Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Sphacelaria plumigera, Cladophora rupestris), o Furcellaria lumbricalis <strong>ir</strong> Coccotylustruncatus individai dažnai smulkesni, nors projekcinis padengimas panašus.5. Žiedinių augalų bendrijos. Labanauskas (2000) išskyrė žiedinių augalų (Zosteretum marinaeBorg. ex van Goor 1921) bendriją. Tačiau, kadangi jų mėginiai buvo paimti nekiekybiniaismetodais (t.y. kabliu) bei pagal paskutinius tyrimų rezultatus (nuo 2000 m.) jų nebuvo rastapriekrantėje naudojant povandeninius tyrimo metodus, todėl tikėtina, kad šie augalai yra atnešamisrovių iš kitų <strong>Baltijos</strong> vietų arba šios bendrijos nėra stabilios.Bendrai makrofitobentoso rūšinė sudėtis, augimvietės <strong>ir</strong> bendrijos <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje yramažai tyrinėtos, todėl dabartinis jų išskyrimas yra abejotinas bei reikalauja pakartotinų <strong>ir</strong> detalesniųtyrimų. Daugiausia dėmesio (nuo 1950 m. vidurio) buvo sk<strong>ir</strong>ta raudondumblio šakotojo banguolioFurcellaria lumbricalis (Hudson) J. V. Lamouroux išteklių tyrimams dėl šios rūšies komercinėssvarbos (K<strong>ir</strong>eeva, 1960 a,b; Blinova, Tolstikova, 1972).Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) pasisk<strong>ir</strong>stymas <strong>ir</strong> ištekliai.Šakotasis banguolis yra vienintelis buveines formuojantis daugiametis makrodumblis PR Baltijoje(Olenin <strong>ir</strong> kt., 1996; Bučas <strong>ir</strong> kt., 2007). Tankūs šio raudondumblio sąžalynai yra žinomi kaipnatūralus nerštaviečių substratas <strong>Baltijos</strong> silkei (Clupea harengus membras L.) (Maksimov <strong>ir</strong> kt.,1996) <strong>ir</strong> antrinis substratas siūliniams makrodumbliams bei dvigeldžiams moliuskams (Mytilusedulis) (Blinova, Tolstikova, 1972).Šakotojo banguolio augimvietės registruotos 1–16 m. gylyje (Bučas, 2009). Raudondumbliogausumas tyrimų rajone svyravo nuo pavienio ar kelių gniužulų (< 10 % padengimas) iki tankiųsąžalynų (100 % padengimas). Vidutinė rūšies biomasė povandeniniame šlaite santykinai stipriaikoreliuoja (r S = 0,76; p< 0,05) su padengimu.Šakotojo banguolio augimvietės mikroploteliuose (10 cm 2 –100 m 2 ) štorminių vėjų dažnis <strong>ir</strong>aplinkinių dugno sedimentų judrumas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką raudondumbliopasisk<strong>ir</strong>stymui, o šių veiksnių intensyvumas priklauso nuo gylio <strong>ir</strong> substrato tipo (Bučas, 2009).Šakotojo banguolio augimviečių pasisk<strong>ir</strong>stymui <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje svarbiausi yra tinkamosubstrato pasisk<strong>ir</strong>stymas <strong>ir</strong> gylis (lemiantis apšvietimo sąlygas), kurie riboja rūšies augimvietėsplotą. Kiti pagal svarbą veiksniai yra Kuršių marių vandenų sklaida priekrantėje <strong>ir</strong> nuo dugnomorfologijos priklausantis bangų poveikis.Šakotojo banguolio augimvietė <strong>Lietuvos</strong> <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> priekrantėje tęsiasi <strong>apie</strong> 26 km išilgaižemyninio kranto (Bučas, 2009). Modeliu įvertintas rūšies augimvietės plotas dengia 47±11 km 2 , taisudaro <strong>apie</strong> 50 % visos potencialios augimvietės ploto. Raudondumblio ištekliai šioje teritorijojesudaro 8449±3813 t. Dėl tinkamų substratų, pakankamo vandens skaidrumo <strong>ir</strong> palankių dugno šlaitomorfologinių savybių (mažesnio bangų poveikio) vertingiausi šakotojo banguolio sąžalynai <strong>ir</strong>ištekliai pasisk<strong>ir</strong>stę šiaurinėje priekrantės dalyje ties Palanga 5–10 m gylyje (I.9 priedas).Istoriniai šakotojo banguolio (F. lumbricalis) išteklių pasisk<strong>ir</strong>stymo pokyčiaipriekrantėje. Šakotojo banguolio kolonizuota teritorija <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje izoliuota nuo kitųšios rūšies augimviečių <strong>Baltijos</strong> jūroje judraus smėlio rajonų <strong>ir</strong> gylio (Bučas, 2009). ArtimiausiaLietuvai F. lumbricalis augimvietė yra <strong>apie</strong> 25 km į šiaurę ties Pape, Latvijos priekrantėje (Müller-Karulis et al., 2007), <strong>ir</strong> už 100 km į pietus ties Sambijos pusiasaliu, Kaliningrado teritorijoje(Blinova, 2007).Didžiausias šakotojo banguolio maksimalus gylis (19 m.) buvo nustatytas 1956 m. (1-19Lentelė) (K<strong>ir</strong>eeva, 1960b) <strong>ir</strong> gali būti naudojamas etaloninių sąlygų apibūdinimui. Vėlesniais metaismaksimalus raudondumblio gylis sumažėjo iki 14-16 m., bet nuo 1968-1969 m. iki dabar jis išlikonepakitęs. Didžiausia šakotojo banguolio biomasė <strong>Lietuvos</strong> priekrantėje buvo registruota taip patJŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 84
Change language