Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMAS1.3.3 Makrozoobentoso įvairovė, pasiskirstymas ir kaitaIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Rūšinė makrozoobentoso sudėtis. Atviros rytų Baltijos bentalėje randama daugiau kaip 50rūšių, priklausančių 9 tipams: duobagyviams (Coelenterata), plokščiosioms kirmėlėms(Plathelminthes), nemertinoms (Nemertini), galvastraubliams (Cephalorhyncha), žieduotosiomskirmėlėms (Annellida), nariuotakojams (Arthropoda), moliuskams (Mollusca) ir čiuptuviniams(Tentaculata) (1-16 lent.). Didžiausia rūšinė įvairovė būdinga nariuotakojų ir žieduotųjų kirmeliųtipams priklausančioms vėžiagyvių (Crustacea) ir daugiašerių kirmėlių (Polychaeta) klasėms.Rytų Baltijoje žinomos bent 22 dugno ir bento-pelaginių vėžiagyvių rūšys, priklausančiosšoniplaukų (Amphipoda), lygiakojų (Isopoda), ūsakojų (Cirripedia), mizidų (Mysidacea),dešimtkojų (Decapoda) ir kumidinių (Cumacea) vėžiagyvių būriams. Tarp jų, vienintelė ūsakojųvėžiagyvių rūšis Balanus improvisus yra visiškai sėsli, o kiti yra aktyvūs nuosėdų paviršiuje arbalaisvai plaukioja priedugniniame sluoksnyje (Gammaridae genties vėžiagyviai) bei migruojavandens storymėje (mizidai). Lygiakojų vėžiagyvių, kurių sutinkamos tik 3 rūšys (Idotea balthica,Jaera albifrons ir Saduria entomon), gyvenimo būdas ir arealai gana skirtingi: I. balthicaradimvietės išskirtinai susijusios su dugno augalų sąžalynais, tuo tarpu S. entomon žinoma kaipjudri, šiltuoju metų laiku migruojanti iš priekrantės į gilesnius vandenis, rūšis. Pastaroji, kaip irMonoporeia affinis, P. femorata ir Diastylis rathkei yra laikomos praėjusio ledynmečio reliktais.Nuolat sutinkamų ir plačiai paplitusių rūšių nėra daug - tokiomis paprastai laikomi dvigeldžiaimoliuskai midijos Mytilus edulis ir Macoma balthica bei ūsakojai vėžiagyviai Balanus improvisus.Keičiantis Baltijos jūros ekologinėms sąlygoms rūšys taip pat keičia savo ribas. Anksčiaudažnai sutinkamos ir gausiai randamos rūšys, tokios kaip vėžiagyviai Leptocheir pilosus arba Jaeraalbifrons šiandien Lietuvos vandenyse beveik nesutinkami. Tuo tarpu kitos rūšys, tokios kaipdaugiašerės Streblospio shrubsoli, mūsų teritoriniuose vandenyse pradėtos registruoti tik prieškeletą metų ir jų sutinkamumas didėja. Nepaisant visuotinai pripažintų aplinkos sąlygų pokyčiųvisoje Baltijos jūroje, jos rytinėje dalyje iki šiol nebuvo registruotas nei vienos dugno rūšiesišnykimo atvejis.Rytų Baltijos povandeniniame šlaite didėjant gyliui stebima dėsninga dugno faunos rūšiųskaičiaus kaita. Priekrantei iki 30 m gylio būdinga didžiausia rūšių įvairovė. Šioje gylių zonoje bentkartą registruotos beveik visos centrinės Baltijos rūšys, nors giliavandenėms ir šaltamėgėms rūšimsčia aplinkos sąlygos nepalankios ir jos dešimtmečių laikotarpyje sutinkamos tik atsitiktinai irpavieniais atvejais. Tipiškos seklių rajonų rūšys yra vėžiagyvis Bathyporeia pilosa, kurisdažniausiai randamas tik smėlėtose seklumose iki 5-8 m gylio, bei dvigeldis moliuskas Myaarenaria, dažniausiai sutinkamas iki 25-30 m. gylio. Giliau, 30-50 m. gylių intervale, kaip irsekliau, dažniausiai sutinkamos dvi pagrindinės bendrijos – Mytilus edulis trossulus ir Macomabalthica – tačiau jų sudėtyje nerandamos seklių vandenų rūšys bei retai stebimos tikrosiosgiliavandenės rūšys – ledynmečio reliktai.Giliau 50 m paplitusios tik 11-14 rūšių. Tokių rūšių, kaip dvigeldžiai moliuskai Macomabalthica arba lygiakojai vėžiagyviai Saduria entomon, kurių arealai nusidriekę gana plačiame gyliųintervale, skaičius nėra didelis. Todėl gilesnei rytų Baltijos akvatorijai būdingi ledynmečio reliktaiDiastylis rathkei, Monoporeia affinis arba P. femorata, daugiašerės kirmėlės Scoloplos armiger irBylgides sarsi.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 74