Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Makrozoobentoso struktūriniai rodikliai. Zoobentoso gausumas ir biomasė laipsniškaimažėja didėjant gyliui (I.8 priedas). Iki 30 m gylio dugno faunos biomasė ir gausumas didžiausi irgali atitinkamai viršyti 10 3 g m -2 ir 10 5 ind. m -2 , nors siaurame smėlėtų seklumų ruože nuo krantolinijos iki 3-5 m gylio galima rasti ir ypač skurdžią fauną, kurios bendras svoris kvadratiniamemetre dažniausiai neviršija kelių gramų, o individų skaičius – kelių šimtų individų. Giliau 30 mstruktūriniai rodikliai išlieka stabilūs 10 1 -10 3 g m -2 ir 10 3 -10 5 ind. m -2 ribose iki 60-80 m gylio,kuriame dugno faunos biomasė ir gausumas kinta mažiau. Giliau haloklino, 80-110 m gyliuose,faunos gausumas ir biomasė dažniausiai neviršija atitinkamai 10 3 ind. m -2 ir 10 2 g m -2 , giliau 110 m– 10 ind. m -2 ir 1 g m -2 . Didesniuose nei 80 m gyliuose, pietvakarinėje ir vakarinėje Lietuvosakvatorijos dalyje registruojami ir mėginiai be dugno makrofaunos. Nors žinoma, jog dugnomakrofaunai giluminėse zonose svarbiausias yra deguonies kiekis priedugnyje, tačiau duomenų apiedaugiametę ir sezoninę kaitą nėra.Makrozoobentoso biomasės daugiametė kaita. Makrozoobentoso stebėsena Lietuvosvandenyse pradėta vykdyti 1980 –ais metais. Stebėsenos vietų tinklas ne kartą keitėsi: vienos vietosbuvo naikinamos, kitos – pridedamos, tad vietų, kur tyrimai būtų nuosekliai vykdomi visus trisdešimtmečius, liko nedaug. Dėl stebėsenos tinklo savybių pakankamai informacijos apiemakrozoobentoso daugiametę kaitą giliau haloklino ir haloklino zonose nėra. Kiek sekliau, viršhaloklino 45-55 m gyliuose (65 stotis) stebėtas makrozoobentoso biomasės padidėjimas virš 10 g m -2 nuo 1988 iki 1993 m ir gana ženklus nykimas 1982-83 bei 1995 metais, kai vidutinė biomasė siekėapie 10 g m -2 (3-55 pav.). Tai rodo, jog net pakankamai dideliuose gyliuose makrozoobentosobiomasė metų eigoje kinta ženkliai (10-300 g m -2 ribose) ir gana staigiai (vienerių-dviejų metųbėgyje iki 2-3 kartų), nors ryškių ir dėsningų daugiamečių svyravimų nėra daug. Kita vertus,analizuojant duomenis iš seklesnių 20 ir 64 stebėjimų stočių (atitinkamai 42-49 m ir 29-35 mgyliuose) makrozoobentoso biomasės kaita yra kito pobūdžio ir svyravimų dažnis didesnis:maksimalios biomasės stebėtos 1983-87 m. ir 1998-2007 m. laikotarpiuose. Panašūs dėsningumaibūdingi ir sekliai priekrantei 11-22 m. gyliuose (5 ir 7 stebėsenos vietos), tačiau ties Kuršių mariųžiotimis (5 vieta) biomasės yra pastebimai didesnės nei akvatorijos dalyse, kuriose nėra ištekančiųKuršių marių vandenų poveikio.Makrozoobentoso bendrijos. Vienuolika dugno faunos rūšių rytų Baltijoje žinomos kaipdominuojančios dugno faunos bendrijose. Dauguma jų yra prisitaikiusios gyventi puriose nuosėdoseir tik dvi rūšys, Mytilus edulis ir Balanus improvisus, dominuoja kietame substrate.Midijų M. edulis trossulus bendrija išskirtinai formuojasi moreniniame dugne iki 50 m. gylioir yra didžiausia rūšine įvairove, dugno faunos biomase ir gausumu pasižyminti bendrija rytųBaltijoje. Šios bendrijos išskirtinis bruožas yra didele biomase pasižyminčios dvigeldžių M. edulistrossulus kolonijos, su kuriomis yra susijusi visa eilė rūšių: ant dvigeldžių prisitvirtinę ūsakojaivėžiagyviai B. improvisus, filtruojančių midijų nusodinta organine medžiaga mintantys ir kolonijoseprieglobstį randančios šoniplaukos, taip pat F. sabella daugiašerės kirmėlės.Balanus improvisus bendrija dažniausiai sutinkama tik lokaliai iki 20 m gylio. Viršutinėjesublitoralės dalyje, kur aplinkos sąlygos nepalankios daugeliui stambių dugno faunos rūšių, jossudėtis skurdi, iki 6-7 rūšių. Čia dažniausiai sutinkami judrūs Gammaridae šeimos vėžiagyviai irpavienės smulkios midijos, todėl biomasė dažniausiai mažesnė nei 10 g m -2 . Giliau ši bendrijaformuojasi ant gargždo ar smulkių riedulių, kuriuos supa judrios nuosėdos, ir neleidžia susiformuotistambioms midijų kolonijoms. Čia bendrijos biomasė gali siekti iki 1-2 kg m -2 , o būdingomisrūšimis yra pilvakojai moliuskai T. fluviatilis ir daugiašerės H. diversicolor. Rūšių įvairovė čiadidesnė nei mažuose gyliuose, iki 10 rūšių.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 76
iomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )biomasė (g m -2 )LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 1340035030065 stotis (45-55 m gylis)5 metų slenkantis vidurkis (65 stotis)2502001501005001980 1985 1990 1995 2000 2005 201040035030064 stotis (29-35 m gylis)20 stotis (42-49 m gylis)5 metų slenkantis vidurkis (64 stotis)5 metų slenkantis vidurkis (20 stotis)2502001501005001980 1985 1990 1995 2000 2005 20103002502007 stotis (12-22 m gylis)5 stotis (11-16 m gylis)5 metų slenkantis vidurkis (5 stotis)5 metų slenkantis vidurkis (7 stotis)1501005001980 1985 1990 1995 2000 2005 20101-55 pav. Baltijos jūros Lietuvos zonos makrozoobentoso biomasės (g m -2 ) kaita ir tendencijos (pagal 5 metųslenkančius vidurkius) 1980-2010 m. laikotarpyje.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 77
Page 1 and 2:
Klaipėdos universitetoBaltijos paj
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5:
Page 8 and 9:
Page 10 and 11:
Page 12 and 13:
Page 14 and 15:
SSTSSTOro temepratūra (ºC)LIETUVO
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20 and 21:
Page 22 and 23:
Page 24 and 25:
Horizontalės (m)LIETUVOS BALTIJOS
Page 26 and 27: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 28 and 29: Dienų skaičius1960/19611961/19621
Page 42 and 43: Bangų aukštis, mLIETUVOS BALTIJOS
Page 44 and 45: 12-1313-1414-1515-1616-1717-1818-19
Page 50 and 51: Skaidrumas, mSkaidrumas, mLIETUVOS
Page 52 and 53: 19711973197519771979198119831985198
Page 66: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 75: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 114 and 115: %LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
Page 138 and 139:
Page 140 and 141:
Page 142 and 143:
Page 144 and 145:
Page 146 and 147:
Page 148 and 149:
Page 150 and 151:
Page 152 and 153:
Page 154 and 155:
Page 156 and 157:
Page 158 and 159:
Page 160 and 161:
Page 162 and 163:
Page 164 and 165:
Page 166 and 167:
Page 168 and 169:
Page 170 and 171:
Page 172 and 173:
Me, µg/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
Page 174 and 175:
Page 176 and 177:
Me, mg/kgLIETUVOS BALTIJOS JŪROS A
Page 178 and 179:
Page 180 and 181:
Page 182 and 183:
ng/lLIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINK
Page 184 and 185:
Page 186 and 187:
Page 188 and 189:
Page 190 and 191:
Page 192 and 193:
Page 194 and 195:
Page 196 and 197:
Page 198 and 199:
Page 200 and 201:
Page 202 and 203:
19701971197219731974197519761977197
Page 204 and 205:
Page 206 and 207:
Page 208 and 209:
Page 210 and 211:
Page 212 and 213:
Page 214 and 215:
Page 216 and 217:
Page 218 and 219:
Page 220 and 221:
Page 222 and 223:
Page 224 and 225:
Page 226 and 227:
Page 228 and 229:
Page 230 and 231:
Page 232 and 233:
Page 234 and 235:
Page 236 and 237:
Page 238 and 239:
Page 240 and 241:
Page 242 and 243:
Page 244 and 245:
Page 246 and 247:
Page 248 and 249:
Page 250 and 251:
Page 252 and 253:
Page 254 and 255:
Page 256 and 257:
19611964196719701973197619791982198
Page 258 and 259:
Page 260 and 261:
Page 262 and 263:
Page 264 and 265:
Page 266 and 267:
Page 268 and 269:
Page 270 and 271:
Page 272 and 273:
Page 274 and 275:
Page 276 and 277:
Page 278 and 279:
Page 280 and 281:
Page 282:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Didžiausias šakotojo banguolioaug
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Grunto pylimasPaplūdimių smėliop
Page 321 and 322:
poveikisLIETUVOS BALTIJOS JŪROS AP
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377 and 378:
Didžiausias banguolio gylis, mSecc
Page 379 and 380:
Page 381 and 382:
Page 383 and 384:
19871989199119931995199719992001200
Page 385 and 386:
Page 387 and 388:
Page 389 and 390:
Bretlingių biomasė, tūkst.tBretl
Page 391 and 392:
CB%, (Tranzitiniai vandenys)CB% (Pr
Page 393 and 394:
Page 395 and 396:
Page 397 and 398:
Page 399 and 400:
Page 401 and 402:
Page 403 and 404:
Page 405 and 406:
Page 407 and 408:
Page 409 and 410:
Page 411 and 412:
Page 413 and 414:
Page 415 and 416:
Page 417 and 418:
Page 419 and 420:
Page 421 and 422:
Page 423 and 424:
Page 425 and 426:
L, cmL, cmLIETUVOS BALTIJOS JŪROS
Page 427 and 428:
Page 429 and 430:
Page 431 and 432:
Page 433 and 434:
Page 435 and 436:
Page 437 and 438:
Page 439 and 440:
Page 441 and 442:
Page 443 and 444:
Page 445 and 446:
Page 447 and 448:
Page 449 and 450:
Page 451 and 452:
Page 453 and 454:
Page 455 and 456:
Page 457 and 458:
Page 459 and 460:
Page 461 and 462:
Page 463 and 464:
Page 465 and 466:
Page 467 and 468:
Page 469 and 470:
Page 471 and 472:
Page 473 and 474:
Page 475 and 476:
Page 477 and 478:
Page 479 and 480:
Page 481 and 482:
Page 483 and 484:
Page 485 and 486:
Page 487 and 488:
Page 489 and 490:
Page 491 and 492:
Page 493 and 494:
Page 495 and 496:
Page 497:
show all

Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?