Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.2. Vienmečių siūlinių dumblų bendrija su v. Rhizoclonium implexum. Diferencinės rūšys –Bangia atropurpurea, Rhizoclonium implexum. Šios bendrijos aptinkamos tik Klaipėdossąsiauryje ant krantinių ir molų. Nors gausiai auganti Bangia atropurpurea yra jūrinė rūšis,šios bendrijos pasižymi dideliu atsparumu gėlo vandens poveikiui. Auga labai nedideliuosegyliuose, nors, matomai, bendrija neatspari bangų mūšai (sąsiauryje bangavimasnepalyginamai mažesnis negu jūroje). Raudondumblis Bangia atropurpurea labai retasvisoje pietrytinėje Baltijoje, Lietuvoje sutinkamas tik šioje bendrijoje ir tik Klaipėdossąsiauryje. Taip pat pažymėtina, kad šiam variantui priklausančiose bendrijose nesutinkamamidija (Mytilus edulis).1.3. Vienmečių siūlinių dumblų bendrija su v. Enteromorpha intestinalis. Diferencinės rūšys –Enteromorpha ssp., Pilayella littoralis. Šią bendriją sudaro nitrofilinės–fotofilinės rūšys. Jiaptinkama augant nedideliais ploteliais ant stambių riedulių išilgai visos pakrantės labaimažame gylyje (iki 1 m.). Bendrijoje visai neaptinkama Rhizoclonium implexum ir Bangiaatropurpurea, tačiau yra daug indiferentinių ir atsitiktinių rūšių (daugiausiai Ceramium irPolysiphonia genčių raudondumbliai).2. Giliavandenė žaliadumblių Cladophora rupestris bendrija. Diferencinės rūšys: Cladophorarupestris. Sutinkama 1,5 – 7 m. gylyje ant nedidelių, plikų ar dugno nuosėdomis bei ūsakojaisvėžiagyviais Balanus improvisus padengtų akmenų. Pasitaiko išilgai visos pakrantės. Bendrijaskurdi rūšimis, augalų projekcinis padengimas ir fitomasė taip pat maži. Vienintelė pastovi rūšis– tai Cladophora rupestris, visos kitos (jų aptikta tik 7) – lydinčios, dažnai pasitaikančiosbeveik visose bendrijose. Tikėtina, jog ši bendrija yra sunykęs Sphacelaria arctica bendrijosvariantas.3. Epilitinių rudadumblių Ochrophyta bendrija. Pagal Labanauską (2000) buvo išskirti du bendrijųvariantai, Sphacelaria arctica ir Fucus vesiculosus, tačiau pastarąją bendriją reikėtų laikytinepakankamai ištirta, kadangi buvo rasta tik vieną kartą 1989 m. ir naudojant nekiekybiniustyrimo metodus (kablį).Sphacelaria arctica bendrija. Diferencinė rūšis: S. arctica. Tai epilitinių dumblių bendrija,auga 1,5 – 5,5 m. gylyje ant vidutinio dydžio ir stambių riedulių, ant kurių gausu vėžiagyviųBalanus improvisus ir moliuskų Mytilus edulis. Šioje bendrijoje pastoviau negu kitur augaCladophora rupestris ir Hildenbrandia rubra. Santykinė fitomasė ir projekcinis padengimaslabai maži. Kelių metrų atstumu akmenys atrodo pliki, o smulkūs dumbliai pastebimi tik iš arti.4. Giliavandenių daugiamečių raudondumblių Furcellaria lumbricalis bendrijos. PagalLabanauską (2000) buvo išskirti du bendrijų variantai: Typicum Furcellaria lumbricalisbendrija ir Furcellaria lumbricalis v. Cladophora rupestris bendrija.4.1. Typicum Furcellaria lumbricalis bendrija. Charakteringos rūšys: Furcellaria lumbricalis,Coccotylus truncatus. Daugiamečių raudondumblių bendrija aptinkama į šiaurę nuoKlaipėdos ant akmenuoto dugno 4 – 12 m. gylyje. Ji gana turtinga rūšių (šiuo metu aptikta16 epilitinių ir epifitinių dumblių rūšių). Šios bendrijos edifikatoriai (raudondumbliaiFurcellaria lumbricalis ir Coccotylus truncatus) yra daugiamečiai augalai, todėl, kaip irFucus vesiculosus bendrija, ji žiemos metu ne tik nesunyksta, bet ir tęsia vegetaciją. Beminėtų rūšių šiai bendrijai būdingas stambus raudondumblis Polysiphonia fucoides. Tik čiaauga keletas retų Lietuvoje rūšių – Rhodochorton purpureum, Polyides rotundus,Chroodactylon ornatum.4.2. Furcellaria lumbricalis v. Cladophora rupestris bendrija. Charakteringos rūšys:Cladophora rupestris. Bendrijos sutinkamos mažesniame (3,5 – 7 m.) gylyje, kur stipresnisbangų poveikis. Čia daugiau bendrų rūšių su seklių vandenų bendrijomis (Sphacelaria arctica,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 83