Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraDabartinė išteklių būklė yraKūno ilgis 25-50 cm,pakankamai gera. Baltijossvoris – 80-130 g.jūros priekrantėje nėgėsSubręsta 6-7 m., kainežvejojamos, todėl verslinėilgis 25-50 cm, svorisžvejyba šiuo metu išteklių50-125 g.būklės jūroje neįtakoja.Upinė nėgėLampetra fluviatilisPraeivė, paplitusi Šiaurės,Baltijos jūrų baseinuose,subrendusi nerštui migruojaį upes. Upinių nėgiųmigracija iš Baltijos jūros įKuršių marių baseinąprasideda antroje vasarospusėje ir tęsiasi iki kitų metųgegužės mėnesio. Nėgiųneršto migracijos iš Baltijosjūros į Nemuno baseinąlaikotarpis susideda iš dviejųbiologiškai tarpusavyjesusijusių etapų:priešnerštinio rudeninio –žieminio ir nerštiniopavasarinio.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 94
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.6 Jūros žinduolių įvairovė, pasiskirstymas ir kaitaBaltijos jūroje gyvena ir veisiasi 3 ruonių rūšys: pilkasis ruonis (Halichoerus grypusmacrorhynchus), žieduotasis ruonis (Phoca hispida botnica) ir rytų Atlanto paprastasis ruonis(Phoca vitulina vitilina). Į Lietuvos faunos sąrašą įtraukta tik viena rūšis – pilkasis ruonis. Šigyvūnų rūšis yra įtraukta ir į Lietuvos raudonąją knygą. Pilkasis ruonis priskiriamas 1(E)kategorijai – gyvūnams, kurie yra ties išnykimo riba. Kitos dvi rūšys neminimos Lietuvosgyvūnų sąraše, nors jų pasirodymo Lietuvos teritoriniuose vandenyse atvejai yra registruoti.Paprastasis ruonis buvo stebimas 2005 metų vasarą. Žieduotieji ruoniai rasti 1997 ir 2003metais. Be ruonių, Lietuvoje užfiksuoti ir kiti jūrų žinduoliai. 2001 ir 2003 metais žvejųtinkluose rastos dvi jūrų kiaulės (Phocoena phocoena). 1998 metais prie Latvijos sienos rastanegyva Atlanto afalina (Tursiops truncatus), o 2007 metais dvi afalinos buvo stebėtosNemirsetoje 6,5 km. nuo kranto atstumu.Kadangi sistemingi jūrinių žinduolių moksliniai tyrimai ir stebėsena Lietuvos jūrinėjeteritorijoje nevykdomi, informacija apie ruonius iki 1987 m gauta iš monografijos „Lietuvosfauna“ bei apklausiant pajūrio žvejus. Nuo 1987 m ruonių stebėjimus bei veisimąvisuomeniniais pagrindais atlieka Lietuvos jūrų muziejus. 1990 metais informaciją apieruonių gausą ir jų sveikatos būklę buvo bandoma gauti atliekant pakrantės gyventojų apklausąanketų pagalba, bet šis būdas nepasiteisino dėl žmonių pasyvumo. Kitais metais žvejų irpajūrio žmonių buvo prašoma pranešti apie Baltijos jūroje matytus ruonius telefonu. Pirmiejiduomenys iš žmonių apie pastebėtus gautus ruonius gauti jau 1991 metais. Tikrinant gautusduomenis aprašyti ruonių stebėjimo vietovė, biotopas, laikas, pagal galimybes apytikslis kūnoilgis ir elgsenos ypatumai. Apie kritusius ruonius informacija renkama nuo 1996 metų.Halichoerus grypus macrorhynchus – Baltijos jūros pilkojo ruonio porūšis, kuriopagrindinis skiriamasis bruožas nuo Atlanto vandenyno porūšio yra jo pagofiliškumas. Taiplačiausiai Baltijoje paplitusi ruonių rūšis, jos didžiausias gausumas stebimas šiaurinėje jūrosdalyje. Vasario pabaigoje – kovą patelės atveda vieną, rečiau du jauniklius. Nėštumas trunka11-11,5 mėn. Patinai lytiškai subręsta 6 metų, patelės - 3-4 metų, tačiau pirmas neštumas būna4-5 metų. Suaugusių ruonių svoris svyruoja nuo 150 iki 320 kg, ilgis 170-250 cm.. Gimusioruoniuko svoris būna apie 12-15 kg. Laktacijos periodas trunka 2, ilgiausiai 3 savaites. Per tąlaikotarpį jauniklis vidutiniškai priauga po 2 kg per dieną. Motinos pieno riebumas maitinimometu palaipsniui kyla nuo 35 iki 60%. Maitinimo pabaigoje vidutinė jauniklių kūno masėbūna: patelių 37,8 kg, patinų 40,2 kg. Nors neretai ruoniukų svoris siekia ir apie 50 kg.Būdingas jaunikliams baltas kailiukas pradeda šertis jau po 10 dienų ir pilnai nusišeria pomėnesio.Phoca hispida botnica – Baltijos jūroje gyvenančio ruonio rūšis. Didžiausias gausumasregistruojamas šiaurinėje Baltijos jūros dalyje, Botnijos įlankoje yra apie 70% visospopuliacijos. Vidutinis suaugusio gyvūno svoris svyruoja nuo 50 iki 110 kg. Žieduotiejiruoniai lytiškai subręsta 5-7 metų. Gyvenimo trukmė- iki 40 metų. Tai yra pagofilinė rūšis.Nuo ledo susidarymo patelė daro sau gulyklas tarp ledų, kur vasario - kovo mėnesiais jiatveda jauniklį ir gali pailsėti. Naujagimių svoris būna 3,5-4,5 kg. Būdingas jaunikliamsembrioninis baltas kailiukas pradeda šertis jau po 2 savaičių ir pilnai nusišeria 6 savaičiųbėgyje. Visą tą laikotarpį jauniklis būna slėptuvėje ir nelipa į vandenį. Laktacijos periodopabaigoje, po 5-6 savaičių nuo gimimo, jauniklių masė padidėja iki 19-22 kg. Motinos pienoriebumas siekia 45-55% kas leidžia ruoniukams greitai suformuoti didelę riebalų atsargą.Pusės metų amžiaus gyvūno svoris būna 34-37 kg.Phoca vitulina vitulina – pietrytinėje Baltijos jūros dalyje gyventi ruonių rūšis. Šieruoniai gausūs Rytų Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje; Baltijoje jų nėra gausu. Vidutinissuaugusio gyvūno svoris apie 90 - 110 kg. Lytiškai subręsta 4-5 metų. Vasarą, birželioJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 95
- Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 60 and 61: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
- Page 79 and 80: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 81 and 82: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 83 and 84: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 85 and 86: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 87 and 88: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 89 and 90: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 91 and 92: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 93: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 98 and 99: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 100 and 101: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 102 and 103: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 104 and 105: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 106 and 107: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 108 and 109: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 110 and 111: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 112 and 113: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 114 and 115: %LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
- Page 116 and 117: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 118 and 119: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 120 and 121: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 122 and 123: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 124 and 125: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 126 and 127: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 128 and 129: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 130 and 131: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 132 and 133: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 134 and 135: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 136 and 137: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 138 and 139: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 140 and 141: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 142 and 143: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.6 Jūros žinduolių įva<strong>ir</strong>ovė, pasisk<strong>ir</strong>stymas <strong>ir</strong> kaita<strong>Baltijos</strong> jūroje gyvena <strong>ir</strong> veisiasi 3 ruonių rūšys: pilkasis ruonis (Halichoerus grypusmacrorhynchus), žieduotasis ruonis (Phoca hispida botnica) <strong>ir</strong> rytų Atlanto paprastasis ruonis(Phoca vitulina vitilina). Į <strong>Lietuvos</strong> faunos sąrašą įtraukta tik viena rūšis – pilkasis ruonis. Šigyvūnų rūšis yra įtraukta <strong>ir</strong> į <strong>Lietuvos</strong> raudonąją knygą. Pilkasis ruonis prisk<strong>ir</strong>iamas 1(E)kategorijai – gyvūnams, kurie yra ties išnykimo riba. Kitos dvi rūšys neminimos <strong>Lietuvos</strong>gyvūnų sąraše, nors jų pas<strong>ir</strong>odymo <strong>Lietuvos</strong> teritoriniuose vandenyse atvejai yra registruoti.Paprastasis ruonis buvo stebimas 2005 metų vasarą. Žieduotieji ruoniai rasti 1997 <strong>ir</strong> 2003metais. Be ruonių, Lietuvoje užfiksuoti <strong>ir</strong> kiti jūrų žinduoliai. 2001 <strong>ir</strong> 2003 metais žvejųtinkluose rastos dvi jūrų kiaulės (Phocoena phocoena). 1998 metais prie Latvijos sienos rastanegyva Atlanto afalina (Tursiops truncatus), o 2007 metais dvi afalinos buvo stebėtosNem<strong>ir</strong>setoje 6,5 km. nuo kranto atstumu.Kadangi sistemingi jūrinių žinduolių moksliniai tyrimai <strong>ir</strong> stebėsena <strong>Lietuvos</strong> jūrinėjeteritorijoje nevykdomi, informacija <strong>apie</strong> ruonius iki 1987 m gauta iš monografijos „<strong>Lietuvos</strong>fauna“ bei apklausiant pajūrio žvejus. Nuo 1987 m ruonių stebėjimus bei veisimąvisuomeniniais pagrindais atlieka <strong>Lietuvos</strong> jūrų muziejus. 1990 metais informaciją <strong>apie</strong>ruonių gausą <strong>ir</strong> jų sveikatos būklę buvo bandoma gauti atliekant pakrantės gyventojų apklausąanketų pagalba, bet šis būdas nepasiteisino dėl žmonių pasyvumo. Kitais metais žvejų <strong>ir</strong>pajūrio žmonių buvo prašoma pranešti <strong>apie</strong> <strong>Baltijos</strong> jūroje matytus ruonius telefonu. P<strong>ir</strong>miejiduomenys iš žmonių <strong>apie</strong> pastebėtus gautus ruonius gauti jau 1991 metais. Tikrinant gautusduomenis aprašyti ruonių stebėjimo vietovė, biotopas, laikas, pagal galimybes apytikslis kūnoilgis <strong>ir</strong> elgsenos ypatumai. Apie kritusius ruonius informacija renkama nuo 1996 metų.Halichoerus grypus macrorhynchus – <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> pilkojo ruonio porūšis, kuriopagrindinis sk<strong>ir</strong>iamasis bruožas nuo Atlanto vandenyno porūšio yra jo pagofiliškumas. Taiplačiausiai Baltijoje paplitusi ruonių rūšis, jos didžiausias gausumas stebimas šiaurinėje <strong>jūros</strong>dalyje. Vasario pabaigoje – kovą patelės atveda vieną, rečiau du jauniklius. Nėštumas trunka11-11,5 mėn. Patinai lytiškai subręsta 6 metų, patelės - 3-4 metų, tačiau p<strong>ir</strong>mas neštumas būna4-5 metų. Suaugusių ruonių svoris svyruoja nuo 150 iki 320 kg, ilgis 170-250 cm.. Gimusioruoniuko svoris būna <strong>apie</strong> 12-15 kg. Laktacijos periodas trunka 2, ilgiausiai 3 savaites. Per tąlaikotarpį jauniklis vidutiniškai priauga po 2 kg per dieną. Motinos pieno riebumas maitinimometu palaipsniui kyla nuo 35 iki 60%. Maitinimo pabaigoje vidutinė jauniklių kūno masėbūna: patelių 37,8 kg, patinų 40,2 kg. Nors neretai ruoniukų svoris siekia <strong>ir</strong> <strong>apie</strong> 50 kg.Būdingas jaunikliams baltas kailiukas pradeda šertis jau po 10 dienų <strong>ir</strong> pilnai nusišeria pomėnesio.Phoca hispida botnica – <strong>Baltijos</strong> jūroje gyvenančio ruonio rūšis. Didžiausias gausumasregistruojamas šiaurinėje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje, Botnijos įlankoje yra <strong>apie</strong> 70% visospopuliacijos. Vidutinis suaugusio gyvūno svoris svyruoja nuo 50 iki 110 kg. Žieduotiej<strong>ir</strong>uoniai lytiškai subręsta 5-7 metų. Gyvenimo trukmė- iki 40 metų. Tai yra pagofilinė rūšis.Nuo ledo susidarymo patelė daro sau gulyklas tarp ledų, kur vasario - kovo mėnesiais jiatveda jauniklį <strong>ir</strong> gali pailsėti. Naujagimių svoris būna 3,5-4,5 kg. Būdingas jaunikliamsembrioninis baltas kailiukas pradeda šertis jau po 2 savaičių <strong>ir</strong> pilnai nusišeria 6 savaičiųbėgyje. Visą tą laikotarpį jauniklis būna slėptuvėje <strong>ir</strong> nelipa į vandenį. Laktacijos periodopabaigoje, po 5-6 savaičių nuo gimimo, jauniklių masė padidėja iki 19-22 kg. Motinos pienoriebumas siekia 45-55% kas leidžia ruoniukams greitai suformuoti didelę riebalų atsargą.Pusės metų amžiaus gyvūno svoris būna 34-37 kg.Phoca vitulina vitulina – pietrytinėje <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> dalyje gyventi ruonių rūšis. Šieruoniai gausūs Rytų Atlanto vandenyne <strong>ir</strong> Šiaurės jūroje; Baltijoje jų nėra gausu. Vidutinissuaugusio gyvūno svoris <strong>apie</strong> 90 - 110 kg. Lytiškai subręsta 4-5 metų. Vasarą, b<strong>ir</strong>želioJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 95