Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.5 Žuvų įvairovė, populiacijų struktūra, gausa ir pasiskirstymasBaltijos jūros Lietuvos vandenyse registruotos 65 apskritažiuomenių ir žuvų rūšys, tarp jų 21gėlavandenė ir 33 jūrinės, 11 diadrominių. Apie 19 apskritažiuomenių ir žuvų rūšių yra saugomospagal Buveinių direktyvą, Berno arba CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšiųtarptautinės prekybos) konvencijas, 5 įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą, o 18 yra laikomos labairetomis. Iš visų Baltijos jūros Lietuvos vandenyse registruotų rūšių 34 pagaunamos kasmet, o 14rečiau nei kartą per 10 metų. Informacija apie pagrindinių žuvų rūšių populiacijas, jų gausumą irpasiskirstymą pateikta 1-20 lentelėje ir I.11 priede.1-20 lent. Pagrindinių žuvų rūšių populiacijų Lietuvos Baltijos jūroje charakteristika.Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraPopuliacijos, neršiančiosPatelių ilgis 34,5-51Kuršių mariose, ištekliai yracm, svoris – 320-1447stabilūs bei gausūs, ištekliųg. Patinų ilgis 29-49,2būklė tolygiai gerėjocm, svoris 194-994 g.pastaruosius 15 metų. 2003-Subręsta 2-3 m., kai2005 m. į Kuršių mariasilgis 27-30 cm, svorisneršti iš jūros migravo 250-150-200 g.400 tūkstančių perpelių.Migruojančių individų2005 m. priekrantėjeamžius varijuoja nuo 2+pagauta 2,3 t, 2006 – 4,1 t,iki 8+, dominuoja 5+,2007 – 3,5 t perpelių.6+ amžiaus individai.Manoma, jog bendrimigruojančių perpeliųištekliai 2003-2007 m.laikotarpiu buvo 150-240tonų kasmet.PerpelėAlosa fallax fallaxBaltijos strimelėClupea harengusmembrasTai viena gausiausių žuvųLietuvos ekonominėjezonoje. Pastaraisiais metaisLietuvos žvejai sužvejoja po1,5-4,5 tūkst. tonų strimeliųper metus. Priekrantėje jųsugaunama mažiau neiatviros jūros akvatorijoje.Baltijos jūros Lietuvospriekrantės versliniuoselaimikiuose 2007 m. sudarė43,8 t (14% visų laimikių).Šios anadrominės žuvysgyvena Europos pakrantėsenuo Pirėnų pusiasalio ikiNorvegijos krantų. Baltijosjūroje paplitimo ribosdidėja, lyginant su grėsusiuišnykimu XX a. II pusėje,dėka sėkmingo populiacijosatsikūrimo Lietuvoje.Perpelės migruoja neršti įKuršių marias, nerštasvyksta gegužės-birželiomėnesiais. Nerštinėsmigracijos metu perpelėsgausiai sutinkamos visoješiaurinėje marių dalyje. Įnerštinius tuntus perpelėsburiasi Nemuno avandeltosakvatorijoje, didelineršiančių individų būriaistebimi ties Ežios sekluma,Ventės ragu, Vidmarėse.Jaunikliai į jūrą migruojapirmaisiais gyvenimometais.Pelaginė žuvų rūšis, laikosituntais paviršiniuosevandens sluoksniuose.Nerštas stebimas šiaurinėjeLietuvos priekrantėjeakmenuotame dugne supovandenine augmenija, taippat ant Klaipėdos uostovartų molų konstrukcijų, 2-15 m gylyje.Ilgis paprastai siekia nedaugiau 25 cm,dažniausiai 20-23 cm,labai retai – 37,5 cm,svoris dažniausiai – 40-80 g, retkarčiais – 100-190 g, amžius – 3-6,retkarčiais - 8-10 metų.Subręsta 2-3 m., kaiilgis 13-14 cm. svoris20-36 g.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 87