Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 131.3.4 Makrofitobentoso (gaubtasėklių ir didžiųjų dumblių) įvairovė, pasiskirstymas ir kaitaMakrofitobentoso taksonominė įvairovė Lietuvos priekrantėje. Makrofitobentoso įvairovėties Lietuvos krantais - 35 taksonai priklausantys 5 skyriams (1-18 lent.): raudondumblių(Rhodophyta), rudadumblių (Ochrophyta), žaliadumblių (Chlorophyta), maurabragūnų(Charophyta) ir magnolijūnų (Magnoliophyta).Raudondumbliai (Rhodophyta). Dauguma šios klasės dumblių prisitaikę augti dideliuosegyliuose (Labanauskas, 1998). Ties Karkle ir Palanga nuo 4 m. gylio iki eufotinės zonos ribosplytintys riedulių laukai ­ tinkamas substratas daugumai raudondumblių rūšių. Mažas vandensdruskingumas išlieka pagrindiniu limituojančiu faktoriumi. Visi dumbliai epilitai, rečiaufakultatyviniai epifitai. Stambūs daugiamečiai raudondumbliai Furcellaria lumbricalis ­giliavandenių bendrijų edifikatoriai, augantys 4 ­ 14 metrų gyliuose. Kartu aptinkami visi kitidaugiamečiai dumbliai ­ Coccotylus truncatus (Pall.) M. J. Wynne et J. M. Heine, Polyļdesrotundus (Huds.) Grev. ir kt. Vienmetės (dažniausiai eurifotinės) rūšys Ceramium spp.,Polysiphonia spp. ir kt. paplitusios visame gylių intervale nuo 0,5 iki 10 metrų.Vienintelė rūšis, galinti augti beveik gėlame vandenyje, Bangia atropurpurea, įrašytą įLietuvos raudonąją knygą (Rašomavičius, 2007). Pavieniai šio dumblio individai, rečiau nedideliploteliai, auga ant akmenų išilgai Klaipėdos sąsiaurio vakarinio kranto nuo pietinio jūros vartų moloiki Alksnynės 0 ­ 20 cm. gylyje (Labanauskas, 2000).Paminėtinos labai retai aptinkamos giliavandenės raudondumblių rūšys Chroodactylonornatum (C. Agardh) Basson, Rhodomela confervoides (Huds) P. C. Silva, Aglaothamnion roseum(Roth) Maggs et L’Hardy­Halos, retos visame regione ir nestabilioje aplinkoje galinčios visaiišnykti (Labanauskas, 1998).Rudadumbliai (Ochrophyta). Šie dumbliai reiklesni šviesai už raudondumblius, ir 10 metrųgylį pasiekia tik abi Sphacelaria Lyngb. genties rūšys, nors šie dumbliai dažniau sutinkami antplikų riedulių 2 ­ 5 m. gylyje (Labanauskas, 1998). Priešingai, epilitinių dumblių Ectocarpussiliculosus gniužulai auga gausiai seklesnėse vietose, dažniausiai po storu siūlinių žaliadumbliųCladophora glomerata kilimu tarp 1 ir 2 metrų izobatų.1998 m. vienintelį kartą buvo registruota pūslėtojo guveinio Fucus vesiculosus ir joobligatinio epifito Elachista fucicola radimvietė Lietuvos priekrantėje ties Rąžės upelio žiotimis2,0-2,5 m gyliuose (Labanauskas, 1998; 2000).Po stipresnių audrų ir štormų į krantą kartu su pūslėtuoju guveiniu bei jūriniu andru išmetamistygadumblio Chorda filum gniužulai. Pagal ankstesnius ir dabartinius povandeninius stebėjimus(nardant ar stebint dugną povandenine kamera) visos šios rūšys iki šiol nebuvo rastos.Pseudolithoderma Sved. genties abiejų rūšių atstovai auga plonos rudos plutelės ant rieduliųpavidalu, gausūs ant visų tinkamų substratų (Labanauskas, 1998). Jų apibūdinimas iki rūšies ganasudėtingas, mėginį paimti sunku, todėl daugumoje tirtų taškų rūšis nebuvo nustatyta ir paplitimoduomenys netikslūs.Žaliadumbliai (Chlorophyta). Bangų mūšos ruože iki 1 metro gylio gausiai sutinkamaCladophora glomerata ir Ulva intestinalis, rečiau U. prolifera (O. F. Müll.) J. Agardh(Labanauskas, 1998). Pastarieji gausesni ant toliau jūroje esančių didelių riedulių viršutinės dalies.Kartu nedideliais kiekiais randamos visos kitos smulkių siūlinių žaliadumblių rūšys. Cladophorarupestris (L.) Kütz. auga didesniuose gyliuose (iki 7 metrų), dažnai sudarydama retus sąžalynus.Maurabragūnai (Charophyta). Dviejų Zygnematales eilės jungadumblių genčių atstovairasti žaliadumblių bendrijose viršutinėje litoralėje (Labanauskas, 1998). Rūšys neidentifikuotos.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 80