Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131 LIETUVOS BALTIJOS JŪRAI BŪDINGŲ APLINKOS SAVYBIŲVERTINIMAS BEI JŲ PASISKIRSTYMO GRAFINISATVAIZDAVIMASAtlikta veikla 1.1.3. ir pateikiamas rezultatas R1.1.3 - jūros rajono būdingų savybių(fizinių, cheminių, buveinių tipų, biologinių ir kitų savybių) (Direktyvos III priedas, 1 lentelė;2010 m. rugsėjo 1. EK sprendimas dėl geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijų irmetodinių standartų) vertinimas bei jų pasiskirstymo grafinis atvaizdavimas. Nesantpakankamai duomenų apie tam tikras savybes, pasinaudojant vykdytų ar vykdomų projektųrezultatais, kitų šalių ar kitais būdais prieinama informacija, atlikti tyrimai tam tikrų savybiųpreliminariam įvertinimui. Pateikta informacija dėl saugomų teritorijų steigimo išskirtinėjeekonominėje zonoje.1.1 Fizinės ir cheminės savybės1.1.1 Jūros dugno topografija ir batimetrijaBaltijos jūros Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) plotas yra 6426,6 km².Lietuvos teritorinė jūra užima 1849 km². Pietinėje dalyje Lietuvos IEZ ribojasi su Rusijosfederacijos, šiaurėje su Latvijos, o vakaruose su Švedijos zonomis.Baltijos jūros Lietuvos jūros rajonas pasižymi gana sudėtingu dugno reljefu, kuriosvarbiausi elementai yra teigiamos formos plynaukštės ir neigiamos įdaubos. Didelę dugnoploto dalį užima Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė bei Gdansko įdaubos link besileidžiantysjos šlaitai (Gelumbauskaite, 1986). Pati Gdansko įdauba maždaug nuo Klaipėdos platumos ir20 o 20’ r. ilg. driekiasi į pietvakarius Gdansko įlankos link. Gdansko įdaubos šiaurinis kraštasyra Lietuvos ekonominės zonos centre. Į įdaubą atsiveria Nemuno proslėnis(Gelumbauskaitė, 2010). Nuo Gdansko įdaubos šiaurinės dalies jis driekiasi RPR kryptimi,arčiausiai prie Kuršių nerijos priartėdamas Nidos-Juodkrantės platumose.Nemuno proslėnis iš šiaurės, Gdansko įdauba iš vakarų, o Kuršių nerija ir Sambijospusiasalis iš pietryčių ir pietų riboja Sambijos-Kuršių plynaukštę, plytinčią maždaug tarp 18ir 50-60 m gylio. Jos fragmentai užima pietinę Lietuvos akvatorijos dalį. Šis rajonas pasižymididele reljefo sąskaida. Ją lemia iš ledynmečio ir poledynmečio paveldėtas, ryškiai kalvotas -daubotas moreninis reljefas, performuotas jūros vandens svyravimų ir šiuolaikiniųhidrodinaminių procesų. Senųjų kranto linijų vietas žymi pakopų fragmentai(Gelumbauskaitė, Šečkus, 2005). Plynaukščių paviršiuje dažnai sutinkami žvirgždu irgargždu padengti plotai. Esant žemam jūros lygiui juos suformavo bangų veikla. Nemunoproslėnio šlaituose stiprios srovės, susidarančios atviros jūros ir kranto zonos sandūroještormų metu, neleidžia kauptis smulkioms nuosėdoms. Dėl to, tarp 40 ir 55 m gylio plytintyspietiniai proslėnio šlaitai labai reljefingi, palyginti statūs ir padengti tik stambia medžiaga(Trimonis, Gulbinskas, 2002).Šiaurinėje Lietuvos akvatorijos dalyje išryškėja Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė. Šiplynaukštė prasideda nuo Rygos įlankos ir driekiasi išilgai kranto, o maždaug Liepojosplatumoje pasuka į pietvakarius, įsiterpdama tarp Gotlando ir Gdansko įdaubų. Įsiterpimovietoje yra ir ryškesnių pakilumų. Viena jų, esanti šiaurės vakarinėje Lietuvos ekonominėszonos dalyje, vadinama Klaipėdos banka. Ją formuoja ledyninis-akumuliacinis bei ledynotirpsmo vandenų sukurtas ir vėliau jūrinių abrazinių-akumuliacinių procesų performuotasreljefas. Jūros gylis čia vietomis siekia 47 m (Gelumbauskaitė ir kt., 1999). Einant į vakarus,ši banka stačiu šlaitu leidžiasi į Gotlando įdaubą.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 9