Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13apie naftos poveikį dugno augalijai nėra. Be to, raudondumblių ploto sumažėjimas nebuvoregistruotas Palangos zonoje, kur nustatyti tankiausi ir didžiausi sąžalynai tiek praeityje, tiek iratlikus tyrimus pastaraisiais dešimtmečiais (Blinova & Tolstikova, 1972; Olenin & Labanauskas,1994). Kita vertus, kaip tik Palangos rajone į krantą buvo išmesta viena iš didžiausių naftos dėmių(Olenin, 1990). Iki šiol nėra eksperimentinių ar kitokio pobūdžio įrodymų apie naftos poveikįšakotajam banguoliui, todėl galimas "Globe Assimi" išsiliejusios naftos poveikis lieka neaiškus.LiteratūraAlexandersson, H., Schmith, T., Iden, K. & Tuomenvirta, H., 2000. Trends of storms in NW Europederived from an updated pressure data set. Clim. Res. 14, 71-73Bäck, S., Kauppila, P., Kangas, P., Ruuskanen, A., Westberg, V., Perus, J. & Räike, A., 2006. Abiological monitoring programme for the coastal waters of Finland according to the EU WaterFramework Directive. Environmental research. Engineering and management 4 (38), 6-11Olenin, S., 1990. Benthos in the Klaipeda Strait. Katastrofa tankera "Globe Assimi" i ejoekologicheskije posledstviya (Catastrophe of the oil-tanker "Globe Assimi" and its ecologicalconsequences, 178-184 (in Russian).Rönnberg, C. & Bonsdorff, E., 2004. Baltic Sea eutrophication: area-specific ecologicalconsequences. Hydrobiologia 514, 227-241JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 86
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.5 Žuvų įvairovė, populiacijų struktūra, gausa ir pasiskirstymasBaltijos jūros Lietuvos vandenyse registruotos 65 apskritažiuomenių ir žuvų rūšys, tarp jų 21gėlavandenė ir 33 jūrinės, 11 diadrominių. Apie 19 apskritažiuomenių ir žuvų rūšių yra saugomospagal Buveinių direktyvą, Berno arba CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšiųtarptautinės prekybos) konvencijas, 5 įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą, o 18 yra laikomos labairetomis. Iš visų Baltijos jūros Lietuvos vandenyse registruotų rūšių 34 pagaunamos kasmet, o 14rečiau nei kartą per 10 metų. Informacija apie pagrindinių žuvų rūšių populiacijas, jų gausumą irpasiskirstymą pateikta 1-20 lentelėje ir I.11 priede.1-20 lent. Pagrindinių žuvų rūšių populiacijų Lietuvos Baltijos jūroje charakteristika.Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amžiaus / dydžiostruktūraPopuliacijos, neršiančiosPatelių ilgis 34,5-51Kuršių mariose, ištekliai yracm, svoris – 320-1447stabilūs bei gausūs, ištekliųg. Patinų ilgis 29-49,2būklė tolygiai gerėjocm, svoris 194-994 g.pastaruosius 15 metų. 2003-Subręsta 2-3 m., kai2005 m. į Kuršių mariasilgis 27-30 cm, svorisneršti iš jūros migravo 250-150-200 g.400 tūkstančių perpelių.Migruojančių individų2005 m. priekrantėjeamžius varijuoja nuo 2+pagauta 2,3 t, 2006 – 4,1 t,iki 8+, dominuoja 5+,2007 – 3,5 t perpelių.6+ amžiaus individai.Manoma, jog bendrimigruojančių perpeliųištekliai 2003-2007 m.laikotarpiu buvo 150-240tonų kasmet.PerpelėAlosa fallax fallaxBaltijos strimelėClupea harengusmembrasTai viena gausiausių žuvųLietuvos ekonominėjezonoje. Pastaraisiais metaisLietuvos žvejai sužvejoja po1,5-4,5 tūkst. tonų strimeliųper metus. Priekrantėje jųsugaunama mažiau neiatviros jūros akvatorijoje.Baltijos jūros Lietuvospriekrantės versliniuoselaimikiuose 2007 m. sudarė43,8 t (14% visų laimikių).Šios anadrominės žuvysgyvena Europos pakrantėsenuo Pirėnų pusiasalio ikiNorvegijos krantų. Baltijosjūroje paplitimo ribosdidėja, lyginant su grėsusiuišnykimu XX a. II pusėje,dėka sėkmingo populiacijosatsikūrimo Lietuvoje.Perpelės migruoja neršti įKuršių marias, nerštasvyksta gegužės-birželiomėnesiais. Nerštinėsmigracijos metu perpelėsgausiai sutinkamos visoješiaurinėje marių dalyje. Įnerštinius tuntus perpelėsburiasi Nemuno avandeltosakvatorijoje, didelineršiančių individų būriaistebimi ties Ežios sekluma,Ventės ragu, Vidmarėse.Jaunikliai į jūrą migruojapirmaisiais gyvenimometais.Pelaginė žuvų rūšis, laikosituntais paviršiniuosevandens sluoksniuose.Nerštas stebimas šiaurinėjeLietuvos priekrantėjeakmenuotame dugne supovandenine augmenija, taippat ant Klaipėdos uostovartų molų konstrukcijų, 2-15 m gylyje.Ilgis paprastai siekia nedaugiau 25 cm,dažniausiai 20-23 cm,labai retai – 37,5 cm,svoris dažniausiai – 40-80 g, retkarčiais – 100-190 g, amžius – 3-6,retkarčiais - 8-10 metų.Subręsta 2-3 m., kaiilgis 13-14 cm. svoris20-36 g.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 87
- Page 36 and 37: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 38 and 39: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 40 and 41: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 42 and 43: Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
- Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 60 and 61: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
- Page 79 and 80: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 81 and 82: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 83 and 84: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 85: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 89 and 90: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 91 and 92: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 93 and 94: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 95 and 96: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 98 and 99: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 100 and 101: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 102 and 103: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 104 and 105: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 106 and 107: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 108 and 109: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 110 and 111: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 112 and 113: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 114 and 115: %LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
- Page 116 and 117: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 118 and 119: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 120 and 121: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 122 and 123: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 124 and 125: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 126 and 127: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 128 and 129: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 130 and 131: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 132 and 133: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 134 and 135: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13<strong>apie</strong> naftos poveikį dugno augalijai nėra. Be to, raudondumblių ploto sumažėjimas nebuvoregistruotas Palangos zonoje, kur nustatyti tankiausi <strong>ir</strong> didžiausi sąžalynai tiek praeityje, tiek <strong>ir</strong>atlikus tyrimus pastaraisiais dešimtmečiais (Blinova & Tolstikova, 1972; Olenin & Labanauskas,1994). Kita vertus, kaip tik Palangos rajone į krantą buvo išmesta viena iš didžiausių naftos dėmių(Olenin, 1990). Iki šiol nėra eksperimentinių ar kitokio pobūdžio įrodymų <strong>apie</strong> naftos poveikįšakotajam banguoliui, todėl galimas "Globe Assimi" išsiliejusios naftos poveikis lieka neaiškus.LiteratūraAlexandersson, H., Schmith, T., Iden, K. & Tuomenv<strong>ir</strong>ta, H., 2000. Trends of storms in NW Europederived from an updated pressure data set. Clim. Res. 14, 71-73Bäck, S., Kauppila, P., Kangas, P., Ruuskanen, A., Westberg, V., Perus, J. & Räike, A., 2006. Abiological monitoring programme for the coastal waters of Finland according to the EU WaterFramework D<strong>ir</strong>ective. Env<strong>ir</strong>onmental research. Engineering and management 4 (38), 6-11Olenin, S., 1990. Benthos in the Klaipeda Strait. Katastrofa tankera "Globe Assimi" i ejoekologicheskije posledstviya (Catastrophe of the oil-tanker "Globe Assimi" and its ecologicalconsequences, 178-184 (in Russian).Rönnberg, C. & Bonsdorff, E., 2004. Baltic Sea eutrophication: area-specific ecologicalconsequences. Hydrobiologia 514, 227-241JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 86
Change language