Sodo augalų poskiepiai Lietuvoje - Sodininkystė ir daržininkystė

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3).Sodo augalų poskiepiai LietuvojeDarius Kviklys, Juozas LanauskasLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333, Babtai,Kauno r., el. paštas d.kviklys@lsdi.ltLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) atliekami visų sodo augalųposkiepių tyrimai. Išsamiausiai tiriami obelų, pagrindinių sodo augalų Lietuvoje, poskiepiai,tačiau taip pat plečiami kriaušių, trešnių bei slyvų poskiepių tyrimai. Per pastaruosius dudešimtmečius LSDI ištirta ir tiriama per 30 obelų, 15 kriaušių, 6 slyvų, 28 vyšnių ir trešniųposkiepių. Po atliktų tyrimų rajonuoti obelų poskiepiai, skirti intensyviai verslinei sodininkystei:žemaūgiai P 60, B.396, M.9 bei nykštukiniai – P 22 ir P 59. LSDI sukurti atsparūs žiemosšalčiams kriaušių poskiepiai K.11 ir K.16, kaip ir Lenkijos selekcijos S1 poskiepis, po atliktųtyrimų taip pat rajonuoti Lietuvoje. Tiriant poskiepius, nustatoma poskiepių ir aplinkos sąlygų(geografinių vietovių) sąveika, poskiepio reakcija į akiavimo aukštį, poskiepio panaudojimogalimybės tarpiniam skiepijimui, poskiepio įtaka vaisių kokybei, sunokimo laikui ir laikymuisi,poskiepių sveikatingumas, jų reakcija į gentinį dirvos nualinimą medelyne ir sode, į dirvospH, taip pat įvertinamas poskiepių atsparumas šaknų kaklelio puviniui, atsparumas sausraibei poskiepių įtaka vaismedžių fiziologiniams rodikliams, sausųjų medžiagų pasiskirstymuiir maisto medžiagų įsisavinimui. Daugelis poskiepių tyrimų yra vykdomi bendradarbiaujantsu užsienio šalių mokslo įstaigomis, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Nyderlandų,JAV mokslininkais bei privačiomis kompanijomis.Reikšminiai žodžiai: Cydonia × oblonga, Malus × domestica, moksliniai tyrimai,Prunus, Pyrus × communis, poskiepis.Įvadas. Poskiepių paplitimas ir jų sortimentas rodo verslinės sodininkystės padėtįšalyje. Nors sodo augalų poskiepiai yra žinomi jau ne vieną šimtą metų ir jie buvonaudojami norimoms augalų veislėms padauginti, tačiau moksliniai tyrimai poskiepiųtematika pradėti tik praėjusio šimtmečio pradžioje Didžiojoje Britanijoje, kur pirmąkartą buvo suklasifikuoti obelų ir kriaušių vegetatyviniai poskiepiai. Pirmas Lietuvoježemaūgių obelų sodas buvo įveistas 1923–1925 m. Fredoje, poskiepių bandymai pradėti1939-aisiais, o po II pasaulinio karo atnaujinti tik 1960 m. Vytėnų bandymų stotyje(Kviklys, 1977). Tirti vegetatyviniai ir sėkliniai sėklavaisių poskiepiai: jų dauginimas,atsparumas šalčiui, įtaka vaismedžių augumui, derliui ir produktyvumui, intarpų panaudojimas(Kviklys, 1977, 1992 a; Švirinas, 1986; Šumskis, 1986 a, 1986 b).Kaulavaisiai augalai, iš kurių Lietuvoje labiausiai paplitusios yra vyšnios ir slyvos,iki šiol versliniuose medelynuose dauginami skiepijant į sėklinius poskiepius.Pirmųjų kaulavaisių poskiepių tyrimų tikslas buvo atrinkti sėklinius poskiepius, kurie109

pasižymėtų geru suderinamumu su dauginamomis veislėmis, būtų atsparūs šalčiui irproduktyvūs. A. Šumskio ir A. Kviklio pradėti vyšnių, trešnių ir slyvų tyrimai buvobaigti ar apibendrinti 1997–1999 m. (Kviklys, 1999; Šumskis, 1997, 1998).Pasikeitus Lietuvos politinei padėčiai, atsivėrus išorinėms sienoms, atsirado galimybiųbendradarbiauti su pirmaujančiomis užsienio sodininkystės mokslo įstaigomis,lankytis pažangiausiuose versliniuose soduose, todėl nuo 1994 m. pradėta formuotinauja poskiepių tyrimų tematika, atitinkanti verslinės sodininkystės intensyvinimokryptį.Darbo tikslas – pristatyti atliktus ir atliekamus sodo augalų poskiepių tyrimusLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Obelų poskiepių tyrimai sode vykdyti:1994–2001 m. tirti M.9, M.26, P 14, P 60, P 2 ir P 22 poskiepiai;2001 m. pradėti tirti P 22, P 2, M.9, B.9, Pure 1, B.491, B.146, York 9, B.396,P 60, M.26 ir Bulboga poskiepiai;2005 m. pradėti tirti B.396, B.9, PB-4, Pure 1, M.9, M.26, P 22, P 59, P 61, P 62,P 66, P 67 poskiepiai;2008 m. pradėti tirti G.11, G.41, M.9 Pajam ir M.9 T 337 poskiepiai.Obelų poskiepių ir akiavimo aukščio sąveika sode tirta 2000–2007 m. su P 60 irB.396 bei nuo 2002 m. – su M.9, P 22, M.26 ir P 59 poskiepiais, įakiuotais 0, 10, 20ir 30 cm aukštyje. 1999–2001 m. medelyne tirti MM.106, B.118, M.26, P 60, B.396,M.9 ir P 59 poskiepiai, akiuoti 10, 20 ir 30 cm aukštyje.Siekiant įvertinti skirtingo intensyvumo sausros poveikio efektą įvairių obelųposkiepių fitohormonų sistemai, 2005–2006 m. atlikti ex-situ tyrimai. Tirta 10 obelųposkiepių: sėklinis, MM.106, M.26, B.118, M.9, P 60, P 59, P 2, B.396, P 22. Tyrimųmetu palaikyti skirtingi dirvos drėgmės režimai: kontrolė (20–30 kPa), 40–50 kPa ir> 70 kPa.Pakartotinio obelų auginimo bandymai vykdyti 2006–2007 m. medelyne irnuo 2005 m. sode. Medelyne tirti veislių ‘Auksis’ ir ‘Šampion’ obelų sodinukai suvegetatyviniais poskiepiais P 59, P 22, P 2, P 60, M.9, M.26, MM.106, B.118, B.396bei ‘Paprastojo antaninio’ veislės sėjinukais. Tyrimai atlikti buvusio obelų medelynovietoje ir naujame lauke. Dirvos nualinimo tyrimai sode atliekami su ‘Šampion’ obelųveislės sodinukais su poskiepiais M.26, B.396 ir P 60.Poskiepių įtakos sodinukų kokybei medelyne tyrimai atlikti 1999–2001 m. TirtiM.26VF, M.26, MM.106VF, MM.106, B.118, B.396, P 60, P 22 ir sėkliniai poskiepiai.Vegetatyvinių ir sėklinių poskiepių kriaušėms tyrimai atlikti 1997–2004 metais.Tirti vegetatyviniai Cydonia oblonga poskiepiai Sv.A, Sv.C, S1, Sydo kriaušėms,sėkliniai Cydonia oblonga poskiepiai K.11, K.16 ir 1.2, išvesti LSDI, bei miškinėskriaušės sėkliniai poskiepiai.Antras kriaušių poskiepių tyrimas pradėtas 2001 m. Tiriami Sv.A, Sv.C, BA.29,Pyrodwarf, OHxF 333 poskiepiai.Tarptautiniai trešnių poskiepių tyrimai vykdyti 1999–2006 m. Tirtos ‘Lapins’veislės trešnės, skiepytos į šiuos poskiepius: Gisela 5, Gisela 4, Gi 497/8, Gi 209/1,Gi 148/8, Gi 195/20, Gi 154/7, Gi 523/02, Weiroot 53, Weiroot 158, PHL-A irDamil (I bandymas); Colt, heksaploidinis Colt, Weiroot 10, MaxMa 14, MaxMa 60,110

MaxMa 97, Gi 318/7, Gi 195/1, Gi 107/1, Gi 148/13 ir Gi 148/1 (II bandymas).Vegetatyvinių slyvų poskiepių tyrimai vykdyti 1999–2005 m. Tirti ‘Stenli’ ir‘Kauno vengrinės’ veislių vaismedžiai su keturiais poskiepiais: kaukazinės slyvos(Prunus cerasifera) sėjinukais (kontrolė), St. Julien A (P. insititia), St. Julien GF655-2(P. insititia) ir Marianna GF8-1 (P. cerasifera × P. munsoniana).Rezultatai ir jų aptarimas. Poskiepiai šiuolaikinės intensyvios sodininkystėssąlygomis yra svarbus veiksnys, darantis įtaką vaismedžio augumui, derėjimo pradžiai,derliui ir produktyvumui. LSDI atliekami visų sodo augalų poskiepių tyrimai.Išsamiausiai tiriami obelų, pagrindinių sodo augalų Lietuvoje, poskiepiai, tačiauplečiami kriaušių, trešnių bei slyvų poskiepių tyrimai. Daugelis poskiepių tyrimų yravykdomi su užsienio šalių mokslo įstaigomis.Obelų poskiepiai. LSDI atliekami įvairių šalių selekcininkų išvestųobelų poskiepių įvertinimo tyrimai. Atlikus pirmuosius tokius tyrimus,Lietuvoje buvo rajonuoti žemaūgiai poskiepiai P 60, B.396, M.9 beinykštukiniai – P 22 ir P 59. Šiuo metu poskiepių tyrimai tęsiami su naujaisP serijos poskiepiais iš Lenkijos, bei su Geneva ® serijos poskiepiais iš JAV.Be tradicinių poskiepių įvertinimo tyrimų – augumo, produktyvumo, derliaus,vaisių kokybės – atliekami ir platesni poskiepių įvertinimo tyrimai: akiavimo aukščio,poskiepių prisitaikymo augti nualintoje dirvoje, atsparumo sausrai, pašaknio ligoms,poskiepio įtakos vaismedžių šaknų sistemos ir antžeminės dalies architektonikai.Tiriama poskiepio įtaka vaisių nokimo dinamikai ir jų išsilaikymui.Po atliktų poskiepių tyrimų vaismedžių medelyne nustatyta, kad poskiepis nulemiasodinuko savybes. Stipriausiai medelyne auga sodinukai su B.118 poskiepiu. Šis poskiepistaip pat skatina sodinukus šakotis. Tuo tarpu labai mažai šakojasi sodinukai suP 60 poskiepiu. Tyrimais įrodyta, kad vaismedžiai su devirusuotus poskiepiais labiaušakojasi (Kviklys, 2004).Akiavimo aukščio parinkimas gali būti efektyvus būdas sumažinti obelų vaismedžiųaugumą ir padidinti jų derlių. Nustatyta, kad aukštesnis akiavimas į M.9(Wertheim, 1998), M.26, O.3. (Quamme ir kt., 1998) ir į kai kuriuos kitus poskiepius(Webster, 1993) riboja vaismedžių vegetatyvinį augimą ir didina jų produktyvumą.Mūsų atliktuose bandymuose pastebima tendencija, kad, akiavimo aukščiui esant per10 cm, vaismedžių su P 60 ir B.396 poskiepiais produktyvumas mažėja. Neigiamaaukšto akiavimo įtaka obelų derliui ir produktyvumui buvo pastebėta ir kitame mūsųtyrime su nykštukiniais poskiepiais P 22 ir P 59 (Kviklys, 2007). Galima teigti, kadakiavimas 10–20 cm aukštyje yra optimalus visiems poskiepiams, kas buvo patvirtintair anksčiau atliktuose darbuose (Kviklys ir kt., 2007). Tokiame aukštyje akiuotų obelųmažėja vegetatyvinis augimas, lengvesni tampa genėjimo ir formavimo darbai, obelysgausiai dera ir veda geros kokybės vaisius. Tačiau nykštukinių poskiepių augumo grupeipriklausantys poskiepiai neigiamai reaguoja į akiavimo aukščio didėjimą, per daugstabdomas jų vegetatyvinis augimas, mažėja vaisių masė, todėl optimalus nykštukiniųposkiepių akiavimas turi būti iki 10 cm aukščio.Atlikti akiavimo aukščio tyrimai medelyne parodė, kad aukštai įakiuotų M.9 irP 59 poskiepių akutės blogiau peržiemoja. Lietuvos klimato sąlygomis MM.06, B.118,M.26 ir B.396 poskiepius galima akiuoti iki 30 cm, o M.9 ir P 59 – iki 20 cm aukščio(Kviklys, Lanauskas, 2007).111

Dėl naujų pasiekimų poskiepių selekcijos srityje (Robinson ir kt., 2006; Rumbergerir kt., 2004) dauguma anksčiau sukauptų žinių apie poskiepių atsparumą ar prisitaikymąaugti nualintoje dirvoje yra pasenusios arba prieštaringos (Отто, Винклер, 1981).Įvertinus LSDI sukauptą obelų poskiepių kolekciją, nustatyta, kad gentiškai nualintojedirvoje labiausiai nukenčia obelaitės su poskiepiais P 60 ir P 59. Jų biometriniai rodikliaisumažėja apie 40 procentų. Nualintoje dirvoje taip pat sulėtėjo šių bei B.118poskiepių lapų fotosintezės pigmentų (chlorofilų a, b ir karotinoidų) sintezė, palygintisu poskiepiais, augintais naujoje dirvoje (Sakalauskaitė ir kt., 2007 a). Mažiausiaijautrūs gentinio dirvos nualinimo poveikiui buvo ‘Auksis’ veislės sodinukai su vegetatyviniuposkiepiu P 22 ir ‘Paprastojo antaninio‘ sėjinukais (Kviklys ir kt., 2007),o ‘Šampion’ veislės – su vegetatyviniais poskiepiais P 2 ir B.396. Atlikti poskiepiųtyrimai buvusio sodo vietoje patvirtina tendencijas, nustatytas medelyne: ‘Šampion’veislės vaismedžiai su B.396 poskiepiu yra mažiau jautrūs dirvos nualinimui neguskiepyti į M.26 ir P 60 poskiepius.Poskiepių atsparumo dirvos nualinimui tyrimai tęsiami bendradarbiaujant suKornelio (Cornel) universiteto Genevos sodininkystės bandymų stoties (JAV) mokslininkais.Tiriant poskiepių įtaką vaisių išorinei ir vidinei kokybei, fiziologiniams procesamsvaisių nokimo metu, įvairiuose bandymuose gauti skirtumai tarp poskiepių. Nors vaisiųdydis dažniausiai priklauso nuo vaismedžio derliaus ir jo produktyvumo, tačiaupastebėta, kad obelys su Pure 1, P 22 ir P 59 poskiepiais augina mažesnius vaisius(Kviklienė, Kviklys, 2006). P 60 poskiepis, kaip ir B.396, skatina geresnį vaisių nusispalvinimą(Kviklys ir kt., 1999). Įrodyta, kad anksčiau noksta obuoliai, skinti nuovaismedžių su P 2 ir Pure 1 poskiepiais (Kviklienė, Kviklys, 2001). Poskiepiai M.9,P 22 ir P 2 nulemia didesnį cukrų kiekį vaisiuose (Kviklys, Kviklienė, 2002).Įvertinus skirtingo intensyvumo sausros poveikio efektą įvairių obelų poskiepiųfitohormonų sistemai, dėsningų fitohormonų kitimo tendencijų obels poskiepių lapuose,intensyvėjant sausros stresui, nenustatyta. Didesni sausros streso fitohormono – abscizorūgšties – kiekiai, intensyvėjant sausros stresui, nustatyti lapuose šių poskiepių: M.26,B.118, P 59, B.396 ir P 2 (Sakalauskaitė ir kt., 2007 b). Pagal žalios masės ir sausųjųmedžiagų kaupimąsi nustatyta, kad jautriausi sausrai yra M.26, M.9, P 2 ir B.396 poskiepiai,atspariausi – P 22, B.118, P 60 ir sėklinis poskiepiai. Pagal lapų ploto pokytįjautriausi sausrai yra M.26, P 2 ir B.396 poskiepiai. Vidutinis sausros sukeltas stresasneturėjo įtakos sėklinio, MM.106, B.118, M.9, P 59 ir P 22 poskiepių lapų dydžiui(Sakalauskaitė ir kt., 2006).Fiziologiniuose obelų poskiepių tyrimuose nustatytas poskiepio vaidmuo vaismedžiožiedinių pumpurų diferenciacijai (Duchovskis ir kt., 2000), fotosintezės sistemosveiklai (Šabajevienė ir kt., 2006 a), fotosintezės pigmentų formavimuisi (Šabajevienėir kt., 2006 b) ir angliavandenių kaupimosi dinamikai (Šabajevienė ir kt., 2007).Kriaušių poskiepiai. Pratęsus Algimanto Kviklio pradėtus sėklinių‘Paprastojo svarainio’ formų atrankos tyrimus medelyne bei sode, buvo įregistruotinauji poskiepiai kriaušėms K.11 ir K.16. Palyginus šiuos poskiepiussu kitais pasaulyje paplitusiais poskiepiais, nustatyta, kad jie priklauso vidutinioaugumo poskiepių grupei, derliaus ir vaisių charakteristikomis labai panašūsį Sv.A poskiepį, tačiau išsiskiriantys ištvermingumu žiemą (Kviklys, 2000).112

Lietuvos sąlygomis anksčiausiai kriaušių vaismedžiai pradeda derėti su Sv.C,Sydo, K.11 ir K.16 poskiepiais. Poskiepiai Sv.C, Sydo garantavo didžiausią kriaušiųderlių, tačiau abu poskiepiai yra nepakankamai ištvermingi žiemą (Kviklys, 2005;Kviklys, Kviklienė, 2004).Poskiepiai S1, K.11 ir K.16 didina vaisių masę. Atlikus kriaušių vaisių nokimodinamikos tyrimus, nustatyta, kad Cydonia oblonga poskiepiai ankstina kriaušiųvaisių nokimą. Tarp Cydonia oblonga poskiepių nenustatyta skirtumų, vertinant tirpiųsausųjų medžiagų kiekį vaisiuose, vaisių kietumą ir sunokimo indeksą (Kviklys,Kviklienė, 2005).Kitame kriaušių poskiepių tyrime jauname sode pagal produktyvumą kriaušiųposkiepiai pasiskirstė taip: 1) BA.29 ir Sv.C; 2) Sv.A; 3) Pyrodwarf; 4) OHxF 333;5) Mostbirne ir Kazrausu sėkliniai poskliepiai (Haak ir kt., 2006).Trešnių ir vyšnių poskiepiai. Pastaruoju metu Lietuvoje poskiepiaisvyšnioms ir trešnėms dažniausiai naudojami kvapiosios vyšnios (Prunus mahaleb)sėjinukai, rečiau – trešnės (P. avium) sėjinukai arba kloniniai poskiepiai (F12/1).Kvapiosios vyšnios sėjinukai yra geras poskiepis vyšnioms, tačiau trešnėms jie nėralabai tinkami. Nors kvapiosios vyšnios sėjinukai šiek tiek mažina trešnių augumą,vaismedžiai su šiuo poskiepiu yra mažai produktyvūs, pasitaiko įskiepio ir poskiepiofiziologinio neatitikimo atvejų. Pasaulyje yra sukurta daug poskiepių trešnėms,o plačiausiai naudojami įvairūs Gisela, MxM, P-HL, Pi-Ku, GM ir Weiroot grupiųposkiepiai (Callesen, 1998). Pastaruoju metu bene didžiausio pripažinimo susilaukėVokietijoje sukurtas Gisela 5 (Walther, Franken-Bembenek, 1998; Vercammen, 2004).Lietuvos sąlygomis didžiausiu derlingumu ir produktyvumu pasižymėjo į poskiepiusGisela 4 ir Gi 154/7 skiepytos ‘Lapins’ veislės trešnės. Produktyvios trešnėsbuvo su Gi 523/02 poskiepiu, tačiau jų daug žuvo. Antrajame bandyme didžiausiuderlingumu ir produktyvumu pasižymėjo vaismedžiai su poskiepiu MaxMa 97(Lanauskas, 2006 b).LSDI taip pat įvertintas Rusijos selekcijos kloninių poskiepių PN (P. cerasus),P 3, P 7 (abu P. padus × (P. cerasus × P. avium)) ir LSDI atrinkto Ž1 (P. cerasus)tinkamumas vyšnioms ir trešnėms. Nė vienas iš minėtų poskiepių vyšnioms nebuvogeresnis už standartinius – kvapiosios vyšnios sėjinukus. Tuo tarpu trešnės, skiepytosį kvapiosios vyšnios sėjinukus, derėjo prasčiausiai. Produktyviausios trešnės buvo suP 3 poskiepiu, tačiau jis augino daug šaknų atžalų. Perspektyviausiu iš tirtų poskiepiųtrešnėms gali būti PN. Vaismedžiai su šiuo poskiepiu yra šiek tiek produktyvesni neguskiepyti į kvapiosios vyšnios sėjinukus, poskiepis neformuoja atžalų, vaisiai yra tinkamodydžio, tačiau yra stipraus augumo (Lanauskas ir kt., 2007; Lanauskas, 2005).Slyvų poskiepiai. Šiuo metu pagrindiniai slyvų poskiepiai Lietuvoje yra kaukazinėsslyvos (Prunus cerasifera Ehrh.) sėjinukai. Dauguma kultūrinių veislių vaismedžiųsu jais gerai suauga ir pradeda derėti 2–6 metais. Pagrindiniai šių poskiepiųtrūkumai – stiprus augumas ir nepakankamas produktyvumas. Lenkijoje slyvoms poskiepiaisnaudojami ‘Vangenheimo vengrinės’ sėjinukai. Į juos skiepytos slyvos būnamažesnės negu su kaukazinės slyvos sėjinukais, gausiai dera (Rozpara, Grzyb, 1998).LSDI viename iš bandymų įvertinti veltininės vyšnios (P. tomentosa) sėkliniaiposkiepiai slyvoms. Nustatyta, kad veltininės vyšnios sėjinukai mažino vaismedžiųaugumą, tačiau taip pat stipriai mažino ir derlingumą bei dažnai neatitiko įskiepiams,todėl veltininė vyšnia, kaip poskiepis slyvoms, netinka (Kviklys, 1999).113

Šalyse, kur slyvos auginamos intensyviai, plačiausiai naudojami vegetatyviniaiposkiepiai. Panašaus klimato šalyse kaip perspektyvūs poskiepiai minimi St. JulienGF655-2, Mariana GF8-1, Ishtara. Lietuvoje ištyrus St. Julien A (P. insititia), St. JulienGF655-2 (P. insititia) ir Marianna GF8-1 (P. cerasifera × P. munsoniana) poskiepius,nustatyta, kad jie kiek sumažina slyvų vaismedžių augumą, tačiau nė vienas iš jųderlingumu ir produktyvumu nebuvo pranašesnis už slyvas su sėkliniais kaukazinėsslyvos poskiepiais (Lanauskas, 2006 a).Tarptautiniai poskiepių tyrimų projektai. Pirmasis tarptautinis poskiepiųtyrimas buvo suplanuotas Varšuvos žemės ūkio akademijoje, kur 1994 m. buvopadauginta sodinamoji medžiaga ir paskirstyta po įvairias Lenkijos žemės ūkio akademijasir LSDI. Nors sodai buvo įveisti pagal tą pačią schemą, tačiau gautų duomenųpalyginimas buvo tik neakivaizdus, nes skirtingos institucijos vykdė tyrimuspagal savo sukurtas metodikas.1999 m. pradėti trešnių poskiepių tyrimai, kuriuose dalyvavo ar iki šiol dalyvaujadaugelio Europos šalių mokslo įstaigos. Tiriami perspektyviausi trešnių poskiepiai,kurie iš esmės gali pakeisti tradicines trešnių auginimo technologijas.Projektas „Baltic fruit rootstock studies“ 1999 m. pradėtas kartu su Latvijos, Estijosir Baltarusijos mokslo institucijomis (Bite ir kt., 1999; 2004). Į tyrimus įtraukti obelųir kriaušių poskiepiai. Nuo 2004 m. į antrąjį „Baltic fruit rootstock studies“ projektoetapą įsitraukė ir Lenkijos Skiernievicų sodininkystės ir gėlininkystės instituto tyrėjai.Antruoju etapu obelų poskiepių tyrimai prasiplėtė naujaisiais Skiernievicų selekcijosposkiepiais.2004 m. kartu su Randwijko sodininkystės tyrimų stotimi (Nyderlandai) pradėtasposkiepių sveikatingumo tyrimas, kur tiriama poskiepių ir devirusavimo įtaka vaismedžiųvegetatyviniam ir generatyviniam vystymuisi (Kviklys ir kt., 2006; Kviklys,Stankienė, 2005).Nuo 2007 m. pradėtas bendradarbiavimas su Europos Geneva ® obelų poskiepiųtyrėjų grupe, kuri iki tol jungė Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų,Šveicarijos bei Lenkijos mokslo įstaigas ir privačius medelynus bei kompanijas.Įsitraukus į jų veiklą, 2008 m. pradėtas pirmasis Lietuvoje Geneva ® poskiepių tyrimas.Šiuo metu Kornelio universiteto Genevos sodininkystės bandymų stotyje (JAV)sukurti poskiepiai yra labai perspektyvūs, nes pasižymi atsparumu įvairioms ligoms,kenkėjams, bakterinei degligei (Robinson ir kt., 2004, 2006). Kartu su amerikiečiųmokslininkais 2008 m. pradėtas išsamus jų naujų poskiepių ir selekcinių numerių beišeimų įvertinimas, renkami duomenis paveldėjimo studijoms ir genetinei analizei.Bendradarbiaujant su Genevos tyrimų stotimi, įrengti 54 vegetatyvinių obelųposkiepių atsparumo dirvos nuovargiui tyrimai ex situ, į kuriuos įtraukti labiausiaipaplitę pasaulyje, naujausi, perspektyvūs, įvairiose selekcijos centruose sukurti beitaip pat įvairios genetinės kilmės poskiepiai. Kitame bendrame tyrime įvertinami šiųposkiepių adaptaciniai mechanizmai įvairaus lygio pH dirvose.Išvados. 1. Poskiepiai – vienas svarbiausių intensyvios sodininkystės veiksnių.Daugelis pasaulio šalių vykdo poskiepių selekcines programas, kuriami naujomis savybėmisir atsparumu neigiamiems biotiniams ir abiotiniams veiksniams pasižymintysposkiepiai, todėl jų tyrimai Lietuvos agroklimato sąlygomis turi būti tęsiami.114

2. Per pastaruosius du dešimtmečius LSDI ištirta ir tiriama per 30 obelų, 15 kriaušių,6 slyvų, 28 vyšnių ir trešnių poskiepiai. Plačiausiai ir išsamiausiai tiriami obelųposkiepiai – po atliktų tyrimų rajonuoti poskiepiai, skirti intensyviai verslinei sodininkystei:žemaūgiai P 60, B.396, M.9 bei nykštukiniai P 22 ir P 59.3. LSDI sukurti ištvermingi žiemai kriaušių poskiepiai K.11 ir K.16, kaip irLenkijos selekcijos S1 poskiepis, po atliktų tyrimų rajonuoti Lietuvoje.4. Poskiepių tyrimai atliekami bendradarbiaujant su daugeliu Europos šalių irJAV mokslo įstaigomis bei privačiomis kompanijomis.Gauta 2008-07-21Parengta spausdinti 2008-08-07Literatūra1. Bite A., Kviklys D., Univer T., Lukut T. 2004. The beginning of the project„Baltic fruit rootstock studies“. Acta Horticulturae, 658(1): 437–440.2. Bite A., Kviklys D., Haak E., Lukut T. 1999. International project „Baltic fruitrootstock studies“. Apple rootstocks for intensive orchards. Warszawa, 17–19.3. Callesen O. 1998. Recent developments in cherry rootstock research. ActaHorticulturae, 468: 219–228.4. Duchovskis P., Kviklys D., Kawecki Z., Petronis P., Kviklienė N. 2000. Impactof rootstock and irrigation on apple bud differentiation and flowering initiation.Sodininkystė ir daržininkystė, 19(3): 352–358.5. Franken-Bembenek S. 1998. Gisela 5 (148/2) – dwarfing rootstock for sweetcherries. Acta Horticulturae, 468: 279–283.6. Haak E., Kviklys D., Lepsis J. 2006. Comparison of Cydonia and Pyrusrootstocks in Estonia, Latvia and Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė,25(3): 322–326.7. Kviklienė N., Kviklys D. 2001. Obelų vegetatyvinių poskiepių įtaka ‘Jonagold’ irMelrose vaisių sunokimui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(1): 25–34.8. Kviklienė N., Kviklys D. 2006. Rootstock effect on maturity and quality of‘Auksis’ apples. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 258–263.9. Kviklys A. 1977. Žemaūgiai vaismedžiai. Mokslas, Vilnius.10. Kviklys D., Uselis N., Kviklienė N. 1999. Rootstock effect on ‘Jonagold’ appletree growth, yield and fruit quality. Apple rootstocks for intensive orchards.Warszawa, 67–69.11. Kviklys D. 1999. Slyvų veislių ir poskiepių tyrimas sode. Sodininkystė irdaržininkystė, 18(4): 38–45.12. Kviklys D. 2000. Paprastojo svarainio (Cydonia oblonga Mill) sėkliniai poskiepiaikriaušėms. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): 23–25.13. Kviklys D. 2004. Apple rootstock effect on the quality of planting material. ActaHorticulturae, 658(2): 641–646.14. Kviklys D. 2005. Poskiepių įtaka ‘Konferencinė’ kriaušių vegetatyvinei irgeneratyvinei raidai. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(2): 3–10.15. Kviklys D., Kviklienė N. 2002. Effect of rootstock on apple quality and storability.Folia Horticulturae, 14(1): 227–233.115

16. Kviklys D., Kviklienė N. 2007. Akiavimo aukščio įtaka obelų su M.26, M.9 P 22ir P 59 poskiepiais augimui ir produktyvumui. Sodininkystės ir daržininkystėsmokslo tyrimai, 20: 87–91.17. Kviklys D., Kviklienė N. 2008. Akiavimo aukščio ir poskiepių įtaka obelųvegetatyviniam ir generatyviniam vystymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė,27(1): 9–14.18. Kviklys D., Lanauskas J. 2007. Effect of budding height and rootstocks on thequality of apple planting material. Acta Horticulturae, 732: 141–144.19. Kviklys D., Lanauskas J., Sakalauskaitė J. 2007. Poskiepių ir dirvos nualinimoįtaka ‘Auksio’ veislės obelų sodinukų kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,26(1): 29–34.20. Kviklys D., Kviklienė N. 2004. Pear rootstock effect on growth, productivityand fruit internal quality. Acta Horticulturae, 658(1): 359–364.21. Kviklys D., Kviklienė N. 2005. Vegetatyvinių ir sėklinių poskiepių įtaka kriaušiųvaisių kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(2): 11–19.22. Kviklys D., Stankienė J. 2005. Sodinamosios medžiagos sveikatingumo įtakaobelų veislės Šampion augimui ir derėjimui jauname sode. Sodininkystė irdaržininkystė. 24(4): 48–56.23. Kviklys D., Stankienė J., Kemp H. 2006. Sodinamosios medžiagos sveikatingumoįtaka obelų augimui ir derliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 62–71.24. Kviklys D., Uselis N., Kvikliene N. 2007. Rootstock and budding height effecton apple tree performance in the young orchard. Acta Horticulturae, 732:145–14925. Lanauskas J. 2005 a. Vyšnių ir trešnių poskiepių tyrimas sode. Sodininkystė irdaržininkystė. Ataskaitinės mokslinės konferencijos medžiaga. Babtai, 18: 3–8.26. Lanauskas J. 2005 b. Evaluation of rootstocks for sour cherry cv. ‘VytenuZvaigzde’. Fruit growing, 17(2): 217–220.27. Lanauskas J. 2006. Effect of rootstock on growth and yield of plum tree cvs.‘Stanley’ and ‘Kauno vengrinė’. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 243–249.28. Lanauskas J., Kviklys D. 2006. Stone fruit rootstock research in Lithuania.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 170–178.29. Lanauskas J., Kviklys D., Uselis N. 2007. Evaluation of rootstocks for sweetcherry cv. ‘Vytenu rozine’. Acta Horticulturae, 732: 335–339.30. Quamme H. A., Hampson C. R., Brownlee R. T. 1998. Use of planting depth andbudding height to modify vigour control of Ottawa 3 apple rootstock. CanadianJournal of Plant Sciences, 78: 353–355.31. Robinson T. L., Fazio G., Aldwinckle H. S., Hoying S. A., Russo N. 2006. Fieldperformance of Geneva ® apple rootstocks in the Eastern USA. Sodininkystė irdaržininkystė, 25(3): 181–191.32. Robinson T. L., Moreno Sánchez M. Á., Webster A. D. & Hoying S. A. 2004.Performance of elite Cornell Geneva apple rootstocks in long-term orchard trialson growers farms. Acta Horticulturae, 658(1): 221–229.33. Rozpara E., Grzyb Z. 1998. Growth and yielding of some plum cultivars graftedon ‘Wangenheim Prune’ seedlings. Acta Horticulturae, 478: 87–90.116

34. Rumberger A., Yao S., Merwin I. A., Nelson E. B., Thies J. E. 2004. Rootstockgenotype and orchard replant position rather than soil fumigation or compostamendment determine tree growth and rhizosphere bacterial community compositionin an apple replant soil. Plant and Soil, 264: 247–260.35. Sakalauskaitė J., Kviklys D., Lanauskas J., Duchovskis P. 2006. Biomass production,dry weight partitioning and leaf area of apple rootstocks under droughtstress. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 283–291.36. Sakalauskaitė J., Kviklys D., Lanauskas J., Kviklienė N., Uselis N., Duchovskis P.2007 a. Gentinio dirvos nualinimo poveikis fotosintetinių pigmentų kiekiui obelųlapuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 70–76.37. Sakalauskaitė J., Šikšnianienė J. B., Kviklys D., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G.,Šabajevienė G., Lanauskas J., Duchovskis P. 2007 b. Sausros sukelto streso poveikisobelų poskiepių fitohormonų sistemos kitimui. Sodininkystė ir daržininkystė,26(1): 35–44.38. Šabajevienė G., Kviklys D., Duchovskis P. 2006. Rootstock effect on photosyntheticpigment formation in leaves of apple cv. ‘Auksis’. Sodininkystė ir daržininkystė,25(3): 357–363.39. Šabajevienė G., Kviklys D., Kviklienė N., Kasiulevičiūtė A., Duchovskis P.2006 a. Poskiepių įtaka obelų vaismedžių fotosintezės sistemos veiklai.Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 79–87.40. Šabajevienė G., Kviklys D., Samuolienė G., Sasnauskas A., Duchovskis P. 2007.Seasonal patterns of carbohydrates in apple tree cv. ‘Auksis’ on different rootstocks.Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 159–165.41. Šumskis A. 1986 a. Obelų sėklinių poskiepių auginimas polietileniniuose šiltnamiuose.Sodininkystė ir daržininkystė, 4: 21–27.42. Šumskis A. 1986 b. Dirvos ruošimas obelų poskiepiams pakartotinai auginti polietileniniuosešiltnamiuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 4: 29–35.43. Šumskis A. 1997. Vegetatyviniai poskiepiai vyšnioms ir trešnėms skiepyti.Sodininkystė ir daržininkystė, 16(1): 22–28.44. Šumskis A. 1998. Žemaūgių intarpų trešnėms įvertinimas sode. Sodininkystė irdaržininkystė, 17(1): 47–52.45. Švirinas S. 1986. Sėkliniai obelų poskiepiai. Agropramoninis komitetas,Vilnius.46. Vercammen J. 2004. Dwarfing rootstocks for sweet cherries. Acta Horticulturae,658: 307–311.47. Webster A. D. 1993. New dwarfing rootstocks for apple, pear, plum and sweetcherry – a brief review. Acta Horticulturae, 349: 145–153.48. Wertheim S. J. 1998. Rootstock guide: Apple, pear, cherry, European plum. FruitResearch Station, Wilhelminadorp, The Netherlands.49. Отто Г., Винклер Х. Проблемы почвоутомления и борьбы с ним в насажденияхяблони. Берлин, 1981.117

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2008. 27(3).Rootstocks of fruit crops in LithuaniaD. Kviklys, J. LanauskasSummaryEvaluation of all fruit crop rootstocks is being performed at the Lithuanian Institute ofHorticulture. The most comprehensive studies are established with apple rootstocks, but pear,plum and cherry rootstocks research is enlarging too. More than 30 apple, 15 pear, 6 plum and28 cherry rootstocks were evaluated during the last two decades. Dwarfing rootstocks P 60,B.396 and M.9 and superdwarf P 22 and P 59 were registered for intensive orchards in Lithuania.Two winterhardy pear rootstocks K.11 and K.16 were selected at LIH. These rootstocks alongwith polish S1 are recommended for Lithuania. Rootstock research projects are establishedin following directions: rootstock and location interaction; budding high effect on rootstockperformance; interstock trials; rootstock effect on fruit quality, ripening time and fruit storage;rootstock and tree training system; virus status of apple planting material on different rootstocks;rootstock and soil sickness in nursery and orchard; rootstock adaptability to soil pH; rootstockresistance to Phytophtora; rootstock response to irrigation; rootstock effect on tree physiologicalparameters and flower physiology; rootstock effect on tree nutrition; rootstock and dry matteraccumulation. Numerous rootstock projects are performed in collaboration with scientific institutionsand private companies from Latvia, Estonia, Belarus, Poland, The Netherlands and USA.Key words: Cydonia × oblonga, Malus × domestica, investigation, Prunus, Pyrus × communis,rootstock.118