13.07.2015 Views

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13ženkliai išauga, dažnai v<strong>ir</strong>šija 100 g m -2 dominuoja stambūs M. balthica individai, nors bendrijosrūšinė sudėtis skurdesnė, o jos pastovių narių, tokių kaip H. spinulosus arba Bylgides sarsi skaičiusnedidelis.Diastylis rathkei bendrija centrinės <strong>Baltijos</strong> rytinėje dalyje dažniausiai stebima didesniuosenei 80 m gyliuose giliau haloklino. Rūšių skaičius bendrijoje kinta nuo 2 iki 8, nors visoregistruojama <strong>apie</strong> 11 rūšių arba aukštesnio rango taksonų. Bendrijai būdingos gilumose nuolatrandamos rūšys, tokios kaip Bylgides sarsi, Pontoporeia genties vėžiagyviai, S. armiger, priapulidaiH. spinulosus arba Ostracoda kiautvėžiai, tik pavieniais atvejais joje sutinkamos M. balthica, P.elegans, daugiašerės k<strong>ir</strong>mėlės T. stroemi arba nemertinos.Pontoporeia spp. bendrijos formuojasi <strong>apie</strong> 50 m. gylyje <strong>ir</strong> giliau 80 m. Sekliau dominuoja P.affinis, jos bendrijoje vidutiniškai randamos 8 rūšys, tuo tarpu giliau dominuoja P. femorata <strong>ir</strong> rūšiųskaičius ženkliai mažesnis – kinta nuo 2 iki 4 rūšių. Abi rūšys žinomos Baltijoje kaip dominantinėsgiliuose dumblėtuose rajonuose. Šoniplaukų dominavimo laipsnis visais atvejais nėra didelis <strong>ir</strong>dažniausiai nev<strong>ir</strong>šija 50% bendros dugno faunos biomasės. Tai patv<strong>ir</strong>tina, jog bendrija nėrapastovus darinys povandeniniame šlaite <strong>ir</strong> ją dažniausiai sudaro atsitiktinis toje aplinkoje galinčiųišgyventi rūšių rinkinys.Ostracoda bendrija atv<strong>ir</strong>oje centrinės <strong>Baltijos</strong> rytinėje dalyje jie dominuoja tik giliau nei 80m, nors šie vėžiagyviai <strong>Baltijos</strong> jūroje registruoti įva<strong>ir</strong>iuose gyliuose (0,1-241 m.) <strong>ir</strong> druskingumo(0,1-28,8 PSU) sąlygose. Bendriją, be dominuojančios grupės organizmų, sudaro 8 rūšys arbaaukštesnio rango taksonai: H. spinulosus, M. balthica, P. femorata, M. relicta, P. elegans, Bylgidessarsi, S. armiger <strong>ir</strong> Oligochaeta grupės mažašerės k<strong>ir</strong>mėlės. Daugelyje atvejų bendrijoje randama tikB. sarsi <strong>ir</strong> H. spinulosus rūšys.Scoloplos armiger bendrija yra būdinga giluminiams rytų <strong>Baltijos</strong> <strong>jūros</strong> rajonams, 110-120 mgyliams. Bendrijos sudėtyje stebima iki 5 rūšių arba aukštesnio taksonominių rango vienetų:Bylgides sarsi, Ostracoda, D. rathkei H. spinulosus, P. femorata.Bylgides sarsi bendrija, kaip <strong>ir</strong> kitos giluminės bendrijos, sutinkama tik giliau haloklino,didesniuose nei 80 m gyliuose, nors pavieniais atvejais gali būti randama <strong>ir</strong> 70-80 m gyliuose.Bendrijos sudėtyje registruotos beveik visos giliau haloklino sutinkamos šaltamėgės rūšys (išskyrusSaduria entomon), tačiau dažniausiai sutinkamos tik 1-2 rūšys. Dažniausiai bendrijoje sutinkamiOstracoda būrio vėžiagyviai, rečiau – P. femorata, M. balthica, H. spinulosus <strong>ir</strong> D. rathkei, laba<strong>ir</strong>etai T. stroemi, S. armiger, P. elegans, M. mixta. Dugno faunos gausumas bendrijoje kinta nuo 6iki 750 ind. m -2 , o biomasė – nuo 0,01 iki 23 g m -2 .JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 79

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!