metu nebuvo matuojamas. Tuobūdu nuotėkis vertinamas, atimant papildomą garavimą (0,8 m 3 /s), vertinamą kaipsukeltą IAE su vidutine 1 800 MW galia 5 , iš įprastinio vidutinio nuotėkio (MQ=3,3m 3 /s). Tokiu būdu apskaičiuotas dabartinis vidutinis nuotėkis į Prorvos upę yra 2,5 m 3 /s.Naujasis vidutinis nuotėkis yra apskaičiuojamas panašiai (atimant papildomą garavimą,kurį sąlygoja NAE, iš gamtinio nuotėkio.Garavimas iš naujos elektrinės (imant 3400 MW galią) būtų apytiksliai 0,7 m 3 /sintensyvesnis negu yra dabar (kas atitinka 1 600 MW padidėjimą). Dėl tos priežastiesdabartinis vidutinis metinis nuotėkis į Prorvos upę sumažėtų apytiksliai 28 %.Vidutinio nuotėkio sumažėjimas paveiktų apytiksliai 50 km ilgio Prorvos upės plotąprieš įtekant į Dysnos upę. Sumažėjęs srautas gali pakeisti pakrantės augmeniją irpakrantės bei pelkių rūšių arealus palei Prorvos upę. Jie taip pat gali turėti neigiamąpoveikį upės vandens naudojimui, pvz., drėkinimui ar galvijų girdymui. Tačiauminimalus leidžiamas Prorvos upės nuotėkis išliks dabartinio lygio (0,64 m 3 /s) visųscenarijų atvejais.Vidutinio Dysnos upės nuotėkio sumažėjimas yra toks mažas (7 % 10 m 3 /s vidutinionuotėkio), kad po santakos su Dysnos upe NAE poveikis gali būti laikomasnereikšmingu.5 Vidutinė elektros energijos gamyba buvo apskaičiuota kaip 1993-2004 m. laikotarpio metinis vidurkis, kai buvoeksploatuojami abu blokai.

Apledėjimo sąlygosKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 435Modeliavimo metu, naudojant tris skirtingus naujosios AE šiluminės apkrovos lygius,taip pat buvo ištirtas aušinimo vandens nuotekų poveikis žiemos metu susidarančio ledobūklei. Jei šiluminė apkrova bus 2230 MW išleista , neapledėjęs plotas būtų netolinaujosios AE išleidimo vietos. Kai kuriais atvejais, apskritai priklausomai nuotemperatūros žiemos metu, poveikis ledo dangai būtų žymus, ypač, jei šiluminėsapkrovos viršytų 3160 MW išleista . Dėl 4460–6310 MW išleista šiluminių apkrovųpagrindinė ežero dalis ilgiau nepasidengtų ledu, prasidėjus žiemai. Apskritai poveikisledo dangai būtų mažesnis pietinėje ir vakarinėje ežero dalyse, lyginant su likusia ežerodalimi. Poveikis ledo dangai Drūkšių ežero dalyje, esančioje Baltarusios teritorijoje, yragalimas esant didesnei galiai, naudojant tiesioginį aušinimą.Bus atliekamas NAE aušinimo vandens poveikio Drūkšių ežerui ir ištekančioms upėmsmonitoringas, taip bus galima apkeisti NAE eksploatacijos parametrus, jei tai reikalinga.8.3 KLIMATAS IR ORO KOKYBĖ8.3.1 Radiologinis poveikisVisos atominės elektrinės eksploatacijos metu į orą išmeta tam tikrus radionuklidus.Pagal Lietuvos įstatymus į aplinką galima išmesti radioaktyviąsias medžiagas tik gavusleidimą į aplinką išmesti radioaktyviąsias medžiagas. Šį leidimą išduoda Aplinkosapsaugos ministerija branduolinio įrenginio operatoriui pagal įstatymuose numatytassąlygas ir procedūras ir pagal normatyvinio dokumento LAND 42-2007 „Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidųišmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ (Valstybės žinios,2007, Nr. 138-5693) reikalavimus.Radionuklidų išmetimai iš NAE į atmosferą bus gerokai mažesnės, nei leistini, kurie yranustatyti, kad apsaugotų žmones ir aplinką nuo kenksmingo spinduliuotės poveikio.Radionuklidų išmetimai bus pastoviai kontroliuojami.Tarpvalstybinė gyventojų metinė apšvita dėl radionuklidų išmetimų į aplinką yra aptarta8.11.1 skyriuje.8.3.2 Neradiologinis poveikisNAE nesukels anglies dioksido išsiskyrimo į atmosferą eksploatavimo metu. BendrasCO 2 išsiskyrimo kiekis iš šiluminių elektrinių gaminančių tokį patį elektros kiekį kaip irNAE su maksimaliu galingumu (3 400 MW e ), jei NAE nebūtų statoma, būtų apie 5,8milijonų tonų per metus, iš kurių apie 3,8 milijonu tonų būtų gaminama Lietuvoje. Taiatitinka 45 % viso Lietuvoje 2006 m. dėl kuro deginimo energetikos sektoriujeišsiskyrusio CO 2 . CO 2 yra taip vadinamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kuriosprisideda prie globalinio atšilimo. Tuo būdu NAE turės teigiamą tarpvalstybinį poveikį,nes ji neskatina globalinio atšilimo.NAE statyba ir eksploatacija turės tiktai vietinį neigiamą poveikį oro kokybei,daugiausia statybos etape. Tarpvalstybinis poveikis oro kokybei nėra numatomas.8.4 GRUNTINIAI VANDENYS8.4.1 Radiologinis poveikis

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 436Remiantis IAE eksploatavimo patirtimi žalingo poveikio spūdiniams vandeningiesiemssluoksniams ar paviršiniams gruntiniams vandenims netgi vietos mastu nebus.Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nėra numatoma.8.4.2 Neradiologinis poveikisTarpvalstybinio neradiologinio poveikio gruntiniam vandeniui nėra numatoma.8.5 DIRVOŽEMIS8.5.1 Radiologinis poveikisNAE normalios eksploatacijos metu tikimasi, kad radiacijos dozės dėl radionuklidų,esančių dirvožemyje, bus nežymios.Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio dirvožemiui nėra numatoma.8.5.2 Neradiologinis poveikisPagrindinis poveikis dirvožemiui pasireikš statybos etapo metu ir bus apribotas statybosplote.Todėl tarpvalstybinio neradiologinio poveikio dirvožemiui nėra numatoma.8.6 ŽEMĖS GELMĖS8.6.1 Radiologinis poveikisNenumatoma, kad statyba ir eksploatavimas paveiktų gilesnius geologinius sluoksnius.Nauja AE turi būti pastatyta ant stabilaus pamato, kuris nėra išsidėstęs ant techtoniniolūžio. Abi NAE aikštelės alternatyvos yra ant tos pačios techtoninės struktūros, kuri yragana stabili. Absoliučios poslinkių vertės aikštelėse praktiškai yra labai mažos,neigiamo poveikio dėl tektoninio judėjimo naujos AE statybai ar eksploatavimui nėranumatoma.Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio geologinėms sąlygoms ar dėl geologiniųsąlygų nėra numatoma.8.6.2 Neradiologinis poveikisTarpvalstybinio neradiologinio poveikio geologinėms sąlygoms ar dėl geologinių sąlygųnėra numatoma.8.7 BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ8.7.1 Radiologinis poveikisRemiantis turimais tyrimo duomenimis, galima teigti, kad radioekologinė dirvožemio,floros ir faunos būklė Ignalinos AE regione ir jos apylinkėse yra gana gera. Todėlradioekologinė floros ir faunos būklė kaimyninėse valstybėse irgi gali būti laikoma gera.Naujos AE poveikis radioekologinei regiono būklei yra laikomas mažesniu neguveikiančios Ignalinos AE poveikis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 437Todėl tarpvalstybinio radiologinio poveikio poveikis florai, faunai ir biologineiįvairovei nėra numatoma.8.7.2 Neradiologinis poveikisAušinimo vandens išleidimas į Drūkšių ežerą, tiesioginis NAE statybos aikštelės, kaiparealo, pažeidimas, statybos aikštelės apylinkių trikdymas ir transportas galimai paveiksbiologinę įvairovę.Buvo įvertintas NAE šiluminių nuotekų poveikis Drūkšių ežerui. Gyvūnų rūšys, kuriosyra priklausomos nuo žuvų, vabzdžių ir kitų vandens gyvūnų ir augalų, kaip nuo maistošaltinio, taip pat turės pakankamai maisto ateityje, nes nemanoma, kad žuvų, vabzdžių irt.t. kiekis sumažės – tik rūšių struktūra gali pasikeisti, jeigu labai ženklus aušinimovandens kiekis bus išleidžiamas į Drūkšių ežerą. Tačiau atsižvelgiant į prevenciniusprincipus, negalima atmesti galimybės, kad šiluminei ežero apkrovai viršijus 3 200MW išleista Drūkšių ežerui gali sukelti pastebimą neigiamą poveikį ežero ekologijai ir tuopačiu ežero vertingoms biologinės įvairovės rūšims per sudėtingas sąveikos grandines.Tai taip pat gali turėti tarpvalstybinių pasekmių ežero biologinei įvairovei.NAE gali turėti teigiamą tarpvalstybinį poveikį ypač paukščių faunos biologineiįvairovei, nes žiemą ežero dalys pastoviai būtų neužšalusios. Tai ypač aktualu, turintomenyje, kad Ignalinos AE bus uždaryta 2009 m., po kurių ežeras nebegaus jokiosreikšmingos šilumos apkrovos, ir tai sąlygos, kad ežeras žiemą bus padengtas ledu bentjau periodiškai ir tai neigiamai paveiktų paukščių faunos įvairovę.Reikšmingų tarpvalstybinių poveikių sausumos faunai, florai ir bioįvairovei beivarliagyvių įvairovei nenumatoma. Galimi neigiami poveikiai gyvūnų populiacijomsbus maži arba juos bus galima sumažinti iki tokio priimtino lygio, kai Drūkšių ežerorūšių ateičiai nebebus keliama grėsmė dėl NAE.8.8 KRAŠTOVAIZDIS IR ŽEMĖNAUDA8.8.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.8.8.2 Neradiologinis poveikisDėl IAE statymo ir eksploatavimo, Visagino miesto ir susijusių infrastruktūrų Drūkšiųežero baseino kraštovaizdis pasikeitė.Naujos AE statyba netoli IAE žymiai nepakeis kraštovaizdžio, matomo nuo Drūkšiųežero pakrančių, taip pat ir nuo Baltarusijos pakrančių. Tik keliose vietose prie ežeropakrantės NAE bus matoma didesniam skaičiui žmonių.NAE nebus matoma iš Latvijos teritorijos.Todėl ryškaus tarpvalstybinio poveikio gamtovaizdžiui nėra numatoma.8.9 KULTŪRINIS PAVELDAS8.9.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.

8.9.2 Neradiologinis poveikisTarpvalstybinio poveikio kultūrinio paveldo objektams nebus.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4388.10 SOCIALINĖ-EKONOMINĖ APLINKA8.10.1 Radiologinis poveikisNeaktualus.8.10.2 Neradiologinis poveikisRyškus teigiamas poveikis socialinei-ekonominei aplinkai yra laukiamas NAE regionoužsienio dalyse. Atsiras Latvijos darbo jėgos poreikis. Ženkli visos darbo jėgos(3 000 –3 500 darbininkų) dalis statybos metu atvyks iš kitų šalių nei Lietuva ir Latvija, ir jiemsreikės apgyvendinimo keleriems metams. Šie darbuotojai atvyks kartu su šeimomis.Kadangi siena tarp Lietuvos ir Latvijos yra atidaryta, galima numanyti, kad darbo jėgabus pasklidusi gyventi ne tik Visagine ar jo apylinkėse, bet potencialiai ir Latvijospusėje, bent jau Daugpilyje. Eksploatacijos fazės metu žymus skaičius užsieniečių, apie800 – 1000 darbininkų, kuriems taip pat reikės apgyvendinimo, periodiškai dirbs NAEtuo metu, kai bus vykdomi metiniai kapitaliniai remontai.Darbo jėga žymiu mastu naudos pagrindinio regioninio Daugpilio miesto Latvijospusėje paslaugų sferą, ir tai turės svarbų teigiamą socialinį-ekonominį poveikį šiamLatvijos regionui.Tarptautiniam oro transportui nėra poveikio, kadangi dėl Ignalinos atominės elektrinėsskrydžiai šioje teritorijoje yra draudžiami .NAE projektas susidūrė su šiokiu tokiu pasipriešinimu užsienio visuomenės tarpe,pavyzdžiui, Latvijoje, kas nurodo, kad projektas kelia susirūpinimą bent jau daliaiužsienio visuomenės. Tai bent jau dalinai rodo neigiamą požiūrį į branduolinęenergetiką.Numatomas ženklus teigiamas tarpvalstybinis socialinis-ekonominis poveikis. Ryškausneigiamo socialinio-ekonominio nėra numatoma, nes NAE bus statoma šalia esančiosAE, prie kurios aplinkinės teritorijos yra prisitaikiusios.8.11 VISUOMENĖS SVEIKATA8.11.1 Radiologinis poveikisNaujos AE normalios eksploatacijos išmetimų į hidrosferą radionuklidų poveikisnagrinėtas, prognozuojant gyventojų individualios apšvitos dozes, kaip yrarekomenduojama tarptautinėje praktikoje (IAEA Safety Reports Series No. 19). Šispoveikio žmogui ir aplinkai vertinimo būdas jau anksčiau detaliai nagrinėtas irpritaikytas Ignalinos AE atvejui (Mažeika and Motiejūnas, 2003)..Radionuklidų pernašos ežerų ir upių sistemoje skaičiavimai, taip pat maksimaliųmetinių efektinių dozių prognozavimai kritinės gyventojų grupės nariams atliktikompiuterine programa PC CREAM (Consequences of Releases to the EnvironmentAssessment Methodology) (Simmonds et al., 1995). Tačiau kompiuterinė programa PCCREAM 97 neturi ežerinės sistemos modelio, nes Europoje AE daugiausia statomosjūrų ar didelių upių pakrantėse. Todėl mūsų vertinimui reikėjo paprastą boksinį ežerosistemos modelį įtraukti į PC CREAM upės sistemos modelį. Tokiu atveju visa

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 439nagrinėjama sistema apėmė Drūkšių ežero modelį (du kompartmentai – vanduo ir dugnonuosėdos), Prorvos-Dysnos upių sistemos dinaminį modelį (iki Dysnos miestoBaltarusijoje), Dauguvos upės sistemos dinaminį modelį (iki Daugpilio miestoLatvijoje), paprastą praskiedimo modelį likusiai Dauguvos upės daliai ir Baltijos jūrosRygos įlankai.Radionuklidų aktyvumų koncentracijos suspenduotose dalelėse, dugno nuosėdose irfiltruotame vandenyje buvo suskaičiuotos trims eksploatacijos trukmėms (1, 5, 50 metų)kiekvienam sistemos kompartmentui. Remiantis aktyvumų koncentracijoms, buvosuprognozuoti gyventojų apšvitos parametrai: išorinė apšvita (nuo gama ir betaspinduolių, esant žmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje, ežero sistemos vertinime,nuo gama ir beta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje, upės sistemos vertinime,radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir įkvepiant purslų ežerosistemos vertinime, radionuklidų patekimas į žmogaus organizmą su žuvimi ir geriamuvandeniu upės sistemos vertinime), sukaupta individuali apšvitos dozė kūdikiui, vaikuiir suaugusiam gyventojui. Atliekant skaičiavimus PC CREAM 97 kodu, buvonaudojami vietovei būdingi ir bendriniai parametrų rinkiniai. Tai buvo: radionuklidųpasiskirstymo koeficientai nuosėdose gėlavandenei sistemai K d , sedimentacijos (greičių)koeficientai k’, radionuklidų koncentracijos faktoriai gėlavandenėms žuvims (Simmondset al., 1995); kiekvieno radionuklido gama kvantų energijos ir skilimo konstantos λ(ICRP, 1983); kiekvieno radionuklido beta dozių ekvivalentai (US DoE, 1988);kiekvieno radionuklido dozių koeficientai dėl jų patekimo į organizmą nurijus (IAEA,1996). Fotonų apšvitai vertinti naudotas sumažinimo faktorius 0,3 ežero kranto linijai ir0,2 upės kranto linijai, kaip rekomenduota NRC (1977).Dešimt tipiškų radionuklidų, patenkančių į aplinką ir joje besikaupiančių kiek didesniaiskiekiais, buvo analizuoti skaičiavimuose - 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I,134 Cs, 137 Cs. Lyginant dozes, būdingas skirtingiems hidrologinės sistemos segmentams(kompartmentams), buvo nagrinėta viena gyventojų kritinė grupė - žvejai.Pagrindiniai hidrologiniai parametrai paimti iš daugiamečių hidrologinių stebėjimųduomenų bazių Lietuvoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Vidutiniai upių nuotėkiai: Prorvaties Drisviatais Baltarusijoje - 3 m 3 /s (1980-1983 m. stebėjimų duomenys), Dysnažemiau santakos su Drūkšos upeliu - 10 m 3 /s (1945-1960 m. stebėjimų duomenys),Dysna ties Šarkovščina Baltarusijoje - 30 m 3 /s (1945-1981 m. stebėjimų duomenys),Dauguva žemiau Dysnos miesto Baltarusijoje - 288 m 3 /s (1944-1988 m. stebėjimųduomenys), Dauguva ties Daugpiliu - 451 m 3 /s (1921-1980 m. stebėjimų duomenys).Radionuklidų aktyvumo vandenyje Dauguvos žemupyje ir Rygos įlankojeskaičiavimams panaudoti šie hidrologiniai duomenys: Dauguvos nuotėkis - 700 m 3 /s,vandens masių Rygos įlankoje tūris – 1,1⋅10 12 m 3 , hidrografinis atstumas nuo IAE ikiRygos įlankos – apie 550 km.Drūkšių ežero sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimasmaistui, vandens purslų įkvėpimas, išorinė apšvita dėl gama ir beta spinduolių, esantžmogui ežero pakrantėje ir žvejo valtyje.Upių sistemos vertinime nagrinėtos šios apšvitos trasos: žuvų naudojimas maistui, upėsvandens vartojimas gėrimui (labai konservatyvi prielaida), išorinė apšvita dėl gama irbeta spinduolių, esant žmogui upės pakrantėje.Kaip buvo parodyta darbe (Mažeika and Motiejūnas, 2003), Drūkšių ežero žvejo patirtąapšvitos dozę dėl IAE normalios eksploatacijos nuotekų lemia daugiausia 137 Cs, 90 Sr ir134 Cs. Einant hidrografiniu tinklu žemyn, 90 Sr santykinis indėlis didėja, nes šis nuklidasmobilus – greitai pernešamas vandeniu, tačiau bendrai dozė su atstumu mažėja.Nemobilių (sorbuojamų) radionuklidų (pvz., 60 Co) indėlis žmogaus apšvitai, esant

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 440minėtoms apšvitos trasoms, labai greitai mažėja einant žemyn hidrografiniu tinklu.Einant žemyn hidrografiniu tinklu, keičiasi ir apšvitos trasų svoris: pavyzdžiui, Drūkšiųežerui pagrindinė apšvitos trasa yra žuvies naudojimas maistui, tačiau žemiauesančiuose hidrologiniuose segmentuose žuvies įtaka apšvitai santykinai mažėja, betišauga išorinės apšvitos dėl gama spinduolių svoris. Mobilių radionuklidų (pvz., 3 H)santykinė įtaka apšvitai hidrologiniame kelyje mažai keičiasi. Kritinėms grupėms,kurios yra nagrinėjamos sistemos tolimiausiuose kompartmentuose, pagrindinė apšvitostrasa yra upės vandens vartojimas gėrimui (itin konservatyvi prielaida, geriamo vandenstiekimas iš upės šiame regione retai pasitaikantis dalykas), o žuvų vartojimas maistuisudaro apie 10% nuo visos dozės.Didžiausia dėl nuotėkų iš IAE radionuklidų patiriama dozė pagal skaičiavimų rezultatussiekia iki 2% nuo ribinės dozės.Radionuklidų pernašos IAE aplinkoje faktoriai (Sv/metai:Bq/metai), nustatyti IAEnuotekų sklaidai vandens sistemoje nuo Drūkšių ežero iki Rygos įlankos, gali būtipritaikyti naujos AE poveikio aplinkai vertinimui, priimant tas pačias aplinkos savybesir nuo radionuklidų priklausančius parametrus. Tokia prielaida yra pateisinama, nesnaujos AE aikštelių hidrologinės ir hidrogeologinės sąlygos dabartiniame ištirtumolygyje nesiskiria nuo IAE sąlygų. Remiantis radionuklidų pernašos aplinkoje faktoriųvertėmis ir prognoziniais normalios eksploatacijos nuotekų radionuklidų aktyvumųdydžiais ( 3 H, 14 C, 54 Mn, 59 Fe, 60 Co, 90 Sr, 95 Nb, 131 I, 134 Cs, 137 Cs) skirtingiemsreaktoriams, įvertintas naujos AE radiologinis poveikis vandens sistemai (8.11-1 lent. ir8.11-1 pav.).8.11-1 lent. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esančiai vandens sistemai,vertinta gyventojų apšvitos efektinė dozė, mSv/metaiHidrologinio segmento padėtis (KompartmentoNr.)ReaktoriaustipasESBWR ABWR AP-1000 APWR EPR EC-6Blokų skaičius 2 2 3 2 2 4Ištekėjimas iš 2.20E-04 1.20E-03 1.04E-02 1.64E-02 1.96E-02 5.20E-02Drūkšių ež. –Prorvos upelis (1)Dysna ties 2.40E-05 1.40E-04 1.18E-03 1.96E-03 2.40E-03 6.20E-03Drisviatos(Drūkšos) upelioįtekėjimu (2)Dysna ties 1.32E-05 8.20E-05 6.20E-04 1.04E-03 1.22E-03 3.20E-03ŠarkovščinaBaltarusijoje (3)Dauguva žemiau 4.00E-06 1.90E-05 2.60E-04 4.20E-04 5.20E-04 1.38E-03Dysnos miestoBaltarusijoje (4)Dauguva ties 1.72E-06 8.80E-06 1.08E-04 1.74E-04 2.20E-04 5.80E-04Daugpiliu (5)Dauguva tiesRyga (6)4.80E-07 2.40E-06 3.20E-05 5.00E-05 6.20E-05 1.64E-04Baltijos jūros 1.40E-07 7.20E-07 8.80E-06 1.42E-05 1.78E-05 4.60E-05Rygos įlanka (7)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 441Naujos AE radiologinis poveikis žemiau esančio vandens sistemai1.00E+00Efektinė dozė, mSv/metai1.00E-011.00E-021.00E-031.00E-041.00E-051.00E-06EC-6EPRAPWRAP-1000ABWRESBWRLinear (Apribotojidozė)1.00E-071 2 3 4 5 6 7Kompartmento numeris8.11-1 pav. Naujos AE radiologinis poveikis žemiau AE esančiai vandens sistemai,kompartmentų padėtis apibūdinta 8.11-1 lentelėjeDėl naujos AE nuotėkų į Drūkšių ežerą radionuklidų susidaranti gyventojų individualiosapšvitos efektinė dozė yra mažesnė už dozės ribą ir apribotąją dozę (mažiau nei 3%dozės ribos Drūkšių ežero sistemai, mažiau nei 0.02% dozės ribos Rygos įlankossistemai) visiems reaktorių tipams ir labai mažėja su hidrologiniu atstumu. Didžiausiadozė prognozuojama CANDU-6 reaktoriui, kuriam būdingi gerokai didesni 3 Haktyvumai nuotėkose, palyginus su kitais reaktoriais.Naujos AE nuotekų radionuklidų pernaša hidrologine sistema į kaimynines valstybesyra nereikšminga. Jau žemiau Obolės ežero Baltarusijos Respublikoje gyventojųapšvitos dozė dėl nuotekų radionuklidų prognozuojama mažesnė nei nereguliuojamasislygis (0,010 mSv/metai).Siekiant įvertini, kaip kintant atstumui keičiasi gyventojų apšvita sąlygota radionuklidoišmetimų į orą, buvo atlikti dozės skaičiavimai esant įvairiems atstumams nuo išmetimošaltinio. Remiantis TATENA saugos standartų serijos Nr. 19 „Bendrieji modeliai,naudojami radioaktyviųjų medžiagų išmetimų į aplinką poveikio vertinimui“ (TATENASSS Nr. 19) rekomendacijomis buvo apskaičiuotas dozės kitimas atstumui nuo šaltiniodidėjant iki 20 km.Dozės priklausomybės nuo atstumo skaičiavimo rezultatai parodyti 8.11-2 pav.Didžiausios dozės stebimos 800 m spindulio zonoje aplink išmetimo šaltinį, vėliauatstumui didėjant dozė mažėja. Esant 1 km atstumui nuo šaltinio, gyventojų apšvita yradu kartus mažesnė už maksimalią, už 3 km dozė sumažėja 10 kartų, o už 10 km – 100kartų. Remiantis skaičiavimo rezultatais, dozė, kurią sąlygoja radionuklidų išmetimai įorą iš visų reaktorių tipų, išskyrus CANDU, 3 km atstumu nuo elektrinės yra mažesneuž nebekontroliuojamą lygį (0,010 mSv per metus). Elektrinės su CANDU reaktoriaisatveju, šis nebekontroliuojamas lygis būtų už 8 km. Taigi, tarpvalstybinis poveikis dėlradionuklidų išmetimų į aplinką yra nežymus.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 442Galimas tarpvalstybinis radiologinis poveikis įvairių avarijų metu išnagrinėtas 10skyriuje.1,00E+00Dose max /Dose X m1,00E‐011,00E‐021,00E‐030 2000 4000 6000 8000 10000 12000 14000 16000 18000 20000Distance, m8.11-2 pav. Dozės priklausomybė nuo atstumo8.11.2 Neradiologinis poveikisNauja atominė elektrinė bus pastatyta Ignalinos AE pramoninėje aikštelėje ir 3 kmspindulio sanitarinėje IAE apsaugos zonoje. NAE bus pastatyta pakankamu atstumu nuopastoviai gyvenančių gyventojų Latvijoje ir Baltarusijoje.Todėl pastebimo tarpvalstybinio neradiologinio poveikio visuomenės sveikatai nėranumatoma.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4439 MONITORINGAS9.1 ĮVADASMonitoringas yra specifinių duomenų rinkimas apie atrinktus aplinkos pokyčius(poveikio indikatorius) laike ir erdvėje, siekiant pateikti informaciją apie šių pokyčiųdydį ir greitį, kas savo ruožtu leidžia nustatyti susijusius poveikius aplinkai. Aplinkosmonitoringo programos tikslas yra atskleisti vykstančius pokyčius, nustatyti jų mastą iružtikrinti, kad jie yra gerai identifikuoto projekto ar veiklos pasekmė. Monitoringasapima poveikių ir jų vertinimo sekos atitikimą prognozei. Monitoringas taip pat leidžianustatyti naudojamų mažinančių ir švelninančių priemonių efektyvumą. Ši informacijaturėtų būti pagrindas, keičiant veiklą arba švelninančias priemones. Šiame skirsnyje yrapateikiama siūloma naujos AE monitoringo sistema. Naujos monitoringo sistemosatskiros dalys turi būti įdiegtos kaip galima greičiau, gerokai prieš pradedant naujos AEeksploatavimą, tam, kad būtų sukaupta pakankamai informacijos apie aplinkos sąlygaspo IAE galutinio sustabdymo.LR Aplinkos ministerija kontroliuoja aplinkos monitoringo programos įdiegimą,monitoringo duomenų ir informacijos kokybę, bei atitikimą standartams irnormatyviniams dokumentams. Monitoringas vykdomas sutinkamai su LR Vyriausybėspatvirtinta Aplinkos monitoringo programa. Monitoringo programa parengta sutinkamaisu Lietuvos įstatymais ir kitais teisės aktais (LR aplinkos apsaugos įstatymas, Nr. I-2223, Valstybės žinios, 2005, Nr. 47-1558; LR aplinkos monitoringo įstatymas, Nr. X-595, Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025; Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymotvarka, Valstybės žinios, 2004, Nr. 181-6712; Ūkio subjektų požeminio vandensmonitoringo vykdymo tvarka, Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578), Lietuvos radiacinėssaugos normomis (Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindinės radiacinėssaugos normos”, Valstybės žinios, 2003, Nr. 90-4080) ir Lietuvos aplinkos apsaugosnormatyviniais dokumentais (LAND 42-2007 „Radionuklidų išmetimo į aplinką išbranduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti į aplinką radionuklidusišdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“, Valstybės žinios, 2007, Nr.138-5693; LAND 36-2000 „Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas”Valstybės žinios, 2005, Nr. 59-2083). Monitoringo duomenys apibendrinami irpateikiami kompetentingoms institucijoms kasmet.Sutinkamai su Aplinkos monitoringo įstatymo (Nr. X-595, Valstybės žinios, 2006, Nr.57-2025) 5 straipsniu, vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama irprognozuojama:• aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio, gyvosios gamtos būklė;• natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų (gamtinių buveinių,ekosistemų) ir kraštovaizdžio būklė;• fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks antropogeninis poveikis bei joįtaka gamtinei aplinkai;• gamtinėje aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštiejikrituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio efektas ir kt.).Aplinkos monitoringas atominės elektrinės aplinkoje papildomas radionuklidų, kurieneišvengiamai patenka iš atominės elektrinės į aplinkos orą ir vandenį, stebėsena –radiologiniu monitoringu. Radiologinis monitoringas, be to, skirtas ir registruoti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 444incidentų pasekmes. Šiuo tikslu stebimi visi radionuklidų keliai aplinkoje (oras iriškritos, dirvožemis ir augalai, maisto grandinėlės dirvožemyje, paviršiniame vandenyjeir gruntiniame vandenyje).Meteorologiniai parametrai – vėjo kryptis ir greitis, krituliai ir inversijų fenomenai –svarbūs radionuklidų sklaidai; jie matuojami tam, kad įvertinti radionuklidų keliųatominės elektrinės aplinkoje saugumą.Ignalinos AE aplinkos radiologinio monitoringo programa apima šias dalis:• radionuklidų aktyvumo koncentracijos ore ir atmosferos krituliuose monitoringą;• buitinės kanalizacijos ir drenažo vandens iš IAE aikštelės cheminės sudėtiesmonitoringą;• vandens kokybės Drūkšių ežere ir gruntinių vandenų (fizinių-cheminių parametrų)monitoringą;• radionuklidų aktyvumo koncentracijos ežero, ištekėjimo kanalo, buitinėskanalizacijos bei drenažo iš IAE aikštelės kanalų ir požeminiame vandenyjemonitoringą;• į atmosferą išmetamų radionuklidų monitoringą;• meteorologinius stebėjimus;• dozės ir dozės galios monitoringą sanitarinės apsaugos (3 km) ir stebimojoje (30km) zonose;• radionuklidų aktyvumo koncentracijos žuvyse, dumbliuose, dirvožemyje, žolėje,nuosėdose, grybuose, augaluose monitoringą;• radionuklidų aktyvumo koncentracijos maisto produktuose (piene, bulvėse,kopūstuose, mėsoje, grūdinėse kultūrose) monitoringą.9.2 APLINKOS VALDYMO SISTEMAAplinkos valdymo sistema (AVS) bus įdiegta naujos AE statybos ir eksploatavimometu. AVS bus sertifikuota pagal ISO 14001 ar panašų standartą. Sistema apims visasnaujos AE operacijas. AVS vykdys stebėjimus aplinkoje, kaip dalį kasdieninių naujosAE operacijų. Poveikis aplinkai sistemingai gali būti valdomas per AVS, sistemanumato nuolat tobulinti aplinkos stebėjimų lygį. Vienu iš AVS tikslų yra negatyvauspoveikio aplinkai dėl išmetimų į aplinką iš naujos AE apribojimas. Todėl AVS būtinimonitoringo matavimai bus vykdomi naujos AE aplinkoje.9.3 RADIOAKTYVIŲ IŠMETIMŲ IR POVEIKIO APLINKAI IR GYVENTOJAMS MONITORINGAS9.3.1 Esanti radiologinio monitoringo sistemaRadiologinio monitoringo programa (Radionuklidų ekosistemos komponentėsestebėsenos programa) Ignalinos AE aplinkoje pradėta vykdyti 1978 metais, t.y. 5 metaiprieš paleidžiant pirmąjį reaktorių. IAE aplinkos pokyčių stebėjimo darbai buvovykdomi pagal Kompleksinę radiacinių-ekologinių tyrimų Ignalinos AE rajoneprogramą (1978–1985–1995). Programą vykdė Maskvos energetinės technikos mokslotiriamasis ir konstravimo institutas (generalinis Ignalinos AE projektuotojas) ir penkituometinės Lietuvos Mokslų akademijos institutai – Fizikos, Energetikos, Zoologijos irParazitologijos, Geografijos ir Botanikos. Bazinė radioekologinė būsena statomos IAEaplinkoje aprašyta bendroje visų institucijų ataskaitoje (IAE regiono radiologinėsekologinėsbūklės tyrimai prieš pradedant eksploataciją, 1985).Radiologinės stebėsenos matavimai ypač suintensyvėjo tiriant avarijos Černobylio AEpasekmes Lietuvai ir Ignalinos rajonui. Nuolatinių radionuklidų aktyvumų

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 445koncentracijų ore, iškritose, dirvožemyje, Drūkšių ežero vandenyje bei dugnonuosėdose stebėjimo rezultatai, po pirmojo IAE reaktoriaus paleidimo (1983 m.) irįvykus Černobylio AE avarijai apibendrinti monografinio tipo publikacijoje (Šiluminėenergetika ir aplinka, 1992).Mokslo tiriamieji darbai IAE aplinkoje po nepriklausomybės dalinai nutrūko ir buvoatnaujinti pagal LR Vyriausybės patvirtintą Mokslo programą “Atominė energetika iraplinka”. (Lietuvos valstybinė mokslo programa ,,Atominė energetika ir aplinka”.Mokslinių ataskaitų rinkinys, 1993–1997, Vilnius, sąsiuviniai 1–5).Fizikos institutas 1998 metais, remdamasis Černobylio AE avarijos pasekmių ir IAEaplinkos tyrimų rezultatais, inicijavo Lietuvos radioekologinio monitoringo sistemossukūrimą (LR Vyriausybės 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 332). Buvo atliktižemės paviršiaus užteršimo iš Černobylio atneštais radionuklidais tyrimai. Sukurtadozimetrinių duomenų registracijos sistema su 17 postų Lietuvos meteorologijos stotyse(AGIR) ir automatizuota jonizuojančiosios spinduliuotės registracijos aplinkoje bei IAEkamino išlakose ir radionuklidų pernešimo ore skaičiavimo sistema (RADIS).9.3.1.1 Išmetamų į aplinką radionuklidų monitoringasAplinkos apsaugos agentūra yra atsakinga už sistemą AGIR, kuri, papildyta postais sugama spektrus registruojančiais scintiliaciniais detektoriais, eksploatuojama kaipankstyvojo perspėjimo sistema Lietuvoje RADIS.Visose taškuose, kur radionuklidai išmetami iš atominės elektrinės – aerozolio dalelių iroro mišinys ventiliaciniame kamine, vanduo iš skystų atliekų valymo įrenginių irpramoninės lietaus kanalizacijos (PLK) kanalų – sistemingai imami ėminiai irmatuojami radionuklidų aktyvumai. Automatizuota radiacinės ir dozimetrinėsinformacijos sistema (RADIS) įdiegta Ignalinos AE kaip automatizuota radiacinėskontrolės sistema (ASKRO). Sistema realiame laike atspindi radionuklidų aktyvumokoncentracijas ore ir jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galią kompiuterio ekranetrijų mastelių žemėlapiuose. Sistema automatiškai registruoja jonizuojančiąjąspinduliuotę pažemio ore bei atominės elektrinės kamino išlakose ir skaičiuojaradionuklidų pernešimą ore. Automatizuota radiacinės kontrolės sistema (ASKRO)realiame laike parodo radionuklidų aktyvumo koncentracijas ore sanitarinės zonosribose. Jonizuojančiosios spinduliuotės dozės skaičiuojamos abiejų Ignalinos AEkaminų aukštyje. RADIS sistema būtina avarijų atvejais.Aerozolio ir dujų ėminiuose, paimtuose IAE kaminuose, radionuklidų aktyvumasnustatomas gama spektrometriniu metodu. Čia neatsiranda ėminių turtinimo irradionuklidų koncentravimo problemų. Matavimai įgalina įvertinti radionuklidųišmetimą į pažemio orą. Pažemio oro ėminiai radionuklidų aktyvumo matavimamsrenkami kas 10 dienų septyniuose stebėjimo taškuose.Ėminiai Ignalinos AE buitinėse nuotekose imami nuotekų rinkimo taške (AE pusėje),nuotekų įtekėjimo taške (prie Drūkšių ežero) ir srauto tarp nuotekų valymo įrenginių irDrūkšių ežero pusiaukelėje. Radionuklidų kiekiai skystose atliekose taip pat nustatomi,matuojant jų kiekius ėminiuose iš specialių saugojimo konteinerių. Vandens ir dugnonuosėdų ėminiai imami penkiose išmetimo vietose ir šešiose stotyse Drūkšių ežere(9.3-1 pav.).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4469.3-1 pav. Vandens ir dugno nuosėdų ėminių rinkimo stotys Drūkšių ežere.Nuo 1999 metų matuojamos tričio aktyvumo koncentracijos nuotekose. Tričiospinduliuojamos mažos energijos beta dalelės sudaro didesnį indėlį ekologineijonizuojančiosios spinduliuotės dozei Drūkšių ežere, nei kitų radionuklidųspinduliavimas. Matavimo rezultatai rodo, kad tritis į Drūkšių ežerą patenka perpramoninių ir buitinių nuotekų kanalus.Radionuklidų aktyvumo koncentracijų IAE nuotekose (išleidžiamuose vandenyse)matavimų suvestinė pateikiama 9.3-1 lentelėje. Radionuklidų aktyvumo koncentracijųIAE aplinkos vandens terpėse matavimų suvestinė pateikiama 9.3-2 lentelėje.9.3-1 lent. Radionuklidų aktyvumo koncentracijų IAE nuotekose (išleidžiamuosevandenyse) matavimų suvestinė.Bendrasis β-aktyvumasIAE NUOTEKŲ RADIOLOGINIS MONITORINGASKartą per savaitę – 1 ir 2 energoblokų paimamas techninis vanduo, iš 1 ir 2energoblokų reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamas vanduo, iš 150 pastatoišleidžiamas techninis vanduo;kartą per mėnesį – techninis vanduo po šilumokaičių;kiekvienam išleidimui – iš spec. skalbyklos išleidžiamas vanduo.Radionuklidų Kartą per mėnesį – iš 1 ir 2 energoblokų reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamasγ spinduolių vanduo, techninis vanduo po šilumokaičių, iš 150 pastato išleidžiamas techninisaktyvumas vanduo, vanduo 003 koridoriaus duobėse (D1, D2);kiekvienam išleidimui – iš 150 pastato išleidžiamas nebalansinis vanduo.89 Sr,90 Sr Kartą per mėnesį – iš 1 ir 2 energoblokų reaktorių ir turbinų skyrių išleidžiamasaktyvumas vanduo.Bendrasis α Kartą per mėnesį – iš 150 pastato išleidžiamas techninis vanduo.aktyvumas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4479.3-2 lent. Radionuklidų aktyvumo koncentracijų IAE aplinkos vandenysematavimų suvestinė.Radionuklidų γspinduoliųaktyvumasIAE APLINKOS VANDENS TERPIŲ RADIOLOGINIS MONITORINGAS20 kartų per mėnesį (darbo dienomis) – techninis vanduo iš išleidimo irpaėmimo kanalų;kartą per 10 dienų – ūkinės-buitinės kanalizacijos vanduo, pramoninės aikštelėsPLK-1, 2, PLK-3 bei PLK-PBKS vanduo;kartą per mėnesį – gamybinių atliekų poligono apvedimo kanalo vanduo, IAEpramoninės aikštelės drenažo vanduo;kartą per ketvirtį (sausį, balandį, liepą, spalį) – šilumos tinklų vanduo;du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – stebėjimo gręžinių vanduopramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje;keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) – geriamasvandentiekio vanduo, geriamas vanduo iš šulinių Tilžėje ir Gaidėje;kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. Vanduo;kartą per metus (žiemą) – sniegas nuolatinio stebėjimo vietose, pramoninėsaikštelės kritulių paėmimo vietose ir PBKS teritorijoje.90 Sr aktyvumas Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – techninis vanduo iš išleidimo irpaėmimo kanalų, ūkinės-buitinės kanalizacijos vanduo, stebėjimo gręžiniųvanduo pramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje;kartą per metus (vasarą) – Drūkšių ež. Vanduo;kartą per metus (žiemą) – šilumos tinklų vanduo, gamybinių atliekų poligonoapvedimo kanalo vanduo, sniegas nuolatinio stebėjimo vietose, pramoninėsaikštelės kritulių paėmimo vietose ir PBKS teritorijoje, pramoninės aikštelėsPLK-1, 2, PLK-3 bei PLK-PBKS vanduo, IAE pramoninės aikštelės drenažovanduo.Pu izotopų Du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – techninis vanduo iš išleidimo iraktyvumas paėmimo kanalų.3 H aktyvumas Kartą per mėnesį – techninis vanduo iš išleidimo kanalo, ūkinės-buitinėskanalizacijos vanduo, vanduo pramoninės aikštelės kritulių paėmimo vietose irPBKS teritorijoje, pramoninės aikštelės PLK-1, 2, PLK-3 bei PLK-PBKS vanduo;kartą per ketvirtį – gamybinių atliekų poligono apvedimo kanalo vanduo;du kartus per metus (pavasarį, rudenį) – stebėjimo gręžinių vanduopramoninėje aikštelėje ir PBKS teritorijoje;keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) – geriamas vanduo iššulinių Tilžėje ir Gaidėje.Bendrasis α Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) – geriamas vanduo išaktyvumas vandentiekio (vandenvietė), geriamas vanduo iš šulinių Tilžėje ir Gaidėje.Bendrasis β Keturis kartus per metus (vasarį, gegužę, rugpjūtį, lapkritį) – geriamas vanduo išaktyvumas vandentiekio (vandenvietė), geriamas vanduo iš šulinių Tilžėje ir Gaidėje.Informacija apie radionuklidų aktyvumų matavimus pateikiama šios PAV ataskaitos7.1.1.5 skyriuje.9.3.1.2 Jonizuojančiosios spinduliuotės dozių gyventojams ir aplinkai monitoringasMinimalios išmatuotinos radionuklidų aktyvumo koncentracijosMinimalios išmatuotinos radionuklidų aktyvumo koncentracijos kai kuriuose aplinkoskomponentuose pateiktos 9.3-3 lentelėje. Savitųjų aktyvumų reikšmės gautos matuojant137 Cs aktyvumą tipiniuose kiekvienai rūšiai ėminiuose su sava ėminių paėmimometodika ir geometrija.137 Cs yra plačiausiai sutinkamas aplinkoje ir maisteradionuklidas, patekęs į aplinką branduolinių bandymų metu ir po Černobylio AEavarijos.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 448Spektro rinkimo laikas dažniausiai ne mažesnis nei 12 val. Matavimų paklaida yra apie100 %, kai matuojama metodo jautrumo lygmenyje, tuo tarpu jei matuojami aktyvumaisudaro 10 ar daugiau minimalių aptinkamų aktyvumų, paklaida sumažėja iki 30 %.9.3-3 lent. Minimalios išmatuotinos radionuklidų aktyvumo koncentracijosaplinkos komponentuose.Nr.Aplinkos komponentaiMinimali registruojama 137 Cs aktyvumokoncentracija1 Oras 1,5·10 -6 Bq/m 32 Vanduo. Tričio aktyvumas 3 Bq/l3 Vanduo 1·10 -3 ÷ 0,5 Bq/l*4 Žuvis 3 Bq/kg5 Dirvožemis 3 Bq/kg6 Dugno nuosėdos 3 Bq/kg7 Vandens augalai 3 Bq/kg* - didelis intervalas pasiekiamas naudojant įvairius ėminių tūrius.Esama monitoringo sistemaAplinkos radiologinis monitoringas apima jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios,išorinės absorbuotos dozės ir savitųjų radionuklidų aktyvumų įvairiuose aplinkoskomponentuose matavimus. Programa numato stebėjimus visose maisto grandinėlėsdalyse, kur galimas radionuklidų koncentravimas. Tai iškritos, nuosėdos, vandensdumbliai, samanos ir pienas.Matavimai atliekami IAE sanitarinės apsaugos zonoje ir nedideliuose atstumuose nuoIAE esančiose gyvenvietėse. Ėminiai renkami dažnumu, atitinkančiu aplinkoskomponento kaitą ir užtikrinančiu kritinės grupės narių apšvitos įvertinimą.Monitoringas vykdomas tokiais matavimo metodais ir naudojant tokius įrenginius, kurietinka atskirų radionuklidų aktyvumo matavimams, kai jų metinės apšvitos dozės yradidesnės nei 0,005 mSv/metai.Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra pagal Valstybinę aplinkosmonitoringo programą vykdo gama dozės galios, oro aerozolių, iškritų, paviršiniųvandenų bei dugno nuosėdų upėse, ežeruose, Baltijos jūroje ir Kuršių marioseradiologinį monitoringą. Į Aplinkos apsaugos agentūros funkcijas įeina Ignalinos AEišmetimų kontrolė.Bendradarbiaujant su Baltarusijos Gamtinių resursų ir aplinkos apsaugos ministerijakasmet ėminiai paimami, dalyvaujant aplinkos apsaugos agentūros, Ignalinos AE irBaltarusijos specialistams.Jonizuojančiosios spinduliuotės dozių aplinkai ir gyventojams monitoringas pilnaiaprašytas sekančiose pastraipose. Ėminių rinkimo taškai, analizių periodiškumas irėminių analizės technika tiksliau aprašyta Ignalinos AE aplinkos monitoringoprogramoje (IAE kodas PTOed-0410-3V2).Aerozoliniai radionuklidai oreVisi radionuklidai, išskyrus inertinių dujų radionuklidus, pažemio ore labai greitaiprisijungia prie aerozolinių dalelių. Todėl radionuklidų monitoringas ore IAE aplinkojeremiasi oro siurbimu per aerozolinius filtrus. Septynios tyrimų stotys oro ėminių

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 449paėmimui yra įrengtos IAE sanitarinėje zonoje. Filtrai periodiškai keičiami tris kartusper mėnesį.Ignalinos AE aplinkos monitoringo programa taip pat numato jonizuojančiosiosspinduliuotės dozių kitimo in situ stebėjimus regione. In situ stebėjimų metu pavėjinėjepusėje matuojant gama spektrą su aukštos skiriamosios galios detektoriumi įmanoma irinertinių dujų radionuklidų spinduliavimo registracija. Dabartiniai stebėjimai atliekamipanaudojant sistemos “SkyLink” daviklius. Dešimt daviklių įrengti gyvenvietėsestebėjimų zonoje ir 12 – sanitarinės apsaugos zonoje. Taip jonizuojančiosiosspinduliuotės dozių monitoringas vykdomas visose svarbesnėse gyvenvietėse, įskaitantdarbuotojus ir netoli IAE gyvenančius žmones.Fizikos institute gamtinių ir dirbtinės kilmės radionuklidų aktyvumo koncentracijos orematuojamos nuo 1978 metų. Instituto Ignalinos radioekologinio monitoringo stotiesnuolatinio aerozolio dalelių rinkimo įranga sumontuota už 3,5 km į pietryčius nuo IAE.Čia IAE fakelas pasiekia žemės paviršių ir elektrinės pagamintų bei išleidžiamų per 150m aukščio kaminą radionuklidų koncentracija ore dvigubėja. Vėjo kryptis 16 % atvejųsutampa su pernešimo iš IAE kryptimi. Fizikos instituto monitoringo stoties vietaparodyta 9.3-2 paveiksle.9.3-2 pav. Fizikos instituto monitoringo stoties vieta.Stotyje aerozolio dalelės renkamos kas savaitę. Stebima kosmogeninių, Ignalinos AEišmetamų ir technogeninių gama spinduolių aktyvumo koncentracijų ore kaita. Siekiantpateikti ilgamečių matavimų rezultatus viename paveikslėlyje, buvo panaudotakompiuterinė programa Interras, leidžianti suskaičiuoti apšvitos dozes išmatuotųradionuklidų aktyvumo koncentracijų ore pagrindu. Atskirai skaičiuojamoskosmogeninio 7 Be spinduliavimo metinės dozės, bendrai skaičiuotos po Kinijossprogdintų branduolinių užtaisų produktų (1980, 1982) bei po Černobylio avarijosatneštų ir nešamų į regioną radionuklidų spinduliavimo dozės ( 137 Cs) ir Ignalinos AEišmetamų ( 60 Co, 54 Mn) radionuklidų spinduliavimo metinės dozės.Aplinkos apsaugos agentūra aerozolinių radionuklidų aktyvumo koncentracijų orematavimus vykdo Utenoje. Nuolat matuojami gama-kvantus spinduliuojančiųkosmogeninių ir antropogeninių radionuklidų tūriniai aktyvumai ore.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 450Atskirų radionuklidų aktyvumai ėminiuose nustatomi gama spektrometriniu metodu.Naudojant radionuklidų dozės koeficientus Bq/Sv skaičiuojama bendrajonizuojančiosios spinduliuotės dozė. Beta-spinduliuojantys radionuklidai registruojamiscintiliacinės spektrometrijos metodais.Efektyvi ekspozicinė jonizuojančiosios spinduliuotės dozė matuojamatermoliuminescenciniais dozimetrais ir portatyviniais įrenginiais.Termoliuminescenciniai dozimetrai yra išdėstyti sanitarinės apsaugos ir stebėjimozonose skirtingais kampais ir nuotoliais (9.3-3 pav.). Termoliuminescencinių dozimetrųekspozicijos laikas yra vieneri metai.9.3-3 pav. Termoliuminescencinių dozimetrų išdėstymo aplink IAE vietos.Lietuvos higienos normoje HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624)reikalaujama, kad branduolinės energetikos objektų eksploatavimo ir eksploatavimonutraukimo sąlygojama gyventojų metinė efektinė dozė neturi būti didesnė, kaipapribotoji metinė dozė – 0,2 mSv/metai. Kadangi skirtingi radionuklidų srautai (įaplinkos orą ir vandenis) gali sąlygoti tos pačios ar skirtingos kritinės grupės narius,kiekvienam radionuklidų srautui turi būti taikoma dozės vertė, lygi pusei apribotosiosdozės vertės (t. y. 0,1 mSv per metus) (LAND 42-2007).Dalis radionuklidų, kurie vėjo pernešami 8 km kryptimi iš Ignalinos AE į Visaginą,vertinami kaip sudarantys dozę gyventojams, t.y. gyvenantiems Visagine. Preciziniaidozės kritinei gyventojų grupei vertinimai atliekami panaudojant automatiniusradionuklidų spinduliavimo registracijos pažemio ore ir IAE kamino išlakose duomenisir radionuklidų pernešimo ore skaičiavimus (ASKRO). Metinės apskaičiuotos dozėsįvertinimui sumuojami kiekvienos valandos duomenys.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 451IškritosAtmosferos iškritos nuolat renkamos 5 stotyse (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Utenoje irDūkšte). Matuojamas bendrasis beta aktyvumas. Kas ketvirtį atliekama integruotųėminių gama spektro analizė ir matuojamas 90 Sr aktyvumas.DirvožemisIAE regione dirvožemio ėminiai (8 nuolatinių stebėjimų taškuose ir Grikiniškiųpusiasalyje) renkami kartą į metus (rudenį). Dirvožemio ėminiuose matuojamiradionuklidų γ spinduolių, 90 Sr aktyvumai ir bendrasis β aktyvumas. Nuolatiniųstebėjimų taškų išsidėstymas parodytas 9.3-4 paveiksle.9.3-4 pav. Nuolatinių stebėjimo taškų IAE regione išsidėstymo schema.Aplinkos vandenysPaviršinio vandens ėminiai renkami kas ketvirtį. Valymo įrenginių techninio vandensėminiai ir vandens ėminiai kanaluose, įtekančiuose į Drūkšių ežerą, imami 20 kartų permėnesį (darbo dienomis). Ėminiuose matuojami 137 Cs ir kitų gama-spinduolių bei 90 Sraktyvumai ir nustatoma jų aktyvumo koncentracija. Dugno nuosėdų ėminiai imami 2–4kartus per metus ir nustatoma 137 Cs ir kitų gama-spinduolių bei 90 Sr aktyvumokoncentracija.Gruntinio vandens monitoringo programa parengta sutinkamai su normatyviniudokumentu ,,Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka“ (Valstybės žinios,2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr. 181-6712) ir suderinta su Lietuvos geologijos tarnyba.Matavimai, stebėjimo taškai ir gruntinio vandens monitoringo tinklas, skirtas 3 H ir 14 Caktyvumo koncentracijų vandenyje ežero aplinkoje nustatymui, yra aprašyti 7.1.1.5.skyriuje.Laukiniai sausumos augalai ir natūralūs produktai

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 452Grybų ir samanų ėminiai renkami kasmet (rudenį) Vilkaragio, Grikiniškių, Tilžės,Gaidės ir Visagino vietovėse. Stirnos ar elnio mėsos ėminiai renkami kasmet (rudenį)10 km spindulyje aplink Ignalinos AE. Javų (rugių, avižų), daržovių (kopūstų, bulvių)ėminiai renkami kasmet (rudenį) Tilžėje. Pienas tiriamas kas mėnesį Tilžėje. Mėsos(kiaulienos, jautienos) ėminiai renkami kasmet (rudenį) iš Tilžės ir Turmanto.Ganyklų žolėGanyklų žolės ėminiai Ignalinos AE regione (8 nuolatinių stebėjimų taškuose irGrikiniškių pusiasalyje) renkami kas mėnesį (nuo gegužės iki spalio). Ėminiuosematuojami 137 Cs ir kitų gama-spinduolių bei 90 Sr aktyvumai ir nustatomas jų savitasisaktyvumas. Nuolatinių stebėjimų taškų išsidėstymas parodytas 9.3-4 paveiksle.Maistas ir geriamas vanduoRadiologinį maisto ir geriamo vandens monitoringą vykdo Radiacinės saugos centras(RSC). Pieno, mėsos, žuvies, daržovių (kopūstai, bulvės) ėminiai iš Ignalinos rajonotiriami nuo 1976 metų ir iš Zarasų regiono nuo 1979 metų. Maisto produktų ėminiai išUtenos ir žolės ėminiai iš Ignalinos ir Zarasų regionų tiriami nuo 1992 metų. 1998–2000metais ėminiai buvo gaunami ir iš Švenčionių regiono.Nuo 2002 metų RSC radiologinį maisto ir geriamo vandens monitoringą vykdosutinkamai su Europos Komisijos rekomendacijomis (2000/473/Euratom),vadovaudamasis LR Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. spalio 7 d.įsakymu Nr. 528/490 “Dėl valstybinio radiologinio monitoringo organizavimo,vykdymo ir informacijos teikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms,Europos Bendrijų Komisijai bei visuomenei tvarkos patvirtinimo” (Valstybės žinios,2002, Nr. 100-4460).Ėminiuose matuojami bendras alfa ir beta aktyvumai bei 137 Cs ir 90 Sr aktyvumai.Geriamojo vandens ėminiuose metinės efektyvios dozės nustatymui matuojami bendrasalfa ir beta aktyvumai ir tričio aktyvumas, sutinkamai su Lietuvos higienos norma HN24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” (Valstybės žinios, 2003,Nr. 79-3606; 2007. Nr. 127-5194).Nacionalinė veterinarijos laboratorija registruoja radionuklidus gyvulininkystėsproduktuose ir pašaruose nepriklausomai.9.3.2 Radiologinio monitoringo sistemos naujai AE siūlymaiNauja AE gali pradėti dirbti tiktai gavusi leidimą radionuklidų išmetimams į aplinką.Leidimą turi išduoti Aplinkos ministerija. Sutinkamai su 17 dokumento LAND 42-2007(Valstybės žinios, 2007, Nr. 138-5693) straipsniu subjektas – naujos AE eksploatuojantiorganizacija – turi pateikti Aplinkos ministerijai prašymą leidimui gauti, radionuklidųišmetimo į aplinką planą ir radiologinio monitoringo programą, parengtą pagal Tvarkosaprašo VI skyriaus reikalavimus, suderintus su Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvoshidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Radiacinės saugos centru.Sutinkamai su 21 dokumento LAND 42-2007 straipsniu leidimas išduodamasneterminuotam laikui.Naujos AE monitoringo sistema turi būti suprojektuota taip, kad atitiktų visus Lietuvosįstatymų ir kitų teisės aktų, IAEA rekomendacijų ir įsipareigojimų pagal JungtiniųTautų konvencijas reikalavimus. Esama IAE monitoringo sistema bus pritaikoma, kurtiks. Be to, visos monitoringo sistemos ir taikomi prietaisai bus modernizuojami, kadatitiktų šiuolaikinius tikslumo ir periodiškumo reikalavimus. Kiek įmanoma,monitoringo vietos ir objektai nebus keičiami, kad būtų užtikrintas dabar turimų IAEmonitoringo duomenų palyginamumas su nauja sistema.

9.3.2.1 Išmetamų į orą ir vandenį radionuklidų monitoringasIšmetimai į orąKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 453Tikslus išmetamų į pažemio orą radionuklidų aktyvumų matavimas reikalingasnustatyti, ar atominė elektrinė neviršija kompetentingų institucijų nustatytų išmetamų įorą ir vandenį radionuklidų kiekių ribų. Tai taip pat įgalina detaliai įvertinti metinįišmetamų į orą ir vandenį radionuklidų kiekį. Radionuklidai iš atominės elektrinės irpanaudoto kuro saugyklos išlekia iš valdymo ir technologinių sistemų vandens ir dujų,turinčių savyje radionuklidus. Radionuklidų, išlekiančių į vandenį ir orą, aktyvumomatavimai apima visas sistemas, kurios turi ar gali turėti radionuklidų.Radionuklidai iš atominės elektrinės išmetami per kontroliuojamus kelius, per elektrinėsventiliacinį kaminą ir, galimas daiktas, mažesniąja dalimi, per oro kondicionavimosistemą turbinų salėje. Siekiant nustatyti radionuklidų kiekį, išlekiantį į orą iš naujosAE, matavimai bus vykdomi renkant ventiliacinio oro kamine ėminius ir nuolatmatuojant.Radionuklidai gali būti suskirstyti į tris grupes: inertinių dujų radionuklidai, jodoradionuklidai ir aerozoliniai radionuklidai. Aktyvumas bus matuojamas arba tiesiogiai,arba įvertinamas, matuojant nuolat gaunamų ėminių gama-spektrus. Išmetamų dujųsrautas bus tiksliai matuojamas bet kuriomis sąlygomis. Bus nustatyta radionuklidinėsudėtis išmetamame ore ir išmatuoti radionuklidų aktyvumai. Išlekiančio 3 H aktyvumaibus matuojami pagrindinėse fizinėse-cheminėse formose. Siekiant nustatytitrumpalaikius išlekiančių iš branduolinio reaktoriaus radionuklidų kiekio pokyčius,bendras aktyvumas bus matuojamas ne rečiau kaip kartą per parą (kas valandąpagrindiniame ventiliacinio oro sraute). Siūlymai bendrų dujų ir dalelių naujos AEventiliaciniame ore ėminių matavimui ir išmetamų radionuklidų pavyzdžiai beiišmatuotinos jų tūrinio aktyvumo ribos pateikti 9.3-4 lentelėje.9.3-4 lent. Siūlymai bendrų dujų ir dalelių AE ventiliaciniame ore ėminiųmatavimui ir išmetamų radionuklidų pavyzdžiai, bei išmatuotinos ribos (Edilex,2008).MatavimoobjektasInertinių dujųradionuklidaioroaerozoliodaleliųmišinyjeMatavimo metodas Dubliavimas RadionuklidasMinimalusišmatuotinasaktyvumas,skaičiuojant 1m³ oroNuolatinis matavimas133taip Xe 10 kBq/m³ matavimo

MatavimoobjektasMatavimo metodas Dubliavimas RadionuklidasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 454ore ir dalelėse kartą per mėnesį 241 Am 0,1 mBq/m³Svarbūs beta Nustatymasspinduoliai laboratorijoje kartą perorekvartaląNustatymaslaboratorijoje mažiausiaikartą per mėnesįNustatymaslaboratorijoje mažiausiaikartą per mėnesįtaipMinimalusišmatuotinasaktyvumas,skaičiuojant 1m³ oro89 Sr ir 90 Sr suminis aktyvumas 0,1mBq/m³³H 0,1 kBq/m³14 C 10 Bq/m³Radionuklidų kiekis išmetimuose nustatomas gama spektrometrinių matavimų pagalbamatuojant aerozolinių dalelių ir inertinių dujų ėminius iš ventiliacinio oro kamine. Taileis įvertinti atskirų radionuklidų patekimą į pažemio orą. Kadangi radionuklidai išnaujos AE į aplinką gali pakliūti iš reaktorių ventiliacinių kaminų ir per ventiliaciniuskanalus iš patalpų su radioaktyvių atliekų apdorojimo įranga, skaičiavimai bus atliekamitrims skirtingiems išmetimų aukščio atvejams. Naujos AE ventiliaciniai kaminai turėspavyzdžių ėmimo įrangą taškuose, per kuriuos keliaus dalis išmetamų dujų. Įrangojebus panaudotos efektyviausios ir pažangiausios technologijos, kurias galima pritaikytipraktikoje. Kietos dalelės, esančios sraute, iš kurio imamas pavyzdys, bus gaudomospavyzdžių ėmimo filtruose, kurie bus nuolat keičiami ir analizuojami. Radionuklidųaktyvumas dujinėse medžiagose bus matuojami nuolat veikiančiu radiometru. Specifineianalizei bus imami dujų ėminiai reguliariais intervalais.Ignalinos AE yra naudojama sistema RADIS. Bus nustatyta, ar ši sistema bus tinkamanaujai AE, ar sistemą reikės modernizuoti.Išmetimai į vandenįPanašios kaip ir išmetimų į orą ėminių rinkimo procedūros gali būti panaudotosradionuklidų matavimui skystose atliekose, išmetamose iš atominės elektrinės į Drūkšiųežerą. Bus nustatyta radionuklidinė sudėtis ir radionuklidų aktyvumas skystoseatliekose. Pagrindiniuose išmetimų keliuose bus įrengtos stacionarios sistemostiesioginiam matavimui arba integruotų ėminių rinkimui. Kai bus tikslinga, bus įrengtosautomatizuotos sistemos. Mažiausiai kartą per parą bus nustatomi bendri aktyvumai.Mažiau svarbiose kelio dalyse ėminiai bus renkami reguliariai. Skystų išmetimų srautaituri būti patikimai išmatuoti visuose keliuose ir bet kuriomis sąlygomis. Siūlymai skystųišmetimų monitoringui ir išmatuotino savitojo aktyvumo juose ribų pavyzdžiai yrapateikti 9.3-5 lentelėje.Radionuklidų aktyvumo koncentracijų matavimai IAE buitinėse nuotekose yra atliekaminuotekų rinkimo taške (AE pusėje), nuotekų įtekėjimo taške (prie Drūkšių ežero) irsrauto tarp nuotekų valymo įrenginių ir Drūkšių ežero pusiaukelėje. Radionuklidųaktyvumo koncentracijos taip pat bus matuojamos lietaus vandens nuotekų išmetimotaškuose (PLK) ir šešiose stotyse Drūkšių ežere (žr. 9.3-1 pav.). Bus nustatyta, arpanašūs matavimo taškai galėtų būti naudojami ir naujoje AE. Be to, visos nuotekos išstebimo ploto bus apdorojamos skystų nuotekų valymo įrenginiuose. Nuotekos išvalymo įrenginių bus renkamos į specialias atliekų talpas, kur bus atliekamiradionuklidų aktyvumo koncentracijų skystose atliekose matavimai. Valymo įrenginiųlaboratorijoje bus matuojami radionuklidų aktyvumo koncentracijų vandenyje lygiai.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 455Vanduo bus valomas, kad tie lygiai būtų pakankamai maži, kad vandenį galima būtųišleisti į aplinką. Jei radionuklidų aktyvumo koncentracijų vandenyje lygiai busnepakankamai maži, vanduo bus grąžinamas pakartotiniam valymui. Kartu su vandensišleidimu į ežerą bus paimami sudėtiniai ėminiai. Geriausių galimų technologijųautomatizuoti matavimo įrenginiai bus įrengti išmetimo vamzdyje. Taip pat bus įrengtosautomatiškai užsidarančios sklendės, kai radionuklidų aktyvumai vandenyje bus perdideli. Papildomai tokie pagalbiniai įrenginiai, kaip tvarkomų atliekų saugykla irpanaudoto branduolinio kuro saugykla, bus įjungti į atominės elektrinės išmetimųkontrolės sistemą.Sistemos, skirtos radionuklidų atliekose matavimams, turės priemones kalibravimui iroperatyviam tikrinimui.9.3-5 lent. Siūlymai radionuklidų monitoringui vandenyje patenkančiame iš naujosAE į aplinką ir išmatuotinų aktyvumo koncentracijų ribų pavyzdžiai (Edilex,2008).Išmetimai Matavimo metodas Dubliavimas RadionuklidasGama-spinduoliai Nuolatinis rinkimasvandenyje,patenkančiame įaplinkąNustatymas specifinėjeišmetimų laboratorijojeTaip arbatikrinimasrenkantIšmatuotinasaktyvumas 1 m³vandensreikšmingi Matavimo ribosaiškiai žemesnės neimaksimali riba, pav.,400 kBqreikšmingi 1 kBqAlfa- spinduoliai NustatymasvisiBendras aktyvumasvandenyje laboratorijoje, kas1 kBqpatenkančiame į mėnesįaplinką241 Am 10 BqSvarbūs beta- Nustatymas89 Sr ir 90 Sr Suminis aktyvumasspinduoliai laboratorijoje kas ketvirtį0,2 kBqvandenyje Nustatymas³H 50 kBqpatenkančiame į laboratorijoje kas mėnesįaplinkąPapildomas monitoringas14 C savitasis aktyvumas oro ir vandens išmetimuose bus sistemingai matuojamas arįvertinamas iš skaičiavimų, kurie bus tikrinami panaudojant matavimus pritaikytusskirtingoms branduolinių objektų operacijoms. Radionuklidų aktyvumai oro ir vandensišmetimuose bus tiksliai nustatyti trumpalaikių išmetimų padidėjimų metu. Jei išmetimųpadidėjimas prognozuojamas (pvz., energetinių blokų paleidimo ar sustabdymo metu),bus atliekami papildomi stebėjimai. Bus naudojamos atitinkamos stacionarių stebėjimųsistemos arba taikomi laboratoriniai metodai.9.3.2.2 Jonizuojančiosios spinduliuotės dozių gyventojams ir aplinkai monitoringasJonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje matavimų tikslas yra nustatyti išmestų išatominės elektrinės radionuklidų spinduliavimo dozes gyventojams ir aplinkai.Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai atominės elektrinės aplinkoje ir apylinkėseužtikrina, kad jonizuojančios spinduliuotės dozės ribos, kurias yra nustačiusioskompetentingos institucijos, nėra viršijamos. Jonizuojančiosios spinduliuotėsmonitoringas taip pat patvirtina radionuklidų aktyvumų matavimų rezultatus atominės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 456elektrinės ventiliaciniame ore ir nustato trumpalaikius bei ilgalaikius įprastinėsjonizuojančios spinduliuotės dozės aplinkoje pakitimus. Jonizuojančios spinduliuotėsmonitoringo programos sudėtinė dalis yra, pvz., išorinės jonizuojančiosios spinduliuotėsmatavimai ir su oru įkvėpiamų radionuklidų duomenų bei radionuklidų kiekiųėminiuose, reprezentuojančiuose skirtingas maisto grandines, siekiančias žmogų,analizė.Naujos AE radiologinio monitoringo programa turi apimti stebėjimus visų radionuklidųaplinkoje kelių, galinčių turėti įtakos žmonėms ir aplinkai. Sutinkamai su 42 dokumentoLAND 42-2007 straipsniu naujos AE radiologinio monitoringo programa ir jospakeitimai derinami su Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Lietuvoshidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Radiacinės saugos centru.Pirmoji peržiūra – po 1-erių veiklos metų, po to – kas 5-eri metai. Sutinkamai su 38LAND 42-2007 straipsniu monitoringas turi būti vykdomas ne mažiau nei 1-erius metusiki naujos AE eksploatavimo pradžios.Aplinkos monitoringas turi apimti dozės galios, išorinės absorbuotos dozės irradionuklidų aktyvumo įvairiuose aplinkos komponentuose matavimus.Nenutrūkstantys jonizuojančiosios spinduliuotės dozės matavimai turi būti atliekaminaujos AE sanitarinės apsaugos zonoje ir nedideliuose atstumuose nuo jos linkpagrindinių gyvenviečių, atsižvelgiant į naujos AE teritorijos padėties ypatumus. Visiprietaisai, naudojami dozės galios ir išorinės absorbuotosios dozės matavimams,reprezentuos geriausias turimas technologijas. Aplinkos indikatorių ėminiai turi būtipaimami sanitarinės apsaugos ir monitoringo zonose, vietovėse, kur teršalai yraišmetami arba išleidžiami ir kur tikimasi didžiausios taršos (pagal radionuklidųdispersijos skaičiavimus ir teritorijos ypatumus). Ėminiai bus renkami dažnumu,atitinkančiu aplinkos komponento kaitą ir užtikrinančiu kritinės grupės narių apšvitosįvertinimą. Aplinkos indikatorių užterštumo įvertinimui turi būti nustatytaradionuklidinė sudėtis ėminiuose ir išmatuoti gama spinduolių ( 137 Cs, 134 Cs, 60 Co, 54 Mn,95 Zr, 95 Nb, 131 I ir kitų) aktyvumai. Užterštumas beta spinduoliais ( 89 Sr, 90 Sr, 3 H ir 14 C)bei alfa spinduoliais ( 239, 240 Pu) bus nustatomas analizei parinkus ėminių prototipus. Jeireikės, beta spinduolių ir alfa spinduolių koncentracijų matavimui bus taikomi cheminioelementų paviliojimo metodai. Kai bus žinoma ar spėjama, kad radionuklidų kiekiai araktyvumai oro ar vandens išmetimuose keisis, ėminiai bus imami dažniau ir naudojamiatitinkami matavimai. Monitoringas bus vykdomas tokiais matavimo metodais irnaudojant tokius įrenginius, kurie tinka atskirų radionuklidų aktyvumo matavimams, kaijų metinės spinduliavimo dozės yra didesnės nei 0,005 mSv/metai. Monitoringosistemos bus dubliuojamos ir veiks nuolat, kas įgalins įvertinti bet kurio laikotarpiokoncentracijas ir palyginti su maksimaliai leidžiamomis koncentracijomis.Duomenų kokybės užtikrinimui monitoringo sistemos bus instaliuojamos, atestuojamos,kalibruojamos, naudojamos ir renovuojamos sutinkamai su branduolinės pramonėsstandartais ir kokybės užtikrinimo programa. Siūlymas naujos AE radionuklidųmonitoringo programai pateiktas 9.3-6 lentelėje.Išorinė jonizuojančioji spinduliuotėIšorinės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės turi būti matuojamos nuolat. Visamonitoringo įranga ir stotys bus naudojamos ir išdėstomos egzistuojančiose vietoseeksploatuojant esančią įrangą, kur tai pasiteisins (pvz. SkyLink sistemos davikliai). Beto, viskam ryžtingai turi būti pritaikytos geriausios turimos technologijos. Nuolatveikiantys aplinkos dozimetrai ir termoliuminescenciniai dozimetrai stotyse, išdėstytose0–10 km zonoje nuo naujos AE, turi būti naudojami nenutrūkstantiems matavimams irduomenų kaupimui. Kai kurie dozimetrai taip pat bus sujungti su nacionaliniujonizuojančiosios spinduliuotės monitoringo tinklu, per kurį nuskaitymai turi būti

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 457įmanomi realiame laike. Papildomai kartą per du metus bus atliekami gamaspektrometriniaimatavimai.Aerozoliniai radionuklidai ir jodasJonizuojančiosios spinduliuotės monitoringo programa turi numatyti ėminių paėmimąįvairiose vietose visų sezonų metu. Turi būti imami ėminiai indikatorinių organizmų,kurie renka ar turtina radionuklidus, sutinkamus išmetimuose. Oras ir dalelės naujos AEkamine turi būti matuojami irgi naudojant nuolatinį ėminių ėmimą. Naujoje AEaerozolinių radionuklidų ir jodo monitoringas bus vykdomas naudojant didelio tūrio oroėminių rinkiklius. Esančios stebėjimo stotys gali būti panaudotos, jei tas pasiteisins. Oroėminiai turi būti renkami nuolat ir vienu metu. Visa įranga, įskaitant ir filtrus, turiatitikti geriausias turimas technologijas. Filtrai turi būti keičiami penkis kartus permėnesį, bet būtinai branduolinio kuro keitimo atominėje elektrinėje dienomis.Rinkiklyje, esančiame prie atominės elektrinės, filtrai turi būti keičiami kas savaitę.Portatyvinis oro ėminių rinkiklis bus naudojamas, kai reikės, kompleksiniammonitoringui kartą savaitėje branduolinio kuro keitimo metu.IškritosRadionuklidų aktyvumai iškritose bus nuolat matuojami lietaus vandens ėminiuose.Iškritų rinkikliai (lietaus vandens ėminių rinkikliai) sausoms iškritoms ir iškritoms sulietumi rinkti bus išdėstyti 1–10 km atstumu nuo naujos AE. Elektrinis šildymas busnaudojamas tam, kad išvengti užšalimo ir sniego surinkto rinkiklyje tirpinimui žiemą.Ėminių rinkimo indai bus reguliariau keičiami. (STUK-A227, 2008, p. 27)Dirvožemio ėminiaiPrieš pradedant dirbti naujai AE turi būti atlikti aplinkos geologiniai tyrimai ir galimaiįvertintas dirvožemio užterštumas regione. Naujos AE eksploatavimo metu ėminiai busimami iš vietų, kur bus didžiausios iškritos, siekiant nustatyti ilgaamžių radionuklidųakumuliaciją. Ėminiai bus renkami iš 6 standartinių taškų du kartus per metus. Tikėtinaiužterštas dirvožemis bus mechaniškai paimamas valymui. Užterštas dirvožemis busapdorojamas vietoje, naudojant specialius fizikinius procesus (elektrolizę ir kt.) armedžiagas (sorbentus).Ganyklų žolėGanyklų žolės ėminiai bus imami du kartus per sezoną 0–10 km atstumuose nuo naujosAE. Sudėtinis ganyklų žolės ėminys turėtų atspindėti fermoje gaminamą pieną.Sausumos augalai, natūralūs produktai ir medžiojama faunaSausumos augalų, tokių kaip samanos, natūralių produktų (pav. grybų ir uogų) irmedžiojamos faunos (elnių ar stirnų mėsos) ėminiai bus imami mažiausiai trijosevietose. Bus stengiamasi surinkti ėminius įmanomai mažesnėje ir vienarūšėjeteritorijoje. Ėminiai bus imami kasmet augimo sezono metu prie naujos AE. Tuo pačiumetu bus imami uogų ir grybų, augančių naujos AE kaimynystėje, ėminiai ir gruntopavyzdžiai.Kiti maisto produktaiBus imami pieno, mėsos, žuvies, daržovių (kopūstų, bulvių) ėminiai. Ėminių šaltiniaibus parenkami taip, kad jų apimtis sektų kelius, kuriais išmesti radionuklidai gali patektiį žmonių maistą. Ėminiai bus renkami 0–40 km atstumuose nuo naujos AE. Pienoėminius paims kartą per savaitę vietinių pieninių, esančių naujos AE regione,darbuotojai. Ėminiai, reprezentuojantys visą vietinių pieninių produkciją, bus renkami išpieno surinkimo cisternų, sutinkamai su standartiniais maisto ėminių rinkimo metodais.Kopūstų ir bulvių ėminiai bus renkami iš parinktų daržų 0–10 km atstumu nuo naujos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 458AE, auginančių daržoves, naudojamas namų ūkyje. Javų (rugių ar avižų) ėminiai busrenkami kartą per metus iš vietinių laukų, esančių ne toliau kaip 20 km nuo naujos AE.Mėsos (kiaulienos ar jautienos) ėminiai bus renkami iš naminių gyvulių auginamų netoliau kaip 40 km nuo naujos AE du kartus per metus. Jautienos ėminiai bus imami išcentrinės skerdyklos karvių, kurių amžius proporcijos bus tokios pat, kaip ir skerdyklojeskerdžiamų karvių amžius. (STUK-A227, 2008, p. 33-35)Geriamas vanduoGeriamo vandens ėminiai bus imami 2–4 kartus per metus tiesiogiai iš vandensvamzdžių tinklo arba žaliavinio vandens rezervuarų.Aplinkiniai gyventojaiIšorinės jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai šalia namų užtikrina, kad nėrareikšmingos arba neatpažintos apšvitos apylinkių gyventojams. Matavimai busatliekami pas 8–15 gyventojus(jų). Radionuklidų emisija iš naujos AE ir jos sąlygotametinė dozė gyventojams bus sumuojama pagal monitoringo programą.Ežero aplinkaEžero aplinkos ėminiai bus imami iš artimų naujai AE vietų: vandens (4 kartus permetus), indikatorinių organizmų (du kartus per metus) ir dugno nuosėdų (du kartus permetus) šešiose stotyse. Žuvies ėminiai turi susidėti iš 2–4 ekonomiškai svarbių rūšių,paimtų iš išmetimo zonų ir palyginamųjų zonų.

MonitoringoobjektasIšorinėjonizuojančiojispinduliuotė oreKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4599.3-6 lent. Siūlymas naujos AE radionuklidų monitoringo programai (adaptuotas STUK-A227, 2008, p. 14–17).Matavimų ar ėminių rūšis ir skaičius Matavimo dažnis Analizė ir dažniaiAplinkos dozimetrai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis matavimas irįrašymasDozės galia, min., max., vidutinė,analoginė diagrama ar vidutinėsreikšmės valandai skaičiais.TLD dozimetrų stotys 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis matavimas Gama dozė, 4 kartus per metusPapildomi gama-spektrometriniai matavimai Kartą kas du metus Gama spektrasAerozoliniai Oro ėminių rinktuvai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai, du kartus per mėn.radionuklidai ir(kartą per savaitę)jodas pažemio ore Papildomi stebėjimai su portatyviniu ėminių rinkikliu pavėjinėje AE Kartą per savaitę kuro keitimo Gama spinduoliaipusėjemetuIškritos Iškritų rinkikliai 0–10 km nuo atominės elektrinės Nuolatinis rinkimas Gama spinduoliai ir 3H, 4–12 kartų permetus, 89Sr ir 90Sr, 4 kartus permetusDirvožemisDirvožemio ėminiai renkami iškritų maksimumo srityje ilgaamžiųradionuklidų akumuliacijai nustatytiSausumos augalai, Miško uogos ir grybainatūralūs produktaiir medžiojamafaunaMedžiojamų gyvūnų mėsa iš vieno rinkimo punkto, artimo atomineielektrineiKartą kas keturis metusKartu su dirvožemio ėminiųrinkimuKartą per metusGama spinduoliai ir 90Sr, vertikaluspasiskirstymasGama spinduoliaiGama spinduoliaiSamanos iš vieno rinkimo punkto, artimo atominei elektrinei Kartą per metus po kuro Gama spinduoliaikeitimoGanyklų žolė Dalimis surinktas ėminys, atspindintis fermose gaminamą pieną 0–10 km Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliainuo atominės elektrinėsPienasĖminys, atspindintis fermose gaminamą pieną 0–10 km nuo atominės Kartą per savaitę131I ir gama spinduoliaielektrinėsĖminys, atspindintis visą apylinkės pieno produkciją Kartą per savaitę Gama spinduoliai kartą per mėnesį ir131I, jei reikia; 89Sr, 90Sr – šešiskartus per metusDaržo produkcija Bulvės, augančios 0–10 km nuo atominės elektrinės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliaiKopūstai, augantys 0–10 km nuo atominės elektrinės Du kartus per augimo sezoną Gama spinduoliaiJavaiĖminiai rugių ir avižų, augančių mažiau nei 20 km nuo atominės Kartą per metusGama spinduoliaielektrinėsMėsa Jautienos ir kiaulienos ėminiai iš gyvulių, auginamų arčiau nei 40 km nuo Du kartus per metus Gama spinduoliai

MonitoringoobjektasGeriamas vanduoatominės elektrinėsKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 460Matavimų ar ėminių rūšis ir skaičius Matavimo dažnis Analizė ir dažniaiGeriamo vandens, vandens iš atominės elektrinės ir artimų gyvenviečiųėminiai2–4 kartus per metus Gama spinduoliai ir 3H, 2–4 kartus permetus, 89Sr ir 90Sr, 2 kartus permetusEžero vanduo Ėminiai iš 6 stočių aplinkinėse ežero dalyse 2–4 kartus per metus Gama spinduoliai, 3H, 89Sr ir 90Sr, 2–4 kartus per metusDugno nuosėdosVandensindikatoriniaiorganizmaiGrimztanti medžiaga, surinkta nuosėdų gaudykle stotyse aplinkinėseežero dalyseNuolatinis rinkimasGama spinduoliai, 4 kartus per metus;238Pu ir 239,240Pu, kartą per metusNuosėdų ėminiai, imami iš keleto stočių aplinkinėse ežero dalyse Kartą per 4 metus Gama spinduoliai, 90Sr, 238Pu ir239,240Pu, vertikalus pasiskirstymasPvz., perifytonas, surinktas 1 m 2vandens ištakųrinkimo plokštėmis arti aušinimoNuolatinis rinkimas per augimosezonąGama spinduoliai, 4 kartus per augimosezonąŽuvis Pvz., lydekos iš dviejų gaudymo vietovių Du kartus per metus Gama spinduoliai, 89Sr ir 90Sr

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 4619.4 KITAS MONITORINGAS9.4.1 Esama monitoringo sistema9.4.1.1 Seisminio perspėjimo monitoringo sistemaLietuvos teritorija tradiciškai vertinama kaip ne-seisminė ar mažai seisminė zona.Tačiau istoriniai ir dabarties duomenys rodo, kad mažo ar vidutinio intensyvumoseisminiai įvykiai stebimi ir Baltijos šalių teritorijoje. IAE regione įsteigtos keturiosseismologinių stebėjimų stotys. Duomenys gauti stotyse apdorojami ir analizuojamisutinkamai su Valstybinės atominės saugos inspekcijos (VATESI) taisyklėmis P-2006-01 “Reikalavimai seisminio poveikio branduoliniams įrenginiams analizei” (Valstybėsžinios, 2006, No. 87-3447) ir TATENA saugumo standartams.Seisminio perspėjimo monitoringo sistema turi daviklius išdėstytus daugiau nei 30 kmatstume nuo elektrinės ir gali skelbti aliarmą pirmiau nei žemės drebėjimo bangapasieks stotį. Sistema nustato seisminius įvykius mažesnius nei nustatyti žemėsdrebėjimai, kurie netrukdo kitų sistemų darbui ir jų atsiradimas nesudaro jokios rizikoselektrinės darbui.9.4.1.2 Aušinimo vandens ir nuotekų monitoringasAušinimo vanduoTerminių efektų IAE aušinimo vandenyje monitoringas vykdomas sutinkamai sunurodymais “Leistino Drūkšių ežero vandens pašildymo ribų standartas ir temperatūroskontrolės metodika” (LAND 7-95/M-02) ir Ignalinos AE aplinkos monitoringoprograma. Teisės akto reikalavimų aprašymą galima rasti 7.1.1.5 skyrelyje “Drūkšiųežero vandens temperatūros monitoringas”.NuotekosNuotekų kokybė stebima sutinkamai su Nuotekų tvarkymo reglamentu (Valstybėsžinios, 2007, Nr. 110-4522) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu (Nr.TV(2)-3, išduotas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento).Buitinių nuotekų apdorojimas yra pagal sutartį perduotas valstybinei įmonei “VisaginoEnergija”, kuri valdo Visagino vandens valymo įrenginius ir taip pat vykdo nuotekųstebėjimus. Be to nuotekų monitoringas apima regeneracijos ištakų ir lietaus vandensnuotėkų sistemų stebėjimus. Lietaus vanduo tvarkomas sutinkamai su dokumento,,Paviršinio vandens tvarkymo reglamentas” (Valstybės žinios, 2007, No. 42-1594)reikalavimais. Stebėjimai atliekami pašildyto vandens nutekėjimo kanale, įtekėjimokanale ir pramoninio-lietaus vandens nutekėjimo kanaluose 1,2 (PLK-1,2), 3 (PLK-3)bei Panaudoto branduolinio kuro aikštelės nutekėjimo kanale.9.4.1.3 Aplinkos efektų monitoringasIstoriškai aplinkos efektų monitoringas buvo dalis įvairių valstybės finansuojamųmokslinių programų (1978–2007) apimančių abudu radiologinį ir ne-radiologinįmonitoringus. Vandens ekosistemų monitoringo rezultatų santrauka pateikta 7.1.1.4skyrelyje. Radionuklidų Drūkšių ežero vandenyje monitoringo rezultatų santraukapateikta 7.1.1.5 skyrelyje, radiologinės Drūkšių ežero floros ir faunos būsenosmonitoringo rezultatų santrauka – 7.1.1.5 skyrelyje, ekotoksikologinės būsenos Drūkšių

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 462ežere monitoringo rezultatų santrauka – 7.1.1.7 skyrelyje ir radiologinės sausumosfloros ir faunos monitoringo rezultatų santrauka – šios EIA ataskaitos 7.6 skyrelyje.Detalūs mokslinio monitoringo duomenys yra Lietuvos valstybinė mokslo programos,,Atominė energetika ir aplinka” ataskaitoje (Mokslinių ataskaitų rinkinys, 1993–1997,Vilnius, sąsiuviniai 1–5) ir neseniai parengtoje Radiacinės saugos centro kartu sumokslo institucijomis projekto ataskaitoje (Radiacinės saugos centro projekto ataskaita,2007).9.4.1.4 Dūmtraukio dujų monitoringasPilnos dūmtraukio dujų emisijos reikšmės suskaičiuotos remiantis kuro suvartojimu.Dūmtraukio dujų poveikis oro kokybei gali būti įvertintas remiantis stoties Aukštaitijojemonitoringo duomenimis (7.2 skyrius).9.4.1.5 Triukšmo monitoringasTriukšmo iš IAE lygis reguliariais intervalais nestebimas.9.4.1.6 Socialinio poveikio monitoringasSocialinio ekonominio monitoringo IAE regione programa buvo parengta Geologijos irgeografijos instituto regioninės geografijos skyriuje 2002 metais (R. Baubinas ir kt.,2002). Programos parengimą finansavo Jungtinių Tautų vystymosi programa, okoordinavo Socialinės saugos ir darbo ministerija. Monitoringas atliktas pasirengimoIAE eksploatavimo nutraukimui kontekste. Tikslas buvo galimai sumažinti negatyvųIAE eksploatavimo nutraukimo poveikį ir padidinti socialinės politikos efektyvumą.Daugiau informacijos apie socialinius procesus regione pateikta šios EIA ataskaitos 7.9skyriuje.9.4.2 Siūlymai naujos AE monitoringo sistemaiNaujos AE monitoringo sistema bus sukurta pilnai atitinkanti Lietuvos įstatymus irnorminius aktus, TATENA rekomendacijas ir Suvienytųjų Nacijų konvencijųįpareigojimus. Egzistuojanti monitoringo sistema kur galima bus pritaikoma. Tačiauvisos monitoringo sistemos ir prietaisai bus modernizuojami, kad atitiktų šiuolaikiniustikslumo ir periodiškumo reikalavimus. Monitoringo vietos ir objektai bus kiekįmanoma atnaujinami, kad būtų galima palyginti naujai gaunamus rezultatus suesančiais.9.4.2.1 Seisminio perspėjimo monitoringo sistemaEsanti seisminio perspėjimo monitoringo sistema IAE aplinkoje įrengta 1999 metais.Sistema bus pritaikyta ir naujau AE. Be to, nauja AE bus projektuojama ir statomaįvertinant galimą seisminį aktyvumą.Visi seisminio perspėjimo monitoringo sistemos įrenginiai bus modernizuoti jei busreikalinga kad atitiktų dabartinius nacionalinius ir tarptautinius reikalavimus.9.4.2.2 Aušinimo vandens ir nuotekų monitoringasAušinimo vanduo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 463Aušinimo vandens monitoringas apima išmetamo vandens kiekio, temperatūros irkokybės nustatymą.Aušinimo vandens kiekis bus kontroliuojamas pagal naujos AE eksploatavimoduomenis ir aušinimo vandens siurblių galingumą. Temperatūros stebėjimai bus atliktinaujoje AE įrengta nenutrūkstamo temperatūros matavimo sistema. Temperatūra busstebima automatiniais prietaisais, kurie informaciją siųs tiesiai į reikalingą duomenųkaupiklį. Įtekančio ir ištekančio vandens temperatūra (ėminių rinkimo stotys paėmimo irišleidimo kanaluose) bus matuojama realiame laike. Matavimų valandiniai ir parosvidurkiai bus saugomi kompiuterinėje sistemoje. Kompiuterinėje sistemoje taip pat bussaugomi duomenys apie šilumos ir elektros sąnaudas naujosios atominės elektrinėseksploatavimo metu. Matavimų duomenys naudojami skaičiuojant temperatūros kilimąšilumokaičiuose ir apskaičiuojant aušinimo vandens srauto greitį. Remiantismatavimais, taip pat bus apskaičiuotas šiluminės energijos, nukreiptos į Drūkšių ežerą,kiekis.Ištekančio aušinimo vandens šiluminis poveikis bus matuojamas Drūkšių ežere.Nuolatiniai temperatūros matavimai bus atliekami automatiniais prietaisais, įrengtais 2–4 ėminių rinkimo stotyse. Ėminių rinkimo stočių vietos bus nustatytos įvertinantreprezentatyvumą. Visais atvejais, kai tai bus galima, bus naudojamos šiuo metuIgnalinos AE esančios ėminių rinkimo stotys. Aušinimo vandens kokybės monitoringasyra aprašytas sekančiame skyriuje “Nuotekos”NuotekosBuitinių nuotekų kokybę stebės Visagino nuotekų apdorojimo įmonė. ,,Visaginoenergija“ stebi išleidžiamų nuotekų kokybę ir kiekį, kadangi ji yra atsakinga už į aplinkąišmetamo vandens kokybę. Įmonės rekonstrukcijos projektas buvo pradėtas 2008 m.gegužės mėnesį, o naujoji įmonė atitiks šiandienos Lietuvos teisės aktų (Nuotekųtvarkymo reglamentas, Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522; Paviršinių nuotekųtvarkymo reglamentas, Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594) reikalavimus ir ESstandartus (Tarybos Direktyva 91/27/EEC dėl miestų nuotekų apdorojimo).Monitoringas bus atliekamas vadovaujantis Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktųreikalavimais, kurių laikytis reikalauja ir EEC miestų nuotekų apdorojimo direktyva.Ėminiai, proporcingi srautui arba renkami 24 valandų periodiškumu, bus renkami tamepačiame nustatytame išleidimo taške arba, jei bus būtina, paėmime. Minimalus ėminiųkiekis kiekvienais metais bus 12; šie ėminiai bus renkami lygiais intervalais per metus.Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: BDS 5 /BDS 7 , ChDS, bendras suspenduotų kietųjųmedžiagų kiekis, bendras fosforas ir bendras azotas. Jei bus manoma, kad yra tikslinga,į stebėjimų programą taip pat galės būti įtrakti ir kiti parametrai; tokie kaip pH, nitritai,nitratai arba fosfatai. Reikalavimai kokybei (koncentracija/sumažinimo procentas) yrapateikti 7.1 skyriuje “Vandens būklė”. Neutralizavimo baseine prieš išmetimą įaušinimo vandens kanalą bus automatiškai matuojamas pH. Išmesto aušinimo vandenskokybė bus tikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr ,NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS, TSS, sulfatai ir chloridai. Jei buspanaudoti pesticidai, jie taip pat bus įtraukti į stebėjimų programą. Kai tikslinga, turėtųbūti nagrinėjami ir kiti parametrai.Visas vanduo iš lietaus kanalizacijos sistemos bus renkamas ir nuolat stebimas apžiūrosšuliniuose ir nusodinimo baseinuose (rezervuaruose). Bus įrengti alyvos detektoriai,automatiškai pranešantys apie aptiktą alyvą. Prieš išmetant į ežerą, alyvosseparatoriuose iš vandens bus pašalinama aptikta alyva. Išmetamo vandens kokybė bustikrinama kas 10 dienų. Bus stebimi mažiausiai šie parametrai: pH, N bendr , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendr , BOD 5/7 , TDS ir TSS.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 464Bus naudojama geriausia (grindžiama tarptautiniais standartais) ėminių rinkimo irlaboratorijų darbo patirtis.9.4.2.3 Aplinkos efektų monitoringasĮ stebėjimų programą bus įtrauktas aplinkos efektų monitoringas. Kartu su vadovybebus sudarytas detalus monitoringo (stebėjimų) planas, tačiau į jį gali būti įtraukti, pvz.,šie rodikliai: fizikinė cheminė vandens kokybė, pirminė produkcija (chlorofilas-a),vandens augmenija ir žuvų atsargos (fondas). Žemiau yra pateiktas siūlymas dėlstebėjimų parametrų ir dažnių. Fizikinė cheminė Drūkšių ežero vandens kokybė busstebima (tiriama) 3–12 kartų per metus, ėminius imant 2–5 ėminių rinkimo stotyse. Bustiriama bent jau pH, O 2 /l, O 2 %, N bendras , NH 4 -N, NO 2 -N/NO 3 -N, P bendras ir BDS 5 /BDS 7 .Jei reikės, bus tiriami ir kiti parametrai.Pirminės produkcijos stebėjimai gali būti grindžiami arba grynai vien tik chlorofilo-amatavimais, arba chlorofilo ir fitoplanktono ėminių deriniu. Stebėjimai turi būtiatliekami reguliariai (2–6 kartus per mėnesį), imant ėminius keliose ėminių rinkimostotyse (2–5) augimo sezono metu.Vandens augmenijos sudėtis ir gausa bus stebima (tiriama) kas 3–6 metai augimosezono metu, ėminius (pavyzdžius) imant keliose ėminių rinkimo stotyse (2–5). Žuvųfondo stebėjimai bus atliekami intervalais nuo 1 iki 4 metų. Žuvų rūšinė sudėtis ir gausabus tiriama tiek vandens paviršinėje, tiek pakrantės zonoje (2–5 ėminių rinkimostotyse). Kiti būdai (tokie kaip hidroakustinis arba tralavimo (naudojant tinklus)) taippat gali būti naudojami. Visais galimais atvejais jau esančiose ėminių rinkimo stotysenebus daroma jokių pakeitimų. Siekiant užtikrinti rezultatų palyginamumą visi taikomiėminių rinkimo ir jų analizės būdai (metodai) bus grindžiaminacionaliniais/tarptautiniais standartais.9.4.2.4 Dūmtraukio dujų monitoringasPilnos dūmtraukio dujų emisijos reikšmės suskaičiuotos remiantis kuro suvartojimu bustaikomos ir naujai AE. Dūmtraukio dujų poveikis oro kokybei gali būti įvertintasremiantis matavimais integruoto monitoringo stotyse.9.4.2.5 Triukšmo monitoringasNaujos AE statybos metu bus atliekami triukšmo matavimai jei to reikės.Naujos AE eksploatavimo metu triukšmo matavimai bus atliekami reguliariai tikslunustatyti ar triukšmo iš AE lygis neviršija nustatyto taisyklėmis lygio.Jei reikės, triukšmo lygis atvirame ore bus išmatuotas vietose, kur toks triukšmasgirdimas žymiai aiškiau.9.4.2.6 Atliekų registravimasĮvairių tipų atliekos, atsirandančios atominėje elektrinėje, bus registruojamos.9.4.2.7 Socialinio poveikio monitoringasEsamo socialinio ekonominio IAE monitoringo metodai ir rezultatai, kur galima, buspritaikyti naujai AE. Kooperacija su interesų grupėmis yra svarbi normalių operacijųdalis visų modernių, socialiai patikimų kompanijų. Žmonių gyvenančių regionenuomonės bus studijuojamos klausinėjant ir naudojamos paramos projekto socialinio

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 465poveikio apmokėjimui. Poveikio sveikatai apmokėjimas yra taip pat projekto socialiniopoveikio apmokėjimo dalis. Tinkama naudojimui informacija apie negatyvų projektopoveikį ir apie galimą jo prevenciją gali būti gauta atviro apsikeitimo su interesųgrupėmis metu. Ryšiai nustatyti poveikio aplinkai apmokėjimo procedūrų metu galitarnauti kaip bendravimo kanalai ateityje.Operatorius organizuos reguliarius susirinkimus su kaimyninių sričių atstovais, oesantis IAE informacijos centras gali platinti informaciją apie naują AE (ekskursijos,informaciniai biuleteniai, naujienų puslapiai, bukletai, kalendoriai, žurnalai ir kt.). Taippat bus tiriamas tiesioginis ir netiesioginis projekto poveikis gyventojams ir verslui.9.5 INFORMACIJA APIE MONITORINGO DUOMENISMėnesio duomenys apie išmetimus į orą ir vandenį bus perduodami į Aplinkosministeriją, Radiacinės saugos centrą ir VATESI per pirmą sekančio mėnesio savaitę(išskyrus 3 H duomenis, kurie bus perduodami kas tris mėnesius). Metinės ataskaitosapie aplinkos monitoringo rezultatus bus perduodamos į Aplinkos ministeriją, Aplinkosapsaugos agentūrą, Radiacinės saugos centrą, VATESI ir vietinėms savivaldybėms priešsekančių metų balandžio 1 dieną. Sutinkamai su 68 LAND 42-2007 straipsniu, įataskaitą bus įtraukta ši informacija:• visų į Monitoringo programą įtrauktų matavimų rezultatai ir jų analizė;• į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų kiekiai (mėnesiais) ir bendri metiniairadionuklidų aktyvumai (pateikta sąraše• bendra informacija apie veiklą (pagamintos elektros energijos kiekis, pagamintas,apdorotas, saugomas arba pašalintas radioaktyvias atliekas);• radionuklidų aktyvumų palyginimas su ribinėmis vertėmis;• išmetimų ir taršos kaitos tendencijos ir jų analizė;• kritinių grupių narių vertinamosios dozės, sąlygotos radionuklidų spinduliavimo, jųpalyginimas su dozių normomis;• reikšmingų radionuklidų išmetimų į aplinką priežastys ir jų analizė;• kita svarbi informacija.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 46610 RIZIKOS ANALIZĖ IR VERTINIMAS10.1 ĮVADAS Į RIZIKOS ANALIZĘŠiame skyriuje analizuojamos potencialiai galimos avarinės situacijos (rizikos),tikėtinos vykdant planuojamą ūkinę veiklą, ir kurios gali sukelti poveikį aplinkai.Rizikos vertinimas poveikio aplinkai vertinime (PAV) skiriasi nuo rizikos vertinimo,atliekamo vėliau, AE saugos analizės ataskaitoje (SAA). Paprastai poveikio aplinkaivertinimo procese AE techninis projektas dar nebūna parengtas, todėl PAV svarbuidentifikuoti galimas avarines situacijas, kurios būtų bendros skirtingų tipų jėgainėms,bei nustatyti avarines situacijas, darančių didžiausią poveikį aplinkai. Rizikosvertinimas, pateikiamas PAV ataskaitoje, turėtų būti traktuojamas kaip preliminarus, jisnepakeičia būtinybės atlikti sudėtingesnę ir išsamesnę rizikos analizę, kuri turi būtipagrįsta realiais projektiniais sprendimais. Vėlesnėse stadijose, kai bus pasirinktasreaktoriaus tipas ir bus parengtas šio pasirinkto AE tipo techninis projektas, išsamirizikos analizė, susijusios pasekmės ir prevencinės/poveikio sumažinimo priemonės busaprašytos saugos analizės ataskaitoje.Avarinės situacijos, kurios gali sąlygoti radionuklidų išmetimus ir personalo ir/arbagyventojų radiacinę apšvitą, yra ypatingai svarbios poveikio aplinkai vertinimui.Vykdant planuojamą ūkinę veiklą dauguma galimų avarinių situacijų gali sąlygotiradiologinį ir neradiologinį poveikį arba tik neradiologinį poveikį, kaip pavyzdžiuireaktoriaus avarinio sustabdymo atveju. Avarijos su neradiologinėmis pasekmėmispaprastai sąlygoja daug mažesnį poveikį. Dauguma neradiologinių cheminių medžiagųjėgainėje naudojama pagalbiniuose procesuose. Chemikalų saugojimo talpyklųkonstrukcija bei įdiegtos procedūros užtikrina chemikalų saugų naudojimą beisaugojimą nedarant žalingo poveikio nei aplinkai, nei darbuotojams. Pavojingųchemikalų ar naftos produktų didelių kiekių išmetimo į vandenį, atmosferą ar dirvožemįrizika yra minimali, todėl tolesnėje analizėje nagrinėjamos tik radiologinių avarijųpasekmės.Lietuvos Respublikos teisės aktas „Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitosrengimo nuostatai“ (Valstybės žinios, 2006, Nr. 6-225) nustato, kad planuojamos ūkinėsveiklos avarinės situacijos bei jų galimos rizikos turėtų būti vertinamos pagal norminįdokumentą „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimorekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).”Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (Valstybės žinios,2004, Nr. 130-4649) numato reikalavimus pramoninių avarijų vertinimui. Šiodokumento 3.1 pastraipoje nurodoma, kad šie nuostatai negalioja objektams, kurie galisukelti jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų. Kadangi radiologinis poveikis yrapirmaeilės svarbos poveikio aplinkai vertinime, pramoninės avarijos ir jų tyrimas busnagrinėjamas techninio projekto etape.Rizikos vertinimą, atliktą šioje PAV ataskaitoje, sudaro tokie etapai:• pradinių įvykių, projektinių avarijų (PA), sunkiųjų avarijų identifikavimas;• avarijų, darančių ribinį poveikį aplinkai, atranka ir pasirinkimas;• jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidų išmetimų į aplinką avarijųmetu nustatymas;• avarinių radionuklidų išmetimų sklaidos modeliavimas bei gyventojų apšvitosvertinimas;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 467• gyventojų apsaugomųjų veiksmų aprašymas radiologinės ar branduolinėsavarijos atveju.Pradinių įvykių, PA ir sunkiųjų avarijų pasirinkimas paremtas TATENA saugosvadovais ir ataskaitomis:• Atominių elektrinių aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į išorinius žmoniųsukeltus įvykius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.1);• Atominių elektrinių aikštelės įvertinimas atsižvelgiant į meteorologiniusreiškinius (TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.4);• Atominių elektrinių avarijų analizė (TATENA saugos standartų serija Nr. 23).Avarijų analizė, pasekmių klasifikacija ir ribinių atvejų pasirinkimas pateiktas 10.2skyriuje ir yra paremtas „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimorekomendacijomis” (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297).Jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir radionuklidų išmetimų į aplinką avarijų atvejuidentifikavimas yra paremtas skirtingų reaktorių tipų projektavimo kontrolėsdokumentacija (angl. Design Control Documentation (DCD)), kuri yra laisvai prieinamaJAV Branduolinės saugos inspekcijos Interneto svetainėje (www.nrc.gov). Į DCD yraįtraukta informacija apie tai, kokie radionuklidai išmetami į aplinką normalioseksploatacijos metu bei avarijų atveju iš skirtingų tipų reaktorių.Avarinių išmetimų iš naujosios AE sklaidos modeliavimui buvo naudojama oro kokybėsir avarinių sąlygų modeliavimo sistema SILAM (http://silam.fmi.fi). Radionuklidųišmetimai avarijos metu, jų sklaidos modeliavimas ir galimos pasekmės aptarti 10.3skyriuje.Avarijos pasekmių vertinimas, gyventojų apsaugomieji veiksmai radiologinės arbranduolinės avarijos atveju yra paremti Lietuvos higienos norma HN 87:2002„Radiacinė sauga branduolinės energetikos objektuose ” (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) bei Lietuvos higienos norma HN 99:2000 „Gyventojų apsaugaįvykus radiacinei ar branduolinei avarijai” (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691).10.2 NAUJOSIOS AE RIZIKOS VERTINIMAS10.2.1 Eksploatacinės būsenos ir avarinė sąlygos AEVisas apribojimų ir sąlygų, pagal kuriuos AE yra projektuojama, siekiant užtikrinti, kadkuro pažeidimas ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimas neviršys nustatytų ribų, rinkinyssudaro AE projektavimo pagrindus. Laikantis projektavimo pagrindų, nagrinėjamas tamtikras skaičius nenumatytų įvykių, tarp jų operatorių klaidos ir įrangos gedimai, kuriųpasekmės arba galimos pasekmės yra reikšmingos saugos požiūriu. Pagal įvykiopasireiškimo tikimybę ir galimas pasekmes įvykis gali būti klasifikuojamas kaipnumatytas eksploatacijos sutrikimas (dar vadinamas pereinamuoju režimu), projektinėavarija, neprojektinė avarija arba sunkioji avarija.Normali eksploatacija – tai tokia AE eksploatacija, kurios charakteristikos neviršijanustatytų eksploatacinių ribų ir sąlygų. Tai apima paleidimą, eksploataciją, stabdymą,sustabdymą, techninį aptarnavimą, bandymus ir kuro perkrovimą. Galimų radiologiniųpoveikių aplinkai naujosios AE normalios eksploatacijos metu vertinimas pateiktas 7skirsnyje.Numatytas eksploatacinis sutrikimas (NES) yra eksploatacijos proceso nukrypimas nuonormalios eksploatacijos eigos, kuris, kaip tikimasi, įvyks bent vieną kartą per AEeksploatacijos laiką, bet kuris atitinkamų projektinių priemonių dėka nesukelia saugai

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 468svarbių elementų pažeidimo ir nesudaro avarinės situacijos. NES nėra klasifikuojamaskaip avarija; tai dalis AE eksploatacinės būsenos, kurią sudaro normali eksploatacija irNES. Numatytų eksploatacinių sutrikimų pavyzdžiai yra pagrindinio elektros energijostiekimo nutrūkimas bei gedimai, tokie kaip turbinos atsijungimas, normaliai veikiančiosjėgainės atskirų elementų veikimo sutrikimas, kontrolės įrenginių atskirų elementųfunkcionavimo sutrikimas bei pagrindinio aušinimo siurblio maitinimo nutrūkimas. AEyra suprojektuotos atlaikyti tokius NES, radioaktyvieji išmetimai į aplinką retai viršijanormaliai eksploatacijai nustatytas ribas. AE normalios eksploatacijos metu metinėsgyventojų apšvitos dozės apribojimas, atsižvelgiant į NES, neturi viršyti 0,2 mSv permetus.Projektinės avarijos (PA) – tai avarinės situacijos, kurių siekiama išvengti branduolinįobjektą projektuojant pagal nustatytus projekto kriterijus ir kurių metu projekte nustatytiparametrai ir branduolinio kuro pažeidimai išlaikomi nustatytose ribose, o į aplinkąišmestų radionuklidų aktyvumas neviršija projekte nustatytų ribinių aktyvumų. PAatveju AE saugos sistemos ir apsauginis kiautas taip riboja radioaktyviųjų medžiagųkiekį, išmetamą į aplinką, kad nėra būtina taikyti apribojimus žemės bei maistoproduktų vartojimui, o pagal HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr.35-1251) maksimali spinduliuotės dozė gyventojams PA atveju neturi viršyti 10 mSv.Tipiškų PA pavyzdžiai yra reaktyvumo kontrolės praradimas, kuro tvarkymo avarijos,avarijos su šilumnešio praradimu (angl. Loss of Coolant Accident (LOCA)) ir t.t.Avarija, įvykstanti už projektavimo pagrindų ribų, yra vadinama neprojektine avarija(NA). Tokios avarijos metu gali įvykti arba gali neįvykti reaktoriaus aktyviosios zonosdegradacija (sąlygojanti reikšmingą aktyviosios zonos pažeidimą). NA pavyzdžiai yravisiškas elektros energijos ar vandens tiekimo nutrūkimas, LOCA kartu su visiškuavarinės aktyviosios zonos aušinimo sistemos sutrikimu ir t.t.Avarinė būsena, apimanti didelę aktyviosios zonos degradaciją, yra vadinama sunkiojiavarija (SA). SA dažnis yra mažesnis negu kartą per 1 000 000 reaktoriauseksploatacijos metų (TATENA saugos standartų serija Nr. 23). SA atveju pažeidžiamadidelė dalis kuro rinklių reaktoriuje, ir didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekisišmetamas į apsauginį kiautą, kuris neleidžia įvykti dideliam išmetimui į aplinką.Didžiausi leidžiami išmetimai po sunkiosios avarijos turi nesukelti ūmių poveikiųgyventojų sveikatai netoli nuo AE, neturi sąlygoti ilgalaikių didelių žemės plotų arvandens naudojimo apribojimų. Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimų SAatveju. Todėl poveikio aplinkai vertinimui naudojama didžiausias leistinasradioaktyviųjų medžiagų išmetimas sunkiosios avarijos atveju (100 TBq Cs-137išmetimas į orą), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybos nutarimas395/91). Pagal Suomijos valstybinės tarybos nutarimą (395/91) avarijos, sukeliančiosdidelius radioaktyviųjų medžiagų išmetimus, turi būti labai mažai tikėtinos. Projektiniskriterijus šiam labai mažai tikėtinam radioaktyviųjų medžiagų išmetimui nustatytasSuomijos Radiacinės ir branduolinės saugos inspekcijos (STUK) vadove YVL 2.8, kurnurodoma, kad vidutinė išmetimų, viršijančių nustatytą Cs-137 100 TBq vertę, tikimybėturi būti mažesnė negu 5·10 -7 per metus. AE projektavimo etape patvirtinama, kadsunkiosios avarijos tikimybė yra mažesnė negu kartą per 1 000 000 reaktoriauseksploatacijos metų.Daugelis techninių priemonių, skirtų gyventojų radiacinei apsaugai normalioseksploatacijos metu, taip pat prisideda prie radiacinės saugos esant avarinėms sąlygoms.Ypatingosios priemonės, numatytos gyventojų apsaugai avarinėse situacijose, yratokios:• apsauginio kiauto sandarumo užtikrinimas, kas leidžia nutraukti išmetimus įaplinką;

• radioaktyviųjų medžiagų išmetimų sumažinimas.Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 469Pirmasis gyventojų apsaugos reikalavimas yra užtikrinti, kad yra priemonės, kuriųpagalba išmetimus į aplinką galima nutraukti. Apsauginio kiauto sandarumasužtikrinamas įvairių priemonių pagalba, tarp jų sandarumas, paremtas oru pernešamųradioaktyviųjų medžiagų matavimais reaktoriaus pastate.Antrasis reikalavimas yra užtikrinti, kad ten, kur vyksta išmetimai, jie sumažinamiatitinkamos filtracijos dėka bei užtikrinant mažesnį radionuklidų (konkrečiai jodo)lakumą.10.2-1 lent. pateikiamas galimas įvykių pasireiškimo suskirstymas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 47010.2-1 lent. Įvykių pasireiškimo suskirstymas, pagal (TATENA saugos standartųseriją Nr. 23).Pasireiškimodažnis (perreaktoriauseksploatacijosmetus)10 -2 – 1(numatomasper jėgainėseksploatacijoslaiką)10 -4 – 10 -2(galimybėdidesnė negu1% perjėgainėseksploatacijoslaiką)10 -6 – 10 -4(galimybėmažesnė negu1% perjėgainėseksploatacijoslaiką)< 10 -6(labai mažaitikėtina)10.2.2 Išoriniai įvykiaiCharakteristikosTerminologijaTikėtinas NES Numatomi pereinamiejirežimai, pereinamieji režimai,įprasti gedimai, vidutiniodažnumo incidentai, sutrikimųsąlygos, nenormalios sąlygosĮmanomas PA Retai pasikartojantysincidentai, retaipasikartojantys gedimai,ribiniai gedimai, avarinėssąlygosMažaitikėtinasMenkaitikėtinasPriimtinumokriterijaiKurasnepažeidžiamasJokio radiologiniopoveikio nėra arbajokio radiologiniopoveikio uždraudžiamosioszonos ribųNA Avarinis gedimas Radiologinėspasekmės uždraudžiamosioszonos,neviršijančiosnustatytų ribųSA Avarinis gedimas Reikalingas avarinisreagavimasAikštelės vertinimo procese nustatomi pavojai, susiję su išoriniais įvykiais, kurie turibūti išnagrinėti AE projekte. Šie išoriniai pavojai yra sugrupuoti į išorinius gamtiniusįvykius ir išorinius žmogaus veiklos sąlygotus poveikius. Gamtiniai įvykiai, į kuriuospaprastai atsižvelgiama projektuojant AE, yra tokie:• žemės drebėjimas;• išorinis potvynis;• ekstremalios temperatūros;• ekstremalūs vėjai ir uraganai;• lietus, sniegas, ledo susidarymas;• sausra;• žaibas;• gamtiniai gaisrai.Paprastai nagrinėjami tokie išoriniai žmogaus veiklos sąlygoti įvykiai:• lėktuvo kritimas;• pavojai dėl greta esančių įrenginių, transporto veiklos (raketų, dujų debesies,sprogimo bangos ir t.t.);• elektromagnetinė interferencija;• sabotažas, teroristų ataka;• grunto nusėdimas;• išorinis gaisras;• aušinančio vandens paėmimo konstrukcijų blokavimas ar pažeidimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 47110.2.3 Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (angl. International Nuclear Event Scale(INES))Avarinių sąlygų AE aprašymas pateiktas 10.2.1 skyriuje. Tačiau toks suskirstymasnerodo avarijos reikšmingumo. Pavyzdžiui, ir kuro tvarkymo avarijos, ir LOCA yraprojektinės avarijos, tačiau šių avarijų pasekmės yra labai skirtingos. Todėl buvo įdiegtatarptautinė branduolinių įvykių skalė INES (TATENA ir EBPO/BEA, 2001), skirtaužtikrinti spartų informacijos perdavimą žiniasklaidai bei visuomenei apie įvykiųvisuose branduolinės energetikos objektuose, susijusiuose su civiline branduolinepramone, įskaitant įvykius, kurių metu naudojami spinduliuotės šaltiniai ir gabenamosradioaktyviosios medžiagos, reikšmingumą saugai. Tinkamai sugrupuodama įvykius,INES palengvina bendrą suvokimą apie incidentus ir avarijas AE (žr. 10.2-2 lent.).Įvykiai, apie kuriuos turi būti pranešama, yra 2 ar aukštesnio lygio bei įvykiai, keliantystarptautinės bendruomenės susidomėjimą.Įvykiai, turintys branduolinės ar radiologinės reikšmės, klasifikuojami naudojant INESskalę, kuri yra padalinta į aštuonis lygius. Gamybiniai įvykiai, neapimantysbranduolinių ar radiologinių operacijų, nevertinami pagal skalę (angl. „out of scale“).Toks pavyzdys yra gaisras, jeigu jis nesąlygoja jokio galimo radiologinio pavojaus irnepaveikia saugos lygio. Numatyti eksploatacijos sutrikimai priklauso INES 0 lygiui.Buvo atrinkti penki lygiai, skirti apibrėžti poveikiams už aikštelės ribų, rimčiausias iš jųyra INES 7 lygis. Tokios avarijos metu būtų išmesta į aplinką didelė AE aktyviosioszonos radionuklidų dalis. Lengviausios, INES 3 lygio avarijos atveju gyventojas gautųdozę, apytiksliai lygią vienai dešimtajai didžiausios leidžiamos metinės dozės. ŽemiauINES 3 lygio turi būti svarstomas tik poveikis aikštelėje bei poveikis „apsaugos gilyn“barjerams.Incidentai, kurių metu civilinės saugos veiksmai nereikalingi, išsidėsto nuo INES 1lygio (anomalija) iki INES 3 lygio (pavojingas incidentas). Avarija, nesukeliantireikšmingo pavojaus už aikštelės ribų, priskiriama INES 4 lygiui. Šiuos lygius apibrėžiakritinės grupės gauta dozė. Avarijų, priskiriamų INES 5 lygiui, pasekmės yra ribotiišmetimai, dėl kurių būtų dalinai įgyvendintos atsakomosios priemonės, įtrauktos įavarinius planus tikėtinų poveikių žmonių sveikatai sumažinimui. INES 6-7 lygiaiklasifikuojami kaip avarijos, kurioms įvykus būtina įgyvendinti civilinės saugosveiksmus. Pastaruosius lygius apibūdina išmestų radioaktyviųjų medžiagų kiekis,atitinkantis radiologinį ekvivalentą pagal nustatytą radioizotopo I-131 terabekereliųskaičių.Didžioji dauguma įvykių, apie kuriuos pranešama iš pasaulyje eksploatuojamų AE,priskiriami žemesniems nei INES 3 lygiams.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 47210.2-2 lent. Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (TATENA ir EBPO/BEA, 2001).Lygis /AprašymasINES 0NuokrypiaiINES 1AnomalijaINES 2IncidentasINES 3PavojingasincidentasINES 4Avarija,nesukeliantididelės rizikosuž aikštelės ribųĮvykių apibūdinimasNukrypimai nuo normalios eksploatacijos sąlygų gali būti klasifikuojami kaipINES 0, kai eksploatacijos ribos ir sąlygos nėra viršijamos, o tokienukrypimai yra valdomi pagal atitinkamas procedūras.Pavyzdžiai: dubliuojančios sistemos vienetinis atsitiktinis gedimas, aptiktasperiodinių inspektavimų ar bandymų metu, planuotas reaktoriaus atjungimasir nežymus apsauginio kiauto sandarumo praradimas kontroliuojamojojezonoje be rimtesnių pasekmių saugos kultūrai.Anomalija, kurios parametrai viršija nustatytas eksploatacijos ribas, betišlieka visi „apsaugos gilyn“ barjerai. Tai gali būti dėl įrangos gedimo,operatoriaus klaidos ar procedūrų neatitikimų ir tai gali atsitikti vykdantveiklas, kurias apima skalė, tokias kaip elektrinės eksploatacija,radioaktyviųjų medžiagų transportavimas, kuro tvarkymas ir atliekųsaugojimas.Pavyzdžiai: techninių specifikacijų ar transportavimo nuostatų pažeidimas,nedideli defektai vamzdyne, neatitinkantys priežiūros programos nustatymų.Apima incidentus su reikšmingu saugos požiūriu gedimu, bet su pakankamu„apsaugos gilyn“ barjerų skaičiumi, galinčiu susidoroti su papildomaisgedimais. Įvykiai, sukeliantys dozę darbuotojui, viršijančią nustatytądidžiausią leidžiamą metinę dozę, ir/arba įvykis, sąlygojantis dideliųradioaktyviųjų medžiagų kiekių atsiradimą įrenginiuose, nenumatyti projekteir reikalaujantys koreguojančių veiksmų.Išorinis radioaktyviųjų medžiagų išmetimas, sąlygojantis gyventojų kritinėsgrupės dešimtųjų dalių mSv dydžio dozę. Esant tokiam išmetimui gali būtireikalingos apsaugomosios priemonės už aikštelės ribų. Įvykiai aikštelėje,sąlygojantys darbuotojams dozę, galinčių sukelti ūmius poveikius sveikatai,ir/arba sąlygojantys ženklų užterštumo pasklidimą. Tolesnis saugos sistemųgedimas gali sudaryti avarines sąlygas.Toks incidentas yra buvęs Paks AE Vengrijoje 2003 m. Elektros energijostiekimo atjungimo metu kuro rinklės buvo valomos gilaus vandens baseinodugne, atskirame valymo įrenginyje. Dėl įrangos projektinio gedimo,šilumnešio cirkuliacijos sistema buvo sutrikdyta, todėl kuro rinklės perkaito.Tai sukėlė radioaktyviųjų inertinių dujų bei nedidelio jodo kiekio išmetimą įreaktoriaus salę. Išmetimai už aikštelės ribų buvo nereikšmingi; išorinėsspinduliuotės lygiai aikštelėje ir greta jos neviršijo normalių foninių lygių.Žmonės nebuvo sužeisti; spinduliuotės dozė darbuotojams sudarėdaugiausiai 10% didžiausios leidžiamos metinės dozės.Radioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką, sąlygojantis kelių mSv dozęgyventojų kritinei grupei. Mažai tikėtina, kad būtų reikalingi apsaugomiejiveiksmai už aikštelės ribų. Aikštelėje padaroma ženkli žala įrenginiams. Dėlavarijos apšvitinami vienas ar daugiau darbuotojų, viršijant dozę, todėlsusidaro didelė mirties tikimybė.Toks įvykis yra buvęs Japonijoje, Tokkaimure branduolinio kuro gamykloje,kur 1999 m. įvyko kritiškumo avarija. Trys darbuotojai gavo per didelęapšvitos dozę, du iš jų dėl apšvitos vėliau mirė. Gamykla buvo miestoteritorijoje, kuri vėliau buvo evakuota, toliau gyvenantiems gyventojams buvopatarta saugotis. Plonos pastato bei urano konteinerio sienos neapsaugojoaplinkos nuo spinduliuotės. Didžiausia asmens, ne darbuotojo, gauta dozėsiekė 16 mSv.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 473Lygis /AprašymasINES 5Avarija,sukelianti rizikąuž aikštelės ribųINES 6Didelė avarijaINES 7Sunkioji avarijaĮvykių apibūdinimasRadioaktyviųjų medžiagų išmetimas į aplinką (kiekiais, radiologiškaiatitinkančiais nuo šimtų iki tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Įvykus tokiamišmetimui, tikėtina, kad reikėtų dalinai įgyvendinti avarijos likvidavimo irgyventojų apsaugos priemones, įtrauktas į avarinius planus tikėtinų poveikiųsveikatai sumažinimui. Aikštelėje padaroma rimta žala įrenginiams. Ši avarijagali apimti didelę aktyviosios zonos dalį, gali išsivystyti į sunkią kritiškumoavariją arba sunkų gaisrą ar sprogimą, kurių metu vyksta dideliųradioaktyviųjų medžiagų kiekių išmetimas įrenginių viduje.Incidentas Three Mile Island (JAV) 1979 m. buvo INES 5 lygio įvykis. Avarijaprasidėjo dėl protėkio reaktoriaus sistemoje. Buvo automatiškai paleistasreaktoriaus avarinis aušinimas, kurį klaidingai nutraukė operatoriai. Taisukėlė perkaitimą ir dalinį aktyviosios zonos išsilydimą. Nepaisant rimtosreaktoriaus aktyviajai zonai padarytos žalos slėginis indas ir apsauginiskiautas išliko nepažeisti, todėl buvo užkirstas kelias išmetimui į aplinką.Poveikiai aplinkai buvo nereikšmingi.Išorinės radioaktyviųjų medžiagų išlakos (kiekiais, radiologiškai atitinkančiaisdešimtis tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Įvykis tokiam išmetimui, tikėtina,kad reikėtų pilnai įgyvendinti avarijos likvidavimo ir gyventojų apsaugospriemones, įtrauktas į vietinius avarinius planus rimtų poveikių sveikataiapribojimui.Yra įvykusi tik viena INES 6 lygio avarija. Tai įvyko Tarybų Sąjungoje(dabartinėje Rusijoje) 1957 m., perdirbimo gamykloje prie Kyštym miesto.Talpykla su didelio aktyvumo skystosiomis atliekomis buvo susprogdinta, kassukėlė radioaktyviųjų medžiagų išmetimą. Poveikiai sveikatai buvo apribotiįgyvendinus likvidavimo ir gyventojų apsaugos priemones, tokias kaip aplinkgyvenančių gyventojų evakuacija.Didelių radioaktyviųjų medžiagų kiekių išmetimas iš didelio įrenginio (pvz., išreaktoriaus aktyviosios zonos). Paprastai tai būna trumpaamžių ir ilgaamžiųdalijimosi produktų mišinys (kiekiais, radiologiškai atitinkančiais daugiau kaipdešimtis tūkstančių jodo-131 terabekerelių). Dėl tokio išmetimo susidarytųūmių poveikių sveikatai pasireiškimo tikimybė; uždelsti poveikiai sveikataididelėje teritorijoje; galimybė, kad bus įtraukta daugiau nei viena šalis;ilgalaikės pasekmės aplinkai.Yra įvykusi tik viena INES 7 lygio avarija; tai buvo avarija Černobylioatominėje elektrinėje1986 m. Tarybų Sąjungoje (dabartinėje Ukrainosteritorijoje). Reaktorių sunaikino sprogimas, po to prasidėjo grafito,naudojamo kaip lėtiklis reaktoriuje, gaisras. Tai sukėlė didžiulį radioaktyviųjųmedžiagų išmetimą į aplinką. Keletas elektrinės darbuotojų bei žmonių,dalyvaujančių valyme, žuvo dėl avarijos sukeltų sužeidimų arbaspinduliuotės sukelto tiesioginio poveikio sveikatai. Buvo nustatyta 30 kmspindulio draudžiamoji zona aplink reaktorių, apie 135 000 žmonių buvoevakuota.Labai didelį skaičių atskirų avarijų scenarijų atominėje elektrinėje galima išvesti išįvykių kategorijų, jėgainės eksploatacinių būsenų, taikytinų priimtinumo kriterijų ir t.t.derinių. Net saugos analizės ataskaitai pilna visų sudaromų scenarijų analizė nėrapraktiška ir logiška. Todėl PAV vertinime nagrinėjamos tik tipiškos AE avarijos(kritiškumo avarija, avarija su šilumnešio praradimo, kuro tvarkymo avarijos ir t.t.).Kadangi numatomi eksploataciniai sutrikimai nedaro reikšmingo poveikio darbuotojamsir jokio poveikio aplinkai, PAV jie nėra nagrinėjami.10.2.4 Rizikos identifikavimas ir analizėRizikos analizės rezultatai pateikti 10.2-3 lent. Lentelės struktūra ir turinys atitinkanorminiame dokumente „Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimorekomendacijos“ (Informaciniai pranešimai, 2002, Nr. 61-297) pateiktas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 474rekomendacijas. Galimų avarijų padarinių (žmonėms, aplinkai ir nuosavybei)klasifikacija, klasifikacija pagal avarijos plėtojimosi greitį ir avarijos tikimybępaaiškinta žemiau. Išsamesni paaiškinimai yra pateikti „Planuojamos ūkinės veiklosgalimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijose“ (Informaciniai pranešimai, 2002,Nr. 61-297).Pasekmių žmonių gyvybei ir sveikatai klasifikacija (L)Žymėjimas KlasėPožymiai1 Nereikšmingos laikinas lengvas savijautos pablogėjimas2 Ribotos keletas sužalojimų, ilgalaikis savijautos pablogėjimas3 Didelės keletas sunkių sužalojimų, labai žymus savijautos pablogėjimas4 Labai didelės kelios (daugiau kaip 5) mirtys, keliolika - keliasdešimt sunkiaisužalotų, iki 500 - evakuotų5 Katastrofinės keliolika mirčių, keli šimtai sunkiai sužalotų, daugiau kaip 500evakuotųPasekmių gamtai klasifikacija (E)Žymėjimas KlasėPožymiai1 Nereikšmingos nėra užteršimo, poveikis lokalizuotas2 Ribotos nestiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas3 Didelės nestiprus užteršimas, išplitęs poveikis4 Labai didelės stiprus užteršimas, poveikis lokalizuotas5 Katastrofinės ypač stiprus užteršimas, išplitęs poveikisPasekmių materialinėms vertybėms (nuosavybei) klasifikacija (P)Žymėjimas KlasėPadarytos žalos vertė, tūkst. Lt.1 Nereikšmingos mažiau 1002 Ribotos 100 - 2003 Didelės 200 - 10004 Labai didelės 1000 - 50005 Katastrofiniai daugiau 5000Avarijų plėtojimosi greičio klasifikacija (S)Žymėjimas KlasėPožymiai1 Ankstyvas ir aiškus padariniai lokalizuoti, žalos nėraįspėjimas2 Vidutiniškas šiek tiek išplitęs, nežymi žala3 Jokio įspėjimo vyksta slaptai, iki poveikis pasireiškia visiškai, poveikis labaistaigus (sprogimas)Avarijų tikimybės klasifikacija (Pb)Žymėjimas KlasėGrubiai paskaičiuotas dažnis1 Neįmanoma rečiau negu kartą per 1000 metų2 Beveik neįmanoma kartą per 100 - 1000 metų3 Visiškai tikėtina kartą per 10 - 100 metų4 Tikėtina kartą per 10 - 1 metus5 Labai tikėtina dažniau kaip kartą per metus

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 475Pasekmių svarbos klasifikacija (Pr)Žymėjimas Pasekmių požymiaiABCDENereikšmingosRibotosDidelėsLabai didelėsKatastrofinės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 476L – pasekmės sveikatai ir gyvybeiE – pasekmės gamtaiP – pasekmės turtui10.2-3 lent. Galimų avarijų, kurias sąlygoja planuojama ūkinė veikla, rizikos analizė.S – avarijos plėtojimosi greitisPb – tikimybėPr – pasekmių svarbaObjektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyviųjų atliekųsaugojimasElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyviųjų atliekųsaugojimasPoveikiskonstrukcijomsPoveikiskonstrukcijomsIšoriniaigamtiniaiįvykiai(Projektiniaiįvykiai)Išoriniaižmogausveiklossąlygotiįvykiai(Projektiniai įvykiai)Lėktuvokritimas;teroristųatakaNuosavybėNuosavybėEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,Apkrovos ir poveikiai AEeksploatacijai dėl žemėsdrebėjimo, potvynio,ekstremalių temperatūrų,vėjų ir uraganų; lietaus;sniego, žaibo ir t.t.Apkrovos ir poveikiai AEeksploatacijai dėlsprogimo bangos ir raketų;išorinio gaisro;elektromagnetinėsinterferencijos ir t.t.Šie ekstremalūs įvykiaigali sąlygoti AEkonstrukcijos pažeidimą,įmanomos radioaktyviųjųmedžiagų išlakos.L E P S Pb Pr- - 1 1 5 A Į išorinių gamtiniųįvykiai apkrovųderinius atsižvelgiamaAE projektavimo irstatybos metu, saugossistemos suprojektuotosatlaikyti šias išorinesgamtines apkrovas irpoveikius.- - 1 1 2 A Į išorinius žmogausveiklos sąlygotusįvykius yraatsižvelgiama AEprojektavimo metu.Naudojami atitinkamiprojektavimo standartaibei medžiagos.3 2 2 3 1 C Tikimasi, kad visosnaujosios AEpasižymės sugebėjimupilnai atlaikyti lėktuvokritimo bei kitųVandens lygis Drūkšių ežereyra reguliuojamoshidrotechninių įrenginiųpagalba (žr. 7.1.1 skyrių). Jeišis reguliuojantis įrenginysbus sugriautas dėl išoriniųįvykių, vandens lygissumažės iki 139,1 m.Vandens lygio kritimoprocesas bus gana ilgas.Dabartinio aušinimo vandenspaėmimo kanalo dugnas yra135 m lygyje. Todėl AEaušinimas nebus visiškai irgreitai sutrikdytas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 477Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEElektrosenergijosgamybaKuroperkėlimasRadiacinėapšvitaRadiacinėapšvita(Neprojektiniaiįvykiai)Reaktyvumokontrolėspraradimas(PA)Kritiškumoavarija(PA)nuosavybėEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėReaktyvumo kontrolėspraradimas gali sąlygotiper didelį šilumossusidarymąbranduoliniame kure beisu tuo susijusį barjerų,saugančių nuoradioaktyviųjų medžiagųišmetimų, pažeidimą.Intensyvūs spinduliuotėslaukai dėl tiesioginėsneutronų ir gamaspinduliuotės, sukeliantyspotencialiai didelędarbuotojų radiacinęapšvitą; gyventojų apšvitadėl išmetimų;eksploatacijos nutrūkimas.Intensyvūs spinduliuotėslaukai dėl tiesioginėsneutronų ir gamaspinduliuotės, sukeliantyspotencialiai didelędarbuotojų radiacinęapšvitą; gyventojų apšvitadėl išmetimų;L E P S Pb Prteroristų keliamųgrėsmių poveikįkonstrukcijųvientisumui.Atitinkamos fizinėsapsaugos priemonės.2 2 1 1 2 B Reaktyvumo kontrolėssistemos yrasuprojektuotos suatitinkamomisreaktyvumo galimolaipsnio ir didėjimospartos ribomis,siekiant užtikrinti, kadreaktyvumo avarijospoveikiai negalėtųsąlygoti nei reaktoriausšilumnešio slėgioslenksčio pažeidimo,nei sutrikdytiaktyviosios zonos, jąpalaikančiųkonstrukcijų ar kitųreaktoriaus slėginiobako vidaus įrenginiųtiek, kad būtų ženkliaipakenkta aktyviosioszonos aušinimui.1 2 1 2 1 B Avarijos pasireiškimogalimybė ir jospasekmės yra ribojamosprojektinių ireksploataciniųprocedūrų dėka.Pagrindinis pavojus yradarbuotojams. Antrojipasekmė gali būtitrumpaamžių radioaktyviojoskilimo produktų išmetimasuž aikštelės ribų bei galimaskomplekso užterštumas.Daugeliu atvejų poveikiai už

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 478Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosL E P S Pb Preksploatacijos nutrūkimas.aikštelės ribų ir aikštelėjeneviršija INES 4 lygio.AE KuroperkėlimasRadiacinėapšvitaKurotvarkymoavarija(PA)EksploatuojantysdarbuotojaiAvarija gali įvykti dėlkuro rinklių kėlimomechanizmo gedimo, dėlkurio pakelta kuro rinklėnukrenta ant reaktoriausaktyviosios zonos arba įPBK saugojimo baseiną.Radiacinė darbuotojųapšvita;eksploatacijos nutrūkimas1 1 - 1 3 A Pagal eksploatavimoprocedūras tokiosavarijos atvejuventiliacijos sistematuri būti išjungta, oreaktoriaus pastato arkuro pastato kurotvarkymo zonaizoliuota. Priklausomainuo AE konfigūracijosapsauginis kiautasdaugeliu atvejų taip patsudarys vieną iš saugoslygmenų.Įvykiai nepanaudoto kurotvarkymo metu paprastaipriskiriami INES 0 lygiui,jeigu nėra panaudoto kuroelementų pažeidimo rizikos.Radionuklidų kiekispavienėje apšvitintoje kurorinklėje yra daug mažesnisnei panaudoto kuro baseine arreaktoriaus aktyviojojezonoje.Kol yra užtikrinamaspanaudotos kuro rinklėsaušinimas, tol būnaužtikrinamas svarbus saugoslygmuo, kadangi kuromatricos vientisumui nedaropoveikio perkaitimas.Bendrai su kuro perkaitimuyra susiję dideli laikomasteliai.Įvykiai, kurie neįtakojapanaudotų kuro rinkliųelementų aušinimo, o tiksąlygoja nedideliusišmetimus arba net irnesukelia išmetimų, paprastaipriskiriami INES 0 lygiui.Įvykiai, kurių metu dėlženklaus kuro elementųįkaitimo pažeidžiamas kuroapvalkalų vientisumas, galibūti priskiriami 2 lygiui.AE PBK Radiacinė PBK Eksploatuo Radioaktyviojo skilimo 1 1 - 2 3 A Dėl didelio vandens Nedideli pratekėjimai iš PBK

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 479Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEsaugojimas apšvita saugojimobaseinoaušinimosutrikimasElektrosenergijosgamyba;PBK irradioaktyviųjų atliekųsaugojimasTechninisaptarnavimas /deaktyvavimasGaisrasCheminispavojus(PA)Vidinisgaisras(PA)CheminėavarijajantysdarbuotojaiNuosavybėEksploatuojantysdarbuotojaišilumos nuvedimas nuopanaudotų kuro rinkliųgali būti sutrikdytas, todėlgalimi kuro apvalkalųpažeidimai.Išmetimai į saugojimobaseinų vandenį bei į PBKsaugojimo baseinų salėserdvęDegių medžiagųužsiliepsnojimas.Eksploatacijos nutrūkimasPavojingų ar potencialiaipavojingų chemikalųpasklidimas.L E P S Pb Prtūrio ir santykinaimažos radioaktyviojoskilimo šilumospaprastai būnapakankamai laikokoreguojantiemsveiksmams įgyvendintiįvykių, apimančiųpanaudoto kuro baseinųaušinimo sutrikimą,atveju. Pratekėjimas išbaseino ribojamaskonstrukcijos dėka.- - 1 3 4 A Atitinkamos gaisroprevencijos ir gaisrolikvidavimo priemonės1 - - 2 3 A Išleidimo įrangoskonstrukcija, įrengimasir eksploatacija,saugojimo irtransportavimovamzdynai.Automatinėssignalizacijos sistemosbei priežiūrosinstrukcijos, skirtosužtikrinti, kadnesusidarytų jokiųnekontroliuojamų arneaptinkamųpratekėjimų.baseino paprastaiklasifikuojami kaip INES 0lygio.Eksploatacija, kuriosparametrai viršijaeksploatacines ribas irsąlygas, ženklus temperatūrospadidėjimas arba aušinimovandens lygio sumažėjimaspanaudoto kuro baseineklasifikuojami kaip INES 1lygio įvykiai. INES 2 lygiopožymis yra kuro elementonuodangos pradžia.Dauguma chemikalų,saugomų AE, yra naudojamapagalbiniuose procesuose,tokiuose kaip vandensapdorojimas. Chemikalai taippat naudojami tokiemstikslams, kaip pirminiokontūro įrangos ir vamzdynųdeaktyvavimas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 480Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEAEElektrosenergijosgamybaElektrosenergijosgamybaRadiacinėapšvitaRadiacinėapšvitaŠilumnešiopraradimoavarijaapsauginiokiautoviduje(PA)Pagrindinės garolinijos arvandenstiekimolinijospažeidimoavarijaapsauginio kiautoišorėjeEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėEksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai.Vamzdyno trūkisapsauginio kiauto viduje,sąlygojantis šilumnešiopraradimą reaktoriausaušinimo sistemoje;reaktoriaus aktyviosioszonos aušinimo pajėgumassumažėja. Ženklusskaičius kuro apvalkalųgali būti pažeistas.Išmetimai į apsauginįkiautą.Dideli garo linijos arvandens tiekimo linijospažeidimai apsauginiokiauto išorėje.Radioaktyviosiosmedžiagos, išmestos išpažeisto vamzdyno,patenka tiesiai į aplinką.Dėl tokios avarijos kurasnepažeidžiamas.L E P S Pb Pr2 2 1 1 2 B Vamzdynai yra aukštoskokybės, suprojektuotipagal branduolinėsstatybos pramonėsnorminius aktus irstandartus bei pagalseismines ir aplinkossąlygas. Be to,apsauginio kiautokonstrukcija tokiųavarijų atveju užtikrinavientisumą ir išlaikoprojektines išmetimųribas.1 2 - 2 2 A Vamzdynai yra aukštoskokybės, suprojektuotipagal branduolinėsstatybos pramonėsnorminius aktus irstandartus bei pagalseismines ir aplinkossąlygas.Nesitikima, kad LOCAįvyktų per jėgainėseksploatacijos laiką, ši avarijayra postuluojama kaipkonservatyvi projektinėavarija.(PA)AEElektrosenergijosgamybaRadiacinėapšvitaAktyviosios zonospažeidimas(NA)Eksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėDideli išmetimai įapsauginį kiautą.Apsauginio kiautoizoliacija užkerta išlakomskelią arba jas sumažina.3 4 4 1 1 D Daugybinės saugossistemos, skirtosužkirsti keliąaktyviosios zonospažeidimui. Apsauginiskiautas užtikrina, kadnebūtų dideliųišmetimų į aplinką.Kad įvyktų aktyviosios zonospažeidimas, vienu metu turibūti pažeistos daugybinėssaugos sistemos bei turi būtiatlikta keletaseksploatuojančių darbuotojųklaidingų veiksmų.Aktyviosios zonos pažeidimo

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 481Objektas OperacijaPavojingasveiksnysRizikospobūdisPažeidžiamiobjektaiPasekmėsReikšmingumasRizikoslaipsnisPrevencinėspriemonėsPastabosAEElektrosenergijosgamybaRadiacinėapšvitaApsauginio kiautopažeidimas(Sunkiojiavarija)Eksploatuojantysdarbuotojai,gyventojai,nuosavybėDideli dalijimosi produktųišmetimai į aplinką.L E P S Pb Pr5 5 5 1 1 E Daugybinės saugossistemos, skirtosužkirsti keliąapsauginio kiautopažeidimui. Pagrindinisuždavinys yra užkirstikelią, kiek tai įmanoma,visoms sunkiosiomsavarijoms, kurios galėtųsukelti pirminioapsauginio kiautoapkrovas ir sąlygoti joper ankstyvą pažeidimą.dažnis yra mažesnis nei 10 -4per metus, o dideliųradioaktyviųjų medžiagųišmetimų dažnis yra mažesnisnegu 10 -6 per metus.Labiau tikėtinų sunkiųjųavarijų pasekmės nesukeliaapsauginio kiauto pažeidimodaugiau kaip 72 valandas.Mažo dažnio sunkiųjų avarijųpasekmės nesukeliaapsauginio kiauto pažeidimomažiau nei per 24 valandas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 48210.3 AVARIJŲ POVEIKIO MODELIAVIMAS10.3.1 Išmetimų šaltinio apibrėžimas avarinėms išlakomsAvarinės išlakos iš naujosios atominės elektrinės (NAE) buvo išnagrinėtos dviematvejams:• projektinei avarijai (PA);• sunkiajai avarijai.Lietuvos įstatymuose nėra specifinių nurodymų ar reikalavimų, kaip turėtų būtivertinamas poveikis aplinkai PA ar sunkiosios avarijos atveju. Todėl buvo naudojamaužsienio šalių patirtis ir buvo išnagrinėti šie dokumentai:• Alternatyvūs radiologinių išmetimų šaltiniai atominių reaktorių projektiniųavarijų vertinimui. JAV Branduolinės saugos inspekcija, Reguliavimo vadovas1.183, 2000;• Avarinių išmetimų šaltiniai lengvojo vandens atominės elektrinėms NUREG-1465, 1995;• Vyriausybinės Tarybos nutarimas 395/91 dėl bendrųjų atominių elektriniųsaugos nuostatų, Suomija, 1991;• Atominių elektrinių avarijų analizė. TATENA saugos standartų serija Nr. 23,2002.• Tarptautinė branduolinių įvykių skalė (INES). Bendrai parengta TATENA irEBPO/BEA. 2001.Atominėse elektrinėse pasitaiko skirtingų PA (kritiškumo avarija, kuro tvarkymoavarija, gaisras ir t.t.), tačiau poveikio aplinkai vertinimui yra svarbu nustatyti tipiškasavarijas, kurios apima visų PA pasekmes. Pagal RG 1.183, tokia visa apimantiprojektinė avarija yra avarija su šilumnešio praradimu LOCA su nepažeistu apsauginiukiautu (t.y., apsauginio kiauto pratekėjimas lygus projektiniam pratekėjimui).Išmetimų šaltinio vertinimui, siekiant reprezentuoti sunkiųjų avarijų išmetimus, buvonaudojami Suomijos nutarimo 395/91 nuostatai.Kaip naujosios AE Lietuvoje alternatyvos yra svarstomi skirtingi technologiniaivariantai (reaktorių tipai). Išmestų radionuklidų aktyvumas priklauso nuo reaktoriaustipo, todėl remiantis laisvai prieinama informacija buvo palygintas avarijos metuišmestų radionuklidų aktyvumas skirtingiems reaktorių tipams. Technologinėsalternatyvos (reaktorių tipai), nagrinėjamos kaip galimi pasirinkimai naujajai AELietuvoje, aprašytos 5 skirsnyje.Avarinių išmetimų vertinimui buvo naudojami du laisvai prieinamos informacijosšaltiniai:• JAV Branduolinės saugos inspekcijos Interneto svetainė (ABWR; AP1000;ESBWR; U.S. EPR; US-APWR);• Didžiosios Britanijos Health and Safety Executive (HSE) Interneto svetainė(ACR-1000; Didžiosios Britanijos EPR; ESBWR; AP1000).Informacija apie kai kuriuos reaktorius (V-392, V-448, SWR-1000, etc.) nėra laisvaiprieinama. Tačiau laisvai prieinamos informacijos avarinių išmetimų iš skirtingųreaktorių analizė parodė, kad išsiskyrusių radionuklidų aktyvumas priklauso nuoreaktoriaus galios. Todėl galingiausių reaktorių, tokių kaip ESBWR, EPR bei APWR,poveikis aplinkai turėtų būti laikomas ribiniu išmetimų šaltiniu ir galimų pasekmiųvertinimo pagrindu.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 483Taip pat reikėtų pažymėti, kad laisvai prieinama informacija apie kai kuriuos reaktoriusyra labai išsami (pateikiamos visos prielaidos, pradiniai duomenys, tarpiniai rezultataibei galutiniai rezultatai), o apie kai kuriuos kitus reaktorius pateikiami tik pradiniaiduomenys ir galutinės radiologinės pasekmės.Izotopų rinkinys, į kurį buvo atsižvelgta išmetimų PA ir sunkiosios avarijos vertinime,paremtas Tarptautine branduolinių įvykių skale (TATENA ir EBPO/BEA, 2001).Avarija su šilumnešio praradimu (angl. Loss of Coolant Accident (LOCA))Duomenys apie ABWR (US-ABWR DCD, 2008), APWR (US-APWR DCD, 2007) irESBWR (US-ESBWR DCD, 2007) buvo išnagrinėti kaip pagrindas avarinių išmetimųcharakteristikoms nustatyti, kadangi yra pateiktos išsamios šių reaktorių charakteristikos(galios tankiai, iškraunamo kuro charakteristikos, įsodrinimas ir kt.), o šie duomenysbūtini norint išsamiai įvertinti trumpaamžių ir ilgaamžių dalijimosi produktų poveikį.Radionuklidų, išmetamų avarijos metu į aplinką, aktyvumų analizė, pagaldokumentuose (JAV-ABWR DCD, 2008), (JAV-APWR DCD, 2007), (JAV-ESBWRDCD, 2007) pateiktus duomenis, leido padaryti išvadą, kad išmetimai į aplinką išAPWR LOCA atveju turėtų būti laikomos ribiniu atveju.Nuo laiko priklausantys išmetimai į aplinką LOCA atveju APWR reaktoriuiapibendrinti 10.3-1 lent. Kaip jau buvo minėta aukščiau, radionuklidų sąrašas paremtasINES vadovu (TATENA ir EBPO/BEA, 2001). Pagal RG 1.183 LOCA atveju turėtų būtipriimta 30 dienų (720 valandų) radioaktyviųjų medžiagų išmetimo trukmė.Tokios išlakos LOCA atveju gali būti klasifikuojamos kaip INES 5 lygio įvykis.10.3-1 lent. Nuo laiko priklausantys išmetimai į aplinką LOCA metu (Bq) (DCDUS-APWR, 2007).Nuklidas 0-8 val. 8-24 val. 24-96 val. 96-720 val. IŠ VISOKr-85 (inertiniųdujų ekv.) 3,44E+16 1,71E+16 1,13E+16 2,04E+16 8,32E+16I-131 5,25E+13 2,08E+13 6,85E+13 2,07E+14 3,49E+14Cs-134 5,33E+12 5,99E+10 0,00E+00 0,00E+00 5,40E+12Cs-137 3,03E+12 3,41E+10 3,70E+07 0,00E+00 3,06E+12Te-132 5,22E+12 6,33E+10 3,70E+06 0,00E+00 5,29E+12Sr-90 1,45E+11 1,89E+09 0,00E+00 0,00E+00 1,47E+11Co-60 5,88E+08 7,40E+06 3,74E+04 0,00E+00 5,96E+08Ru-106 9,88E+10 1,28E+09 0,00E+00 0,00E+00 9,99E+10Am-241 2,78E+06 3,61E+04 0,00E+00 0,00E+00 2,81E+06Pu-239 1,48E+07 1,92E+05 0,00E+00 0,00E+00 1,50E+07Sunkioji avarijaKaip jau buvo minėta 10.2.1 skyriuje, Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimųsunkiosios avarijos atveju. Todėl didelio išmetimo scenarijaus reprezentavimui, siekiantparodyti galimą tokių įvykių pasekmių mastą bei informuoti apie avarinio planavimopriemonių apimtį, kurios turėtų būti įgyvendintos, jeigu prasidėtų naujosios AE statybair eksploatacija, yra naudojamas sunkiųjų avarijų išmetimo į aplinką kriterijus (100 TBqCs-137 išmetimas), nustatytas Suomijos teisės aktuose (Valstybinės tarybos nutarimas395/91). Kadangi LOCA avarijos analizei, kaip ribinis atvejis, naudojamas APWRreaktorius, šis reaktorius taip pat pasirinktas sunkiosios avarijos poveikio vertinimui.(Valstybinės tarybos nutarime 395/91) nurodytas apribojimas tik Cs-137 išmetimui;tačiau turi būti atsižvelgta ir į kitų radionuklidų išmetimus. Išmetimų į aplinką šaltinisvertinamas, remiantis Cs-137 100 TBq išmetimu. Kitų izotopų išlakos perskaičiuotos

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 484pagal APWR aktyviosios zonos radionuklidinę sudėtį išmetimo metu. APWRaktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis pateikta (US-APWR DCD, 2007).Pagal tikimybinį rizikos vertinimą bei APWR sunkiųjų avarijų vertinimą (tokį vertinimąatliko reaktoriaus projektuotojai ir jis pateiktas US-APWR DCD) apsauginio kiautovientisumas išlaikomas daugiau kaip 24 valandas nuo aktyviosios zonos degradacijospradžios. 24 valandų laiko periodas yra apsauginio kiauto funkcionalumo uždavinys,nustatytas JAV BSI nuostatuose bei Europos reikalavimuose (EUR 2001), kuriamenurodama, kad apsauginio kiauto vientisumas turi būti išlaikytas apytiksliai 24 valandasnuo aktyviosios zonos degradacijos pradžios, o apsauginio kiauto pažeidimo tikimybėturi būtų mažesnė negu 0,1 aktyviosios zonos pažeidimo tikimybės nustatytostikimybinės rizikos vertinimo metu. Todėl išmetimų šaltinio skaičiavimuose priimtas 24valandų uždelsimas iki išmetimų į aplinką.Išmetimai į aplinką sunkiųjų avarijų atveju apibendrinti 10.3-2 lent. Išmetimų šaltinisnormalizuotas Cs-137 100 TBq išmetimui. Kitų radionuklidų išmetimai perskaičiuotipagal APWR aktyviosios zonos radionuklidinę sudėtį praėjus 24 valandoms beiremiantis „Avarinių išmetimų šaltinius lengvojo vandens atominės elektrinėms“(NUREG-1465, 1995) duomenimis. Aktyviosios zonos radionuklidinė sudėtis iraktyvumai yra naudojama nustatyti santykį tarp įvairių nuklidų. Radioaktyviųjųišmetimų dalys į apsauginį kiautą skirtingiems radionuklidams yra remiantis (NUREG-1465, 1995). Išimtis yra išmetimų dalis ceziui, kuri priimama lygi 0,50 ((NUREG-1465,1995) nurodoma 0,75). Kadangi išmetimai normalizuojami Cs-137 100 TBq, esantdidesnei Cs-137 išmetimų daliai į apsauginį kiautą, bus nepakankamai įvertinti kitųradionuklidų aktyvumai. Be to, skirtingos šalys priima skirtingas išmetimų dalis įapsauginį kiautą. Dokumente „Sunkiųjų reaktorių avarijų išmetimų šaltinių naudojimopasaulyje palyginimas“ (SAND94, 1994) pateikiama apžvalga, kaip įvairiose šalysenustatomi sunkiųjų avarijų išmetimų šaltiniai.Priimtas 100 m išmetimo aukštis. Toks aukštis artimam atstumui yra konservatyvus,kadangi sanitarinės apsaugos zonoje (1-3 km) nėra gyvenančių gyventojų. Pasekmiųvertinimui didžioji dalis išmetimų turėtų tekti apgyvendintai teritorijai. Išmetimo trukmė– 6 valandos.Tokios sunkiosios avarijos išmetimai gali būt klasifikuojami kaip INES 6 lygio įvykis.10.3-2 lent. Išmetimai į aplinką sunkiosios avarijos atveju (Bq).Aktyviosios zonosradionuklidinė sudėtis0 val. 24 val.Išmetimųdalis įapsauginįkiautąIšmetimai įaplinką po24 val.I-131 ekv.Kr-85m 1,79E+18 4,41E+16 1,00 1,24E+13 0,00E+00Kr-85 6,40E+16 6,40E+16 1,00 1,79E+13 0,00E+00Kr-87 3,55E+18 7,49E+12 1,00 2,10E+09 0,00E+00Kr-88 5,00E+18 1,43E+16 1,00 4,00E+12 0,00E+00Xe-133 1,11E+19 1,07E+19 1,00 2,99E+15 0,00E+00Xe-135 3,38E+18 4,23E+18 1,00 1,19E+15 0,00E+00I-131 5,33E+18 4,97E+18 0,75 1,04E+15 1,04E+15Te-132 7,59E+18 6,13E+18 0,50 8,59E+14 2,58E+14Sr-90 5,14E+17 5,14E+17 0,05 7,20E+12 7,20E+13Cs-134 1,25E+18 1,25E+18 0,50 1,76E+14 3,51E+15Cs-137 7,14E+17 7,14E+17 0,50 1,00E+14 3,00E+15Pu-239 2,09E+15 2,09E+15 0,001 5,84E+08 5,84E+12Co-60 1,61E+16 1,61E+16 0,05 2,25E+11 1,35E+13Ru-106 2,79E+18 2,78E+18 0,05 3,89E+13 2,73E+14

Aktyviosios zonosradionuklidinė sudėtis0 val. 24 val.Išmetimųdalis įapsauginįkiautąKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 485Išmetimai įaplinką po24 val.I-131 ekv.Am-241 9,77E+14 9,81E+14 0,003 8,24E+08 7,42E+128,18E+1510.3.2 Radionuklidų sklaida ir jų sąlygojamas poveikis10.3.2.1 MetodikaSklaidos modeliavimas dviem avarijų scenarijams buvo atliktas, naudojant Suomijosmeteorologijos instituto (SMI) Oro kokybės ir avarinių sąlygų modeliavimo sistemąSILAM (http://silam.fmi.fi). SILAM sistema pagrįsta dviejų branduolių Langranžo –Oilerio modeliavimo struktūra, kurią sukūrė SMI kartu su keliais kitais skirtingų šaliųinstitutais, skirta spręsti plataus spektro avarinių sąlygų, oro kokybės ir kontrolėsproblemas. Laikydamasi avarinių sąlygų modeliavimo standartų, SILAM vertinakiekvieno į aplinką išmesto radionuklido ir jo skilimo grandinėje susidariusių izotopųkoncentracijas ir nusėdimą.Šis sklaidos modelis buvo naudojamas su meteorologiniais duomenimis, gautais išEuropos vidutinės trukmės oro prognozių centro (angl. European Center for MediumRange Weather Forecasts (ECMWF)) operatyvinių duomenų archyvo. Duomenys apimadu einančius iš eilės 2001 ir 2002 metus, kurie buvo pasirinkti todėl, kadmeteorologinės tų metų sąlygos atitinka tipiškas sąlygas Europoje.Dozių, kurias sąlygoja radionuklidų avariniai išmetimai iš NAE, vertinimas paremtassklaidos modeliavimo rezultatais, vertinime naudojami empiriniai koeficientai beimetodikos, skirtos sumodeliuotų koncentracijų ore bei nuosėdose konvertavimui įdozes. Modeliavimo prielaidos bei visos skaitmeninės konstantos, naudojamos dozėsvertinimo skaičiavimuose, yra aprašytos atskiroje ataskaitoje (SMI 2008).Palyginimas su kitais metodaisPrincipas, anksčiau plačiai naudotas panašiuose sklaidos vertinimuose, yra paremtasmodeliavimais su paprastu Gauso sklaidos modeliu, naudojant konservatyvias dirbtinessąlygas, taip vadinamą „blogiausią sklaidos scenarijų“. Gauso modeliavimų rezultatas –tai viršutinės ribinės nusistovėjusios koncentracijos bei nusėdimo srautai bei avarijospoveikio vertinimais. Nors arti elektrinės Gauso modeliai duoda pagrįstus rezultatus,tačiau ignoruoja tikrąsias sklaidos ypatybes – besikeičiančio vėjo, realaus vertikalaus irhorizontalaus maišymosi eigos per dieną įtakos ir t.t. Šie modeliai nenurodomodeliuojamo modelio tikimybės realybėje. Rezultatai gaunami be informacijos apietai, kiek tikroviški jie yra ir kaip dažnai tam tikrame geografiniame regione susidarotokios sklaidos sąlygos.Metodas, taikomas šiame darbe, paremtas tiesioginiais daugiaskaliais sklaidosskaičiavimais, naudojant tikrus meteorologinius duomenis iš realių stebėjimų archyvų.Trimačio modeliavimo sistema, naudojama šiame vertinime, yra skirta spręsti sūkurinėssklaidos lygtį, atsižvelgiant į meteorologinių sąlygų kitimą bei sūkurinės sklaidoskoeficiento nehomogeniškumą erdvėje ir laike. Šis metodas leidžia pakeisti dirbtinaisukurtą konservatyvų „blogiausią atvejį“ fiziškai ir statistiškai pagrįstomischarakteristikomis. Atlikus pakankamai ilgo periodo modeliavimus, koncentracijų irnusėdimo procentiniai kiekiai gali būti apskaičiuoti paprastu būdu. Šis metodas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 486pasižymi labai dideliais ir ilgai trunkančiais kompiuteriniais skaičiavimais, tačiau jis yrair pats universaliausias: jį galima taikyti bet kokiu mastu ir bet kokio tipo šaltiniui.10.3.2.2 Sklaidos modeliavimo ir dozių vertinimo rezultataiAplinkos ir žmonių apšvita priklauso nuo specifinių meteorologinių sąlygų avarijosmetu bei modeliuojamo taško geografinės padėties. Siekiant apimti visas realiasmeteorologines sąlygas, buvo sumodeliuoti keli skirtingų meteorologinių sąlygų atvejaiper 2001 ir 2002 m. Buvo sudaryti dvimačiai apšvitos lygių, neviršijamų su tam tikratikimybe bet kokioms realioms meteorologinėms sąlygoms, žemėlapiai.Sklaida buvo modeliuojama 1200 km pločio teritorijai (skaičiavimų sričiai), kuri yrapakankamai didelė vertinimo tikslams. Avarijos su šilumnešio praradimo (LOCA) beisunkiosios avarijos (SA) išmetimų scenarijams konkretaus atvejo modeliavimas trunka,kol radionuklidai, išmesti avarijos metu, palieka skaičiavimo sritį. Reikiamo laikovertinimas: t = X s/ 30 , kur X s yra srities dydis kilometrais, 30 km/h yra tipiškas vėjogreitis ribinio sluoksnio viršuje. Taigi, apie 1200 km horizontalaus dydžio sričiainuklidų pernašos per zoną laikas sudaro apie 40 valandų.Naudojant aukščiau aprašytą avarijų pasirinkimą, modeliavimo trukmė vienam avarijosatvejui buvo paimta 32 dienos LOCA scenarijui ir 2 dienos SA scenarijui. Modelispradeda kiekvieno atvejo skaičiavimus kiekvienos dienos pradžioje per visą vertinimuipasirinktą laikotarpį (dvejus metus – 2001 bei 2002). Dėl trumpos išmetimų trukmėssunkiosios avarijos atveju reikėjo išanalizuoti du atvejų rinkinius: dienos išmetimus irnakties išmetimus. Dienos ir nakties išmetimai vyksta esant labai skirtingomsatmosferos sąlygoms, todėl yra logiška įvertinti dviejų nepriklausomų atvejų rinkinius.Kiekvienas iš trijų modeliavimo atvejų (LOCA, SA-diena, SA-naktis) buvo išanalizuotisu dviem erdvinėmis skiriamosiomis gebomis, kad būtų atsižvelgta ir į regioninius, ir įvietinius poveikius. 20 km skiriamoji geba naudojama tolimajai sklaidai ir 2 kmskiriamoji geba – artimajai.Vertinimas buvo atliktas 98 % tikėtinų nusėdimo ir dozių pagrindu. Tai reiškia, kadavarijos atveju pateiktos vertės gali būti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe.Taigi, jei tam tikroje vietoje LOCA scenarijui nusėdimo tikimybė yra 98 %, o paviršiausradioaktyviojo užterštumo tankis yra lygus 100 Bq/m 2 , tai reiškia, kad, jei įvyks LOCAavarija, tikimybė, kad ši vieta bus paveikta užterštumo didesnio negu 100 Bq/m 2 , yralygi 2 %. Svarbu tai, kad ši informacija yra specifinė konkrečiai vietai, t.y., vertinimoišdavoje gaunami geografiniai radioaktyviosios taršos ir poveikio žemėlapiai.Žemiau esantis 10.3-1 pav. iliustruoja nusėdimo verčių priklausomybę nuo atstumo nuoNAE bei nuo tikimybės. X ašis – tai ilguma rytų – vakarų skersiniam pjūviui beiplatuma šiaurės – pietų skersiniam pjūviui. Y ašis rodo tikimybės procentinę vertę –kitimas nuo 70 % iki 100 % (maksimali vertė), 100 % reikšmė yra apačioje. Dėl vėjokrypčių anizotropijos pateikiami ir platumos, ir ilgumos skersiniai pjūviai. Pvz., tiesiairytų kryptimi nuo NAE ties 20 0 E meridianu nusėdimо tankis LOCA avarijos atveju yradaugiausiai 10 Bq/m 2 , esant apytiksliai 83 % tikimybei. Šio tyrimo rezultatai I-131nusėdimo tankiui LOCA avarijos atveju yra geografiniai regionai, atitinkantys 98 %tikimybę šiuose skersiniuose pjūviuose. Panašiai dozių vertės taip pat priklauso nuoatstumo nuo NAE bei tikimybės.Kaip matyti, zona su didesnėmis koncentracijomis yra didesnė didesnei tikimybei. Šisdidėjimas yra stebimas (bet nebūtinai tolygiai) visame modeliavimo tinklelyje:kiekviename taške koncentracija atitinkanti 99 % tikimybę yra didesnė negu 98 %tikimybės atveju. Skersinio pjūvio paveikslai rodo ženklius ir nevienodus šuolius nuo 99

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 487% iki 100 %. Maksimalios vertės iš visų parametrų yra jautriausios modelioapribojimams bei meteorologinių duomenų netikslumams, todėl jos yra labiausiaineapibrėžtos. Todėl yra prasminga nenaudoti maksimalių tikimybių kaip vertinimopagrindo.10.3-1 pav. Avarija su šilumnešio praradimu (LOCA), jodo-131 nusėdimo tankis,Bq/m 2 , didelėje srityje su 20 km skiriamąja geba; žemėlapis viršuje: rytų – vakarųpjūvis, žemėlapis apačioje: šiaurės – pietų pjūvis.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 488Žemėlapiai, pateikiami rezultatų aprašymui, turi skalę platumos ir ilgumos laipsniais.Pačios NAE geografinė padėtis yra 26,56 0 E, 55,6044 0 N. Šioje platumoje vieno laipsnioatstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnioatstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km.NusėdimasCs-137 ir I-131 yra pagrindiniai nuklidai, vertinant radioaktyvųjį nusėdimą bei dozę popostuluotos AE avarijos, kadangi jie yra biologiškai reikšmingiausi tarp radionuklidų,išmestų AE avarijos metu. Cs-137 pusėjimo trukmė – apie 30 metų. Taigi, kai šisnuklidas išsiskiria į aplinką, jis išlieka daugelį metų. Todėl jis yra ypatingai svarbusilgalaikių poveikių vertinimui. Lyginant su Cs-137, I-131 pusėjimo trukmė yra trumpa –8 dienos. I-131 gali kauptis skydliaukėje ir ją pažeisti. Rizika ypatingai didelė yravaikams, tačiau ją galima sumažinti vartojant jodo papildus. Šioje ataskaitoje nusėdimožemėlapiai pateikiami Cs-137 ir I-131. Aktyvumo vienetas, naudojamas šiuosežemėlapiuose, yra bekerelis [Bq].DozėsRadionuklidų išmetimai į atmosferą gali sąlygoti radiacinę apšvitą keletu išorinių arbavidinių kelių. Išorinė apšvita vyksta dėl tiesioginės spinduliuotės iš radioaktyviojodebesies, arba nuo radionuklidų, nusėdusių ant žemės. Todėl išorinė dozė apima dozędėl jonizuojančios spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies bei dozę dėl spinduliuotėsnuo žemės paviršiaus. Vidinę apšvitą sąlygoja radionuklidų įkvėpimas ir nurijimas.Nurijimo dozė dėl užterštų radionuklidais maisto produktų ir geriamojo vandensvartojimo bei atsižvelgia į radionuklidų migraciją maisto grandinėse.Suminė efektyvioji dozė vertina ir išorinę, ir vidinę dozę. Trumpalaikę efektyviąją dozęsąlygoja dozė dėl spinduliuotės iš radioaktyviojo debesies ir nuo žemės bei dozė perįkvepiamą. Ilgalaikę efektyviąją dozę sąlygoja spinduliuotė nuo žemės bei užterštųradionuklidais maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimas. Dozės vienetas yrasivertas [Sv]. Šiame skyriuje dozių žemėlapiai pateikiami suminei išorinei dozei. Doziųskaičiavimo laikotarpis – 50 metų.AVARIJA SU ŠILUMNEŠIO PRARADIMUŠiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131 bei Cs-137 nusėdimamsbei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėms dozėms, kuriassąlygoja išmetimai LOCA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamųveiksnių reikėtų tokios avarijos atveju (žr. 10.4 skyrių), pateikiami dozės galios dėlapšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Žemėlapiuosevieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytų skerspjūvis) atitinka 62,8 km, ovieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurės skerspjūvis) atitinka 111 km.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 48910.3-2 pav. LOCA, I-131 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė sritis su 20 kmskiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 kmskiriamąja geba)10.3-3 pav. LOCA, Cs-137 nusėdimas Bq/m 2 (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 kmskiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 49010.3-4 pav. LOCA, dozė dėl spinduliuotės iš debesies [mSv] (kairėje: didelėskaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkiusskaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-5 pav. LOCA, suminė išorinė dozė per 50 metų [mSv] (kairėje: didelėskaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkiusskaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 49110.3-6 pav. LOCA, dozė galia dėl apšvitos nuo žemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje:didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkiusskaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-7 pav. LOCA, išorinės apšvitos dozės galia [mSv/h] (kairėje: didelėskaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis su smulkiusskaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)SUNKIOJI AVARIJASunkioji avarija, išmetimai dienąŠiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131 bei Cs-137 nusėdimamsbei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėms dozėms, kuriassąlygoja dienos išmetimai SA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamųveiksnių reikėtų tokios avarijos atveju (žr. 10.4 skyrių), pateikiami dozės galios dėlapšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Kaip iranksčiau, žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytųskerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurėsskerspjūvis) atitinka 111 km.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 49210.3-8 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); I-131 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).10.3-9 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); Cs-137 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 49310.3-10 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); dozė dėl apšvitos iš debesies[mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritissu smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-11 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); suminė išorinė dozė per 50metų [mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje:sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 49410.3-12 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); dozė galia dėl apšvitos nuožemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąjageba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-13 pav. Sunkioji avarija, dienos išmetimai (SAd); išorinės apšvitos dozės galia[mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje:sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)Sunkioji avarija, išmetimai naktįŠiame poskyryje pateikiami 98 % tikimybės žemėlapiai I-131 bei Cs-137 nusėdimamsbei dozėms dėl jonizuojančios spinduliuotės iš debesies ir išorinėms dozėms, kuriassąlygoja nakties išmetimai SA scenarijaus atveju. Siekiant parodyti kokių apsaugojamųveiksnių reikėtų tokios avarijos atveju (žr. 10.4 skyrių), pateikiami dozės galios dėlapšvitos nuo žemės paviršiaus ir išorinės apšvitos dozės galios rezultatai. Kaip iranksčiau, žemėlapiuose vieno laipsnio atstumas tarp lygiagrečių (vakarų – rytųskerspjūvis) atitinka 62,8 km, o vieno laipsnio atstumas tarp meridianų (pietų – šiaurėsskerspjūvis) atitinka 111 km.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 49510.3-14 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); I-131 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).10.3-15 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); Cs-137 nusėdimas Bq/m 2(kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritis susmulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 49610.3-16 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); dozė dėl apšvitos iš debesies[mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje: sritissu smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-17 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); suminė išorinė dozė per 50metų [mSv] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba; dešinėje:sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba).Iš 10.3-14 pav., 10.3-15 pav. ir 10.3-17 pav. matome, kad, lyginant su SA dienosišmetimais, I-131 bei Cs-137 nusėdimo zonos ir išorinės dozės dėl SA nakties išmetimųbūtų šiek tek mažesnės.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 49710.3-18 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); dozė galia dėl apšvitos nuožemės paviršiaus [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąjageba; dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.3-19 pav. Sunkioji avarija, nakties išmetimai (SAn); išorinės apšvitos dozėsgalia [mSv/h] (kairėje: didelė skaičiavimo sritis su 20 km skiriamąja geba;dešinėje: sritis su smulkius skaičiavimo tinkleliu, 2 km skiriamąja geba)10.4 AVARIJŲ PASEKMIŲ ĮVERTINIMASAvarijos pasekmių bei gyventojų apsaugomųjų veiksmų taikymo vertinimas remiasiavarijos poveikio modeliavimo rezultatais aprašytais 10.3 poskyryje. 10.3 poskyryje taippat pateikiama specifinė informacija apie apšvitos dozės priklausomybė nuo atstumo beiapšvitos kelių. Remiantis šiais duomenys galima nustatyti kokie ir kokiu mastuapsaugomieji veiksmai turėtų būti taikomi įvykus nagrinėjamoms avarijoms. Šiameavarijų pasekmių vertinime nėra detaliai vertinamas poveikius įvairių kitų projektiniųavarijų išmetimų, kurio poveikis būtų mažesnis nei pasirinktos projektinės avarijos, taippat jonizuojančios spinduliuotės šaltinio charakteristikos avarijos metu ir kitos detalės.Šie klausimai bus išsamiai įvertinti naujos AE saugos analizės ataskaitoje. PAVprocesui svarbiausiai parodyti kokios ribinės avarijos gali būti, koks jų galimas

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 498poveikis, kokius apsaugomuosius veiksmus ir kokiu mastu reikėtų taikyti. Apsaugomiejiveiksmai, kuriuos reikėtų taikyti nagrinėjamos projektinės ir sunkiosios avarijos atvejuaprašyti 10.4-3 lentelėje.Pagal HN 87:2002 (Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251) naujaiprojektuojamų ir statomų atominių elektrinių sauga turi užtikrinti, kad jaseksploatuojant ar nutraukiant jų eksploatavimą, projektinių avarijų metu gyventojųapšvitos dozė, nulemta vienos projektinės avarijos, būtų mažesnė negu apsaugomosiosveiklos taikymo lygis, taikomas apsaugomajam veiksmui – slėpimuisi, t. y. 10 mSv.Kaip jau buvo minėta aukščiau, ribinė projektinė avarija NAE yra LOCA. Sklaidosmodeliavimas ir dozės gyventojams vertinimas parodė, kad bendroji spinduliuotės dozė,netgi sukaupta per 50 metų, nesiekia 10 mSv.Gyventojų apsaugomieji veiksmai radiologinės ar branduolinės avarijos atveju yraaprašyti HN 99:2000 (Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691). Apsaugomieji veiksmaiskirstomi į skubius ir ilgalaikius. Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmai taikomi ikiradionuklidų išmetimo į aplinką (tai yra laikotarpis, nuo avarijos, kuri gali sąlygotiišmetimus į aplinką, pradžios iki radionuklidų išmetimo į aplinką; ši fazė trunka nuopusvalandžio iki paros arba ilgiau) ir ankstyvojoje avarijos fazėje (tai laikotarpis nuoradionuklidų išmetimo į atmosferą pradžios iki išmetimo pabaigos; šios fazės trukmė -nuo valandos dalies iki kelių parų). Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmaiapibendrinti 10.4-1 lentelėje.

10.4-1 lent. Skubūs gyventojų apsaugomieji veiksmaiApsaugomasisveiksmasSlėpimasisJodo profilaktikaEvakavimasKvėpavimo takųapsaugaKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 499AprašymasSlėpimasis apsaugo gyventojus nuo išorinės apšvitos iš radioaktyviojodebesies, vidinės apšvitos nuo įkvepiamų radioaktyviųjų aerozolių beiradionuklidų patekimo ant atvirų kūno vietų, drabužių.Išvengtosios dozės dydis, nuo kurio reikia slėptis, yra ≥ 10 mSv ne ilgiaukaip dvi paras. Slėptis gali būti rekomenduojama ir esant mažesneiišvengtajai dozei bei trumpesnį laiką, ypač tada, kai gyventojus ruošiamasievakuoti.Slėptis gyventojams rekomenduojama visais atvejais, kai yra nustatytabendrosios avarijos klasė (iki radionuklidų išmetimo į aplinką), kaiprognozuojamos tokios apšvitos dozės, dėl kurių reikia taikyti skubiusapsaugomuosius veiksmus, ir atsižvelgiant į tokius operatyviuosiusapsaugomosios veiklos lygius:aplinkos dozės galia radioaktyviųjų medžiagų debesyje – (0.1 – 1) mSv/h;aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų - ≥ 1 mSv/h;Jodo profilaktikos tikslas - išvengti nulemtųjų jonizuojančiosiosspinduliuotės sukeltų reiškinių: ūmaus radiacinio tiroidito, lėtinio limfocitiniotiroidito, hipotireozės, ir, kiek įmanoma, sumažinti skydliaukės apšvitosdozę siekiant išvengti atsitiktinių reiškinių - skydliaukės vėžio ir gėrybiniųnavikų.Jodo profilaktika rekomenduojama atsižvelgiant į šiuos operatyviuosiusapsaugomosios veiklos taikymo lygius:aplinkos dozės galia radioaktyviajame debesyje ≥ 0.1 mSv/h;plinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų ≥ 1 μSv/h;dirvožemio paviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis I-131 radionuklidu– ≥ 10 kBq/m 2 (apribojama arba uždraudžiama vartoti užterštus maistoproduktus);dirvožemio paviršiaus radioaktyviojo užterštumo tankis I-131 radionuklidu– ≥ 2 kBq/m 2 (apribojama arba uždraudžiama vartoti pieną ir geriamąjįvandenį);savitasis I-131 radionuklido aktyvumas maisto produktuose ≥ 1 kBq/kg(apribojama arba uždraudžiama vartoti užterštus maisto produktus);tūrinis I-131 radionuklido aktyvumas piene ir geriamajame vandenyje ≥ 0.1kBq/kg (apribojama arba uždraudžiama vartoti pieną ir geriamąjįvandenį).Evakavimas yra skubus gyventojų apsaugomasis veiksmas, kuris turi būtiiš anksto planuojamas ir taikomas iki radioaktyviųjų medžiagų išmetimo įaplinką. Gyventojų evakavimas iš užterštos teritorijos gali būti taikomas irankstyvojoje avarijos fazėje po radionuklidų išmetimo.Išvengtosios dozės dydis, dėl kurio reikia evakuoti gyventojus, yra ≥ 50mSv ne ilgiau kaip vieną savaitę, tačiau galima evakuoti gyventojus esantišvengtosios dozės dydžiui mažesniam negu 50 mSv, taip pat didesniamnegu 50 mSv.Gyventojų evakavimas vykdomas atsižvelgiant į šiuos operatyviuosiusapsaugomosios veiklos taikymo lygius:aplinkos dozės galia radioaktyviųjų medžiagų debesyje ≥ 1 mSv/h;aplinkos dozės galia nuo radioaktyviųjų nusėdimų ≥ 1 mSv/h.Gyventojų evakavimas rekomenduojamas, kai viršijamas bent vienasoperatyvusis apsaugomosios veiklos lygis.Ankstyvojoje avarijos fazėje gyventojams, kurie radioaktyviojo debesiespraslinkimo metu yra atvirame ore, rekomenduojama kvėpavimo takųapsauga. Taip sumažinama įkvėptų radioaktyviųjų aerozolių ir jodoradionuklidų sąlygota vidinė apšvita.Kvėpavimo takų apsaugai naudojami specialūs respiratoriai. Jų neturint,gali būti naudojamos medžiaginės apsaugos priemonės.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 500ApsaugomasisveiksmasMaisto produktų,geriamojovandens beipašarų apsaugaŽmonių ir rūbųdeaktyvavimasAprašymasUžterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas arbauždraudimas yra svarbūs apsaugomieji veiksmai ankstyvojoje(radioaktyviųjų medžiagų išmetimo) ir vėlyvojoje avarijos fazėse.Atsižvelgiant į avarijos klasę, prognozuojamą avarijos mastą,radioaktyviojo debesies judėjimo kryptį, gyventojai perspėjami nevalgytiatvirame lauke augančių lapinių daržovių, vaisių, uogų, negerti neuždengtųšachtinių šulinių vandens, o ganiavos metu negerti pieno 100 km spinduliu2-3 savaites.Nustačius aplinkos dozės galią nuo radioaktyviųjų nusėdimų ≥ 1 μSv/h,uždraudžiamas arba apribojamas potencialiai užterštų maisto produktųvartojimas. Šis operatyvusis apsaugomosios veiklos lygis rodo, kad dozėsgalia nuo radioaktyviųjų iškritų pirmomis dienomis po avarijos viršijagamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės foną, o maisto produktųradioaktyvusis užterštumas tokiais atvejais gali viršyti didžiausią leidžiamąradionuklidų aktyvumą.Dėl dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio I-131 radionuklidu, 2-7dienas po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama vartotiproduktus, kurių paviršius gali būti užterštas, taip pat gerti pieną, jeigugyvuliai ganėsi užterštose pievose. Esant dirvožemio užterštumo tankiui I-131 radionuklidu ≥ 10 kBq/m2, draudžiama vartoti jais užterštus maistoproduktus, o ≥ 2 kBq/m2 - pieną ir geriamąjį vandenį. Draudimas galioja,kol bus nustatytas maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens bandiniųsavitasis ar tūrinis aktyvumas.Dėl dirvožemio radioaktyviojo užterštumo tankio Cs-137 radionuklidu, 2-7dienas po bendrosios atominės elektrinės avarijos draudžiama vartotiproduktus, kurie yra užteršti minėtais radionuklidais, taip pat gerti pieną,jeigu gyvuliai ganėsi užterštose pievose. Jei dirvožemio užterštumo tankisCs-137 radionuklidu ≥ 2 kBq/m2, draudžiama vartoti užterštus maistoproduktus, o ≥ 10 kBq/m2 - pieną ir geriamąjį vandenį. Draudimas galioja,kol bus nustatytas maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens bandiniųsavitasis ar tūrinis aktyvumas.Pirmąsias 1-2 savaites po bendrosios atominės elektrinės avarijosdraudžiama arba ribojama vartoti užterštus maisto produktus, esant I-131Iradionuklido savitajam aktyvumui juose ≥ 1 kBq/kg, o pieną ir geriamąjįvandenį - esant tūriniam aktyvumui ≥ 0,1 kBq/l.Pirmąsias 1-2 savaites po bendrosios atominės elektrinės avarijosdraudžiama arba ribojama vartoti maisto produktus, esant Cs-137radionuklido savitajam aktyvumui juose ≥ 0,2 kBq/kg, o pieną ir geriamąjįvandenį - esant tūriniam aktyvumui ≥ 0,3 kBq/l.Deaktyvavimas – tai radionuklidų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangosir kitų objektų bei žemės paviršiaus. Žmonių, kurie gali būti apšvitinti išpraslenkančio radioaktyviojo debesies ir dėl radionuklidų, patekusių antatvirų kūno vietų, drabužių, ir nusėdimų ant žemės paviršiaus,deaktyvavimas atliekamas deaktyvavimo punktuose, kurie gali būti tarpiniųgyventojų evakavimo punktų sudėtinė dalis, taip pat gali būti panaudotimobilūs deaktyvavimo punktai.Deaktyvavimo punkto uždaviniai:priimti ir registruoti iš užterštos teritorijos atvežtus gyventojus;nustatyti asmenų, drabužių, daiktų radioaktyvųjį užterštumą;deaktyvuoti žmones ir kontroliuoti deaktyvavimo efektyvumą;vertinti viso kūno ir atskirų organų apšvitą, nustatyti į organizmąpatekusius radionuklidus;surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, siųsti juos į skalbyklas,valymo įmones ar laidoti;prireikus suteikti medicininę pagalbą arba medicininius tyrimus.Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai yra taikomi vėlyvojoje avarijos fazėje (tai laikotarpispo atominės elektrinės avarijos, kuris tęsiasi tol, kol atsisakoma apsaugos priemonių;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 501priklausomai nuo atominės elektrinės avarijos masto gali trukti keletą ir dar daugiaumetų). Ilgalaikiais apsaugomaisiais veiksmais siekiama sumažinti arba išvengtiatsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių (vėžio ir paveldimųjųreiškinių), taip pat apsaugoti nuo ilgalaikės apšvitos sukeltų nulemtųjų jonizuojančiosiosspinduliuotės reiškinių. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmai apibendrinti 10.4-2 lentelėje.10.4-2 lent. Ilgalaikiai apsaugomieji veiksmaiApsaugomasisveiksmasLaikinas žmoniųperkėlimasNuolatinisžmoniųiškeldinimasAplinkosdeaktyvavimasAtkuriamosiospriemonėsžemės ūkyjeAprašymasLaikinas gyventojų perkėlimas - tai organizuotas ir suderintas žmoniųiškėlimas iš avarijos pakenktos zonos ilgesniam, bet ribotam laikui (nuo keliųmėnesių iki metų), siekiant apsaugoti nuo paviršiaus radioaktyviųjųnusėdimų išorinės apšvitos ir pakartotinai pakeltų į orą (resuspenduotų)radioaktyviųjų dalelių inhaliacijos (vidinės apšvitos).Gyventojai laikinai perkeliami iš užterštos teritorijos, kad būtų išvengtadidesnės kaip 30 mSv apšvitos dozės per vieną mėnesį.Gyventojai laikinai perkeliami esant paviršiaus radioaktyviųjų nusėdimųdozės galiai ≥ 0,2 mSv/h. Dozės galia ≥ 0,2 mSv/h atvirame lauke atitinka 30mSv išvengtąją dozę, kurią žmogus gautų per 30 d. nuo paviršiausradioaktyviųjų iškritų, įvertinant tai, kad dėl buvimo namuose apšvitasumažėja 50 %.Jeigu išvengtoji dozė kitą mėnesį yra mažesnė už 10 mSv, gyventojai išlaikino perkėlimo vietų grąžinami atgal. Gyventojų laikino perkėlimo metuvykdomos atstatomosios priemonės - deaktyvuojama gyvenamoji aplinka(žemė, pastatai, keliai ir kt.).Nuolatinis gyventojų iškeldinimas iš užterštos teritorijos organizuojamassiekiant išvengti 1 Sv dozės, kurią žmogus gautų per visą gyvenimą.Vėlyvojoje avarijos fazėje rekomenduojamos šios aplinkos deaktyvavimopriemonės:Deaktyvuoti žemę, taikant įvairaus gylio arimą.Pašalinti užterštą dirvos sluoksnį (5-10) cm.Žemės ūkio atkuriamųjų priemonių pagrindinis principas yra tam tikrųmedžiagų, pvz. ežerų dumblo nuosėdų, kalio trąšų, aliuminio silikatų,organinių, fosfatinių trąšų ir kt. naudojimas, kurios sumažina augalų cezio irstroncio radionuklidų įsisavinimą.Taip pat yra rekomenduojama taikyti sėjomainą, auginti mažiau cezio irstroncio radionuklidų kaupiančias kultūras; vietoj smulkių galvijų (avių, ožkų)auginti stambius raguočius, nes cezio radionuklidų avių ir ožkų piene irmėsoje gali būti 2-5 kartus daugiau negu karvių; ir kitas atkuriamąsiaspriemones.Remiantis avarinių išmetimų sklaidos modeliavimo rezultatais (žr. 10.3 poskyrį),apsaugomieji veiksmai, kurių gali prireikti naujoje AE įvykus projektinei avarijai sušilumnešio praradimo ir sunkiajai avarijai, aprašyti 10.4-3 lentelėje. Reikia pažymėti,kad modeliavimas atliktas 98 % tikėtinų nusėdimo ir dozių pagrindu. Tai reiškia, kadavarijos atveju pateiktos vertės gali būti viršytos kai kuriose vietose tik su 2 % tikimybe.Todėl apšvitos ir nusėdimų poveikis avarijos metu gali būti mažesnis nei pateiktasšiame vertinime. Taip pat reikia pažymėti, kad gauti modeliavimo rezultatai priklausonuo vietos sąlygų (žr. 10.3 poskyryje pateiktus rezultatų žemėlapius). Remiantis šiaisargumentais, galima teigti, kad apsaugomųjų veiksmų mastas gali ir nebūti toks dideliskaip kad yra pateiktas 10.4-3 lentelėje. Be to, kaip matyti iš skaičiavimų, poveikis nėratolygiai pasiskirstęs aplinkui naujos AE vietą, jis priklauso nuo to, kokiosmeteorologinės sąlygos bus ir kaip sklis radioaktyvusis debesis.Reikia pažymėti, kad dozės, sukauptos avarijos įvykio metu (dozė dėl spinduliuotės išradioaktyviojo debesies, dozė odai ir t.t.), turėtų būti aiškiai atskirtos nuo dozės galių,tokių kaip spinduliuotės nuo žemės paviršiaus sąlygojamos dozės galia, suminė išorinės

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 502dozės galia ir t.t. Esminis šių parametrų skirtumas yra tas, kad, pvz., radioaktyviojodebesies sąlygojama dozė gaunama tik paties avarijos įvykio metu – t.y. per 2 dienųarba 32 dienų laikotarpį atitinkamai SA ir LOCA atveju. Kai pagrindinis įvykis baigiasi,baigiasi ir dozės kaupimasis, nes radioaktyvusis debesis būna nuneštas arba nusėdęs.Priešingai, dozės, kurias sąlygoja nusėdęs radioaktyvumas – dozė dėl spinduliuotės nuožemės paviršiaus, dozė dėl užterštų radionuklidais maisto produktų ir geriamojovandens vartojimo ir t.t. – iš esmės yra ilgalaikės, ir avarijos įvykio pabaigoje nusistovitik jų kaupimosi sparta. Esant tokiai spartai (atėmus radioaktyvųjį skilimą bei aplinkossavaiminį ir priverstinį apsivalymą), kaupimasis tęsiasi ilgą laikotarpį.10.4-3 lent. Apsaugomieji veiksmai LOCA ir sunkiosios avarijos atvejuApsaugomasisveiksmasSlėpimasisJodoprofilaktikaEvakavimasKriterijus LOCA Sunkioji avarijaAplinkos dozėsgalia debesyje:(0.1 – 1) mSv/h;Aplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 1mSv/hAplinkos dozėsgalia debesyje:≥ 0.1 mSv/h;Aplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 1μSv/h;I-131 nusėdimas:≥ 2 kBq/m 2 .Išvengtoji dozė: ≥50 mSv;Aplinkos dozėsgalia debesyje: ≥1 mSv/h;Aplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 1mSv/h.Maksimali apskaičiuotadozė debesyje per visąLOCA trukmę (32 paras)lygi 3,1E-05 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 9,2E-05 mSv/h.Maksimaliai apskaičiuotosdozės reikšmės yra arti AE(iki 10 km).LOCA atveju slėpimasisnėra būtinas.Maksimali apskaičiuotadozė debesyje per visąLOCA trukmę (32 paras)lygi 3,1E-05 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 9,2E-02 μSv/h.Maksimalus apskaičiuotas(10-15 km atstumu nuo AE)I-131 nusėdimas lygus 41,2kBq/m 2 .Pagal I-131 nusėdimokriterijų, LOCA atveju jodoprofilaktiką reikėtų taikytigyventojams gyvenantiems10-15 km atstumu nuo AE.Išvengtoji dozė yramažesnė nei 50 mSv.Maksimali apskaičiuotadozė debesyje per visąLOCA trukmę (32 paras)lygi 3,1E-05 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 9,2E-05 mSv/h.LOCA atveju evakavimasnėra būtinas.Maksimali apskaičiuotaaplinkos dozė debesyje pervisą sunkiosios avarijostrukmę (2 paras) lygi 6,2E-05 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 0,01 mSv/h.Maksimaliai apskaičiuotosdozės reikšmės yra arti AE(iki 10 km).Sunkiosios avarijos atvejuslėpimasis nėra būtinas.Maksimali apskaičiuotaaplinkos dozė debesyje pervisą sunkiosios avarijostrukmę (2 paras) lygi 6,2E-05 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 10 μSv/h.Maksimalus apskaičiuotasI-131 nusėdimas lygus1272,0 kBq/m 2 .Pagal I-131 nusėdimokriterijų, sunkiosios avarijosatveju jodo profilaktikąreikėtų taikyti gyventojamsgyvenantiems 250-600 kmatstumu nuo AE.Išvengtoji dozė yramažesnė nei 50 mSv.Maksimali apskaičiuotaaplinkos dozė debesyje pervisą sunkiosios avarijostrukmę (2 paras) lygi 6,2E-05 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 0,01 mSv/h.Sunkiosios avarijos atvejuevakavimas nėra būtinas.

ApsaugomasisveiksmasMaistoproduktų,geriamojovandens beipašarųapsaugaLaikinasžmoniųperkėlimasNuolatinisžmoniųiškeldinimasKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 503Kriterijus LOCA Sunkioji avarijaAplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 1μSv/h;I-131 nusėdimas:≥ 10 kBq/m 2(maisto produktųuždraudimas);I-131 nusėdimas:≥ 2 kBq/m 2 (pienoir geriamojovandensuždraudimas);Cs-137nusėdimas: ≥ 2kBq/m 2 (maistoproduktųuždraudimas);Cs-137nusėdimas: ≥ 10kBq/m 2 (pieno irgeriamojovandensuždraudimas).30 mSv permėnesį;Aplinkos dozėsgalia nuonusėdimų: ≥ 0.2mSv/h (po 2-30parų nuoavarijos)Dozė per visągyvenimą: > 1Sv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 9,2E-02 μSv/h.Maksimalus apskaičiuotasI-131 ir Cs-137 nusėdimasyra atitinkamai lygus 41,2 ir4,3 kBq/m 2 .Pagal I-131 nusėdimokriterijų, maisto produktųvartojimas turėtų būtiuždraustas 10-15 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 30-35km atstumu nuo AE.Pagal Cs-137 nusėdimokriterijų, maisto produktųvartojimas turėtų būtiuždraustas ~5 km atstumunuo AE.Išorinės apšvitos dozėsgalia lygi 1,0E-04 mSv/h.Per mėnesį gauta dozė buslygi 0,074 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 9,2E-05 mSv/h.LOCA atveju laikinasžmonių perkėlimas nėrabūtinas.Maksimali apskaičiuotadozė per visą gyvenimą lygi3,44 mSv.LOCA atveju nuolatinisžmonių iškeldinimas nėrabūtinas.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 10 μSv/h.Maksimalus apskaičiuotasI-131 ir Cs-137 nusėdimasyra atitinkamai lygus 1272,0ir 143,8 kBq/m 2 .Pagal I-131 nusėdimokriterijų, maisto produktųvartojimas turėtų būtiuždraustas 100-250 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 200-600 km atstumu nuo AE.Pagal Cs-137 nusėdimokriterijų, maisto produktųvartojimas turėtų būtiuždraustas 50-100 kmatstumu nuo AE; pieno irgeriamojo vandens – 20-50km atstumu nuo AE.Išorinės apšvitos dozėsgalia lygi 0.018 mSv/h. Permėnesį gauta dozė bus lygi13.4 mSv.Maksimali apskaičiuotadozės galia nuo nusėdimųlygi 0,01 mSv/h.Sunkiosios avarijos atvejulaikinas žmonių perkėlimasnėra būtinas.Maksimali apskaičiuotadozė per visą gyvenimą lygi117 mSv.Sunkiosios avarijos atvejunuolatinis žmoniųiškeldinimas nėra būtinas.Pagrindiniai apsaugomieji veiksmai LOCA ir sunkiosios avarijos atveju yra jodoprofilaktika bei užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimasarba uždraudimas. Projektinės avarijos su šilumnešio praradimu (LOCA) atvejuteritorija, kurioje reikėtų taikyti apsaugomuosius veiksmus yra žymiai mažesnė (iki 35km atstumu nuo AE) palyginus su teritorija sunkiosios avarijos atveju (iki 600 km).Reikia pažymėti, kad didžiausius atstumus, kuriuose reikia taikyti apsaugomuosiusveiksmus, sąlygoja I-131 nusėdimas. Tačiau jodo profilaktika bei užterštų maistoproduktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas arba uždraudimas yra laikini, nesI-131 pusėjimo trukmė yra 8 dienos, todėl nusėdusio I-131 aktyvumas sparčiai mažėja.Cs-137 aktyvumas mažesnis nei I-131, todėl pagal Cs-137 nusėdimo kriterijų, teritorijų,kuriuose taikomas užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens vartojimo apribojimasarba uždraudimas, dydis mažesnis (iki 5 km LOCA atveju ir iki 100 km sunkiosiosavarijos atveju), tačiau Cs-137 pusėjimo trukmė 30 metų, todėl apsaugomieji veiksmaiyra ilgalaikiai.

10.5 AVARINIS PASIRENGIMAS IR AVARIJŲ LIKVIDAVIMASKonsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 504Įgyvendintos avarinio reagavimo priemonės atominėse elektrinėse reiškia, kad yranumatytos reikiamos priemonės reaguoti į avarinę situaciją. Siekiant sumažinti avarijospasekmes gyventojams, atominė elektrinė ir gelbėjimo tarnyba išlaiko avarinę parengtį.Esant radiacinio pavojaus situacijai, įgyvendinami civilinės saugos veiksmai.Branduolinę energetiką reglamentuojantys teisės aktai nustato reikalavimus civilineisaugai, gelbėjimo bei avarinio reagavimo veiksmams.Avarinė parengtis apima platų spektrą avarinio reagavimo priemonių skirtingiemsincidentams ir avarijoms. Elektrinė turės savo avarinę organizaciją, sudarytą iš jėgainėsdarbuotojų. Jie bus mokomi atlikti pareigas, iš anksto apibrėžtas avariniame plane, kaipnurodoma jėgainės saugos analizėje. Šios grupės tikslai apima gelbėjimo ir kitų skubiųveiksmų organizavimą bei įgyvendinimą (susidorojimo su avarijos pasekmėmis dalis),paramos priemonių, skirtų sustiprinti jėgainės saugą avarinėse situacijose, plėtrai irįdiegimui teikimą bei avarinio reagavimo vadovybės ir pajėgų mokymą. Techninęįrangą sudaro apsaugotas avarinis centras aikštelėje, kompiuterizuota radiaciniomonitoringo sistema ir vietinio informavimo sistema.Organizacija turi būti aprūpinta atitinkamomis patalpomis, ryšio kanalais ir įranga, kadgalėtų dirbti bet kokio incidento ar avarijos atveju. Numatytą įrangą sudaro atitinkamispinduliuotės matavimo prietaisai aikštelės bei draudžiamosios zonos (šiuo metu 3 kmspindulio teritorija aplink Ignalinos AE; bus patvirtinta, kai bus pasirinkta naujosiosjėgainės konstrukcija) monitoringui.Supaprastinta Ignalinos AE dabartinė avarinio informavimo bei ryšio sistemos schemapateikta 10.5-1 pav. Tikėtina, kad panaši sistema bus įdiegta ir naujojoje AE.10.5-1 pav. Ignalinos AE darbuotojų ir gyventojų informavimo sistemos skeletinėschema (Ignalinos atominės elektrinės vadovas, Baltijos jūros šalių avarinėsparengties organizacijoms. Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 1997.)Įvykus avarijai, būtent avarinės organizacijos privalo padaryti būtinus pranešimus irperduoti pavojaus signalus bei imtis veiksmų situacijų valdymui. Dabartinė avarinioinformavimo sistema Ignalinoje apima (IAE vadovas, 1997):• jėgainės darbuotojų informavimą;

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 505• Visagino m. gyventojų ir gretimų rajonų administracijos įstaigų informavimą;• tiesioginį telefono ryšį su Civilinės saugos departamentu Vilniuje bei Lietuvosenergetinės sistemos valdymo centru;• INMARSAT palydovinio ryšio sistemą, įrengtą VATESI skyriuje jėgainėsadministraciniame pastate, skirtą Švedijos įstaigoms informuoti: Radiacinėssaugos institutą, Švedijos atominės energetikos inspekciją ir Švedijosmeteorologijos institutą.Darbuotojų informavimo sistemą sudaro (IAE vadovas, 1997):• vienpusis garsiakalbių ryšio tinklas, kurį sudaro garsiakalbiai, įtaisyti reaktoriauspastatuose ir aikštelėje;• laidinis perdavimo tinklas, kurį sudaro radijo centras ir radijo imtuvai;• konferencijų salė, turinti ryšį su jėgainės administracija;• avarinės sirenos, įtaisytos jėgainės blokuose ir aikštelėje.Avarinio reagavimo planas būtų įgyvendinamas avarijos metu arba pripažinus, kadjėgainėje gali rutuliotis rimta problema. Priemonės, reikalingos avarijos metu, ircivilinės saugos veiksmai bus aprašyti avariniame plane. Planas skirtas apsaugotidarbuotojus bei apriboti ir sušvelninti pasekmes radiacinės avarijos atominėjeelektrinėje atveju. Pagrindiniame dokumente yra instrukcija, kaip organizuotitechninius, medicininius, evakuacijos bei kitus veiksmus, kurių gali reikėti. Šis planasgalioja visam aikštelėje esančiam personalui, priešgaisrinės apsaugos darbuotojams,apsaugininkams bei komandiruotiems asmenims.Avarinės situacijos yra skirstomos į tris tipus, priklausomai nuo rimtumo ir galimybėsjas kontroliuoti: avarinė parengtis, aikštelės avarija ir bendroji avarija. Kiekvienosatveju taikomi atitinkami veiksmai, priklausomai nuo situacijos pobūdžio ir apimties.Avarinės parengties metu jėgainės saugos lygis būna nepažeistas, tačiau operatoriai galilaikyti ar pripažinti, kad yra galimybė, jog situacija pablogės, todėl jie gali imtisprevencinių ar vietinių atsargumo priemonių. Parengtis aktyvuojama, sukvietusatsakingą grupę į avarinį operatorių centrą. Apie situaciją taip pat pranešama VATESI irvietinei gelbėtojų tarnybai.Aikštelės avarijos metu sauga jau būna pablogėjusi arba jai iškilęs neišvengiamaspablogėjimo pavojus tiek, kad radiacinė grėsmė yra laikoma galima. Avarinėorganizacija pilnai pasirengusi tam atvejui, jei įvykis peraugtų į bendrą avariją(aktyviosios zonos pažeidimą, radioaktyviųjų medžiagų išlakas ar per didelį radiacinįpavojų). VATESI įspėjama, vietinė gelbėjimo tarnyba informuojama.Bendrosios avarijos metu susidaro reali ar faktinė radioaktyviųjų išmetimų rizika, o taireikalauja civilinės saugos veiksmų. Avarinė organizacija pilnai pasirengusi, jipasiruošusi neatidėliojant įgyvendinti apsaugomuosius veiksmus. VATESI ir vietinėgelbėjimo tarnyba nedelsiant įspėjama.Ignalinos atominė elektrinė ir naujosios jėgainės aikštelė yra už 6 km nuo Visaginomiesto, kuriame gyvena 32 600 gyventojų. Dabar galiojantis avarinis planas leidžiainformuoti gyventojus apie avariją per nuotolinio valdymo ryšio sistemą. Tai apimagarsiakalbių ryšio tinklą ir avarines įspėjančias sirenas. Avariniame plane nenumatytasslėpimasis. Tačiau yra numatyti tokie veiksmai: pranešimas miesto gyventojams,patariantis likti patalpų viduje ir uždaryti visus langus ir duris, jodo tablečių skyrimas,evakuacija į teritoriją, virš kurios nepraeina radioaktyvusis vėjo nešamas debesis beimaisto produktų ir vandens tiekimo kontrolė.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 506Pirmosiomis avarijos stadijomis yra svarbu apsisaugoti nuo spinduliuotės iš išmetimųdebesies bei išvengti spinduliuotės dozės, įkvėpus radioaktyviųjų medžiagų. Evakuacijayra efektyviausia apsaugos forma, tačiau daugelyje avarijų spinduliuotės dozė yrapakankamai sumažinama pastato sudaromos apsaugos (t.y. ekranavimo) dėka.Vartojant jodo tabletes skydliaukė gali būti apsaugota nuo radioaktyviojo jodo. Taiužtikrina, kad skydliaukė yra užpildyta stabiliuoju jodu, todėl į kūną susigeria nedidelisradioaktyviojo jodo kiekis.Spinduliuotės dozė, kurią tiesiogiai sąlygoja nusėdimai ir dulkės, gali būt ženkliaisumažinta, laikinai iškėlus gyventojus iš užterštos zonos, bei po to atlikus, jei taireikalinga ar įmanoma, vietinį žemės paviršiaus ir pastatų valymą (deaktyvavimą).Judėjimo apribojimas gali būti įdiegtas, siekiant kontroliuoti patekimą į užterštą zoną,išskyrus būtinų avarinių veiksmų metu. Jeigu reikia ir jei tai įmanoma, evakuacijavykdoma prieš tai, kai radioaktyvusis debesis pasiekia zoną. Atsižvelgiant į vėjo kryptį,parengiama keletas evakuacijos kelių. Gyventojai būtų evakuojami visuomeniniu ardarbuotojų transportu į tarpinius evakuacijos punktus, kuriuos kontroliuoja savivaldybiųnepaprastųjų situacijų komisijos. Šie punktai įkuriami tam, kad būtų galima kontroliuotiišvykimą iš užterštos teritorijos bei atvykimą į ją, vykdyti žmonių, gyvūnų ir transportopriemonių radiometrinę kontrolę, užtikrinti reikiamą medicinos pagalbą, vykdytižmonių sanitarinį apdorojimą bei technikos deaktyvavimą.Jodo tablečių vartojimas, gyventojų evakuacija ir judėjimo apribojimas gali efektyviaisumažinti didžiausią spinduliuotės dozę, sąlygojamą avarijos. Tokie apribojimaireikalingi tik artimoje atominės elektrinės aplinkoje ir apima tik nedidelę teritoriją.Toliau nuo užterštos zonos dozė bus tokia maža, kad jokių ilgalaikių judėjimoapribojimų nebus numatoma.Naminių ir fermų gyvūnų apsauga (laikant juos patalpose ir apsaugant pašarus) galisumažinti spinduliuotės dozę maisto produktuose. Iškritų atveju bus pateiktosinstrukcijos paruošti kaip įmanoma švaresnius pašarus ir išsaugoti švarų vandenį.Maisto ir vandens tiekimo kontrolė yra labai svarbi įvykus didelėms avarinėmsradioaktyviųjų medžiagų išlakoms į aplinką. Kai kurie maisto produktai gali būtiuždrausti. Didžiausi leidžiami radioaktyviojo užterštumo lygiai maisto produktuosepateikti Lietuvos higienos normoje HN 99:2000.Plataus masto civilinės saugos veiksmai reikalingi tik sunkiosios avarijos metu, INES 6lygio ar sunkesnės avarijos metu. Kaimyninių šalių (Latvijos, Baltarusijos ir RusijosKaliningrado srities) civilinės saugos struktūras apie avariją informuotų Civilinėssaugos departamentas, naudodamas tarpvalstybines ryšio priemones, o Latvijos irBaltarusijos civilines saugos struktūras – ir per atominės elektrinės vietinę įspėjimozoną (aptarnaujančią 30 km spindulio teritoriją aplink Ignalinos AE, kuri turėtų būtipatvirtinta ir naujajai elektrinei, tačiau, pritarus atitinkamoms reguliuojančiomsįstaigoms, gali būti sumažinta).Jeigu įvyktų radioaktyviųjų medžiagų išmetimas už aikštelės ribų, Aplinkos ministerijapirmiausia informaciją apie branduolinę avariją turi pateikti VATESI. Tada VATESIperduoda informaciją apie avariją TATENA ir kaimyninėms šalims, nurodydama:avarijos laiką, tikslią vietą ir pobūdį, galimas ar nustatytas avarijos priežastis, bendrąsiasišmetimų į aplinką charakteristikas bei radioaktyviųjų medžiagų išmetimų ypatybes,sudėtį ir aukštį. Branduolinės avarijos atveju Civilinės saugos departamentas pateiksinformaciją apie avariją savivaldybių civilinės saugos poskyriams per automatinęvaldymo ir informavimo sistemą.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 507Visagino gyventojai, tarp jų ir elektrinės darbuotojai, būtų evakuoti Vyriausybėsnutarimu pagal Civilinės saugos departamento planą. Naujosios atominės elektrinėsblokas neįneš jokių pokyčių į esamus regiono civilinės saugos veiksmus.Civilinės saugos departamentas organizuoja radiacinį monitoringą. Pastovispinduliuotės lygio monitoringo sistema šiuo metu yra naudojama Ignalinos aikštelėjebei aplink ją. Spinduliuotės lygių pokyčiai Lietuvoje, kuriuos sukelia radioaktyviųjųmedžiagų perkėlimas iš kitų šalių arba avarijos Ignalinos aikštelėje sąlygoti išmetimai įatmosferą, gali būti kontroliuojami ir sekami.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 50811 POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROBLEMOS IR NEAPIBRĖŽTUMAIVertinimo metu kiek įmanoma išsamiau buvo identifikuoti galimi neapibrėžtumųveiksniai arba praktiniai sunkumai, su kuriais buvo susidurta PAV ataskaitos rengimometu, bei buvo atsižvelgta į jų pasekmes poveikio vertinimo rezultatų patikimumui.Identifikuoti neapibrėžtumai bei sunkumai ir jų pasekmės aprašyti atitinkamuose 7 ir 10skyrių poskyriuose.Turimuose duomenyse apie aplinką bei poveikių vertinime visada būna apibendrinimųir prielaidų. Šioje NAE projekto stadijoje, pvz., techniniai duomenys vis dar yrapreliminarūs ir nepilni, todėl jie sąlygoja aukščiau paminėtų apibendrinimų ir prielaidųporeikį.Riboti duomenų apie Baltarusijos regioną kiekiai tam tikrose vertinimo darbo dalysesukėlė sunkumų. Iš Baltarusijos buvo gauta informacija tik apie atliekamą radiologinįmonitoringą, nors per Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministeriją buvo pateiktioficialūs prašymai ir kitai informacijai gauti.Buvo susidurta su kai kuriais sunkumais, bandant surinkti pakankamai patikimusnaujausius duomenis apie Drūkšių ežero hidrologiją bei Prorvos upės ir kitų Baltarusijosupių hidrologiją. Pavyzdžiui, nėra realių nuotėkio iš Drūkšių ežero matavimo duomenų.Ekstrapoliuojant esamus matavimų duomenis, sudaromi vertinimui reikalingihidrologiniai duomenys nėra pakankamai tikslūs. Patikimų, pakankamų ir tiksliųduomenų trūkumas sąlygoja tam tikrus neapibrėžtumus poveikio vertinime.Todėl PAV ataskaitoje pateikti aušinamo vandens modeliavimo rezultatai turėtų būtilaikomi preliminarias.Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja išmetimų sunkiosios avarijos atveju. Todėlpoveikio aplinkai vertinimui naudojama didžiausias leistinas radioaktyviųjų medžiagųišmetimas sunkiosios avarijos atveju (100 TBq Cs-137 išmetimas į orą), nustatytasSuomijos teisės aktuose.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 50912 NUORODOS1 skyriusEuropos Komisija, 2007. „Europos energetikos politika“. Komisijos biuletenis EuroposTarybai ir Europos Parlamentui. Europos Sąjungos Komisija, 2007 m. sausio 10 d.[http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/site/fi/com/2007/ com2007_0001fi01.pdf] (2008kovo 3 d.).Europos Komisija, 2008. Pasiūlymas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai dėlskatinimo naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Briuselis, 2008.01.23,COM(2008) 19 final, 2008/0016 (COD) [http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2008:0019:FIN:EN:PDF].Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2007. IAE 1 bloko eksploatavimonutraukimo projektas kuro iškrovimo fazei. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita(U1DPO PAVA). Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, A1.4/ED/B4/0006,7 leidimas, 2007.Ignalinos atominė elektrinė, 2003. Ignalinos AE, Turbinų salė. Eksploatacija;Hidrotechninių konstrukcijų techninis aprašymas.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 442 „DėlLietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1568 „DėlLietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įgyvendinimo priemonių planopatvirtinimo“ papildymo. Valstybės žinios, 2008, Nr. 55-2080.NUKEM Technologies GmbH ir LEI, 2008. Ignalinos AE naujojo kietųjų atliekųtvarkymo ir saugojimo komplekso PAV ataskaita. NUKEM Technologies GmbH ir LEI,14-780.6.7/EIAR/R:5, 2008.2 skyriusKonvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (ESPOO,1991). Ratifikuota nuo 1999-10-07. Valstybės žinios, 1999, Nr. 92-2688.Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas. PatvirtintaLRV 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967.Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymasNr. X-258. Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105.Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkaivertinimo procese tvarkos aprašas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.įsakymu Nr. D1-370. Valstybės žinios 2005, Nr. 93-3472.3 skyriusPlanuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymasNr. X-258. Valstybės žinios, 2005, Nr. 84-3105.Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkaivertinimo procese tvarkos aprašas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.įsakymu Nr. D1-370. Valstybės žinios 2005, Nr. 93-3472.4 skyriusMessner & Strubegger (1995); Riahi & Roehrl (2000). MESSAGE – Model for EnergySupply Strategy Alternatives and their General Environmental Impact. InternationalInstitute for Applied Systems Analysis (IIASA), Austria.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 510Nacionalinė energetikos strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m.sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046. Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430.5 skyriusAP1000 informacinis biuletenis. www.energetics.com/pdfs/nuclear/ap1000.pdf.ESBWR informacinis biuletenis. [www.energetics.com/pdfs/nuclear/esbwr.pdf]General Electric informacinis biuletenis. [www.energetics.com/pdfs/nuclear/esbwr.pdf.]Kwasny R., Aul F., Lohrey K., 2007. Šiuolaikinė veikla ir tendencijos urano rinkoje.Alzenau. Heft 11/2007.OECD ir TATENA, 2006. Uranas 2005 – resursai, produkcija ir paklausa.Tarptautinė branduolinės saugos priežiūros grupė, 1996. Apsauga gilyn branduolinėjesaugoje. INSAG-10.TATENA, 2005 . Vadovavimo sistema saugiam radioaktyviųjų atliekų apdorojimui,tvarkymui ir saugojimui.[http://www-ns.iaea.org/downloads/standards/drafts/ds336.pdf]TATENA, 2006. Pagrindiniai saugo principai: Saugos pagrindai. TATENA saugosstandartų serijos, Nr. SF-1, VienaTATENA, 2008. INFCIS (Bendroji branduolinio kuro ciklų informavimo sistema).2008, birželis. [http://www-nfcis.iaea.org]US-APWR informacinis biuletenis. [www.mnes-us.com/htm/usapwrdesign.htm]WNA, 2007. Pasaulio branduolinės energetikos asociacija. Informaciniai dokumentai.Pasaulinė urano gavyba. 2007, liepa. [http://www.worldnuclear. org/info/inf23.html].WNA, 2008a. Informaciniai dokumentai. Urano įsodrinimas. 2008, kovas.[http://www.world-nuclear.org/info/inf28.html].WNA, 2008b. Informaciniai dokumentai. In Situ Leach (ISL) Urano gavyba. 2008,kovas. [http://www.world-nuclear.org/info/inf27.html?terms=ISR]WNA, 2008c. Informaciniai dokumentai. Panaudoto branduolinio kuro perdirbimaspakartotinam panaudojimui. 2008, balandis. [http://world-nuclear.org/info/inf69.html].6 skyriusDCD APWR, 2007. Design Control Document for the US-APWR. Chapter 11 –Radioactive Waste Management. MUAP- DC011, December 2007.DCD AP-1000, 2005. AP1000 Design Control Document, Chapter 11 – RadioactiveWaste Management, Revision 10. 2005DCD AP-1000, 2005. AP1000 Design Control Document, Chapter 11 – RadioactiveWaste Management, Revision 10. 2005DCD AP-600, 1999. AP600 Design Control Document, Chapter 11 – RadioactiveWaste Management, 1999.DCD ABWR, 2007. US ABWR Design Control Document/Tier 2; Chapter 11 –Radioactive Waste Management. August 2007.DCD ESBWR, 2007. US ESBWR Design Control Document /Tier 2; Chapter 11 –Radioactive Waste Management, Rev. 4, September 2007.Devgun J. S., 2008. A Review of Decommissioning Considerations for New Reactors.WM2008, Phoenix, Arizona, USA, February 24–28.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 511EIA ACR-1000, 2006. Description for the ACR-1000 Environmental Assessment.10820-03700-ENA-001-NP, November 2006.EPR FSAR, 2007. U.S. EPR Final Safety Analysis Report. AREVA.IAEA TECDOC Series No. 1394. Planning, Managing and Organizing theDecommissioning of Nuclear Facilities: Lessons Learned. IAEA, Vienna, 2004.IAEA TECDOC Series No. 1478. Selection of Decommissioning Strategies: Issues andFactors. IAEA, Vienna, 2005.IAEA-TECDOC-1492. Improvements of radioactive waste management at WWERnuclear power plants. IAEA, Vienna 2006.Regulation on Sewage Management. Approved by the Minister of EnvironmentOrdinance No. D1-515 of 8 October 2007. State Journal, 2007, No. 110-4522.Regulation on Surface Water Management. Approved by the Minister of EnvironmentOrdinance No. D1-193 of 2 April 2007. State Journal, 2007, No. 42-1594.Reisenweaver, D.W., 2003. The International Atomic Energy DecommissioningConcept, Proc. of an Int. Conf. on Safe Decommissioning for Nuclear Activities, Berlin,14–18 Oct. 2002, IAEA, Vienna (2003) 123–130.Safety Standards Series No. WS-R-5. Decommissioning of Facilities Using RadioactiveMaterial. Safety Requirements. IAEA, Vienna, 2006.TQ AECL, 2008. Response to Technical Questions from Atomic Energy of CanadaLimited (AECL), dated 4 th April 2008.7.1 skyrelis(78/659/EEB) Tarybos direktyva 1978 m. liepos 18 d. dėl gėlojo vandens, kuriamreikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad būtų išsaugoma žuvų gyvybė, kokybės.Oficialus žurnalas L: 1978-08-14 Nr.222–1(92/43/EEB) Tarybos direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei florosapsaugos 1992 m. gegužės 21 d.Adlienė D., Adlytė R., 2005.Vandens augalų užterštumas ilgaamžiais radionuklidaisIgnalinos atominės elektrinės apylinkėse. Environmental research, engineering andmanagement, 3(33), 32–39.Almenas K., Kaliatka A., and Ušpuras E. 1998. Ignalina RBMK-1500. Informacinėknyga. Išplėsta ir atnaujinta versija. Paruošta Lietuvos energetikos instituto. PublikuotaLietuvos energetikos instituto, Kaunas.Aplinkos apsaugos agentūra. (AAA) Valstybinis ežerų monitoringo metinės ataskaitos2002–2006 m. (http://aaa.am.lt/VI/index.php#r/1696)Ataskaita Nr. 33978DSP, 1986. Inžinerinių-geologinių tyrinėjimų IAE aikštelėje(ORU–750) techninė ataskaita. 33978DSP (rusų k.).Ataskaita, 2007. „Drūkšių ežero radioekologinės ir ekotoksikologinės būklės įvertinimuisurinkti informaciją apie radionuklidų aktyvumus ir atlikti aktyvumų matavimusDrūkšių ežero dugno nuosėdose, floroje ir faunoje, o taip pat Ignalinos atominėselektrinės regiono floroje veikiant abiems elektrinės blokams ir nutraukus pirmojo blokoeksploatavimą“. Botanikos instituto ataskaita Radiacinės saugos centrui. Botanikosinstitutas. Vilnius, 106 p.Blindow I., 1992. Decline of Charophytes during eutrophication: comparison withangiosperms. Freshwat. Biol. vol. 28, p. 9–14

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 512Bružinskienė A., Virbickas J. 1988. Verslinė ir mėgėjiška žvejyba Lietuvos TSRvandenyse 1974 – 1985 metais. Vilnius. P. 1–169Bukantis A., Rimkus E., 2005. Klimato nepastovumas ir kaita Lietuvoje, ActaZoologica Lituanica, 15 tomas, Nr. 2, ISSN 1392-1657, p. 100–104.BulgakovN., ir Levich A., 1999. Azoto fosforo santykis – faktorius reguliuojantisfitoplanktono bendrijos struktūrą. Archiv für Hydrobiologie 146: 3–22.Drižius R. ir kt. 1984. Mokslo-tiriamojo darbo ataskaita. Aktyvių ir profilaktiniųpriemonių įdiegimas kovojant su techninio vandens tiekimo sistemos užterštumu irDrūkšių ežero – vandens telkinio – aušintuvo aušinimo gebėjimo tyrimai. Fizikiniųtechniniųenergetikos problemų institutas, Kaunas, 55 psl.EPA, 1996a. Vadovo testų ekologiniai efektai. OPPTS 850.4150. Sausumos augalųtoksiškumas. I pakopa (vegetative vigor). EPA 712-C-96-163.EPA, 1996b. Vadovo testų ekologiniai efektai. OPPTS 850.4250. Vegetative vigor, IIpakopa. EPA 712-C-96-164Gylio duomenys, 2008. IAE tarnybos pateikti viso Drūkšių ežero kontūro 1 mintervalais gylių duomenys DXF formate.Grigelis A., 1993. Zoobentos// Šiluminė energetika ir aplinka, 10 T., 2 dalis.Ekosistemos vandens telkinio-Ignalinos AE aušintuvo būklė pradiniame IAEeksploatavimo periode. Vilnius. Psl. 105-110.Gudelis A., Remeikis V., Plukis A., Lukauskas D., 2000. HPGe detektorių kalibravimoefektyvumas matuojant aplinkos ėminius. Aplinka ir cheminė fizika 22(3-4). 117-125psl.Helsingin energia, 2008. Metinė ataskaita, 2007.[http://www.helsinginenergia.fi/vuosi2007/tal_lampo.html].I. Magone, 1989. Transporto emisijos fitotoksiškumo bioindikacija. Kachalova OL,redaktorius. Transporto emisijos magistraliniuose keliuose į natūralią aplinkątoksiškumo bioindikacija Ryga, Latvija: Zinatne, P 108–116.IAE laiškas Nr. 109-4859 (12–14, datuotas 2007-08-27).Ichikawa S., 1992. Tradescantia stamen – plaukų sistema kaip geras botaninis mutacijųbandiklis: tai atitinka jonizuojančios spinduliuotės ir cheminę mutacijas; atrasti kai kuriesinenergetiniai efektai. Mutacijų tyrimas, 270, 3-22IEA, 2005. Energijos balansas OECD priklausančioms šalims ir OECDnepriklausančioms šalims.ISO 10229:1994.ISO 7346-1:1999.Jakimavičiūtė V., Mažeika J., Petrošius R., Zuzevičius A., 1999. Ignalinos AEradioaktyvių atliekų saugyklos ilgalaikės įtakos natūraliems vandenims įvertinimas.Geologija, Nr. 28, P. 78–92 Vilnius, 1999.JAV Branduolinio reguliavimo komisija, skirtingų tipų reaktorių projektavimo kontrolėsdokumentacija (DCD). Pasiekimas www.nrc.gov. Lankytasi 2008.06.26.Jungtinių tautų aplinkos apsaugos programa, Tarptautinė darbo organizacija, PasaulinėSveikatos organizacija, 1988. Tarptautinė cheminės saugos programa. Aplinkossveikatos kriterijai: 204 Boron.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 513Koponen J., Kummu M., Lauri H., Virtanen M., Inkala A.,Sarkkula J., Suojanen I.,Veijalainen N., 2008 PAV 3D modelio vadovas, [http://www.eia.fi/wupfin/training/manuals.html].Langford T., 1990. Aušinančio vandens išmetimo ekologinis poveikis. Elseviertaikomųjų mokslų leidykla Ltd. Londonas, 1990.LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 42-2007. Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti įaplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas.Patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007 gruodžio 22 d. Įsakymu Nr. D1-699. Valstybėsžinios 2007, Nr. 138-45693.LST ISO 9698:2006.Lukšienė B., Druteikienė R., Gvozdaitė R., Gudelis A., 2006. 239,240 Pu, 137 Cs, 210 Pb ir40 K erdvinio pasiskirstymo Baltijos pajūrio viršutinio dirvos sluoksnyje palyginamojianalizė. J. Environ. Radioactivity, 87, p. 305–314.Lukšiene D., 1995. Lydekos Esox lucius L. reprodukcinės sistemos pokyčiai Drūkšiųežere – Ignalinos AE aušintuve. Straipsnių rinkinys (Red. L. Kairiūkštis, Z. Rudzikas, P.Suveizdis, P. Grybauskas): Ignalinos atominės elektrinės poveikis gamtai ir visuomenei.Botanikos institutas, Vilnius, 191–195.Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S. ir kt., 1995. Hidrogeologinis ir inžinerinis geologinisIgnalinos AE aikštelės kartografavimas mastelyje 1:150 000 topografiniuose lapuose N-35-5-G-v,g; N-35-17-B; N-35-17-G-a,v; N-35-18-V-a,b (Drūkšių objektas). Ataskaita:Lietuvos geologinių tyrinėjimų archyvas, Vilnius, P 4436 (rusų k.).Marčiulionienė D., Kazlauskienė N., Švobienė R., Budrienė S., 1996. Ignalinos AEaušinimo vandens telkinio ir Dniepro kaskadinių vandens telkinių ekotoksikologiniaityrimai naudojant biotestus. Vilnius, Ekologija, 1, 74–80.Marčiulioniene D., Montvydienė D., Kiponas D., Lukšiene B., Butkus D. 2004:Technogeninių radionuklidų ir jų mišinių su sunkiaisiais metalais toksiškumastradeskantėms. Aplinkos toksikologija, 19(4), P. 346–350.Marčiulionienė D., Petkevičiūtė D., 1997. Technogeninių radionuklidų akumuliacijosgėlavandenėse žuvyse ypatumai. Ekologija 3, Vilnius, 44–48.Mažeika J., 2002. Radionuklidai Lietuvos geoaplinkoje. Monografija. Vilnius,Geologijos institutas, P. 216, ISBN 9986-615-32-1.Minouflet, M., S. Ayrault, P.-M. Badot, S. Cotelle, J.-F. Ferard, 2005. Assessment ofthe Genotoxicity of 137Cs Radiation Using Vicia-micronucleus, Tradescantiamicronucleusand Tradescantia-stamen-hair Mutation Bioassays. J. EnvironmentalRadioactivity, 81, 143–153.Mokslinių tyrimų studija/Botanikos institutas, 2008. Drūkšių ežero ekosistemosaprašymas, Botanikos institutas, Vilnius. Sutarties Nr. 14-193.8.8 55 p.Montvydiene D., Marčiulionienė D., 2004. Sunkiųjų metalų toksiškumo sąveikosįvertinimas daugiakomponentiniame mišinyje naudojant Lepidium sativum ir Spirodelapolyrrhiza. Aplinkos toksikologija, 19(4), P. 351–358.OECD 208 (pirminė versija), 2003, Sausumos augalų bandymas: daigo atsiradimo iraugimo testas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Paryžius.Patenkančių teršalų įvertinimas ir biogeninių elementų balanso sudarymas išmetimo įIAE vandens telkinį-aušintuvą ekologinio normavimo įdiegimui, 1991. Galutinė

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 514ataskaita Nr. 11/91-KS su Ignalinos atomine elektrine. Ekologijos ir mikroorganizmųgenetikos institutas UrO AN SSSR. Permė, 187 psl.Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys,apsaugos reikalavimų aprašas. Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d.įsakymu Nr. D1-633. Valstybės žinios, 2006, Nr. 15-159.Lietuvos valstybinė moksloprograma “Atominė energetika ir aplinka” (1993–1997), 1998. Ekosistemų būklė irperspektyvos Ignalinos atominės elektrinės regione, Baigiamasis mokslinių ataskaitųrinkinys), Vilnius, 6 sąsiuv.Pimpl M., 1996. Analitinės procedūros nustatant radionuklidus dirvoje. TATENATarptautiniai mokymo kursai nustatant radionuklidus aplinkos mėginiuose. Karlsruhe,1–7.Salickaitė-Bunikienė L., Kirkutytė I., 2003. Ignalinos AE aušinimo baseino (Drūkšiųež.) biogeninių medžiagų tyrimas 1998–2002 m. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba,Nr. 3(25)Sandström O. & Svensson B 1990. (In Swedish) Kylvattnets ekologiska effekter.Froskningen i Bitestsjön, Forsmark, 1984–1988. Statens vattenfallsverk. Grafik & Prab.55 s.Sokolova I., 1971. Kalcis, stroncis-90 ir stroncis jūros organizmuose. Kijevas, 1-239.Sparrow A., Underbrink A., Rossi H., 1972. Mutacijos sukeltos Tradescantia naudojantmažas x-spindulių ir neutronų dozes. Mokslas, 176, 916–918STUK, 2004. Ydinturvallisuus. Toim. Jorma Sandberg. Säteilyturvakeskus, Helsinki.STUK, 2005. Ydinturvallisuus. Suomi ja lähialueet. Neljännesvuosiraportti 1/2005.Kirsti Tossavainen (eds.). ISBN 952-478-008-9 (pdf).STUK, 2006. Säteily ja ydinturvallisuus. Neljännesvuosiraportti 1/2006. ElinaKainulainen (eds.). [http://www.stuk.fi/ydinvoimalaitokset/nvr/nvr1-2006.html]ISBN952-478-008-9 (pdf)STUK, 2007. Säteily ja ydinturvallisuus. Neljännesvuosiraportti 1/2007. Risto Isaksson(eds.). [http://www.stuk.fi/julkaisut/stuk-b/stuk-b78.pdf ]Suomela J., 1993. Stroncio-90 nustatymo metodai maisto produktuose ir aplinkosėminiuose pagal Čerenkovo skaičiavimus. SSI - ataskaita Nr. 93-11. Švedijos radiacinėssaugos institutas. Stokholmas.Ševčenko V., Pomeranceva М., 1985. Jonizuojančiųjų spinduliuočių poveikio genetiniaityrimai. Maskva, Nauka, 278 p. (rusų kalba).Virbickas J. ir kt. 1993. Ichtiocenozės produktyvumas//Šiluminė energetika ir aplinka.10 T, 2 dalis. Ekosistemos vandens telkinio-Ignalinos AE aušintuvo būklė pradiniameIAE eksploatavimo periode. Vilnius. Psl. 123-130.VirbickasJ., 1988. Gėlų vandens telkinių žuvų populiacijos struktūra ir dinamika esantšiluminiam poveikiui. Disertacija biologijos mokslo daktaro laipsniui gauti. Vilnius. Psl.440.Vosyliene M.Z., Kazlauskiene N., Jokstas K. 2005. Toxic effects of crude oil combinedwith oil cleaner simple green on yolk-sac larvae and adult rainbow trout Oncorhynchusmykiss. Environ. Sci. & Pollut. Res. 12(3), 136–139.Wang W. 1992. Augalų panaudojimas aplinkos teršalų įvertinimui. Aplinkos užterštumoir toksikologijos apžvalga, 126, 88–127.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 5157.2 skyrelisAE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004b. Naujos garo katilinės poveikio aplinkaivertinimo analizė. B5/TN/B2/0006, Versija 01 (anglų kalba).Aplinkos oro užterštumo normos. Patvirtinta LR aplinkos ministro ir LR sveikatosapsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640. Valstybės žinios, 2001,Nr. 106-3827.IAE ataskaita ПТОот-0545-14. IAE regiono 2006 metų radiacinio monitoringorezultatų ataskaita, 2007.Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo tarnyba, 2004a. Naujos šiluminės katilinėspoveikio aplinkai vertinimo analizė. B5/TN/B2/0005, Versija 01 (anglų kalba).Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 42-2007 „Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti įaplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“.Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-699. Valstybėsžinios, 2007, Nr. 138-5693.Nacionalinė energetikos strategija. 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimonutarimas Nr. X-1046. Valstybės žinios, 2007, Nr. 11-430.Nacionalinė išmetimų aprašo ataskaita, 2008 m. Lietuvos Respublikos nacionalinėšiltnamio dujų išmetimų aprašo ataskaita (Aprašas už 1990–2006 metus), Metinėataskaita pagal Jungtinių Tautų Klimato kaitos konvenciją (anglų kalba).7.3 skyrelis„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006a. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjųmokslinių geologinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita (aikštelėsištyrimo-parinkimo stadija), Kaunas.„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006b. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjųmokslinių geologinių inžinerinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita. IItyrimų etapas (patvirtinimo etapas), I ir II tomai, Kaunas.„Hidroprojekto“ ataskaita, 2006c. Būsimo šuntinio reaktoriaus įrenginio statybosaikštelės išankstiniai inžineriniai geologiniai tyrinėjimai IAE 330 kV skirstykloje, Itomas, 2 dalis, Kaunas.Ataskaita Nr. 33978DSP, 1986. Inžinerinių-geologinių tyrinėjimų IAE aikštelėje(ORU–750) techninė ataskaita. 33978DSP (rusų k.).Jakimavičiūtė V., Mažeika J., Petrošius R., Zuzevičius A., 1999. Ignalinos AEradioaktyvių atliekų saugyklos ilgalaikės įtakos natūraliems vandenims įvertinimas.Geologija, Nr. 28, P. 78–92 Vilnius, 1999.Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S. ir kt., 1995. Hidrogeologinis ir inžinerinis geologinisIgnalinos AE aikštelės kartografavimas mastelyje 1:150 000 topografiniuose lapuose N-35-5-G-v,g; N-35-17-B; N-35-17-G-a,v; N-35-18-V-a,b (Drūkšių objektas). Ataskaita:Lietuvos geologinių tyrinėjimų archyvas, Vilnius, P 4436 (rusų k.).Mažeika J., 2002. Radionuklidai Lietuvos geoaplinkoje. Monografija. Vilnius,Geologijos institutas, P. 216, ISBN 9986-615-32-1.Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarka. Patvirtinta Geologijos tarnybos prie LR aplinkos ministerijosdirektoriaus 2003 m. vasario 3 d. Valstybės žinios, 2003, Nr. 17-770.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 516Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Geologijostarnybos prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. Valstybėsžinios, 2003, Nr. 101-4578.V.Marcinkevičius ir kt., 1995. Kompleksinė 1:50 000 mastelio inžinerinė-geologinėnuotrauką Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemėlapiai N-35-5-G-v, g; N-35-17-B; N-35-18-A; N-35-17-G-a, v; N-35-18-V-a, b (Drūkšių objektas). Ataskaita. Lietuvosgeologijos tarnyba, Vilnius, 4436 p. (Rusų kalba).7.4 skyrelisKadūnas V., Budavičius R., Gregorauskienė V., Katinas V., Kliaugienė E., RadzevičiusA., Taraškevičius R.., 1999. Lietuvos geocheminis atlasasAts. red. J. Satkūnas: Lietuvosgeologijos tarnyba, Geologijos institutas.- Vilnius: LGT, 1999.- 90 p,:18 lent.+162žemėl.Keraševicius T., Kropas A., 2006. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjųmokslinių geologinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita (aikštelėsištyrimo-parinkimo stadija), UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.Klimas A., 1988. Erdviniai-laiko netolygumai gruntinio vandens infiltracinei mitybai.Vandens resursai, 1988, Nr. 3. psl. 66-72 (rusų kalba).Mažeika J., 1993. Izotopiniai požeminio vandens migracijos tyrimai Ignalinos atominėselektrinės rajone. Geologija. 15. Vilnius. 67–73.V.,Marcinkevičius, S. Bucevičiūtė, S. Marfin, J. Valiukevičius, V. Račkauskas, R.Kanopienė, 1995. Kompleksinė 1:50 000 mastelio geologinė, hidrogeologinė irinžinerinė-geologinė nuotrauka Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemėlapiai N-35-5-G-v, g; -35-6-V-v, г, N-35-17-B, N-35-18-А, N-35-17-G-а, б, N-35-18-V-а, б. LietuvosRespublikos ir Baltarusijos Respublikos ribose su papildomai ištyrinėtomis LatvijosRespublikos hidrogeologinėmis ir inžinerinėmis-geologinėmis sąlygomis (Drūkšiųobjektas), 1 tomas, 1 knyga, ataskaitos tekstas. Vilnius (Lietuvos geologijos tarnybosfondas).7.5 skyrelisDarbo grupės išvados vertinant Ignalinos AE aikštelės seismines sąlygas, 1988.Maskva. Ignalinos AE archyvas (rusų kalba).Hidroprojektas, 1981. Ignalinos AE (antrojo etapo) statybos aikštelės pradinis seisminiopavojingumo įvertinimas pagal fondinę ir literatūrinę medžiagą, 1981. Ataskaita,Hidroprojektas, Maskva. IAE archyvas (rusų kalba).Jonušas A., Kropas A., Keraševičius T., 2006. Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomiejimoksliniai inžineriniai geologiniai tyrimai naujos atominės elektrinės statybai. II tyrimųetapas (patvirtinimo etapas). UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.Junkelis I., Marcinkevičius V., Šeštokas I., 1990. Lūžiai Ignalinos AE rajone. Pabaltijoir Baltarusijos ekologinės geologijos problemos. Pranešimų tezės. Vilnius, LitNIGRI,194–197 psl. (rusų kalba).Juozapavičius G., Juodkazis V., 1987. Ignalinos AE rajono inžinerinių-geologinių,hidrogeologinių ir geologinių-ekologinių padėties ir galimų pokyčių sąlygų išvados.Lietuvos SSR geologijos valdyba, LitNIGRI, Vilnius. Geologijos tarnybos fondas (rusųkalba).Keraševičius T., Kropas A., 2006. VĮ Ignalinos AE teritorijos sklypo taikomųjųmokslinių geologinių tyrimų naujos atominės elektrinės statybai ataskaita (aikštelėsištyrimo-parinkimo stadija), UAB “Hidroprojektas”, Kaunas.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 517Krainiukov S., Krivulin N., Chorunžij V., 1986. IAE antro bloko ORU-750 inžinerinių -geologinių tyrimų techninė ataskaita. VNIPET, Leningradas. IAE archyvas (rusų kalba).Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 03 26 įsakymas Nr. 135 „Dėl pavojingųmedžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimovykdymo tvarkos“. Valstybės žinios, 2002, Nr. 38-1406.Marcinkevičius V., Bucevičiūtė S., Marfin S., Valiukevičius J., Račkauskas V.,Kanopienė R., 1995. Kompleksinė 1:50 000 mastelio geologinė, hidrogeologinė irinžinerinė-geologinė nuotrauka Ignalinos AE rajone. Topografiniai žemėlapiai N-35-5-G-v, g; -35-6-V-v, г, N-35-17-B, N-35-18-А, N-35-17-G-а, б, N-35-18-V-а, б. LietuvosRespublikos ir Baltarusijos Respublikos ribose su papildomai ištyrinėtomis LatvijosRespublikos hidrogeologinėmis ir inžinerinėmis – geologinėmis sąlygomis (Drūkšiųobjektas), 1 tomas, 1 knyga, ataskaitos tekstas. Vilnius (Lietuvos geologijos tarnybosfondas).Michailičenko O., Možachenko D., Nikolskij M., 1989. Ignalinos AE mikrorajonavimopradinės seismologinės informacijos analizė (pagal PNIIIS tyrimų medžiagą, tema 568),mokslo tiriamojo darbo ataskaita. Visasąjunginis projektavimo mokslo tiriamasisenergetikos technologijos institutas (VNIPET), Maskva. IAE archyvas (rusų kalba).Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijosrinkimo tvarka. Patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijosdirektoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr.1-06 . (Valstybės žinios, 2003, Nr. 17-770).PN AE G-5-006-87. Seismiškai atsparių atominių elektrinių projektavimo normos,Maskva, 1989 (rusų kalba).Seisminio poveikio branduolinės energetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006-01. Patvirtinta VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-33.Valstybės žinios, 2006, Nr. 87-3447.Stanionis A., 2005. Žemės plutos horizontaliųjų judesių Ignalinos atominės elektrinėsrajone tyrimas geodeziniais metodais. Daktaro disertacijos santrauka. VilniausGedimino technikos universitetas, Vinius.Statyba seisminiuose rajonuose, SNiP P-7-81, 1995. Projektavimo normos II dalis, 7skyrius. Rusijos Federacijos Statybos ministerija, Maskva, GP CPP (rusu kalba).Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02: 2004. Inžineriniai geologiniai(geotechniniai) tyrimai .Valstybės žinios, 2004, Nr. 25-779.TATENA saugos reikalavimai Nr. NS-R-3. Aikštelės įvertinimas branduolinėsenergetikos objektams. TATENA, Viena, 2003.TATENA saugos serija Nr. 110. Branduolinės energetikos objektų sauga. TATENA,Viena, 1993.TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-1.6. Atominių elektrinių seisminis projektavimas irkvalifikavimas. TATENA, Viena (2003)TATENA saugos vadovas Nr. NS-G-3.3. Seisminio pavojaus įvertinimas atominėmselektrinėms. TATENA, Viena, 2002.Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Geologijostarnybos prie LR aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59. Valstybės žinios, 2003, Nr. 101-4578.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 518Voskresenskaja L., Mindel I., Trifonov B., Šmidt G., 1988. Ignalinos AE aikštelėsseisminio mikrorajonavimo laboratorinių tyrimų atskaita (2 knygos). 1 knyga (tekstas irpriedai). Gamybinis ir mokslo statybinių tyrinėjimų institutas (PNIIIS), Maskva, IAEarchyvas (rusų kalba).Zakarevičius A., 1999. Dabartiniai žemės plutos judesiai Ignalinos atominės elektrinėsrajone. Lietuvos mokslas. Geomokslai. Monografija, 23 knyga. Vilnius, leidykla„Lietuvos mokslas“. 490–501 psl.7.6 skyrelisBalevičienė J., Sinkevičienė Z., Balevičius A. 1997. Drūkšių ežero litoralės augmenijosbūklė ir daugiametės jos kaitos. – Lietuvos valstybinė mokslo programa Atomineenergetika ir aplinka. Mokslinių ataskaitų rinkinys. 1993–1997. 3. 3-73.Balevičienė J., Lazdauskaitė Z., Sinkevičienė Z., Stankevičiutė J. 1997. AE regionoaugmenijos charakteristika, dinamika, kaitos, apsauga. – Lietuvos valstybinė moksloprograma Atominė energetika ir aplinka. Mokslinių ataskaitų rinkinys. 1993 – 1997. 4.103-184.Barauskas R., Baškytė R., Kirstukas M., Mikalauskas G., Snitkienė L., Valantiejienė V.2004. Lietuvos gamta. Saugomos teritorijos. Lututė.European Commission. 2007: Guidance document on Article 6(4) of the ‘HabitatsDirective’ 92/43/EEC. Clarification of the concepts of: Alternative solutions, Imperatereasons of overriding public interest, Compensatory measures, Overall Coherence,Opinion of the Comission. January 2007.Kozulin A. V., Vergeichik L. A., Nikiforov M. E., Ivanovski V. V., Birjukov V. P.,Dombrovski V. Ch., Grichik V. V., Mximenkov M. V, Byshniov I. I., Sidorovich V. E.,Cherkas N. D., Mongin E. A. 2002. Treasures of Belorusian Nature. Minsk.Kurlavicius P., Raudonikis L. 2001. Lietuvos paukščiu vietinių perinčių populiacijųgausa. Ciconia. 9:92-97.Rašomavičius V. (red). 2007. Lithuanian Red Book. Lietuvos raudonoji knyga. Lututė.Raudonikis L., 2004. Europos Sajungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijosLietuvoje. Important bird areas of the European Union importance in Lithuania.Lietuvos ornitologų draugija ir Ekologijos institutas. Kaunas, Lutute.Raudonikis L., Kurlavicius P. 2000. Paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje.Important bird areas in Lithuania. Lietuvos ornitologų draugija. Kaunas, Lututė.Results of Radiation Monitoring at IAE Region in 2006. IAE Report PTOot-0545-14,2007.Švažas S., Drobelis E., Balčiauskas L., Raudonikis L., 1999. Important wetlands inLithuania. OMPO and Institute of Ecology. Vilnius.Švažas S., Balčiauskas L., Stankevičiutė J., Ivinskis P., Rimšaitė, J., Sorokaitė J.,Raudonikis L., Matusevičiutė A., 2008. Ignalinos atominės elektrinės regiono sausumosbiologinės įvairovės aprašymas ir vertinimas. Ekologijos institutas. Ataskaita Nr. 14-000.8.8. 206 p.7.7 skyrelisPauliukevičius G., Masiliūnas L., Eitmanavičienė N., 1997. Ignalinos AE regionolandšafto ir jo komponentų kartografavimas bei geosistemų stabilumo nustatymas.Valstybinė mokslo programa „Atominė energetika ir aplinka“. Mokslinių ataskaitųrinkinys, 1993–1997, Vilnius, 4 sąsiuvinis, 1–102 psl.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 519Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita U1DP0, 2007. IAE 1 bloko eksploatavimonutraukimo projektas kuro iškrovimo fazei. Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimotarnyba, A1.4/ED/B4/0006, 7 leidimas, 2007.7.8 skyrelisPauliukevičius G., Masiliūnas L., Eitmanavičienė N., 1997. Ignalinos AE regionolandšafto ir jo komponentų kartografavimas bei geosistemų stabilumo nustatymas.Valstybinė mokslo programa „Atominė energetika ir aplinka“. Mokslinių ataskaitųrinkinys, 1993–1997, Vilnius, 4 sąsiuvinis, 1–102 psl.7.9 skyrelisGyventojų apklausos ataskaita, 2008. Visagino miesto ir aplinkinių gyvenviečiųgyventojų nuomonės dėl naujos AE statybos tyrimo ataskaita. UAB ,,RAIT“, Rinkosanalizės ir tyrimų grupė, 2008 m kovo 31 d., 65 psl.7.10 skyrelis10 CFR. U.S. NRC Reglamentų 10 skyrius, Federalinių reglamentų kodas. JAV. YVL1.10. Saugos kriterijus.Branduolinės energijos įstatymas, Valstybės žinios, 1996, Nr. 119-2771.Galutinis Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo planasA1.1/ED/B4/0004, 06 leidimas. Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė,2004.IAE Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004a. Naujosios šildymokatilinės, statomos IAE pagal IAE eksploatavimo nutraukimo investicijų paketą B5,B5/TN/B2/0005, Poveikio aplinkai analizė, 01 leidimas.IAE Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė, 2004b. Naujosios garokatilinės, statomos IAE pagal IAE eksploatavimo nutraukimo investicijų paketą B5,B5/TN/B2/0006, Poveikio aplinkai analizė, 01 leidimasIgnalinos AE eksploatavimo nutraukimo Poveikio aplinkai vertinimo programaA1.1/ED/B4/0001, 5 leidimas. IAE eksploatavimo nutraukimo projektų valdymogrupė2004.Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 42-2007 „Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti įaplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“,Valstybės žinios, 2001, Nr. 13-415; 2007, Nr. 138-5693.Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindinės radiacinės saugos normos”.Valstybės žinios, 2003, Nr. 90-4080Lietuvos higienos norma HN 87:2002 Radiacinė sauga branduolinės energetikosobjektuose. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624, 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymenenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimotaisyklės. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m liepos 5 d. įsakymu Nr.V-511. Valstybės žinios, 2004, Nr. 109-4091.Nedveckaite T, Motiejunas S, Kučinskas V, Mažeika J, Filistovič V, Juščiene D,Maceika E, Morkeliūnas L. ir Hamby D.M.. Radioaktyviosios išlakos į aplinką irskydliaukės ligos incidentas Ignalinos atominėje elektrinėje, Apsauga nuojonizuojančios spinduliuotės, 79 tomas, Nr. 6, 2000.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 520OECD, 2008. Atominių elektrinių profesinė apšvita, Septyniolikta metinė ISOEprogramos Ataskaita. 2006 NEA Ataskaita Nr. 6318, 2008.Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai. Patvirtinta LRSveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491. Valstybės žinios,2004, Nr. 106-3947.RSC 2008 Lietuvos Radiacinės saugos centras. [www.rsc.lt]. (2008 liepa).Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės. Patvirtinta LR Sveikatosapsaugos ministro 2004 rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-589. Valstybės žinios, 2004, Nr.134-4878.Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. Valstybės žinios, 2002 Nr. 56-2225.7.11 skyrelisGalutinis Ignalinos AE 1-ojo ir 2-ojo blokų eksploatavimo nutraukimo planasA1.1/ED/B4/0004, 06 leidimas. Eksploatavimo nutraukimo projektų valdymo grupė,2004.IAE, PTOot-0545-15. IAE regiono 2007 m. radiologinio monitoringoataskaita.Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo Poveikio aplinkai vertinimoprograma A1.1/ED/B4/0001, 5 leidimas. IAE eksploatavimo nutraukimo projektųvaldymo grupė2004.J. Dahlberg, U. Bergström, 2004. IAE landfill. Studsvik ataskaita. ISBN 91-7010-371-2.Studsvik, RadWaste AB, Švedija.LEI, 2006. Landfill tipo kapinyno preliminarių atliekų priimtinumo kriterijųparengimas. Galutinė ataskaita.LR aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 42-2007. Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti įaplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas.Patvirtintas LR Aplinkos ministro 2007 gruodžio 22 d. Įsakymu Nr. D1-699. Valstybėsžinios 2007, Nr. 138-456937.12 skyrelisSafety Standards Series No. NS-R-3. Site Evaluation for Nuclear Installations. SafetyRequirements. IAEA, Vienna, 2003.8 skyriusICRP (1983). Radionuklidų transformacija, emisijų energija ir intensyvumas ICRPPublikacija 38, Pergamon leidykla.J. Mažeika., S. Motiejūnas. Vandens nuotekų su radionuklidais iš Ignalinos AEįvertinimas, veikiant elektrinei normaliu režimu. Ekologija, Vilnius, 2003, Nr. 4, 36-4.J. R. Simmonds, G. Lawson, ir A. Mayall, (1995). Radiologinių pasekmių įvertinimometodologija esant planiniams radionuklidų išmetimams į aplinką. CECLiuksemburgas, EUR 15760 EN.JAV DoE (1988). Išorinė dozės galios konversijos faktorius skaičiuojant dozęgyventojams. DoE/EH – 0070.NRC (1977). Branduolinio reglamentavimo komisija, Reglamentavimo vadovas 1.109.Metinių dozių skaičiavimas žmogui nuo reaktoriaus planinių išmetimų skaičiavimųatitikimų įvertinimui pagal 10 CFR Part 50 (NRC, Vašingtonas).

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 521TATENA (1996). Tarptautiniai pagrindiniai saugos standartai apsaugai nuojonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacijos šaltinių sauga. Saugos standartų serija 115.Viena, TATENA.TATENA Saugos ataskaitų serija Nr. 19 “Pagrindiniai modeliai naudojami išmetamųradioaktyviųjų medžiagų poveikio aplinkai įvertinimui”9 skyrius2000/473/Euratom. Commission Recommendation of 8 June 2000 on the application ofArticle 36 of the Euratom Treaty concerning the monitoring of the levels ofradioactivity in the environment for the purpose of assessing the exposure of thepopulation as a whole (notified under document number C(2000) 1299).91/271/EEC. Council Directive of 21 May 1991 concerning urban waste watertreatment. The Council of the European Communities. Official Journal, L 135,30/05/1991, P. 0040–0052.Aplinkos monitoringo programa. Ignalinos AE, kodas PTOed-0410-3V2.Baubinas R. ir kt., 2002. Ignalinos AE regiono socialinis-ekonominis monitoringas:metodologija, programa, įdiegimas. Geologijos ir geografijos institutas, Vilnius.Edilex 2008. Monitoring of discharges of radioactive substances from a nuclear powerplant (In Finnish). [http://www.edilex.fi/stuklex/fi/lainsaadanto/saannosto/YVL7-6].IAE regiono radiologinės-ekologinės būklės tyrimai prieš pradedant eksploataciją, 1985.Galutinė ataskaita 1-05-03-01-033 160-126, Maskva–Vilnius–Kaunas (rusų kalba).Ignalinos atominės elektrinės šaldomojo tvenkinio ekosistemos būklė pradiniu joseksploatacijos periodu; Serija "Šiluminė energetika ir aplinka" Tomas 10, dalis 1,2Vilnius "Akademija" 1992 (Rusų kalba).Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 36-2000 „Aplinkoselementų užterštumo radionuklidais matavimas” Valstybės žinios, 2000, Nr. 101-3208;2005, Nr. 59-2083.Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 42-2007 „Radionuklidųišmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimo ir leidimų išmesti įaplinką radionuklidus išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarkos aprašas“,Valstybės žinios, 2001, Nr. 13-415; 2007, Nr. 138-5693.Lietuvos higienos norma HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybėsreikalavimai”. Valstybės žinios, 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194.Lietuvos higienos norma HN 73:2001 “Pagrindinės radiacinės saugos normos”.Valstybės žinios, 2003, Nr. 90-4080.Lietuvos higienos norma HN 87:2002 “Radiacinė sauga branduolinės energetikosobjektuose”. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos valstybinė mokslo programa ,,Atominė energetika ir aplinka”. Moksliniųataskaitų rinkinys, 1993–1997, Vilnius, sąsiuviniai 1–5.LR aplinkos apsaugos įstatymas Nr. I-2223. Valstybės žinios, 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr.47-1558.LR aplinkos monitoringo įstatymas Nr. X-595. Valstybės žinios, 2006, Nr. 57-2025.Nuotekų tvarkymo reglamentas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d.įsakymu Nr. D1-515 (LR aplinkos ministro 2007 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. D1-515redakcija). Valstybės žinios, 2007, Nr. 110-4522.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 522Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Patvirtinta LR aplinkos ministro 2007 m.balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193. Valstybės žinios, 2007, Nr. 42-1594.Radiacinės saugos centro projekto ataskaita, 2007. Vilnius, Radiacinės saugos centras,Geologijos ir geografijos institutas, Fizikos institutas, Botanikos institutas, psl. 1–251.Seisminio poveikio branduolinės energetikos objektams analizės reikalavimai, P-2006-01. Patvirtinta VATESI viršininko 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-33.Valstybės žinios, 2006, Nr. 87-3447.STUK-A227, 2008. Ilus Erkki, Klemola Seppo, Vartti Vesa-Pekka, Mattila Jukka,Ikäheimonen Tarja K. Monitoring of Radionuclides in the Vicinities of Finnish NuclearPower Plants in 2002–2004. Helsinki.Šiluminė energetika ir aplinka, 1992. Ignalinos AE vandens aušinimo rezervuaroekosistema eksploatavimo pradinėje stadijoje. Tomas 10, Vilnius, ,,Mokslas” (rusųkalba).Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta LR aplinkos ministro2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230. Valstybės žinios, 2003, Nr. 50-2240; 2004, Nr.181-6712.Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka. Patvirtinta Lietuvosgeologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59. Valstybėsžinios, 2003, Nr. 101-4578.10 skyriusDCD JAV-ABWR. 2 Pakopa. 15 Skyrius. Avarijos ir analizė. 2008.DCD JAV-APWR.15 Skyrius – Pereinamųjų procesų ir avarijų analizė. 2007DCD JAV-ESBWR. ESBWR. 2 pakopa 15 skyrius. Saugos analizė. 2007EUR 2001. Europinių įmonių reikalavimai LVR atominėms elektrinėms. Pagrindiniairadioaktyviosios dalies reikalavimai.YVL 2.8. tikimybinė saugos analizė atominių elektrinių saugos darbų organizavime.Suomija, 2003.Lietuvos higienos norma HN 87:2002 Radiacinė sauga branduolinės energetikosobjektuose. Patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 17 d įsakymuNr. 643. Valstybės žinios, 2003, Nr. 15-624; 2008, Nr. 35-1251.Lietuvos higienos norma HN 99:2000 Gyventojų apsauga įvykus radiacinei arbranduolinei avarijai. LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 4 d. įsakymas Nr.380. Valstybės žinios, 2000, Nr. 57-1691.NUREG-1465, 1995. Avarijų radioaktyviųjų išmetimų šaltiniai lengvojo vandensatominėms elektrinėms.Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijos.Patvirtinta LR Aplinkos ministro 2002 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 367. Valstybėsžinios, 2002, Nr. 61-297.Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai. Patvirtinta LRAplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636. Valstybės žinios, 2006,Nr. 6-255, 2008, Nr. 79-3138.Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai. Patvirtinta LRV 2004m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966. Valstybės žinios, 2004, Nr. 130-4649.

Konsorciumas Pöyry - LEIPAV ataskaita2008 08 27 523SAND94, 1994. Pasaulyje plačiai naudojamų reaktorių radioaktyviųjų išmetimų šaltiniųpalyginimai sunkių avarijų metu.Valstybės Tarybos nutarimas 395/91. Valstybės Tarybos nutarimas dėl pagrindiniųsaugos reikalavimų atominėms elektrinėms. Suomija, 1991.