Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ... Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Ochrophyta Phaeophyceae Chordariales Chordariaceae Elachista fucicola (Velley) nežinomasAreschoug 1842Ochrophyta Phaeophyceae Sphacelariales Sphacelariaceae Sphacelaria arctica Harvey ne retas1858Ochrophyta Phaeophyceae Sphacelariales Sphacelariaceae Sphacelaria plumigera nežinomasHolmes ex Hauck 1884Ochrophyta Phaeophyceae Laminariales Chordaceae Chorda filum (Linnaeus) nežinomasStackhouse 1797Ochrophyta Phaeophyceae Fucales Fucaceae Fucus vesiculosus Linnaeus nežinomas1753Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Cladophora rupestris dominuoja(Linnaeus) Kützing 1843Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Cladophora glomerata dominuoja(Linnaeus) Kützing 1843Chlorophyta Ulvophyceae Ulvales Ulvaceae Ulva intestinalis Linnaeus dažnas1753Chlorophyta Ulvophyceae Ulvales Ulvaceae Ulva prolifera O.F. Müller in dažnasOeder 1778Chlorophyta Ulvophyceae Ulotrichales Ulotrichaceae Ulothrix subflaccida Wille nežinomas1901Chlorophyta Ulvophyceae Ulotrichales Ulotrichaceae Urospora penicilliformis nežinomas(Roth) Areschoug 1866Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Rhizoclonium riparium nežinomas(Roth) Harvey 1849Charophyta Charophyceae Zygnematales Zygnemataceae Spirogyra sp. nežinomasCharophyta Charophyceae Zygnematales Zygnemataceae Zygnema sp. nežinomasMagnoliophyta Liliopsida Najadales Alismatales Zostera marina Linnaeus1753nežinomasMakrofitobentoso bendrijos. Labanauskas (2000) išskyrė 5 epilitines jūros makrofitųbendrijas Baltijos jūroje ties Lietuvos krantais. Kelios iš jų labai heterogeniškos, todėl vėlesnityrimai gali parodyti jas esant atskiromis bendrijomis.1. Vienmečių siūlinių dumblių – Cladophora ir Enteromorpha bendrija. Bendrija užima beveikvisus kietus substratus, esančius nuo 0 iki 2,5 m gylyje. Būdingos rūšys – Cladophoraglomerata, Ectocarpus siliculosus, Rhizoclonium riparium ir Ulotrix subflaccida. Rūšimisturtinga bendrija (iki 20), tačiau daugumą sudaro atsitiktinių arba indiferentinių rūšių dumbliai.Žiemą bendrija sunyksta, bet iš išlikusių propagulių banko prasidėjus vegetacijai ji greitaiatsistato. Labai atspari nepalankių abiotinių faktorių poveikiui (stipriam bangavimui,išdžiūvimui, ledui ir t.t.). Po sunaikinimo atauga per keletą savaičių, nes beveik visi šią bendrijąsudarantys dumbliai dauginasi per visą vegetacijos laikotarpį, o propagulės pasklindapakankamai dideliu atstumu. Bendrija yra polimorfiška, skiriami trys variantai:1.1. Vienamečių siūlinių dumblų bendrija su Cladophora glomerata. Diferencinė rūšis –Ectocarpus siliculosus. Bendrijose didesniu, negu kitur pastovumu (be Ectocarpussiliculosus) pasižymi dar dvi eurioikinės rūšys – Ceramium siliquosum ir Hildenbrandiarubra. Čia pastebimas kitose žaliadumblių bendrijose neegzistuojantis dviejų, o kartais irtrijų lygmenų dumblių sąžalynas, kurį formuoja Cladophora glomerata ir Ectocarpussiliculosus. Beveik visur šios dvi rūšys auga gausiai (projekcinis padengimas 80 – 100 %)bei skirtinguose lygmenyse teikia didelę fitomasę. Ši bendrija aptikta stambių rieduliųseklumoje ties Palangos pirso galu, o taip pat randama nedideliuose plotuose išilgai visoskranto linijos 0 – 3 m. gylyje. Bendrijoje auga trys retos raudondumblių rūšys – Ceramiumnodulosum, Rhodomela confervoides, Harveyella mirabilis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 82
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.2. Vienmečių siūlinių dumblų bendrija su v. Rhizoclonium implexum. Diferencinės rūšys –Bangia atropurpurea, Rhizoclonium implexum. Šios bendrijos aptinkamos tik Klaipėdossąsiauryje ant krantinių ir molų. Nors gausiai auganti Bangia atropurpurea yra jūrinė rūšis,šios bendrijos pasižymi dideliu atsparumu gėlo vandens poveikiui. Auga labai nedideliuosegyliuose, nors, matomai, bendrija neatspari bangų mūšai (sąsiauryje bangavimasnepalyginamai mažesnis negu jūroje). Raudondumblis Bangia atropurpurea labai retasvisoje pietrytinėje Baltijoje, Lietuvoje sutinkamas tik šioje bendrijoje ir tik Klaipėdossąsiauryje. Taip pat pažymėtina, kad šiam variantui priklausančiose bendrijose nesutinkamamidija (Mytilus edulis).1.3. Vienmečių siūlinių dumblų bendrija su v. Enteromorpha intestinalis. Diferencinės rūšys –Enteromorpha ssp., Pilayella littoralis. Šią bendriją sudaro nitrofilinės–fotofilinės rūšys. Jiaptinkama augant nedideliais ploteliais ant stambių riedulių išilgai visos pakrantės labaimažame gylyje (iki 1 m.). Bendrijoje visai neaptinkama Rhizoclonium implexum ir Bangiaatropurpurea, tačiau yra daug indiferentinių ir atsitiktinių rūšių (daugiausiai Ceramium irPolysiphonia genčių raudondumbliai).2. Giliavandenė žaliadumblių Cladophora rupestris bendrija. Diferencinės rūšys: Cladophorarupestris. Sutinkama 1,5 – 7 m. gylyje ant nedidelių, plikų ar dugno nuosėdomis bei ūsakojaisvėžiagyviais Balanus improvisus padengtų akmenų. Pasitaiko išilgai visos pakrantės. Bendrijaskurdi rūšimis, augalų projekcinis padengimas ir fitomasė taip pat maži. Vienintelė pastovi rūšis– tai Cladophora rupestris, visos kitos (jų aptikta tik 7) – lydinčios, dažnai pasitaikančiosbeveik visose bendrijose. Tikėtina, jog ši bendrija yra sunykęs Sphacelaria arctica bendrijosvariantas.3. Epilitinių rudadumblių Ochrophyta bendrija. Pagal Labanauską (2000) buvo išskirti du bendrijųvariantai, Sphacelaria arctica ir Fucus vesiculosus, tačiau pastarąją bendriją reikėtų laikytinepakankamai ištirta, kadangi buvo rasta tik vieną kartą 1989 m. ir naudojant nekiekybiniustyrimo metodus (kablį).Sphacelaria arctica bendrija. Diferencinė rūšis: S. arctica. Tai epilitinių dumblių bendrija,auga 1,5 – 5,5 m. gylyje ant vidutinio dydžio ir stambių riedulių, ant kurių gausu vėžiagyviųBalanus improvisus ir moliuskų Mytilus edulis. Šioje bendrijoje pastoviau negu kitur augaCladophora rupestris ir Hildenbrandia rubra. Santykinė fitomasė ir projekcinis padengimaslabai maži. Kelių metrų atstumu akmenys atrodo pliki, o smulkūs dumbliai pastebimi tik iš arti.4. Giliavandenių daugiamečių raudondumblių Furcellaria lumbricalis bendrijos. PagalLabanauską (2000) buvo išskirti du bendrijų variantai: Typicum Furcellaria lumbricalisbendrija ir Furcellaria lumbricalis v. Cladophora rupestris bendrija.4.1. Typicum Furcellaria lumbricalis bendrija. Charakteringos rūšys: Furcellaria lumbricalis,Coccotylus truncatus. Daugiamečių raudondumblių bendrija aptinkama į šiaurę nuoKlaipėdos ant akmenuoto dugno 4 – 12 m. gylyje. Ji gana turtinga rūšių (šiuo metu aptikta16 epilitinių ir epifitinių dumblių rūšių). Šios bendrijos edifikatoriai (raudondumbliaiFurcellaria lumbricalis ir Coccotylus truncatus) yra daugiamečiai augalai, todėl, kaip irFucus vesiculosus bendrija, ji žiemos metu ne tik nesunyksta, bet ir tęsia vegetaciją. Beminėtų rūšių šiai bendrijai būdingas stambus raudondumblis Polysiphonia fucoides. Tik čiaauga keletas retų Lietuvoje rūšių – Rhodochorton purpureum, Polyides rotundus,Chroodactylon ornatum.4.2. Furcellaria lumbricalis v. Cladophora rupestris bendrija. Charakteringos rūšys:Cladophora rupestris. Bendrijos sutinkamos mažesniame (3,5 – 7 m.) gylyje, kur stipresnisbangų poveikis. Čia daugiau bendrų rūšių su seklių vandenų bendrijomis (Sphacelaria arctica,JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 83
- Page 32 and 33: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 34 and 35: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 36 and 37: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 38 and 39: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 40 and 41: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 42 and 43: Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
- Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
- Page 46 and 47: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 48 and 49: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
- Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
- Page 54 and 55: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 56 and 57: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 58 and 59: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 60 and 61: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 62 and 63: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 64 and 65: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 69 and 70: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 71 and 72: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 73 and 74: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 75 and 76: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 77 and 78: iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )
- Page 79 and 80: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 81: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 85 and 86: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 87 and 88: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 89 and 90: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 91 and 92: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 93 and 94: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 95 and 96: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 98 and 99: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 100 and 101: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 102 and 103: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 104 and 105: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 106 and 107: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 108 and 109: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 110 and 111: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 112 and 113: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 114 and 115: %LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
- Page 116 and 117: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 118 and 119: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 120 and 121: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 122 and 123: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 124 and 125: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 126 and 127: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 128 and 129: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
- Page 130 and 131: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Ochrophyta Phaeophyceae Chordariales Chordariaceae Elachista fucicola (Velley) nežinomasAreschoug 1842Ochrophyta Phaeophyceae Sphacelariales Sphacelariaceae Sphacelaria arctica Harvey ne retas1858Ochrophyta Phaeophyceae Sphacelariales Sphacelariaceae Sphacelaria plumigera nežinomasHolmes ex Hauck 1884Ochrophyta Phaeophyceae Laminariales Chordaceae Chorda filum (Linnaeus) nežinomasStackhouse 1797Ochrophyta Phaeophyceae Fucales Fucaceae Fucus vesiculosus Linnaeus nežinomas1753Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Cladophora rupestris dominuoja(Linnaeus) Kützing 1843Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Cladophora glomerata dominuoja(Linnaeus) Kützing 1843Chlorophyta Ulvophyceae Ulvales Ulvaceae Ulva intestinalis Linnaeus dažnas1753Chlorophyta Ulvophyceae Ulvales Ulvaceae Ulva prolifera O.F. Müller in dažnasOeder 1778Chlorophyta Ulvophyceae Ulotrichales Ulotrichaceae Ulothrix subflaccida Wille nežinomas1901Chlorophyta Ulvophyceae Ulotrichales Ulotrichaceae Urospora penicilliformis nežinomas(Roth) Areschoug 1866Chlorophyta Ulvophyceae Siphonocladales Cladophoraceae Rhizoclonium riparium nežinomas(Roth) Harvey 1849Charophyta Charophyceae Zygnematales Zygnemataceae Sp<strong>ir</strong>ogyra sp. nežinomasCharophyta Charophyceae Zygnematales Zygnemataceae Zygnema sp. nežinomasMagnoliophyta Liliopsida Najadales Alismatales Zostera marina Linnaeus1753nežinomasMakrofitobentoso bendrijos. Labanauskas (2000) išskyrė 5 epilitines <strong>jūros</strong> makrofitųbendrijas <strong>Baltijos</strong> jūroje ties <strong>Lietuvos</strong> krantais. Kelios iš jų labai heterogeniškos, todėl vėlesnityrimai gali parodyti jas esant atsk<strong>ir</strong>omis bendrijomis.1. Vienmečių siūlinių dumblių – Cladophora <strong>ir</strong> Enteromorpha bendrija. Bendrija užima beveikvisus kietus substratus, esančius nuo 0 iki 2,5 m gylyje. Būdingos rūšys – Cladophoraglomerata, Ectocarpus siliculosus, Rhizoclonium riparium <strong>ir</strong> Ulotrix subflaccida. Rūšimisturtinga bendrija (iki 20), tačiau daugumą sudaro atsitiktinių arba indiferentinių rūšių dumbliai.Žiemą bendrija sunyksta, bet iš išlikusių propagulių banko prasidėjus vegetacijai ji greitaiatsistato. Labai atspari nepalankių abiotinių faktorių poveikiui (stipriam bangavimui,išdžiūvimui, ledui <strong>ir</strong> t.t.). Po sunaikinimo atauga per keletą savaičių, nes beveik visi šią bendrijąsudarantys dumbliai dauginasi per visą vegetacijos laikotarpį, o propagulės pasklindapakankamai dideliu atstumu. Bendrija yra polimorfiška, sk<strong>ir</strong>iami trys variantai:1.1. Vienamečių siūlinių dumblų bendrija su Cladophora glomerata. Diferencinė rūšis –Ectocarpus siliculosus. Bendrijose didesniu, negu kitur pastovumu (be Ectocarpussiliculosus) pasižymi dar dvi eurioikinės rūšys – Ceramium siliquosum <strong>ir</strong> Hildenbrandiarubra. Čia pastebimas kitose žaliadumblių bendrijose neegzistuojantis dviejų, o kartais <strong>ir</strong>trijų lygmenų dumblių sąžalynas, kurį formuoja Cladophora glomerata <strong>ir</strong> Ectocarpussiliculosus. Beveik visur šios dvi rūšys auga gausiai (projekcinis padengimas 80 – 100 %)bei sk<strong>ir</strong>tinguose lygmenyse teikia didelę fitomasę. Ši bendrija aptikta stambių rieduliųseklumoje ties Palangos p<strong>ir</strong>so galu, o taip pat randama nedideliuose plotuose išilgai visoskranto linijos 0 – 3 m. gylyje. Bendrijoje auga trys retos raudondumblių rūšys – Ceramiumnodulosum, Rhodomela confervoides, Harveyella m<strong>ir</strong>abilis.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 82
Change language