Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13registruota ne daugiau 3 kritusių ruonių, nuo 2002 iki 2009 m šis skaičius išaugo iki 4-8nugaišusių ruonių per metus (vidutiniškai 6), o 2010 m pasiektas maksimumas – 15 kritusiųruonių. Nors ryšys tarp gyvų ir kritusių ruonių skaičiaus gana silpnas, 2010 metais registruotasneįprastai aukštas tiek gyvų, tiek ir kritusių individų skaičius, apie du ir daugiau kartų viršijantisankstesnių metų skaičius. Verta pabrėžti, kad 2010 metais santykinai didelio kritusių suaugusiųarba stambių ruonių skaičiaus viena priežasčių – tai iš Švedijos srovėmis atplukdyti ruoniai.2010 metų pavasarį Švedijoje buvo leista sumedžioti tam tikrą ruonių skaičių, tad nepavykussurinkti visus sumedžiotus individus arba dėl kitų priežasčių nemažas jų kiekis liko jūroje irbuvo audrų išmesti Lietuvos ir Lenkijos pakrantėse. Kaip ir Lietuvoje, Lenkijoje 2010 metaistaip pat užfiksuotas didelis kritusių suaugusių ruonių skaičius (apie 40 vnt.) su šautinėmisžaizdomis.1-59 pav. Lietuvos pakrantėje stebėtų ruonių amžius (jaunikliai – iki vienerių metų amžiaus,paaugliai – vienerių metų amžiaus, suaugę – vyresni nei vienerių metų amžiaus).Nuo stebėjimų pradžios registruotų didžiosios dalies kritusių individų buvo jaunikliai(iki 1 metų amžiaus) arba jauni nesubrendę ruoniai (1-3 metų amžiaus). Kadangi gyvūnųkritimo priežastys buvo nustatomos vizualiai, iš 76 kritusių individų tiksli arba spėjamamirties priežastis buvo nustatyta 17 gyvūnų. Mirties priežastys galima suskirstyti į natūralias(bendras išsekimas) ir nenatūralias (įsipainiojo tinkluose, įstrigęs lūpoje žvejybinis kabliukassukėlęs sepsį, šūvių žymės, sulaužytos galūnės arba sudaužytos kaukolės). Spėjame, kaddidžiajai daliai kritusių ruonių, kurių mirties priežastys nebuvo nustatytos, turėjo įtakosžmogiškasis faktorius, kadangi nugaišę gyvūnai buvo gerai įmitę. Užsikrėtimas helmintaisarba ligos mažiau tikėtinos, kadangi jas galima tiksliau nusakyti pagal bendrą kūno išsekimą,kas nebuvo būdinga didžiajai daliai nugaišusių gyvūnų.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 98
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.7 Jūros paukščių pasiskirstymo bei būklės apibūdinimasLietuvos Baltijos jūros rajonas vandens paukščių atžvilgiu yra ištirtas labai netolygiai.Geriausiai ištirta yra jūros priekrantė ir Lietuvos teritoriniai vandenys. Šioje teritorijojereguliariai sutinkama virš 20 jūros paukščių rūšių. Daugiausia jūros paukščių čia sutinkama neperėjimo laikotarpiu – per migracijas ir ypač žiemojimo laikotarpiu. Iš perinčių jūros paukščiųLietuvos Baltijos jūros pakrantėje gausiai sutinkamas tik didysis kormoranas – kolonijoješalia Juodkrantės peri apie 3000 porų, bei kelių rūšių kirai. Žiemojančių jūros paukščiųgausumui Lietuvos Baltijos jūros vandenyse didžiulę įtaką turi žiemos klimatinės sąlygos. Čiažiemojančių paukščių ženkliai pagausėja atšiauriomis žiemomis, kai užšąla šiauriau esančiospagrindinės šių paukščių žiemavietės – Rygos įlanka, Irbe sąsiauris ir t.t. Ypač atšiauriomisžiemomis kai kurių rūšių žiemojančių jūros paukščių gausumas Lietuvos vandenyse galiišaugti kelis ar net keliolika kartų (Vaitkus, 1999).Lietuvos Baltijos jūros vandenyse sutinkami jūros paukščiai priskiriami įvairiems jūrospaukščių ekotipams:Jūros paviršiuje besimaitinantys atviros jūros paukščiai:- tripirštis kirasVandens storymėje besimaitinantys (pelaginiai) atviros jūros paukščiai:- alka- laibasnapis narūnėlis- taistėJūros paviršiuje besimaitinantys priekrantės paukščiai:- margasnapė žuvėdra- upinė žuvėdra- mažasis kirasVandens storymėje besimaitinantys (pelaginiai) priekrantės paukščiai:- juodakaklis naras (maitinasi ir toliau nuo kranto, gilesniuose vandenyse)- rudakaklis naras (maitinasi ir toliau nuo kranto, gilesniuose vandenyse)- ausuotasis kragas- didysis dančiasnapis- vidutinis dančiasnapis- didysis kormoranasPotvynio zonoje bentosu besimaitinantys paukščiai- juodkrūtis bėgikas- gaidukasSublitoralėje bentosu besimaitinantys paukščiai:- nuodėgulė- juodoji antis- ledinė antis- sibirinė gagaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 99
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 60 and 61: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
- Page 79 and 80: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 81 and 82: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 83 and 84: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 85 and 86: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 87 and 88: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 89 and 90: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 91 and 92: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 93 and 94: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 95 and 96: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 100 and 101: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 102 and 103: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 104 and 105: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 106 and 107: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 108 and 109: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 110 and 111: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 112 and 113: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 114 and 115: %LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
- Page 116 and 117: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 118 and 119: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 120 and 121: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 122 and 123: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 124 and 125: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 126 and 127: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 128 and 129: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 130 and 131: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 132 and 133: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 134 and 135: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 136 and 137: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 138 and 139: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 140 and 141: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 142 and 143: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 144 and 145: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 146 and 147: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.7 Jūros paukščių pasisk<strong>ir</strong>stymo bei <strong>būklės</strong> apibūdinimas<strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> rajonas vandens paukščių atžvilgiu yra išt<strong>ir</strong>tas labai netolygiai.Geriausiai išt<strong>ir</strong>ta yra <strong>jūros</strong> priekrantė <strong>ir</strong> <strong>Lietuvos</strong> teritoriniai vandenys. Šioje teritorijojereguliariai sutinkama v<strong>ir</strong>š 20 <strong>jūros</strong> paukščių rūšių. Daugiausia <strong>jūros</strong> paukščių čia sutinkama neperėjimo laikotarpiu – per migracijas <strong>ir</strong> ypač žiemojimo laikotarpiu. Iš perinčių <strong>jūros</strong> paukščių<strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> pakrantėje gausiai sutinkamas tik didysis kormoranas – kolonijoješalia Juodkrantės peri <strong>apie</strong> 3000 porų, bei kelių rūšių k<strong>ir</strong>ai. Žiemojančių <strong>jūros</strong> paukščiųgausumui <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandenyse didžiulę įtaką turi žiemos klimatinės sąlygos. Čiažiemojančių paukščių ženkliai pagausėja atšiauriomis žiemomis, kai užšąla šiauriau esančiospagrindinės šių paukščių žiemavietės – Rygos įlanka, Irbe sąsiauris <strong>ir</strong> t.t. Ypač atšiauriomisžiemomis kai kurių rūšių žiemojančių <strong>jūros</strong> paukščių gausumas <strong>Lietuvos</strong> vandenyse galiišaugti kelis ar net keliolika kartų (Vaitkus, 1999).<strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> vandenyse sutinkami <strong>jūros</strong> paukščiai prisk<strong>ir</strong>iami įva<strong>ir</strong>iems <strong>jūros</strong>paukščių ekotipams:Jūros pav<strong>ir</strong>šiuje besimaitinantys atv<strong>ir</strong>os <strong>jūros</strong> paukščiai:- trip<strong>ir</strong>štis k<strong>ir</strong>asVandens storymėje besimaitinantys (pelaginiai) atv<strong>ir</strong>os <strong>jūros</strong> paukščiai:- alka- laibasnapis narūnėlis- taistėJūros pav<strong>ir</strong>šiuje besimaitinantys priekrantės paukščiai:- margasnapė žuvėdra- upinė žuvėdra- mažasis k<strong>ir</strong>asVandens storymėje besimaitinantys (pelaginiai) priekrantės paukščiai:- juodakaklis naras (maitinasi <strong>ir</strong> toliau nuo kranto, gilesniuose vandenyse)- rudakaklis naras (maitinasi <strong>ir</strong> toliau nuo kranto, gilesniuose vandenyse)- ausuotasis kragas- didysis dančiasnapis- vidutinis dančiasnapis- didysis kormoranasPotvynio zonoje bentosu besimaitinantys paukščiai- juodkrūtis bėgikas- gaidukasSublitoralėje bentosu besimaitinantys paukščiai:- nuodėgulė- juodoji antis- ledinė antis- sib<strong>ir</strong>inė gagaJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 99
Change language