Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMASIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Makrozoobentoso struktūriniai rodikliai. Zoobentoso gausumas ir biomasė laipsniškaimažėja didėjant gyliui (I.8 priedas). Iki 30 m gylio dugno faunos biomasė ir gausumas didžiausi irgali atitinkamai viršyti 10 3 g m -2 ir 10 5 ind. m -2 , nors siaurame smėlėtų seklumų ruože nuo krantolinijos iki 3-5 m gylio galima rasti ir ypač skurdžią fauną, kurios bendras svoris kvadratiniamemetre dažniausiai neviršija kelių gramų, o individų skaičius – kelių šimtų individų. Giliau 30 mstruktūriniai rodikliai išlieka stabilūs 10 1 -10 3 g m -2 ir 10 3 -10 5 ind. m -2 ribose iki 60-80 m gylio,kuriame dugno faunos biomasė ir gausumas kinta mažiau. Giliau haloklino, 80-110 m gyliuose,faunos gausumas ir biomasė dažniausiai neviršija atitinkamai 10 3 ind. m -2 ir 10 2 g m -2 , giliau 110 m– 10 ind. m -2 ir 1 g m -2 . Didesniuose nei 80 m gyliuose, pietvakarinėje ir vakarinėje Lietuvosakvatorijos dalyje registruojami ir mėginiai be dugno makrofaunos. Nors žinoma, jog dugnomakrofaunai giluminėse zonose svarbiausias yra deguonies kiekis priedugnyje, tačiau duomenų apiedaugiametę ir sezoninę kaitą nėra.Makrozoobentoso biomasės daugiametė kaita. Makrozoobentoso stebėsena Lietuvosvandenyse pradėta vykdyti 1980 –ais metais. Stebėsenos vietų tinklas ne kartą keitėsi: vienos vietosbuvo naikinamos, kitos – pridedamos, tad vietų, kur tyrimai būtų nuosekliai vykdomi visus trisdešimtmečius, liko nedaug. Dėl stebėsenos tinklo savybių pakankamai informacijos apiemakrozoobentoso daugiametę kaitą giliau haloklino ir haloklino zonose nėra. Kiek sekliau, viršhaloklino 45-55 m gyliuose (65 stotis) stebėtas makrozoobentoso biomasės padidėjimas virš 10 g m -2 nuo 1988 iki 1993 m ir gana ženklus nykimas 1982-83 bei 1995 metais, kai vidutinė biomasė siekėapie 10 g m -2 (3-55 pav.). Tai rodo, jog net pakankamai dideliuose gyliuose makrozoobentosobiomasė metų eigoje kinta ženkliai (10-300 g m -2 ribose) ir gana staigiai (vienerių-dviejų metųbėgyje iki 2-3 kartų), nors ryškių ir dėsningų daugiamečių svyravimų nėra daug. Kita vertus,analizuojant duomenis iš seklesnių 20 ir 64 stebėjimų stočių (atitinkamai 42-49 m ir 29-35 mgyliuose) makrozoobentoso biomasės kaita yra kito pobūdžio ir svyravimų dažnis didesnis:maksimalios biomasės stebėtos 1983-87 m. ir 1998-2007 m. laikotarpiuose. Panašūs dėsningumaibūdingi ir sekliai priekrantei 11-22 m. gyliuose (5 ir 7 stebėsenos vietos), tačiau ties Kuršių mariųžiotimis (5 vieta) biomasės yra pastebimai didesnės nei akvatorijos dalyse, kuriose nėra ištekančiųKuršių marių vandenų poveikio.Makrozoobentoso bendrijos. Vienuolika dugno faunos rūšių rytų Baltijoje žinomos kaipdominuojančios dugno faunos bendrijose. Dauguma jų yra prisitaikiusios gyventi puriose nuosėdoseir tik dvi rūšys, Mytilus edulis ir Balanus improvisus, dominuoja kietame substrate.Midijų M. edulis trossulus bendrija išskirtinai formuojasi moreniniame dugne iki 50 m. gylioir yra didžiausia rūšine įvairove, dugno faunos biomase ir gausumu pasižyminti bendrija rytųBaltijoje. Šios bendrijos išskirtinis bruožas yra didele biomase pasižyminčios dvigeldžių M. edulistrossulus kolonijos, su kuriomis yra susijusi visa eilė rūšių: ant dvigeldžių prisitvirtinę ūsakojaivėžiagyviai B. improvisus, filtruojančių midijų nusodinta organine medžiaga mintantys ir kolonijoseprieglobstį randančios šoniplaukos, taip pat F. sabella daugiašerės kirmėlės.Balanus improvisus bendrija dažniausiai sutinkama tik lokaliai iki 20 m gylio. Viršutinėjesublitoralės dalyje, kur aplinkos sąlygos nepalankios daugeliui stambių dugno faunos rūšių, jossudėtis skurdi, iki 6-7 rūšių. Čia dažniausiai sutinkami judrūs Gammaridae šeimos vėžiagyviai irpavienės smulkios midijos, todėl biomasė dažniausiai mažesnė nei 10 g m -2 . Giliau ši bendrijaformuojasi ant gargždo ar smulkių riedulių, kuriuos supa judrios nuosėdos, ir neleidžia susiformuotistambioms midijų kolonijoms. Čia bendrijos biomasė gali siekti iki 1-2 kg m -2 , o būdingomisrūšimis yra pilvakojai moliuskai T. fluviatilis ir daugiašerės H. diversicolor. Rūšių įvairovė čiadidesnė nei mažuose gyliuose, iki 10 rūšių.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 76