Ataskaita apie atliktą Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir ...

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMODOKUMENTŲ PARENGIMAS1.3.2 Zooplanktono įvairovė, pasiskirstymas ir kaitaIII-oji TARPINĖATASKAITA2012 m.,balandžio 13Atviros Baltijos jūros zooplanktono įvairovė nėra didelė ir yra tiesiogiai susijusi sudruskingumo režimu. Lietuvos priekrantės vandenyse sutinkamos dviejų ekologinių grupiųzooplanktono vėžiagyvių rūšys: gėlavandenės ir druskėtų vandenų. Gėlo ir druskėto vandensmaišymosi zonoje šios rūšys neformuoja pastovių bendrijų, nes, dėl žemo druskingumo, sąlygos čiayra stresinės abiems rūšių grupėms. Nepaisant to, kritinėje druskingumo zonoje yra randamadidžiausia zooplanktono rūšių įvairovė (Gasiūnaitė, 2000). Panašus dėsningumas stebimas ir kituoseBaltijos jūros regionuose, kuriems būdingas gėlo ir druskingo vandens maišymasis (Suomijosįlanka, Vislos įlanka, žr. Telesh, 2004). Tikėtina, kad mėginio ėmimo metu dalis planktonovėžiagyvių gėlo ir druskingo vandens maišymosi zonoje jau būna žuvę dėl osmotinio streso, tačiaunaudojami analizės metodai nėra pakankami juos atskirti nuo gyvų, todėl, apdorojant mėginį, žuvęindividai yra suskaičiuojami kartu su gyvaisiais.Išskiriamos šios Lietuvos priekrantės vandenyse dominuojančios druskėtų vandenųzooplanktono rūšys: Pseudocalanus minutus, Acartia longiremis, A. bifilosa, Eurytemorahirundoides, Temora longicornis, Bosmina coregoni maritima, Podon polyphemoides ir Evadnenordmani. Kuršių marių vandens išplitimo zonoje gali būti aptinkamos gėlavandenės planktonovėžiagyvių rūšys: Mesocyclops sp., Thermocyclops spp., Acanthocyclops sp., Eudiaptomusgraciloides, Daphnia spp., Bosmina coregoni, B. longirostris, Chydorus sphaericus, Diaphanosomabrachyurum (Koršenko, 1991; Gasiūnaitė, 2000). 1999 metais ties Lietuvos priekrante pastebėtasvetimžemė rūšis – plėšrus šakotaūsis vėžiagyvis Cercopagis pengoi (Gasiūnaitė ir Didžiulis,2000).Rūšies pasiskirstymo vertinimui detaliausius zooplanktono tyrimus Lietuvos priekrantėje ikišiol atlieka Jūrinių tyrimų departamentas, nuo 1996 metų vykdydamas stebėjimus valstybiniomonitoringo stotyse du kartus per metus. Deja, šie duomenys nėra tinkami biologinės įvairovėsvertinimui dėl taksonominės analizės netolygumo ir abejotino korektiškumo, ką liudija duomenųbazėje minimos rūšys, nebūdingos ne tik Lietuvos priekrantei, bet ir visai Baltijos jūrai:Centropages tenuiremis, C. violaceus, Temora discaudata, T. turbinata ir kt. Be to, prieinamojeduomenų bazėje pateikiami tik organizmų tankumo duomenys, nenurodant nei temperatūros irdruskingumo mėginio ėmimo vietoje, nei organizmų vidutinio ilgio, nei biomasės. Todėl dabartinęrūšių pasiskirstymo būklę įvertinti įmanoma tik iš dalies, nes nėra su kiekvienu mėginiu susietųdruskingumo duomenų. Būklės vertinimui taip pat reikalinga korektiška taksonominė analizė.Nesant detalios taksonominės informacijos galima būtų vertinti pagrindinių taksonominių grupių(Calanoida/Cladocera) biomasę, tačiau biomasės duomenų nėra. Taip pat nėra duomenų apieorganizmų ūginę struktūrą, kuriuos naudojant būtų galima apskaičiuoti biomasę ir atlikti dabartinėsbūklės vertinimą.LiteratūraDippner, J.W., Kornilovs, G., Siderevics, L. 2000. Long-term variability of mesozooplankton in theCentral Baltic Sea. Journal of Marine Systems 25, 23-31Gasiūnaitė Z.R. 2000. Coupling of the limnetic and brackishwater plankton crustaceans in theCuronian lagoon (Baltic Sea). Internat. Rev. Hydrobiol., 85: 649-657.Gasiūnaitė, Z.R., Didžiulis, V. 2000. Ponto-caspian invader Cercopagis pengoi (Ostroumov, 1891)in Lithuanian coastal waters. Jūra ir aplinka, 2(4), 97-101Johansson S., Larsson U., Boehm P., 1980. The “Tsesis” oil spill impact on the pelagic ecosystem. -Mar. Pollut. Bull., 11, No 11, 284-293.JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS 72